Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Archeologijos skyriaus ekspozicija „Karyba priešistorės Lietuvoje“2 pav. Bronzos amžiaus ekspozicijos dalisankstyviausių gynybinių objektų Narkūnų piliakalnio rekonstrukcijos nuotrauka,o ant sienos matyti šiuolaikinis piliakalnio vaizdas. Žemėlapyje matome vėlyvojobronzos amžiaus kultūrinę situaciją.Geležies amžius Lietuvos teritorijoje prasidėjo I amžiuje po Kristaus, kaigyventojai iš balų rūdos pradėjo gaminti geležį ir plieną. Geležinių ginklų greitaigausėjo, tai liudija ir laidojimo paminklai, kur jų randama daugiausia. Bėgant amžiamsginkluotė tobulėjo, keitėsi komplektai, kito taktika ir strategija. Senajamegeležies amžiuje (I–IV a.), kilus pavojui, kovos būrius sudarė savanoriai, kuriemsvadovavo bendruomenės vyresnieji – renkami vadai. Kariai buvo lengvai ginkluoti,todėl greitai judėjo ir galėjo greitai persigrupuoti. Jų ginkluotę sudarė 1–2 ietys,skydas, kovos peilis. Kartais karys turėjo dar ir kirvį. Kalavijų iš šio laikotarpio Lietuvosteritorijoje nerasta. Jie pasirodo viduriniajame geležies amžiuje. Atsiranda irkariai raiteliai, išskyrus Centrinę Lietuvą, kurioje nerasta senojo geležies amžiausžirgų kapų. Daugiausia ginklų randama pajūryje, Nemuno deltoje. Senajame geležiesamžiuje jokios karinės rikiuotės dar nebuvo. Viduriniajame geležies amžiuje(V–VIII a.), t. y. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu, kai judėjo visa Europair V–VI amžiuje formavosi baltų gentys, ginkluotė labai patobulėjo. Žemėlapis„Lietuva tautų kraustymosi laikotarpiu“ parodo, kuriuo metu kokios klajoklių gentyskurią Lietuvos teritorijos dalį buvo pasiekusios. Be lengvojo komplekto, kuriuo buvoginkluoti paprasti bendruomenės kariai-savanoriai, atsiranda ir antrasis ginkluotės177