Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

LDK laikotarpio žemėlapiai VDKM rinkiniuoseEtjenas Andrė Filipas de Pretotas (Etienne André Philippe de Pretot,1708-1787), prancūzų kartografas. Paryžiaus karališkosios meno akademijosprofesorius. Išleido du atlasus: 1768 m. – „Cosmographie Universelle“ ir 1787 m.– „Atlas universel“.Žanas Emanuelis Žeromas Valetas ( Jean Emmanuel Jerome Vallet) –XVIII a. prancūzų graveris.Morilis Antuanas Moitėjus (Maurille Antoine Moithey, 1732–1810) –prancūzų geografas, publicistas.Peteris Šenkas (Pieter, Petrus, Schenck, 1660–1718) – grafikas, kartografasir leidėjas. Gimė Elberfelde (Vokietija). 1683 m. išvyko į Amsterdamą.Čia kartografijos mokėsi pas žymųjį kartografą Gerardą Valką (Gerard Walck).Pirmiausia P. Šenkas išgarsėjo kaip portretistas ir grafikas. Jis išraižė per tūkstantįgrafikos darbų, o 1686 m. kartu su G. Valku įkūrė leidybos įmonę „Pieter Schenk& Gerard Valck“, kurioje spausdino ne tik grafikos darbus, bet ir žemėlapius. Jiepublikavo Nikolo Sansono (Nicolas Sanson) „Atlas“, „Atlas Contractus“ arba„Atlas Minor“ (1696 m.), Jano Jansono ( Jan Jansson) „Novus Atlas“ (1715 m.).Po mirties jo darbus tęsė sūnus Peteris Šenkas jaunesnysis.Gabrielius Bodeneris (Gabriel Bodenehr, 1673–1765) – garsus Augsburgografikų Bodenerių giminės atstovas, dailininkas, kartografas, leidėjas ir graveris.1720 m. G. Bodeneris Augsburge išleido albumą, kurį sudaro 200 įvairių Europosmiestų raižinių. Dauguma šio veikalo raižinių signuota jo paties, nurodant savekaip raižytoją ir leidėją, nors G. Bodeneris nebuvo jų autorius ir išradėjas: joraižiniai tik kopijuoja senesnių autorių paskelbtus vaizdus, bet kitais formatais irvisas tekstines dalis išverčiant iš lotynų į vokiečių kalbą. G. Bodenerio Vilniausvaizdas – „WILNA oder WILDA die Haupt-Stadt in LITTHAUEN“ – sumažintair supaprastinta garsiojo Georgijaus Brauno Vilniaus vaizdo raižinio „WILNALithvaniae metropolis“ (1581) kopija. Kairėje raižinio pusėje už rėmo įdėtastrumpas miesto aprašymas sekant Pjeru Diuvaliu (Pierre Duval, 1618–1683), odešinėje – numerių paaiškinimai pagal G. Brauną, tik jo lotynų kalba pateiktusduomenis išverčiant į vokiečių kalbą.Žemėlapyje pažymėtos Zalcburgo kolonistų apgyventos vietos. Per1709–1711 m. didįjį marą Mažojoje Lietuvoje išmirė beveik pusė gyventojų. Įtuščias lietuvių sodybas Prūsijos karaliai pakvietė Vakarų Europoje persekiotusprotestantus. 1732–1735 m. čia atsikėlė ypač daug kolonistų iš Zalcburgo. Apie152