Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir internuotieji Lenkijos kariai ...

UDK 3252(=84:4745)(091)Su78Monografijos autorius – Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karoakademijos Mokslo centro virðininkas plk ltn dr Gintautas SurgailisAtsakingasis redaktorius dr Vytautas TininisRecenzavo human m dr Nastazija Kairiûkðtytëir human m dr Petras StankerasKalbos redaktorë Eulialija StankevièienëMaketavo Kæstutis NemuraVirðelio dailininkë Inga DambrauskienëVirðelyje:plk A Gauðas su internuotu brig gen V Pðezdzeckiu2© Gintautas Surgailis, 2005© Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005ISBN 9955-423-33-1

TURINYSÁVADAS 6I DALIS CIVILIAI ATBËGËLIAI IÐ LENKIJOS LIETUVOJE 101 LENKØ ATBËGËLIØ ATSIRADIMAS VILNIUJE IRLIETUVOJE 112 ATBËGËLIØ ADMINISTRAVIMAS 193 NEPAGEIDAUTINØ VOKIETIJOJE IR SOVIETØSÀJUNGOJE ASMENØ TRËMIMAS Á LIETUVÀ 2431 Trëmimai ið Vokietijos 2432 Trëmimai ið Sovietø Sàjungos 314 LIETUVOS VEIKSMAI SIEKIANT IÐVENGTI ATBËGËLIØIÐ BUVUSIOS LENKIJOS PASIBAIGUS KAROVEIKSMAMS 345 KARO ATBËGËLIØ SKAIÈIAUS DINAMIKA 436 LIETUVOS PASTANGOS MAÞINTI ATBËGËLIØ SKAIÈIØATBËGËLIØ EMIGRACIJA 4861 Atbëgëliø gráþimas á Vokietijos valdomas buvusios Lenkijosteritorijas 5962 Vykimas á Sovietø Sàjungà 777 ANTILIETUVIÐKA ATBËGËLIØ VEIKLA 808 ATBËGËLIØ ÐELPIMAS 8981 Atbëgëliø ðelpimu besirûpinanèios organizacijos 8982 Atbëgëliø apgyvendinimas 10283 Lëðø atbëgëliams ðelpti paieðkos 109831 Vienkartinës paðalpos atbëgëliams 110832Bandymai gauti paramà Prancûzijoje 1133

833 Aukø atbëgëliams paieðkos Jungtinëse AmerikosValstijose 114834 Didþiosios Britanijos organizacijø paramaatbëgëliams 117835 Bandymas gauti paramà Argentinoje 122836 Derybos dël nuolatiniø paðalpø atbëgëliams 122837 Atbëgëliams skirtø pagal susitarimà lëðø paskirstymas 126838 Sunkumai ieðkant aukø atbëgëliams ðelpti 13084 Atbëgëliø maitinimas ir ðelpimas 1339 MEDICININË IR SANITARINË ATBËGËLIØPRIEÞIÛRA 14510 ATBËGËLIØ IÐKELDINIMAS IÐ VILNIAUS IRVILNIAUS SRITIES Á KITAS LIETUVOS VIETOVES 14811 ATBËGËLIØ ÁDARBINIMAS 15812 ATBËGËLIØ ADMINISTRAVIMAS PO 1940 MBIRÞELIO 15 D 17013 ÐELPIMO DARBAS SOVIETØ OKUPACIJOSSÀLYGOMIS 180II DALIS LENKØ KARIØ INTERNAVIMAS 1861 LENKØ KARIØ INTERNAVIMAS 18611 Internuotøjø atsineðtas karinis turtas 1942 TEISINIAI ELGESIO SU INTERNUOTAISIAISPAGRINDAI 1973 INTERNUOTØJØ STOVYKLOS 2014 INTERNUOTØJØ STOVYKLØ ÐTABAS 2075 INTERNUOTIEJI LENKØ KARIAI 2086 GYVENIMAS INTERNUOTØJØ STOVYKLOSE 2137 ANTILIETUVIÐKA INTERNUOTØJØ LENKØ VEIKLA 2234

8 INTERNUOTØJØ TARPUSAVIO SANTYKIØPROBLEMOS 2319 TARPTAUTINIØ ORGANIZACIJØ DOMËJIMASISINTERNUOTAISIAIS 23410 INTERNUOTØJØ SKAIÈIAUS MAÞËJIMAS 235101 Internuotøjø iðvykimas á SSRS 238102 Internuotøjø iðvykimas á Vokietijà 241103 Internuotøjø paleidimas ið stovyklø 243104 Laikinas internuotøjø iðleidimas 246105 Iðleidimas atostogø 247106 Pabëgimai 24811 INTERNUOTØJØ PADËTIS LIETUVÀ OKUPAVUSSOVIETØ SÀJUNGAI 25412 INTERNUOTØJØ LIETUVOJE LENKIJOS PILIEÈIØLIKIMAS 258IÐVADOS 259PABAIGA 262REZIUMË (LENKØ K) 263REZIUMË (PRANCÛZØ K) 267SANTRUMPOS 271LITERATÛRA IR ÐALTINIAI 272PAVARDÞIØ RODYKLË 2735

ÁVADASLietuva ir Lenkija, lietuviai ir lenkai, istorija ir dabartis Ðiø dviejøtautø ir valstybiø keliai ëmë kryþiuotis nuo pat jø susikûrimo Abiejøtautø istorijoje buvo daug ir gero, ir blogo, todël në vienas lietuvis ir nëvienas lenkas nëra abejingas vienas kitam Ko gera, patys blogiausi metaiabiejø tautø santykiuose buvo XX a 3–4 deðimtmeèiai, tarpukariometai, kai Lietuva ir Lenkija, Lenkijai atplëðus nuo Lietuvos sostinæVilniø ir gerà gabalà Lietuvos þemiø, buvo oficialûs prieðai Ir tai tæsësiiki Antrojo pasaulinio karo pradþiosPrasidëjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvà uþplûdo pabëgëliaiið Lenkijos (toliau vadinami atbëgëliais) 1 – ávairiø tautybiø þmonës,tarp jø nemaþai ir lenkø Tai, ko gera, unikalus atvejis, kai þmonës, niekinækitus, bëga pas paniekintuosius, kad iðsigelbëtø O kaip á tai þiûrëjolietuviai, kokia buvo jø reakcija á tai, koks buvo poþiûris á nelaimës iðtiktus– nors ir prieðus, bet kaimynus Apie tai Lietuvos istoriografijojeyra labai maþai raðyta Nedaug apie tai raðyta ir Lenkijoje Prieþastis ta,kad sovietiniais metais tai buvo nepageidautina tema, dokumentai apieatbëgëlius buvo iðskirstyti po specialiuosius fondus ir labai maþai kamprieinami, todël ir Lenkijoje pasirodþiusieji kai kurie straipsniai tebuvoparemti tik atsiminimais bei to laikotarpio spauda61Autorius ilgai svarstë, kokiam þodþiui atiduoti pirmenybæ – „pabëgëliai“ ar „atbëgëliai“, ir pasirinko pastaràjá, nors daugelyje tarptautiniø dokumentø vartojamasþodis „pabëgëlis“: „Þenevos 1951 m pabëgëliø konvencija“, „ValstybiøJungtiniø Tautø organizacijos nariø 1951 m priimtas susitarimas dël pabëgëliøapsaugos“ ir kt Autorius motyvuoja tuo, kad þmogus, dël kilusio karo pabëgæsið savo ðalies, yra pabëgëlis, taèiau atbëgæs á kità valstybæ tos valstybës poþiûriuyra atbëgëlis Taip nurodoma ir Didþiajame lietuviø kalbos þodyne: „Atbëgëlis –kas yra atbëgæs (atvykæs): Atbëgëliø ið kitø kraðtø beveik nëra“ Be to, ir oficialiuoseto meto Lietuvos dokumentuose jie vadinami atbëgëliais, todël monografijojepabëgëliai ið Lenkijos, esantys Lietuvoje, ir vadinami atbëgëliais

Nagrinëdama Vilniaus gràþinimo Lietuvai istorijà ir su tuo susijusiasproblemas, atbëgëliø ið Lenkijos problemà trumpai nuðvieèia ReginaÞepkaitë knygoje „Vilniaus istorijos atkarpa 1939 m spalio 27 d–1940 m birþelio 15 d“ 2 Nagrinëdama, su kokiomis socialinëmis problemomisVilniuje susidûrë Lietuvos vyriausybë, kaip vienà ið jø ji nurodoatbëgëlius ir keletà knygos puslapiø skiria atbëgëliø socialinëms problemoms,taip pat antilietuviðkai atbëgëliø ir kariðkiø veiklaiYra keletas Lenkijoje paskelbtø publikacijø apie lenkø kariø internavimàLietuvoje Pirmiausia reikia paþymëti lenkø istorikà PiotràLososvská (Piotr Ùossowski) Jo straipsnyje “Internuoti lenkø kariai Lietuvoje1939–1940 metais“ 3 aptariamas lenkø internavimas, jø laikymointernuotøjø stovyklose sàlygos ir kt Taèiau negalëdamas gauti tadadar áslaptintø archyviniø ðaltiniø, P Losovskis remiasi tik atsiminimaisbei Lietuvos spaudos þiniomis, todël iðsamesniø tyrimø ðiame darbenëraKitame savo darbe „Lietuvos – Lenkijos santykiai 1939–1940“ 4 , PLosovskis du skyrius irgi paskiria internuotøjø Lenkijos kariø Lietuvojeproblemai, vienà skyriø – atbëgëliams civiliams Taèiau ir èia nesiremiamalietuviðkais archyviniais ðaltiniais, o pagrindinis ðaltinis yra spaudabei atsiminimai1997 m pasirodë Jano Piontos (Jan Pænta), Vandos Roman (WandaRoman) ir Macejaus Ðèurovskio (Maciej Szczurowski) parengtas dokumentørinkinys „Lenkai, internuotieji Lietuvoje 1939–1940“ 5 Ðiamedokumentø rinkinyje daugiausia publikuojami dokumentai ið Lietuvosarchyvø, yra internuotøjø Lietuvoje Lenkijos kariø sàraðas Deja, reikiapaþymëti, kad jame trûksta kai kuriø internuotøjø pavardþiø Nemaþadalis dokumentø skelbiami pirmà kartà2Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939 m spalio 27 d – 1940 m birþelio 15d – V, Mokslas – 19903Ùossowski P Internowanie ýoùneirzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971– Nr 4– S 64–774Ùossowski P Litwa a sprawy polskie 1939–1940– Warszawa, 19825Piæta Jan, Roman Wanda Krystyna, Szczurowski Maciej Polacy internowani naLitwie 1939–1940– Warszawa, 19977

Ádomûs ir labai vertingi yra Lenkijos karo ataðë Lietuvoje plkLeono Mitkevièiaus (Leon Mitkiewicz) atsiminimai 6 Juose, be kitako, autorius pateikia kai kurios medþiagos ir apie Lenkijos kariø internavimàbei paèius internuotuosius2004 m pasirodë Andþejaus Boguslavskio (Andrzej Bogusùawski)knyga „Po Vyties þenklu Lenkø internavimas Lietuvoje 1939rugsëjis–1940 liepa“ 7 Autorius – vienas ið internuotø Lietuvoje Lenkijoskariø, – pasirëmæs savo prisiminimais bei surinkæs tiek Lenkijoje,tiek kitose ðalyse skelbtus kitø internuotøjø atsiminimus, ádomiaiapraðo Lenkijos kariø internavimà, gyvenimà internuotøjø stovyklose,santykius su Lietuvos gyventojais, Lietuvos lenkø paramà ir ktNors A Boguslavskis ir remiasi kai kuriais archyviniais ðaltiniais, taèiauðá veikalà reikëtø priskirti prie publicistiniø darbøKelis puslapius þydø pabëgëliø ið Lenkijos problemai Vilniuje savoatsiminimuose skiria Hermanas Krukas (Herman Kruk) 8 Autorius, raðydamas ðià monografijà, be abejo, rëmësi aukðèiauiðvardytomis knygomis bei straipsniais, 1939–1940 m Lietuvos spauda,taèiau pagrindinis ðaltinis buvo Lietuvos archyvuose sukaupta medþiagaDaugiausia medþiagos yra Lietuvos centriniame valstybës archyveTai Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos fondas, kuriamesukaupta ávairiø Lietuvos institucijø bei jos diplomatiniø atstovybiø susiraðinëjimassu ávairiomis daugelio valstybiø institucijomis bei tarptautinëmisorganizacijomis ávairiais su atbëgëliais ir internuotaisiais susijusiaisklausimais bei kita medþiaga apie karo atbëgëlius bei internuotuosiusVidaus reikalø ministerijos Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatofonde sukaupta gausi medþiaga apie civilius atbëgëlius: jøskaièiaus, ðelpimo, apgyvendinimo, sanitarinës prieþiûros, administravimoir kitais klausimais Kraðto apsaugos ministerijos Internuotøjø sto-86Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai (1939–1940)– V, 20017Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – Toruñ, 2004, 282 s8Kruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos Vilniaus geto ir stovykløkronikos 1939–1944 – Vilnius, Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos centras,2004

vyklø ðtabo fonde – analogiðka medþiaga apie internuotuosius Lenkijoskarius Daug medþiagos apie atbëgëlius ið Lenkijos, jø kasdieniusreikalus, administravimà, ðelpimà ir kt yra Lietuvos RaudonojoKryþiaus, atbëgëliø ðelpimo komitetø, ávairiø kitø valstybës institucijø,vienaip ar kitaip susijusiø su atbëgëliais ar internuotaisiais, dokumentuoseMonografijos tikslas yra, pasirëmus iðvardytais ðaltiniais, apþvelgticiviliø atbëgëliø ið Lenkijos bei internuotøjø Lenkijos kariø atsiradimàLietuvoje prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, nuðviesti Lietuvosvalstybës institucijø, visuomenës bei tarptautiniø organizacijø veiklàrûpinantis jø egzistencija bei gerovës uþtikrinimu bei su jø buvimuLietuvoje susijusias vidaus bei tarptautines problemasAutoriaus nuomone, ðiø problemø tyrimas yra aktualus dar ir todël,kad su pabëgëliø problema susidûrë daugelis pasaulio valstybiøAntrojo pasaulinio karo pradþioje pabëgëliai ið Lenkijos atsirado netik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje, Vengrijoje, su pabëgëliais ið Suomijos,pastaràjà uþpuolus Sovietø Sàjungai – Skandinavijos valstybës, o pasibaigusAntrajam pasauliniam karui – beveik visos didþiosios pasauliovalstybës9

I DALISCIVILIAI ATBËGËLIAI IÐ LENKIJOSLIETUVOJE1939 m rugsëjo 1 d Vokietijai uþpuolus Lenkijà, buvo aiðku, kaddrausminga, gerai apmokyta ir ginkluota moderniausiais ginklais Vokietijoskariuomenë gana lengvai palauð Lenkijos kariuomenæ, norspastaroji ir atkakliai prieðinosiDaugelio logiðkai màstanèiø þmoniø supratimu, Lietuvai susidarëpuikios sàlygos atkerðyti Lenkijai uþ Vilniaus uþgrobimà Tikriausiainereikia priminti, kà tada lietuviams reiðkë Vilnius, amþinoji Lietuvossostinë, kuo ji buvo visiems Lietuvos þmonëms Taèiau jau paèià pirmàkaro dienà Lietuvos vyriausybë visam pasauliui paskelbë, kad Lietuvabus neutrali ðiame tarp kaimyniø kilusiame kareVyriausybës aktas dëlLietuvos neutralumo skelbë:„Pasirëmæs 1939 m sausio 25 d neutralumo ástatymo (Vyriausybësþinios, 632) III straipsniu, skelbiu:1) prasidëjus tarp svetimø valstybiø karo veiksmams, Lietuvos Respublikapasilieka neutrali;2) Lietuvos Respublikos teritorijoje draudþiami visokie veiksmai,kurie pagal bendrai pripaþintas tarptautinës teisës taisykles paþeidþianeutralumà;3) Lietuvos Respublikos neutralumui iðlaikyti nuo 1939 m rugsëjo1 d visoms kariaujanèioms valstybëms taikomi neutralumoástatymo nuostatai“ 9 109Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai – T 4 – V, 1961 – P 727–728

Taèiau Vokietija, nepaisydama, kad Lietuva pasiskelbë neutraliavalstybe, stengësi patraukti jà á savo pusæ Iki pat rugsëjo 16 d Vokietijosvyriausybë ávairaus lygio kanalais siûlë Lietuvai atsiimti, Vokietijaipadedant netgi kovine jëga, Vilniaus kraðtà Taèiau Lietuvos vyriausybësu tuo nesutiko Lietuva iki galo liko iðtikima savo paskelbtiemsneutralumo principams1 LENKØ ATBËGËLIØ ATSIRADIMAS VILNIUJE IRLIETUVOJENors paèià pirmà karo dienà Lietuva ir paskelbë neutralitetà tarpVokietijos ir Lenkijos kilusiame kare, karo veiksmams artëjant prie jossienø nebuvo jokiø garantijø, kad kurios nors ið kariaujanèiø valstybiøkariuomenë jø neperþengs, todël Lietuvoje buvo ávykdyta dalinë kariuomenësmobilizacija Administracinë linija su Lenkija buvo visiðkaiuþdaryta Sienà, be pasienio policijos, pradëjo saugoti ir kariuomenëNors tada Lietuva tiesiogiai á karo veiksmus átraukta nebuvo, taèiautiesiogiai susidûrë su karo padariniais, tarp jø su karo pabëgëliaisir internuotaisiais lenkø kariais1939 m spalio 10 d sutartimi Sovietø Sàjungai gràþinus LietuvaiVilniø ir dalá jo srities, atbëgëliø problema tapo dar sunkesnë ir sudëtingesnëPirmieji pabëgëliai Vilniuje pasirodë jau 1939 m rugsëjo 3–4 dienomisTai buvo pabëgëliai ið Dancigo, kurie buvo priversti ið ðio laisvojomiesto pasitraukti dar prieð karo pradþià Tai daugiausia buvo lenkiðkosiosbendruomenës Dancige vadovai, kurie nacionalsocialistø buvopriversti bëgti ið ðio miestoVilniui vargo su pirmaisiais atbëgëliais nebuvo Tai buvo turtingiþmonës, be to, vietos lenkai juos priëmë su uþuojauta ir pagarba KiekvienasVilniaus lenkas galëjo atiduoti paskutiná duonos kàsná atbëgusiamið Dancigo, nors ðelpiamasis bûtø ir daug turtingesnis uþ ðelpëjàBet jokiø aukø pirmiesiems karo atbëgëliams ið visuomenës nebuvoreikalaujama Tada pagrindinis vilnieèiø rûpestis buvo suþeistieji, kuriø11

á Vilniø atveþdavo kiekvienà naktá O lenkø pabëgëliø banga plûdoLenkijos pietryèiø link Liublinas, Chelmas, Hrubieðovas, Zamoscius,Vlodzimieþas buvo prisikimðæ karo pabëgëliø Jø banga toliau slinkoVolynës ir Stanislovovo link Þmonës manë, kad ði sritis bus saugiausia,kadangi ji buvo toliausiai nutolusi nuo Lenkijos–Vokietijos sienosTa paèia kryptimi, beje, traukësi ir Lenkijos vyriausybë 10 Kitas, tiesa, daug maþesnis, pabëgëliø srautas pasuko Vilniaus linkÐeðtà, septintà karo dienà Vilnius susilaukë gausaus jø bûrio Atbëgëliøsrautas nuolat augo Ðtai kaip tas dienas Vilniuje prisimena pabëgëlisið Varðuvos Hermanas Krukas„Vilnius lyg uþplûstas potvynio bangosRasti vietà atsigulti – svajonë Duonos gabalëlis – reta laimë MarðkiniaiæKas dabar galvoja apie marðkiniusæ Muilas – prabanga, o ðiltasmaistas – fantazija Kiekvienas bent truputá normalesnis kampas sukeliavirpulá: kambarys! Ar þmonës dar turi kambarius, miega lovoseæAr jie ið viso miegaæ! Kiekvienas pabëgëlis suvirpëdavo pamatæs, kadkaþkur dar verda normalus gyvenimas ir ne viskas dar sugriauta ir suniokota“11Dël tokio pabëgëliø srauto ið dalies buvo kalta lenkø propagandaDienà naktá skelbdama apie vokieèiø þiaurumus okupuotose srityse, nevienà lenkà paskatino atkakliau prieðintis vokieèiams, bet kartu ir privertëðimtus tûkstanèiø þmoniø viskà metus bëgti kuo toliau nuo frontoTiesa, po keleto dienø radijas ir spauda ëmë raginti gyventojus pasiliktisavo gyvenamose vietose, niekur nebëgti, kad neapsunkintø ir taipjau sunkios kitø srièiø gyventojø padëties Bet kas galëjo tuo patikëti,kai patys ragintojai irgi bëgoDauguma bëgliø instinktyviai bëgo tolyn nuo artëjanèiø vokieèiø,tuo tarpu nemaþai þydø Vilniø savo prieglobsèiu pasirinko sàmoningaiJie á Vilniø stengësi patekti todël, kad, kritus Varðuvai, svarbiausiu þydømokslo ir kultûros centru Rytø Europoje buvo laikomas Vilnius Taigalima pailiustruoti Varðuvos þydø inteligentø bëgimo istorija1210Þilënas V Pirmieji karo pabëgëliai // Lietuvos þinios – 1940, sausio 911Kruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos – P 27

Vokieèiams artëjant prie Varðuvos, þydø þurnalistø, mokslo beivisuomenës veikëjø grupë paliko Varðuvà Ðiame bëgliø vagone, kuriskaro verpetuose klaidþiojo Lenkijos keliais, buvo susitelkæ þymiausiþydø veikëjai, tarp jø tarptautinio þurnalistø ir raðytojø PEN klubo,Þydø literatø sàjungos, Þydø þurnalistø sindikato pirmininkai, mokslodarbuotojai, visø þydø leidiniø redakcijø Varðuvoje darbuotojai Pakeliuiprie jø prisijungë dar kelios deðimtys þydø þurnalistø, literatø iðkitø Lenkijos miestø Ðis þydø visuomenës elitas átemptai svarstë, kurbëgti, kur susirasti pastogæ Patekæ á Sovietø Sàjungos okupuotà RytøGalicijà, galëjo savo apsistojimo vieta pasirinkti Lvovo miestà, kurisbuvo gana stambus þydø centras, taèiau lapkrièio pradþioje vieningainutarë, nepaisydami visokiø formalumø ir susisiekimo kliûèiø, vykti áVilniø Taip jie atsirado Vilniuje 12 Tarp atbëgusiøjø buvo tokie þymûsþydø raðytojai, kaip Noachas Priluckis, BÐefneris, dr Kleinbaumas, Vladimiras Kosovskis,B Jeuðzonas, Ch Ð Kaþdanas, BernardasSingeris, Ð Mendelsonas, J M Naimanas,Lazaris Kahanas, M Mozesas, drJ Krukas, Viktoras Ðulmanas, P Ðvarcas irkiti 13 Vilniuje butø kainos labai iðaugo, atsiradobenamiø Vilnieèiai nepalankiai þiûrëjoá naujuosius atbëgëlius dar ir todël, kadpastarieji paskleidë nemaþai panikos ir atviraikeikë ir plûdo tai, kà Vilniaus lenkai darMarðalas E Rydz-Smiglas garbino Ypaè vilnieèius siutino atbëgëliø paniekamarðalui Edvardui Rydz-Smigliui (EdwardRydz-Úmigùy) ir uþsienio reikalø ministrui Juzefui Bekui (JózefBeck) Atbëgëliai liûdnai juokavo, kad geriau „Rydz“, negu „nic“, bet,kai nebëra „nic“, nereikalingas ir „Rydz“ ir pan 14 12Lietuvos centrinis valstybës archyvas – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 6613Kruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos – P 4014Þilënas V Pirmieji karo pabëgëliai // Lietuvos þinios – 1940, sausio 913

Taèiau nuotaikos greitai pasikeitë, kai virð miesto pasirodë vokieèiølëktuvai Padëtis dar labiau susikomplikavo rugsëjo 17 d Sovietø Sàjungaiið rytø uþpuolus Lenkijà Raudonajai armijai pasirodþius Vilniauskraðte ir jai sparèiai stumiantis á vakarus, sumuðtø Lenkijos armijø likuèiaiir civiliai pabëgëliai iðsigelbëjimà matë tik Lietuvoje, nes bëgti iðVilniaus tebuvo galima tik á Lietuvà, kadangi vaþiuoti á draugiðkà LenkijaiLatvijà jau buvo rizikinga Sovietø kariuomenë bet kuriuo metu galëjoperkirsti Vilniaus–Turmanto geleþinkelio linijà ir bëgliai bûtø patekæá jø rankas Lietuvos generalinis konsulatas, ásikûræs „Þorþo“ (dabar „Vilniaus“)vieðbutyje Vilniuje, prisikimðo ávairiausiø buvusiø Varðuvos valdþiospareigûnø, dvasinës valdþios atstovø,dvarininkø, fabrikantø, rusø emigrantøTuo metu konsulate dirbo tik du þmonës:konsulas dr Antanas Trimakas irsekretorë Birutë VerkelytëBëgliø ið Lenkijos eilës buvo nutásusiosnuo konsulato durø antrameaukðte iki dabartinës parduotuvës „Vaikøpasaulis“ Pirmieji konsulato knygojeáraðyti interesantai buvo Juzefo Pilsudskio(Józef Piùsudski) naðlë su dviemdukromis ir garsi lenkø aktorë J Smosarska15 Prie Vilniaus artinantis sovietø armijai,Lietuvos uþsienio reikalø ministrasJuozas Urbðys ásakë pristabdyti vizøJuozas Urbðysá Lietuvà iðdavimà Tada Vilniaus lenkainusprendë pasiøsti specialià delegacijà á Kaunà, á kurià áëjo Vilniausvyskupijos administratorius Kazimieras Michalkevièius ir profesoriusVitoldas Stanevièius, praðyti, kad Lietuva priimtø nelaimës iðtiktuslenkus, kad internuotø Lenkijos kariuomenës likuèius 16 1415Federavièienë B 1939 metais lenkams ir þydams Lietuva tapo gelbëjimosi viltimi// Lietuvos rytas – 1995, lapkrièio 3016Þilënas V Vilnius laukia SSSR // Lietuvos þinios – 1940, sausio 16

Po Vilniø ëmë sklandyti gandai, kad Lietuvos kariuomenë gavoásakymà uþimti Vilniø Daugelis su palengvëjimu atsikvëpëPirmieji lenkø kariai Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijà perëjo1939 m rugsëjo 18 d 12 val Perëjæ administracinæ linijà, lenkøkariai tuojau buvo nuginkluojami, pamaitinami, suteikiama bûtina medicinospagalba ir gabenami á jiems paskirtas internavimo vietasTomis dienomis Kaunà pasiekë nemaþai buvusios Lenkijos aukðtøvaldininkø Tarp jø Vilniaus vaivada Artûras Maruðevskis (Artur Maruszewski),buvæs ministras pirmininkas Aleksandras Prystoras (AleksanderPrystor) buvusià Lietuvos – Lenkijos demarkacijos linijà perëjoið rugsëjo 17 á 18 d Greitai po jø á Lietuvà atbëgo Suvalkø ir Gardinoburmistrai bei seniûnai, buvæs Pamario vaivada lietuvis Stefanas Kirtiklis,o buvæs vyriausiasis Varðuvos burmistras Straþynskis ir vaivadaPèiorkovskis (kitur Pacerkovskis – G S) Kaunà pasiekë pësèiomis netið Punsko 17 Rugsëjo 19 d á Kaunà atvaþiavo marðalo J Pilsudskio naðlë AleksandraPilsudska su dukromis Vanda ir Jadvyga, vyresnysis valstybëspolicijos komisaras Jasinskis (Jasiñski)Á Kaunà taip pat atveþta suþeistø lenkø kariø Jie buvo paguldyti ákaro ligoninæ Tuo tarpu rugsëjo 19 d Lenkijos atstovybës Kaune tarnautojøðeimos specialiu lëktuvu iðskrido á Helsinká 18 Rugsëjo 20 d prie Lietuvos sienø pradëjo rinktis pabëgëliai ið tolimesniøLenkijos vietø Tai buvo daugiausia moterys su maþais vaikais,kurios blaðkësi prie sienos, nesiryþdamos jos pereiti Tuo pat metu Vyþainiøir Punsko savivaldybës nuo savo bûstiniø nuëmë lenkiðkas vëliavasir iðkabino lietuviðkas Nei Vokietijos, nei Sovietø Sàjungos kariuomenësten dar nebuvo 19 Be to, ir Lietuvos kariams, saugojusiems Lietuvos sienas, buvo ásakytaásileisti kaip galima maþiau civiliø, neturinèiø Lietuvos valdþios17Lietuvos þinios – 1939, rugsëjo 20; spalio 16; Lenkijos pabëgëliø atvyko á Lietuvà// Ten pat – 1939, rugsëjo 2018Lenkijos pabëgëliø atvyko á Lietuvà // Ten pat; Lietuviðkos vëliavos Punske irVyþainiuose // Ten pat – 1939, rugsëjo 2119Lietuviðkos vëliavos Punske ir Vyþainiuose // Ten pat – 1939, rugsëjo 2115

ástaigø iðduotø leidimø, nes visø norinèiø pabëgti ið Lenkijos tokiamaþa valstybë kaip Lietuva priimti negalëjo, todël daliai pabëgëliø nuoLietuvos sienos teko pasukti atgal 20 Taèiau neretai tie patys pabëgëliai,kuriø lietuviø kariai nepraleisdavo per sienà, ásimaiðydavo á perþengianèiàsienà kariø tarpà ir taip jà pereidavo 21 Didþiausias atbëgëliø srautas á Lietuvà plûstelëjo rugsëjo 20 ir 21dienomis Giedraièiø ir Ðirvintø rajone, po to jø gerokai sumaþëjo, nesrugsëjo 21 d Raudonoji armija daugelyje vietø pasiekë Lietuvos sienas 22 Vargu ar kas nors dar prieð mënesá bent buvo pagalvojæs, kad pertrejetà savaièiø suþlugs didþiulë lenkø valstybë ir ne vienas lenkas,palikæs savo namus, tëvynæ, turës ieðkoti prieglobsèio kitur ir net pastuos, kuriuos labiausiai skriaudë, niekino ir laikë savo didþiausiais prieðaisDauguma jø pabëgo beveik taip, kaip stovi, pasiëmæ tik vienà kitàjiems brangesná daiktà ir kiek sugraibæ beverèiais tampanèiø zlotø Jøkelionë á Vilniø ir Lietuvà buvo nepaprastai sunki Nuo ðliauþianèiosvokieèiø ir sovietø kariuomenës jie daugiausia bëgo naktimis, per miðkus,dienà slëpdamiesi nuo lëktuvø antskrydþiø Ðie pabëgëliai – daugjø su maþais vaikais – Vilniø pasiekë galutinai nuvargæ ir iðbadëjæ Tarpatbëgusiøjø buvo ir tokiø, kurie jau ne kartà spruko nuo vokieèiøPavyzdþiui, atbëgëlis, pateikæs Nanseno vardu iðduotà pasà, nurodë,kad jis buvo Austrijos sostinës Vienos gyventojas Po Austrijos anðliusopabëgo á Èekoslovakijà, jai þlugus pabëgo á Varðuvà, o kapituliavusVarðuvos gynëjams pësèias leidosi á Vilniø 23 Á Lietuvà karo audra atbloðkë ir 111 pabëgëliø þydø ið ÈekoslovakijosJie jau 1939 m pavasará, gelbëdamiesi nuo vokieèiø, buvo pabëgæá Lenkijà, turëjo vizas vykti á Ðvedijà, bet iki Lenkijos uþpuolimonespëjo iðvaþiuoti 1939 m spalio pradþioje jie atsirado Vilniuje 24 1620Uþdavinys V Pabëgëliø ir internuotøjø siluetai // Lietuvos aidas – 1939, spalio 2621LCVA – F 300 – Ap 1 – B 5 – L 18622Dundulis B Kaip uþmegztas kontaktas su Raudonàja armija // Lietuvos þinios –1939, rugsëjo 2223Nûdieninio Vilniaus vaizdai // Rytinis Lietuvos aidas – 1939, spalio 1624A Trimako Tautø Sàjungos aukðtojo pabëgëliø reikalams ágaliotinio atstovo Lietuvoje1940 03 11 raðtas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininkui // LCVA – F757 – Ap 9 – B 6 – L 208

Tarp atbëgëliø ið Èekoslovakijos buvo 12 inþinieriø, 9 advokatai, 4gydytojai, 3 þurnalistai 104 (85 vyrai ir 19 moterø) ið jø buvo apgyvendintimokyklos pastate Universiteto g 9 25 Nepriimti atbëgëliø Lietuva negalëjo, kaip ir bet kuri civilizuotavalstybë Tai buvo þmogiðkumo pareiga, numatyta ir tarptautinëje teisëje,taèiau kartu su bendru atbëgëliø srautu á Lietuvà pateko ir apie200 lenkø veikëjø, ypaè pasiþymëjusiø arðia antilietuviðka veikla, kitadosgarsiau uþ kitus ðaukusiø „marsz na Kowno“, persekiojusiø lietuviusir lietuviø organizacijas Vilniuje ir Vilniaus kraðte Lietuvos vyriausybëgalëjo patraukti juos baudþiamojon atsakomybën, taèiau, vadovaudamasihumaniðkais sumetimais, Vidaus reikalø ministerija pasiûlëjiems per 14 dienø apleisti Lietuvà 26 Civiliø bëgimas á Lietuvà nesiliovë ir Raudonajai armijai uþëmusvisà Vilniaus kraðtà, nes sovietinës karinës dalys nekliudë ið Vilniausniekam keliauti Jos þiûrëjo, kad tik þmonës nesineðtø ginklø Tiesa,dalis atbëgëliø turëjo vizas iðvykti á kitas ðalis 27 Taèiau bëgliø á Lietuvàlabai sumaþëjo Vilniuje ir Vilniaus kraðte pasklidus gandui, kad Vilniusbus gràþintas Lietuvai Taèiau dabar lenkø pabëgëliai, buvæ kitose SovietøSàjungos okupuotose srityse, metësi á Vilniø ir Vilniaus sritá Ypaèdaug jø atbëgo ið Breslaujos apskrities 28 Tiesa, sovietinë administracija atbëgëliø skaièiui Vilniuje sumaþintiëmësi specialiø priemoniø 1939 m rugsëjo 20 d lenkø kariuomenëskarininkams buvo ásakyta registruotis karo komendantûroje Civiliamspabëgëliams ásakyta iðvykti á savo kilimo vietas, jei jos buvo Vokietijosokupuotose teritorijose – iðvykti ið miesto á kitas vietoves 29 Taèiautai maþai padëjo1939 spalio 28 d Lietuvos kariuomenei áþengus á Vilniø visi karoatbëgëliai, buvæ Vilniuje ir jo kraðte, atiteko Lietuvai25Kruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos – P 3126Apie 200 lenkø turës Lietuvà apleisti // Lietuvos þinios – 1939, sausio 927Dundulis B Þmonës be tëvynës // Ten pat – 1939, rugsëjo 2328Pabëgëliø reikalai // Ten pat – 1939, rugsëjo 2829Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 2717

Lietuvos kariuomenë sutinkama VilniujeVilniaus gràþinimà Lietuvai ypaè palankiai sutiko ten buvæ atbëgëliaiþydai bei apskritai visa Vilniaus þydø bendruomenë Jau lapkrièio8 d Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkasbrig gen Jonas Èernius ir vidaus reikalø ministras brig genKazys Skuèas priëmë Vilniaus þydø bendruomenës lyderá dr J Vygockáir su juo aptarë Vilniaus bei atbëgëliø þydø problemas 30 1830Dr Vygockis pas Lietuvos vyriausybæ // Lietuvos þinios 1939, lapkrièio 9

2 ATBËGËLIØ ADMINISTRAVIMASPasirodþius pabëgëliams Vilniuje, jiems ðelpti buvo sudarytas Pabëgëliørëmimo komitetas, vadovaujamas advokato Ignaco Zagurskio( Ignacy Zagórski) Prasidëjo didþiøjø butø registracija, kad juose bûtøgalima sutalpinti karo pabëgëlius, taèiau dabar tarp vilnieèiø kilo didþiulisnepasitenkinimas Retas kuris norëjo ásileisti á savo namus pabëgëlius,motyvuodamas tuo, kad mielai, esà, savo tautietá suðelptø, taèiau,neþinia, kà jie ásileisià á savo butà 31 Pradëjus á Lietuvà bëgti karo pabëgëliams, tvarkyti jø reikalus prieVidaus reikalø ministerijos buvo ásteigtas karo pabëgëliø skyrius Ðioskyriaus reikalams tvarkyti buvo paskirtas Uþsienio reikalø ministerijosreferentas Adalbertas Staneika 32 Taèiau skyriaus darbuotojams suiðkilusiomis sudëtingomis atbëgëliø administravimo problemomis susitvarkytisekësi gana sunkiai Todël 1939 m lapkrièio 13 d skyriaus vedëjasA Staneika pasiûlë ásteigti atskirà savarankiðkà institucijà atbëgëliamsadministruoti Jis savo siûlymus grindë tuo, kad atbëgëliai keliane tik ekonominiø sunkumø Lietuvai, bet ir grësmæ jos saugumui,nes tarp jø yra ávairiø þmoniø, tarp jø ir ið internuotøjø stovyklø pabëgusiøkariø, ávairaus plauko nusikaltëliø, prieð Lietuvà nusiteikusiø ðovinistiniølenkø organizacijø nariø ir ktAtbëgëliai, nepaisydami draudimo pereiti buvusià administracinælinijà su Lenkija, jà pereina, vyksta á Kaunà ir kitas Lietuvos vietasÁvairûs ðelpimo tikslais susikûræ komitetai vykdo slaptà, nieko bendrosu atbëgëliø ðelpimu neturinèià veiklà, nukreiptà prieð Lietuvos valstybæir ktBe to, A Staneikos teigimu, nëra tiksliø ir vienodø nuostatø pabëgëliamsregistruoti, trûksta ástaigos, kuriai bûtø pavesta tà registracijàtvarkyti ir priþiûrëti Be to, daug atbëgëliø ðelpiami privaèiai, o tai ekonominënaðta kraðtui31Þilënas V Pirmieji karo pabëgëliai // Ten pat – 1940, sausio 932Karo pabëgëliø reikalams tvarkyti // Ten pat – 1939, lapkrièio 3019

Kaip iðeitá esamoms problemoms spræsti A Staneika siûlë ásteigtiorganà, kuris galëtø tvarkyti pabëgëliø reikalus 33 Á ðiuos A Staneikos argumentus buvo atsiþvelgta, ir 1939 m gruodþiomën 16 d buvo ásteigtas Vidaus reikalø ministerijos Karo atbëgëliamstvarkyti komisariatas, kuris ásikûrë Daukanto gatvëje Kaune Karoatbëgëliams tvarkyti komisaru buvo paskirtas ypatingø reikalø valdininkasTadas Alekna, reikalø vedëju – Ignas Tamaitis 34 Ið pradþiø komisariate buvo tik komisaras, reikalø vedëjas ir sekretoriusNuo 1940 m geguþës 1 d komisariatas buvo papildytas 4 registratoriøir 10 raðtininkø etatais 35 1939 m gruodþio 9 d Lietuvos Prezidentas patvirtino gruodþio 7d Seimo priimtà Karo atbëgëliams tvarkyti ástatymà 36 Ástatyme buvouþfiksuota, kad „karo atbëgëliais laikomi svetimðaliai, kurie dël karosudarytø sàlygø yra atvykæ ar atitremti á Lietuvà“Ástatymas karo atbëgëlius ápareigojo „nustatytu laiku ir tvarka ásiregistruoti“,„vykdyti sàlygas, nustatytas atbëgëliams apsistoti“ Jie buvoatleisti nuo ásiregistravimo rinkliavø, leidimø gyventi mokesèio, þyminiomokesèio atbëgëliø reikalaisAtbëgëliai, nevykdantys juos lieèianèiø ásakymø arba suteikæ neteisingøþiniø apie save, apskrities virðininko galëjo bûti nubausti areðtuiki 6 mënesiøAtbëgëliø tvarkymas buvo pavestas Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatuiKomisaras buvo ápareigotas nustatyti atbëgëliø registravimolaikà ir tvarkà, tirti jø materialinæ bûklæ, nustatyti, kuriose vietoseir kokiomis sàlygomis atbëgëliai turi apsistoti, priþiûrëti ir derinti at-33A Staneikos Pro memoria dël pabëgëliø reikalams organo steigimo // LCVA – F923 – B 1065 – L 318341940 04 19 Karo atbëgëliams tvarkyti komisariato raðtas // Ten pat – F 757 – Ap9 – B 279 – L 183; Paskirtas atbëgëliams tvarkyti komisaras // Lietuvos aidas –1939, gruodþio 1535Karo atbëgëliams tvarkyti komisariato etatø ir atlyginimo normø nustatymo klausimu// LCVA – F 757 – Ap 9 – B 279 – L 18336Karo atbëgëliams tvarkyti ástatymas // Vyriausybës þinios – 1939, gruodþio 9 – P731–73221

ëgëliø ðelpimo darbà, rûpintis atbëgëliø repatriacija, taip pat darytivisa kita, kas reikalinga atbëgëliø buvimui Lietuvoje tvarkytiLietuvos þmonëms slëpti atbëgëlius buvo uþdrausta, o turá þiniøapie atbëgëliø slëpimà ar slapstymàsi buvo ápareigoti apie tai praneðtipolicijai Apskrièiø virðininkams nusiþengusius ðiam reikalavimui buvosuteikta teisë bausti bauda iki 5000 Lt, areðtu iki 6 mënesiø arba abiembausmëmis kartu Tiesa, nubaustieji gavo teisæ apskrities virðininkonutarimà per 5 dienas apskøsti vidaus reikalø ministruiApskrièiø virðininkams taip pat buvo suteikta teisë atbëgëlius, kurienesilaiko Lietuvos ástatymø ir yra pavojingi vieðajai tvarkai, uþdarytiá koncentracijos stovyklà Koncentracijos stovyklas prireikus galëjo steigtividaus reikalø ministrasÁstatymas numatë, kad ðie nuostatai gali bûti taikomi ir tiems svetimðaliams,kurie dël karo sudarytø sàlygø negalëjo iðvykti ið Lietuvosir neturëjo pragyvenimo ðaltinio, jei dël jø nëra susitarta su kitomisvalstybëmis 37 1939 m gruodþio 20 d karo atbëgëliams tvarkyti komisaras iðleidopirmàjá ásakymà, kuris nurodë,kad kiekvienas atbëgëlis privalëjo registruotisgyvenamosios vietos policijos nuovadoje Vilniuje reikëjo registruotisper mënesá, kitose vietose – per dvi savaites Uþsiregistravusiemsbuvo iðduodami karo atbëgëliø liudijimai, kurie suteikë teisæapsigyventi tik liudijime nurodytoje vietoje Iðvykti ið jos be vietos policijosnuovados virðininko leidimo buvo uþdrausta Nusiþengusieji ðiamásakymui buvo baudþiami areðtu administracine tvarka – kalëjimu iki 6mënesiøVëlesniuose ásakymuose karo atbëgëliø, kaip buvusios prieðiðkosLietuvai valstybës pilieèiø, galimybës buvo dar labiau apribotos Uþdraustapriklausyti politinëms organizacijoms, apskritai dalyvauti politinëjeveikloje, vieðose vietose svarstyti Lietuvos vidaus gyvenimo tvarkà,vieðàjá gyvenimà, dalyvauti diskusijose, susirinkimuose, eisenose,skaityti paskaitas ir praneðimus, raðyti á uþsienio spaudà, turëti raðomàsiasmaðinëles, gauti mokamà darbà Imdamiesi kokio nors verslo karo2237Ten pat

atbëgëliai turëjo pateikti komisaro leidimà, visuomet turëjo neðiotis atbëgëliopaþymëjimà ir prireikus parodyti já policijai 38 Nesilaikantys Lietuvos valdþios reikalavimø atbëgëliai galëjo bûtipatraukti baudþiamojon atsakomybën ar iðtremti ið ðalies 39 Karo atbëgëliams itin svarbus buvo 1940 m sausio 18 d ásakymasdël ðelpimo tvarkos 40 Jame nurodyta, kad tik su atbëgëlio paþymëjimugalima gauti ðelpimo knygeles ir tik su jomis gauti paðalpà Taigi atbëgëliai,norëdami gauti paðalpà, turëjo registruotisDeja, reikia pasakyti, kad Lietuvos administraciniams organamsnorint suvaldyti nepaklûstanèius Lietuvos ástatymams atbëgëlius, taippat izoliuoti ávairius nusikaltëlius, teko 1940 m birþelio 1 d Pabradëjeárengti koncentracijos stovyklà Reikia paminëti, kad koncentracijos stovyklosstatutas vidaus reikalø ministro ásakymu buvo patvirtintas jau1940 m geguþës 15 d 41 Ði stovykla buvo pavaldi Vidaus reikalø ministerijaiBirþelio 7 d ji pavadinta Pabradës koncentracijos stovykla 42 Taèiau ne visi nepaklûstà Lietuvos teisës aktams buvo kiðami á koncentracijosstovyklà Kai kuriuos atbëgëlius teko iðtremti ið LietuvosPavyzdþiui, per 1940 m pirmuosius tris mënesius uþ slapstymàsi, vengimàregistruotis, antilietuviðkà veiklà ir kitokius nusikaltimus ið Lietuvos,daugiausia á Sovietø Sàjungà ir Vokietijà, buvo iðtremta 50 atbëgëliø43 38Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 109–11039Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro ásakymas // Vyriausybës þinios – 1939,gruodþio 21; 1940, kovo 140Ten pat – 1940, sausio 2141Vidaus reikalø ministro 1940 m geguþës 15 d ásakymas Nr 40 // LCVA – F R-377 – Ap 2 – B 236 – L 261–26242Vidaus reikalø ministro 1940 m birþelio 7 d ásakymas Nr 49 // Ten pat – Ap 7– B 153 – L 6043Paþyma apie atbëgëliø aprûpinimà dokumentais // LCVA – F 757 – Ap 9 – B6 – L 17923

3 NEPAGEIDAUTINØ VOKIETIJOJE IR SOVIETØSÀJUNGOJE ASMENØ TRËMIMAS Á LIETUVÀ31 TRËMIMAI IÐ VOKIETIJOSPasibaigus kovos veiksmams buvusioje Lenkijos teritorijoje, Lietuvosadministracija susidûrë su nauja problema – tremtiniais á LietuvàTiek Vokietija, tiek Sovietø Sàjunga nepageidautinus asmenis ëmëmasiðkai varyti á Lietuvà, nesuderinæ su Lietuvos vyriausybe1939 m spalio 27 d 15 val Lietuvos pasienio policijos VII rajonosargybinis Èeèkauskas Oglino kaime ties ûkininko Pamatausko namaispastebëjo þmoniø judëjimà Policininkas, nuvykæs pas minëtà ûkininkà,rado atvykusius ið Vyþainiø miesto apie 25 þydus Apie tai tuojaupraneðë sargybos virðininkui, o ðis – rajono vadovybei Atvykæ ið Vyþainiøþydai pasakojo, kad vokieèiø kareiviai, visus suðaukæ á aikðtæ,ásakë tuoj pasiruoðti iðvykti, o kur – nenurodë Kai kurie þydai tokioásakymo nenorëjo vykdyti, tada buvo jëga iðmesti ið namø Namø durisir langus vokieèiø kareiviai uþkalë lentomis15 val 30 min Lietuvos pasienio sargyba buvo sustiprinta, atvykæþydai sulaikyti, taèiau greitai prie Pamatausko sodybos vël buvo pastebëtasvetimø þmoniø grupë Atvykæ Lietuvos pasienieèiai pamatë, kadtai taip pat Vyþainiø þydai, atvaryti 2 vokieèiø kareiviø Vokieèiai stovëjoant administracinës linijos ir sekë pereinanèius á Lietuvà þydusLietuvos pareigûnai vokieèiø kareiviams pareiðkë protestà, nurodydami,kad be Lietuvos vyriausybës sutikimo á Lietuvos teritorijà negalibûti tremiami svetimos valstybës pilieèiai, ir abi atvarytas þydø grupesgràþino atgal per sienà Vokieèiø kareiviai ásakë þydams vykti á Olðauskodvarà, praneðdami Lietuvos pasienio sargybiniams, kad Olðauskodvare yra sutelkta 200 þydø, kurie taip pat bus iðtremti á Lietuvà16 val buvo pastebëta, kad á vakarus nuo Triduoniø eþero, apie 1km nuo sienos ties ûkininko Galecko sodyba yra susitelkæ daug civiliøsu ryðuliais Lietuvos pasienieèiai atvykæ pamatë, kad tai apie 250 Vy-24

þainiø þydø grupë, kurioje yra jau anksèiau lietuviø gràþinti þydai Kaikurie þmonës dar buvo Vokietijos pusëje Juos atidþiai stebëjo vokieèiøkareiviai 16 val 30 min vokieèiø kareiviai prie administracinëslinijos atveþë tremtiniø daiktus bei þmones, kurie patys negalëjo paeitiir, visa tai iðvertæ prie administracinës linijos, pasitraukë kiek toliauVokieèiø kareiviai pareiðkë Lietuvos pasienio sargybiniams, kad jeiþydai gráð á Vyþainius, á juos bus ðaudoma ið kulkosvaidþiø Tai patvirtinoir nelaimingieji, paliudijæ, kad tikrai matæ ant kalvø pastatytuskulkosvaidþius ir kad vokieèiai savo grasinimus tikrai ávykdysià17 val Lietuvos pasienio pareigûnai nuvyko á Olðausko dvarà, kurbuvo ásikûræs vokieèiø kariuomenës 41-ojo pulko virðila, pasikalbëti dëliðtremtø þydø Virðila buvo paklaustas, kas jiems ásakë tremti þydus áLietuvà Jis atsakë, kad jie tai padaræ, kaip kad yra daroma su þydaisVokietijoje Esà jiems þydai, kaip tinginiai ir sukèiai, nereikalingi TadaLietuvos pareigûnai pareiðkë, kad ðiø þydø Lietuvos pasienieèiai be Lietuvosvyriausybës sutikimo neáleis Á tai virðila ciniðkai atrëþë, kad jiemsþydai irgi esà nereikalingi ir tegu jie per Lietuvos teritorijà eina á SovietøSàjungà Virðila pakartojo jau ið vokieèiø kareiviø girdëtus grasinimus,kad jei lietuviai þydus gràþins, vokieèiai á juos ðaudys, o jei lietuviai nori,kad þydø maþiau ateitø á Lietuvà, tai tegu ir jie ðaudo á juos ið kulkosvaidþiøTaèiau pareiðkus, kad dël tokio vokieèiø elgesio gali bûti rimtødiplomatiniø komplikacijø, virðila sumiðo ir jo karingumas dingo 19val 30 min þydai buvo gràþinti á Vokietijos teritorijà 44 Tà paèià dienà Lietuvos uþsienio reikalø ministras J Urbðys Lietuvospasiuntiniui Berlyne iðsiuntë telegramà, kad ðis Vokietijos vyriausybeipareikðtø protestà dël tokios savivalës 45 Spalio 28 d Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys Ðkirpa apsilankëpas Vokietijos reicho Uþsienio reikalø ministerijos politikos departamentodirektoriø, valstybës pasekretoriø (Unterstaatssekretär) dr ErnstàVërmanà (Ernst Woermann), kuriam, iðdëstæs incidento su þydais44Vilniaus apskrities virðininko Goðtauto raðtas VRM Policijos departamentui //Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2230 – L 25–2645J Urbðio 1939 10 27 ðifrograma // Ten pat – L 2825

esmæ, Lietuvos vyriausybës vardu pareiðkë protestà ir papraðë skubiainurodyti vokieèiø pasienio pareigûnams, kad iðtremtus þydus atsiimtøatgal E Vërmanas paþadëjo reikalà iðtirti ir atsakyti po keleto dienø 46 Tuo metu spalio 28 d vokieèiai prie administracinës linijos atvarëdar apie 300 þydø ir, laukdami patogaus momento pervaryti juos persienà á Lietuvà, laikë maþdaug 30 m nuo sienos, vadinamojoje „niekienoþemëje“ 47 Ten pat buvo laikoma ir anksèiau Lietuvos pasienieèiøgràþinta þydø grupëEsant tokiai padëèiai, VII Lietuvos pasienio policijos rajono vachmistrasÞenauskas pareikalavo susitikimo su vokieèiø pareigûnais Susitikimometu vokieèiø þandaras Neuman (taip jis prisistatë Lietuvospareigûnams) praneðë, kad jie esà turá savo vyriausybës nurodymà iðtremtiá Lietuvà visus þydus 48 Ðiø Neumano teiginiø teisingumu Lietuvos pasienieèiai greitai ásitikinoJø surinktomis þiniomis, kitose pasienio vietose Suvalkijoje buvosutelkta dar apie 1500 þmoniø, o anksèiau bandyta iðtremti þmoniøgrupë tebebuvo laikoma durpyne „niekieno“ þemëjeAtsidûræ tokioje padëtyje þmonës patys ëmë bëgti per sienà á LietuvàLapkrièio 7 d tokiø jau buvo 560 Be to, buvo gauta þiniø, kadvokieèiai ið Dancigo, Gdynës iðvaræ apie 120 000 lenkø, þydø ir tuos,kurie pasisako turëjæ koká nors ryðá su Lietuva, gabena á Lietuvos pasienáLapkrièio 7 d Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentodirektorius Edvardas Turauskas telefoninio pasikalbëjimosu Kaziu Ðkirpa metu paaiðkino jam susidariusià padëtá ir ásakë imtisþygiø, kad bûtø sustabdytas þmoniø varymas á Lietuvà 49 Lapkrièio 9 d Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje K Ðkirpa tuo klausimulankësi pas dr E Vërmanà Ðis apsimetë nustebæs, kad proble-2646K Ðkirpos 1939 10 28 telegrama // Ten pat – L 2747Vilkaviðkio apskrities virðininko 1939 10 30 raðtas VRM Policijos departamentodirektoriui // Ten pat – L 2448Ten pat49URM Politikos departamento direktoriaus E Turausko Pro memoria // Ten pat– L 22

ma dar nesureguliuota Tada KÐkirpajam áteikë aide-mémoire, kur buvo labaismulkiai iðdëstyta reikalo esmë Perskaitæsáteiktà dokumentà dr E Vërmanasatsakë, kad ðià problemà jis dar kartà iðtirs,bet nuodugniau jos neiðnagrinëjæstuo tarpu kà nors paþadëti negalásTada K Ðkirpa, norëdamas paskatintiBerlynà greièiau spræsti, atkreipë EVërmano dëmesá á tai, kad tremiamø þydøproblema susirûpino Lenkø pabëgëliøir internuotøjø Lietuvoje globos komitetas,ávairios þydø organizacijos, turinèiosryðius su pasaulinëmis organiza-Dr Edvardas Turauskascijomis K Ðkirpa pabrëþë, kad Lietuvos vyriausybë, nenorëdama, kadaptariamas þydø klausimas virstø kurios nors propagandos objektu,stengiasi tai sureguliuoti draugiðku susitarimu su Vokietija Bet, kadangijo sureguliavimas uþsitæsë, tai praktiðkai nebeámanoma garantuoti,kad jis neiðkiltø á vieðumà Lietuvos vyriausybë atsakinga uþ tainegali bûti laikoma K Ðkirpa dar kartà pabrëþë, kad, norint to iðvengti,bûtina kaip galima greièiau ðá klausimà sureguliuoti 50 Lapkrièio 14 d E Vërmanas, iðsikvietæs K Ðkirpà, jam pareiðkë,kad duotas nurodymas nustoti þydus tremti, o apie 1500 pasienyje sutelktøþydø jis ið viso nieko neþinàs ir ið esmës neprieðtaraujàs, kad iðtremtieji560 þydø bûtø gràþinti atgal 51 Taèiau lapkrièio 19 d, Lietuvos pasienio policijos Seinø baro virðininkuipagal Seinø apskrities virðininko nurodymà nuvykus pas vokieèiømuitinës virðininkà á Holny Mejera dvarà susitarti dël þydø gràþinimosàlygø, muitinës virðininkas pareiðkë, kad apie tai jis nieko neþinàsir þydø atgal priimti negalás, nes turás savo vyriausybës nurodymà þydøneásileisti 52 50K Ðkirpos 1939 11 09 raðtas J Urbðiui // Ten pat – L 1851K Ðkirpos 1939 11 14 raðtas J Urbðiui // Ten pat – L 1552Ten pat – L 1027

Ðiuo reikalu buvo kreiptasi á Suvalkø gestapo virðininkà Jis atsakë,kad Berlyne buvo þadëta atitraukti nuo sienos tik du ðimtus þydø ir kadtai buvo padaryta, bet nieko nebuvo þadëta apie þydø gràþinimà 53 Gruodþio 1 d Lietuvos uþsienio reikalø ministroásakymu K Ðkirpa ðiuo klausimu vël papraðëaudiencijos pas Vërmanà, taèiau já priëmë jo pavaduotojaskunigaikðtis Oto fon Bismarkas (Ottovon Bismarck) Taèiau ir ðis pokalbis baigësi kaipir ankstesni 54 Taèiau gruodþio 9 d á Lietuvà jaubuvo iðtremti 1584 þydai 55 1939 m gruodþio 12 d J Urbðys iðsikvietëVokietijos pasiuntiná Lietuvoje Erichà fon Cechlinà(Erich Wilhelm Zechlin) Buvo kalbamasiapie pabëgëliø ið Lenkijos gràþinimà Tuo paèiuvël buvo iðkeltas klausimas ir dël tremiamø á Lietuvàþydø E Cechlinas á tai atsakë, kad apie taijis buvo uþsiminæs Berlyne, taèiau buvo atsakyta,kad „prie visø dideliø reikalø komplekso Berlynui200 þydø likimas atrodo per menkas, kadgalëtø pakankamai juo susirûpinti“ O daugiauperstumtø þydø á Lietuvà jau nebûsià 56 J Urbðiuipastebëjus, kad á Lietuvà iðtremta ne 200 o1584 þydai, E Cechlinas pripaþino, jog þydø trëmimaiá Lietuvà nesustabdomi ir paþadëjo pasi-Erikas Cechlinasrûpinti, kad daugiau tai nepasikartotø 57 Tà paèià dienà Berlyne Lietuvos pasiuntinys K Ðkirpa kalbëjosisu dr E Vërmanu Jis dar kartà priminë, kad Suvalkø gestapo virðininkasatsisakë þydus priimti atgal, aiðkindamas, jog neturás atitinkamosavo vyriausybës nurodymo tai padaryti K Ðkirpa praðe Vërmanà53J Urbðio 1939 11 28 ðifrograma // Ten pat – L 854K Ðkirpos 1939 12 01 raðtas J Urbðiui // Ten pat – L 755VRM Administracinio departamento raðtas URM // Ten pat – L 656J Urbðio 1939 12 12 Pro memoria // Ten pat – B 2235 – L 6757Ten pat29

teiktis pasirûpinti, kad toks nurodymas vokieèiø vietinës valdþios ástaigomsSuvalkuose pagaliau bûtø duotas Vërmanas á tai juokdamasisatsakë „Wie Sie wissen, wir haben keine Liebe zu den Juden“ 58 (KaipJûs þinote, mes nemëgstame þydø)LCVA–F 383–Ap 7–B 6– L 22301939 m gruodþio 30 d Lietuvos pasiuntinybës patarëjui J KajackuiVokietijos uþsienio reikalø ministerijos valdininkas ataðë V fonGrundheras (W von Grundherr), paklaustas apie iðtremtø þydø gràþinimoproblemos sprendimà, nedviprasmiðkai pareiðkë: „Visai privaèiaiað patarèiau Jums ðá reikalà uþmirðti Að negaliu Tamstai pasakyti,bet Tamsta supranti“ 59 J Kajeckui bandant aiðkinti, kad atbëgëliai ir taip yra labai sunkinaðta Lietuvai, Grudheras plaèiai ðypsodamasis pasiûlë „gudrià“ iðeitá:iðstumti juos á Sovietø Sàjungà Tik ne visus ið karto, o dalimis 60 Taigi58K Ðkirpos 1939 12 14 raðtas URM Politikos departamento direktoriui // Ten pat– B 2230 – L 559K Ðkirpos 1939 12 30 raðtas URM Politikos departamento direktoriui // Ten pat – L 460Ten pat30

uvo duota suprasti, kad iðtremtieji þydai turës pasilikti LietuvojeLietuvos vyriausybë leido ðiuos 1799 nelaimingus þmones, tarp kuriøbuvo 426 vaikai, apgyvendinti Kalvarijoje, Lazdijuose, Vilkaviðkyje,o vëliau, paaiðkëjus, kad jiems siena atgal á Vokietijà uþdaryta, leidoapsigyventi dar 11-oje Lietuvos vietoviø 61 32 TRËMIMAI IÐ SOVIETØ SÀJUNGOS1939 m spalio 31 d á Valkininkø apskritá Sovietø Sàjungos kariuomenëper sienà atvarë per 1000 þmoniø Lietuvos pasienieèiai pareikalavográþti atgal, nes jokio Lietuvos vyriausybës leidimo jie neturëjo,taèiau atvarytieji þmonës maldavo leisti jiems pasilikti Lietuvoje,nes sovietinës kariuomenës atstovai prieð iðtremdami ið tremiamøjøpareikalavo pasiraðyti raðtà, kur jie pasiþadëjo, kad á Sovietø Sàjungosteritorijà daugiau nebegráð Ir jeigu jie vël bus sulaikyti Sovietø Sàjungosteritorijoje, bus traktuojami kaip valstybës prieðai Tarp atvarytøjøbuvo nemaþai buvusios Lenkijos kariø bei civiliø lenkø 62 Po kurio laiko trëmimai vël atsinaujino Lapkrièio 8 d á tà paèiàapskritá buvo iðtremtas 51 asmuo, lapkrièio 11 – 65 asmenys, lapkrièio12 – 460, lapkrièio 13 – 21 asmuo 63 Be to, Lietuvos valdþios pareigûnaigavo þiniø, kad sovietiniai valdþios organai ruoðiasi iðtremti dar apie1000 tokiø asmenø 64 Tai skaièiai iðtremtøjø, kuriuos pavyko uþfiksuoti Lietuvos valdþiospareigûnams, taèiau buvo ir tokiø, kurie buvo iðtremti ið SovietøSàjungos nepastebëti Tokiø tremtiniø nemaþai buvo Vilniaus srityje611940 03 29 Lietuvos þydø sveikatos apsaugos draugijos “Oze” raðtas // LCVA– F757 – Ap 9 – B 169 – L 168–16962Valkininkø apskrities virðininko raportas vidaus reikalø ministrui // LCVA – F383 – Ap 7 – B 2278 – L 3363Ten pat64Valkininkø apskrities virðininko raportas vyriausybës ágaliotiniui Vilniaus miesteir srityje // Ten pat – L 3931

32LCVA–F 383–Ap 7– B 2278

LCVA–F 383–Ap 7–B 2278–L 34Kai kurie iðtremtieji, ypaè tie, kurie buvo kilæ ið Vilniaus srities, stengësinepakliûti Lietuvos pareigûnams, o gráþti á namus Antai ið lapkrièio 11á 12 d á Lietuvà buvo atvaryta 460 tremiamøjø Juos 9 pëstininkø pulko4-osios kuopos vadas perdavë Ðalèininkëliø policijos nuovados virðininkuiKadangi viskas vyko nakties metu, jokiø sàraðø nebuvo sudaryta,ryte ið ðiø iðtremtøjø buvo pasilikæ tik 293 þmonës Matyt, dalis pabëgogabenant juos á Jaðiûnus, o kiti – ið Jaðiûnø geleþinkelio stoties 65 Kai kurie iðtremtieji buvo kilæ ið Vilniaus srities Jiems Lietuvosvaldþios pareigûnai leisdavo gráþti á namus arba pas gimines, taèiau tarpiðtremtøjø buvo daug ir tokiø, kurie neturëjo jokiø ryðiø su Vilniumibei jo sritimi Antai lapkrièio 12 d ið per Ûlos upæ pervaryto 21 þmo-65Valkininkø apskrities virðininko 1939 11 16 raðtas vyriausybës ágaliotiniui Vilniausmieste ir srityje // Ten pat – L 3433

gaus tik 1 buvo kilæs ið Lietuvos, o visi kiti – ið Sovietø Sàjungai atitekusiøsrièiø 66 Jais reikëjo pasirûpinti, buvusius karius internuotiVëliau organizuoti trëmimai liovësi, taèiau nesiliovë pavieniø þmoniøbëgimas á Lietuvà4 LIETUVOS VEIKSMAI SIEKIANT IÐVENGTIATBËGËLIØ IÐ BUVUSIOS LENKIJOS PASIBAIGUSKARO VEIKSMAMSPasibaigus karo veiksmams Lenkijosteritorijoje, bëgliai ið Lenkijos ir toliaubandë nelegaliai pereidinëti Lietuvos sienas,kuo Lietuvos vyriausybë, savaime suprantama,nebuvo suinteresuota Vidausreikalø ministerijos Administracijos departamentodirektorius Aleksas Survila1939 m spalio 19 d iðleistame aplinkraðtyjeapskrièiø virðininkams nurodë, kad„dabar, uþsibaigus karo veiksmams ir susidariustokioms sàlygoms prie Lietuvos sienø,toliau teikti pagalbà bëgliams nëra jokiopagrindo Todël ateityje tokius bëgliusreikia bausti ir tremti ið Lietuvos“ 67 Aleksas SurvilaTaèiau spalio 27–28 dienomis prijungusprie Lietuvos Vilniaus kraðtà nemaþai buvusios Lenkijos pilieèiø,kad patektø á Lietuvà, pasinaudojo naujos sienos apsaugos nebuvimuKaip jau buvo minëta, bëgliø srautas á Vilniø pajudëjo vos tik pasiraðiussusitarimà dël Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo LietuvaiÐio srauto ið rytø Lietuvos vyriausybë negalëjo kontroliuoti, bet buvo66Ten pat – L 3967VRM Administracijos departamento 1939 10 19 aplinkraðtis // LCVA – F 300 –Ap 1 – B 5 – 19334

imtasi kai kuriø þygiø, kad jie nebëgtø ir ið Latvijos Spalio 25 d Lietuvospasiuntinys Latvijoje, vykdydamas J Urbðio nurodymus, kreipësiá Latvijos uþsienio reikalø ministrà V Munterá, kad Latvijos vyriausybësulaikytø lenkus, bandanèius nelegaliai pereiti sienà á Vilniauskraðtà V Munteris atsakë, kad apie tai jis nieko neþinàs, o ðá reikalàsutvarkyti turinèios Lietuvos ir Latvijos pasienio policijos ástaigos 68 1939 m lapkrièio 9 d „Lietuvos þiniose“ buvo atspausdinta þinutë,kad Vilniuje pasirodë pabëgëliø ið Suvalkø, Gardino ir kitø buvusiosLenkijos miestø Buvo spëjama, kad jie sienà perëjo nelegaliai 69 Pagaliau buvo apsispræsta, kad visi atbëgëliai, kurie bus sugautiLietuvos teritorijoje po lapkrièio 10 dienos, turës bûti iðtremti ten, iðkur atbëgo 70 Buvo sustiprinta sienos apsaugaTaèiau bëgliø srautas nenutrûko Þmonës tikëjosi slapta prasmuktiá Lietuvà, tuo labiau kad Lietuvos valdþios institucijos á Lenkijos pilieèiøpraðymus leisti jiems ávaþiuoti ir gyventi Lietuvoje paprastai duodavoneigiamà atsakymà, padarydami tik retas iðimtis 71 Ðiuo klausimugana grieþtà „ne“ tardavo karo atbëgëliams tvarkyti komisaras, nes nuo1939 m gruodþio antros pusës Vidaus reikalø ministerija atbëgëliø áleidimoá Lietuvà klausimus pradëjo derinti su Karo atbëgëliams tvarkytikomisariatuNelegaliai sienà pereidavo daug þydø ið SSRS, ypaè sionistinio jaunimoJie daugiausia sienà slapta pereidavo prie Ðvenèionëliø Bëgdamiá Lietuvà jie tikëdavosi ið èia lengvai patekti á Palestinà Ðis bëgimastruko iki 1940 m pavasario, kada sienos su Sovietø Sàjunga apsaugabuvo gerokai sustiprinta 72 Pagal svetimðaliams gyventi Lietuvoje ástatymo 19 ir 20 straipsniussvetimðalá buvo galima suimti ar ið Lietuvos iðtremti vidaus reikaløministro ásakymu arba jo pavedimu68P Dailëno 1939 m spalio 25 d raðtas J Urbðiui // LCVA – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 20169Vilniuje yra naujø pabëgëliø // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 970URM Politikos departamento direktoriaus 1940 02 07 Pro memoria // LCVA – F383 – Ap 7 – B 2278 – L 2371LCVA – F 757 – Ap 9 – B 9 – L 1272Neapykantos ir kerðto knyga // Karys – 1980 – Nr 8 – P 35435

1939 m gruodþio 16 d karo atbëgëliams tvarkyti komisaras kreipësiá vidaus reikalø ministrà praðydamas suteikti komisariatui teisæprireikus suimti ir tremti atbëgëlius ir svetimðalius ið Lietuvos Ði teisëkaro atbëgëliams tvarkyti komisarui buvo suteikta 73Vykdant ðias nuostatas, sulaikyti perëjæ sienà pabëgëliai buvo gràþinamiatgal Taèiau ne visus perëjusius sienà iðtikdavo toks likimasNetoli Lietuvos sienos prie Tilþës buvo árengta lenkø kariø, patekusiø ávokieèiø nelaisvæ, stovykla Joje buvo sutelkta apie 27 000 belaisviø 74 Pabëgæ ið ðios stovyklos belaisviai bandë bëgti á Lietuvà, ir ne vienamtas pavyko Lietuvos valdþios institucijos, laikydamosi Hagos konvencijosdël karo belaisviø nuostatø, atbëgusius Vokietijos karo belaisviusregistravo bendra tvarka kaip civilius atbëgëlius, nurodydamos jiemsapsistojimo vietasÐios þinios, be abejo, pasiekë Vokietijos karo belaisviø stovyklas ir1940 m pradþioje Lietuvos valdþios pareigûnai gavo þiniø, kad galimasulaukti gana didelio tokiø atbëgëliø skaièiaus Karo atbëgëliams tvarkytikomisaras Tadas Alekna kreipësi á Uþsienio reikalø ministerijosPolitikos departamento direktoriø Edvardà Turauskà, praðydamas patarti,kà su tokiais atbëgëliais daryti Ðiame raðte T Alekna praðë ETurausko sutikimo, kad nelegaliai atbëgusius, jeigu jie nëra kilæ ið Lietuvos,bûtø galima gràþinti á Vokietijà 75 Buvo pasitelkta tarptautinë teisë ir iðaiðkinta, kad 1907 m Hagoskonvencijos 13 straipsnis skelbia, kad neutrali valstybë, kuri priima pabëgusiuskaro belaisvius, privalo palikti juos laisvëje Taigi atbëgusiøjøið Vokietijos Lenkijos karo belaisviø negalima buvo nei tremti atgal,nei internuoti Jie turëjo bûti traktuojami kaip civiliai pabëgëliai 76 3673Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro raðtas vidaus reikalø ministrui // LCVA – F757 – Ap 9 – B 3 (lapai nenumeruoti)74T Aleknos raðtas Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamento direktoriuiE Turauskui // Ten pat – B 12 (lapai nenumeruoti)75T Aleknos raðtas URM Politikos departamento direktoriui E Turauskui // LCVA– F 383 – Ap 7 – B 2278 – L 376Politikos departamento direktoriaus raðtas // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 12(byla nenumeruota)

Iðsiaiðkinus padëtá, 1940 m sausio 23 d karo atbëgëliams tvarkytikomisaras visiems apskrièiø virðininkams ir geleþinkelio policijosvirðininkui iðsiuntinëjo ásakymà, kuriame nurodë, kad vidaus reikaløministro ásakymu atbëgëlius, nelegaliai perëjusius sienà, iðskyrus karobelaisvius, reikia tuojau tremti atgal, jø net nebaudus Jei tokie asmenyspakartotinai perþengtø sienà – nubausti bendra tvarka, o po togràþinti atgal Tokiems sulaikytiems atbëgëliams grieþèiausiai buvo uþdraustasusiraðinëti, kalbëtis su paðaliniais asmenimis bei palaikyti betkokius ryðius su civiliaisAsmenis, kurie teikia pagalbà nelegaliai perëjusiems sienà arbajuos slepia, buvo ásakyta kuo grieþèiausiai bausti 77 Kaip á tokius grieþtus Lietuvos valdþios veiksmus reagavo tarptautiniøorganizacijø atstovaiæ Ið esmës prieðtaravimø nebuvo Antai 1940m vasario 6 d pas Politikos departamento direktoriø E Turauskà buvouþëjæs Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovas Anatolis Favrë (AnatoleFavree) Jis pripaþino, kad Lietuvai tekusi naðta yra sunki ir kadatbëgëliai ir toliau gali verþtis á Lietuvà Jo nuomone, Lietuva turi visiðkàir pagrástà teisæ nuo jø gintis Taèiau, jo manymu, atbëgëlius, jauatsiradusius Lietuvos teritorijoje, per grieþta tremti ten, ið kur jie buvoatbëgæ, pasirëmus tokiu mechaniniu kriterijumi, kaip lapkrièio 10 ddata Visø, po ðios dienos atbëgusiø á Lietuvà, trëmimas sukeltø tamtikrà neigiamà reakcijà tarptautiniu poþiûriu Jis pareiðkë, kad Lietuvadël savo giliai humaniðko atbëgëliø traktavimo turi susikrovusi didelámoraliná kapitalà uþsienyje, todël, nustatydama per grieþtas priemonesvieno kito ðimto atbëgëliø atþvilgiu, prarastø gerokà to kapitalo dalá AFavrë E Turauskui siûlë, kad bûtø galima tremiamø ið Lietuvos atbëgëliødatà ið lapkrièio 10 d perkelti á 1940 m sausio 1 d Siûlë kiekvienotremiamojo atvejá iðnagrinëti individualiai, nes iðtremtas þmogus, ypaè áSovietø Sàjungà, gali bûti vietoje suðaudytas, be to, netremti tø, kuriøgloba gali pasirûpinti Lietuvoje esantys giminës Siûlë netremti senyvoamþiaus þmoniø, kurie dël viso to gali nukentëti77T Aleknos 1940 01 23 aplinkraðtis visiems apskrièiø virðininkams ir geleþinkeliopolicijos virðininkui // Ten pat – B 3 – L 60b37

A Favrë taip pat siûlë per radijà ir laikraðèiuose paskelbti, kadvisi, kas nelegaliai pereis Lietuvos sienà, be jokiø iðlygø bus siunèiamiatgalBaigdamas A Favrë paþadëjo iðsklaidyti besiformuojanèià neigiamànuomonæ Þenevoje ir siûlë atsiþvelgti á jo rekomendacijas 78 Tokia palyginti grieþta Lietuvos vyriausybës nuostata naujø atbëgëliøatþvilgiu bandë pasinaudoti oficialûs Londone esanèios Lenkijosvaldþios sluoksniai 1940 m vasario viduryje lenkø telegrafo agentûra„PAT“ iðplatino praneðimà, kad Vilniuje prasidëjo masiniai þydø areðtaiir jø trëmimas á Sovietø Sàjungà 79 Panaðià þinià pasaulio þiniø agentûrosvasario 13 d gavo ir ið Niujorko Buvo praneðama, kad naciø spaudþiamaLietuva vasario 12 d pradëjo masiðkai tremti atbëgëlius á Rusijà80 Praneðime buvo nurodyta, kad policija vasario mën suëmë ðimtusatbëgëliø ir varo prie Sovietø Sàjungos sienosLietuvos telegramø agentûra skubiai iðplatino praneðimà, kuriamepaneigë paskleistus gandus Buvo nurodyta, kad visiems atbëgëliams,kurie nenori iðvykti ið Lietuvos, leidþiama pasilikti Lietuvoje, ogràþinami atgal tik tie asmenys, kurie ðiuo metu nelegaliai perëjo sienàir kad skleidþiami prasimanymai neturi jokio pagrindo 81 Ðià þinià taip pat kategoriðkai paneigë þydø atbëgëliams ðelpti organizacijøLietuvoje bendradarbiavimui su Lietuvos valdþia atbëgëliøreikalais ágaliotinis advokatas Jokûbas Robinzonas J Robinzonas, bekita ko, paþymëjo, kad „þydø visuomenë Lietuvoje su pasitenkinimukonstatuoja Lietuvos valstybës palankø atsineðimà á atbëgëliø klausimoiðsprendimà“ Paneigimas buvo atspausdintas „Þydø balse“ 82 3878E Turausko 1940 m vasario 7 d Pro memoria // Ten pat – B 16 – L 103–10479Neteisingos þinios apie þydø atbëgëliø deportacijà ið Lietuvos // Þydø balsas –1940, vasario 1880URM 1940 02 13 raðtas vyriausybës ágaliotiniui Vilniaus mieste ir srityje ir Karoatbëgëliams tvarkyti komisariatui // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2278 – L2281Ten pat82Neteisingos þinios apie þydø atbëgëliø deportacijà ið Lietuvos // Þydø balsas –1940, vasario 18

Ðie gandai buvo paneigti ir Lietuvos laikraðèiuose Antai 1940 mvasario 19 d „Lietuvos þinios“ iðspausdino straipsná „Kiek iðtremtapabëgëliø“ Jame nurodoma, kad, remiantis vasario 18 d þydø spauda,paskutiniuoju metu iðtremta tik 21 þydø tautybës karo atbëgëlis,kaip nesilaikàs registravimosi tvarkos arba mëginæs slaptai gyventi 83 Nors Lietuva stengësi tiek diplomatinëmis, tiek kitomis priemonëmisapsisaugoti nuo naujø atbëgëliø, nepaisydami dideliø baudø irgalimo iðtrëmimo atgal atbëgëliai ir toliau verþësi á Lietuvà O baudosbuvo taikomos tikrai nemaþos Ðtai atbëgëlis L Moizeðas buvo nubaustas1000 litø bauda, 30 parø areðto, o po to iðtremtas atgal á SSRS JanasMareiðonekas nubaustas 3 paromis areðto ir iðtremtas á SSRS, MelerisMoizeras – 500 litø ir 30 parø areðto, po to iðtremtas atgal á SSRSKazimieras Liachovièius (Kazimierz Liachowicz) – 10 parø areðto iriðtremtas á SSRS ir tt 84 Buvusieji Lenkijos pilieèiai, norëdami patekti á Lietuvà, bandydavopapirkti pasienio policijos tarnautojus Keletà tokiø atvejø iðaiðkinusir policininkus grieþtai nubaudus, rizikuojanèiø policininkø labaisumaþëjoNorintys patekti á Lietuvà atbëgëliai griebdavosi gudrybës Sienospaþeidëjai, eidami per sienà, daþnai neðdavosi kontrabandiniø prekiø,kad jiems bûtø iðkeltos bylos, nes, kol jos bûdavo iðsprendþiamos, praeidavonemaþai laiko ir tokiu bûdu atbëgëlis pasilikdavo Lietuvoje Kaduþkirstø kelià pasinaudoti ðia galimybe, T Aleknos nurodymu á kontrabandinesprekes imta þiûrëti kaip á asmeninius daiktus, bylas keltiatsisakyta ir atbëgëlius ið karto imta tremti atgal 85 Visos aukðèiau minëtos priemonës nuo naujø atbëgëliø antplûdþioá Lietuvà apsisaugoti nelietë lietuviø, kuriø buvo tiek Vokietijos,tiek SSRS teritorijoje Atbëgæ Lietuvà lietuviai, savaime suprantama,buvo priimami, apgyvendinami, jais, kiek tai leido galimybës, buvo rû-83Kiek iðtremta pabëgëliø // Lietuvos þinios – 1940, vasario 1984LCVA – F 757 – Ap 9 – B 274 – L 12, 14, 15, 1785T Aleknos raðtas Policijos departamento direktoriui // Ten pat – B 12 (bylanenumeruota)39

pinamasi Daugiausia tokiø atbëgëliø buvo susilaukiama ið Sovietø Sàjungos1940 m balandþio mën Karo atbëgëliø reikalø komisariatas surinkoduomenis, kuriose vietose per sienà atbëga daugiausia lietuviø ir kurjø daugiausia susitelkæ pasienyje Buvo kilæs sumanymas tose vietose ásteigtilietuviø atbëgëliø globos punktus 86 Taèiau tokio sumanymo buvo atsisakyta,nes nesusidarë tokio bûtinumo Lietuviø atbëgëliø padaugëjimobuvo laukiama 1940 m vasarà, nes geguþës mënesá Sovietø Sàjungosuþgrobtuose rajonuose prasidëjo vyrø, gimusiø 1901–1918 m, registracijaá sovietinæ kariuomenæ, ir, kaip manë Lietuvos pasienieèiai, daugelis,gavæ ðaukimus á kariuomenæ, bëgsià á Lietuvà 87 Taèiau prognozës nepasitvirtinoPerbëgusiø lietuviø pagausëjimas buvo neþymusNuo 1940 m birþelio 1 d Pabradëje pradëjo veikti koncentracijosstovykla atbëgëliams Jinai buvo apskaièiuota 700 asmenø Dabar kiekvienonelegaliai perëjusio sienà atbëgëlio likimas buvo sprendþiamasKaro atbëgëliø reikalø komisariate Netremtini ið Lietuvos atbëgëliaibuvo siunèiami á ðià koncentracijos stovyklà 88 1940 m birþelio 7 d T Alekna nurodë visiems apskrièiø virðininkamsir geleþinkelio policijos virðininkui tuos karo atbëgëlius ir svetimðalius,kurie yra tremiami ið Lietuvos á vokieèiams atitekusias sritis, siøstiMarijampolës apskrities virðininkui ir praðyti, kad jis juos iðsiøstø áVokietijà O naujai atbëgusius ir sugautus tremti tuojau pat per taspaèias vietas, per kur atbëgo 89 Nepaisant grieþtø priemoniø, pabëgëliø skaièius Lietuvoje ir toliaudidëjo, nes ið internuotøjø stovyklø paleidþiami kariai irgi buvopriskiriami pabëgëliø kategorijai, kuriais teko rûpintis Lietuvos RaudonajamKryþiui 90 4086Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaro 1940 03 16 raðtas Trakø apskritiesvirðininkui // Ten pat87Pasienio policijos Trakø baro virðininko 1940 m geguþës 18 d raðtas Trakø apskritiesvirðininkui // Ten pat88Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaro aplinkraðtis apskrièiø virðininkams //Ten pat – B 3 – L 11289T Aleknos raðtas apskrièiø virðininkams, geleþinkeliø policijos virðininkui // Tenpat – L 110a90Ten pat – B 6 – L 66

1940 m birþelio 15 d Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, naujosLietuvos administracijos poþiûris á galimus naujus atbëgëlius nepasikeitë1940 m birþelio 19 d Policijos departamento direktorius ásakëpasienio policijai itin stropiai saugoti SSRS–Lietuvos sienà ir visus, neteisëtaiperëjusius SSRS sienà, sulaikyti, gràþinti atgal ir perduoti atitinkamiemsSSRS pasienio apsaugos pareigûnams 91 Taèiau nuo birþelio20 d visi tremiami á SSRS svetimðaliai buvo gràþinami atgal Birþelio21 d prie sienos ant plento Eiðiðkës–Rodunë SSRS sienos apsaugosvyr leitenantas Buividovas iðkvietë pasienio policijos Trakø baro rajonovirðininkà ir praneðë, kad galima perduoti SSRS sienos apsaugospareigûnams tik tokius asmenis, kurie pereina sienà ið SSRS á Lietuvàir gyvena SSRS teritorijoje Asmenø, kurie gyvena Lietuvoje, neperdavinëti,nes jie nebus priimami Be to, buvo nurodyta, kad tremiamusasmenis galima perduoti tik SSRS sienos apsaugos karininkui, o perduotituri pats rajono virðininkas 92 Liepos 5 d naujas karo atbëgëliø reikalø komisaras A Þvagulisvisiems apskrièiø virðininkams ir geleþinkelio policijos virðininkui nurodësugautø atbëgëliø nebesiøsti á Vokietijà, bet atlikti tardymà ir, nustaèius,kad tai kriminalinis nusikaltëlis ar paieðkomas asmuo, siøsti ákoncentracijos stovyklà Tuos asmenis, kuriems jau buvo sudarytos kvotosir buvo nutarta perduoti á Vokietijà, ásakë to nedaryti, o kvotaspersiøsti á Komisariatà naujam jø perþiûrëjimui 93 Tremti atgal jø nebuvo galima dël tos prieþasties, kad jø nepraleisdavopasienyje stovinti sovietø kariuomenë 94 Liepos 6 d Policijos departamento direktorius informavo Kretingos,Tauragës, Raseiniø, Ðakiø, Vilkaviðkio, Marijampolës ir Seinøapskrièiø virðininkus, kad su sienos apsaugos vadovybe susitarta, kad91Policijos departamento telefonograma // LYA – F R-756 – Ap 6 – B 526 – L 192Trakø apskrities virðininko 1940 m liepos 5 d raðtas karo atbëgëliams tvarkytikomisarui // LCVA – F 759 – Ap 1 – B 2 – L 793Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaro A Þvagulio 1940 07 05 aplinkraðtisapskrièiø virðininkams // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 12094Karo atbëgëliø reikalø komisaro A Þvagulio 1940 m liepos 30 d raðtas valstybëssaugumo departamento direktoriui // Ten pat – B 16 – L 3741

neteisëtai perëjusius sienà sienos apsaugos organai gali laikyti 10 parø,kol vyks tardymas ir bus aiðkinamasi, po to perduoti policijai nurodant,kaip su paþeidëjais turi bûti pasielgta jiems atlikus bausmæ uþ neteisëtàsienos perëjimà Svetimø valstybiø pilieèiai, atlikæ bausmæ, turëjo vëlbûti perduoti sienos apsaugos organams iðtrëmimui per sienàKartu buvo nurodyta, kad prireikus iðtremti per sienà nepageidaujamusasmenis apskrities virðininkai dël to turi susitarti su sienosapsaugos vadovybe Be to, apskrièiø virðininkams buvo priminta, kadðiuo susitarimu sienos apsaugos organais vadinami SSRS kariuomenësdaliniai, saugà sienà 95 Liepos mën á Lietuvà pabëgo nemaþai lenkø belaisviø ir civiliøasmenø, kurie buvo iðsiøsti darbams á Vokietijà ir Klaipëdos kraðtà Jiebuvo perduoti vietos saugumo policijai ir bendra tvarka siunèiami á koncentracijosstovyklà Pabradëje, kiti laikomi areðtinëseKaro atbëgëliams tvarkyti komisariatui iðkilo problema, kà su jaisdaryti Iðtremti atgal á Vokietijà, kaip kad buvo daroma anksèiau, nebuvogalima, nes jø per sienà nepraleisdavo SSRS NKVD pasienio kariuomenëDaugelis ið tø atbëgëliø reiðkë norà vykti á SSRS, kur buvo jøtëviðkës, taèiau SSRS pareigûnai jø irgi nepriimdavo 1940 m liepos 30d karo atbëgëliams tvarkyti komisaras A Þvagulis kreipësi á Valstybëssaugumo departamento direktoriø praðydamas padëti iðspræsti ðià problemà96 Taèiau viskas iðsisprendë savaime paskelbus, kad Lietuva átraukiamaá SSRS sudëtáLietuvai tapus sudedamàja SSRS dalimi ir lietuviai pabëgëliai iðVokietijos buvo pradëti grieþtai bausti, perduodant juos teisti SSRS Ypatingajampasitarimui Antai 1940 m spalio 27 d ið Vokietijos, vengdamaskaro tarnybos, atbëgo B Sabaliauskas, 1940 m gruodþio 1 d –VÐeputytë ir F Balzeris Jie buvo suimti ir atiduoti Ypatingajam pasitarimui97 4295Policijos departamento telefonograma Nr 300 // LYA – F R-756 – Ap 6 – B526 – L 6–8961940 m liepos 30 d A Þvagulio raðtas Valstybës saugumo departamento direktoriui// Ten pat – F R-759 – Ap 1 – B 2 – L 697Ten pat – B 17 – L 1, 29, 35

5 KARO ATBËGËLIØ SKAIÈIAUS DINAMIKALietuvos kariuomenei perëmus Vilniø ir Vilniaus kraðtà, niekasneþinojo, kiek Vilniuje ir Vilniaus srityje yra atbëgëliø, o norint sëkmingaidirbti su jais, garantuoti jiems nors minimalø aprûpinimà, taiþinoti reikëjo Buvo pradëta atbëgëliø registracija1939 m gruodþio 2 d, Lietuvos Raudonojo Kryþiaus ágaliotinioVilniaus kraðtui duomenimis, buvo uþregistruota 18 311 atbëgëliø Pagaltautybes – 7728 lenkai, 6860 þydø, 3723 lietuviai; pagal lytá – 12 073vyrai, 4 313 moterø, 1 925 vaikai 1939 m gruodþio 6 d raðte LietuvosRaudonojo Kryþiaus pirmininkui jis raðë, jog registruojasi tuo tarputie, kam bûtinai reikalinga paðalpa Tie, kurie dar gali kaip nors iðsilaikyti,registracijos vengia 98 Norëdamas suþinoti tikràjà padëtá, karo atbëgëliams tvarkyti komisarasT Alekna 1939 m gruodþio 20 d iðleido ásakymà, kuriuo ásakëvisiems atbëgëliams arba iðtremtiems á Lietuvà asmenims ásiregistruotisavo gyvenamosios vietos policijos nuovadoje Visiems ásiregistravusiemsatbëgëliams turëjo bûti iðduoti karo atbëgëlio liudijimai Atbëgëliai Vilniausmieste prisiregistruoti turëjo per mënesá, kitose vietose – per dvisavaitesTuo paèiu ásakymu atbëgëliams be policijos leidimo buvo uþdraustaiðvykti ið jø gyvenamosios vietos Nusiþengusiems grësë areðtas iki6 mënesiø Nustatytu laiku neásiregistravusiems, kaip jau buvo minëta,be areðto dar grësë ir iðtrëmimas ið Lietuvos 99 Kodël buvo imtasi tokiø grieþtø priemoniø, siekiant ávykdyti toká,atrodytø, paprastà reikalàæ Matyt todël, kad atbëgëliai, ypaè tie,kurie turëjo ið ko pragyventi, vengë registruotis Atbëgëliai buvo pradëtiregistruoti ið karto vos susikûrë vadinamasis I Zagurskio atbëgëliøkomitetas (Komitet pomocy uchodców w Wilnie) Taèiau èia registravositik tie, kuriems reikëjo paðalpos pragyvenimui Ðiame komi-98Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 5099Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro ásakymas // Vyriausybës þinios – 1939, gruodþio2143

Þydø atbëgëliø jaunimas Vilniaus sinagogoje Ðventraðèio pamokø metu 1939 m Eir B Zdanauskø nuotr Lietuva Praeitis, kultûra, dabartis – P 93tete buvo registruojami visi pabëgëliai Þydø atbëgëliø registracija buvodviguba Kiekvienas þydas atbëgëlis pirmiausia turëjo uþsiregistruotibendrajame I Zagurskio vadovaujamame komitete, o vëliau, gavæsregistracijos paþymëjimà, jau prisistatydavo á þydø komiteto registracijosskyriø Èia jis uþpildydavo tam tikrà anketà, o vëliau buvopaþymimas sàraðuose bei kartotekoje, kurioje atsispindëjo bendrosiosþinios apie atbëgëlá ir apie komiteto teikiamà jam paðalpà 100 Pradëjus registruoti atbëgëlius, T Aleknos ásakymu visose apskrityseatbëgëliø registracijai buvo uþvestos knygos 101 Atbëgëliø reikaløkomisariate buvo pradëtas sudaryti atbëgëliø kartotekinis sàraðas 102 44100V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // LCVA– F 757 – Ap 9 – B 289 – L 20101T Aleknos telefonograma visiems apskrièiø virðininkams // Ten pat – B 3 – L 29102Sudaromas karo atbëgëliø kartotekinis sàraðas // Lietuvos þinios – 1940, sausio 3

1940 m sausio 4 d T Aleknos ásakymu, atsiþvelgiant á tai, kadKalëdø ir Naujøjø metø ðventës sutrukdë registracijos darbà, registracijosuþbaigimo terminas buvo pratæstas 5 dienomis 103 Tikslus atbëgëliø skaièius buvo reikalingas ne tik Lietuvoje 1940m sausio 13 d Lietuvos pasiuntinys Jungtinëse Amerikos Valstijoseágaliotasis ministras Povilas Þadeikis Uþsienio reikalø ministerijos Politikosdepartamentui iðsiuntë raðtà, praðydamas skubiai pateikti tiksløatbëgëliø bei internuotø Lenkijos kariø skaièiø, kadangi ávairiuose ðaltiniuosejis labai skiriasi 104 Atbëgëliø registracija Vilniuje galutinai buvo baigta 1940 m sausio20 d, o Vilniaus srityje – vasario 9 dienà Ið viso buvo uþregistruota3 727 lietuviai, 12 052 lenkai, gudai, rusai ir 10 800 þydø, ty 26 579LCVA–F 317–Ap 1–B 22– L 32103T Aleknos 1940 m sausio 4 d telefonograma // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 48104P Þadeikio raðtas Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentui // Tenpat – F 383 – Ap 7 – B 2280 – L 6045

atbëgëliai 105 Atbëgëliø apskaità savo ruoþtu vedë ir Lietuvos Raudonasis KryþiusJo apskaièiavimu, 1940 m sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo34 939 atbëgëliai Tarp jø 4 173 lietuviai, 17 297 lenkai, gudai, rusai ir13 469 þydai 106 Taèiau, kaip matyti ið 1940 m sausio 23 d karo atbëgëliams tvarkytikomisaro T Aleknos raðto, pas visus apskrièiø virðininkus ir geleþinkeliopolicijos virðininkà nustatytu laiku uþsiregistravo ne visi atbëgëliaiT Alekna priekaiðtavo apskrièiø virðininkams, kad jie, uþuotkëlæ bylas neuþsiregistravusiems atbëgëliams, juos ir toliau registruojair iðdavinëja atbëgëliø liudijimus T Alekna grieþtai pareikalavo visiemsneuþsiregistravusiems atbëgëliams iðkelti baudþiamàsias bylas,juos nubausti ir iðtremti ið Lietuvos, neiðduodant karo atbëgëliø liudijimøIðimtis galëjo bûti taikoma tik atbëgëliams lietuviams 107 Be to,ir legalus atbëgëliø skaièius turëjo tendencijà didëti Kaip tik tuo metuInternuotøjø stovyklø ðtabas ëmë paleisti gana daug internuotøjø, kuriebuvo pripaþinti invalidais, taip pat buvo paleisti policininkai, kurieiðëjæ á laisvæ automatiðkai ásiliedavo á civiliø pabëgëliø gretas 108 Pagal registracijos duomenis paaiðkëjo, kad keturi penktadaliai atbëgëliøapsistojæ Vilniuje ir jo srityjeLietuviai atbëgëliai daugiausia buvo þemdirbiai, þydai – pirkliai,amatininkai ir laisvø profesijø þmonës, lenkai – daugiausia buvæ valdininkai,visuomenës veikëjai, laisvø profesijø þmonës Tikslesniø duomenøapie lenkus registracijos metu surinkti nepavyko, nes pastariejivengë apie save jas suteikti, bijodami, kad tie duomenys nepatektø ásvetimø valstybiø atitinkamø ástaigø rankas 109 46105Atbëgëliø registracijos stovis 1940 02 09 // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 68106Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2280 – L 112107T Aleknos 1940 02 23 aplinkraðtis apskrièiø virðininkams ir geleþinkeliø policijosvirðininkui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 61108Karo atbëgëliams tvarkyti komisariato duomenys apie karo atbëgëlius // Ten pat– F 317 – Ap 1 – B 10 – L 37109Paþyma apie atbëgëliø aprûpinimà dokumentais // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B6 – L 176

Tikslias þinias apie atbëgëlius surinko þydø atbëgëliø komitetas1940 m geguþës 1 d duomenimis, atbëgëliai þydai pagal profesijasbuvo pasiskirstæ taip: 2 065 amatininkai ir smulkieji pramoninkai, 828prekybininkai ir pramonininkai, 643 laisvø profesijø, ty 166 raðytojai,150 advokatø, 134 inþinieriai, 77 gydytojai, 28 stomatologai, 27akuðerës, 22 muzikantai, 20 aktoriø, 11 farmaceutø ir 8 dailininkai,128 tarnautojai, 134 þemës ûkio darbininkai, 171 dvasininkas, 963nekvalifikuoti darbininkai Be to, 1746 atbëgëliai be jokio uþsiëmimoir 2448 – moksleiviai bei studentai 110 Áregistruotø atbëgëliø skaièius nebuvo pastovus Jis svyravo Tailëmë natûralus atbëgëliø skaièiaus pasikeitimas (þmonës mirdavo, gimdavo),kai kuriems pavykdavo emigruoti, kiti, kurie nebuvo ásiregistravæ,pasibaigus iðtekliams, rizikuodami bûti nubausti, eidavo á komitetàpagalbos Antai 1940 m sausio mën ið þydø komiteto registrobuvo iðbraukta 51 atbëgëlis, vasario – 282, kovo – 803, balandþio –net 1263 ir tt 111 Todël ir atbëgëliø skaièius keitësi Taèiau jis ne maþëjo,o augo 1940 m balandþio 18 d registre buvo 11 030 þydø tautybësatbëgëliø 112 , liepos 1 d – 11 034 113 , o nuo liepos 1 iki rugpjûèio1 jø padaugëjo daugiau kaip 900 ir sudarë 11 984 114 Taèiau apskritai atbëgëliø skaièius svyravo apie 27 tûkstanèius Antai1940 m liepos 1 dienà buvo uþregistruoti 27 452 atbëgëliai, tarp jø3730 lietuviai, 12688 lenkai, 11034 þydai Vyrø buvo 16921, moterø7297,vaikø iki 4 m – 934, iki 10 m – 1019, iki 14 m – 863 ir vyresniøkaip14 m – 418 115 110Paþyma apie LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitete registruotø atbëgëliø profesionalinæstruktûrà iki 1940 05 01 // Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B 687 – L 5111LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto þydø atbëgëliø judëjimo lentelë // Tenpat – L 3112L’etat d’enregistrement des refugies dans le teritoire de Vilnius le 18 avril 1940 //Ten pat – B 5 – L 70113Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 66114LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitete registruotø atbëgëliø profesinë struktûraiki 1940 05 01 // Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B 685 – L 1115Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininko AGarmaus raðtas Lietuvos vidaus reikaløministrui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 6647

6 LIETUVOS PASTANGOS MAÞINTI ATBËGËLIØSKAIÈIØ ATBËGËLIØ EMIGRACIJALietuvos vyriausybë buvo suinteresuota kuo daugiau atbëgëliø iðsiøstiið Lietuvos á kitas valstybes Tuo rûpinosi atitinkamos Lietuvosvaldþios institucijos, ypaè Uþsienio reikalø ministerijaLietuvos vyriausybë kreipësi á kai kurias valstybes, praðydama priimtidalá atbëgëliø ið Lenkijos Viena ið pirmøjø atsiliepë Anglijos vyriausybë,kuri neprieðtaravo, kad jie atvyktø á Anglijà Jie privalëjo turëtiLietuvos vizà iðvaþiuoti ið Lietuvos, Ðvedijos tranzito vizà bei lëðøkelionei ir pragyvenimui Anglijoje 116 Kad gautø Ðvedijos tranzito vizà,kiekvienas atbëgëlis, kreipæsis individualiai á Ðvedijos pasiuntinybæ Kaune,jau privalëjo turëti bilietà á Anglijà, Lietuvos vizà, Norvegijos tranzitovizà, vizas kitø valstybiø, á kurias jis vaþiuoja ir, jei vyras buvo ðaukiamojoamþiaus, árodyti dokumentais, kad nëra Lietuvoje internuotas117 Taigi leidimas buvo apipintas daugybe „bet“, ir tai atvykimà gyventiá Anglijà daugeliui atbëgëliø darë neámanomà Nors, kaip aiðkinoAnglijos pasiuntinybës Kaune darbuotojai, Anglijos vyriausybë álenkus þiûrëjo labai palankiaiAntra valstybë, á kurià buvo galima pasiøsti nemaþai atbëgëliø,buvo JAV J Urbðys ásakë Lietuvos pasiuntiniui JAV P Þadeikiui iðtirtipadëtá ir Lietuvos vyriausybës vardu kreiptis á oficialias JAV instancijasir praðyti, kad JAV priimtø bent 10 000 atbëgëliø ið Lenkijos PÞadeikis, þinodamas grieþtà Amerikos Kongreso nuostatà dël imigrantøir nesenà atsitikimà, kai Kongresas atmetë vyriausybës praðymàlaikinai leisti atgabenti á JAV grupæ vaikø ið Ispanijos, nutarë prieðsusitikdamas su atsakingais Amerikos valdþios atstovais gerai iðsiaiðkintipadëtá Nuo 1939 m lapkrièio 25 d iki gruodþio antrosios pusës116I Jurkûno-Ðeiniaus 1939 11 17 Pro memoria // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B2279117I Jurkûno-Ðeiniaus 1939 11 15 Pro memoria // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22– L 14748

LCVA–F 383–Ap 7–B 2235– L 5949

jis buvo susitikæs ir kalbëjosi su Rumunijos ministru Radu Irimesku(Rad Irimescu), Olandijos – Loudonu (Loudon), Vengrijos – Peleni(Pelenyi), Dominikos Respublikos ministru Pastoriza, JAV RaudonojoKryþiaus pirmininku Normanu H Deivisu (Norman H Davis), Valstijø(State) departamento referentu Pabaltijo klausimais Herbertu FosteriuAndersonu, Valstijø departamento vizø skyriaus virðininku Koulteriu(Coulter), þydø „Joint“ komiteto atstovais bei keletu kitø atsakingøJAV administracijos pareigûnøGruodþio 20 d P Þadeiká priëme JAV valstybës departamento Europosdivizijos (taip dokumente – G S) virðininkas Mofatas (Moffat)Jis paaiðkino, kad dël lenkø atbëgëliø ið Lietuvos priëmimo á JAV jisniènieko padëti negalás, nes priimti kiek daugiau þmoniø neleidþia imigracijosástatymai Be to, vyriausybë yra nuolat puolama darbininkø unijø,kad ásileidþianti per daug emigrantø 118 Po visø ðiø susitikimø P Þadeikis padarë iðvadà, kad praðyti priimti10 000 atbëgëliø yra beprasmiðka, todël siûlë notoje apsiriboti bendrupraðymu suteikti Lietuvai atbëgëliams ðelpti kuo didþiausià paramà119 Visos pastangos kuo daugiau þmoniø iðsiøsti á JAV susidurdavo suJAV imigracijos tarnybø biurokratiniais reikalavimais JAV imigracinëstarnybos Lenkijos atbëgëliams, esantiems Lietuvoje, nedarë jokiøiðimèiø Amerikos konsulinë tarnyba buvo labai grieþta dël kvotos irdël uþsiregistravimo eilës Pvz, atbëgëlis D Grinbaumas (Greenbaum)1940 m balandþio mën giminiø pastangø dëka buvo begaunàs Amerikosvizà, bet imigracijos inspektorius atmetë jo vizà ir pastatë á bendràeilæ 120 ir pan1939 m, Lietuvos vyriausybei pavedus, Lietuvos pasiuntinys PietøAmerikoje dr K Grauþinis lankësi pas Argentinos uþsienio reikalø ministràKantilo (Cantilo) ir perdavë Lietuvos vyriausybës praðymà priim-118P Þadeikio 1939 m gruodþio 22 d raðtas // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2276– L 176119P Þadeikio 1939 m gruodþio 5 d raðtas JUrbðiui // Ten pat – L 219–220120Ten pat – B 2279 – L 2350

ti kokius 10 000 atbëgëliø ið Lenkijos Taèiau Argentinos vyriausybë,motyvuodama tuo, kad ásileidus buvusios Lenkijos pilieèius gali padidëtinedarbas ir bolðevikø átaka, atsisakë juos priimti Paþadëjo kiekvienàpraðymà svarstyti individualiai ir leidimus duoti tik tiems, kurie turëspakankamai lëðø ásikurti ir normaliai gyventi Argentinos þemëje 121 Lapkrièio 27 d Lietuvos vyriausybë kreipësi á Danijos, Ðvedijosir Norvegijos vyriausybes praðydama priimti bent po 1000 atbëgëliø 122 ,taèiau ðios, motyvuodamos tuo, kad turi priimti pabëgëlius ið Suomijos,atsisakë 123 Tuo metu, kai Lietuvos vyriausybë stengësi susitarti, kad kuo daugiauatbëgëliø iðvyktø ið Lietuvos, Anglijos pasiuntinybës Kaune darbuotojaGenovaitë Sodovska (G Sodowska), anksèiau buvusi Lenkijospasiuntinybës Kaune tarnautoja, apsilankanèius pasiuntinybëje norinèiusiðvykti pabëgëlius visaip ákalbinëjo to nedaryti – esà pavasará visilenkai bus reikalingi kovai uþ nepriklausomos Lenkijos atkûrimà 1940m vasario 6 d E Turauskas dël to grieþtai áspëjo Anglijos reikaløpatikëtiná (Chargé d’Affaires) T H Prestonà T H Prestonas paþadëjoG Sadovskos veiklà nutraukti 124 1940 m sausio pabaigoje á Lietuvà atbëgëliø ið Lenkijos reikaluatvyko Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovas Anatolis Favrë Susitikimosu juo metu Politikos departamento direktorius E Turauskassupaþindino já su visomis atbëgëliø emigracijos ið Lietuvos problemomisir praðë pagalbos Be to, E Turauskas praðë A Favrës pakalbëti suLatvijos vyriausybës atstovais, kad jie pas save priimtø dalá lenkø atbëgëliøstudentø ir profesoriø 125 Tarptautinis Raudonasis Kryþius jau ir iki to dirbo didþiulá darbà121Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2279 – L 40, 42–43122Ten pat – B 235 – L 62123V Gylio, Lietuvos pasiuntinio Stokholme, 1940 02 08 raðtas Uþsienio reikaløministerijai // Ten pat – L 36–37124E Turausko 1940 m vasario 8 d Pro memoria apie pasikalbëjimà su AnglijosChargé d’ Affaires p T H Prestonu // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 64125E Turausko 1940 m vasario 7 d Pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B16 – L 104–10551

ûpindamasis atbëgëliø ir internuotøjø giminiø paieðka kitose valstybëseir tarpininkavo, jei giminaièiai ar ðeimos nariai sutikdavo, kad tokieatbëgëliai ar internuotieji iðvyktø A Favrë ir ðá kartà paþadëjo padëtiLietuvos oficialios ástaigos per Ðventojo sosto nuncijø Kaune uþmezgëryðá su Vatikane kuriamu Belaisviø ir pabëgëliø biuru, teikdamiðiam biurui þinias apie esanèius Lietuvoje internuotuosius ir pabëgëliuslenkus 126 Taèiau jau nuo pat pirmøjø dienø Lietuvos oficialios institucijossusidûrë su dviejø kariaujanèiø grupuoèiø interesais, á kuriuos nekreiptidëmesio nebuvo galima 1939 m spalio 23 d Vokietijos pasiuntinysLietuvoje E Cechlinas apsilankë pas Politikos departamento direktoriøE Turauskà ir atkreipë jo dëmesá á tai, kad, Vokietijos pasiuntinybëssurinktomis þiniomis, gana didelis skaièius Lietuvoje internuotø lenkø– ávairiø kariniø specialistø, naudodamiesi Lenkijos pasiuntinybës, vëliaujos biuro iðduotais asmens dokumentais, apsirûpina reikalingomisvizomis ir iðvyksta á kariaujanèias su Vokietija ðalis: Anglijà ir PrancûzijàPasiuntinys labai stebëjosi, kad Kauno apskrities virðininko ástaigaiðduoda jiems nemokamas vizas, o visi kiti svetimðaliai ir net Lietuvospilieèiai turi uþ jas mokëtiE Cechlinas aiðkiai davë suprasti, kad tokie reiðkiniai gali sukeltigana grieþtà Berlyno reakcijà E Turauskas jam paþadëjo reikalà iðtirtiTà paèià dienà Lietuvos uþsienio reikalø ministras J Urbðys raðte,adresuotame Vidaus reikalø ir Kraðto apsaugos ministerijoms, atkreipëjø dëmesá á tai, kad tokie reiðkiniai gali labai skaudþiai pakenkti Lietuvosvalstybiniams reikalams ir jos tarptautinei padëèiai, todël primygtinaipraðë ásakyti atitinkamiems organams padaryti viskà, kad panaðiemsreiðkiniams „bûtø galutinai ir grieþtai uþkirstas kelias“ 127 Vokietija neapsiribojo vien ðiuo demarðu dël ðaukiamojo amþiausvyrø Kad Vokietija nesirengia didinti prieð jà Prancûzijos pusëje kovojanèiølenkø skaièiaus, Lietuvos vyriausybë pajuto 1939 m pabaigoje,52126T Aleknos 1939 m spalio 13 d raðtas Teisiø administracijos departamento direktoriui// Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B 5 – L 151127Uþsienio reikalø ministro 1939 m spalio 23 d raðtas vidaus reikalø ir kraðtoapsaugos ministrams // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2182 – L 334

AB „Aerotransport“ raðtas, kuriuo informuojama, kad atsisakoma skraidintiðaukiamojo á kariuomenæ amþiaus lenkusLCVA– F 338– Ap 7– B 2279– L 39kai aptarnaujanèios marðrutà Ryga–Stokholmas oro linijø ir garlaiviøbendrovës, vykdydamos savo ásipareigojimus Vokietijai ir bijodamos represijøið jø pusës, atsisakë perveþti 18–50 m amþiaus lenkus vyrus 128 Lietuvos administracija atsidûrë keblioje situacijoje Ji norëjo kaipgalima daugiau atbëgëliø iðsiøsti ið Lietuvos 1940 m vasario 23 d128E Turausko, politikos departamento direktoriaus 1940 m vasario 7 d Pro memoria// Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 16 – L 10453

Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamento direktorius ETurauskas siûlë karo atbëgëliams tvarkyti komisarui kiek galima lengvintiatbëgëliø iðvykimo ið Lietuvos sàlygas, taèiau kartu þiûrëti, kaddël panaudotø priemoniø nekiltø priekaiðtavimø, kad Lietuva padedakuriai nors ið kariaujanèiø ðaliø ir tokiu bûdu prasilenkia su savo, kaipneutralios valstybës, prievolëmisDirektorius nurodë, kad Prancûzija mobilizuoja 17–45 m lenkusá lenkø batalionus, todël ETurauskas nurodë iðduoti iðvykimo iðLietuvos dokumentus (Sauf-conduit) tik tiems atbëgëliams, dël kuriøyra tikra garantija, kad jie neástos á kariuomenæ Kiekvienà atvejá spræstiindividualiai Tuos dokumentus rekomendavo iðduoti trumpalaikius irbe teisës gráþti á Lietuvà, iðskyrus tiems,kurie iðvyksta á JAV 129 Þydø atbëgëliø iðvykimu rûpinosine tik Lietuvos valdþios ástaigos, bet irpatys þydai Þydø komiteto teisës skyriusrûpinosi atbëgëliø dokumentø sutvarkymu,kad jie galëtø iðvykti á kitaspasaulio valstybes Lietuvoje atsiradoðimtai atbëgëliø, neturinèiø jokiø dokumentø,todël skyrius padëdavo juosásigyti, be to, padëdavo atbëgëliams surastigimines uþsienyje, kad ið jø galëtøgauti paðalpø bei uþsitikrintø jø pagalbàbesiruoðiantiems emigruoti Besiruoðianèiusemigruoti, jei jie neturëda-Jonas Navakasvo tam lëðø, suðelpdavo 130 Þydø pabëgëliais, norëdami padëti jiems ásikurti kur nors kitosevalstybëse, rûpinosi ir kitos uþsienio bei Lietuvos þydø organizacijosLapkrièio mën „Hicem“ centrinis biuras ágaliojo savo komitetàLietuvoje iðsiaiðkinti atbëgusiø á Lietuvà þydø, kurie turi gimines uþ-54129E Turausko raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Ten pat – B 15 – L 7130V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Tenpat – B – 289 – L 2

sienio ðalyse, emigracijos galimybes „Hicem“ biurai kitose valstybëseturëjo praneðti Lietuvoje esanèiø pabëgëliø giminaièiams JAV, PietøAmerikoje bei kitose valstybëse apie jø giminaièius iðtikusià nelaimæir iðtirti jø emigravimo galimybes 131 1939 m spalio pabaigoje Lenkijosþydø federacijos Niujorke pasiûlymu,Lietuvos Raudonojo Kryþiaus globojamassusiorganizavo þydø pabëgëliais besirûpinantisRegistracijos ir iðeivybëskomitetas, kuriame buvo po lygø skaièiølietuviø ir þydø visuomenës atstovøKomitetà sudarë lietuviø visuomenësatstovai – buvæs Lietuvos MinistrasPirmininkas kunigas Vladas Mironas,Valstybës Tarybos nariai Jonas Vileiðisir dr Jonas Navakas, LietuvosRaudonojo Kryþiaus pirmininko pavaduotojasdr plkVladas Ingelevièius irbuvæs Lietuvos Raudonojo Kryþiauspirmininkas dr Rokas Ðliûpas Þydø visuomeneiatstovavo „Þydø balso“ ban-Plk Vladas Ingelevièiusko direktorius G Volfas, advokatas L Garfunkelis, þydø emigracijosdraugijos „Hias-Ica“ direktorius J Rozovskis ir kariuomenës kapelionasrabinas Samuelis SniegasKomitetas, palaikydamas ryðius su Lenkijos þydø federacija Niujorke,ëmësi registruoti ið Lenkijos teritorijos pabëgusius á Lietuvà þydus,kad padëtø jiems iðvykti á kitas ðalis ir suðelpti besiruoðiant kelionei 132 Lietuvos þydai dar ákûrë kità panaðius tikslus turinèià organizacijà„Ezrath Pleitim“, kurios ástatuose buvo uþfiksuota, kad draugijos tikslasyra ðelpti ástatymø nustatytose ribose karo atbëgëlius arba prie jøprilygintus svetimðalius þydus „materialiai, kultûriniai, juridiniai, aprû-131„Hicem“ rûpinasi Lietuvos þydø pabëgëliais // Apþvalga – 1939, lapkrièio 26132Þydø pabëgëliø registracijos reikalu // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 1755

pinti darbu ir padëti norintiems emigruoti“ 133 Atbëgëliai, turintys giminiø uþsienyje ir norintys ten iðvaþiuoti, uþpildëatitinkamas anketas, kurias draugijos „Hias“ buvo iðsiuntinëtos ádaugelá pasaulio ðaliø, taip pat paskelbtos þydø spaudoje 134 Taèiau iðvykti buvo sudëtinga Visø pirma reikëjo atlikti nemaþaiformalumø tvarkant dokumentus, o juos sutvarkius iðkildavo problema,kaip iðvaþiuoti Antai 1940 m vasario mën daugiau kaip 100 þydøtautybës atbëgëliø, norinèiø iðvykti á Palestinà, dokumentai buvo sutvarkytiJø kelionës iðlaidas apmokëjo uþsienio þydø organizacijos „PolishJewish Refugec Fund“, „Jewish Agency for Palestine“ ir „Joint“ 135 J Urbðio telegrama pasiuntiniui Berlyne, kurioje praðoma, kad Vokietija leistø persavo teritorijà iðvykti þydø atbëgëliø grupeiLCVA–F 383–Ap 7– B 2235– L 1756133Lietuvos þydø karo atbëgëliams ðelpti draugijos “Ezrath Pleitim” ástatai // LCVA– F 757 – Ap 9 – B 6 – L 221134Paþyma apie pabëgëliø komiteto prie draugijos „Ezro“ Kaune veiklà // Ten pat –F 1147 – Ap 1 – B 7 – L 507135S Goldsmido 1940 02 29 raðtas Lietuvos pasiuntiniui Londone // Ten pat – F383 – Ap 7 – B 2276 – L 74

Taèiau jie neturëjo per kur iðvykti Italijos vyriausybë buvo sutikusi juospraleisti tranzitu per savo teritorijà, bet tà padaryti atsisakë Vokietija 136 Iki 1940 m kovo 1 d á Palestinà tesugebëjo iðvykti vos 52 karoatbëgëliai þydai 137 Tiesa, daliai þydø dar pavyko iðvykti á vadinamàsiasprieðpalestinines ástaigas Tai daugiausia buvo pasiekta Þydø emigracijaiLietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ pastangomis Ið viso ðiai organizacijaitarpininkaujant ið Lietuvos iki 1940 m geguþës 15 d iðvyko140 þydø atbëgëliø 138 Taèiau kartu reikia paþymëti, kad Anglijos atitinkamos ástaigos ávaþiuotiþydams á Palestinà buvo nustaèiusios grieþtà kvotà, kurios perþengtinebuvo galima Buvo leidþiama kasmet ávaþiuoti 9000 þydø iðvisø pasaulio valstybiø 139 Kvota þydams ið Lietuvos buvo vos 200 140 Vyr rabino dr Hercogo misija Anglijoje buvo surinkusi 10 000svarø sterlingø rabinø seminarijø pabëgëliams mokiniams perveþti iðVilniaus á Palestinà ir net buvo iðimties tvarka gavusi Didþiosios Britanijosvyriausybës sutikimà juos perveþti per tam tikrà laikà ir tam tikraeilës tvarka 141 , taèiau reikalas nejudëjo ið vietos1940 m pradþioje buvo susidurta su dar viena problema Ðvedijosoro linijos bendrovë „Aerotransport“ ëmë atsisakinëti parduotiskrydþiams lëktuvu ið Rygos á Stokholmà bilietus lenkø atbëgëliamsnuo 18 iki 50 metø, net ir tiems, kurie turëjo Ðvedijos vizas 1940 mkovo 11 d pasiaiðkinti dël to pas Uþsienio reikalø ministerijos Teisiøadministracijosdepartamento direktoriø Voldemarà Èernecká buvopakviestas Ðvedijos reikalø patikëtinis (Chargé d’Affaires) Vestringas136E Turausko 1940 02 07 pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 16 – L104137Karo atbëgëliø, emigravusiø á Palestinà iki 1940 kovo 1 d sàraðas // Ten pat – F1147 – Ap 1 – B 6 – L 34138Þydø emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ direktoriaus I Razausko1940 m geguþës 15 d raðtas draugijai „Oze“ // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 5139B Baluèio 1940 06 11 telegrama URM // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2279 –L 12140P Þadeikio 1940 05 13 raðtas URM Politikos departamentui // Ten pat – L 17141Ten pat – B 2276 – L 7457

(Westring) Jis paaiðkino, kad Ðvedijos oro bendrovë bijo, kad jos lëktuvøpakeliui neuþpultø Vokietijos lëktuvai, kaip tai buvo atsitikæ sulaivais, kai Vokietijos karo laivai priversdavo Ðvedijos keleivinius laivusplaukti á Vokietijos uostus, kad ten bûtø nuodugniai patikrinti laivaisplaukiantys keleiviai 142 LCVA– F 383– Ap 7– B 2235– L 1058142V Èerneckio 1940 m, kovo 11 d Pro memoria // Ten pat – B 2279 – L 25

1940 m geguþës mën Lietuvos uþsienio reikalø ministerijai pavykosusitarti su Sovietø Sàjungos vyriausybe dël laisvo þydø atbëgëliø,turinèiø sutvarkytus emigracijos dokumentus, tranzito per jos teritorijàAtbëgëliams þydams buvo leista vykti á Odesà, o ið ten á Palestinàir kitas valstybes Taèiau dël aukðèiau minëtø apribojimø ir sunkumøðiuo keliu pasinaudojo tik nedidelis skaièius atbëgëliøDël viso to atbëgëliø Lietuvoje beveik nemaþëjo61 ATBËGËLIØ GRÁÞIMAS Á VOKIETIJOS VALDOMASBUVUSIOS LENKIJOS TERITORIJASDidþiulis atbëgëliø ir internuotøjø Lenkijos kariø skaièius slëgëLietuvà, todël Lietuvos vyriausybë 1939 m pabaigoje pradëjo derybassu SSRS ir Vokietijos vyriausybëmis dël atbëgëliø, kilusiø ið ðiø valstybiøokupuotø srièiø, gràþinimo atgalJau 1939 m lapkrièio 9 d dr Antanas Trimakas, ágaliotinio Vilniauskraðtui pavaduotojas, susitikime Vilniuje su Vokietijos pasiuntiniudr E Cechlinu iðkëlë atbëgëliø gràþinimo á buvusios Lenkijos sritisklausimà Pasiuntinys informavo A Trimakà, kad apie tai jau yrauþklausæs Berlynà, taèiau labai kategoriðkai pabrëþë, kad lietuviai neturëtøjokiø vilèiø gràþinti á Vokietijà Lenkijos pabëgëlius þydus Dëlþydø gràþinimo, anot E Cechlino, apie tai negali bûti jokios kalbos(„kommt nicht in Frage“)A Trimakui uþsiminus apie spaudoje keliamà þydø protektoratoLiublino srityje klausimà, E Cechlinas gana grieþtai atsakë, kad þydøvokieèiai vis tiek nepriims, be to, minimo þydø protektorato Liublineprojektas yra daugiau mistinis negu realus Pokalbio pabaigoje dr ECechlinas paþadëjo ðiuo klausimu dar kartà uþklausti Berlynà, o tuometu pasiuntinybë galinti padëti vykti á Vokietijà tik Vokietijos pilieèiamsir vokieèiø tautybës asmenims 143 143Ten pat – B 2284 – L 17659

Labai aktyviai lenkø gràþinimo á Vokietijà klausimu jau nuo lapkrièiopradþios veikë Lietuvos pasiuntinybës Berlyne darbuotojai1939 m lapkrièio 6 d Berlyne Uþsienio reikalø ministerijos spaudoskonferencijoje, kuriai vadovavo URM informacijos ir spaudos departamentodirektoriaus pavaduotojas patarëjas Gustavas Braunas fonÐtumas (Gustaf Braun von Stumm), palietus Lenkijos pabëgëliø ir Suvalkøkraðto klausimus, konferencijoje dalyvavæs dr V Kaupas B Ðtumopaklausë, kaip reicho vyriausybë þiûri á Lenkijos pabëgëlius ir emigrantus,ar jiems bus leista gráþti á buvusios Lenkijos sritis, ar bus daromasskirtumas tarp Lenkijos pabëgëliø þydø ir lenkø B Ðtumas á taiatsakë, kad reicho vyriausybë, jeigu kiltø reikalas, esanti pasiryþusi atskiraisatvejais derëtis dël Lenkijos pabëgëliø su tø kraðtø vyriausybëmis,kuriose lenkø pabëgëliø esama Taèiau tø kraðtø vyriausybës paèiosturi parodyti iniciatyvà Apie skirtumà tarp lenkø ir þydø jis niekopaaiðkinti negalëjo, taèiau pabrëþë, jog reicho vyriausybë laikytø neutralitetolauþymu, jeigu valstybës, kuriose yra lenkø pabëgëliø, ðiuosiðleistø iðvykti á Prancûzijà, kad tie ástotø á lenkø legionus Tai esàsklausimas, dël kurio diskusijø negali bûti Tai lieèia tik lenkus vyrus, omoterys bei vaikai gali laisvai vaþiuoti kur nori 144 Gavus ðá praneðimà, lapkrièio 12 d á Berlynà Lietuvos pasiuntinybeinuskriejo J Urbðio telegrama Lietuvos uþsienio politikos vadovasápareigojo pasiuntinybës darbuotojus iðsiaiðkinti, kuriuo bûduir per kur Lenkijos pabëgëliai, atsidûræ Lietuvoje, galëtø gráþti á nuolatinessavo gyvenamàsias vietas, dabar priklausanèias Vokietijai Buvoásakyta praðyti, kad Vokietijos pasiuntinybei Kaune bûtø duoti nurodymaidël reikalingø gráþti leidimø iðdavimo, kad Vilniuje bûtø ásteigtaVokietijos konsulinë agentûra, nes ten yra daugiausia pabëgëliø 145 Vykdydamas ministro ásakymà, Lietuvos pasiuntinys Kazys Ðkirpalapkrièio 14 d apsilankë pas dr E Vërmanà ir pabandë iðdëstytiLietuvos vyriausybës pageidavimus Taèiau jau pokalbio pradþioje pa-60144Dr V Kaupo 1939 m lapkrièio 6 d konfidencialus praneðimas Politikos departamentodirektoriui E Turauskui // Ten pat – B 2235 – L 107145J Urbðio 1939 m lapkrièio 12 d telegrama // Ten pat – L 102

aiðkëjo, kad susitarti bus sunku VosK Ðkirpai pradëjus kalbëti E Vërmanasjá pertraukë ir priminë, kad jauanksèiau jis K Ðkirpai yra sakæs, jogabejojàs, jog tà reikalà dabar bûtø galimaiðspræsti, nes ðiuo metu pati Vokietijaturinti nelengvø problemø, susijusiøsu vokieèiø tautiniø maþumø repatriacijaK Ðkirpa paprieðtaravo, kadtada kalba ëjo apie internuotus kariusE Vërmanas sutiko K Ðkirpa, iðdëstæsLietuvos vyriausybës pageidavimà,stengësi dr Vërmanà átikinti, kad reichovyriausybë teiktøsi tai apsvarstytiJis apeliavo á humaniðkumà, nes yra iðardomosðeimos, Lenkijoje lieka tuðtiPlk Kazys Ðkirpapabëgëliø ûkiai, be to, bandë aiðkinti didelius Lietuvos ekonominiussunkumus, atsiradusius dël karo ir Vilniaus integravimo á Lietuvà irkt Pabaigoje K Ðkirpa dar pridëjo, kad net ir teisiniu poþiûriu bûtøneteisinga neleisti ðiems atbëgëliams gráþti á savo namus, nes karo veiksmaijau yra pasibaigæDr E Vërmanas, iðklausæs visus K Ðkirpos aiðkinimus, niekokonkretaus nepaþadëjo, tik papraðë nurodyti, kiek yra tokiø atbëgëliøLietuvoje Kadangi tokiø duomenø K Ðkirpa neturëjo, tai jø pokalbistuo ir baigësi 146 Lapkrièio 20 d K Ðkirpa vël buvo pas dr E Vërmanà Ðá kartà KÐkirpa nurodë, kad civiliø lenkø atbëgëliø bus apie 15 000 E Vërmanaspripaþino, kad tai nemaþai K Ðkirpa vël praðë Vokietijos vyriausybësapsvarstyti ðá klausimà Nors ir ðá kartà E Vërmanas nieko konkretausnepaþadëjo, taèiau iðklausë daug atidþiau, kai kà pasiþymëjo 147 146K Ðkirpos 1939 m lapkrièio 14 d raðtas // Ten pat – L 94147K Ðkirpos 1939 m lapkrièio 21 raðtas Lietuvos uþsienio reikalø ministrui // Tenpat – L 8961

Lapkrièio 23 d J Urbðys telegramoje K Ðkirpai nurodë toliaukalbinti vokieèius dël pabëgëliø gràþinimo, nors jø dalies Be kitø argumentø,J Urbðys rekomendavo K Ðkirpai dar ir toká, kad didþiulëpabëgëliø koncentracija Lietuvoje gali juos paskatinti burtis á slaptasorganizacijas ir netgi pradëti veiklà, nukreiptà prieð Vokietijà Tai esàpavojinga uþsienio politikos atþvilgiu Nors Lietuvos valdþia stengsisuþkirsti tam kelià, bet tai padaryti bus ne taip jau lengva, todël geriau,kad jie gráþtø á savo nuolatines gyvenamàsias vietas ir tuo bûdu bûtøiðsklaidyti 148 Lapkrièio 28 d K Ðkirpa vël buvo pas E Vërmanà Jam dar kartàpakartojo svarbiausiuosius argumentus, kodël minëtiesiems asmenimsreichas turëtø leisti gráþti á savo gyvenamàsias vietas, uþimtas VokietijosK Ðkirpa pareiðkë apgailestavimà, kad ðio klausimo teigiamamsprendimui vokieèiai daro kliûèiø Nurodë, kad Sovietø Sàjunga ið savopusës rodo palankumà Lietuvai ir sutinka priimti dalá minëtø atbëgëliø,kilusiø ið srièiø, atitekusiø Sovietø Sàjungai K Ðkirpa pabrëþë, kadLietuvos vyriausybei nesuprantama, kodël panaðaus palankumo Lietuvainegalëtø parodyti ir Vokietija, su kuria Lietuva stengiasi palaikytigerus kaimyninius santykius Baigdamas savo argumentus, K Ðkirpapanaudojo ir paskutinæ J Urbðio rekomendacijà, t y, kad lenkøatbëgëliø palikimas Vilniaus kraðte gali bûti pavojingas tiek Lietuvai,tiek Vokietijai, nes bet kokie neramumai Vilniaus kraðte neatitiktø neiLietuvos, nei Vokietijos interesøBaigdamas K Ðkirpa dar kartà praðë Vokietijos vyriausybës teigiamaispræsti ðá klausimà, nes Vokietija, atsiþvelgdama tiek á teisinæ,tiek á humaniðkàjà pusæ anksèiau ar vëliau turës leisti jiems gráþtiÁ ðiuos K Ðkirpos argumentus E Vërmanas atsakë, kad jis K Ðkirpàsuprantàs, taèiau nieko konkretaus nepaþadëjo 149 Po pokalbio su E Vërmanu K Ðkirpa uþëjo pas Pabaltijo ir Skandinavijosvalstybiø skyriaus vedëjà, slaptàjá patarëjà V Grundherà, ku-62148J Urbðio 1939 m lapkrièio 23 d telegrama // Ten pat – L 86149K Ðkirpos 1939 m lapkrièio 29 d raðtas J Urbðiui // LCVA – F 383 – Ap 7 – B2235 – L 106

iam pakartojo reikalo esmæ ir iðdëstë visus, jau E Vërmanui sakytus,argumentus K Ðkirpa, pasiskundæs, kad reikalas nejudàs ið vietos,praðë V Grundhero padëti Ðis paþadëjo tuo pasirûpinti 150 Po ðiø pokalbiø K Ðkirpa kreipësi á J Urbðá praðydamas patarimo,kaip jam toliau elgtis Atsiklausë, gal net vertëtø duoti Vokietijai suprasti,kad Lietuva bus priversta sumaþinti maisto produktø eksportà áVokietijà, jei ði nesutiks perimti internuotuosius karius ir atbëgëlius,kuriuos Lietuvai tenka maitinti 151 E Turauskas, Politikos departamento direktorius, 1939 m gruodþio5 d patarë ðiuo reikalu kreiptis á B Ribentropà (B Ribbentrop) irjam iðdëstyti argumentus, pateiktus E Vërmanui ir V Grundherui, niekoneminint apie maisto produktø tiekimo sumaþinimà 152 B Ribentropas priëmimà K Ðkirpai paskyrë gruodþio 12 d 12 val30 min Prieð einant pas B Ribentropà, KÐkirpa buvo pakviestas pasvalstybës sekretoriø dr Viornerá (Vörner) Pastarasis jam praneðë, kadreicho vyriausybë sutinkanti priimti kilusius ið buvusiø Lenkijos teritorijøcivilius pabëgëlius ir internuotus karius, taèiau tiktai tuos, kurie yradirbæ þemës ûkyje arba kurie gali bûti panaudoti þemës ûkio darbamsPati sugràþinimo procedûra bûsianti vykdoma per Vokietijos pasiuntinybæKaune Taèiau kaip tai bus atliekama, dr Viorneris dar neþinojoReicho vyriausybës atstovas taip pat praneðë, kad Vokietija ið principosutinkanti paleisti visus esanèius internuotøjø stovyklose kilusiusið Lietuvos buvusius Lenkijos karius Gràþinimà turës tvarkyti Lietuvoskaro ataðë Berlyne plk Kazys GriniusKalba pas B Ribentropà buvo trumpa K Ðkirpa padëkojo uþgeras þinias, gautas ið dr Viornerio, ir papraðë B Ribentropà, kadVokietija sutiktø priimti visus lenkø pabëgëlius, kilusius ið vokieèiøvaldomø buvusiø Lenkijos srièiøB Ribentropas paþadëjo klausimà dar pasvarstyti 153 150Ten pat – L 106 a p151Ten pat152E Turausko 1939 m gruodþio 5 d raðtas K Ðkirpai // Ten pat – L 105153E Turausko 1939 m gruodþio 12 d Pro memoria apie pasikalbëjimà telefonu suK Ðkirpa pabëgëliø ir internuotøjø reikalu // Ten pat – L 10463

Plk Kazys Grinius(Lietuvos kariuomenës karininkai1918–1953–T 3– P 225)64Tà paèià dienà pas J Urbðá apsilankëVokietijos pasiuntinys E Cechlinasdël ankstesnio Lietuvos vyriausybëskreipimosi, kad Vokietija priimtøtuos buvusios Lenkijos pabëgëlius, kurieyra kilæ ið Vokietijos valdomø srièiøE Cechlinas pareiðkë, kad ið savopusës jis stengësi tà klausimà nuðviestiBerlyne ir susidarë áspûdá, jog yra viltiessusitarti Berlynas tiktai norás, kadtie pabëgëliai bûtø skirstomi kategorijomisir kad jie priims tik kai kurias kategorijasTaèiau nieko konkretaus jisgarantuoti negalëjo 154 1939 m gruodþio 15 d pas J Urbðávël apsilankë E Cechlinas Jis praneðë,kad Vokietija sutinka pasiimti ðiøkategorijø internuotus lenkø karius ircivilius pabëgëlius:1 vokieèiø kilmës;2 tuos, kurie yra paruoðti þemës ûkio darbams arba jiems tinkaTuo paèiu E Cechlinas praneðë, kad Vokietija sutinka perduotiLietuvai tuos Lenkijos karo belaisvius, kurie yra kilæ ið Vilniaus ir yraLietuvos pilieèiai, pirmiausia perduodant lietuvius 155 Gruodþio 22 d K Ðkirpa buvo Vokietijos uþsienio reikalø ministerijojepas lenkø reikalø referentà slaptàjá patarëjà Bergmanà (Bergmann)iðsiaiðkinti, ar vokieèiai jau turi nusistatymà dël K Ðkirpos praðymoB Ribentropui dël visø lenkø gràþinimo, o ne tik þadëtos jø daliesBergmanas paaiðkino, kad ið valstybës pasekretoriaus dr E Vërmanogirdëjæs apie K Ðkirpos demarðà ir praðymà, ir jam yra pavesta154J Urbðio 1938 m gruodþio 12 d Pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B15 – L 18155J Urbðio 1939 m gruodþio 16 d Pro memoria // Ten pat – F 300 – Ap 1 – B 8– L 709

K Ðkirpai paaiðkinti, kad ðiuo metu Vokietijos vyriausybei bûtø sunkuduoti paþadà perimti visus atbëgëlius, ðiuo reikalu tebesitariama suRumunijos ir Vengrijos vyriausybëmis ir reichas nebûtø linkæs perimtitø, kurie savo laiku Lenkijoje pasiþymëjo ypatingu uolumu persekiodamivokieèiø tautinæ maþumà ar ðiaip yra reichui padaræ didesnëspolitinës þalosBergmanas K Ðkirpai uþtikrino, kad esà nusistatyta Lietuvos atþvilgiulaikytis labai kilniaðirdiðkai („grosszugig“), nes prisidengusi sutikimuperimti tuos, kurie dirbo þemës ûkyje, Vokietijos administracijaruoðiasi gràþinti visus, kurie tik bus tinkami darbui Taip pat bus perimamosmoterys ir vaikai, suardytø ðeimø nariai Be to, Bergmanas paþymëjo,kad kà gràþinti á Vokietijà priklausysià nuo paèiø lietuviø Patarëið anksto paruoðti perduodamø asmenø sàraðus, surinkti reikalingasapie kiekvienà asmená þinias, juos sutelkti vienoje ar keliose vietoseBergmanas nurodë, kad atbëgëliams perimti vokieèiai numato sudarytikeletà nedideliø komisijø ið „Arbeitsbeacnaffungsbehorde“, Vidausreikalø ministerijos ir Ginkluotøjø pajëgø vyriausiosios vadovybës(Oberkommando der Wehrmacht) atstovø Jis iðreiðkë pageidavimà,kad Lietuvos atitinkamos ástaigos atbëgëliø perdavimui gerai pasiruoðtø,kad komisijø darbas neuþtruktø ilgiau kaip 2–3 savaites Praneðë,kad Uþsienio reikalø ministerija komisijas jau rengiasi pasiøstisausio mënesio pradþioje Be to, Bergmanas praðë kol kas nieko apietai vieðai neskelbtiBergmanas paþymëjo, kad Vokietija pasirengusi perimti tik tuosatbëgëlius, kurie pareikð tam norà Tuo tarpu K Ðkirpa siûlë á civiliøatbëgëliø norus nekreipti jokio dëmesio ir vadovautis vien Lietuvos valdþiosástaigø pateiktais gràþinamø civiliø atbëgëliø sàraðais Bergmanaspaþadëjo K Ðkirpos iðkeltà mintá dar pasvarstytiK Ðkirpa, remdamasis pasikalbëjimo su Bergmanu rezultatais, rekomendavoLietuvos vyriausybei sudaryti internuotiesiems ir civiliamsatbëgëliams tokias sàlygas, kad jie, nematydami kitokios iðeities, pareikðtønorà gráþti á Vokietijà Tuo paèiu K Ðkirpa siûlë lenkø valdininkusir kitus kolonistus, savo laiku atsiøstus á Vilniø, pervesti á civiliø65

atbëgëliø padëtá ir priversti juos tokius uþsiregistruoti, duoti jiems suprasti,kad jie Lietuvoje negalës susirasti pragyvenimo ðaltinio ir teturivienintelæ galimybæ uþsiregistravus pabëgëliu gráþti á Vokietijà Beto, K Ðkirpa siûlë kuo skubiausiai pasirengti atbëgëliø perdavimui 156 Taèiau pradëti perduoti atbëgëlius 1940 m sausio mënesá nepavykoVisø pirma Vokietijai paskelbus, kad internuoti kariai, gràþinti áVokietijà, bus laikomi karo belaisviais, niekas vykti nepanoro Vasariopradþioje pavyko suderinti, kad gráþtantieji internuotieji kariai nebustraktuojami kaip karo belaisviai Neatsiuntë vokieèiai sausio mënesá irþadëtøjø komisijø, nes, kaip vasario 5 d K Ðkirpai paaiðkino paskambinæsið Uþsienio reikalø ministerijos Teisiø skyriaus pasiuntinybës sekretoriusKoenenas, vokieèiø administracijos personalas uþimtas vykdomarepatriacija Be to, prasidëjæ ðalèiai tà darbà sutrukdë Jis praðëdelsimo pasiøsti komisijà á Lietuvà nelaikyti blogu þenklu ir paþadëjo,kad kai tik dalis valdininkø gráð á Vokietijà, tuojau bus pasiøsti áKaunà 157 Taèiau ir Lietuvos ástaigos sausio mënesá dar nebuvo pasiruoðusiosperduoti Vokietijai atbëgëliø Kaip E Turauskas 1940 m vasario 7d informavo K Ðkirpà, parengiamieji darbai turëjo bûti baigti vasario12 dienà 158 Reikia paþymëti, kad kai kuriems atbëgëliams giminaièiai iðrûpindavoindividualius leidimus gráþti á Vokietijos uþimtas sritis 1940 m sausio22 d karo atbëgëliams tvarkyti komisaras nurodë visiems apskrièiøvirðininkams ir geleþinkeliø policijos virðininkui nedaryti jiems jokiøkliûèiø iðvykti 159 Organizuoti Lenkijos pabëgëliø perëmimà buvo pavesta Vokietijosuþsienio reikalø ministerijos Teisø skyriaus virðininkui, slaptajam66156K Ðkirpos 1939 m gruodþio 22 d raðtas J Urbðiui // Ten pat – F 383 – Ap 7 –B 2284 – L 222–223157K Ðkirpos 1940 m vasario 12 d raðtas E Turauskui // Ten pat – L 218 – 219158E Turausko 1940 m vasario 7 d Pro memoria apie telefoniná pasikalbëjimà suK Ðkirpa // Ten pat – L 217159Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro 1940 m sausio 22 d raðtas visiems apskrièiøvirðininkams ir geleþinkeliø policijos virðininkui // Ten pat – L 174

patarëjui dr Zëte (Sehthe) Vasario 7 d K Ðkirpa susitiko su ZëtePaaiðkëjo, kad vokieèiai nëra numatæ net apytikrës datos, kada atsiøssavo komisijà K Ðkirpai praneðus, kad Lietuvos pusë bus pasirengusivasario viduryje, Zëtë suabejojo, ar jie tam terminui galës pasiruoðtiBuvo susitarta, kad vokieèiø komisijai atvykus á Kaunà prie jos bûtøpriskirti suinteresuotø Lietuvos þinybø atstovai Tokiu bûdu bus sudarytamiðri komisija, kuri apvaþinës internuotøjø stovyklas ir atbëgëliøsusitelkimo vietasZëtë praðë apie komisijos atvykimà lenkams paskelbti ið anksto,nurodant kada ir kur ta komisija bus 160 1940 m vasario 13 d K Ðkirpa vël buvo pas Uþsienio reikalø ministerijosslaptàjá patarëjà dr Zëtæ ir jam praneðë, kad Lietuva visiðkaipasiruoðusi perduoti internuotuosius Ið pokalbio paaiðkëjo, kadvokieèiai suinteresuoti perimti kuo daugiau internuotø lenkø kariø,nes juos laikë gera darbo jëga Jis labai nusivylë, kai K Ðkirpa praneðë,kad norà iðvykti pareiðkë kol kas tik daugiau kaip 1000 internuotøjøir atbëgëliø (ið tikrøjø tada buvo pareiðkæ norà tik truputá daugiaukaip 900 internuotøjø ir atbëgëliø) Taèiau jis iðreiðkë viltá, kad gráþtanèiøjøbus kur kas daugiau ir siûlë visus pareiðkusius norà gráþtiatskirti nuo kitø, kad ðie jø nepaveiktø ir jie neapsigalvotø likti LietuvojePokalbio metu buvo aptarti kai kurie transportavimo klausimai 161 1940 m vasario 26 d Lietuvos pasiuntiná Berlyne aplankë vokieèiøkomisijos perimti lenkø atbëgëliams ir internuotiems kariams ið Lietuvospirmininkas dr Konradas Riodigeris (Conrad Rödiger) Pokalbiometu KÐkirpa jam leido suprasti, kad be civiliø atbëgëliø, kurieatsirado Lietuvoje karo metu, á komisijà gali kreiptis ir kitokiø lenkø, ty buvusiø lenkø valdininkø, atsiøstø á Vilniø ir èia uþsilikusiø nuo prieðkariniølaikø K Ðkirpa bandë iðsiaiðkinti, kaip á tai þiûrëtø vokieèiøkomisija, jei kuris ið paminëtø asmenø pareikðtø norà gráþti á reichovaldomas sritis K Riodigeris atsakë, kad ðá klausimà prieð iðvykdamasá Lietuvà jis aptars Uþsienio reikalø ministerijoje160K Ðkirpos 1940 m vasario 12 d raðtas E Turauskui // Ten pat – L 219–220161K Ðkirpos 1940 m vasario 15 d raðtas E Turauskui // Ten pat – L 214–21567

K Ðkirpa buvo sumanæs prieð komisijai iðvykstant surengti pietusTà paèià dienà, t y vasario 26, K Ðkirpa apsilankë pas slaptàjápatarëjà Zëtæ, kviesdamas já á minëtus pietus Pokalbio metu paaiðkëjo,kad K Ðkirpos iðkeltas klausimas dël buvusiø Lenkijos valdininkøjau aptartas Zëtë praneðë, kad atskirus asmenis, buvusius Lenkijosvaldininkus, komisija galës priskirti prie atbëgëliø, taèiau perimti visusbuvusius Lenkijos valdininkus komisija nebus ágaliota Ðis klausimasyra painesnis nei atbëgëliø gràþinimas, nes valdininkai turi ðeimas,turtà, mantà ir todël dël to reikia tartis atskiraiK Ðkirpa informavo apie ðiuos pokalbius Lietuvos uþsienio reikaløministerijos Politikos departamento direktoriø ETurauskà, pateikdamasiðvadà, kad jei tik Lietuvos valdþios atstovai panorëtø, bûtø galima tartissu vokieèiais dël gràþinimo á Vokietijos valdomas sritis buvusiø Lenkijosvaldininkø, uþsilikusiø Vilniaus kraðte KÐkirpa praðë nurodyti, kokiabus vyriausybës nuostata ðiuo klausimu ir kaip jam elgtis ir ar apskritaità klausimà kelti Vokietijos uþsienio reikalø ministerijoje 162 Vasario 28 d Vokietijos pasiuntinys E Cechlinas praneðë E Turauskui,kad á Kaunà atvyksta vokieèiø komisija perimti lenkø atbëgëliamsir internuotiesiems, norintiems gráþti á Vokietijos valdomas buvusiosLenkijos sritis Tikslios atvykimo datos jis dar neþinojo Vokietijospasiuntinys oficialiai pareiðkë, kad Vokietija atsiima anksèiau jos iðkeltàsàlygà, jog gráþtantieji á Vokietijos uþimtas sritis buvusieji Lenkijos kariuomenësinternuotieji kariai bûsià traktuojami kaip karo belaisviaiE Cechlinas praðë, kad Lietuvos atstovai parûpintø vagonø nuveþtiatbëgëliams iki Vokietijos sienosJ Urbðys paaiðkino, kad visus lenkø atbëgëliø ir internuotøjø gràþinimoreikalus tvarko Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos referentasJ Montvila E Cechlinas paþadëjo pasiøsti pas J Montvilà savopatarëjà grafà Adelmanà (Adelmann), kad su juo aptartø visus techniniusatbëgëliø gràþinimo klausimus 163 68162K Ðkirpos 1940 m vasario 26 d raðtas E Turauskui // Ten pat – L 206163E Turausko 1940 m vasario 28 d Pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B15–L 25

Taèiau atvykus komisijai á Kaunà atsiradodaug naujø nenumatytø problemøir buvusiø Lenkijos valdininkø klausimasnuëjo á antràjá planàVokieèiø komisija á Kaunà atvyko1940 m kovo 2 d Be komisijos vadovodr K Riodigerio, atvyko plk ltn (Oberstleutnant)Grëbë (Graebe) ir patarëjas(Regierungsrat) dr Grëzelis (Graesel) Beto, komisijoje buvo ekspertas (Sachverständigerfür Arbaitsfrager) Dlugoðas(Dlugosch) ir konsultantas (Konsulatssektretaer)Zaletskis (Zaletski) 164 Oficialus susitikimas tarp vokieèiødelegacijos ir Lietuvos valdþios atstovøávyko kovo 4 d Per pasitarimà ir ið vëlesniøpokalbiø paaiðkëjo, kad Vokietijos komisijasupranta savo uþdaviná ne kaip atbëgëliøir internuotøjø repatrijavimà tikràjato þodþio prasme, bet kaip áveþimà áðalá darbo jëgos, pirmiausia þemës ûkiodarbams Vokietijos atstovai aiðkino, kadJ Montvila Generalinë gubernatûra (Vokietijai atitekusiLenkijos teritorijos dalis – G S) tuotarpu tebesitvarko, todël ir negalima priimti atbëgëliø Repatriacijaesanti ateities, galbût ir netolimos, dalykasKomisijos nariai praneðë, kad visi priimtieji bus siunèiami á Stablackostovyklà netoli Karaliauèiaus ir ten bus skirstomi darbams po reichàTuo tarpu gráþimui á Generalinæ gubernatûrà yra reikalingas generalgubernatoriaus,esanèio Krokuvoje, leidimas, o komisija tokiøleidimø iðduoti negalinti ir net negalinti nurodyti, kada atbëgëliai irinternuotieji galës gráþti á namus buvusioje Lenkijoje164K Ðkirpos telegrama // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2284 – L 20469

Laikydamasi ðios nuostatos, vokieèiø komisija pareiðkë, kad jinegalës priimti netinkamø þemës ûkio darbams atbëgëliø ir internuotøjøinteligentø – buvusiø profesoriø, mokytojø, karininkø ir pan Komisijataip pat neturëjo jokiø instrukcijø ir dël perskirtø ðeimø nariøgràþinimoJau ðio susitikimo metu lietuviø atstovai nurodë, kad vokieèiønusistatytas „darbo jëgos rekvitavimas“ baigsis tuo, kad Vokietija negausdarbo jëgos, o Lietuva negalës sumaþinti atbëgëliø skaièiaus 165 Lietuviø atstovai siûlë visus priimtuosius siøsti á tëviðkes, o jau iðten imti á darbus Vokieèiai savo nesutikimà su tokiu pasiûlymu motyvavotuo, kad to negalá daryti saugumo sumetimais ir dël transportoproblemøTaèiau jau paèià pirmàjà komisijos apsilankymo dienà Vilkaviðkiointernuotøjø stovykloje stovykla Stablacke buvo traktuojama kaip karantinas,kurio neiðvengia net gráþæ ið kitø ðaliø vokieèiai, o þemës ûkiodarbai – kaip laikinas dalykas „laisvojo darbininko“ padëtyje Internuotiesiemsbuvo sakoma, jog padirbëjæ sezonà, t y iki rudens, o gal iranksèiau, bus siunèiami namo Uþdirbtus pinigus galësià siøsti á namus,juos galësià lankyti þmonos ir pan Nepaisant ðiø paþadø, iðvykti uþsiraðëvos 240 kariø, o anksèiau buvo pareiðkæ norà 400 Ið 8 uþsiregistravusiøkarininkø vokieèiø komisija priëmë tik 2, kurie iki tol jau buvoapvokietëjæ Ið viso ðioje stovykloje priëmë 209 internuotuosiusSusidarë áspûdis, kad Vokietijos komisija turëjo instrukcijà elgtiskuo palankiausiai, antra vertus – grieþtai laikytis darbo jëgos parinkimoprincipø Gana keistai atrodë ir vokieèiø komisijos tvirtinimas, kadperskirtø ðeimø klausimas jai esàs naujas ir jog ðiuo reikalu ji neturintijokiø instrukcijøEsant tokiai situacijai, kovo 5 d komisijos narys, gestapo atstovasGrëfë (Graefe) iðvaþiavo á Berlynà iðsiaiðkinti dël internuotøjøpolicininkø ir perskirtø ðeimø priëmimo 166 70165J Montvilos 1940 m kovo 9 d raðtas Lietuvos pasiuntiniui Vokietijoje K Ðkirpai// Ten pat – L 198166Ten pat – L 198–199

Ið savo pusës Lietuvos atstovas J Montvila kovo 9 d kreipësi áK Ðkirpà praðydamas kiek galima paveikti vokieèiø administracijospareigûnus, kad:1 Vokietijos komisija bûtø ágaliota pareikðti, jog ið Stablacko karantinoatbëgëliai ir internuotieji bus gràþinami namo2 Komisija priiminëtø ne tik tinkamus þemës ûkio darbams, bet irvisus tuos, kuriems yra suteiktas prieglobstis („beheimatet“)Vokietijosvaldomose srityse, neiðskiriant inteligentø, profesoriø, mokytojø ir pan3 Komisijos ágaliojimai bûtø praplësti siekiant sujungti iðskirtasðeimas4 Leisti iðimtiniais atvejais „individualius“ gràþinimus, aplenkiantStablackà ir eðelonø kelià 167 Gavæs ðá J Montvilos raðtà, K Ðkirpa kovo 11 d susitiko su slaptuojupatarëju dr Zëte, kur paaiðkëjo, kad beveik visi JMontvilos raðtekeliami pageidavimai jau iðpildyti Komisijai duoti papildomi nurodymaiZëtë ðiek tiek raukësi dël lietuviø pageidavimo perimti inteligentus,profesorius, mokytojus ir pan, taèiau nesutiko leisti „individualiøgráþimø“ Tiesa, ðá klausimà dar paþadëjo apsvarstytiK Ðkirpai susidarë áspûdis, kad Vokietijos uþsienio reikalø ministerijaLietuvai teberodo palankumà, nes Zëtë paþadëjo, kad, jei busreikalinga, pasiøs savo valdininkà instruktuoti komisijà 168 Kovo 13 d K Ðkirpà á Uþsienio reikalø ministerijà pasikvietë Teisiøskyriaus vedëjo pavaduotojas, valstybës sekretoriaus dr Gauso(Gaus) pirmasis pavaduotojas dr Albrechtas (Albrecht), kuris K Ðkirpaipareiðkë, kad lietuviai neteisingai supratæ pasiøstos á Lietuvà vokieèiøkomisijos internuotiesiems ir atbëgëliams perimti vaidmená Komisijaipavesta perimti visus internuotuosius ir atbëgëlius, kurie pareikðnorà bûti perimti ir gráþti á Generalinæ gubernatûràIð Albrechto pareiðkimo matyti ir tokio staigaus Vokietijos vyriausybësnuomonës pasikeitimo prieþastys Jis pareiðkë, kad norinèiøjø gráþtiatsiranda maþai, o to prieþastis, jo nuomone, ta, kad internuotieji Lietuvojejauèiasi per daug gerai Jie gauna gerà iðlaikymà, su jais elgiama-167Ten pat – L 199168K Ðkirpos 1940 m kovo 11 d raðtas ETurauskui // Ten pat – L 19071

si labai ðvelniai, be to, jie neverèiami dirbti jokio darbo Todël, tikëdamiesi,kad ir toliau taip bus, jie ir vengia uþsiraðyti, nes bûtø gràþinti áGeneralinæ gubernatûrà Pastebëjæs, kad reichas yra suinteresuotasperimti kuo daugiau atbëgëliø ir internuotøjø, nes Generalinëje gubernatûrojereikia darbo jëgos, Albrechtas leido K Ðkirpai suprasti,kad Lietuvos ástaigos turëtø atbëgëlius paveikti ir jie uþsiraðytø gráþtiK Ðkirpa suabejojo, ar greitu laiku Lietuvos pareigûnai sugebëspaveikti lenkus atbëgëlius, nes tarp jø sklinda plati agitacija negráþti áuþimtas Lenkijos sritis Jis pareiðkë savo nuomonæ, kad gal geriau nekreipiantdëmesio á jokius atbëgëliø norus juos visus gràþinti á Vokietijà,iðskyrus vienà kità, kuris, remiantis tarptautine teise, tikrai negaligráþtiDr Albrechtas ið esmës tokiai minèiai pritarë ir paþadëjo iðsiaiðkinti,kaip á tai þiûri saugumo organai ir duoti K Ðkirpai neoficialø atsakymà169 Kartu dr Albrechtas stebëjosi, kodël pirmas perimtø ið Lietuvoslenkø transportas numatomas pasiøsti tik balandþio 15 d Albrechtaspageidavo, kad perimti lenkai bûtø iðsiunèiami nedelsiant K Ðkirpa,neturëdamas apie tai þiniø, paþadëjo iðsiaiðkinti ir Albrechto pageidavimàperduoti Lietuvos vyriausybei 170 K Ðkirpos sava iniciatyva iðkelta idëja prievarta gràþinti á Vokietijàvisus atbëgëlius ir internuotuosius, deja, neutraliai Lietuvai nebuvopriimtina Visø pirma lenkø kariai, pasiduodami Lietuvos valdþiai, þinojo,kad jie bus internuoti, ir pagal tarptautinæ teisæ jie turëjo bûtiinternuoti neutralioje Lietuvoje iki karo pabaigos Nors karas tarp Vokietijosir Lenkijos buvo pasibaigæs, taèiau Vokietija lenkø karo belaisviustebelaikë belaisviø stovyklose, o tai reiðkë, kad Vokietija tebemanë,jog karas tebesitæsia Esant tokioms sàlygoms, internuotøjø prievartinisgràþinimas bûtø buvæs Lietuvos neutraliteto paþeidimas, nesLietuva, gràþindama internuotuosius, padëtø vienai ið kariaujanèiø ðaliø,o tai prieðtaravo neutraliteto principams72169K Ðkirpos 1940 m kovo 13 d raðtas Lietuvos uþsienio reikalø ministrui // Tenpat – L 183–185170K Ðkirpos 1940 m kovo 13 d raðtas E Turauskui // Ten pat – L 189

Dël civiliø atbëgëliø padëtis buvo truputá kitokia Tuos atbëgëlius,kurie atbëgo á Lietuvà ir buvo gavæ Lietuvos valdþios leidimà, ið josprievarta gràþinti á savo ankstesnes gyvenamàsias vietas tebuvo galimatik tada, jei jie buvo padaræ nusikaltimus, uþ kuriuos numatytas svetimðaliøiðsiuntimas Tuos, kurie á Lietuvà atvyko be Lietuvos valdþiosleidimo ir joje pasiliko, Lietuvos administracija galëjo gràþinti bet kadaTaèiau ðiø kategorijø atbëgëliø buvo ne tiek jau daug Pagrindinëmasë atbëgëliø buvo susitelkusi Vilniuje O Lietuva, perimdama Vilniaussritá, perëmë ir jos gyventojus Tie, kurie neturëjo teisës á Lietuvospilietybæ, buvo laikomi svetimðaliais arba asmenimis be pilietybësTaigi lenkø atbëgëliai tapo svetimðaliais ir todël priverstinai gràþintitebuvo galima tik tuos, kurie padarë nusikaltimus, uþ kuriuos tremiamiið LietuvosTaigi nors idëja sumaþinti atbëgëliø skaièiø buvo ir gana patraukli,jos teko atsisakytiKaip jau buvo minëta, Vokietijos pareigûnai Berlyne ið esmës þadëjopriimti visus norinèius gráþti á Generalinæ gubernijà, taèiau vokieèiøkomisija, matyt turëdama atitinkamus nurodymus, elgësi prieðingaiBerlyno vadovø þodþiams Jie ir toliau atsisakinëjo priimti atbëgëliusinteligentus Savo nesutikimà jie aiðkino tuo, kad tam neturi instrukcijøTaèiau taip vokieèiø nemëgstami inteligentai sudarë 60–70 proc civiliøatbëgëliø, pareiðkusiø norà gráþti Esant tokiai padëèiai, 1940 mkovo 18 d Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentodirektorius E Turauskas kreipësi á K Ðkirpà, kad jis dar kartà kreiptøsiá Vokietijos uþsienio reikalø ministerijà ir praðytø jos iðplësti komisijoskompetencijà iki tiek, kad ji galëtø priimti ir inteligentus Be to, E Turauskasásakë K Ðkirpai bûtinai iðsirûpinti sutikimà, kad iðimtiniais atvejaiskomisijos priimtiems atbëgëliams bûtø leista gráþti á Vokietijà individualiai171 1940 m kovo 11 d vokieèiø komisija internuotiesiems ir karo atbëgëliamsperimti pareiðkë pageidavimà paimti á Vokietijà apie 500 vokieèiø,kurie ilgesná ar trumpesná laikà gyveno Vilniuje ir jo srityje Dël jøturto bûtø taikomi bendrieji Lietuvos ástatymai ir Vokietija nereikðtø jo-171E Turausko 1940 m kovo 18 d raðtas K Ðkirpai // Ten pat – L 18273

kiø pretenzijø Be to, vokieèiø komisija pageidavo minëtus vokieèius iðveþtiið Lietuvos kiek galima konfidencialiau, kad nesusidarytø áspûdis,jog Vokietija repatrijuoja ið Lietuvos visus vokieèius, ir kad nekiltø panikatarp Lietuvoje gyvenanèiø vokieèiø 172 Ið esmës tai buvo vargingai gyvenantysvokieèiai, nes tik trys ið jø Lietuvoje turëjo nekilnojamàjá turtàLietuvos valdþios atstovai tam neprieðtaravo ir vokieèiø komisija1940 m kovo 18 – balandþio 4 d perëmë 378 asmenis Jie visi buvoatleisti nuo Lietuvos pilietybës vienu metu pagal pateiktà sàraðà Ið jø376 asmenys iðvyko organizuotai balandþio 7 d, o likæ turëjo iki lieposmën iðvykti individualiai 173 Lietuvos administracinës ástaigos ëmë registruoti visus civilius atbëgëliusið Vokietijai atitekusiø srièiø Taèiau norinèiø gráþti buvo nedaugAntai 1940 m vasario 19 d ið 8373 uþsiregistravusiø ið Vokietijaiatitekusiø srièiø lenkø atbëgëliø norà gráþti pareiðkë tik 1080 174 Kad kuo daugiau atbëgëliø iðvyktø ið Lietuvos buvo suinteresuotosir atbëgëlius ðelpianèios organizacijos 1940 m kovo 29 d JAVRaudonojo Kryþiaus atstovas Europoje V Teiloras pokalbyje su Lietuvosnuolatinës delegacijos prie Tautø Sàjungos sekretoriaus atstovuA Geruèiu pareiðkë, kad jam susidarë áspûdis, jog siunèiamos á Lietuvàpaðalpos tarsi kiðamos á kiaurà maiðà ir nesimato tam galo Jis pasiûlëLietuvos vyriausybei imtis energingø þygiø, kad bûtø sumaþintasatbëgëliø skaièius, ir tam sudaryti veiklos programà 175 Vokieèiø komisija civilius atbëgëlius priiminëjo Vilniuje, Ðvenèionëliuoseir Rûdiðkëse – iki balandþio 2 d, Kaune – iki balandþio 3–4d Komisija ið esmës nedarë skirtumo tarp atbëgëliø ir ateiviø, jeigu jietiko þemës ûkio darbams, taip pat perskirtø ðeimø nariams ir ðiaipatbëgëliams, iðskyrus aukðtuosius valdininkus, profesorius, mokytojus,kunigus, karininkus 176 74172Dr I Jurkûno 1940 m kovo 14 d Pro memoria // Ten pat – L 1621731940 m balandþio 9 d perdavimo-perëmimo aktas // Ten pat – L 112174Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro 1940 m vasario 19 d raðtas Uþsienio reikaløministerijai // Ten pat – B 2279 – L 28175A Geruèio 1940 m kovo 29 d Pro memoria // Ten pat – B 2164 – L 115176E Turausko 1940 m geguþës 22 d raðtas Lietuvos pasiuntiniui JAV P Þadeikiui// Ten pat – L 56

Antanas Smetona ir Tomas Prestonas(Karys – 1936, Nr 6, P 129)Prieð vykimà á Vokietijà,ypaè Vilniaus sityje, buvovedama smarki agitacijaBuvo raginama, kad në vienasatbëgëlis, kad ir kaip vargingaibesiverèiantis, nevyktøá Vokietijà, girdi Lenkijosvaldþia parûpinsianti lëðø,kad jie galëtø pragyventiIr ið tikrøjø, per Anglijospasiuntiná T H Prestonàslapta buvo tiekiamos tokiospaðalpos Ið ðiø fondøtam tikras sumas gaudavonet kiemsargiai, kad vestøatitinkamà agitacijà 177 Taèiau, kaip jau buvominëta, ði agitacija nebuvovisai sëkminga Viena ið prieþasèiø,kad nemaþa lenkø uþsiraðëgráþti á Vokietijos uþimtassritis, buvo grieþtas Lietuvosvaldþios nusistatymasvisus atbëgëlius iðkelti ið Vilniausir Vilniaus sritiesRepatrijuoti á Vokietijosokupuotà Lenkijos dalápareiðkë norà 3900 karo atbëgëliø ir 1600 internuotø kariø 178 Priimtiems atbëgëliams komisija á asmens dokumentus áspausdavosavo antspaudà, kuris atstojo vizà Visi priimti civiliai atbëgëliaibuvo suskirstyti á 3 sàraðus:177J Ðvelniko, Vyriausybës Kanceliarijos valdininko Pro memoria // Ten pat – B2280 – L101178R Þepkaitë Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 11375

A – 1271 þmogusB – 2057 þmonësC – 12 þmoniøTaigi buvo priimta 3340 þmoniø Atbëgëliams iðveþti buvo sudarytipenki eðelonai, kuriais iðvyko balandþio 14 d 721 þmogus, 20 d – 624,26 d – 676, geguþës 4 d – 338, geguþës 10 d – 225 Vadinasi, iðvyko2584 þmonës 828 þmonës, kurie gavo teisæ gráþti, ðia teise nepasinaudojoTiesa, kai kuriems dël ávairiø prieþasèiø komisija leido neiðvyktiTai asmenims, turintiems teisæ á Lietuvos pilietybæ, asmenims, kurieturëjo rimtà pagrindà bijoti, kad vokieèiø administracija gali su jaissusidoroti, asmenims, kuriø ðeimos atsisakë vykti ir pasiliko Lietuvoje,kitiems, kurie apsigalvojo ir atsisakë savavaliðkai 179 Ðiems asmenimsbuvo numatyta nutraukti ðalpos ástaigø globàPropagandine prasme ðis faktas buvo palankus Lietuvai ir palengvinoatremti lenkø propagandà, nes rodë, kad atbëgëliams Lietuvojene taip jau blogai, taèiau ekonomiðkai Lietuvai tai nebuvo naudingaPradëjus atbëgëliams vykti á Vokietijà, 1940 m geguþës 8 d vakaruoseleidþiamas lenkø laikraðtis „Dzieñ Polski“ atspausdino þinutæ,neva remdamasis lietuviðka spauda, kad du pirmieji iðvykæ á Vokietijosvaldomas sritis eðelonai su atbëgëliais nepasiekæ paskyrimo vietos, nesprie sienos juos sutikæ atitinkamø vokieèiø ástaigø pareigûnai Laikraðtisragino kurá laikà susilaikyti ir nevyktiIð tikrøjø nieko panaðaus nebuvo Tai buvo eilinë lenkø spaudosantis Visi 5 eðelonai su atbëgëliais atvyko á numatytas paskyrimo vietas180 Iðvykstantiems atbëgëliams Finansø ministerijos Valiutø komisijaiðduodavo leidimus iðsiveþti iki 10 000 zlotø vienam asmeniui Taip patbuvo leidþiama iðsiveþti ir neregistruotus zlotus 181 Taèiau atbëgëliams76179Teisiø-administracijos departamento direktoriaus V Èerneckio 1940 m birþelio22 d raðtas Atbëgëliams tvarkyti komisariatui // LCVA – F 383 – Ap 7 – B2284 – L 15–16180Ten pat – B 2295 – L 2181Finansø ministerijos Valiutø komisijos 1940 m balandþio 5 d raðtas Uþsienioreikalø ministerijai // Ten pat – B 2284 – L365

pradëjus vykti á Vokietijà Vytauto Didþiojo kultûros muziejus Uþsienioreikalø ministerijai pateikë argumentuotus árodymus, kad lenkø pabëgëliaiir internuotieji asmenys, kurie gráþta á Vokietijos uþimtas Lenkijossritis, iðvaþiuodami ið Lietuvos supirkinëja ávairius daiktus, tarp kuriøpasitaiko nemaþai tokiø, kurie laikomi kultûros paminklais ir kuriems áuþsiená iðveþti reikalinga gauti Vytauto Didþiojo kultûros muziejaus leidimàKadangi minëti asmenys iðvyksta didelëmis grupëmis, tai muitinësneturi galimybës nuodugniai patikrinti iðveþamø daiktøKad iðvykstantieji nesiveþtø draudþiamø iðveþti kultûros vertybiøir bûtø iðvengta galimø nesusipratimø, muziejaus darbuotojai praðëUþsienio reikalø ministerijà ið anksto juos apie tai informuoti Buvopateiktas ir iðsamus iðveþti draudþiamø daiktø sàraðas 182 Vokietijos komisijos priimtieji atbëgëliai buvo gràþinami á Vokietijàper Virbalá – Eitkûnus, abiejø valstybiø kompetentingoms ástaigomsið anksto susitarus1940 m balandþio pabaigoje Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pastangomispapildomai buvo susitarta, kad visi karo atbëgëliai medicinos gydytojai,dantø gydytojai, gailestingosios seserys, akuðeriai, felèeriai, veterinarijosgydytojai, farmacininkai gali gráþti á Vokietijos valdomas sritisApie tai per Eltà buvo paskelbta spaudoje 183 Taèiau tuo maþai kaspasinaudojo62 VYKIMAS Á SOVIETØ SÀJUNGÀ1939 m lapkrièio 9 d Lietuvos uþsienio reikalø ministerija iðLietuvos pasiuntinio Maskvoje Ladas Natkevièiaus gavo praneðimà,kad Sovietø Sàjungos vyriausybë sutiko priimti internuotus lenkus karius,kilusius ið Vakarø Ukrainos ir Vakarø Baltarusijos, norinèius gráþti182V D Kultûros muziejaus direktoriaus P Galaunës 1940 m balandþio 16 d raðtasUþsienio reikalø ministerijai // Ten pat – L363–364183Lietuvos Raudonojo Kryþiaus vyriausiojo ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti 1940m balandþio 29 d raðtas Uþsienio reikalø ministerijai // Ten pat – L 8977

á nuolatines savo gyvenamàsias vietas, ir kad Sovietø Sàjungos vyriausybëyra pasiryþusi tuojau iðsiøsti atitinkamà komisijà Kad darbas greièiauvyktø siûlë internuotuosius, kurie nori gráþti, sutelkti á vienà stovyklà184 Ávairiais ámanomais bûdais atbëgëliams buvo iðplatinta informacija,kad praðymus gráþti á Sovietø Sàjungai atitekusias buvusios Lenkijossritis reikia paduoti nuo 1939 m gruodþio 4 iki 10 dienosKomisija, vadovaujama G Petrovo, á Lietuvà atvyko 1939 m lapkrièio17 d ir ëmë priiminëti internuotuosius (þr skyriø Internuotøjøiðvykimas á SSRS)1939 m gruodþio 12 d komisija Vilniuje pradëjo priiminëti civiliusatbëgëlius ið Vakarø Ukrainos ir Vakarø Baltarusijos Komisija priiminëjoir leido gráþti á Vakarø Ukrainà ir Vakarø Baltarusijà civiliamsatbëgëliams, kaip ir internuotiesiems kariams, be jokiø apribojimø, netgibuvo leidþiama gráþti tiems, kurie nebuvo kilæ ið tø teritorijø, bet kelismetus ten gyveno ar dirbo ar ten liko jø ðeimos 185 Tiesa, norintysgráþti apie save turëjo suteikti iðsamiø þiniøSSRS komisija dirbo Vilniuje, Valdþios rûmuose, gruodþio 22 dpriiminëjo Ðvenèionëliuose ir Rûdiðkëse, gruodþio 22, 23 d dirbo Kaune,Prekybos, pramonës ir amatø rûmuose Apie komisijos darbà, priëmimovietà ir valandà buvo plaèiai informuojama Lietuvos spaudoje 186 Komisija priëmë 1081 atbëgëlá ir 1706 internuotuosius 187 Kovo 26 d uþsiregistravusieji 30–40 þmoniø grupëmis buvo pradëtigabenti á Baltarusijà Visi priimtieji atbëgëliai Lietuvos ministrøkabineto nutarimu iki Lietuvos – SSRS sienos buvo veþami geleþinkeliunemokamai 188 Paskutinë grupë iðvyko balandþio 3 d 189 78184J Urbðio 1939 m lapkrièio 11 d raðtas kraðto apsaugos ministrui // LCVA – F317 – Ap 1 – B 15 – L30185Tiems, kas nori gráþti Á SSSR // Lietuvos þinios – 1939, gruodþio 5186Suraðys namo norinèius gráþti atbëgëlius // Rytinis Lietuvos aidas – 1939, gruodþio10, Sovietø Sàjungos komisija // Rytinis Lietuvos aidas – 1939, gruodþio 21;Paskutinës Vilniaus þinios // Vakarinis Lietuvos aidas – 1939, gruodþio 21187Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 113188V Èerneckio, Teisiø administracijos departamento direktoriaus 1939 m gruodþio6 d raðtas Geleþinkeliø valdybos ekonominei bendrovei // LCVA – F 383– Ap 7 – B 2283 – L 209189Iðgabenama atbëgëliø partija // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, kovo 28

Galutiniais duomenimis, á SSRS repatrijavo 1700 internuotøjø 190ir 780 civiliø atbëgëliø 191 Visa iðvykimo ið Lietuvos procedûra buvo supaprastinta iki minimumoIðvykstantys ið Lietuvos atbëgëliai su jø turima manta iki 100kg, iðskyrus baldus, buvo perveþama nemokamaiLietuvos pastangoms gràþinti dalá atbëgëliø á Vokietijà ir SovietøSàjungà pritarë ir Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus vadovybë Ðiuo klausimu1940 m kovo pabaigoje Albertas Gerutis, Lietuvos delegacijosprie Tautø Sàjungos sekretorius, kalbëjosi su Raudonojo Kryþiaus draugijøsàjungos atstovu Maceroniu, kità dienà – su Sàjungos generaliniusekretoriumi de Ruþë, JAV Raudonojo Kryþiaus atstovu Europoje VLCVA–F 317– Ap L–B 22–L 49190E Turausko 1940 m geguþës 22 d raðtas Lietuvos pasiuntiniui Vaðingtone PÞadeikiui // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2164 – L 56191Atbëgëliams tvarkyti komisariato 1940 m kovo 28 d raðtas // Ten pat – F 757 –Ap 9 – B 6 – L 17679

Teiloru Pasikalbëjimo metu V Teiloras pareiðkë, kad Lietuvos vyriausybëturi nusikratyti didþiàja atbëgëliø dalimi Jis paþadëjo imtis tamtikrø þygiø, kad dalis atbëgëliø bûtø priimta kitose ðalyse, o Lietuvosvyriausybei patarë imtis tokiø priemoniø, aiðku, nenaudojant jëgos, kaddidþiuma atbëgëliø bûtø priversti iðvykti Apie tai A Gerutis informavoPolitikos departamento direktoriø E Turauskà 192 Atsakydamas á ðià A Geruèio Pro memoria E Turauskas 1940m balandþio 13 d raðë, kad, deja, á Vokietijà gràþinti daugiau atbëgëliønegu iðvyko nebus ámanoma, nes ir tai grupei sudaryti buvo naudojamosvisos ámanomos psichologinio spaudimo priemonës E Turauskaspraðë A Geruèio dëti pastangø, kad tarptautiniø organizacijø atstovaiimtø raginti atbëgëlius gráþti á jø anksèiau gyventas vietas 193 Tuo tarpu 1940 m pavasará individualus iðvykimas ið Lietuvos tapobeveik neámanomas Lietuva dar ðiek tiek sumaþino atbëgëliø skaièiø,1500 atbëgëliø pasiuntusi vasaros darbams á Estijà, taèiau apie 700ið jø gavo teisæ rudená sugráþti á LietuvàIð viso iki 1940 m liepos mën á savo gyvenamàsias vietas SovietøSàjungoje bei Vokietijoje ir vasaros darbams buvo iðvykæ apie 5100atbëgëliø 194 7 ANTILIETUVIÐKA ATBËGËLIØ VEIKLANemaþai Lietuvos þmoniø buvo nepatenkinti liberaliu Lietuvosvaldþios elgesiu su lenkø atbëgëliais ir tam buvo visai rimtas pagrindasNors Lenkijos nebuvo, puikybës nepametæ didlenkiai atbëgëliai álietuvius ir Lietuvà tebeþiûrëjo ið aukðto ir su panieka Nei draugiðkaslietuviø priëmimas, nei þmoniðkas elgesys su jais në kiek nesumaþino80192A Geruèio 1940 m kovo 29 d Pro memoria // Ten pat – L 163–164193URM Politikos departamento direktoriaus 1940 04 13 raðtas A Geruèiui // Tenpat – F 383 – Ap 7 – B 2235 – L 8194LRK pirmininko A Garmaus 1940 m liepos 26 d raðtas vidaus reikalø ministrui// Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 70

nemaþos dalies atbëgëliø ðovinizmo ir jø neapykantos Lietuvai Daugumalenkø atbëgëliø á lietuvius þiûrëjo ið aukðto, kaip, jø supratimu, áþemesnës kultûros þmones Ðovinistinis 20 metø auklëjimas savo darbàpadarë Lietuviø tolerancija, tam tikrø lengvatø ir paðalpø suteikimas,leidimas apsigyventi atbëgëliø ar jø giminaièiø bei paþástamø parinktosevietose neretai buvo panaudojama piktamPradëta kurstyti vietos lenkus, skleisti paskalas, kad Lenkija busatkurta dar didesnë negu buvo, o Lietuva bus inkorporuota á tà „didþiàjàLenkijà“, todël nereikià paklusti naujai lietuviðkai administracijaiGyventojai buvo raginami imti beverèius zlotus, jø nekeisti á litus, nesateityje vieninteliai pinigai bûsià zlotai ir pan„Didþiosios Lenkijos“ atkûrimo tikslams ir antilietuviðkai propagandaibuvo pasitelktos ir oficialios lenkø organizacijos, imta naudotisjø patalpomis ir kt Dël to sparèiai ëmë augti slapti lenkø rateliai,padirbtais dokumentais buvo aprûpinami jø nariai, taip pat ir pabëgæið stovyklø internuoti lenkø karininkai, buvo pradëti kaupti ginklaikovai prieð lietuvius Antai jau 1939 m lapkrièio 10 d buvo apðaudytasið Vilniaus á Kaunà vykæs traukinys, organizuoti keli pasikësinimaiprieð Lietuvos sargybas Vilniuje Ðiø pasikësinimø efektas buvo menkas,jø poveikis buvo tik ideologinis, – parodyti lenkams, kad Lenkijaneþlugo, kad kova uþ jà tæsiama 195 Taèiau kad ir koks buvo ðiø uþpuolimøtikslas, juose dalyvavæ þmonës nebuvo surasti ir nubaustiLabai prieðiðkai Lietuvos atþvilgiu buvo nusiteikæ buvæ Lenkijosvieðosios ir slaptosios policijos pareigûnai Vieni anksèiau buvo tarnavæVilniaus srityje, kiti atbëgo ið kitø Lenkijos srièiø Jie stengësi apsigyventiVilniuje, dauguma aktyviai ásitraukë á antilietuviðkà veiklà Visi,beveik be iðimties, buvo nusiteikæ ðovinistiðkai ir neapkentë Lietuvosbei lietuviø tautos Tarnaudami policijoje jie buvo ágijæ didelá patyrimà irtodël buvo puikûs organizacinës ir konspiracinës veiklos specialistai,labai gerai paþinojo Vilniø ir Vilniaus sritá, gyventojus, þinojo jø paþiûras,ásitikinimus, tradicijas ir tai sëkmingai panaudojo Visai nenuosta-195Lietuvos kariuomenës ðtabo 2-ojo skyriaus virðininko 1939 m lapkrièio 13 d raportasKariuomenës ðtabo virðininkui // Ten pat – L 32281

u, kad kaip tik lenkø policininkai ir buvo átraukti á antilietuviðkà, netgidiversinæ veiklà ir patys prisidëjo organizuojant antilietuviðkà pogrindáBe diversinës veiklos, jie aktyviai prisidëjo ruoðiant, spausdinantir platinant ávairius antilietuviðkus atsiðaukimus ir kurstant Vilniausgyventojus prieð lietuvius 196 Gana nepalankiai ir agresyviai Lietuvosatþvilgiu buvo nusiteikæ ir vadinamiejiVilniaus ir Vilniaus srities gyventojai,kurie neturëjo teisës gauti Lietuvospilietybës Tarp jø buvo nemaþai inteligentøVaivados Liudviko Bocianskioir arkivyskupo Romualdo Jelbþykovskio(Romuald Jelbrzykowski) iðauklëti antilietuviðkadvasia, jie Vilniuje jautësikaip namie ir kaip tik jie daug pasidarbavo,organizuodami tiek vilnieèiø, tiekatbëgëliø antilietuviðkà veiklà Beveik visijie tikëjo „didþiosios Lenkijos“ prisikëlimuir laukë tinkamo momento 197 Vis tiktai labiausiai antilietuviðkaiRomualdas Jelbþykovskisbuvo nusiteikæ buvæ valdininkai ir karininkaiEiliniai buvusios Lenkijos pilieèiai daugiausia sakydavo, kadjiems nëra jau taip svarbu, ar Lenkija bûsianti atkurta, ar ne Jiems irlenkams valdant buvæ bloga gyventi, nes jie ir tada nieko gero nematæTada gerai gyvenæ tik ávairûs ponai ir valstybës tarnautojai, o þemesnysisluomas kentæs vargà ir jais maþai tebuvo rûpinamasi Tarp ðiødviejø kategorijø atbëgëliø netgi buvo pastebimas prieðiðkumas ir jievieni su kitais stengësi nepalaikyti santykiø 198 82196Raðtas Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – B 16 – L 59–61197I Jurkûno-Ðeiniaus raðtas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininkui // Ten pat– F 317 – Ap 1 – B 15 – L 16–17198Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr45 // Ten pat – F 378 – Ap 10 – B 688 – L 124

Be to, prasidëjo antilietuviðka propaganda ne tik Lietuvoje, bet iruþsienyje Nors Lietuvos valdþia stengësi kaip galima pagelbëti atbëgëliams,taèiau nepatenkintø visada pakako Jø raðyti laiðkai bei skundaipasiekdavo uþsiená Ið ðiø laiðkø buvo galima susidaryti nuomonæ,kad atbëgëliai Lietuvoje marinami badu ar pan Tiesa, á tuos skundusmaþai kas kreipë dëmesá Didesnio dëmesio á juos nekreipë net emigracinëLenkijos vyriausybë Antai ðtai kà 1940 m sausio 15 d Lietuvospasiuntiniui Paryþiuje pokalbio metu tvirtino Lenkijos pasiuntinysPrancûzijoje Frankovskis Kai Lietuvos pasiuntinys Frankovskio paklausë,ar Lenkijos vyriausybë negauna ið atbëgëliø Lietuvoje kokiønors skundø Frankovskis atsakë, kad pabëgëliai ir emigrantai visamepasaulyje turi didelá polinká skøstis ir á tai per daug dëmesio kreiptinegalima Tegalima tik suprasti jø bûsenà ir psichiná jautrumà 199 Taèiau Lenkijos vyriausybë emigracijoje prireikus ðiais skundaisvis dëlto naudojosi propagandos tikslais Ði lenkø propaganda prasidëjoið karto po Vilniaus ir Vilniaus kraðto sugràþinimo Lietuvai Siekiantuþkirsti kelià galimiems lenkø propagandiniams veiksmams, jau 1939m gruodþio antrojoje pusëje Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos Politikosdepartamente buvo pradëta kaupti medþiaga apie nuveiktus darbuspriimant ir iðlaikant atbëgëlius bei internuotuosius ir administruojantVilniaus kraðtà 200 Nors Lietuvos valdþios ástaigos ir ëmësi grieþtø priemoniø, kadvisi atbëgëliai uþsiregistruotø ir taip bûtø ámanoma juos kontroliuoti,taèiau tie, kurie dalyvavo lenkø nacionalistinëje pogrindinëje veiklojeprieð Lietuvà, Sovietø Sàjungà bei Vokietijà, savaime suprantama, pasilikopogrindyje Vilniaus kraðto komendantas ne kartà áspëjo Lietuvosvaldþià, kad atbëgëliø bendrabuèiuose randa prieglobstá ir prieðiðkainusiteikæ þmonës Sausio 11 d raporte jis nurodë, kad èia reikëtøimtis drakoniðkø priemoniø, kitaip Vilniaus miestas ir ateityje sudarysvisokiø rûpesèiø dël saugumo 201 199Lietuvos pasiuntinio Prancûzijoje 1994 m sausio 15 d raðtas JUrbðiui // Ten pat– F 383 – Ap 7 – B 2252 – L 11200E Turausko 1939 m gruodþio 24 d Pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B6 – L 153201Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 11083

Tokia padëtimi ir Lietuvos valdþios elgesiu buvo nepatenkinti irSovietø Sàjungos bei Vokietijos valdþios sluoksniai, o „KönigsbergerAllgemeine Zeitung“ tiesiog priekaiðtavo, kam lietuviai taip ðvelniai irsentimentaliai elgiasi su lenkais, kurie prieð Lietuvà ir jos kaimynusrengia diversijas Tokie priekaiðtai turëjo visiðkai realø pagrindà Pagaliau1940 m sausio mën Lietuvos valstybës saugumo organai surinkopakankamai medþiagos apie „Kovojanèios Lenkijos organizacijà“ („OrganizacjaPolski walczàcej“ – OPW) ir „Baltojo aro“ („Bialy orzeù“)organizacijà – buvo nutarta jas likviduotiNaktá á sausio 26 d buvo suimti 76 „Kovojanèios Lenkijos organizacijos“nariai Suëmimai vyko iki sausio 31 d Ið viso suimti 168 asmenysTaip pat buvo likviduota ir „Baltojo aro“ organizacija Ðios organizacijos,veikusios prieð Lietuvos valstybæ, siekë ginkluotos kovos keliuatkurti Lenkijà ir iðlaikyti Vilniø Lenkijai Abiejø organizacijø daugumàsudarë nevietiniai gyventojai Tarp suimtø buvusios Lenkijos armijoskariø tik 17 proc sudarë Vilniaus srities gyventojai, likusiejiapie 75 proc suimtøjø buvo atvykæ Lenkijos okupacijos laikais ið Lenkijosgilumos bei atbëgëliai Buvo nustatyta, kad ðios organizacijosëmë kurtis vos tik þlugus Lenkijos valstybei 202 Likvidavus aukðèiau minimas lenkø prieðvalstybines organizacijasVilniuje, uþsienio valstybiø spaudoje pasirodë straipsniø, kad lenkai visdar neiðmokæ susitvarkyti toje valstybëje, kurioje galëjo prisiglaustinuo karo siaubo ir kad jie sudarà netvarkos elementà ir neramumøþidiná Laikraðèiai taip pat pabrëþë, kad antilietuviðkos veiklos iniciatoriaiyra ið ávairiø Lenkijos srièiø atbëgæ lenkai inteligentai, kurie Vilniønorá padaryti sàmokslininkø centru Laikraðèiuose, ypaè vokieèiø,buvo reiðkiamas pasitenkinimas, kad Lietuva pagaliau ëmësi þygiø padarytigalà tokiai avantiûristø veiklai „Prussiche Zeitung“ apie tai raðë:„Vilnius yra vienintelis didelis buvusios Lenkijos miestas, kuriamedar gali pasireikðti lenkø nacionalistø aktyvumas Vokietijos ir SovietøSàjungos uþimtose srityse dël tø valstybiø ástaigø grieþto nusistatymotokios organizacijos neámanomos84202Vidaus reikalø ministro pareiðkimas apie nelegaliø lenkø organizacijø likvidavimà// Lietuvos þinios – 1940, vasario 10

Labai dþiugina faktas, kad Lietuva pagaliau ëmësi þygiø likviduotilenkø sàmokslininkø organizacijà“Laikraðtyje buvo paþymëta, kad Lietuvos ástaigos negali visada veiktitaip, kaip jos norëtø, nes turi laikytis tam tikro atsargumo Katalikøbaþnyèios atþvilgiu, o tuo metu Vilniaus kraðte Baþnyèia ir yra antilietuviðkosveiklos inspiratorë Vilniaus kraðte yra sukaupta daug ginklø irjuos daugiausia suslëpusi Baþnyèia Buvo surengta keletas fiktyviø laidotuviøir karstuose uþkasti ginklai Straipsnis baigiamas teigimu, kadLietuvos policija ims veikti be pasigailëjimo, nes kitaip kurià nors dienàteksià brangiai sumokëti 203 Antilietuviðka Baþnyèios veikla buvo þinoma ir Lietuvos valdþiosatstovams, taèiau, vengiant konfrontacijos, buvo stengiamasi ðiuos klausimusiðspræsti kitais bûdaisLabai savotiðkai ir energingai á prasidëjusius slaptø lenkø organizacijønariø suëmimus reagavo Lenkijos vyriausybë Londone Vos tikELTA’i ir TASS’ui praneðus apie prasidëjusius areðtus, jau 1940 m sausio15 d pas Lietuvos pasiuntiná Paryþiuje atvyko Lenkijos pasiuntinysFrankovskis ir papraðë perduoti Lietuvos vyriausybei Lenkijos vyriausybëspareiðkimà, kad ji jau gruodþio mënesá yra uþdraudusi lenkamspabëgëliams kurti bet kokias organizacijas ir jø nepripaþásta, laikydamajas kenkianèiomis paèiø lenkø interesams Frankovskis pabrëþë, kadLenkijos vyriausybë panaðias lenkø atbëgëliø akcijas smerkia, ypaè jeijos nukreiptos prieð Lietuvà, ir laiko jas provokacinëmisTolesniame pokalbyje Frankovskis pareiðkë savo nuomonæ, kad jeitos organizacijos ir nëra provokatoriðkos, tai galëjo susidaryti tiesiogspontaniðkai be lenkø vyriausybës pritarimo nei juolab paraginimoAtsisveikindamas Frankovskis vël pabrëþë Lenkijos vyriausybësprielankø nusiteikimà Lietuvai ir jos pasiryþimà ateityje ieðkoti tiktaiabipusiø susitarimø 204 203Ryðium su lenkø prieðvalstybinës organizacijos Vilniuje likvidavimo // Ten pat –1940, vasario 2204Lietuvos pasiuntinio Paryþiuje 1940 m vasario 15 d raðtas J Urbðiui // LCVA –F 383 – Ap 7 – B 2252 – L 10–1185

Taèiau oficialûs Vokietijos sluoksniai buvo nepatenkinti manydami,kad Lietuvos vyriausybë vis tiek elgiasi neryþtingai Antai 1940 mvasario 6 d Lietuvos generaliniam konsului Karaliauèiuje LeopolduiDymðai Rytø Prûsijos NSDAP gauleiteris Erichas Kochas (Erich Koch)energingai uþsipuolë Lietuvos vyriausybæ, kuri esà nesudraudþianti Vilniauskraðte teroristiniø organizacijø, pavojingø ne tik Lietuvai, bet irVokietijos uþimtai Lenkijos daliai E Kochas pareiðkë nebijàs jokiø lenkøorganizacijø, kurios bûtø jo administruojamame plote, bet jam josesanèios labai nemalonios, jeigu jis jø negalás pasiekti Baigdamas EKochas pareiðkë, kad jis kalba privaèiai, taèiau konsulo praðo taip patprivaèiai painformuoti Lietuvos vyriausybæ, nes jei Lietuvos vyriausybëselgesys pasiliks toks pat kaip lig ðiol, tai gali sukelti Berlyno, eventualiaisusitarus su Maskva, oficialø demarðà, o tai, þinoma, Lietuvaibûtø labai nemalonuL Dymða stengësi átikinti, kad Lietuva tikrai netoleruoja lenkøteroristiniø organizacijø, taèiau E Kochas atrëþë, kad turás savo agentøVilniaus kraðte ir labai gerai þino, kas ten darosi Lenkai esà tenaijauèiasi lyg bûtø ponai, o ne lietuviai, ir labai arogantiðkai elgiasi Kochonuomone, geriau tûkstanèiu lenkø suðaudyti daugiau negu vienumaþiau, kad bûtø galima juos nuramintiE Kochas priminë, kad jis tikisi, jog Lietuvos administracija pagaliaususigriebs ir áves Vilniaus kraðte tikrai savo reþimà 205 Lietuvos vyriausybë, siekdama sumaþinti antilietuviðkà lenkø veiklà,tam bandë panaudoti ir kitø valstybiø atstovus Uþsienio reikalø ministerijosPolitikos departamento direktorius E Turauskas 1940 m vasariopradþioje lenkø nacionalistø veiklà Vilniuje svarstë su Anglijosreikalø patikëtiniu T H PrestonuKaip jau buvo minëta anksèiau, E Turauskas atkreipë T H Prestonodëmesá á Anglijos pasiuntinybëje Kaune dirbanèià G Sodovskà,anksèiau dirbusià Lenkijos pasiuntinybëje Ji Anglijos pasiuntinybëjeatsilankanèius lenkus raginanti nevykti á uþsiená, nepriimti Lietuvospilietybës, o rengtis kovai dël Lenkijos atkûrimo T H Prestonas pa-86205L Dymðos 1940 m vasario 8 d Pro memoria // Ten pat – B 2244 – L 11

þadëjo ðià Sodovskos veiklà nutraukti 206 T H Prestonas sutiko su tuo, kad lenkø slaptø organizacijøkûrimasis pavojingas Lietuvai ir gali jai pakenkti Jis pritarë nuomonei,kad tokiø organizacijø kûrëjus reikia grieþtai bausti, ir paþadëjoðiuo klausimu pakalbëti su lenkø visuomenës veikëjais T H Prestonaspareiðkë, kad britø ir prancûzø politikos pagrindinis tikslas yra neerzinti, o sutaikyti lietuviø ir lenkø tautasDël lenkø slaptø organizacijø T H Prestonas iðkëlë prielaidà, kadten buvo SSRS GPU ir Vokietijos gestapo agentø-provokatoriø Jis pareiðkëE Turauskui, kad Lietuvos þvalgybos suimto lenkø slaptos organizacijosnario Babinèo (Babincz) tikroji pavardë Gutermanas (Gutermann)Jis anksèiau buvæs atëjæs á Anglijos pasiuntinybæ, siûlydamassavo paslaugas, taèiau Prestoras já iðvijæs Suimamas Gutermanas pasiuntæsAnglijos pasiuntinybës tarnautojai G Sodovskai telegramà „Aðsuimtas Pasiduokit“, tuo, Prestono nuomone, norëdamas sukompromituotiG Sodovskà 207 T H Prestonas buvo gana kategoriðkas antilietuviðka veikla uþsiimanèiølenkø atþvilgiu Jo nuomone, tokius „pusgalvius“ reikia be atodairosbausti, nes jie ne tik sau, bet ir Lietuvai galá pakenkti T H Prestonasþadëjo perspëti lenkus, kad jie savo neapgalvotais þygiais nesukeltønepatogumø ir komplikacijø svetingai Lietuvai 208 Lankydamasis Vilniuje H F Andersonas, Anglijos lordo Moinokomiteto karo atbëgëliams ðelpti atstovas, kalbëjosi su lenkø karo atbëgëliaisþurnalistais ir raðytojais Pokalbio metu jis ragino nesiimti tokiosveiklos, kuri galëtø Lietuvai nepatikti Jis paþymëjo, kad karo atbëgëliamssvarbiausia iðgyventi, visa kita reikia palikti vëlesniam laikui,kai jie galës gráþti á savo kraðtà H F Andersonas siûlë nepasiduoti iliuzijomsapie greità karo pabaigà, skaitytis su tikrove, jos reikalavimais206E Turausko 1940 m vasario 8 d Pro memoria // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B22 – L 64207E Turausko 1940 m vasario 8 d Pro memoria // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B2235 – L 28208E Turausko 1940 m vasario 8 d Pro memoria // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B22 – L 6687

Jis priminë, kad karo atbëgëliai ir pilietybës negavæ lenkai Lietuvojeyra tik sveèiai ir neturi pamirðti, jog jø buvimas nëra Lietuvai lengvas irpageidaujamas 209 H F Andersonas perspëjo lenkus, kad jø padëtis Lietuvoje galintipablogëti, jei jie nemokësià tinkamai elgtis ir imsià daryti Lietuvos vyriausybei,kurios tarptautinë padëtis ðiandien nëra lengva, sunkumø 210 Dalies atbëgëliø, nors jie ir nedalyvavo antilietuviðkoje veikloje,elgesys buvo áþûlus Ðtai kaip 1940 m balandþio 28 d raðte Ðirvintønuovados virðininkas apibûdino atbëgëliø elgesá: „Nieko neveikdamiiðdidþiai vaikðèioja Ðirvintø miestelio gatvëmis grupëmis po du trisasmenis ir jauèiasi tarytum esà nepriklausomoje lenkø valstybëje Tokájø elgesá vietos susipratæs elementas laiko provokuojanèiu, nes iðtikrøjø jie tebedemonstruoja savo buvusios „didybës“ uniformà (norsir be þenklø) Paklausti, kodël nieko nedirba ir kodël, neturëdamipaþástamø nei pragyvenimo ðaltiniø, pasirinko apsistojimo vieta Ðirvintas,atsako, – todël, kad èia gyvenà daug lenkø ir jie galá savo „kultûringàja“kalba susikalbëti, o ypaè todël, kad vietos gyventojai, patysneturtingai gyvenantys, noriai juos ðelpiàNors jie ásikûræ pas lenkuojanèius gyventojus, vis dël to ateinaþiniø ir ið apylinkës, kad jie nesidrovi varyti prieð mûsø valstybæ slaptàpropagandà ir ðaipytis ið naiviø lietuviø, reiðkianèiø jø atþvilgiu lojalumà“211 Pagaliau, netekæ kantrybës, 33 Ðirvintø lietuviai paraðë raðtà vidausreikalø ministrui, reikalaudami baigti ðiuos þaidimus ir atbëgëliusið Ðirvintø iðkelti 212 1940 m pavasará lenkai labai aktyviai ëmë ruoðtis geguþës pirmosiomisdienomis rengiamoms riauðëms Labai aktyviai á ðià kompanijàásijungë buvæ policininkai Lietuvos saugumo policija tokiø lenkø polici-88209Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 117210A Trimako 1940 m vasario 7 d Pro memoria // LCVA – F 317 – Ap 1 – B 22 –L 76211J Janulio, Ðirvintø nuovados virðininko 1940 m balandþio 28 d raðtas Ukmergëspolicijos vadui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 16 – L 23212Raðtas vidaus reikalø ministrui // Ten pat – L 26

ninkø buvo iðaiðkinusi net 89 Juos buvo nutarta ið Vilniaus iðkeldinti 213 Artëjant 1940 m vasarai Vilniaus apylinkëse pas vietos dvarininkusëmë lankytis lenkø slaptø komitetø nariai ir reikalauti, kad vasaraidvarininkai priimtø kuo daugiau lenkø pabëgëliø Dvarininkai tam nerodëjokio noro, taèiau dël didelio spaudimo jiems nieko kito neliko,kaip sutikti Tai suþinojusi Lietuvos saugumo policija bandë tam uþkirstikelià 214 Antilietuviðka lenkø veikla didesnës þalos Lietuvai nepadarë, norsir sukëlë nemaþø nepatogumø Ko gero, ji buvo daug þalingesnë patiemslenkams, nes toks áþûlus dalies atbëgëliø elgesys privertë Lietuvosvaldþios ástaigas imtis represiniø priemoniø, kurios pakenkë patiemslenkams8 ATBËGËLIØ ÐELPIMAS81 ATBËGËLIØ ÐELPIMU BESIRÛPINANÈIOSORGANIZACIJOSPradëjus á Lietuvà bëgti civiliams Lenkijos gyventojams, juos savoglobon paëmë Lietuvos Raudonasis Kryþius Jau nuo pat pirmøjødienø, Lietuvoje pasirodþius atbëgëliams, susidurta su rimtomis problemomis,nes atbëgëliams ðelpti reikëjo nemaþai lëðø, kuriø RaudonasisKryþius turëjo nepakankamai Taèiau kur kas sudëtingesni uþdaviniaiLRK iðkilo prijungus prie Lietuvos Vilniø, kur buvo susitelkusipagrindinë atbëgëliø masëOperatyviam problemø sprendimui á Vilniø buvo paskirtas LRKágaliotinis Ignas Jurkûnas-Ðeinius Atvykæs á Vilniø, jis pamatë, kadten atbëgëliø ðelpimu jau rûpinasi keletas komitetø, ið kuriø rimèiausiasbuvo labai populiaraus tarp vilnieèiø Lenkø socialistø partijos213Raðtas Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – L 59–61214D Stankûno 1940 geguþës 8 d raðtas Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatui //Ten pat – B 3 – L 1089

(PPS) veikëjo advokato I Zagurskio ir geros organizatorës gydytojosH Petrusevièiovos (H Petrusewiczowa) iniciatyva sukuriamas 9 þmoniøvadovaujamas „Pabëgëliams ðelpti komitetas“ (Komitet PomocyUchodców w Wilnie) Komiteto iþdininku paskiriamas L Grabovskis(L Grabowski), nariais – prof dr Kazimieras Pelèaras (Kazimierz Pelczar),advokatë E Hrinevièuvna (E Hryniewiczówna), S Kralikovskis(S Kralikowski), dr S Medeiskis, ir 2 þydai – L Krukas (L Kruk) irH Zakhaimas (H Zakhajm) Uþ komiteto veiklà asmeniðkai atsakingijo vadovai1939 m spalio 10 d Lietuvai ir Sovietø Sàjungai pasiraðius sutartádël Vilniaus ir Vilniaus srities prijungimo prie Lietuvos, ëmë kurtiskiti atbëgëliø ðelpimo komitetaiLenkø visuomenës veikëjø grupë, vadovaujama Bronislovo Kðyþanovskio(Bronislaw Krzyýanowski) ir Vitoldo Stanevièiaus (Witold Staniewicz)ásteigë „Pagalbos karo aukoms komitetà“ (Komitet pomocyofiarom Wojny), kuris, organizatoriø sumanymu, turëjo nurungti „Pabëgëliamsðelpti komitetà“ ir rûpintis tik lenkais pabëgëliais Ðalposkomitetus taip pat sukûrë evangelikai, pravoslavø dvasininkai 215 Savokomitetà, vadovaujamà inþinieriaus A Blanðkino, ákûrë geleþinkelininkai216 Ðiam komitetui pavyko apgyvendinti 200 atbëgëliø geleþinkelininkøgeleþinkelio stoèiai priklausianèiame name Geleþinkelio g 19 217 Spalio pabaigoje Vilniaus þydø bendruomenës valdyba ásteigë atskiràÞydø atbëgëliø ðelpimo komitetà Á ðio komiteto veiklà ásitraukëdr Z Zareckis, advokatai Baranèikas ir Burðteinas, kai kurie kiti þinomiþydø veikëjai Taèiau þydai neatðaukë savo atstovø ir ið I Zagurskiovadovaujamo komitetoLietuvos administracija Vilniuje rastus susikûrusius ávairius pabëgëliusðelpianèius komitetus likvidavo, palikdama tik I Zagurskio irÞydø komitetus Lietuvai I Zagurskio vadovaujamas komitetas visaisatþvilgiais buvo priimtinas, kadangi I Zagurskis buvo populiarus, o be90215I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 01 02 raðtas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininkui// Ten pat – B 6 – L 300216Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22217Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 50

to, visiðkai lojalus Lietuvai Dar lenkø valdymo laikais jis kartu sukitais visuomenës veikëjais buvo paraðæs reikalavimà Lenkijos vyriausybeigràþinti lietuviams pilietines ir kultûrines teises Be to, jis buvosenas prof Mykolo Römerio ir Jono Vileiðio bièiulis O pagaliau irþydai nebuvo atðaukæ savo atstovø ið ðio komiteto 218 I Zagurskio komitetas rûpinosi atbëgëliø globa ne tik Vilniuje,bet ir Naujojoje Vilnioje, Turmante, Rûdiðkëse, Lentvaryje, ruoðësi perimtijø ðelpimà Ðvenèionëliuose Komitetas atbëgëliø poreikiams ásteigëskalbyklà, pirtá, batø taisymo ir siuvimo dirbtuvæ, siuvyklà ir drobiniøantklodþiø gaminimo ámonæ 219 Lapkrièio pabaigoje ðis komitetas maistu ðelpë apie 7000 þmoniø,apie 4500 buvo aprûpinæs pastoge 220 Palikti ðá komitetà buvo dar ir kitø motyvø Perëmus tvarkyti atbëgëliøðelpimo darbà Lietuvos Raudonojo Kryþiaus atstovams, vien tikjø algoms bûtø reikëjæ apie 12 000 Lt per mënesá Be to, lenkai, uþdariusvisus jø komitetus, bûtø ëmæ skøstis ávairioms pasaulio organizacijomsToká Lietuvos sprendimà parëmë ir tarptautiniø organizacijø atstovai,nors ið pradþiø jø nuomonë buvo kitokiaVos tik prijungus Vilniø prie Lietuvos, atbëgëlius ðelpianèiø uþsienioorganizacijø atstovai pareikalavo, kad atbëgëlius ið Lenkijos bûtøleista ðelpti jiems savarankiðkai per jau rastus Vilniuje ðalpos komitetusLietuvos vyriausybë su tuo sutikti negalëjo ir, Uþsienio reikaløministerijai tarpininkaujant, buvo pasiektas kompromisinis susitarimas,kuriuo buvo numatyta leisti karo atbëgëlius ðelpianèioms organizacijomsveikti per Lietuvos Raudonojo Kryþiaus ágaliotas organizacijassu teise turëti prie Lietuvos Raudonojo Kryþiaus savo atstovus irpriþiûrëti ðià veiklà 221 218URM Politikos departamento direktoriaus ETurausko 1940 01 28 Pro memoria// LCVA – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 57219V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Tenpat – B 289 – L 7, 17220Pabëgëliø reikalai // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 28221Dël LRK valdybos 1940 m sausio 29 d nutarimo // LCVA – F 383 – Ap 7 – B2276 – L 13891

Huverio komiteto atstovas G Redfernas (G Redfern) ilgai nenorëjosutikti, kad bûtø panaikintas lenkø „Pagalbos karo aukoms komitetas“,nors ðis komitetas ir buvo laikomas politinio „Lenkø komiteto“(Komitet Polski), vadovaujamo B Kðyþanovskio, siekianèio tapti tarpininkutarp lenkø visuomenës ir Lietuvos vyriausybës, kontroliuoti lenkøpabëgëliø ðelpimà ir pan, sekcija Taèiau po ilgø svarstymø G Redfernassutiko, kad I Zagurskio vadovaujamas komitetas veikia geriau 222 Tokiais sprendimais buvo labai nepatenkinti lenkai, vis dar nenorintyssusitaikyti su tuo, kad Vilnius buvo gràþintas Lietuvai, ir laikantyslietuvius okupantais Matydami, kad nepavyks iðsaugoti turëtø komitetø,jie pabandë legalizuoti Lenkijos Raudonojo Kryþiaus Vilniuje veiklà,tuo siekdami pabrëþti padëties laikinumà Dël ðios organizacijos uþdarymosielojosi nemaþai Vilniaus aukðtosios visuomenës atstovø PerTarptautinio Raudonojo Kryþiaus, Huverio komiteto atstovus A Rorholtà(A Rorholdt) , Stefensà (Stephens) ir G Redfernà buvo bandytapasiekti, kad tarptautinës organizacijos nepripaþintø Lietuvos RaudonojoKryþiaus „okupuotam“ Vilniui, neteiktø jam piniginiø paðalpø Tuopaèiu metu prasidëjo kampanija prieð „þydiðkai-bolðevikiðkai-prolietuviðkà“I Zagurskio komitetà Ðios akcijos svarbiausias organizatorius irinspiratorius buvo Lenkijos Raudonojo Kryþiaus Vilniuje valdybos narysZvieþchovskis (Zwierzchowski) ir sanitarinës dalies virðininkas Buvobandoma á ðià akcijà átraukti netgi Kauno valdininkusPas Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus ir Huverio komiteto atstovusVilniuje kasdien ëmë lankytis ávairios lenkø delegacijos skøsdamosi,kad lietuviai lenkus visaip varþà, spaudþià ir net terorizuojà 223 Taèiau tarptautiniø organizacijø atstovai, gerai apsvarstæ esamà padëtá,parëmë Lietuvos Raudonàjá Kryþiø bei jo globojamà I Zagurskiovadovaujamà komitetà O Huverio komiteto atstovas G Redfernas apskritaiatsisakë priiminëti nenutrûkstanèias lenkø delegacijas 224 92222Politikos departamento direktoriaus E Turausko 1940 m sausio 28 d Pro memoria// Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 57223I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 m sausio 2 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat – B6–L 300–301224I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 01 15 raðtas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininkui// Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 118–119

Vis dëlto lenkams teko nusileisti ir Lenkijos Raudonojo KryþiausVilniuje organizacijà perëmë Lietuvos Raudonasis Kryþius, oficialiaisutikus Lenkijos Raudonojo Kryþiaus Centro valdybai Paryþiuje Perëmimasvyko nuo 1939 m lapkrièio 18 d iki 1940 m kovo 20 d Pagalinventoriø knygas turtas sudarë 2 878 000 zlotø, taèiau faktiðkai buvoperimta tik uþ 51 051 Lt Daug turto buvo iðgrobstæ kariniai daliniaibei aplinkiniai gyventojai Pinigai kartu su èekiais ir vertybiniais popieriaissudarë 20 tûkst Lt ir Lietuvos Raudonojo Kryþiaus Centrovaldybos nurodymu buvo panaudoti atbëgëliams ðelpti 225 Taèiau minëti lenkø skundai turëjo átakos kai kuriø tarptautiniøorganizacijø nuomonei Antai 1940 m sausio viduryje Tarptautinio RaudonojoKryþiaus pirmininkas ðveicaras Maksas Huberis (Max Huber)metë Lietuvai kaltinimà, kad ji prieð lenkus Vilniuje veda teroro politikàEsà lietuviai uþdaræ visas lenkø ðvietimo ástaigas, lenkai studentaiir profesoriai iðvyti á gatvæ ir pan Tuo metu kitas Tarptautinio RaudonojoKryþiaus atstovas norvegas Finas Hovas (Finn Hov), þinodamaspadëtá ne ið lenkø skundø, tai paneigë ir visokeriopai gynë Lietuvà 226 Kaip jau minëta, þydø atbëgëliø reikalais rûpinosi 1939 m spaliopabaigoje ákurtas Þydø atbëgëliø ðelpimo komitetas Steigiant komitetobiurà buvo ásteigti ðie skyriai: mitybos, aprangos, butø, teisës ir emigracijos,piniginiø paðalpø, vaikø aprûpinimo, buhalterijos ir kontrolës,statistikos ir raðtinë 227 Statistikos skyrius ðiame komitete buvo laikomas pagrindiniu Remiantisjo medþiaga buvo organizuojamas visø kitø skyriø darbas1939 m gruodþio pradþioje Lietuvos Raudonojo Kryþiaus Centrovaldyba nusprendë reorganizuoti pabëgëliø ðelpimo darbà Nuspræstaprie LRK ákurti vieningà pabëgëliø ðelpimo komitetà Á já turëjo áeitipo penkis lietuviø, lenkø ir þydø atstovus Komiteto pirmininku turëjobûti lietuvis, generaliniu sekretoriumi – lenkas, iþdininku – þydas 228 225Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 94226Politikos departamento direktoriaus ETurausko 1940 m sausio 28 d Pro memoria// LCVA – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 58227V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Ten pat– B 289 – L 20228E Turausko 1940 m sausio 28 d Pro memoria // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B2276 – L 14693

Raudonojo Kryþiaus ágaliotinis I Jurkûnas-Ðeinius á komitetà pasiûlëVilniaus lietuvius Konstantinà Staðá, kunigà Pranà Bieliauskà, advokatàAntanà Juknevièiø, dr Stasá Èepulá ir Marijà Burokienæ Parinktilenkø atstovus buvo papraðyti I Zagurskis ir H Petrusevièova,o þydus – Z Zareckis ir KrukasGruodþio 6 d ávyko plenarinis komiteto organizavimo posëdis,kur buvo iðrinkta 3 þmoniø komisija – advokatas Juknevièius, lenkasdr Panskis ir þydas Z Zareckis Ði komisija, vadovaujama I Jurkûno-Ðeiniaus, turëjo parengti komiteto organizacijos planà bei numatytikomiteto darbo ir kontrolës principus 229 Taèiau pats darbas nevyko taip sklandþiai, kaip buvo planuota TarptautinioRaudonojo Kryþiaus atstovas pritarë ið karto, o Huverio komitetoatstovas – tik po ilgø svarstymø Lenkai ir lietuviai tuoj pat paskyrësavo atstovus, o þydai visà gruodþio mënesá delsë Jie aiðkino, kad tokiaireorganizacijai turá gauti Amerikos þydø „Joint“ komiteto (AmericanJewish Joint Distribution Committee 230 ) sutikimà Taèiau tikroji nesutikimoprieþastis buvo ne ta Svarbiausia tokio þydø delsimo ir atsikalbinëjimøprieþastis buvo tai, kad 1939 m pabaigoje þydø atbëgëliai buvoðelpiami geriausiai, nes, gaudami paðalpas ið uþsienio ne centralizuotai,o tikslinëmis perlaidomis, uþ 1 JAV dolerá gaudavo nuo 14 iki 22 Lt, kaioficialus dolerio kursas buvo 5,92 Lt To neslëpë ir patys þydaiDerybø metu I Jurkûnui-Ðeiniui Vilniaus þydø bendruomenëspirmininkas dr J Vygodskis atvirai pareiðkë, kad jiems pirmiausiarûpi savi tautieèiai ir kad þydø paaukoti pinigai turi bûti skiriami tikþydø pabëgëliams Tik aprûpinæ savus jie galá padëti kitiems J Vy-94229I Jurkûno-Ðeiniaus 1939 m gruodþio 6 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat –F 317 – Ap 1 – B 22 – L 151–153230Organizacija „American Jewish Joint Distribution Committee“ buvo ákurta1914 m teikti socialinæ pagalbà vargstantiems þydams visame pasaulyje Lietuvojeorganizacija veikë nuo 1918 iki 1925 m Nuo 1925 m Lietuvoje veikë tikiðplëstas konstruktyvios pagalbos skyrius Skyrius teikë paskolas smulkiems þydøamatininkams ir prekeiviams Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui skyriusiðvystë plaèià veiklà remdamas atbëgëlius þydusPrasidëjus karui „Joint“ organizacija JAV nupirko Santo Domingo saloje þemësir ëmë rengtis ten apgyvendinti iki 100 000 karo pabëgëliø þydø

godskis nesutiko, kad visi atbëgëliai bûtø ðelpiami vienodai 231 Þydø principinis sutikimas buvo gautas tik 1940 m sausio 9 d,kai Lietuvos vyriausybë paþadëjo prisidëti prie atbëgëliø ðelpimo, primokëdama50 proc nuo gautø ið uþsieniosumø, jei jos bus iðmokëtos valiutaTaèiau ir toliau þydai delsë Dabarjie aiðkino, kad galutiná sprendimàturi priimti tarptautiniø þydø ðalpos organizacijøatstovas V Bekelmanas (VBeckelman), kuris sausio pabaigoje turëjoatvykti á Lietuvà 232 Taigi Vyriausybës paþadas primokëtiprie gautø ðelpimui sumø palauþëþydø pasiprieðinimà, taèiau dël to iðkilonauja nenumatyta problema Tarptautiniøðalpos organizacijø atstovaiTomas Prestonas ëmë reikalauti sudaryti ðelpianèiø organizacijøatstovø komitetà, vadovaujamàDidþiosios Britanijos pasiuntinio Tomo Hildebranto Prestono(Thom Hildebrandt Preston), kuris savo nuoþiûra skirstytø gautas lëðasbei daiktus ir priþiûrëtø ðelpimo darbàSusidarius tokiai padëèiai, Lietuvos vyriausybei teko imtis ganaryþtingø veiksmø 1940 m sausio 18 d buvo paskelbtas karo atbëgëliamstvarkyti komisaro ásakymas, kuriuo visas karo atbëgëliø ðelpimasbuvo perduotas Lietuvos Raudonajam Kryþiui 233 Jis skelbë:1 Karo atbëgëliø ir tø svetimðaliø, kurie dël karo sudarytø sàlygønegali iðvykti ið Lietuvos ir neturi pragyvenimo ðaltiniø, ðelpimas pa-2311939 m gruodþio 29 I Jurkûno-Ðeiniaus raðtas LRK pirmininkui // LCVA – F757 – Ap 9 – B 6 – L 309232Politikos departamento direktoriaus 1940 m sausio 28 d Pro memoria // Tenpat – B 5 – L 582331940 03 28 paþyma apie atbëgëliø aprûpinimà dokumentais // Ten pat – B 6 –L 17895

vedamas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijai2 Prisidedanèios prie atbëgëliø ðelpimo uþsienio organizacijosgali turëti prie Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijos savo atstovus3 Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugija ðelpia atbëgëlius tiesiogiaiarba per jo ágaliotas organizacijas4 Atbëgëliams ðelpti Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugija steigiafondà, kurá sudaro:41 Vietos ir uþsienio organizacijø bei privaèiø asmenø surinktosatbëgëliams ðelpti aukos pinigais ir natûra42 Tam reikalui skiriamos valstybës iþdo lëðos5 Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugija tvarko atbëgëliø ðelpimofondo atskaitomybæ atskirai nuo kitø savo organizacijøFondo atskaitomybæ tikrina Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijosrevizijos komisijaFondo apyskaita periodiðkai skelbiama spaudoje6 Organizacijos ir privatûs asmenys jø iki ðio ásakymo paskelbtosdienos surinktas ar ið uþsienio gautas, bet nesunaudotas atbëgëliamsðelpti aukas pinigais ir natûra turi ne vëliau kaip per 10 dienø nuo ðioásakymo paskelbtos dienos áneðti á Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijosAtbëgëliams ðelpti fondà, o ðis sunaudotø aukø pinigais ir natûraapyskaità tuo pat laiku pateikti Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijai7 Ateityje organizacijos ir privatûs asmenys visas jø surinktas arið uþsienio gautas atbëgëliams ðelpti aukas pinigais ir natûra turi áneðtiá Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijos Atbëgëliams ðelpti fondà nevëliau kaip per 7 dienas nuo jø surinkimo ar gavimo dienos8 Lietuvos Raudonojo Kryþiaus draugija ar jos ágaliota organizacijatiems asmenims, kurie turës atbëgëliø liudijimus ir kurie busreikalingi paðalpos, iðduoda ðelpimo knygutesIðduota paðalpa þymima ðelpimo knygutëje Ligi tol iðduotos paðalpostaip pat turi bûti paþymëtos knygutëje9 Ðis ásakymas veikia nuo paskelbimo dienos 234 96234Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro ásakymas // Vyriausybës þinios – N 688 –1940, sausio 20 – P 37–38

Reikia paþymëti, kad ðio nutarimoiniciatorius buvo Lietuvos RaudonojoKryþiaus vadovybë, kuri dar 1939m gruodþio 23 d Ministro Pirmininkopavaduotojui Kaziui Bizauskui pasiûlëLietuvos Raudonajam Kryþiui pavestiorganizuoti atbëgëliø ir jiems prilygstanèiøasmenø ðelpimà ir priþiûrëti,kaip jis vykdomas 235 Iðleidus karo atbëgëliams tvarkytikomisaro ásakymà, 1940 m sausio 20d LRK valdyba nustatë karo atbëgëliamsðelpti tvarkà ir sutiko, kad ðelpimoprieþiûroje dalyvautø ir uþsienioKazys Bizauskasðelpianèiøjø organizacijø atstovai Nevisi Lietuvoje buvo patenkinti tokiu sprendimu Ministrø Tarybos generalinissekretorius parengë savà atbëgëliø ðelpimo pertvarkymo projektàBuvo siûloma sudaryti atskirà atbëgëliams ðelpti komitetà vyriausybësar karo atbëgëliams tvarkyti komisaro ásakymu, jo pirmininkuskiriant vienà ið buvusiø Lietuvos vyriausybës nariøÐis projektas Lietuvos Raudonojo Kryþiaus valdybos buvo atmestas,nes jis, pirmiausia, visai neatsiþvelgë á uþsienio ðelpianèiøjø organizacijønuomonæ, neatsiþvelgë á tai, kad atëmus ðelpimo organizavimàið LRK, kuris jau turëjo autoritetà uþsienyje, gali nutrûkti paðalpø iðuþsienio tiekimas Pagaliau ðelpimo darbas vël buvo siûlomas iðskirstytitautiniams komitetams Pateiktame projekte buvo ir daugiausvarstytinø vietø 236 Sausio 18 d sprendimu ir parengta atbëgëliø ðelpimo tvarka buvonepatenkintos ir uþsienio ðaliø pabëgëlius ðelpianèios organizacijos Jospiktinosi tuo, kad visas atbëgëliø ðelpimas centralizuotai perduotas LietuvosRaudonajam Kryþiui Buvo pabandyta, pasinaudojant pasiûlyto235LRK raðtas KBizauskui // LCVA – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 116236Dël Lietuvos Raudonojo Kryþiaus valdybos 1940 m sausio 29 d nutarimo // Tenpat – F 383 – Ap 7 – B 2276 – L 138–14297

projekto silpnomis vietomis, priversti Lietuvos vyriausybæ ir LietuvosRaudonàjá Kryþiø priimti palankius uþsienio organizacijoms sprendimusSausio mën Didþiosios Britanijos vyriausybë, anksèiau davusi sutikimàdalyvauti karo atbëgëliø ðelpime per Lietuvos Raudonàjá Kryþiø,pasinaudodama pretekstu, kad esà LRK vyriausybë daro spaudimàir ðelpimas pavedamas Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatui, atðaukësavo sutikimà prisidëti prie atbëgëliø ðelpimo ir vël pareikalavo sudarytiaukoms skirstyti uþsienio organizacijø atstovø komitetà, vadovaujamàT H PrestonoLRK, nors ir sunkiai, bet pavyko átikinti Didþiosios Britanijosvyriausybæ, kad karo atbëgëliai Lietuvoje bus ðelpiami Lietuvos RaudonojoKryþiaus ir kad jø bûgðtavimai yra nepagrástiEsant tokiam spaudimui, 1940 m sausio 29 d Lietuvos RaudonojoKryþiaus vyriausioji valdyba sudarë Karo atbëgëliø ðelpimo koordinacinákomitetà, á kurio sudëtá áëjo:1 Lietuvos Raudonojo Kryþiaus ágaliotinis visø atbëgëliø Lietuvojeðelpimui tvarkyti2 LRK vyriausiosios valdybos narys3 LRK valdybos narys sveikatos reikalams4 Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovas5 JAV Raudonojo Kryþiaus atstovas6 Didþiosios Britanijos atbëgëlius ðelpianèiø organizacijø atstovas7 Huverio komiteto atstovas8 Þydø komiteto „Joint“ atstovas9 LRK moterø klubo atstovë10 LRK Vilniaus skyriaus atstovasKomitetui buvo iðkelti ðie uþdaviniai:1 Rûpintis nuolatinëmis karo atbëgëliams ðelpti organizacijø paðalpomispinigais ir daiktais2 Ruoðti, atsiþvelgiant á aukotojø pageidavimus, mënesinius gautøjøatbëgëliams piniginiø ir daiktiniø aukø paskirstymo planus ir juosatitinkanèias mënesines sàmatas3 Perþiûrëti ðelpimo darbà vykdanèiø organø pateikiamas sàmatasVyriausiojo karo atbëgëliams ðelpti ágaliotinio vadovybëje konkre-98

èiam darbui buvo ásteigti administracijos, tiekimo ir ûkio, sàskaitybos,inspekcijos ir sveikatos skyriaiVilniuje, kontroliuojant LRK vyriausiajai valdybai ir vyriausiajamkaro atbëgëliams ðelpti ágaliotiniui, globojant ir priþiûrint LRK Vilniausskyriui, buvo suorganizuotas LRK Bendrasis karo atbëgëliams Vilniaussrityje ðelpti skyrius Já sudarë skyriaus vedëjas – LRK Vilniaus skyriauspirmininkas, skyriaus sekretorius, inspektorius sveikatos reikalams,lietuviø, gudø ir rusø, lenkø, þydø ir nesinaudojanèiø pilietybeðelpimo referentaiÐio skyriaus prieþiûrai sudaryti LRK lietuviø (gudø ir rusø), lenkø,þydø ir nesinaudojanèiøjø pilietybe ðelpimo poskyriai bei reikalingibendrojo skyriaus ir poskyriø techniniai padaliniai 237 1940 m vasario 14 d LRK vyriausiosios valdybos posëdyje, papildantir pakeièiant 1940 m sausio 29 d nutarimà, buvo patvirtintos „Karoatbëgëliams ðelpti santvarkos taisyklës“ Jose buvo uþfiksuota, kadLRK atbëgëlius aprûpina visiðkai arba ið dalies butu, maistu, baltiniaisarba drabuþiais Jiems teikiama bûtina medicinos pagalba Atbëgëliusperkeliant á kitas vietas apmokamos persikëlimo iðlaidosVisi atbëgëliai buvo traktuojami vienodai, taèiau taisyklëse buvouþfiksuota, kad pinigai ir daiktinës aukos, skirtos specialiais tikslais arbaatskiroms atbëgëliø kategorijoms, gali bûti panaudojamos pagal aukotojønumatytà paskirtáLietuvos Raudonojo Kryþiaus valdybai buvo nurodyta rûpintisaukø rinkimu atbëgëliams ðelpti, palaikyti santykius su organizacijomisir asmenimis, teikianèiais pagalbà atbëgëliams, tvirtinti mënesinesatbëgëliø ðelpimo sàmatas, numatyti atbëgëliams skiriamø patalpø naudojimosàlygas, nustatyti maisto daviná ir jo ekvivalentà pinigais, nustatytimedicinos pagalbos teikimo tvarkà ir sàlygas, tvirtinti atbëgëliøðelpimui sunaudotø lëðø apyskaitas, priþiûrëti ðelpimo darbà ir teiktiinstrukcijas ðelpimo reikalais ágaliotiniams, atlikti kità, susijusá su atbëgëliøðelpimu, darbà237LRK valdybos 1940 m sausio 29 d nutarimas // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6– L 200–20199

Priëmus ðá nutarimà, visi iki tol ásteigti ðelpimo skyriai ir ámonësperëjo vyr ágaliotinio I Jurkûno-Ðeiniaus þinionPrie LRK vyr ágaliotinio buvo sudarytas Karo atbëgëliø ðelpimoreikalø patariamasis komitetas, á kurá áëjo po vienà lietuviø, lenkø,þydø, gudø atbëgëliø ir svetimðaliø, dël karo negalinèiø iðvykti ir neturinèiøpragyvenimo ðaltinio, atstovà Ðiuos atstovus turëjo parinktivyr ágaliotinis, o skirti – LRK draugijos pirmininkas 238 Vilniuje ir jo srityje visà karo atbëgëliø ðelpimo darbà koordinavoLRK Vilniaus skyrius (pirmininkas Ciplijauskas, vicepirmininkas – IJurkûnas-Ðeinius) Lietuviams ðelpti komiteto pirmininkas buvo dr NVaiðutis, lenkø – I Zagurskis, þydø – Z Zareckis, lenkø ateiviø komiteto– dr Kazimieras Pelèaras, þydø ateiviø – dr J VygodskisLRK Vilniaus skyrius pats tiesiogiai ðelpimo nevykdë Jis tik perduodavolëðas, gautas ið Raudonojo Kryþiaus centro, ir rûpinosi atbëgëliøiðveþimu ið Vilniaus 239 Tiek þydø, tiek lenkø komitetø personalasbuvo sukomplektuotas daugiausia ið atbëgëliø Lenkø komiteto personalàsudarë 54 asmenys, þydø – 41 Þydø ir lenkø komitetø personalonariø atlyginimai skyrësi Þydai gaudavo daugiau Jø atlyginimassiekë nuo 125 iki 400 Lt per mënesá Pats lenkø komiteto pirmininkasI Zagurskis gaudavo 350 Lt Koká atlyginimà gaudavo þydø komitetopirmininkas Z Zareckis – negalëjo iðsiaiðkinti netgi Lietuvos finansøkontrolieriai 240 Þydø atbëgëlius, esanèius uþ Vilniaus srities ribø, globojo ir ðelpëþydø draugija „Ezro“ 241 (þydø kalba „ezro“ – pagalba) Ji visoje Lietuvojebuvo ákûrusi 32 komitetus Jie 1940 m kovo 1 d globojo 2063 atbëgëlius,daugiausia vokieèiø iðtremtus ið Lenkijos þydus Be to, draugija„Ezro“ iðlaikydavo á Kaunà ávairiais reikalais atvykstanèius þydø100238LRK Vyr valdybos 1940 m vasario 14 d posëdþio protokolo nuoraðas // Ten pat– F 383 – Ap 7 – B 2164 – L 42–452391940 m geguþës 17 d V Vileiðio praneðimas Finansø departamento direktoriui// Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 5240V Vileiðio 1940 m geguþës 17 d raðtas Finansø departamento direktoriui // Tenpat – L 8241„Ezro“ þydø labdaros, socialinës pagalbos ir kultûros organizacija, veikusi visojeLietuvos teritorijoje

atbëgëlius Nuo 1939 m lapkrièio iki 1940 m vasario tokiø klientødraugija susilaukë 1617 Jiems buvo suteikta parama uþ 462 237, 86 LtDaliai jø, draugijai „Ezro“ padedant, pavyko ið Lietuvos emigruotiParamà draugija teikdavo daugiausia ið aukø, surinktø ið Lietuvosþydø, maþdaug treèdalá aukø teikdavo „Joint“komitetas 242 Pradëjus atbëgëlius iðkeldinti ið Vilniaus, buvo nuspræsta, kad jaisirgi rûpinsis draugijos „Ezro“ Kauno atbëgëliø ir jai pavaldûs vietos komitetai,todël 1940 m geguþës pabaigoje buvo nutarta LRK Þydø atbëgëliamsðelpti ir „Ezro“ komitetus sujungti, sudarant koordinaciná komitetàBuvo sudarytas Laikinasis centro komitetas Á já buvo iðrinktidr Bliudzas, advokatas Makovskis, A Jodidio, G Ilgovskis, J Dvorec-242Draugijos „Ezro“ karo atbëgëliams ðelpti veiklos apyskaita // Ten pat – F1147 – Ap 1 – B 7 – L 509, 512101

kis, A Bernðteinas, M Ðèiupakas, dr Rabinovièius, D Chasmanas 243 1940 m birþelio pradþioje LRK valdybos pirmininkas patvirtinoðá karo atbëgëlius ðelpianèiø organø sàraðà:1 Lietuviø atbëgëliø komitetas2 Lenkø atbëgëliø komitetas3 Lenkø ateiviø komitetas4 Þydø atbëgëliø komitetas5 Þydø ateiviø komitetas6 Karo atbëgëliø Kauno bendrasis komitetas7 Karo atbëgëliø stovykla Þagarëje8 Karo atbëgëliø stovykla Ukmergëje9 Karo atbëgëliø stovykla Kybartuose10 Karo atbëgëliø stovykla Rokiðkyje11 Karo atbëgëliø stovykla Vilkaviðkyje 244 82 ATBËGËLIØ APGYVENDINIMASPrijungus Vilniø prie Lietuvos, Lietuvos administracijai pirmaeiliuuþdaviniu tapo atbëgëliø apgyvendinimas, nes artëjo þiema DarRaudonosios armijos vadovybës pastangomis dalis civiliø atbëgëliø paskubomisbuvo apgyvendinti daugiausia mokyklose ir vienuolynuoseárengtuose bendrabuèiuose ir prieglaudose Daþniausiai tai buvo tikstogas virð galvos Tik 25proc þmoniø galëjo miegoti lovose ir turëjokuo uþsikloti Netgi gauti ðiaudø buvo didþiulë problema, nes raudonarmieèiairekvizavo ið ûkininkø ðienà, todël ûkininkai atsisakinëdavoparduoti ðiaudus netgi uþ muilà, druskà, þibalà Bet jei kur ir pavykdavonusipirkti ðiaudø, dar blogesnë padëtis buvo su audeklu maiðams,ið kurio buvo siuvami èiuþiniai Visa medþiaga, jei ji nebuvo rekvizuotaar iðparduota, buvo paslëpta geresniems laikams102243Kauno þydø atbëgëliø komiteto prezidiumo 1940 m geguþës 28 d posëdþio protokolas// Ten pat – B 11 – L 138244LRK vyriausiojo ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti JSutkaus 1940 m birþelio 3 draðtas Karo atbëgëliams tvarkyti komitetui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 130

Stepo Zaborsko informacijos apie pabëgëliø bendrabuèius fragmentas(LCVA– F 1147– Ap 1– B 5–L 204103

Patalpø vis tiek trûko Problemà dar labiau aðtrino neáprastai atðiauriir ðalta þiema Kartais temperatûra nukrisdavo þemiau negu 35laipsniai ðalèio Be to, kaip jau buvo minëta, nuomojamø butø kainos,suplûdus á Vilniø daugeliui atbëgëliø, labai iðaugo Kad kainos ir toliauneaugtø, kainø tvarkytojas dr V Juodeika Vilniuje ir Vilniaus srityjeuþdraudë kelti butø, kambariø ir kitø patalpø kainas Nuomojamø patalpøkainos neturëjo virðyti kainø, buvusiø iki 1939 m rugsëjo 1 dNusiþengusius ðiam ásakymui buvo ásakyta bausti nuo 15 000 iki100 000 Lt bauda arba bauda ir 6 mën areðto 245 Problemos sprendimà labai palengvino 1939 m gruodþio 7 d Seimopriimtas Karo atbëgëliams tvarkyti ástatymas, kuris skelbë, kad bûstai,reikalingi karo atbëgëliams apgyvendinti, gali bûti paimami vadovaujantisNatûraliniø karo prievoliø ástatymu Skirtumas tik tas, kadatbëgëliø reikalams bûstus galëjo paimti komisija, vadovaujama ne karokomendanto, o apskrities virðininko ar jo atstovo 246 Atbëgëlius tvarkanèios ástaigos su bendrabuèiais turëjo daug vargoDaug bendrabuèiø, kaip jau buvo minëta, buvo árengti mokyklose irkitose mokymo ástaigose, todël Ðvietimo ástaigos ðias patalpas reikalavogràþinti, o naujas patalpas surasti buvo ne taip jau lengva 247 Trûkstant patalpø visus atbëgëlius apgyvendinti bendrabuèiuosenepavyko Antai ið 7728 uþsiregistravusiø lenkø tautybës atbëgëliø Pabëgëliamsðelpti komitetas bendrabuèiuose pajëgë suteikti nakvynæ tik2265 þmonëms Tie, kurie dar galëjo kaip nors iðsilaikyti, gyveno pasvietos gyventojus Dauguma vaikø buvo paimta á prieglaudas 248 Ne visuose bendrabuèiuose padëtis buvo vienoda Nors LietuvosRaudonasis Kryþius visus atbëgëlius laikë lygiais ir stengësi sudarytivisiems panaðias sàlygas, Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas ðios nuostatosnepaisë Atbëgëliams þydø inteligentams buvo sudarytos tikrai104245Kainø tvarkytojo ásakymas // Ten pat – B 273 – L 4246Karo atbëgëliams tvarkyti ástatymas // Vyriausybës þinios – 1939, gruodþio 9 –Nr 781247I Jurkûno-Ðeiniaus 1939 m gruodþio 6 d, raðtas LRK pirmininkui // LCVA – F317 – Ap 1 – B 22 – L 151248Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 51–52

geros gyvenimo sàlygos Ðtai 22 þydø raðytojai ir þurnalistai apgyvendintiSodø g 9-ajame name, kur buvo árengtas puikus klubo kambarys,graþus valgomasis, geri baldaiKitø profesijø þydø inteligentai buvo apgyvendinti K Kalinausko(Pohuliankos) g 5-ajame name Tai buvo labai graþiai árengtas namasJo gyventojai maitinami restorane, todël dar patys turëjo papildomaikasdien mokëti po 20 ct 249 Galbût tai buvo ir teisingas sprendimas, nes pabëgëliai þydø raðytojaiir þurnalistai kreipësi atsiðaukimu á þydø tautybës inteligentus ávairiosevalstybëse Á já atsiliepë þydø raðytojai, þurnalistai Jungtinëse AmerikosValstijose, Pietø Amerikos ðalyse Laikraðèiuose pasirodë deðimtysstraipsniø apie Lietuvà, priglaudusià Vilniuje ðiuos þmones Susilaukëjie ir materialinës paramos Buvo pradëta rûpintis kai kuriø ið jøemigracija, taèiau ðis reikalas uþtruko 250 Kartu su atbëgëliø srautu á Vilniø atbëgo iðtisos þydø rabinø seminarijos– ið Liublino, Baranovièiø, Miro Lietuvos vyriausybë, siekdamasudaryti bent kiek pakenèiamas sàlygas tæsti mokslà, 1939 m pabaigojeleido Liublino didþiajai rabinø seminarijai su visais auklëtiniaisásikurti Këdainiuose, o Lietuvos Kameneco rabinø seminarijai persikeltiá Raseinius Kitos dvi rabinø seminarijos ásikûrë Trakuose ir Nemenèinëjë251 Ið viso 1940 m birþelio 1 d Lietuvos RaudonojoKryþiaus Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas globojo 2217 atbëgëliørabinø seminarijø klierikø 252 Á Vilniø taip pat atbëgo nemaþai þydø jaunuoliø, vadinamøjø „Palestinoschalucø“ Buvo ieðkoma galimybiø jiems iðvykti á Palestinà, otuo metu þydø atbëgëliø komitetas juos apgyvendino bendrabutyje Subaèiausg 37 Ðie namai buvo beveik uþmiestyje ir dar iki karo pri-249V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // LCVAF 757 – Ap 9 – B 289 – L 24250Ten pat – L 21251Þydø religinëse ástaigose // Lietuvos þinios – 1940, sausio 8; Sudaromas karo atbëgëliøkartotekinis sàraðas // Lietuvos þinios – 1940, sausio 3252Lietuvos Raudonojo Kryþiaus Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto Vilniuje maitinamøatbëgëliø sudëtis 1940 m birþelio 1 d // LCVA – F 317 – Ap 1 – B 10 – L 44105

klausë þydø bendruomenei Ten prieð karà gyveno „Chalucø“ organizacijos„Ðacharija“ nariai Ðios organizacijos tikslas buvo paruoðti þydøjaunuomenæ emigracijai á Palestinà Èia gyveno 300 „chalucø“ Bendrabutisturëjo staliø, batsiuviø dirbtuves, siuvyklà, kirpyklàKitas „chalucø“ bendrabutis buvo árengtas Pohuliankos g 18 Èia20 kambariø gyveno 178 jaunuoliai Daugumà gyventojø ir bendrabutyjePorto g 5 sudarë „chalucai“ 253 1940 m pradëjus atbëgëlius perkelti á provincijà, kai kurios „chalucø“kolonijos irgi buvo iðkeldintos Vilniuje liko tiktai tie, kurie artimiausiulaiku turëjo iðvykti á Palestinà 254 1940 m birþelio 1 d LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas maitinoir iðlaikë 1670 „chalucø“, ið kuriø 940 gyveno Vilniuje, 18 – Vilniaussrityje ir 712 – kitose Lietuvos vietose 255 Atbëgëliams ðelpti komitetas 1940 m sausio pradþioje lenkø atbëgëliamsbuvo ásteigæs 31 bendrabutá, taip pat organizavo atbëgëliø ðelpimàNaujojoje Vilnioje, Turmante, Rûdiðkëse, Lentvaryje Èia árengtuosebendrabuèiuose nakvojo apie 3000 atbëgëliøVisi lenkai atbëgëliai, kurie gyveno komiteto ásteigtuose bendrabuèiuose,turëjo atskiras lovas, kambariai erdvûs 256 Vilniuje atbëgëliams lenkams bei lietuviams buvo ásteigti ðie bendrabuèiai:1 Konstantino Kalinausko g 20 – 7 kambariai;2 Auðros vartø g 12 – 20 kambariø;3 Tauro g 4 – 70 kambariø;4 Bokðto g 15 – 30 kambariø;5 Ukmergës g 1 – 28 kambariai;106253V Norkaièio 1940 01 22 d praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui //Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 23–24254Raðtas Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B10 – L 14255Lietuvos Raudonojo Kryþiaus atbëgëliams ðelpti komiteto Vilniuje maitinamøatbëgëliø sudëtis 1940 birþelio 1 d // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 10 – L 44256V Norkaièio 1940 m sausio 22 d raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui //Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 8–15

6 Jokûbo Jasinskio g 22 – 8 kambariai;7 Augustijonø g 4 – 25 kambariai;8 Geleþinkelio g 19 – 12 kambariø;9 Þygimantø g 16 – 30 kambariø;10 Þygimantø g 1 – privatus namas;11 Þygimantø g 5 – privatus butas;12 Auðros vartø g 9 – 7 kambariai;13 Bazilijonø g 2 – 12 kambariø;14 Iðganytojo g 20 – 16 kambariø;15 Pranciðkonø g 7 – 8 kambariai;16 Skapo g 4 – 4 kambariai;17 Didþioji g 40 – 11 kambariø;18 Didþioji g 64 – 10 kambariø;19 Jogailos g 3 – 6 kambariai;20 Trakø g 14 – 13 kambariø;21 Sodø g 25 – 60 kambariø;22 Bernardinø g 8 – 3 kambariai;23 Rasø g 2 – 5 kambariai;24 Ðv Stepono g 36 – 13 kambariø;25 Universiteto g (Nr neaiðkus) – 10 kambariø;26 Birutës g 22 – gyveno 93 atbëgëliai lietuviai;27 Onos Vytautienës g 14 – gyveno 31 lietuvis;28 Filaretø g 17 – gyveno 88 lietuviai;29 Filaretø 40 – gyveno 33 lietuviai;30 Ukmergës g 6 – 38 kambariai, gyveno 316 lietuviøÞydø komitetas buvo ásteigæs 36 bendrabuèius J Jasinskio g 7-ajame name buvo apgyvendinta 80 atbëgëliø þydø ið Èekoslovakijos 257 Visi þydø bendrabuèiai buvo privaèiø asmenø namuose, iðskyrus 2bendrabuèius, kurie priklausë Vilniaus þydø bendruomenei Tai minëtasbendrabutis Subaèiaus g 37 ir Staðiûno g 6Lietuviai atbëgëliai buvo apgyvendinti Ukmergës g 6 name ÐvRapolo kareivinëse, Jasna g Nr 19, Filaretø g Nr 40, Fabrikø g Nr257Ten pat – L 9–15, 24107

22, Filaretø g Nr 17 Paskutiniuose 4 bendrabuèiuose gyveno moksleiviai– ið viso 236Ið visø atbëgëliø prasèiausios gyvenimo sàlygos buvo lietuviø1940 m sausio 3 d Karo atbëgëliams tvarkyti komisariato pareigûnasVincas Norkaitis savo ataskaitoje apie apsilankymà Ukmergës g Nr6 esanèiame bendrabutyje raðë:„1 Kambarys Nr 30: yra 6 lovos, bet þmoniø jame gyvena 16 vyrøÐiose lovose guli po du þmones, o 4 þmonës guli ant grindø pasidëjæèiuþinius Kambario grindø plotas apie 20 kv m2 Kambarys Nr 29: gyvena 11 þmoniø, guli po vienà Vyrai guliant èiuþiniø apsirengæ ir apsiavæ Kambario plotas apie 20 kvm3 Kambarys Nr 28: kambario grindø plotas apie 20 kvm, gyvena15 þmoniø, guli po vienà, oras tvankus, antklodes maþai kas turëjo4 Kai kur ir kituose kambariuose guli po du vienoje lovoje, nesnëra pakankamai pagaminta ir gauta lovø, bet greitu laiku komitetasþadëjo pasirûpinti5 Lankant kambarius ir teiraujantis, kiek gyvena kambaryje, buvopareikðta, kad kaip kur, kurie neturi lovø – ant dviejø iðilgai padëtø antgrindø èiuþiniø guli po 5 þmones6 Apskritai tenka paþymëti, kad paklodþiø ðiame punkte ðelpiamiejineturi, flanelines antklodes turi taip pat nedaugelis, klostosi surûbais“ 258 Labai didþiulë netvarka ir neðvara buvo virtuvëjeV Norkaitis ðiame bendrabutyje kartu su Sveikatos departamentovicedirektoriumi dr Ðidlausku vël apsilankæ po 10 dienø padëtá suradokiek pasikeitusià Jau buvo pakankamai lovø, daugiau tvarkosFabrikø g N 22 „Birutës“ mergaièiø bendrabutyje gyveno 81 atbëgëlëmergaitë Bendrabuèiui vadovavo vedëja Petravièiûtë Èia buvopavyzdinga ðvara ir tvarka Taèiau kunigo K Staðio vardo berniukøbendrabutis Filaretø g Nr 17 tvarka nepasiþymëjo 259 258Ten pat – L 32591940 m sausio 22 d V Norkaièio raðtas karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisarui// Ten pat – L 6–7108

Atbëgëliø aprûpinimas gyvenamosiomis patalpomis pagerëjo pradëjusjuos iðkeldinti ið Vilniaus ir Vilniaus srities (Smulkiau apie taiþr skyriuje Atbëgëliø iðkeldinimas ið Vilniaus ir Vilniaus srities)83 LËÐØ ATBËGËLIAMS ÐELPTI PAIEÐKOSLietuvos Raudonajam Kryþiui nedisponuojant tokiomis lëðomis,kuriø uþtektø atbëgëliams aprûpinti, 1939 m rugsëjo 25 d buvo kreiptasiá visuomenæ, praðant visø, kurie nori ir gali prisidëti piniginëmis irkitomis aukomis pabëgëliø vargui palengvinti, Raudonojo Kryþiaus valdybaisiøsti aukas 260 Lietuvos kariuomenei áþengus á Vilniø ir èia suradus daugybæ atbëgëliø,tapo aiðku, kad Lietuvoje surinktomis lëðomis Lietuvos RaudonasisKryþius jø aprûpinti negalës, todël ðis, remiant Lietuvos uþsienioreikalø ministerijai, kreipësi pagalbos á Tarptautiná Raudonàjá Kryþiøbei kitas tarptautines ðalpos organizacijas Taèiau greitai paaiðkëjo,kad gauti reguliarias paðalpas ið uþsienio bus ne taip jau lengva Ávairiøpabëgëliø buvo ne vienoje pasaulio ðalyje ir visiems jiems reikëjo paramosPirmieji organizuotai savo tautieèiais, atsidûrusiais nepavydëtinojepadëtyje, ëmë rûpintis þydai Tà darbà pradëjo Lietuvos þydø bendruomenëBuvo pradëtas organizuoti aukø atbëgëliams rinkimas, Vilniausþydø komitetas kreipësi pagalbos á uþsienio þydø organizacijas1939 m lapkrièio mën Þydø pasaulio kongreso vykdomasis organasÞenevoje sudarë komitetà Lenkijos þydams bei atvykusiems iðuþsienio Lenkijos þydø pabëgëliams ðelpti Komitetas savo skyriø ásteigëir Lietuvoje 261 Á Lietuvà, kaip jau buvo minëta, susipaþinti su esama padëtimibei ðelpimui koordinuoti atvyko tarptautiniø organizacijø karo atbë-260Ðelpkime pabëgëlius // Lietuvos þinios – 1939, rugsëjo 25261Kaip Þydø pasaulio kongresas organizavo pabëgëliø pagalbos veiklà // Apþvalga–1939,lapkrièio 26109

gëliams ðelpti atstovai Tarptautiniam Raudonajam Kryþiui atstovavoArnoldas Rorholtas, Huverio komitetui – G Redfernas, Anglijos humanitarinëspagalbos lordo Moino (Moyn) komitetui pradþioje atstovavoStefensas, vëliau – H F Andersonas (H F Handerson) 262 831 VIENKARTINËS PAÐALPOS ATBËGËLIAMSVieni ið pirmøjø uþsienyje atbëgëliams ið Lenkijos pradëjo rinktiaukas Anglijos „Vaikø globos fondas“ – 1939 m rugsëjo 22 d laikraðtyje„Times“ kreipësi á tautieèius kviesdamas aukoti pabëgëliø ið Lenkijosvaikams 263 Spalio pabaigoje á Vilniø, tuoj po Vilniaus prijungimo prie Lietuvos,buvo atvykæs JAV Raudonojo Kryþiaus atstovas, kuris susipaþinosu atbëgëliø bûkle 264 Lapkrièio pabaigoje Anglijos parlamentas paskyrë 100 tûkst svarøsterlingø ðelpti lenkams, atbëgusiems á Lietuvà, Vengrijà ir RumunijàKiek konkreèiai bus skirta Lietuvai, tada dar nebuvo þinoma 265 Spalio viduryje Lietuvos Raudonasis Kryþius gavo þiniø, kad Lietuvaiiðlaikyti atbëgëlius ir internuotuosius padës Danija Lietuva susilauksið Danijos piniginës paramos, drabuþiø ir vaistø 266 Á Lietuvà atbëgusiems lenkams drabuþiø ir kitø daiktø bei pinigørinkimà organizavo þinomas Danijos protestantø kunigas MogensStrunge 267 Lapkrièio pradþioje susipaþinti su atbëgëliø padëtimi Lietuvojeatvyko JAV Huverio komiteto atstovai Stefenas ir G Redfernas 268 110262Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 51263„Vaikø globos fondo“ atsiðaukimas á britø tautas // LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 5– L 140–141264Registruojasi daug pabëgëliø // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 2265Anglai pabëgëliams ið Lenkijos ðelpti paskyrë 100 000 svarø sterlingø // VakarinisLietuvos aidas – 1939, lapkrièio 10266Danija padës vaistais // Lietuvos aidas – 1939, spalio 18267Atsimenami Lietuvoje internuoti lenkø kariai // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 27268Huverio komiteto atstovas iðvyko á Vilniø // Lietuvos aidas – 1939, lapkrièio 4

Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto sandëlyje 1940 m sausisLapkrièio viduryje 35 tûkst doleriø paramà Lietuvai bëgliamsðelpti suteikë JAV Raudonasis Kryþius Lapkrièio pabaigoje Lietuvospasiuntiniui JAV P Þadeikiui atvykus padëkoti JAV RaudonojoKryþiaus pirmininkui Normanui H Deivisui, ðis uþtikrino, kad ir toliauaukomis rems Lietuvos Raudonàjá Kryþiø N Deivisas taip patpraneðë, kad per Stokholmà rengiasi atbëgëliams pasiøsti 35 tûkstkomplektø ðiltø drabuþiø 269 1939 m lapkrièio antroje pusëje susipaþinti su atbëgëliø ið Lenkijospadëtimi Lietuvoje ir Vilniuje atvyko Norvegijos RaudonojoKryþiaus generalinis sekretorius Arnoldas Rorholtas, kuris kartu atstovavoRaudonojo Kryþiaus draugijø lygai ir Tarptautiniam RaudonøjøKryþiø komitetui A Rorholtas Lietuvoje susitiko su LietuvosRaudonojo Kryþiaus, Vilniaus komiteto atbëgëliams remti, amerikieèiø„Pate“ misijos bei þydø „Joint“ komiteto nariais Spaudos konfe-269P Þadeikio 1939 m lapkrièio 27 d Pro memoria // LCVA – F 383 – Ap 7 – B2276 – L 213111

encijoje jis praneðë, kad á Lietuvà jau pasiøsta 15 tûkst doleriø pinigaisbei ávairiø drabuþiø Be to, greitai dar bus pasiøsta 10 tûkst doleriøJis taip pat informavo, kad Danija ir Norvegija irgi atsiøs paramossiuntas, tiesa, gerokai maþesnes nei aukðèiau minëtos siuntos Jo nuomone,atbëgëliø reikalus pavyks sutvarkyti taip, kad pabëgëliai nebûtønaðta vien tik toms valstybëms, kuriose jie rado prieglobstá 270 1939 m gruodþio 5 d buvo gauta þadëtoji drabuþiø, batø beipatalynës siunta Joje buvo 18 870 ávairiø daiktø bei 700 kg odos batøpadams Tarp jø buvo 4841 poros veltiniø,1334 èiuþiniai, 1643 antklodës,569 megztiniai ir ktGauta siunta buvo perduota I Zagurskio vadovaujamam komitetuiir iðdalyta atbëgëliams lenkams ir þydams Lietuviai atbëgëliai ið ðiossiuntos negavo nieko 271 , todël juos Kalëdø ðvenèiø proga nutarë paremtiVilniaus kraðtui remti draugijos Vilniaus skyrius Atbëgëliams lietuviamsjie iðdalijo baltiniø uþ 3000 litø, be to, kiekvienam lietuviui duotapo 3 litus pinigais 272 Gruodþio pradþioje Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus komitetaspraneðë Lietuvos Raudonajam Kryþiui, kad Amerikos Raudonasis Kryþiuskaro atbëgëliams ðelpti á Lietuvà iðsiuntë 110 dëþiø drabuþiø irbaltiniø 273 1939 m gruodþio pabaigoje Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus lygaÞenevoje Lietuvos Raudonajam Kryþiui atsiuntë apie 14 kg medikamentø,kurie buvo ávertinti 17 tûkst Lt 274 1939 m gruodþio 18 d Lietuvà pasiekë Amerikos Huverio komitetotelegrama, kad á Lietuvà pabëgëliams siunèiama Europoje pirktø10 tûkst paltø, 17 tûkst ðvarkø, 10 tûkst kelniø, 1 tûkst ðiltø antklodþiøir 1 tûkst porø moteriðkø batø 275 112270Pabëgëliø reikalai // Lietuvos þinios – 1939, lapkrièio 28271V Norkaièio 1940 m sausio 22 d raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui //LCVA – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 16272Þinios ið Vilniaus // Lietuvos þinios – 1939, gruodþio 23273Didelë Amerikos Raudonojo Kryþiaus auka Lietuvai // Vakarinis Lietuvos aidas– 1939, gruodþio 16274Raudonajam Kryþiui vaistai ið Ðveicarijos // Lietuvos aidas – 1939, gruodþio 28275Þilënas V Ðiandien Á Vilniø atvyksta 4 ministeriai // Lietuvos þinios – 1939,gruodþio 19

1939 m gruodþio pabaigoje Danijos pasiuntinys Lietuvoje Vorsae(Worsaae), prieð Kalëdø ðventes apsilankæs Lietuvos RaudonojoKryþiaus Karo pabëgëliams ðelpti skyriuje, paaukojo 500 litø sandëlyjeesantiems remontuotiniems drabuþiams ir apavui taisyti 276 Gruodþio pradþioje Lietuvos Raudonasis Kryþius ið uþsienio organizacijøatbëgëliams ðelpti jau buvo gavæs per pusæ milijono litø pinigaisir per 100 tûkst litø vertës daiktø 277 1940 m pavasará þydø bendruomenë nutarë ypaè iðkilmingai atðvæstiðv Velykas Tuo tikslu jie kreipësi á Vilniaus burmistrà K Staðá,kad savivaldybë jiems skirtø 50 tûkst Lt paðalpà, suðelpti macais visusatbëgëlius ir nepasiturinèius „Joint“ komitetas þydø atbëgëliams Velykøproga taip pat paaukojo 50 000 kg macø ir 60 000 Lt 278 Pietø Afrikoje gyvenæ þydai atbëgëliams þydams atsiuntë 6500svarø sterlingø 279 Visa tai buvo vienkartinës aukos, kurios atbëgëliø ðelpimo problemosnegalëjo iðspræsti Reikëjo nuolatinës paramos832 BANDYMAI GAUTI PARAMÀ PRANCÛZIJOJELenkø atbëgëliais, be abejo, turëjo rûpintis Lenkijos vyriausybëemigracijoje bei Lenkijos sàjungininkai Prancûzija ir Anglija 1939 mlapkrièio pabaigoje á Lietuvos pasiuntinybæ Prancûzijoje kreipësi Lenkijosreikalø patikëtinis (Chargé d’Affaires) Frankovskis (Frankowski),praðydamas leisti atvykti á Lietuvà susipaþinti su atbëgëliø padëtimiAdamui Þultovskiui (Adam Þóùtowski) Gruodþio 6 d Lietuvospasiuntinys praneðë, kad Lietuvos vyriausybë sutinka, jog A Þultovskisatvyktø á Lietuvà 280 Lietuvos pasiuntinio pokalbio su Þultovskiu276Lietuvos aidas – 1939, gruodþio 28277Pilietis Pabëgëliø problema Lietuvoje // Lietuvos þinios – 1939, gruodþio 14278Aktualieji Vilniaus ir jo kraðto reikalai // Ten pat – 1940, balandþio 19279Sostinës naujienos // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, geguþës 102801939 m gruodþio 6 d Lietuvos pasiuntinio Paryþiuje raðtas J Urbðiui // LCVA –F 383 – Ap 7 – B 2252 – L 22113

metu paaiðkëjo, kad dël lëðø skyrimo atbëgëliams nieko dar nenuspræsta,todël jis nusprendë pasikalbëti su Prancûzijos uþsienio reikalø ministerijosPolitikos departamento direktoriumi Ðarverantu (Charveriant)Toks susitikimas ávyko gruodþio viduryje Ðarverantas sutiko, kad paramostiekimo atbëgëliams klausimas gali bûti svarstomas, ir paþadëjokreiptis kur reikia 281 Konkreèios paramos ið Prancûzijos sulaukta nebuvo833 AUKØ ATBËGËLIAMS PAIEÐKOS JUNGTINËSEAMERIKOS VALSTIJOSEParamà atbëgëliams á Lietuvà buvobandoma gauti ir Jungtinëse AmerikosValstijose Taèiau jau 1939 mgruodþio pabaigoje Lietuvos pasiuntinysP Þadeikis padarë iðvadà, kadAmerikoje bus galima gauti tik privaèiaspaðalpas, nes ankstesni jo kreipimaisiá oficialius valdþios pareigûnusbaigësi be rezultaø Ne vienas pareigûnasnuoðirdþiai patardavo ieðkotiparamos privaèiai, tuo labiau kad aukørinkimas pabëgëliams jau buvo pradëtasYpaè aktyviai padëti savo nelaimësiðtiktiems tautieèiams suskatoAmerikos þydai Matyt, tai paaiðkintinatuo, kad labai daug Amerikos þy-Povilas Þadeikisdø buvo kilæ ið Lenkijos Galicijos Aukas pabëgëliams aukojo beveikvisi Amerikos þydai Be stambiausios Amerikos þydø organizacijos114281Lietuvos pasiuntinio Paryþiuje 1939 m gruodþio 16 d raðtas J Urbðiui // Ten pat– L 17–18

„Joint“, á ðá darbà ásitraukë Amerikos þydø kongresas, Þydø darbininkøkomitetas, draugija „Ort“, Lenkijos þydø susivienijimas, Lietuvosþydø susivienijimas Amerikoje ir kitos Apie 10 organizacijø ëmë rinktiaukas pabëgëliams þydams 282 1939 m spalio mën á Lietuvà atvyko „Joint“valdybos narys VBekelmanas Jo kelionës tikslas buvo nustatyti kuo galima tikslesnáLenkijos civiliø þydø pabëgëliø skaièiø ir koordinuoti jø ðelpimà 283 Lapkrièio viduryje „Joint“ pirmininkas Paulius Baervoldas (PaulBaerwold) ir direktorius Dþozefas Hymanas (Joseph Hyman) lankësiLietuvos pasiuntinybëje Vaðingtone Jie pasidþiaugë, kad Lietuvos vyriausybëir Lietuvos Raudonasis Kryþius parodë didelá palankumà þydøbëgliams, todël organizacijos vardu paþadëjo teikti Lietuvai visokeriopàpagalbà iðlaikant atbëgëlius 284 Lenkijos þydø federacijos Amerikoje iniciatyva, Lietuvos generaliniskonsulas Niujorke Jonas Budrys 1939 m spalio pabaigoje telegramakreipësi á Lietuvos Raudonàjá Kryþiø, siûlydamas suorganizuoti pagalboskomitetà atbëgusiems á Vilniø Lenkijos þydams ðelpti Ðis komitetasvisø pirma turëtø atbëgëlius gelbëti nuo bado ir ðalèio ir, antra,organizuoti emigracijà á JAV tø pabëgëliø, kuriuos gyvenantys ten giminësgalëtø priimti J Budrys praneðë, kad Lenkijos þydø federacijaAmerikoje reikalauja, kad sukurtà þydams ðelpti komitetà Lietuvojesudarytø 5 lietuviai ir 5 þydai 285 1939 m gruodþio 18 d P Þadeikis, praðydamas atbëgëliams paramos,kreipësi á profesoriø Herny Makkrakenà (Henry Noble Mac Craken),organizacijos „Commission of Polish Relief, Inc“ pirmininkàGruodþio 26 d P Þadeikis gavo organizacijos vicepirmininko MorisoPate (Maurice Pate) atsakymà, kad organizacija Lietuvoje turi savo atstovàp G Redfernà ir kiekvienà mënesá jam jau siunèia nuo 17 500 iki20 000 doleriø ir siøs nemaþas sumas doleriø Kartu M Pate praðë, kad282Amerikos þydai Lenkijos pabëgëliams // Apþvalga – 1939, gruodþio 3283„Dþoint“ ðelps Vilniaus þydus // Ten pat – 1939, spalio 22284P Þadeikio 1939 m lapkrièio 28 d Pro memoria // LCVA – F 383 – Ap 7 – B2276 – L 216285Pagalba Lenkijos þydø pabëgëliams // Apþvalga – 1939, spalio 29115

Lietuvos vyriausybë atleistø nuo muitø mokesèiø minëtø drabuþiø siuntas,kad juos nemokamai perveþtø Lietuvos geleþinkeliaiP Þadeikis patarë M Pate ekonomijos sumetimais neveþti drabuþiøið Amerikos, o pirkti juos LietuvojeGruodþio 22 d P Þadeikiui paskambino Amerikos ministras LietuvojeO J P Noremas (O J P Norem) ir praneðë, kad M Patepaþadëjo atbëgëliams á Lietuvà kiekvienà mënesá siøsti po 20 tûkstdoleriø Be to, ir „Joint“ organizacija kiekvienà mënesá á Lietuvà atbëgëliamsðelpti siøs po 25 tûkst doleriø 286 Neliko nuoðalyje ir JAV lietuviø bendruomenë 1939 m lapkrièiopabaigoje, Lietuvos pasiuntiniui P Þadeikiui siûlant, advokatas VLaukaitis ið Baltimorës ëmësi iniciatyvos sudaryti komitetà Lietuvosatbëgëliams ið Lenkijos ðelpti 287 Taèiau Amerikos lietuviai, deja,dosnumu nepasiþymëjo Retas kurispaaukodavo daugiau kaip 5 doleriusIki 1940 m geguþës 7 d JAV lietuviaiLietuvos konsulatui Niujorke perdavëatbëgëliams ðelpti truputá daugiaukaip 20 tûkst doleriøTuo tarpu JAV lenkai aukas atbëgëliamsrinko organizuotai Ypaèaktyviai á jø rinkimà ásitraukë kunigaiIki 1940 m geguþës 7 d lenkøpabëgëliams ðelpti buvo surinkta irLietuvos konsului Niujorke J Budriuiáteikta 1 116 766 doleriaiJonas Budrys1940 m kovo mën JAV RaudonasisKryþius Raudonøjø Kryþiø draugijøsàjungai (Ligue des sociétés de la Croix Rouge) Þenevoje perda-1162861939 m gruodþio 30 d P Þadeikio raðtas JUrbðiui // LCVA – F 383 – Ap 7 –B 2276 – L 244–245287P Þadeikio 1939 m gruodþio 13 d raðtas Lietuvos uþsienio reikalø ministrui //Ten pat – L 192

vë 10 tûkst doleriø atbëgëliams Lietuvoje ðelpti1940 m vasario ir balandþio mën JAV Raudonojo Kryþiaus perTarptautiná Raudonàjá Kryþiø perduotos aukos, kartu su Lietuvos iþdopriemokomis, sudarë 270 tûkst litø 288 834 DIDÞIOSIOS BRITANIJOS ORGANIZACIJØ PARAMAATBËGËLIAMS1939 m gruodþio 19 d Lietuvos vyriausybës pavedimu, Lietuvospasiuntinys Didþiojoje Britanijoje Bronius Balutis pasiuntë pasiuntinybëspatarëjà H Rabinovièiø pas Anglijos uþsienio reikalø ministerijospareigûnà H Strangà (H Strang) H Rabinovièius atkreipë H Strangodëmesá á tai, kad Anglija ir Prancûzija visapusiðkai remia Lenkijà HRabinovièius praneðë, kad Lietuva, turinti daug iðlaidø dël lenkø internuotøjøkariø ir atbëgëliø ðelpimo, nori kreiptis á ðias valstybes, kad jossuteiktø Lietuvai konkreèià paramà lenkø atbëgëliø ir internuotøjø iðlaikymuiStrangas atsakë, kad Lietuvos pageidavimas ið esmës atrodo pamatuotasir jis padarysiàs viskà, kad ði problema bûtø sprendþiamateigiamai Jis papraðë kuo smulkesniø þiniø apie pabëgëliø ðelpimà irinternuotøjø iðlaikymà Kartu Strangas patarë, kalbant apie atbëgëliøðelpimà, ðio klausimo nesieti su Vilniumi, nes galimas atsakymas, kadlietuviai patys sutikæ prisijungti Vilniø ir jame esanèias problemas turápatys ir spræstiKità dienà Strangas paskambino á Lietuvos pasiuntinybæ ir papraðë,kad H Rabinovièius atvyktø susitikti su Anglijos vyriausybëspabëgëliø reikalø ágaliotiniu Francisu Hamfrëjumi (Francis Humphre-288J Budrio 1940 m geguþës 7 d raðtas URM Politikos departamento direktoriuiETurauskui // Ten pat – L 9; A Geruèio 1940 m kovo 29 d Pro memoria // Tenpat – B 2164 – L 115; V Vileiðio 1940 m geguþës 28 d raðtas Finansø departamentodirektoriui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 71117

ys) F Hamfrëjus be uþuolankø pareiðkë, kad internuotøjø iðlaikytiAnglija nepadësianti, nes, pagal tarptautinius paproèius, uþ jø iðlaikymàatsiskaitoma pasibaigus karui Dël civiliø atbëgëliø ðelpimo niekokonkretaus nepaþadëjo, tik pareikalavo smulkesniø duomenø ir papraðëuþeiti po Naujøjø metø 289 Po pokalbiø su H Rabinovièiumi F Hamfrëjus ëmë rûpintis paramaatbëgëliams Lietuvoje Jam ið Anglijos vyriausybës pavyko gauti 10tûkst svarø sterlingø drabuþiams atbëgëliams pirkti Pirmas laivas suðiltais drabuþiais á Lietuvà iðplaukë dar prieð Naujuosius metus, taèiausausio 1 d paskendo uþplaukæs ant minos netoli Bergeno Be to, FHamfrëjuskreipësi á lordà Moinà (Moyn), Komiteto lenkams ðelpti vadovà,praðydamas pasiøsti á Lietuvà pinigø Po gana dideliø átikinëjimø lordasMoinas sutiko á Lietuvà siøsti pinigus 6 mënesius be jokiø iðankstiniøsàlygø Be to, jis paþadëjo atsiøsti á Lietuvà savo specialø pasiuntiná 290 Lietuvos pasiuntinybës Anglijoje darbuotojai daþnai atsidurdavokeblioje padëtyje, nes labai maþai teturëjo þiniø apie atbëgëlius bei jøpadëtá Lietuvoje Kaip matyti ið 1940 m sausio 13 d pasiuntinio BBaluèio Pro memorijos, Anglijos uþsienio reikalø ministerijos darbuotojamspasiteiravus, netgi apytikriai neþinojo, kiek Lietuvoje yra atbëgëliø291 Sausio 13 ir 16 d Lietuvos uþsienio reikalø ministerija pasiuntë áambasadà Londone pageidaujamus duomenis F Hamfrëjus buvo iðvykæs,todël H Rabinovièius su juo susitiko tik sausio 31 d Ðá kartàpokalbyje dalyvavo ir Anglijos uþsienio reikalø ministerijos valdininkasKarvelis (Carvell) Abu Anglijos pareigûnai uþsipuolë H Rabinovièiø,kad Kaune, Anglijos pasiuntinio T H Prestono praneðimu, ávykonesusipratimas su atsiøstais á Lietuvà ið lordo Moino komiteto pinigaisJie manæ, kad pasiøstus ið Anglijos pinigus tvarkys ir skirstysbendras tarptautinis komitetas, susidedantis ið Lietuvos vyriausybës,118289H Rabinovièiaus 23 d Pro memoria // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2276 – L174–175290H Rabinovièiaus 1940 m sausio 1 d Pro memoria // Ten pat – L 162–163291B Baluèio 1940 01 13 Pro memoria // Ten pat – L 159–161

Lietuvos Raudonojo Kryþiaus ir visø organizacijø, kurios aukoja atbëgëliams,atstovø Jie iðreiðkë susirûpinimà, kad ðiais pinigais disponuosne toks komitetas, o Lietuvos Raudonasis Kryþius F Hamfrëjussiûlë kuo greièiausiai sutvarkyti ðá nesusipratimà ir kuo greièiau pasiøstusT H Prestonui 4000 svarø sterlingø paleisti á apyvartà Kartujis informavo, kad ið lordo Moino fondo pusæ metø kiekvienà mënesá áLietuvà bus siunèiama 4375 svarai sterlingø 292 Vasario 2 d Lietuvos pasiuntinys Anglijoje B Balutis Lietuvos uþsienioreikalø ministrà informavo apie anglø nuostatas ir jø reikalavimànenaudoti atsiøstø 4000 svarø sterlingø tol, kol nepaaiðkës nesusipratimastarp Lietuvos Raudonojo Kryþiaus ir lordo Moino komiteto 293 Nesusipratimas Kaune greitai buvolikviduotas susitarus su lordo Moinokomitetui atstovaujanèiu H F Andersonuir atsiøstoji suma buvo áneðtaá bendrà fondà 294 Kadangi Anglijoje buvo daug turtingøir átakingø þydø, Lietuvos pasiuntinysB Balutis sumanë uþmegzti su jaisryðius ir pabandyti ið jø gauti pinigø atbëgëliøþydø ðelpimuiLondone buvo ákurtas komitetasLenkijos þydams ðelpti Gruodþio pradþiojeðio komiteto generalinis sekretorius,þymus Anglijos þydø visuomenësveikëjas, raðytojas ir publicistas AEdvardas Halifaksas M Kaizeris (A M Kaiser), iðvaþiavoá Lietuvà Jo kelionës tikslas buvo vietoje,ypaè Vilniuje ir Vilniaus kraðte, iðtirti pabëgëliø bûklæ, kad galëtø292H Rabinovièiaus 1940 m vasario 1 d Pro memoria // Ten pat – L 121–1232931940 02 02 B Baluèio telegrama Uþsienio reikalø ministerijai // Ten pat – B2164 – L 175294E Turausko, Politikos departamento direktoriaus, 1940 m vasario 10 d telegramaLietuvos pasiuntinybei Londone // Ten pat – B 2276 – L 120119

pasiûlyti komitetui, kaip efektyviausiai teikti pabëgëliams pagalbàPanaðius ágaliojimus A M Kaizeriui suteikë ir Lenkijos þydø federacijaAmerikoje Be to, A M Kaizeris dar turëjo ir specialià misijà– susipaþinti su joðibotø (þydø tikybos mokyklø) ir jø auklëtiniøpadëtimi VilniujeA Kaizerio kelione susidomëjo Anglijos uþsienio reikalø ministraslordas Edvardas Halifaksas (Edward Frederick Lindley Wood Halifax)ir aprûpino já visomis reikiamomis rekomendacijomisPrieð iðvykdamas ið Anglijos A Kaizeris lankësi pas Lietuvos pasiuntináDidþiojoje Britanijoje ágaliotàjá ministrà B Balutá B Balutisdavë A Kaizeriui rekomendaciná laiðkà visoms Lietuvos valdþios ástaigoms,kuriame praðë teikti A Kaizeriui visokeriopà paramà 295 A Kaizeris á Kaunà atvyko 1939 m gruodþio viduryje Já priëmëLietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys, vidaus reikalø ministrasKazys Skuèas A Kaizeris jiems iðdëstë savo kelionës tikslus, Anglijosþydø vardu padëkojo uþ rûpinimàsi pabëgëliais ir paþadëjo, kad joatstovaujamas fondas atbëgëliams atsiøs pinigø ir drabuþiø 296 A M Kaizeris iðbuvo Lietuvoje apie 10 savaièiø, o gráþæs atgal áLondonà Lietuvos pasiuntinio B Baluèio papraðë perduoti Lietuvosvyriausybei didþiulæ padëkà „uþ humaniðkà ir liberalø apsiëjimà supabëgëliais ir uþ jiems teikiamà pagalbà“ 297 Þydø pabëgëliø padëtimi Lietuvoje ëmë domëtis ir kitos Anglijosþydø organizacijos Ypaè jø susidomëjimas padidëjo po Lietuvos ir Lenkijospabëgëliø þydø rabinø suvaþiavimo Vilniuje 1940 m sausio mënbei gerø A M Kaizerio atsiliepimø apie Lietuvà „Board of Deputiesof British Jews“ pirmininkas, gavæs praneðimà apie þydø rabinø suvaþiavimàir jo priimtas rezoliucijas, paraðë B Baluèiui laiðkà, kuriamepraðë padëkoti Lietuvos vyriausybei uþ jos humaniðkumà ir liberalumàelgiantis su pabëgëliais ir apskritai uþ humaniðkà þydø traktavimà120295A M Kaizeris iðvyko Á Lietuvà pabëgëliø ðelpimo reikalu // Apþvalga – 1939,gruodþio 3296Rytinis Lietuvos aidas – 1939, gruodþio 14297LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2164 – L 147

B Balutis padëkojo uþ laiðkà ir kartu davë aiðkiai suprasti, kadnors platoniðkos rezoliucijos yra malonus dalykas, bet konkreti pagalbabûtø dar geresnëAtsilankius Londone „Þydø balso“ korespondentui Goldsmidui,B Balutis já papraðë apsilankyti ávairiose þydø organizacijose ir paèiam,kaip þydui, atkreipti dëmesá á paðalpø bûtinumàVasario 29 d Lietuvos pasiuntinybëje apsilankë Ceitlynas (Zeitlyn),vienas ið „Board of Deputies of British Jews“ vadovø Jis Lietuvospasiuntiniui praneðë, kad Anglijos þydai, iki ðiol daugiausia ðelpæ Lenkijosþydus, nutarë sudaryti specialià organizacijà Lietuvoje esantiemsþydams ðelpti Jis informavo, kad èia yra ir sunkumø, nes Anglijos finansøministerija labai sunkiai duoda leidimus siøsti pinigus á kitas ðalisBuvo aptartos ávairios pinigø siuntimo galimybës Buvo nuspræsta,kad geriausia áneðti pinigus á Lietuvos banko sàskaità „Bank of England“banke ir Kaune gauti atitinkamas sumas litaisKartu Ceitlynas informavo B Balutá, kad jis ruoðiasi vykti á PietøAfrikà, kur yra daug þydø iðeiviø ið Lietuvos, ir ten bandysiàs suorganizuotipinigø paðalpoms rinkimà 298 Kovo mën Anglijos finansø ministerija leido þydø organizacijai„Polish Jewish Refugee Fund“ surinktas Anglijoje aukas áneðti á Anglijosbanko Lietuvos sàskaità Jokia ypatinga pinigø kontrolë nebuvonumatyta Buvo pasitenkinta tik Lietuvos vyriausybës duotu pasiþadëjimu,kad ið Lietuvos banko sàskaitos Londone sterlingø suma, tolygiáneðtoms aukø sumoms, Lietuvos vyriausybës bus iðleista Britanijoje 299 Reikia paþymëti, kad Anglijos pasiuntinys Lietuvoje ið Lenkijos vyriausybësemigracijoje neoficialiai buvo gavæs nemaþas pinigø sumasatbëgëliams, o gal ir ne tik jiems, ðelpti1940 m geguþës mën Valstybës saugumo departamentui pavykoperimti oficialø Lenkijos vyriausybës emigracijoje raðtà Anglijos pasiuntiniuiKaune, kur nurodoma, kad Anglijos socialinës globos minis-298B Baluèio 1940 m kovo 5 d praneðimas Uþsienio reikalø ministrui // Ten pat –B 2276 – L 75–77299B Baluèio 1940 m kovo 28 d praneðimas Uþsienio reikalø ministrui // Ten pat– B 2164 – L 108121

terija ir vël kreipësi á Finansø ministerijà pakartotinai reikalaudamapaskirti pinigø lenkø atbëgëliams Lietuvoje ðelpti ir lenkø gyventojams,netekusiems darbo ir pragyvenimo ðaltiniø Kadangi ankstesnësSocialinës globos ministerijos pastangos Finansø ministerijos nebuvoiki galo patenkintos, Socialinës globos ministerija pareikalavo pasiøstibritø pasiuntinybei Kaune 1 000 000 litø Toliau T H Prestonui nurodoma,kaip tà sumà paskirstyti 300 Lietuvos saugumo pareigûnai átarë, kad jei ðios sumos siunèiamosslapta ir niekur neuþfiksuojamos, matyt jos panaudojamos ne pagal paskirtá,o yra tik ðelpimo priedanga Greièiausiai ið ðiø sumø buvo finansuojamapogrindiniø lenkø organizacijø veikla 301 835 BANDYMAS GAUTI PARAMÀ ARGENTINOJEGauti paðalpø atbëgëliams buvo bandyta ir Argentinoje Lietuviøkolonijose Argentinoje buvo surinkta truputá aukø, taèiau ðalies vyriausybëir visuomenë paremti atbëgëlius ið Lenkijos atsisakë Viena iðatsisakymo prieþasèiø buvo ta, kad 1940 m vasarà Argentinà iðtikodidþiulis potvynis, padaræs ðaliai apie 30 milijonø pesetø nuostoliø, irpinigai buvo reikalingi saviems nukentëjusiems remti 302 836 DERYBOS DËL NUOLATINIØ PAÐALPØ ATBËGËLIAMSLietuvos Raudonasis Kryþius, siekdamas, kad tarptautiniø organizacijøbei visuomenës aukojamos sumos taptø nuolatinëmis, Finansøministerijai remiant uþmezgë ryðius su tarptautinëmis pabëgëlius122300Valstybës saugumo departamento biuletenis Nr 161 1940 m geguþës 17 d //Ten pat – B 2235 – L 5301Ten pat302Lietuvos pasiuntinio Pietø Amerikai 1940 m balandþio 22 d raðtas // Ten pat –B 2276 – L 10

ðelpianèiomis organizacijomis – Tarptautiniu Raudonuoju Kryþiumi,Huverio, „Joint“komitetais ir kt 303 Pirmiausia 1939 m pabaigoje I Jurkûnui-Ðeiniui su TarptautinioRaudonojo Kryþiaus ir Huverio komiteto atstovais A Rorholtu ir GRedfernu pavyko suderinti, kad:1 Ið uþsienio ðaliø ðelpimui gauti pinigai turi bûti naudojami neatsiþvelgiantá jokius tautinius, tikybos ar kitokius skirtumus2 Pabëgëliai ðelpimo atveju nedalijami á jokias kategorijas, aukðtesniusar þemesnius, iðskyrus ligonius, visi lygiai ir vienodai maitinamiir apnakvindinami bei kitaip ðelpiami3 Ið uþsienio pinigai ðelpimui turi bûti siunèiami legaliai, nepaþeidþiantLietuvos valiutø politikos 304 Pasiekus ðá susitarimà, 1939 m gruodþio mën prasidëjo derybosdël nuolatinio atbëgëliø ðelpimo Ðios organizacijos sutiko teikti nuolatinæparamà, jei Lietuvos vyriausybë ásipareigos teikti pabëgëliamspusæ tiek, kiek suðelps minëtos organizacijosToks susitarimas Lietuvos vyriausybei buvo naudingas Visø pirmatai buvo naudinga ekonominë operacija, nes á Lietuvà per metus turëjoáplaukti apie 7 200 000 litø tvirtos uþsienio valiutos, uþ kurià atbëgëliamsbûtø perkami Lietuvos gaminiai Be to, oficialus Lietuvos dalyvavimasatbëgëliø ðalpoje didelëmis sumomis turëjo bûti naudingas irpolitiniam Lietuvos prestiþui, ir geram vardui uþsienyjeDerybos dël nuolatiniø paðalpø vyko gana sunkiai Tam neigiamosátakos turëjo visø pirma Lietuvos spauda Lietuvos laikraðèiuose buvodaug raðoma, kad atbëgëliai – sunki naðta Lietuvai, kad didþiules sumastenka iðleisti jø ðelpimui Taèiau laikraðèiai visai neminëjo, kad pagrindinëssumos, kurios iki tol buvo iðleistos atbëgëliø ðelpimui, buvo LietuvosRaudonojo Kryþiaus bei paaukotos Lietuvos ir uþsienio organizacijø,o ne valstybës Iki 1939 m gruodþio vidurio vien tik ið uþsienio organizacijøbuvo gauta apie 1 000 000 litø pinigais ir apie 200 000 Lt daik-303Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 108304I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 m sausio 2 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat – F757 – Ap 9 – B 6 – L 302123

tais Be to, reikia pripaþinti, kad LRK organizuota rinkliava Lietuvojeatbëgëliams ðelpti nebuvo tokia sëkminga, kaip buvo galvotaKita prieþastis, sukëlusi uþsienio organizacijø nepasitenkinimà, buvo1939 m gruodþio 21 d paskelbtas „Karo atbëgëliams tvarkyti ástatymas“,tiksliau sakant, ne pats ástatymas, bet jo komentarai spaudoje„Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Vilniaus balsas“, nagrinëdami ðá ástatymàpastebëjo tik jo baudþiamàsias funkcijas ir jas labai iðgyrë Taèiau ástatymopunktai dël atbëgëliø statuso, dël jø ðelpimo prieþiûros, atleidimonuo mokesèiø, registracijos ir kt liko nepastebëti Uþsienio organizacijøatstovai, skaitydami tokius komentarus, susidarë neigiamà nuomonæapie ðá ástatymà ir apie Lietuvos vyriausybës poþiûrá á atbëgëliusTreèia problema, këlusi uþsienieèiø nepasitenkinimà, buvo kai kuriøorganizacijø ir aukðtø pareigûnø nepagrásti reikalavimai LietuvosRaudonajam Kryþiui ðelpti Vilniaus kraðto lietuvius ið lëðø, atsiøstø iðuþsienio karo atbëgëliams ðelpti Nors LRK vadovybë tokiam spaudimuinepasidavë, taèiau apie ðiuos bandymus þinojo uþsienio organizacijøatstovai, ir tai sukëlë tam tikrà jø nepasitenkinimà ir atsargumà 305 Nepaisant visø ðiø nesklandumø, 1939 m gruodþio 16 d ávykoderybos, kuriose dalyvavo Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovasA Rorholtas, Huverio komiteto atstovas G Redfernas, Lietuvos RaudonojoKryþiaus pirmininkas dr T Alekna ir Lietuvos finansø ministrasErnestas Galvanauskas Pastarasis Lietuvos vyriausybës vardu pareiðkësutikimà dël priemokø prie paaukotø sumø 306 Tà paèià dienà ðis sutikimas buvo praneðtas minëtø organizacijøvadovams 307 Buvo sutarta, kad mënesinës Lietuvos iþdo priemokos prie atsiøstøaukø nevirðys 300 000 Lt 308 124305LRK 1939 m gruodþio 23 d raðtas Ministro Pirmininko pavaduotojui KBizauskui// Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 110–111306Ten pat – L 108307LRK 1939 m gruodþio 23 d raðtas Ministro Pirmininko pavaduotojui K Bizauskui// Ten pat – L 108–109308Finansø ministerijos Finansø departamento vyr referento V Vileiðio 1940 mvasario 9 d raðtas Finansø departamento direktoriui // Ten pat – F 383 – Ap 7– B 2276 – L 88

1939 m gruodþio 29 d ðiuo klausimu buvo priimtas oficialusministrø kabineto nutarimas 309 Pirmàjá 30 000 Lt priemokà Lietuvos iþdas padarë 1940 m sausio11 d Tai buvo avansinë priemoka uþ 1939 m Huverio komitetoatsiøstas aukas, avansinë todël, kad buvo sutarta primokëti uþ gautasaukas nuo 1940 m sausio 1 d 310 Vasario pradþioje Anglijos Lenkijos pabëgëliø ðelpimo organizacijosatstovas H F Andersonas Lietuvai pasiûlë þiemos mënesiais padidintiiþdo priemokas vasaros mënesiø sàskaita Kadangi þiemos mënesiaisið Anglijos ir kitø ðaliø gaunama daugiau aukø, Lietuvai buvopasiûlyta primokëti po 450 000 Lt per mënesáLRK dël to kreipësi á Finansø ministerijà, siûlydamas ðá klausimàapsvarstyti Finansø departamento vyr referentas siûlë grieþtai neapsiriboti300 000 Lt, nes aukø bus gaunama tai daugiau, tai maþiau Jissiûlë prie ið uþsienio gautø aukø iki 600 000 Lt iþdui primokëti 50 proc,prie daugiau kaip 600 000 Lt – 25 proc, o likusius 25 proc iðmokëtipapildomai tais mënesiais, kai aukø bus gauta maþiau 311 1940 m vasario 14 d Lietuvos Raudonojo Kryþiaus Vyriausiojivaldyba savo posëdyje priëmë ministro pirmininko patvirtintas „Karoatbëgëliams ðelpti santvarkos taisykles“, kuriø 6 str 3-ioje pastraipojebuvo nustatyta, kad „skirtus ðelpimui iðteklius“ skirsto Koordinaciniskomitetas, kad kiekviena Koordinaciniame komitete atstovaujamoji karoatbëgëliø ðelpimo organizacija turi teisæ per savo atstovà Lietuvojeskirti pinigines ir daiktines aukas, jas áneðti á Lietuvos RaudonojoKryþiaus Karo atbëgëliams ðelpti fondà savo pasirinktiems LietuvosRaudonojo Kryþiaus ðelpimo organams 312 Ðis sprendimas visiðkai patenkino uþsienio atbëgëlius ðelpianèiasorganizacijas309Paþyma apie Lietuvos iþdo priemokas prie uþsienio ðalpos organizacijø paaukotøpinigø // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 10 – L 39310V Vileiðio 1940 m vasario 9 d raðtas Finansø departamento direktoriui // Tenpat – F 383 – Ap 7 – B 2276 – L 88311Ten pat – L 88–92312Dël iþdo primokëjimus lieèianèio Gentlemen’s Agecment vykdymo // Ten pat –B 2154 – L 34125

837 ATBËGËLIAMS SKIRTØ PAGAL SUSITARIMÀ LËÐØPASKIRSTYMASNuo pat pirmøjø dienø susitarimas buvo vykdomas tokia tvarka:karo atbëgëlius ðelpianèios organizacijos áneðdavo ið uþsienio gaunamassumas á LRK karo atbëgëliams ðelpti einamàjà sàskaità Nr 231Lietuvos banke ir raðtu praðydavo vyr ágaliotiná iðmokëti pinigus jø nurodytamLRK karo atbëgëliø ðelpimo organui Ásakymà pervesti piniguspasiraðydavo LRK draugijos pirmininkas, o jo nesant – vicepirmininkasTaèiau su priemokomis ilgà lakà buvo nesusipratimø Visos uþsieniokaro atbëgëliø ðelpimo organizacijos, dalyvaujanèios susitarime,tas Lietuvos iþdo priemokas laikë valiutos keitimo iðlyginimu irlaikë, kad tos sumos turi bûti panaudotos tiems patiems tikslams, kuriemsbuvo skirta pinigø suma, prie kurios buvo primokëta Ðios organizacijosnesutiko, kad tos pinigø sumos, kurias primokëdavo Lietuvosiþdas, bûtø panaudotos kitam tikslui ar kitam ðelpimo objektui neipaaukotoji pinigø suma Taèiau kai kuriose Lietuvos vyriausybës ástaigoseir net Finansø ministerijoje vyravo nuomonë, kad minëtosios priemokosyra Lietuvos vyriausybës dalyvavimas karo atbëgëliø ðelpime irtodël jø sumos gali bûti panaudotos lietuviø arba lenkø atbëgëliø ðelpimuiar dar kokiems kitiems tikslamsTaèiau karo atbëgëlius ðelpianèios organizacijos, ypaè þydø, labaitvirtai laikësi savo nusistatymo, todël Lietuvos Raudonajam Kryþiui vengiantginèø teko ðiuos jø reikalavimus tenkinti1940 m kovo 1 d LRK vyr ágaliotinis Pro memoria kreipësi á Finansøministerijos Finansø departamento direktoriø Mikalojø Lipèiø,praðydamas paaiðkinti tikslø ministerijos poþiûrá ðiuo klausimu LRKvyr ágaliotinis I Jurkûnas-Ðeinius savo raðte nurodë, kad ginèo esmë –ne pavadinimas LRK ðiuos primokëjimus visà laikà vadino Vyriausybësprisidëjimu (arba kontribucija) prie karo atbëgëliø ðelpimo ir reikalavo,kad juos taip vadintø ir uþsienio organizacijos Dël to dideliø ginèønebuvo LRK perspëjo, kad kiltø labai dideliø nesusipratimø, jei Finan-126

sø ministerija nutartø pradëti ðiuos pinigus naudoti visai nepriklausomainuo sumø paskirties Vyr ágaliotinis perspëjo, kad jei vis dëlto Finansøministerija nuspræstø priimti toká sprendimà, apie tai ið ankstoreikia informuoti ðelpianèiø uþsienio organizacijø atstovus 313 Kovo 9 d LRK vyr ágaliotinis karo atbëgëliams ðelpti gavo Finansødepartamento vyr referento V Vileiðio þodiná atsakymà, kad uþsienioðalpos organizacijos turi tokiaspat teises duoti nurodymustiek dël paaukotø sumø, tiek dëlLietuvos iþdo primokëtø prie ðiøaukø sumø naudojimo KartuV Vileiðis pasiûlë, kad ið ðiø sumø1 proc bûtø rezervuotas bendromsadministracinëms iðlaidomsKiek vëliau vyrágaliotiniuipaskambino M Lipèius ir patvirtinotai, kà jau buvo sakæs VVileiðis 314 Apie tai buvo praneðtakaro atbëgëlius ðelpianèiomsorganizacijomsTaèiau tuo viskas nesibaigëMikalojus Lipèius1940 m balandþio 5 dLRK valdybos posëdyje vël imta naujai reikalauti, kad LRK bûtø duotavisiðka laisvë disponuoti priemokomis Taèiau tam reikëjo ministropirmininko ir finansø ministro sutikimo Suþinoti jø nuomonæ buvopavesta J Tûbelienei Finansø ministras J Tûbelienei paaiðkino, kadValstybës iþdo daromos priemokos skiriamos Lietuvos RaudonajamKryþiui ir jis turi visas teises tomis sumomis disponuoti 315 313Paþyma apie Lietuvos iþdo primokëjimus prie uþsienio ðalpos organizacijø paaukotøpinigø ir dël jø naudojimo tvarkos // Ten pat – B 2164 – L 161–162314Vyr ágaliotinio 1940 m kovo 12 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat – L 53315Dël iþdo primokëjimus lieèianèiø Gentlemen’s Agreement vykdymo // Ten pat– B 2164 – L 36–37127

Aiðku, toks paaiðkinimas, perduotas vyr ágaliotiniui, dar nesudarëpagrindo iki tol buvusiai tvarkai keisti, nes priemokø naudojimas niekadanebuvo iðëjæs ið Lietuvos Raudonojo Kryþiaus organø veikimo ribøJø paskirstymas taip pat buvo daromas Lietuvos Raudonojo Kryþiausorgano – Koordinacinio komiteto nariø Taèiau 1940 m geguþës 3 dLietuvos Raudonojo Kryþiaus draugijos pirmininkas, pasiremdamas finansøministro duotu nurodymu, vyriausiajam ágaliotiniui pateikë naujàinstrukcijà, pagal kurià naudoti iþdo priemokø sumas einamiesiems ðelpimoreikalams buvo galima ir LRK valdybos, ir jos pirmininko nuoþiûraTai buvo susitarimø su ðelpianèiomis uþsienio organizacijomis paþeidimasVisa tai baigësi uþsienio organizacijø pareiðkimu Jos nurodë,kad bûsià priverstos sulaikyti savo ánaðø á ðelpimo fondà ámokas, kolaukðèiau minëtas sprendimas nebus iðaiðkintas 316 Susidarius tokiai padëèiai, LRK vyr ágaliotinis kreipësi á Finansøministrà, praðydamas vengiant tarptautiniø komplikacijø perþiûrëti ðásprendimà 317 Tarp LRK ir Finansø departamento prasidëjo aiðkinimasis, kasne taip kà suprato, kas ne taip kà nurodë1940 m geguþës 20 d pas Finansø ministrà E Galvanauskà ávykopasitarimas, kuriame dalyvavo Uþsienio reikalø ministras J Urbðys, LRKpirmininkas dr Jurgis Alekna, Finansø departamento direktorius MikalojusLipèius, Politikos departamento direktorius E Turauskas, karoatbëgëliams tvarkyti komisaras T Alekna, naujas LRK vyr ágaliotinisatbëgëliams ðelpti ats brig gen Jonas Sutkus, Uþsienio reikalø ministerijospatarëjas J Montvila ir Finansø departamento vyr referentasV VileiðisPasitarime buvo svarstoma, ar LRK iþdo priemokomis prie uþsienioaukø gali disponuoti savo nuoþiûra, ar priemokos turi bûti perduotosdispozicijon tø, kurie gauna uþsienio aukasPo gana ilgai trukusiø diskusijø buvo prieita prie nuomonës, kaddisponavimas iþdo priemokomis Raudonojo Kryþiaus nuoþiûra yra sa-128316LRK vyr ágaliotinio 1940 m geguþës 18 d raðtas finansø ministrui E Galvanauskui// Ten pat – L 66317LRK vyr ágaliotinio raðtas // Ten pat – L 33

vaime suprantamas ir ið pirmojosusitarimo su uþsienio ðaliø atstovaisiðplaukiantis dalykasTaigi pasitarime ið esmës buvopatvirtinta nauja nuostata dël iþdopriemokø Geguþës 27 d á pasitarimàFinansø ministerijoje buvopakviesti uþsienio organizacijøatstovai H F Andersonas, G Redfernas,ir V Bekelmanas Ið lietuviøpusës dalyvavo atsakingi Finansø,Uþsienio reikalø ministerijø irLRK atstovaiDerybos buvo sunkios ir baigësibe rezultatø Visi uþsienio organizacijøatstovai pareiðkë, kad jieBrig gen Jonas Sutkusturi susisiekti su savo organizacijomis,paaiðkinti susidariusià padëtá ir gauti nurodymus 318 1940 m birþelio 6 d LRK vyr ágaliotinis atbëgëliams ðelpti J Sutkusgavo uþsienio ðelpimo organizacijø atstovø pasiraðytà raðtà, kuriamebuvo nurodyta, kad pinigø atbëgëliø ðelpimui siuntimas á Lietuvà,iki bus iðspræsta susidariusi iþdo primokamø pinigø panaudojimoproblema, sustabdomas Atsiøstame raðte buvo nurodoma, kà daryti,kad pinigai bûtø pradëti siøsti Tai:1 Kad vyriausybë uþ geguþës mën, kaip ir ankstesniais mënesiais,sumokëtø jai priklausanèià sumà, atitinkanèià uþsienio ánaðus2 Kad bûtø susitarta, jog ateityje uþsienio ðelpianèiøjø organizacijøámokëtas á Lietuvos Raudonojo Kryþiaus sàskaità sumas ávairiosástaigos ir pagalbinës atbëgëlius ðelpianèios organizacijos gautø taip,kaip yra nutarta Lietuvos Raudonojo Kryþiaus valdybos vasario 14 dposëdþio protokole318Pro memoria atbëgëliø ðelpimo reikalais, ávykusio pas finansø ministrà 1940 mgeguþës mën 20 d // Ten pat – L 29–31; Pro memoria pasitarimo, ávykusio 1940m geguþës 27 d pas finansø ministrà su uþsienio organizacijø atstovais // Tenpat – L 23–25129

Raðte buvo nurodyta, kad jeigu ðie pasiûlymai bus priimti, jie praðytøsavo organizacijas atnaujinti pinigø siuntimà bei atsisakytø nuopretenzijø skirstyti Lietuvos iþdo priemokas 319 Birþelio 11 d ið Londono buvo gauta pasiuntinio B Baluèio telegrama,kad Anglijos uþsienio reikalø ministerija nepatenkinta, jog Lietuvasulauþë dþentelmeniðkà susitarimà dël ðelpiamøjø sumø skirstymoprieþiûros, todël sustabdomas pinigø siuntimas Lietuvos vyriausybëraginama, kol bus pasiektas naujas susitarimas, gráþti prie ankstesnëstvarkos 320 Birþelio 12 d Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentodirektorius E Turauskas raðtu kreipësi á finansø ir vidausreikalø ministrus, siûlydamas nusileisti ir rasti kelià kaip galima greièiauiðspræsti ðià problemà, nes pinigai, gaunami atbëgëliø ðelpimui,yra labai reikalingi 321 Ði problema Lietuvà okupavus sovietams taip ir nebuvo sureguliuota838 SUNKUMAI IEÐKANT AUKØ ATBËGËLIAMSÐELPTILietuvos diplomatai, uþsienio ðalyse ieðkantys aukø atbëgëliamsðelpti, susidûrë su gana didele problema – informacijos apie atbëgëlius,jø bûklæ, teikiamà paramà stokaKaip jau buvo minëta, ko gera pirmieji rimèiausiai su ðia problemasusidûrë Lietuvos diplomatai Anglijoje Jau 1939 m gruodþio mënAnglijos vyriausybës ágaliotinis atbëgëliø reikalams F Hamfrëjus pareikalavosmulkiø duomenø apie atbëgëlius Apytikriai duomenys buvopasiøsti tik 1940 m sausio viduryje130319American Joint Distribution komiteto atstovo Lietuvoje 1940 06 06 raðtas LRKpirmininkui // Ten pat – L 33201940 m birþelio 11 d BBaluèio telegrama // Ten pat – B 2252 – L 6321E Turausko 1940 06 12 raðtas finansø ir vidaus reikalø ministrams // Ten pat – L 2

1940 m kovo mën laikinojo Lietuvos reikalø tvarkytojo (Chargéd’Affaires) prie Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus A Geruèio dëmesáá tokios informacijos trûkumà atkreipë Raudonøjø Kryþiø draugijøgeneralinis sekretorius Ruþë (de Rougé) bei ðios sàjungos atstovasMaceroni 322 1940 m balandþio 16 d ávyko Europos neutraliøjø valstybiø RaudonøjøKryþiø atstovø konferencija Lietuvai konferencijoje atstovavoLietuvos Raudonojo Kryþiaus pirmininkas dr J Alekna bei laikinasisreikalø tvarkytojas prie Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus A GerutisKonferencijos metu JAV Raudonojo Kryþiaus atstovas Europoje V Teiloras(Wayne Chartfield Taylor) pareikalavo, kad Lietuva atsiøstø ataskaitàapie jau gautà paramà, nes jis, negalëdamas atsiskaityti AmerikosRaudonajam Kryþiui, kaip panaudotos á Lietuvà pasiøstos lëðos,pateko á keblià padëtáA Gerutis balandþio 17 d iðsiøstame raðte Lietuvos uþsienio reikaløministerijai siûlë ataskaitas apie padarytà darbà ðelpiant atbëgëliussiøsti kuo daþniau Jo nuomone, kuo daugiau apie tai þinos tarptautinësðalpos organizacijos, tuo didesnë galimybë susilaukti gausesniø aukøA Gerutis siûlë kaip galima daþniau kreiptis á Raudonøjø Kryþiø draugijølygà su konkreèiais praðymais, kokiø medikamentø ar kitokiø gydymopriemoniø stinga, kokiø drabuþiø ar kitko laukiama, ir kt A Gerutisnurodë, kad svarbu praneðti Tarptautiniam Raudonajam Kryþiui, kokioslengvatos Lietuvoje taikomos labdaros siuntiniams 323 Lygiai tokie pat pageidavimai ir toliau plaukë ne tik ið uþsienioorganizacijø, bet ir ið Lietuvos pasiuntinybiø bei konsulatø Antai 1940m balandþio 5 d Lietuvos konsulas Niujorke Jonas Budrys savo raðteURM Politikos departamento direktoriui nurodë, kad konsulatui tenkanuolat atsakinëti á tokius konkreèius klausimus: kiek Lietuvoje yrainternuotøjø, atbëgëliø, kiek ðelpiamøjø, kas, kaip ir kieno ðelpiamas,kiek tai kainuoja per mënesá ir pan Taèiau jokios oficialios medþiagos322A Geruèio 1940 m kovo 29 d Pro memoria // Ten pat – B 2164 – L 115323A Geruèio 1940 m balandþio 17 d konfidencialus raðtas URM // Ten pat – F1147 – Ap 1 – B 5 – L 15–16131

konsulatas beveik neturëjo, iðskyrus vienà Politikos departamento direktoriausE Turausko telegramà Taèiau joje pateiktus duomenis apieatbëgëlius skelbti buvo draudþiama J Budrio nuomone, nesant tokiosmedþiagos Lietuva labai daug praranda tiek moraliai, tiek materialiai,ir praðë kiek galima greièiau atsiøsti oficialiø dokumentø bei nuotraukø324 1940 m balandþio 29 d Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus komitetopirmininkas M Huberis ir siuntiniø skyriaus vedëja Odler praðë AGerutá, kad jis ið Lietuvos gautø dokumentø, kokia yra sanitarinë atbëgëliøpadëtis, kokios plinta ligos, ar reikalinga pagalba vaistais ir jeireikia – kokiø, kokius daiktus artëjant pavasariui siøsti ir kt 325 Toks LRK bei URM pareigûnø elgesys sunkiai paaiðkintinas þinantjø nuolatinius nusiskundimus dël lëðø atbëgëliams ðelpti trûkumoVisai neámanoma paaiðkinti to, kad daþnai nebuvo atsakoma net áoficialias telegramas Antai 1940 m kovo pabaigoje Tarptautinis RaudonasisKryþius á Lietuvà pasiuntë 5 dëþes suaukotø daiktø ið MontevidëjoPo trejeto savaièiø Tarptautinis Raudonasis Kryþius nusiuntëtelegramà, kurioje klausë, ar siuntinys gautas, taèiau LRK atsakymoneiðsiuntë 326 Viso to kitaip, kaip aplaidumu bei atsakomybës stoka, paaiðkintinegalimaTaip pat ilgai nebuvo iðspræstas klausimas ir dël siunèiamø karoatbëgëliams aukø apmokestinimo Tik 1940 m kovo pradþioje oficialiaibuvo praneðta, kad aukos siunèiamos karo atbëgëliams per LietuvosRaudonàjá Kryþiø neapmokestinamos 327 132324Lietuvos konsulo Niujorke J Budrio 1940 04 05 raðtas URM Politikos departamentodirektoriui // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2276 – L 15325A Geruèio 1940 m balandþio 29 d raðtas LRK // Ten pat – B 2164 – L 89–90326Ten pat3271940 m kovo 8 d E Turausko telegrama // Ten pat – B 2276 – L 60

84 ATBËGËLIØ MAITINIMAS IR ÐELPIMASAtbëgëliai á Vilniø buvo ávairiø visuomenës sluoksniø atstovai, ávairiøprofesijø þmonës Turtingesnieji, ypaè buvæ valdininkai, atsigabenopinigø, vertingø daiktø ir galëjo kurá laikà pragyventi, taèiau daug ið jøatvyko á Vilniø neturëdami në zloto kiðenëje, todël nuo pat pirmos dienosjiems buvo reikalinga paðalpa Jø ðelpimas pradëtas organizuoti vadovaujantRaudonosios armijos karo tarybos Vilniaus apygardos valdybai328 , kuri Pabëgëliams ðelpti komitetui paskyrë 100 000 jau tapusiøbeverèiais zlotø, uþ kuriuos ne kaþin kà buvo galima padarytiPabëgëlis pusryèiams gaudavo kavos surogato ir 50 g juodos duonos,pietums – lëkðtæ bulvinës sriubos su tiek pat duonos Þmonësatrodë iðbadëjæ, vaikai negalëjo pastovëti ant kojøPrijungus Vilniø ir Vilniaus sritá prie Lietuvos, maisto stygiui sumaþintiir nepageidautiniems reiðkiniams iðvengti 1939 m lapkrièio 2d kainø tvarkytojas Vilniaus mieste ir srityje nustatë maisto produktøkainø maksimumà, be to, buvo ávestos kortelës ir krautuvininkamsuþdrausta kaupti maisto atsargas, kol vartotojø paklausa nebus patenkinamaUþ nesilaikymà buvo nurodyta skirti tokias pat baudas, kaip iruþ butø nuomos kainø nesilaikymà 329 Visus atbëgëlius ðelpimo atþvilgiu LRK traktavo vienodai, taèiaupiniginës ir daiktinës aukos, kurias aukotojai skirdavo specialiais tikslaisarba atskiroms atbëgëliø grupëms jø sveikatai ar bûklei pagerinti,buvo naudojamos tik pagal paskirtá 330 Lenkø atbëgëliams ðelpti komitetas 1940 m sausio pradþioje buvoásteigæs 31 bendrabutá ir 12 valgyklø Vilniuje, taip pat organizavoatbëgëliø ðelpimà Naujojoje Vilnioje, Turmante, Rûdiðkëse, LentvaryjeJuose nakvojo apie 3000 atbëgëliø, maitinosi apie 7600 Sausiopradþioje komiteto teikiama pagalba dar nesinaudojo apie 7500 uþsiregistravusiøatbëgëliø Jie dar galëjo verstis ið savø lëðø328Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 49329Kainø tvarkytojo ásakymas // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 237 – L 2330Kà veikia Lietuvos Raudonasis Kryþius // Lietuvos þinios – 1940, balandþio 16133

Valgyklos buvo ásteigtos:1 Jogailos g 3;2 Pylimo g 1;3 Bazilijonø g 2;4 Ðv Jono g 8;5 Didþioji g 56;6 Ðv Stepono g 37;7 Vyskupo Matulevièiaus g 11;8 Tauro g 4;9 Þygimantø g 6;10 Ðv Onos g 2;11 Vitebsko g 5112 Naujojoje VilniojeMaistas ðelpiamiesiems buvo gaminamas labai geras ir laikantisvisø kulinarijos reikalavimø Maistui gaminti buvo pasamdytos virëjosir tarnaitës Lenkø atbëgëliams ðelpti komitetas visiems maitinimo punktamsmeniu nustatydavo kiekvienai savaitei Maitinimo punktuose buvogeri, nauji indai, kai kuriuose pirkti, kai kuriuose nuomotiKomitetas visus atbëgëlius traktavo vienodai, todël visi buvo maitinamivienodai Visiems punktams maisto produktai buvo iðduodamiið centrinio sandëlio pagal maitinamø atbëgëliø skaièiøLenkams atbëgëliams ðelpti per 1939 m gruodþio mën buvo iðleista137 121 Lt, ið jø 102 741 Lt maisto produktams, 10 345 Lt kurui,3560 Lt samdytø tarnautojø darbo uþmokesèiui, 2295 butø nuomai,4125 mokesèiams uþ suvartotà elektros energijà, 4955 Lt uþ vandená,6000 Lt uþmokesèiui uþ pietø gaminimà ne komiteto valgyklose 331 Þydø atbëgëliø padëtis buvo sunkesnë nei lenkø, todël juos beveikvisus reikëjo ðelpti Gruodþio mën tik apie 2-3 tûkst þydø atbëgëliøgalëjo verstis ið savo lëðø ir tuo metu nepraðë paramos 332 134331V Norkaièio 1940 m sausio 22 d raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui //LCVA – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 8–15332Basovas L Þinomas Vilniaus þydø veikëjas M Ðalitas apie þydø rûpesèius Vilniuje// Apþvalga – 1939, gruodþio 10

Þydø komitetas 1940 m sausio mën buvo ásteigæs 27 valgyklas ir17 maitinimo punktø Juose buvo maitinama 6700 atbëgëliø Maitinamairgi buvo labai gerai Èia maistas buvo net geresnis nei lenkø valgyklosePietûs susidëdavo ið 2-3 patiekalø Pusryèiai ir vakarienë daþniausiaibûdavo iðduodami á namusVisose þydø ðelpimo valgyklose dirbo 54 apmokami asmenys ir 35asmenys algos negaudavo 333 Þydø komitetas kiekvienam atbëgëliui buvo numatæs toká maistodaviná:Juodos duonos – 450 gBaltos duonos – 250 gMësos – 140 gSviesto – 30 gCukraus – 30 gMarmelado, deðros, arba sûrio – 40 gKruopø – 80 gDarþoviø – 80 gAliejaus – 5 gKitø riebalø – 5 gBe to, arbatai bei kavai dienai dar buvo skiriama 4 centai 334 Kadangi didelë þydø atbëgëliø dalis dël ávairiø prieþasèiø, daugiausiadël ðeimyniniø, negalëjo bûti apgyvendinta bendrabuèiuose, komitetasturëjo nemaþø iðlaidø apie 3000 þmoniø mokëdamas butpinigiuspo 10–15 Lt per mënesá 335 Apskritai reikia paþymëti, kad þydø atbëgëliø ðelpimo darbas buvogeriausiai organizuotas 1939 m gruodþio mën vienam þydø atbëgëliui,þydø komiteto duomenimis, iðeidavo 2,5 Lt dienai, o RaudonojoKryþiaus duomenimis – 3 Lt dienai, vienam lenkui – 1,25 Lt, o vienamlietuviui tik 85 centai 336 333V Norkaièio 1940 m sausio 22 d praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui// LCVA – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 21334Ten pat – L 24–25335Ten pat – L 22336V Vileiðio 1940 05 17 raðtas Finansø departamento direktoriui // Ten pat – B 6– L 6–8135

Taip buvo todël, kad daugiausia lëðø ið uþsienio atsiuntë þydø ðelpimoorganizacijos Be to, jos þinojo tikslø þydø atbëgëliø skaièiø, nes1940 m sausio mën per Tarptautiná Raudonàjá Kryþiø buvo sudarytiþydø pabëgëliø sàraðai ir pateikti ðalpos organizacijoms Anglijoje, Prancûzijoje,JAV bei kitose ðalyse 337 Be to, þydams atbëgëliams buvo renkamos aukos ir ið Lietuvosgyventojø Rinkliavos paprastai bûdavo organizuojamos kiekvienà mënesáir pavykdavo surinkti nemaþas sumas Antai 1940 m sausio mënLietuvos miestuose ir miesteliuose buvo surinkta 36 683 Lt 338 Þydøatbëgëliø komitetas taip pat gaudavo ir vienkartines aukas 12 000 Ltbuvo gauta ið Didþiosios Britanijos pasiuntinybës Kaune, 1939 m gruodþio27 d dr Vygodskis þydø ðelpimui paaukojo 3000 Lt, 1940 m vasario5 d 500 Lt paaukojo vilnietë Tatjana Epðtein, 4500 Lt paaukojobendrovë „Jodidio“, 3000 Lt – Vilniaus þydø bendruomenë Buvo gautosvienkartinës aukos ir ið uþsienio þydø organizacijø 1939 m lapkrièio24 d atëjo 6000 Lt auka ið Montevidëjo, 1940 m balandþio 8 d –590 Lt ið Þydø sàjungos Filadelfijoje 339 Anglijos þydø „Polish JewishRefugee“ fondas Velykø proga paaukojo 2000 svarø sterlingø 340 ir ttIð viso nuo 1939 m lapkrièio iki 1940 m geguþës mën þydøatbëgëliams buvo surinkta 733 878, 28 Lt 341 Be to, á Lietuvà buvo siunèiamos ir privaèios sumos atskiriems atbëgëliamsNemaþas pinigø sumas gaudavo ir Lietuvos þydø sveikatos apsaugosdraugija „Oze“ Antai ðiai draugijai á Centriná þydø bankà 1939 mgruodþio 20 d buvo pervesta 7000 doleriø, 1940 m sausio 25 – 7000,136337Fuksas A M Dvi svarbios þydø konferencijos // Apþvalga – 1940, vasario 1338Suvestiniai duomenys apie Lietuvoje paaukotas lëðas þydams atbëgëliams 1940sausio mën // LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 26 – L 1339Suvestiniai duomenys apie þydø atbëgëliams paaukotas lëðas // Ten pat – B 30– L 474340B Baluèio 1940 04 01 raðtas J Urbðiui // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2276 – L41341Suvestiniai duomenys apie Lietuvoje paaukotus pinigus þydø atbëgëliams // Tenpat – F 1147 – Ap 1 – B 7 – L 391

vasario 19 – 7000, kovo 5 d – 2000, kovo 20 d – 7000, balandþio 15d – 6000, balandþio 26 d – 3000 doleriø 342 Gautas Lietuvoje ir uþsienyje aukas drabuþiais, avalyne, patalyneir t t Lietuvos Raudonasis Kryþius perduodavo bendrajam I Zagurskiovadovaujamam komitetui, kuris juos skirstë atbëgëliams Taèiau þydøpabëgëliai pradþioje senø rûbø nelabai norëjo imti, todël þydø komitetasorganizavo drabuþiø siuvimà Vilniuje drabuþius ið þydø komitetopirktos medþiagos 52-ose siuvëjø dirbtuvëse siuvo 178 siuvëjai 343 Lenkø poreikiams buvo ásteigta siuvykla Domaðevièiaus g Nr 6Joje buvo siuvami bei taisomi baltiniai, mezgamos pirðtinës, megztiniaiir kt Paèioje siuvykloje dirbo 70 moterø ir dar 60 dirbo namuose Taibuvo atbëgëlës moterys ir joms uþ darbà buvo mokamaI Zagurskio vadovaujamas komitetas taip pat organizavo drobiniøaudiniø paklodëms, èiuþiniams bei maiðams gamybà Drobinius audiniusaudë 4 staklësLabai aktualus atbëgëliams buvo apavo klausimas Todël komitetaspasirûpino atbëgëliø batø taisymu Atbëgëliø batus taisë apie 50batsiuviø dirbtuviø Joms buvo tiekiama oda padams bei sumokama uþdarbà 344 Lietuvius atbëgëlius pradþioje globoti apsiëmë Draugija uþsieniolietuviams remti ir Draugija Vilniaus kraðtui remti Ðiø draugijø pastangomisið 3723 uþregistruotø lietuviø atbëgëliø 1939 m gruodþio pabaigojeðalpos reikalingi buvo tik 700 Visi kiti buvo aprûpinti darbuGruodþio pradþioje ðiuos atbëgëlius globoti apsiëmë Draugija uþsieniolietuviams remti Daugiausia dëmesio ji skyrë lietuviø atbëgëliø ádarbinimuiir tik artëjant þiemai susirûpino jø apgyvendinimu Gruodþio pabaigojeðiam reikalui buvo panaudotos kareivinës Ukmergës g Nr 6Tai buvo blogiausiai árengtas ir prasèiausiai atrodantis atbëgëliø bendrabutisLietuviai atbëgëliai taip pat prastai buvo aprûpinami drabu-3421940 m geguþës 10 d Centrinio þydø banko raðtas “Oze” draugijai // Ten pat –F 757 – Ap 9 – B 5 – L 219343V Norkaièio 1940 01 22 praneðimas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Tenpat – B 289 – L 21344Ten pat – L 18137

þiais 345 Draugija uþsienio lietuviams remti rodë labai didelá savarankiðkumàir nors visi ðelpimo reikalai priklausë Jungtiniam atbëgëliams ðelptikomitetui, draugija nenorëjo jo pripaþinti, neteikë jam jokiø ataskaitø,nepakluso jokiai kontrolei 346 1940 m geguþës 1 d Vilniuje buvo ðelpiami 715 lietuviø, Ðvenèionëliøapskrityje – 324 Be to, Lietuviø karo atbëgëliø ðelpimo komitetasðelpë 97 atbëgëlius rusus Taigi lietuviø komitetas geguþës pradþiojeðelpë 1136 atbëgëliusLietuviø atbëgëliø didelæ dalá (369) sudarë moksleiviai Jie buvoapgyvendinti nuo seno veikusiuose moksleiviø bendrabuèiuose, kartusu vietiniais lietuviø mokiniais 150 atbëgëliø lietuviø buvo ðelpiami tiksausu daviniu Tai buvo asmenys, gavæ koká nors darbà (pvz, prie kanalizacijosdarbø dirbo apie 100 atbëgëliø lietuviø) Visà maitinimodaviná, neskaitant moksleiviø, gavo apie 200 atbëgëliø ið centrinio bendrabuèiovalgyklos (Ukmergës g 6)Lietuvos Raudonasis Kryþius ið uþsienio atbëgëliams lietuviamsðelpti negavo jokiø lëðø Valstybës priemokas traktuojant kaip priklausanèiastiems, prie kieno atsiøstos uþsienio valiutos jos buvo padarytos,ið jø LRK lietuviams skirti negalëjo Kiekvienà kartà LRK, norëdamasið atbëgëliø fondo skirti lëðø lietuviams, turëjo gauti lenkø komitetosutikimà, kuriam buvo adresuojamos Amerikos ir Anglijos aukos Iðëjotaip, kad lietuviai savo valstybëje be lenkø sutikimo negalëjo pasinaudotivalstybës iþdo teikiamomis atbëgëliams subsidijomisPadëtis pasikeitë, kai 1940 m vasario 22 d buvo ásteigtas atskirasLietuvos Raudonojo Kryþiaus Lietuviø karo atbëgëliø ðelpimo komitetasLietuviø atbëgëliø ðelpimui LRK lëðas dabar tiesiogiai siuntë ðiamkomitetui ið bendro ðelpimo fondo, ið pinigø, kuriuos atsiuntë JAV RaudonasisKryþius ir primokëjo Lietuvos iþdasGeguþës mën buvo nutarta Koordinaciniam ðelpimo komitetuipateikti tikslià lietuviø atbëgëliø ðelpimo sàmatà ir numatyti, ið kuriø138345I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 m sausio 1 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat – B6 – L 303–304346Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 52

organizacijø lëðø tos sàmatos iðlaidos bus padengtosDar iki ðio komiteto posëdþio pas LRK ágaliotiná Vilniuje apsilankë„Joint“ atstovai V Bekelmanas ir J Robinzonas ir pareiðkë noràprisidëti prie lietuviø atbëgëliø ðelpimo Norëdami nustatyti galimosparamos dydá, papraðë leidimo susipaþinti su Lietuviø karo atbëgëliøðelpimo komiteto iðlaidø sàmata 347 Geguþës mënesá Lietuviø komitetui ið „Joint“ komiteto atsiøstøpajamø buvo perduota 25 000 Lt Tuo tarpu vasario–geguþës mën iðJAV Raudonojo Kryþiaus atsiøstø sumø lietuviø komitetui buvo perduota122 835 litai 348 Kadangi atbëgëliø ðelpimo apskaita nebuvo vieninga visiems komitetams,yra pagrindo teigti, kad vienam lietuviui atbëgëliui iðeidavodaugiau nei po minëtus 85 ct Lietuviø komitetas, pateikdamas ataskaitàapie skirtas lëðas vieno lietuvio atbëgëlio iðlaikymui, nurodë pinigus„neskaitant gaunamø nemokamø butø ir daiktiniø aukø“, o lenkøkomitetas – „neáskaitant daiktiniø aukø“ Vadinasi, lenkø mokestis uþbutà buvo áskaièiuotas á 1,25 Lt sumàMatyt, lietuviø atbëgëliø ðelpimas sukûrus atskirà Lietuviø karoatbëgëliø ðelpimo komitetà pagerëjo ir nedaug kuo skyrësi nuo lenkøðelpimoAtbëgëliø stovyklose apgyvendinti atbëgëliai buvo maitinami maþdaugvienodai Èia ðelpimas buvo skirstomas pagal tai, dirba jie ar nedirbaAntai balandþio mën vienam nedirbanèiam atbëgëliui buvo skirta18 kg duonos, 4,5 kg jautienos, 1 kg laðiniø, 1,5 kg kvietiniø miltø,1 kg cukraus, per 4 kg darþoviø, 12 kg bulviø ir kt Dirbantiems atbëgëliamsmaisto davinys buvo daug didesnis – 25 kg juodos duonos, 7,5kg jautienos, 1,5 kg laðiniø ir tiek pat cukraus ir ttAtbëgëliø vaikams iki 14 m papildomai buvo duodama po pusælitro pieno3471940 m geguþës 20 d raðtas „Dël p vyr referento V Vileiðio ð m geguþës 17 dpraneðimo p Finansø departamento direktoriui apie karo atbëgëliø ðelpimo darbàVilniuje“ // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2164 – L 76348Lietuviø komiteto pajamos // Ten pat – L 81139

Dël kokiø nors prieþasèiø neimantys maisto davinio atbëgëliaigaudavo pinigais 70 ct dienaiAtbëgëliø ðelpimas Vilniuje taip ir nebuvo deramai sutvarkytasTikrinti ðá darbà Vilniuje 1939 m gruodþio 21–23 d Karo atbëgëliamstvarkyti komisariatas pasiuntë tikrinti Vincà Norkaitá Patikrinimo aktejis nurodë, kad Vilniaus miesto karo atbëgëliø ðelpimo sàlygos yra sunkios,nëra tiksliø duomenø apie ðelpiamuosius Nenormali padëtis suþydø ðelpimu Juos ðelpia atskiras komitetas 349 Padëtis nepasikeitë ir sausio mënesá Karo atbëgëliams tvarkyti komisarasT Alekna 1940 m sausio 25 d informavo vidaus reikalø ministrà, kad Vilniuje atbëgëliø reikalus faktiðkai tvarko vietoj I Zagurskiokomiteto veikiantis lenkø komitetas Ðelpimo darbe nëra reikiamosapskaitos ir kontrolës, todël neámanoma nustatyti, kas yra ðelpiamasLietuviai atbëgëliai Vilniuje yra nepatenkinti Lietuvos RaudonojoKryþiaus ágaliotinio I Jurkûno-Ðeiniaus darbu, nes jis yra per daug nuolaiduslenkø komitetui Komisaras siûlë ðelpimo darbà pavesti tiesiogiaiLRK skyriui Vilniuje, o LRK ágaliotinio vietà panaikinti 350 Netvarka ðelpimo darbe nebuvo likviduota Antai 1940 m vasario26 d Vilniaus miesto ir apskrities virðininkas Ðepetys su lenkø ir þydøsekcijø pirmininkais I Zagurskiu ir Z Zareckiu aplankë kai kurias pabëgëliøgyvenamàsias vietas bei bendrabuèius Paaiðkëjo, kad yra ðelpiaminet ir tokie, kurie gyvena prabangiame „Þorþo“ vieðbutyje Vilniausmiesto ir apskrities virðininkas konstatavo, kad èia reikia padaryti tvarkàir ðelpti tik tuos, kuriems ði paðalpa tikrai yra reikalinga 351 Karo atbëgëliams ðelpti apskaitos tvarka Lietuvos RaudonojoKryþiaus Vyriausiosios valdybos buvo aprobuota tik 1940 m kovo 29d posëdyje 352 140349V Norkaièio 1939 12 28 raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui // Ten pat –F 757 – Ap 9 – B 289350T Aleknos 1940 01 25 raðtas vidaus reikalø ministrui // Ten pat – B 5 – L 59351Vilniuje susektas slaptas degtinës sandëlys // Lietuvos þinios – 1940, vasario 27352LRK vyriausiosios valdybos 1940 03 29 posëdþio protokolas // LCVA – F 757 –Ap 9 – B 5 – L 105

Paskelbus ðià tvarkà, lietuviø ir lenkø atbëgëliø komitetai ávedëgrieþtà gaunamø ir iðleidþiamø pinigø apskaità, tuo tarpu þydø atbëgëliøir ateiviø 353 komitetai, matyt nenorëdami, kad Lietuvos valdþios organaiþinotø tikràjà padëtá apie atbëgëliø þydø ðelpimà, apskaità taipbuvo sujaukæ, kad buvo sunku susigaudyti, todël 1940 m pradþiojeFinansø departamento vyr referentas V Vileiðis èia atliko patikrinimà,kurio metu nustatyta, kad apskaita labai netiksli Visai buvo neaiðku,kam ir kur per 1940 m sausio – balandþio mënbuvo panaudota360 000 Lt 354 Pagrindinis kaltininkas dël tokios netvarkos apskaitoje buvo LietuvosRaudonasis Kryþius Þydai tik sëkmingai naudojosi tuo, kad nebuvoávesta grieþtos atskaitomybës 1940 m kovo 29 d LRK valdybospriimtos atskaitomybës taisyklës buvo sunkiai pritaikomos atbëgëliø komitetøveikloje, todël jos buvo atðauktos, o nesant normatyviniø aktønieko kaltinti nebuvo galima 355 Dalá kaltës reikia priskirti ir karo atbëgëliams tvarkyti komisaruiJo ásakymas, pavedàs Lietuvos Raudonajam Kryþiui karo atbëgëliø ðelpimà,buvo paskelbtas tik 1940 m vasario 18 d, o ðelpimo darbas jaubuvo vykdomas nuo 1939 m spalio mën Dël to susidarë didelis buhalteriniodarbo atotrûkis, kurá likviduoti reikëjo daug laiko ir personaloTuo tarpu LRK vyr ágaliotinio ástaiga Vilniuje turëjo tik vienà buhalterá,einantá antraeiles pareigas 356 Kad bûtø nustatyta tikroji ðelpimo padëtis ir patikrinta komitetoveikla, Finansø ministerijos Finansø departamento vyr referentas V3531939 m rudená prijungus Vilniø ir Vilniaus sritá, Lietuva atgavo beveik 7 tûkstkvadratiniø kilometrø savo teritorijos su apie 450 tûkst gyventojø Jiems buvosuteikta Lietuvos pilietybë, iðskyrus apie 80 tûkst gyventojø, kurie buvo atvykæ áVilniø ir jo sritá po 1920 m spalio mën, t y po Lenkijos okupacijos Tai ávairûsvaldininkai bei kiti kolonizatoriai Ðie þmonës oficialiuose Lietuvos Respublikosdokumentuose buvo vadinami ateiviais354V Vileiðio 1940 m geguþës 17 d raðtas Finansø departamento direktoriui //LCVA – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 8355Finansø departamento vyr referento V Vileiðio 1940 m geguþës 18 d raðtaskaro atbëgëliø reikalams tvarkyti komisarui // Ten pat – B 5 – L 119356LRK ágaliotinio Vilniuje 1940 m geguþës 20 d raðtas // Ten pat – F 383 – Ap 7– B 2164 – L 82141

Vileiðis rekomendavo karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisarui nustatytibendrà komitetø atskaitomybës tvarkà, o pagal jà – komitetøapskaità ir bendrà fondø apskaità Komitetø veiklai patikrinti pasiøstispecialistus, kurie vietoje galëtø atlikti iðsamø patikrinimà, nes per 1940m sausio – balandþio mën atbëgëliø ðalpos fondø apyvarta sudarë5 195 175 Lt ir be rimtos revizijos to patikrinti nebuvo galima 357 1940 m geguþës pradþioje LRK karo atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotiniuvietoje Igno Jurkûno-Ðeiniaus buvo paskirtas ats brig gen JonasSutkus, kurá geguþës 20 d Finansø departamento vyr referentas VVileiðis supaþindino su atbëgëliø ðelpimo bûkle ir finansø padëtimi 358 Pagaliau geguþës mënesá buvo parengti vieningi visoms ðelpianèiomsorganizacijoms ðelpimo atskaitomybës dokumentai, þiniaraðèiaiir birþelio 3 d iðsiuntinëti visoms organizacijoms 359 Vis labiau stokojant lëðø atbëgëliø ðelpimui ir kartu siekiant ávestigrieþtà ðelpimo apskaità, LRK karo atbëgëliams Vilniaus srityje ðelptibendrasis komitetas paskelbë, jog iki birþelio 15 d visi karo atbëgëliaiprivalo Raudonajame Kryþiuje pasiimti ðalpos knygeles Buvo praneðta,kad atbëgëliai, kurie nustatytu laiku nepasiims ðiø knygeliø, vëliaunegalës bûti ðelpiami 360 1940 m pavasará pradëjus blogëti ðelpiamøjø padëèiai, atbëgëliai,ypaè gyvenantys bendrabuèiuose, pradëjo aplinkiniams gyventojams pardavinëtiduotus jiems drabuþius bei bendrabuèiuose esanèius daiktusTai masiniu reiðkiniu tapo sovietams okupavus Lietuvà, todël jau naujasLietuvos vidaus reikalø ministras Meèislovas Gedvilas birþelio pabaigojepasiraðë ásakymà, pagal kurá sugauti parduodant minëtus daiktusatbëgëliai turëjo bûti baudþiami 1000 Lt bauda arba areðtu iki vienomënesio 361 142357V Vileiðio 1940 m geguþës 18 d raðtas karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisarui// Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 119358V Vileiðio 1940 m geguþës 28 d raðtas Finansø departamento direktoriui // Tenpat – L 70359LRK vyriausiojo ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti 1940 06 03 raðtas // Ten pat– L 132–151360Sostinës naujienos // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, geguþës 15361LCVA – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 628

Kaip jau buvo minëta, daugiausia lëðø gaudavo þydø atbëgëliaiIki 1940 m geguþës 1 d „Joint“komitetas kiekvienà mënesá iðmokëdavoÞydø atbëgëliams ðelpti komitetui 298 000 Lt (50 000 doleriø)Drauge su gaunamu per Lietuvos Raudonàjá Kryþiø priedu ið valstybësfondo atbëgëliams ðelpti þydø komiteto gaunama suma siekdavo444 000 Lt Vienam atbëgëliui per mënesá vien ið ðios sumos atitinkamaitekdavo 44 litaiIð ðiø 44 Lt komitetui pavykdavo savo ðelpiamuosius maitinti 3kartus per dienà, aprûpinti juos butais bei bendrabuèiais, drabuþiais,medicinos pagalbaToliau komplikuojantis tarptautinei padëèiai ir vis labiau pleèiantiskaro gaisrui Europoje, ëmë maþëti ir siunèiamos atbëgëliams sumosNuo 1940 m geguþës 1 d Lietuvos Raudonasis Kryþius ið valstybësgaunamas priemokas prie paaukotø sumø þydø komitetui mokëtinustojo, nes labai sumaþëjo lëðos kitoms atbëgëliø grupëms, todël ðiassumas ëmë skirti kitiems komitetamsGeguþës mën „Joint“ þydø komitetui dar sumokëjo 444 000 Ltsumà Mënesio pabaigoje þydø komitetas gavo praneðimà ið „Joint“ centroNiujorke, kad dël tam tikrø prieþasèiø „Joint“ LRK Þydø atbëgëliamsðelpti komitetui sumaþina paðalpà iki 35 000 doleriø, arba iki207 777 litø, o tai vidutiniðkai vienam atbëgëliui sudarë 20 Lt permënesá 362 Nuo birþelio 1 d ðis komitetas tegavo 298 000 litø Taigivienam ðelpiamajam suma sumaþëjo iki 27 litø á mënesáSusiklosèius tokioms aplinkybëms, nuo birþelio 1 d Þydø atbëgëliamsðelpti komitetas buvo priverstas apsiriboti vien atbëgëliø maitinimuir sustabdyti visas kitas teikiamø paðalpø formas, t y apribotas nemokamasmedicininis aptarnavimas, aprûpinimas drabuþiais, apmokëjimasuþ ávairius kursus ir ktDël ðios prieþasties þydø organizacijos pradëjo siaurinti savo veiklà,likviduoti kai kuriuos padalinius, rûpintis þydø atbëgëliø ásidarbinimu1940 m geguþës 4 d Vilniaus þydø organizacijos „Ort“ vadovybë362LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto veiklos þinios // Ten pat – F 1147 – Ap1 – B 11 – L 195; Rytø Lietuvoje pas 91350 ateiviø // Lietuvos þinios – 1940,geguþës 31143

pakartotinai kreipësi á karo atbëgëliams tvarkyti komisarà T Aleknà,praðydama, kad jis leistø þydø atbëgëliams amatininkams dirbti laukodarbus ir suteikti galimybæ jiems specializuotis darbui þemës ûkyje 363 Komitetui teko sumaþinti ðelpiamø atbëgëliø skaièiø iki 10 078 asmenøNuo ðelpimo pradþios iki 1940 m liepos 1 d atbëgëliams ðelptiuþsienio organizacijos paaukojo 5 549 720,26 Lt Prie ðiø sumø valstybësiþdas primokëjo 2 539 849,83 Lt Atbëgëliø iðlaikymui Lietuvos vyriausybeiteko skirti 34,84 proc visø jiems skirtø lëðøDaugiausia paaukojo „Joint“ komitetas – apie 3 milijonus Lt, Huveriokomitetas – 0,8 milijono, Didþiosios Britanijos ðalpos organizacijos– 0,5 milijono LtIð ðiø sumø buvo iðleista:Þydø atbëgëliø komiteto – 4 102 950,65 Lt,Lenkø ” ” 1 527 886 Lt,Lietuviø ” ” 137 654,09 Lt,Lenkø ateiviø komiteto – 1 140 950 Lt,Þydø ” ” 370 800 Lt,Atbëgëliams ið Èekoslovakijos – 8 535,06 Lt—————————————————————Ið viso7 288 775,15 LtBe to, LRK vyr ágaliotinio ástaiga iðleido atbëgëliø stovyklomsárengti Þagarëje, Kybartuose, Vilkaviðkyje, Ukmergëje, Vaitkuðkyje, Rokiðkyje,atbëgëliø gydymo iðlaidoms apmokëti, administravimo ir kitiemsreikalams dar 800 784,94 LtTaigi ið viso atbëgëliams buvo iðleista 8 089 560,09 Lt 364 144363Þilënas V Vilnius rengiasi pirmajam miesto tarybos posëdþiui // Ten pat – 1940,birþelio 5364Vyr ágaliotinio J Sutkaus 1940 m liepos 26 d raðtas vidaus reikalø ministrui //LCVA – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 68–69

9 MEDICININË IR SANITARINË ATBËGËLIØPRIEÞIÛRAMedicininá lenkø atbëgëliø aptarnavimà á savo rankas paëmë Lenkøatbëgëliø komitetas Susirgusieji ligoniai buvo gydomi Vilniaus ligoninëseUþ jø gydymà komitetas mokëjo po 6 Lt per parà Komitetas taippat mokëjo uþ atbëgëliø apsilankymus poliklinikose bei ten atliktus patarnavimusVien 1939 m gruodþio mën komitetas medicininiam atbëgëliøaptarnavimui iðleido 22 600 LtVos tik vokieèiams 1939 m spalio mën pradëjus tremti þydus iðSuvalkijos á Lietuvà, Lietuvos Raudonojo Kryþiaus, lietuviø-þydø komiteto,„Joint“, „Hicem“ ir „Oze“ organizacijø atstovai dr Matukas,Raèkauskas, V Bekelmanas, Razauskas ir dr Bliudzas iðvyko susipaþintisu atvarytøjø bûkle vietoje 365 Þydø sveikatos apsaugos draugija „Oze“ tuojau iðsiuntë gydytojus,medicinos seseris, medikamentø Vietoje, siekiant suteikti paramà, susikûrëvisuomenës komitetai, vietos lietuviai atidavë ðiems likimo blaðkomiemsþmonëms viskà, kà galëjo Ligoniai buvo paguldyti á vietines ir„Oze“ ligonines, „Joint“ komitetas tuojau suteikë piniginæ paramàKad sëkmingiau vyktø ðelpimo ir kitas darbas, „Oze“ draugijaásteigë savo skyrius ðiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Balbieriðkyje,Kazlø Rûdoje, Kalvarijoje, Kybartuose, Marijampolëje, KudirkosNaumiestyje, Pilviðkiuose, Seirijuose, Simne, Ðakiuose, Virbalyje,Viðtytyje ir VilkaviðkyjePrieð perkeliant ðiuos þmones ið Lazdijø, Kalvarijos ir Vilkaviðkio,sukurti jiems globoti komitetai parûpino gyvenamàsias patalpas, pasirûpinimomaitinimu ir viskuo, kas bûtina Vietos komitetai dalá jø apgyvendinopasiturinèiø þydø ðeimose arba pas gimines ir tokiu bûduðiek tiek sumaþino iðlaidas jø iðlaikymui Nors rûpesèiø su ðiais tremtiniaisbuvo nemaþø Beveik visiems reikëjo parûpinti naujø drabuþiøApie treèdalis visø iðtremtøjø ið Suvalkijos buvo vaikai ir seniai, todël365Lietuvos þydø sveikatos apsaugos draugijos “Oze” 1940 03 29 raðtas // Ten pat –L 169145

jiems reikëjo garantuoti nuolatinæ medicininæ prieþiûrà Be to, ir likusiemsdviem treèdaliams dël patirtø vargø ir nelaimiø irgi reikëjo medicininëspagalbos Daugelis sirgo ávairiomis perðalimo ligomis, daugeliuibuvo sutrikusi psichika, nemaþai puolë á depresijà, buvo labaidirglûs Pagaliau reikëjo rûpintis vaikø mokymu 366 Ðá kilnø darbà dirbanèiai draugijai „Ezro“ savo aukomis padëjoLietuvos gyventojai, aukas siuntë fabrikai ir gamyklos Antai akcinë bendrovë„Guma“ 1939 m lapkrièio 21 d atbëgëliø komitetui prie „Ezro“draugijos paaukojo 3000 Lt ir kt 367 Be medicinos pagalbos sergantiesiems, komitetas vykdë nuolatinæsanitarinæ bendrabuèiø ir valgyklø prieþiûrà Ðá darbà dirbo 5 gydytojai 368 Atbëgëliams maudytis I Zagurskio vadovaujamas komitetas dvidienas per savaitæ nuomojo „Agresto“ pirtá Per dienà joje galëjo iðsimaudytipo 1000 þmoniø Kiekvienas, atëjæs á pirtá, savo baltinius, rûbusir antklodæ atiduodavo dezinfekuotiBaltiniams skalbti 1939 m gruodþio 17 d komitetas atidarë skalbyklàBaltiniai skalbimui buvo priimami ið komiteto punktø ir atskiraiið atbëgëliø Bendros skalbyklos iðlaidos buvo apie 2300–2500 Lt permënesá 369 Sanitarinæ þydø atbëgëliø prieþiûrà á savo rankas paëmë draugijos„Oze“ Kaune ir „Toz“ Vilniuje 370 Vëliau, „Toz“ susijungus su„Oze“, rûpinosi viena „Oze“ 371 Iki karo draugija “Oze” rûpinosi Lietuvos þydø sveikatos apsauga,bet 1939 m pradþioje pasirodþius karo atbëgëliams ið Klaipëdos,o vëliau ið Lenkijos, perëmë rûpinimàsi ir jø aptarnavimuDraugija ávedë sanitarinæ visø bendrabuèiø kontrolæ, tam panaudodamair gydytojus atbëgëlius Gydytojas ir medicinos seserys 2-3 kar-146366Paþyma apie þydø pabëgëliø komiteto prie draugijos “Ezro” Kaune veiklà // Tenpat – F 1147 – Ap 1 – B 7 – L 504–5063671940 m lapkrièio 18 d paþyma // Ten pat – B 30 – L 350368V Norkaièio 1940 m sausio 22 d raðtas karo atbëgëliams tvarkyti komisarui //Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 289 – L 17369Ten pat – L 17–18370Ten pat – B 6 – L 285371Legalizuota þydø sveikatos draugija „Oze“ // Lietuvos þinios – 1940, kovo 11

tus per savaitæ apsilankydavo kiekviename bendrabutyje Visuose bendrabuèiuoseir nakvynës namuose „Oze“ ásteigë vaistinëles, organizavoprausimàsi pirtyse atliekant privalomà dezinfekcijà, baltiniø skalbimuiásteigë 6 skalbyklas„Oze“ atbëgëliams teikë nemokamà medicinos pagalbà ambulatorijose,ligoninëse bei iðkvietus gydytojà á namus Vien ambulatorijose buvosuteikiama parama apie 250 ligoniø per dienà Vilniaus „Oze“ vasaroskolonijos patalpose buvo árengta 70 vietø ðeimos sanatorija 372 Beto, „Oze“ draugija nemokamai maitino per 400 vaikø 373 Vien per pirmàjá1940 m ketvirtá ði organizacija suteikë medicinos pagalbà 12 260atbëgëliø, ið jø 5862 pacientams suteikta stomatologinë pagalba, kitiemsgydytos akiø, odos, nervø ligos, atlikta ðimtai chirurginiø operacijø 374 Tai buvo turtinga organizacija, ðelpiama Centrinio þydø sveikatosapsaugos komiteto Paryþiuje Be to, jà ðelpë ir kitos organizacijos Antaiið „Warburg Co“, „Amsterdam“, „American Jewish Joint DistributionCommittee“ ði draugija gavo: 1939 m gruodþio 20 d, 1940 msausio 25 d, vasario 19 d – po 7000 doleriø, kovo 5 d – 2000, kovo 20d – 7000, balandþio 15 d – 6000, balandþio 26 d – 3000 doleriø 375 Ðios draugijos mënesinis biudþetas siekë daugiau kaip 100 tûkstlitø 376 Susipaþinti su „Oze“ ir „Ort“ organizacijø veikla Lietuvoje bei atbëgëliøbûkle 1940 m sausio pradþioje buvo atvykæs ið Londono „Ort“ir „Oze“ centrinis komitetø Londono ir Paryþiaus atstovas, þymus þurnalistasHonigas (Honig) Su „Oze“ ir „Ort“ organizacijø vadovais buvoaptartos platesnës kontruktyvios socialinës veiklos, kuri turëjo apimtiir atbëgëlius, klausimus 377 „Oze“ draugija rûpinosi þydø sveikata tol, kol 1940 m sovietøbuvo likviduota372Lietuvos þydø sveikatos apsaugos draugijos „Oze“ 1940 01 24 raðtas // LCVA – F757 – Ap 9 – B 6 – L 105373Lietuvos þydø sveikatos apsaugos draugijos “Oze” 1940 03 29 raðtas // Ten pat – L 170374Kruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos – P 32375Centrinio þydø banko 1940 05 10 paþyma // Ten pat – B 5 – L 219376Legalizuota Vilniaus þydø sveikatos draugija “Oze” // Lietuvos þinios – 1940, kovo 11377Á Lietuvà atvyko „Ort“ ir „Oze“ atstovas // Apþvalga – 1940, sausio 8147

10 ATBËGËLIØ IÐKELDINIMAS IÐ VILNIAUS IRVILNIAUS SRITIES Á KITAS LIETUVOS VIETOVESDidþiulë atbëgëliø koncentracija Vilniuje ir Vilniaus srityje labaiapsunkino jø aprûpinimà ir bent kiek þmoniðkesniø gyvenimo sàlygøsudarymà Be to, didelio skaièiaus atbëgëliø ið buvusios prieðiðkos Lietuvaivalstybës buvimas Vilniuje kirtosi ir su Lietuvos administracijosplanais Vilniø sulietuvinti ir átraukti já á bendrà Lietuvos gyvenimà,todël Lietuvos administracija, vos tik perëmusi Vilniø ir jame ðiek tiekapsitvarkiusi, ëmë rûpintis atbëgëliø skaièiaus Vilniuje maþinimu1939 m lapkrièio 21 d, siekiant paskatinti atbëgëliø iðsikëlimà iðVilniaus, vyriausiasis geleþinkeliø direktorius iðleido ásakymà, pagal kurágeleþinkeliais leista vaþiuoti nemokamai visiems asmenims, kurie iðsikelianuolat gyventi ið Vilniaus ir jo srities á uþsiená ar kurià kità Lietuvosvietovæ Tokiø asmenø bagaþà iki 100 kg, iðskyrus baldus, irgi buvoásakyta perveþti nemokamai 378 Taèiau norinèiøjø tuo pasinaudotidaug neatsirado1939 m gruodþio mën prasidëjus atbëgëliø registracijai policijosnuovadose, Vilniaus miesto ir apskrities virðininkas nurodë policijosvadui ir nuovadø virðininkams atsiþvelgti á atbëgëliø turtines galimybessamdytis butus ir apsirûpinti pragyvenimu Neturtinguosius stengtis nukreiptiá Þagaræ, kur tada buvo planuojama apgyvendinti apie 500 þmoniøLietuvos Raudonasis Kryþius turëjo ið anksto pasirûpinti patalpomis,sanitarijos reikalais, maitinimu, medicinos pagalba 379 Be to, 1939m gruodþio 16 d karo atbëgëliams tvarkyti komisaras kreipësi á visusapskrièiø virðininkus, kad jie iki 1940 m sausio 15 d atsiøstø þiniø, kokiuspastatus jø apskrityse galima panaudoti atbëgëliø apgyvendinimui380 148378Vyriausiojo geleþinkeliø direktoriaus ásakymas Nr 175 // LCVA – F 757 – Ap9 – B 6 – L 244379Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 111380Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro 1939 12 16 aplinkraðtis apskrièiø virðininkams// LCVA – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 17

Á Þagaræ jau 1940 m sausio 15 d ið Vilniaus universiteto bendrabuèiøturëjo bûti atveþta 600 buvusiøjø lenkø studentø atbëgëliø ir èiaapgyvendinta Taèiau perkeliant ðiuos studentus buvo nemaþai nesusipratimøLenkai visaip stengësi juos iðlaikyti Vilniuje Kadangi ðiuosstudentus buvo ásakyta ið Universiteto bendrabuèiø iðkeldinti, 1940 msausio pradþioje Lietuvos Raudonojo Kryþiaus Vilniaus skyriaus darbuotojaiásteigë naujus bendrabuèius ir maitinimo punktus Landvarovos,Sodø 25 (2-ame korpuse), Bernardo 8, Rossa 2 ir Zawalna 21 gatvëseNaujuose bendrabuèiuose ir apgyvendino ðiuos studentus Kai kuriestudentai pasislëpë, taèiau energingai ásikiðus T Aleknai ir padedantpolicijai, studentams vis tik teko vykti á Þagaræ 381 Tuo paèiu raðtu T Alekna praðë Lietuvos Raudonojo Kryþiauspirmininkà uþdrausti steigti Vilniuje ir jo srityje naujus bendrabuèiusbei maitinimo punktus atbëgëliamsAtbëgëliø reikalams tvarkyti komisariatas numatë apie 50 vietoviøávairiose Lietuvos vietose, kur buvo galima iðkeldinti atbëgëlius iðVilniaus ir jo kraðto1940 m balandþio pabaigoje karo atbëgëliams tvarkyti komisarasVilniaus miesto ir apskrities virðininkui pateikë savo atbëgëliø evakuacijosið Vilniaus ir jo srities planà Juo remiantis:1 Lietuvos Raudonasis Kryþius turi pamaþu likviduoti lenkø atbëgëliøbendrabuèius ir ðelpimo punktus, ið anksto paskelbdamas, kadakokie bendrabuèiai bus uþdaryti ir kur jie iðkeldinami2 Policija privalo uþdaromuose bendrabuèiuose tikrinti gyventojødokumentus ir, jei iðvykimo ið Vilniaus terminas jau pasibaigæs, gabentijuos priverstinai á jiems skirtas gyvenamàsias vietas Tø gyventojø, kurieturi leidimus gyventi Vilniuje, dokumentuose padaryti atitinkamas pataisas,áraðyti naujas paskyrimo vietas ir juos paèius ápareigoti ten vykti3 Atbëgëliai, kurie patys iðvyks ið Vilniaus, bus toliau maitinamiir ðelpiami Tie, kurie liks Vilniuje, nustos paðalpø 382 381T Aleknos 1940 m sausio 12 d raðtas vidaus reikalø ministrui // Ten pat – B 6– L 128; T Aleknos 1940 m sausio 20 d raðtas LRK pirmininkui // Ten pat – L267382Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa 1939–1940 – P 112149

Ðis gana grieþtas planas atsirado todël, kad atbëgëliai visokiausiaisbûdais bandë iðsisukti ir pasilikti Vilniuje R Þepkaitës nuomone,kuriai tenka visiðkai pritarti, tai visø pirma buvo psichologinis reiðkinys– nenoras atsiskirti nuo visumos, nuo lenkiðkos aplinkos Be to,juos smarkiai veikë lenkø nacionalistinis pogrindis, kuris stengësi iðlaikytiVilniuje suburtus lenkus tam atvejui, jei karui pasibaigus èiavyktø kokie nors rinkimai ar plebiscitas 383 Iðkeldinimas, galima sakyti, buvo prievartinis nuo pat pradþiø,nes atsisakiusiems iðsikelti buvo nutraukiama Raudonojo Kryþiauspaðalpa 384 , o karo pabëgëliai, kurie nepaklusæ ásakymui bandë slapstytis,buvo baudþiami 6 mënesiais areðto Juos slëpusieji – bauda iki 5tûkst litø arba 6 mën areðto arba abiem bausmëmis kartu 385 Atbëgëliai, kad nebûtø iðkeldinti, raðydavo praðymus ávairiausiomsinstitucijoms ir taip atitolindavo iðkëlimà Prasidëjo fiktyvios vedybossu Vilniaus gyventojais ir kt Be to, atbëgëliø iðkeldinimui trukdë ir nesuderintiveiksmai tarp ávairiø Lietuvos valdþios ástaigø Policijos nuovados,iðduodamos atbëgëliams dokumentus, kartu nurodydavo ir kurjiems iðvykti Dalis atbëgëliø vasario – kovo mën ten buvo nuvykæ,taèiau, neradæ paruoðtø gyvenamøjø patalpø bei iðlaikymo, gráþo atgalá VilniøLietuvos Raudonasis Kryþius savo pastangomis árengë atbëgëliøstovyklas Rokiðkyje (buvusi internuotojø stovykla), Þagarëje 1940 mbalandþio 1 d buvo ásteigta LRK atbëgëliø stovykla Pabaisko valsèiausVaitkuðkio dvare Á ðià stovyklà buvo numatoma ákurdinti iðkeltus iðVilniaus atbëgëlius, taip pat dël blogos sveikatos paleistus ið internuotøjøstovyklø karius Stovyklos komendantu buvo paskirtas atsargos kapitonasKostas Karpenka 386 Taèiau, kaip matyti ið LRK vyr ágaliotiniokaro atbëgëliams ðelpti 1940 m kovo 29 d raðto E Turauskui, susidarëdideliø kliûèiø rasti karo atbëgëliø, kuriuos bûtø galima apgyvendinti150383Ten pat – P 111–112384Kà veikia L Raudonasis Kryþius // Lietuvos þinios – 1940, balandþio 16385Áspëjimas atbëgëliams // Ten pat – 1940, balandþio 16386Pabaisko policijos nuovados virðininko Urbono 1940 m balandþio 21 d raðtasUkmergës apskrities policijos vadui // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 5 – L 240

tose stovyklose, nes dauguma jø jau turëjo nurodytas apsistojimo vietasNorint pakeisti atbëgëliams paskirtas vietas á kitas, kur buvo árengtosLRK atbëgëliø stovyklos, buvo reikalinga paskyrimà padariusiai policijosnuovadai pateikti atitinkamà paþymà, kurá pastaroji áformindavogana negreitai, ágaliotinis reikalavo, kad Karo atbëgëliams tvarkyti komisariataspaspartintø iðkeldinimo procedûrà 387 LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas su Vilniaus miesto ir apskritiesvirðininku buvo suderinæ, kuriuos þydø „chalucø“ bendrabuèiøgyventojus iðsiøs á provincijà, o kurie liks Vilniuje, kadangi greitaiturëjo iðvykti á Palestinà Buvo pateikti sàraðai, taèiau II policijos nuovadojeiðduodant dokumentus viskas buvo supainiota Panaði istorijaðioje nuovadoje nutiko iðduodant liudijimus bei nurodant persikëlimovietas rabinø seminarijos auklëtiniams Jie turëjo vykti á Raseinius, ogavo paskyrimus visai kitur 388 Aiðku, tokia kai kuriø ástaigø veikla trikdë perkëlimo tempus1940 m balandþio 20 d T Alekna vël kreipësi á Vilniaus miesto irapskrities virðininkà, praðydamas neiðvykusius á jiems paskirtas naujasapsistojimo vietas atbëgëlius grieþtai nubausti ir iðgabenti prievarta 389 Taèiau èia reikia paþymëti, kad T Aleknos energingø veiksmø raðantraðtus ávairioms instancijoms dëka, padedant spaudai, 1940 m kovo–balandþio mënesiais buvo sudaryta nuomonë, kad pagrindinis atbëgëliøiðkeldinimo ið Vilniaus vilkintojas yra LRK karo atbëgëliams Vilniaussrityje ðelpti komitetas Tuo tarpu LRK vykdë perkëlimà, taèiauperkeldavo tik tuos, kurie turëjo policijos ásakymà iðsikelti ið Vilniaus irjo kraðto LRK, gavæs nurodymà perkelti atbëgëlius, ëmësi visø reikiamøpriemoniø Balandþio mënesá buvo ásakyta visiems tautiniamsatbëgëliø komitetams nutraukti ðelpimà tiems karo atbëgëliams, kurieneturëjo policijos leidimo toliau gyventi Vilniuje Kad ðis ásakymas bû-387LRK karo atbëgëliams ðelpti vyrágaliotinio raðtas E Turauskui // Ten pat – F383 – Ap 7 – B 2275 – L 53388Raðtas Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B10 – L 14389T Aleknos raðtas Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – F 757 –Ap 9 – B2 – L 83151

tø vykdomas, Karo atbëgëliams ðelpti komiteto pareigûnai ëmë tikrintibendrabuèiuose gyvenanèiø bei lankanèiø maitinimo punktus dokumentusBe to, komitetas per spaudà ir per tautinius komitetus dar kartàpaskelbë visiems atbëgëliams, kad jie ið Vilniaus bus iðkeldinti 390 Pradëjæ atbëgëliø perkëlimo darbà, Raudonojo Kryþiaus atstovaivisai nelauktai susidûrë su jiems neiðsprendþiamomis juridinëmis problemomisIðkeldinti ið Vilniaus LRK atstovai galëjo tik tuos atbëgëlius,kurie neturëjo policijos leidimo pasilikti Vilniuje Taèiau paaiðkëjo, kadnet 80-èiai proc karo atbëgëliø lenkø policija buvo suteikusi teisæ apsigyventiVilniuje ar jo srityje Kiti turëjo terminuotus leidimus, ir nepasibaigusterminui jø iðkelti irgi negalëjo Raudonojo Kryþiaus atstovai negalëjokaip reikiant pasinaudoti ir labai paprastu ir veiksmingu T Aleknospatarimu – uþdaryti atbëgëliø bendrabuèius bei nutraukti maitinimà,nes dauguma atbëgëliø, gyvenanèiø tuose bendrabuèiuose, turëjoteisëtus policijos leidimus gyventi Vilniuje Raudonasis Kryþius negalëjouþdaryti tø bendrabuèiø, kuriuose gyveno atbëgëliai, turëjæ iðvykti áVokietijà bei vasaros darbams á Estijà (darbams á Estijà buvo ásiregistravæper 2000 atbëgëliø Pirmasis jø transportas – 600 þmoniø – ið Vilniausiðvyko tik 1940 m geguþës 17 d) 391 Bendrabuèiø nebuvo galima uþdarytidar ir dël tos prieþasties, kad juose buvo árengtos valgyklos, kuriomisnaudojosi ir privaèiai gyvenæ atbëgëliai, turintys leidimus gyventi VilniujeTaèiau Raudonojo Kryþiaus atstovai planavo spræsti ir ðià problemà –perkelti atbëgëlius á pigesnius bendrabuèius ir taip dalá jø uþdaryti 392 Antai nuo 1940 m kovo 15 iki balandþio 8 d Vilniaus þydø atbëgëliamsðelpti komitetas likvidavo 3 bendrabuèius ir 5 valgyklas 393 Sumaþëjo irlenkø atbëgëliø bendrabuèiø skaièius152390LRK karo atbëgëliams ðelpti Vilniaus srityje vyr ágaliotinio 1940 m balandþio24 d raðtas LRK karo atbëgëliams ðelpti vyriausiajam ágaliotiniui Kaune // Tenpat – F 383 – Ap 7 – B 2275 – L 14391Sostinës naujienos // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, geguþës 2392LRK karo atbëgëliams ðelpti Vilniaus srityje vyr ágaliotinio 1940 m balandþio24 d raðtas LRK karo atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotiniui Kaune // LCVA – F383 – Ap 7 – B 2275 – L 14 antra pusë393Vilniaus þydø bendruomenës atbëgëliams ðelpti komiteto pirmininko Z Zareckio raðtasatbëgëliø reikalams tvarkyti komisarui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 166

Leidimus gyventi Vilniuje iki birþelio 15–30 d taip pat turëjo irtie atbëgëliai, kuriø vaikai mokësi mokyklose 394 Nurodymas iðkelti atbëgëlius ið Vilniaus, savaime suprantama, pradþiojesukëlë neigiamà reakcijà tarp atbëgëliø bei lenkø ir þydø visuomenësPradëjus vykdyti ðá nutarimà, 1940 m geguþës 20 d Vilniauscentrinë þydø pirkliø sàjunga, þydø sveikatos draugija „Oze“, þydø emigracijaiLietuvoje tvarkyti draugija „Hias-Ica“ ir Vilniaus þydø amatininkødraugija kreipësi á vidaus reikalø ministrà praðydamos neiðkeldinti„chalucø“, kurie laukia galimybës iðvykti á Palestinà, ávairiø mokykløir kursø moksleiviø, jø tëvø bei kai kuriø kitø atbëgëliø Ið ðioraðto matyti, kad apskritai visi þydai norëjo pasilikti Vilniuje Buvo árodinëjama,kad iðkëlus ið Vilniaus þydø atbëgëlius netgi nukentës Vilniausmiesto ekonomika bei visas Vilniaus ûkinis gyvenimas Raðto pabaigojebuvo praðoma sustabdyti atbëgëliø iðkëlimà ið Vilniaus arba iðkeltitik neþymià jø dalá 395 1940 m birþelio 6 d vidaus reikalø ministras Kazys Skuèas ant ðioraðto uþraðë rezoliucijà „Reikalà iðstudijuoti kartu su atbëgëliø komisariatuReferuoti“Á ðá praðymà Lietuvos valdþios organai ið dalies atsiþvelgë Vilniujetaip pat buvo palikti, atsiþvelgiant á jø specifinius poreikius, þydø raðytojaiir þurnalistai atbëgëliai 396 Taèiau iðkeldinimas vyko toliau Tada þydø draugija „Ort“ birþeliopradþioje bandë gauti leidimà steigti Vilniuje atbëgëliams ávairiuskursus, kad ðiuo pretekstu jie galëtø pasilikti Vilniuje Taèiau á tai buvoatsakyta, kad vykdant karo atbëgëliø iðsiuntimà ið Vilniaus tokiuskursus steigti nëra reikalo 397 Vis dël to þydø iðkeldinimas vyko kur kas lengviau nei lenkø karo394LRK karo atbëgëliams ðelpti komiteto inspektoriaus raðtas LRK karo atbëgëliamsðelpti vyr ágaliotiniui // Ten pat – B 5 – L 156395Raðtas vidaus reikalø ministrui // Ten pat – L 95396T Aleknos telefonograma Vilniaus miesto ir apskrities virðininkui // Ten pat – B3 – L 64397J Montvilos 1940 m birþelio 13 d raðtas Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatui// Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2280 – L 4153

atbëgëliø Þydai paprastai vykdavo pas savuosius, þydus, tarp kuriønetgi buvo jø giminaièiø Be to, jie nesijautë niekuo nusikaltæ Lietuvaibei lietuviø tautai, ko negalima pasakyti apie lenkus Todël jie, kitaipnei lenkai, nebijojo vykti á provincijàKovo pradþioje prasidëjo organizuotas atbëgëliø iðvykimas ið VilniausJie buvo perveþami nemokamai arba gràþinamos kelionës iðlaidosTokiai Lietuvos vyriausybës akcijai pritarë ir uþsienio organizacijøatstovai Ðiuo klausimu kovo pabaigoje A Gerutis, Lietuvos delegacijosprie Tautø Sàjungos sekretorius, Þenevoje buvo susitikæs suRaudonøjø Kryþiø draugijø sàjungos atstovu Maceroni, kità dienà –su Sàjungos generaliniu sekretoriumi de Ruþë bei Amerikos RaudonojoKryþiaus atstovu Europoje V Teiloru, kuris pareiðkë, kad paèiosLietuvos ástaigos turëtø pasirûpinti, jog paðalpos reikalingø þmoniøskaièius bûtø sumaþintas1940 m sausio 9 d pas dr A Trimakà apsilankæs H Linskispraneðë, kad kalbëjosi su H F Andersonu Ðis pareiðkë, kad jis niekoneturás prieð tai, kad atbëgëliai bûtø iðsiøsti á provincijà Taèiau jisiðreiðkë bûgðtavimà, kad taip iðskirstyti po visà kraðtà atbëgëliai galiiðplatinti ávairias ligas, nes kiek jis yra lankæsis lenkø bendrabuèiuose,visi jie buvæ neðvarûs ir netvarkingi Jis siûlë, prieð perkeliant atbëgëliusá provincijà, visiems atbëgëliams padaryti bendràjà dezinfekcijà irjuos praleisti per karantinà ir tik po to skirstyti po kraðtà 398 Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaras ragino kaip galimagreièiau vykdyti atbëgëliø iðkeldinimà ið Vilniaus Dël nepaprastai lëtøiðkeldinimo tempø jis nuolat kaltino Lietuvos Raudonàjá Kryþiø beiLRK karo atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotinio ástaigà Trûkus LRK vyrágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti kantrybei, jis 1940 m kovo 15 dadresuotame raðte URM Politikos departamento direktoriui kategoriðkaiatmetë keliamus kaltinimus, kartu apkaltindamas patá komisaràtuo, kad jau daugiau kaip du mënesius komisariatas nesugebëjo atliktisavo pagrindinio ir paèio paprasèiausio uþdavinio – parûpinti uþsire-154398A Trimako 1940 m vasario 12 d Pro memoria // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B282 – L 682

gistravusiems karo atbëgëliams atbëgëliø liudijimus, be kuriø atbëgëliøiðkeldinimas ið Vilniaus negali bûti vykdomas 399 Nepasitenkinimas per lëtu atbëgëliø iðkeldinimu ið Vilniaus atsispindëjoir spaudoje Antai 1940 m kovo 18 d „Lietuvos aido“ straipsnyje,pavadintame „Balsas ið Vilniaus dël Vilniaus“, buvo gana kategoriðkutonu reikalaujama iðkeldinti ið Vilniaus ir jo srities visus atbëgëlius400 1940 m kovo-balandþio mënesá iðkeldinimas jau vyko greitesniaistempais Iki balandþio 20 d á Þagaræ buvo perkelti 233 atbëgëliai,á Rokiðká – 40, á Vaitkuðká – 112, á Kybartus – 165, á Vilkaviðká –20, á Ukmergæ – 40 Vilkaviðkyje ir Ukmergëje buvo apgyvendinti internuotøjøkariø ðeimø nariai 401 Geguþës mënesá energingesniø priemoniø ëmësi Vilniaus miestoir apskrities virðininkas 1940 m geguþës pabaigoje buvo sudaryti sàraðaiatbëgëliø, kuriuos policija turëjo tuoj pat iðtremti ið Vilniaus miestoir srities Sàraðe buvo áraðytos 2 939 pavardës 402 Apie tai, kad neiðvykæ atbëgëliai bus priverstinai iðkeldinti, informavoir Lietuvos spauda 403 Atbëgëliai buvo iðkeldinami ne tik á atbëgëliø stovyklas, bet irkitas Lietuvos vietas Ðtai 1940 m geguþës treèiàjá deðimtadiená 177lenkai atbëgëliai buvo iðskirstyti á Simnà, Michalinavà, Plungæ, ÀþuoløBûdà, Panevëþá, Rokiðká, Ðiaudiniðkius, Vienuolius, Marijampolæ,Tauragæ, Ukmergæ, Alytø, Jonavà, Liudvinavà, Këdainius 404 Atbëgëliams tvarkyti komisariatas planavo iki birþelio 15 d likviduotiVilniuje visus atbëgëliø bendrabuèius, o iki liepos 1 d iðkelti ið399Vyr ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti 1940 03 15 raðtas E Turauskui // Ten pat– F 383 – Ap 7 – B 2275 – L 54400Balsas ið Vilniaus dël Vilniaus // Lietuvos aidas – 1940, kovo 18401LRK karo atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotinio 1940 m balandþio 24 d raðtas karoatbëgëliams tvarkyti komisarui // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2275 – L 27402Vilniaus miesto ir apskrities virðininko 1940 m geguþës 27 d raðtas atbëgëliøreikalams tvarkyti komisarui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 16 – L 113–179403þr Sostinës naujienos // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, geguþës 30404Atbëgëliø, iðvykusiø ið Vilniaus 1940 05 21 – 31 sàraðas // LCVA – F 757 – Ap9 – B 5 – L 126–129155

Vilniaus visus, net ir nesinaudojanèius paðalpomis atbëgëlius 405 Kadangi Lietuvos valdþios santykiai su Vilniaus kraðto dvasininkijabuvo labai átempti, birþelio pradþioje 18 atbëgëliø kunigø ir 156vienuoliai bei 61 vienuolë buvo perkelti á Liðkiavà bei Liðkiavos vienuolynà406 Iðkeldintus ið Vilniaus atbëgëlius þydus ëmë globoti Þydø karo atbëgëliamsðelpti komitetas prie draugijos „Ezro“ Remdamasis patirtimiperkeliant atbëgëlius ið Suvalkø trikampio, tose vietose, á kurias buvonumatyta perkelti atbëgëlius, buvo ákurti atbëgëliø ðelpimo komitetai,jeigu jø dar nebuvo 407 Vëliau, t y geguþës pabaigoje, Vilniaus irKauno komitetus sujungus á vienà, visais atbëgëliais ëmë rûpintis bendrasLietuvos Raudonojo Kryþiaus Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas 408 Atbëgëliø iðkeldinimas ið Vilniaus ir Vilniaus srities atsiëjo ne visaimaþus pinigus Kaip matyti ið parengtos sàmatos, iðkeldinti buvoplanuojama 8000 þmoniø Jiems buvo numatyta skirti: ávairiam inventoriuiásigyti – 518 380 Lt, virtuvës reikmëms – 42 862,50 Lt, butø árengimui– 102 471 Lt, perveþimo iðlaidoms – 863 713,50 Lt, trobesiøremontui – 60 000 Lt, butø nuomai – 18 005 Lt Buvo planuojama,kad ði operacija kainuos 941 718,50 Lt 409 Taèiau tai buvo tik vienkartinës iðlaidos, o paèios iðlaidos atbëgëliamsiðlaikyti turëjo gerokai iðaugti Kaip matyti ið 1940 m balandþio18 d sàmatà paaiðkinanèio vyr ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti raðto,LRK iðlaidos atbëgëliø ðelpimui turëjo padidëti, nes Vilniuje RaudonojoKryþiaus bendrabuèiuose gyveno tik 1 800 lenkø atbëgëliø, obuvo maitinama apie 8 000 Vadinasi, trys ketvirtadaliai atbëgëliø156405Þilënas V Vilnieèiai laukia, kad Vilnius virstø faktiðkàja sostine // Lietuvos þinios– 1940, birþelio 1406Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro 1940 m birþelio 11 d Pro memoria // LCVA– F 757 – Ap 9 – B 275 – L 41–42, 49, 58,407Þydø pabëgëliø komiteto prie draugijos „Ezro“ 1940 03 01 raðtas // Ten pat – F1147 – Ap 1 – B 7 – L 504408Kauno þydø atbëgëliø komiteto prezidiumo 1940 05 28 posëdþio protokolas //Ten pat – B 11 – L 138409Karo atbëgëliø ið Vilniaus iðkeldinimo iðlaidø sàmatëlë Projektas // Ten pat – F383 – Ap 7 – B 2275 – L 40–42

gyvenamàjá bûstà buvo susiradæ patys, o juos perkëlus reikëjo nuomotibutus Be to, Vilniuje atbëgëliams bendrabuèiai buvo suteikti nemokamai,o provincijoje tokiø nemokamø patalpø ne taip jau lengva buvosurasti Vilniuje atbëgëliø bendrabuèiuose ir valgyklose administracijosir ûkio iðlaidos buvo labai nedidelës, nes ten tà darbà dirbo patys atbëgëliaiPerkeliant atbëgëlius ið Vilniaus ðá personalà visur teko samdytiTai stovyklos komendantas, ûkvedys, buhalteris Visa tai kiekvienai stovyklaiatsiëjo maþiausiai 1000 Lt kiekvienà mënesá, o þinant, kad tokiøstovyklø buvo árengta ir rengiama ne viena, ðios iðlaidos sudarë apvaliàsumà – apie 20 000 Lt per mënesá Taigi, be vienkartiniø923 713,50 Lt iðlaidø, Raudonojo Kryþiaus iðlaidos atbëgëliams darturëjo padidëti 38 000 Lt per mënesá Reikëjo didinti iðlaidas atbëgëliams,o tai buvo ne taip jau paprasta 410 Iki 1940 m birþelio 15 d ið Vilniaus buvo iðkeldinta 1975 lenkai ir3245 þydai, taigi ið viso 5220 asmenys 411 Tolesniam atbëgëliø iðkeldinimuisutrukdë 1940 m birþelio ávykiai Lietuvoje1940 m birþelio 15 d Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, karo atbëgëliøiðkeldinimo ið Vilniaus ir jo srities politika ið pradþiø ið esmësnepasikeitë, tik vidaus reikalø ministro pasiûlymu, karo atbëgëliams tvarkytikomisaras A Þvagulis liepos 5 d atbëgëliø iðkeldinimà laikinai sustabdëAtbëgëliø bendrabuèiams ir maitinimo punktams, esantiems Vilniuje,Ðvenèionëliuose ir Juodðiliuose dar leista veikti iki liepos 5 dienosÐis sustabdymas nebuvo taikomas tiems atbëgëliams, kurie buvogavæ asmeninius praneðimus iðsikelti Tuo paèiu nutarimu buvo likviduotaVaitkuðkio dvaro stovykla Ten gyvenæ atbëgëliai turëjo bûti perkeltiá Þagaræ ir Rokiðká 412 1940 m rugpjûèio 24 d buvo parengtas naujas atbëgëliø iðkeldinimoplanas Pagal já buvo numatyta iðkeldinti 2664 atbëgëlius á be-410Vyr ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti 1940 m balandþio 19 d raðtas URMPolitikos departamento direktoriui E Turauskui // Ten pat – L 38–39411LRK pirmininko A Garmaus ir vyrágaliotinio J Sutkaus 1940 m liepos 26 draðtas vidaus reikalø ministrui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 66412Karo atbëgëliø iðkeldinimas ið Vilniaus pratæstas // Rytinis Lietuvos aidas –1940, birþelio 23157

veik visus Lietuvos miestus ir miestelius Didþiausios jø partijos turëjobûti atkeltos á Kalvarijà – 383, Ðiaulius – 375, Lazdijus – 191, kitur– maþesnis atbëgëliø skaièius 413 Taèiau ðis planas nebuvo ágyvendintas, o pats iðkeldinimas buvovisai nutrauktas, dalis atbëgëliø gavo teisæ gráþti á gimtàsias vietas SovietøSàjungoje, kiti turëjo ásidarbinti11 ATBËGËLIØ ÁDARBINIMASSuteikti galimybæ atbëgëliams patiems save iðlaikyti juos ádarbinant,deja, buvo neámanoma Lietuva, atgavusi Vilniø, perëmë ir nedarboproblemà 1940 m sausio 1 d Vilniaus burmistro KonstantinoStaðio duomenimis, Vilniuje buvo 8 tûkst bedarbiø, o turinèiø darbà –tik 5500 414 Lietuvai pirmiausia reikëjo aprûpinti darbu savo pilieèius, todëlatbëgëliai be leidimo galëjo ásidarbinti tik þemës ûkyje ir prie miðkodarbø Kitais atvejais atbëgëliai, kaip ir svetimðaliai, turëjo ið Vidausreikalø ministerijos Administracijos departamento gauti leidimus Iðduodantleidimus buvo atsiþvelgiama á darbo jëgos paklausà Siekiantpalengvinti atbëgëliø problemà, jiems buvo numatyta organizuoti specialiusdarbus, kaip, pvz, ties Þagare kasti dolomità, rinkti lauko akmenis,tvarkyti kelius Buvo apklausta, kiek kurioje apskrityje galimaádarbinti þemës ûkio darbininkø Paaiðkëjo, kad kai kuriose apskritysejø nereikëjo, o Ðiauliø apskritis pareikalavo net 9 tûkst, Marijampolës– 2 tûkst ir pan Iðsiuntinëti po ávairias apskritis þemës ûkio darbamsbuvo numatyta net 15 tûkst þmoniø 415 Taèiau dauguma atbëgëliø visai nesiruoðë dirbti Antai á Rokiðkioatbëgëliø stovyklà daþnai atvaþiuodavo apylinkës lietuviai ûkininkaipasisamdyti atbëgëliø þemës ûkio darbams, taèiau retas kuris nusi-158413Atbëgëliø numatomas perkëlimo planas // LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 9 – L 3414Telefonu ið Vilniaus // Lietuvos þinios – 1940, sausio 5415Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 113

samdydavo Atbëgëliai pareikðdavo, kad jiems uþ 2 litus neapsimokavisà dienà dirbti, nes stovykloje jie galá gyventi ir nieko nedirbdami 416 1940 m kovo 8 d Vidaus reikalø ministerija sudarë sutartá suEstijos þemës ûkio rûmais, pagal kurià Estija sutiko þemës ûkio darbamspriimti karo atbëgëliø ir „ateiviø“Á Estijà 1940 m vasaros darbams iðvyko 1 500 karo atbëgëliø,bet apie 700 gavo teisæ rudená sugráþti á Lietuvà 417 Dël atbëgëliø ádarbinimo vyko derybos ir su Latvijos vyriausybe1940 m kovo pabaigoje pasiuntinybës patarëjas K Kareèka, vykdydamasLietuvos uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentodirektoriaus kovo 19 d pavedimà, ðiuo klausimu apsilankë pas Latvijosdarbo centralës direktoriø Ið jø pokalbio paaiðkëjo, kad Latvija ir1940 metais samdysis nemaþai darbininkø þemës ûkio darbams ið Lietuvos,taèiau pasiûlymà priimti lenkus atbëgëlius sutiko labai rezervuotai,pareiðkæs, kad „lenkai blogi darbininkai ir skandalistai“Po keleto dienø Darbo centralës direktorius paskambino K Kareèkaiir praneðë, kad Latvija sutiktø ið Vilniaus srities priimti 1000-3000 darbininkø, taèiau ne atbëgëliø, o vietos gyventojø Kadangi KKareèka nebuvo gavæs dël darbininkø verbavimo procedûros jokiø nurodymøið Lietuvos, tuo tarpu jø pokalbis tuo ir baigësi 418 1940 m geguþës 7 d Lietuvos pasiuntinys Rygoje Pranas Dailidëbuvo nuvykæs pas Latvijos uþsienio reikalø ministerijos Ekonomikosdepartamento direktoriø Kampe, kuris Dailidei pareiðkë, kad Latvijosvyriausybë yra suinteresuota gauti ið Vilniaus kraðto lenkø darbininkøPasak Kampe, latviams nëra svarbu darbininkø tautybë ir pilietybë,jiems svarbu tik tai, kad tie darbininkai, pasibaigus jø darbo sutarèiai,galëtø gráþti á Lietuvà416Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr45 // LCVA – F 378 – Ap 10 – B 688 – L 124417T Aleknos 1940 01 23 aplinkraðtis apskrièiø virðininkams ir geleþinkelio policijosvirðininkui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 6 – L 66418K Kareèkos 1940 m balandþio 5 d Pro memoria // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B2277 – L 5–6159

Ðiuos klausimus savo ruoþtu këlë Latvijos pasiuntinys Kaune irkonsulas Vilniuje, taèiau iki tol susitarti nepavyko 419 1940 m geguþës 9 d Lietuvos vidaus reikalø ministerijos Darbo irsocialinës apsaugos departamentas praneðë uþsienio reikalø ministerijai,kad departamentas sutinka, kad 3000 lenkø ateiviø gali vykti darbamsá Latvijà Sàlygos turi bûti tokios pat, kaip ir susitarime su Estija,taèiau departamentas këlë sàlygas, kad pasamdyti ateiviai turá pasiliktiLatvijoje iki karo pabaigos 420 1940 m geguþës 25 d E Turauskas praneðë Lietuvos pasiuntiniuiRygoje, kad jeigu Latvijos darbo centralë sutiktø su iðkeltais lietuviøprincipais, ji galëtø atsiøsti savo atstovà tiesioginëms deryboms su Lietuvosvidaus reikalø ministerija 421 Reikia paþymëti, kad, gaunant darbo, pirmumo teisæ turëjo atbëgëliailietuviai, taèiau tarp jø apie 400 þemës ûkio darbininkø, gaudamipaðalpas, nesiregistravo Darbo birþoje ir apskritai nenorëjo dirbti 422 1939 m gruodþio mën Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatas kreipësiá Vilniaus apskrities virðininkà, praðydamas grieþtai paraginti tokiusatbëgëlius lietuvius kreiptis á Darbo birþà Jiems buvo leista apsistotivisoje Lietuvoje, iðskyrus Vilniø ir Kaunà 423 1940 m geguþës viduryje buvo nustatyta svetimðaliø samdos tvarkaSvetimðaliams samdyti leidimus iki vienø metø galëjo iðduoti Vidausreikalø ministerijos Administracijos departamentas Samdos sàlygosbuvo gana grieþtos Darbdavys, gavæs leidimà samdyti svetimðalá,galëjo já ádarbinti tik tame darbe, kuriam buvo duotas leidimas ir tiktokiomis sàlygomis, kurios buvo nurodytos leidime Paduotame praðymesamdyti svetimðalá turëjo bûti nurodoma svetimðalio vardas, pa-160419Lietuvos URM Politikos departamento direktoriaus raðtas vidaus reikalø ministrui// Ten pat – B 2232 – L 2420Vidaus reikalø ministerijos darbo ir socialinës apsaugos departamento 1940 mgeguþës 9 d raðtas Uþsienio reikalø ministerijai // Ten pat – B 2275 – L 2421E Turausko raðtas Lietuvos pasiuntiniui Rygoje // Ten pat – B 2277 – L 1422Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 86423Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro 1939 m gruodþio 20 d telefonograma Vilniausapskrities virðininkui // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 13 – L 27

vardë, pilietybë, gyvenamoji vieta, kokiam darbui numatoma samdyti,kokie sumetimai verèia samdyti svetimðalá ir dël kokiø prieþasèiø negalibûti tam darbui pasamdytas Lietuvos pilietis Be to, pateikti duomenis,kiek jau yra pasamdyta svetimðaliø ir kokiam darbui 424 Ðios svetimðaliø samdymo taisyklës galiojo ir atbëgëliamsTokios grieþtos svetimðaliø samdos taisyklës buvo priimtos todël,kad Lietuvoje buvo savø bedarbiø, ypaè Lietuvos pilieèiø Vilniuje, kuriuosreikëjo pirmiausia aprûpinti darbu1940 m vasario mën Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatas susitarësu Vidaus reikalø ministerijos Administracijos departamento direktoriumi,kad karo atbëgëliai gali laisvai, be jokiø leidimø samdytismiðko ir þemës ûkio darbams 425 Tuo nemaþai atbëgëliø pasinaudojo ir1940 m pavasará ávairiose Lietuvos vietose pasisamdë tokiems darbamsJie pas ûkininkus gaudavo visà iðlaikymà, be to, dar uþdarbá nuo 20 iki40 litø per mënesá 426 Leidimø iðdavimas dirbti kitus darbus, iðskyrus tokius kaip paprastødarbininkø, tarnaièiø, vidaus reikalø ministro ásakymu atbëgëliams buvovarþomas 427 , todël nemaþai daliai atbëgëliø, buvusiø intelektinio darbodarbininkø – valdininkams ir laisvø profesijø þmonëms – teko pradëtidirbti paprastà darbà Aiðku, ne visi ir galëjo dirbti fiziná darbàUþsitæsæs ir vis besipleèiantis karas vertë karo atbëgëlius ðelpianèiasorganizacijas, ypaè Anglijos, galvoti, kaip sumaþinti atbëgëliamsparamà, kad jie patys galëtø uþsidirbti pragyvenimui Ðia linkme Lietuvojelabai aktyviai 1940 m pavasará veikë Anglijos atstovas H F AndersonasPasikalbëjimuose su Lietuvos uþsienio reikalø ministerijosatstovu Vilniuje A Trimaku, Politikos departamento direktoriumi ATurausku, vieðøjø darbø referentu ir kitomis progomis H F Anderso-424Nustatyta svetimðaliø samdos tvarka // Lietuvos aidas – 1940, geguþës 20425Karo atbëgëliams tvarkyti komisaro T Aleknos 1940 m vasario 17 d raðtas visiemsapskrièiø virðininkams // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 3 – L 81426Ið Vilniaus kraðto nemaþai darbininkø pasisamdo ûkininkams // Lietuvos þinios– 1940, geguþës 15427Vidaus reikalø ministro 1940 m birþelio 5 d ásakymas visiems miestø ir apskrièiøvirðininkams // LCVA – F 757 – Ap 9 – B 2 – L 73161

nas siûlë plaèiai organizuoti vieðuosius darbus ir á juos átraukti karoatbëgëlius ir ateivius Jo nuomone, bûtø gerai juos visus siøsti tvarkytikeliø, nesvarbu, koks buvo ankstesnis jø atlyginimas Darbininkus reikëtøaprûpinti maistu, darbo árankiais, drabuþiais, avalyne, o Lietuvosvyriausybë primokëtø jiems kiek pinigø 428 Dël paèios darbo sistemos F Andersonas siûlë parinkti inþinieriusir technikus ið paèiø atbëgëliø, kurie, lietuviø kontroliuojami, patys susiverbuotøið lenkø atbëgëliø jiems reikalingus darbininkus Buvo siûlomaparduoti Lietuvai darbo árankiø uþ 10 000 svarø sterlingø ir darbamspanaudoti apie 3000 atbëgëliø Manoma, kad atbëgëlius galimapanaudoti Þagarës dolomito kasykloje, Viðtyèio granito apdirbime irþemës darbams Raudonëje 429 1940 m balandþio 25 d H F Andersonas ðià problemà aptarë suUþsienio reikalø ministerijos referentu A Staneika ir bei ðios ministerijospatarëju J Montvila Pasitarimo metu paiðkëjo, kad Anglija siekiasurasti bûdø ir priemoniø ðelpti pabëgëlius ne pinigais, bet darbo árankiais,padargais, darbo rûbais bei avalyne Aiðku, tokios rûðies pagalbabûtø buvusi tinkama tik tuo atveju, jei Lietuvos atitinkami administracijosorganai bûtø sutikæ lenkams – internuotiesiems ir karo pabëgëliams– organizuoti darbus, ið kuriø jie galëtø pragyventiH F Andersonas siûlë Lietuvos atitinkamiems organams gavusinventoriø sumokëti litais á Raudonojo Kryþiaus kasà Raudonasis Kryþiusðias sumas pervestø darbus vykdanèioms organizacijoms, kuriosjas panaudotø priemokoms prie uþdarbio lenkams darbininkams, kadbendroje sumoje lenkui darbininkui susidarytø pragyvenimui pakankamasuþdarbis Tuo metu pragyvenimui pakankamas uþdarbis buvo 4 Ltdienai 430 Ðiais H F Anderseno pasiûlymais Lietuvos atitinkamos ástaigosrimtai susidomëjo Buvo apskaièiuota, kad 3000 darbininkø iðlaikyti 8mënesius reikëtø, kad Anglija atsiøstø árankiø, padargø, darbo drabu-162428Þepkaitë R Vilniaus istorijos atkarpa – P 119–120429E Turausko, Politikos departamento direktoriaus, 1940 m balandþio 2 d Promemoria // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2277 – L 34430Vieðøjø darbø referento raðtas // Ten pat – L 25

þiø ir avalynës uþ 1,8 milijono litø Be to, ðiam pasiûlymui buvo pritartadar ir todël, kad Lietuvoje trûko darbo árankiø bei padargø, o siûlomuatveju jø buvo galima ásigyti, nesumokant në vieno cento valiuta 431 Derybø rezultatas buvo tas, kad H F Andersonas paþadëjo kreiptisá jo atstovaujamà Anglijos komitetà lenkams atbëgëliams ðelpti, kadjis paskirtø 40 000 svarø sterlingø árankiams pirkti Savo ruoþtu E Turauskasápareigojo Lietuvos pasiuntiná Londone B Balutá irgi kelti ðáklausimà ir kiek galima já paremti 432 Taèiau greitai Lietuvos vyriausybë ëmë abejoti H F Andersonosiûlomo projekto ágyvendinimo realumu 1940 m geguþës 22 d ETurauskas raðte Lietuvos pasiuntiniui JAV P Þadeikiui raðë, kad „yralabai abejotina, kad p Anderson dabartinëmis aplinkybëmis galëtømums kà padëti“ 433 Kaip kad ir bûgðtavo E Turauskas, ðis projektas taip ir liko neágyvendintas1940 m geguþës mën Lietuvai dël ekonominiø sunkumøpakeitus priemokø ið iþdo atbëgëliø ðelpimui prie gaunamø ið uþsieniosumø mokëjimo tvarkà, geguþës 10 d pas A Staneikà atvykoH F Andersonas ir pareiðkë, kad ðio projekto ágyvendinimas sulaikomasiki galutinai nepaaiðkës Lietuvos pozicija dël minëtø priemokøH F Andersono nuomone, atsisakymas mokëti organizacijoms visasiþdo priemokas sukelia didelá nepasitenkinimà ir protestus 434 Ðis projektas taip ir liko net nepradëtas ágyvendinti, nes 1940 mbirþelio mën pasikeitus Lietuvos padëèiai apie tai negalëjo bûti nëkalbosÁvairios þydø draugijos ne tik rûpinosi atbëgëliø jaunuoliø aprûpinimu,bet siekë juos apmokyti amato, paruoðti savarankiðkam gyvenimuiLietuvos ðvietimo ministerija, suprasdama ðio reikalo svarbà,leido Kauno þydø draugijai „Ort“ nuo 1940 m geguþës 15 d Marijampolëjeorganizuoti amatø kursus þydø atbëgëliams, veikianèius pa-431Ten pat – L 26432E Turausko 1940 m balandþio 27 d raðtas B Baluèiui // Ten pat – L 19433E Turausko raðtas P Þadeikiui // Ten pat – B 2164 – L 58434A Staneikos 1940 m geguþës 10 Pro memoria // Ten pat – B 2277 – L 7–8163

gal Ðvietimo ministerijos patvirtintà statutà ir programà Kursø vedëjabuvo paskirta inþinierë Slava Braudaitë 435 Norinèiø stoti á ðià amatø mokyklà atsirado atbëgëliø ið visos Lietuvos:3 ið Simno, 1 ið Këdainiø, 5 ið Kauno, 22 ið Lazdijø, 6 ið Seirijø ir kt 436 Þydø atbëgëliø jaunimas amatø mokykloje E ir B Zdanauskø nuotr – LietuvaPraeitis, kultûra, dabartis– P 93Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, greitai buvo suformuluotanauja oficiali paþiûra á atbëgëlius Buvo vieðai pasmerkta ankstesnësvaldþios politika atbëgëliø atþvilgiu, nes esà atbëgëliai, Lietuvoje viskàgaudami nemokamai, ëmë priprasti prie ðventiðko gyvenimo, dykinëjimoAtbëgëliø vaikai, matydami suaugusiøjø dykinëjimà, galëjo uþaugtitiktai slunkiais ir dvasios luoðiaisDabar gi, paskelbus Stalino konstitucijà, pagal kurià darbas yrakiekvieno þmogaus ðventa pareiga, bûtina kiekvienà atbëgëlá ádarbinti,164435Amatø kursai þydø atbëgëliams // Lietuvos þinios – 1940, geguþës 17436Sàraðas Lenkijos þydø pabëgëliø, norinèiø stoti á „Ort“ amatø mokyklà Kaune //LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 7 – L 171

kad jis galëtø prasimaitinti ið savo darbo 437 Esant tokiai nuostatai, labai uoliai á tai atsiliepë Þydø atbëgëliamsðelpti komitetas – parengë atbëgëliø ádarbinimo ir perkvalifikavimo projektàÞydø atbëgëliø komitetas buvo suregistravæs visus atbëgëliusþydus pagal profesijas 1940 m geguþës 1 d duomenimis atbëgëliaiþydai pagal profesijas buvo pasiskirstæ taip:1 Ekonomiðkai aktyvûs – 6091, arba 59,2 proc11 Amatininkai ir smulkieji pramoninkai – 2065, arba 20,1procsiuvëjai – 216,siuvëjos – 215,staliai – 161,ðaltkalviai – 159,elektrikai – 104,audëjai – 95,aulininkai – 87,technikai-mechanikai – 82,raidþiø rinkëjai – 59,kailininkai – 53,batsiuviai – 47,kirpëjai – 44,kepëjai – 38,vairuotojai – 38,santechnikai – 32,baltiniø siuvëjai – 30,odininkai – 16,modistës – 16,knygriðiai – 16laikrodininkai – 28,korsetø siuvëjai – 25,malûnininkai – 22,saldainininkai – 22,437LRK vyr ágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti raðtas // Ten pat – B 11 – L 156165

166tapytojai – 20,iðsiuvinëtojai – 19,fotografai – 17,skardininkai – 15statybø technikai – 15,grafikai – 13,kepurininkai – 12,chemikai – 11,kaleriai – 9,galvanavimo technikai – 8,ðepeèiø darbininkai – 8manikai – 8,rimoriai – 8,mûrininkai – 7,stikliai – 7,ávairiø kitø profesijø – 7812 Prekybininkai ir pramonininkai – 828, arba 8,1 procpirkliai – 619,pramonininkai – 186,ávairûs – 2313 Laisvø profesijø asmenys – 643, arba 6,2 procraðytojai – 166,advokatai – 150,inþinieriai – 134,gydytojai – 77,stomatologai – 28,akuðerës – 27,muzikai – 22,aktoriai – 20,farmacininkai – 11,dailininkai – 8,14 tarnautojai – 1287, arba 12,5 proctarnautojai – 448,biuralistai – 321,

mokytojai – 237,buhalteriai – 181,miðkininkai – 44,vojaþieriai – 43,ávairûs – 1315 Þemës ûkio darbininkai – 134, arba 1,3 procþemdirbiai – 102,sodininkai – 18,agronomai – 7,þvejai – 716 Dvasininkai – 171, arba 1,7 procrabinai – 146,skerdikai – 19,ávairûs – 617 Nekvalifikuoti darbininkai – 963, arba 9,4 procvyrai – 640,moterys – 3232 Ekonomiðkai pasyvûs – 4194, arba 40,8 proc21 Be uþsiëmimo – 1746, arba 17,0 procprie tëvø – 607,prie vyro – 491,moterys – 370,vyrai – 26922 Moksleiviai – 2448, arba 23,8 procrabinø seminarijø – 1946,moksleiviai – 291,studentø – 211 438 Jie savo ruoþtu irgi buvo padalyti á dvi grupes; a) þmonës be profesijos,b) þmonës, turintys profesijà, esant palankioms sàlygoms galintysið karto pradëti dirbti Jiems tereikia tik gauti leidimà dirbti irreikiamus árankius bei medþiagas Ðiai grupei buvo priskiriama apie438LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitete registruotø atbëgëliø profesinë struktûraligi 1940 V 1 // Ten pat – B 687 – L 5167

2000 þmoniø 151 þemës ûkio darbininkui buvo siûloma duoti þemësir sukurti kolûkáSudëtingesnë padëtis buvo su pirmos grupës atbëgëliais Jai buvopriskiriama 1250 nekvalifikuotø darbininkø, 1042 tarnautojai, 814 smulkiøprekeiviø, 2200 ávairiø þydø dvasiniø mokyklø seminaristø Dëlpaskutiniø dviejø atbëgëliø kategorijø buvo pabrëþta, kad ðios profesijosSovietø Lietuvoje nereikalingos Negalëjo bûti ádarbinti ir tarnautojai,nes, nemokëdami lietuviø kalbos, negalëjo ásidarbinti jokiojeástaigoje Jiems turëjo bûti organizuoti ávairûs kursaiSeminaristai, plano autoriø nuomone, ápratæ prie dykinëjimo, todëljuos pirmiausia reikia perauklëti, o jau tik po to bandyti iðmokytikokios nors profesijos Tam tikslui jie turëjo bûti siunèiami á jau sudarytusþydø atbëgëliø kolektyvus, o po to, fiziðkai ir moraliðkai „sutvirtëjæ“,turëjo bûti apmokyti profesijosLaisvø profesijø atstovai – 76 gydytojai, 133 inþinieriai, 215 technikø,46 dailininkai, 241 mokytojas, 137 advokatai galëjo bûti irgi iðkarto ádarbinti, o 159 raðytojai ir þurnalistai turëjo bûti perkvalifikuoti 439 Planas buvo pradëtas realizuoti Buvo pradëti kurti vadinamiejidarbo kolektyvai Panevëþyje buvo ákurtas 52 þmoniø kolektyvas Jiesavo þinioje turëjo staliø ir siuvëjø dirbtuves 440 ir ttVykdyti sovietinei þemës reformai Lietuvoje buvo panaudoti ir atbëgëliai,kurie nusimanë apie þemëtvarkos darbus Jiems buvo iðduotiþemës reformos ir þemës reformos tvarkymo departamentø paþymëjimaiir jie gavo teisæ laisvai vaþinëti po visà Lietuvà, nereikalaujant ið jødarbo leidimø 441 1940 m spalio pabaigoje Darbo liaudies komisariatas gavo leidimàiðdavinëti svetimðaliams ir kitiems atbëgëliams darbo leidimus irtvarkyti jø samdos reikalus 442 168439Þydø atbëgëliø komiteto prie LRK praneðimas LRK pirmininkui // Ten pat – B11 – L 157–158440Ten pat – B 30 – L 56441Atbëgëliams tvarkyti komisaro 1940 m rugpjûèio 5 d telefonograma visiems apskrièiøvirðininkams ir geleþinkeliø policijos virðininkui // Ten pat – F 757 – Ap9 – B 3 – L 128442Darbo liaudies komisariato 1940 m spalio 24 d raðtas Vidaus reikalø liaudieskomisariatui // LYA – F R-756 – Ap 2 – B 67

Pasibaigus lauko darbø sezonui ið Estijos sugráþo pavasará iðvykæatbëgëliai, kuriuos irgi reikëjo ádarbinti bei suteikti materialinæ paramà443 Spalio pabaigoje paðalpø iðdavimas atbëgëliams buvo sustabdytas,todël vienintelë iðeitis liko ieðkotis darboRaudonojo Kryþiaus vyriausiasis ágaliotinis rekomendavo atbëgëliøkomitetams siøsti komitetø þmones á provincijà ir organizuoti atbëgëliamslaukø darbus Þydø atbëgëliø komitetas savo komiteto darbuotojuskomandiravo: G Norkinà – á Marijampolæ, Gincburgà – áVilkaviðká, Fridmanà – á Panevëþá, Birþus, Subaèiø ir Kupiðká, Baronà– á ÐiauliusPer dvi tris dienas laukø darbams buvo sutelkti Vilkaviðkyje 63atbëgëliai, Marijampolëje – 160, Panevëþyje – 100, Kupiðkyje ir Subaèiuje– 44, Birþuose – 84, Ðiauliuose apie 50 Taigi per trumpà laikàdaugiau kaip 500 atbëgëliø laikinai buvo ádarbinti 444 Darbo bûriai buvo organizuojami grynai bolðevikiniais metodaisÐtai kaip savo darbà organizuojant atbëgëliø þydø darbo bûrá Marijampolëjeapraðë G Norkinas ataskaitoje þydø atbëgëliø komitetui: „Atvykæsá Marijampolæ, kreipiausi á Kompartijos apskrities komitetà, kurispaskyrë mano þinion 8 komjaunuolius Jø pagalba atbëgëliai buvo surastiir pakviesti pas mane Atbëgëlius teko suagituoti Daug atbëgëliødarbui dël stokos tinkamø ðiltø rûbø buvo blogai pasiruoðæ“ 445I Fridmanas Panevëþyje suorganizavo 100 atbëgëliø bûrá, kurá Panevëþioapskrities darbo biuro vedëjas iðsiuntë á valstybiná Liuberiðkiødvarà Kupiðkyje buvo sudarytas 30 þmoniø bûrys, Subaèiuje 14, oBirþuose – 84 –iø klierikø ið rabinø seminarijos bûrá ir pasiøsti rautirunkeliø bei kasti bulviø 446443LCVA – F 757 – Ap 9 – B 3014441940 m lapkrièio 5 d raðtas LRK vyr ágaliotiniui // Ten pat – F 1147 – Ap 1 –B 30 – L 380445G Norkino 1940 m lapkrièio 4 d ataskaita Þydø atbëgëliø komitetui // Ten pat– B 9 – L 105446I Fridmano praneðimas LSSR Raudonojo Kryþiaus Þydø atbëgëliams ðelpti komitetui// Ten pat – L 104169

Panaðûs bûriai buvo organizuojami ir kitose vietovëse Jie daugiausiaturëjo rauti cukrinius runkelius, kai kur kasti dar nenukastasbulvesNegavusius darbo atbëgëlius þydø komitetas bandë ádarbinti statybose1940 m gruodþio 30 d Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto direktoriuskreipësi á visas statybos ámones, siûlydamas ðiø atbëgëliø paslaugas447 Ukmergëje ið bendrabutyje gyvenusiø 42 þydø atbëgëliø buvo sudarytas„darbo kolektyvas“ Kolektyvas turëjo savo batsiuviø, siuvëjø irstaliø dirbtuvæ, kuriose dirbo atbëgëliai Taèiau, kadangi Ukmergëjedarbø buvo maþa, „kolektyvas“ greitai ásiskolino ir jo direktorius greitaibuvo priverstas kreiptis paðalpos 448 Panaðiai buvo bandoma ádarbinti ir atbëgëlius lenkus Taèiau irjiems ið to nelabai kas gavosi12 ATBËGËLIØ ADMINISTRAVIMAS PO 1940 MBIRÞELIO 15 DSovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, atbëgëliø reikalus Lietuvojepradëjo tvarkyti naujai paskirti þmonës Komisaru paskirtas A Þvagulis,o 1940 m rugsëjo 5 d LSSR Liaudies komisarø tarybos nutarimuNr 53 Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatà buvo nutarta likviduotiTiesa, komisariato likvidavimo darbai uþsitæsë ir jis buvo likviduotastik 1941 m kovo 31 d 449 1940 m gruodþio 12 d SSRS Liaudies komisarø tarybos visiðkaislaptu nutarimu Nr 2521-1126 s/s atbëgëliams ið Lenkijos ir esantiemsLietuvos teritorijoje turëjo bûti suteikta sovietinë pilietybë Kartuturëjo bûti areðtuoti atbëgëliai dvarininkai, fabrikantai, policininkai,170447Ten pat – L 424481940 m gruodþio 27 d raðtas vyr ágaliotiniui // Ten pat – B 30 – L 56449A Þvagulio 1941 m kovo 29 d raðtas VRLK darbininkø ir valstieèiø milicijosvaldybos Vizø ir registracijos skyriui // Ten pat – F 757 – Ap 9 – B 279 – L 47

taip pat atbëgëliai, atsisakæ priimti SSRS pilietybæ 450 1940 m gruodþio 24 d direktyviniu SSRS vidaus reikalø liaudieskomisaro Lavrentijaus Berijos ir SSRS vidaus reikalø liaudies komisariatosaugumo komiteto virðininko Vsevolodo Merkulovo nutarimu Nr5650 ðis darbas turëjo bûti ávykdytas vadovaujant Lietuvos SSR NKVDoperatyviniams darbuotojams L Berijos ir V Merkulovo ásakymu buvosudarytos operatyvinës trijulës Kaune á ðià trijulæ buvo paskirti LietuvosSSR vidaus reikalø liaudies komisaro pavaduotojas saugumo majorasPiotras Gladkovas, Lietuvos SSR milicijos valdybos virðininkasDanielius Petryla ir Lietuvos SSR vidaus reikalø liaudies komisariato3-iojo skyriaus virðininkas saugumo vyr ltn ÐvarcmanasVilniui ir Vilniaus srièiai trijulæ sudarë Vidaus reikalø liaudies komisariatovaldybos virðininkas Jonas Vildþiûnas, valdybos virðininkopavaduotojas saugumo mjr Bykovas ir milicijos valdybos virðininkasltn Ryþonokas Ðioms trijulëms buvo ásakyta duoti reikalingà kiekáoperatyviniø darbuotojø, NKVD bei milicijos pareigûnøÐiuo nutarimu LSSR vidaus reikalø liaudies komisaras A Guzevièiusbuvo ápareigotas susitarti su LSSR Liaudies komisarø taryba, kadbûtø priimtas nutarimas dël visø atbëgëliø persiregistravimo ir dël SSRSpilietybës priëmimo remiantis SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo1940 m rugsëjo 7 d nutarimuRegistracijà turëjo atlikti milicijos organaiL Berijos ir V Merkulovo raðte buvo nurodyta, kaip turi bûtivykdoma registracija Atbëgëliams, pareiðkusiems norà priimti SSRSpilietybæ, Kaune ir Vilniuje prie milicijos skyriø organizuoti priëmimopunktus Kitur gyvenantiems atbëgëliams SSRS pilietybei áforminti árajonø centrus ið Kauno ir Vilniaus komandiruoti operatyvinius darbuotojusÐiems punktams vadovauti skirti specialiai parinktus NKVDir GURKM darbuotojusVisi atbëgëliai, padavusieji pareiðkimus SSRS pilietybei gauti, turëjobûti iðkviesti á milicijos skyrius apklausai ir specialios anketos4501940 m gruodþio 27 d L Berijos ir V Merkulovo raðtas Gladkovui // LYA – FR-756 – Ap 6 – B 148 – L 73171

uþpildymui Prie raðto buvo pridëtas ir anketos pavyzdys Iðkvietusatbëgëlá, turëjo bûti patikrinti visi jo, kaip atbëgëlio, dokumentai Atbëgëliai,áforminant SSRS pilietybæ, iðimties tvarka buvo atleisti nuodviejø SSRS pilieèiø rekomendacijø pateikimo Á atvykusio persiregistruotiatbëgëlio dokumentus turëjo bûti dedamas specialus spaudas,ápareigojantis atbëgëlá per 15 dienø atvykti á milicijà gauti, iki busiðduotas pasas, leidimà laikinai gyventi Lietuvoje Buvo atsiøstas irlaikino leidimo gyventi Lietuvoje pavyzdys Atbëgëliams gyventi pasieniorajonuose buvo uþdraustaAtbëgëliams, kurie buvo priskirti darbo inteligentijai, SSRS pilietybæLietuvos SSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas turëjo suteiktipirmiausia Aleksandras Guzevièius buvo ápareigotas pareikalauti iðLSSR LKT, kad ðie asmenys bûtø paskirti dirbti pagal specialybæKiekvienam atbëgëliui, padavusiam pareiðkimà SSRS pilietybeigauti, turëjo bûti uþvesta atskira byla ir kiekvienas turëjo bûti atidþiaipatikrintas, ar neátrauktas á saugumo kartotekàRemiantis surinktais duomenimis nuspræsti, suteikti ar nesuteiktipilietybæ, po to sprendimà patvirtinti turëjo LSSR vidaus reikaløkomisaras ar jo pavaduotojas, o Vilniaus kraðte UNKVD Vilniaus sritiesvirðininkas ar jo pavaduotojas ir pateikti LSSR AT PrezidiumuiAsmenys, atsisakæ priimti pilietybæ, turëjo apie tai pareikðti raðtu,nurodant atsisakymo prieþastis Po to jie turëjo bûti kruopðèiaiapklausti ir priimtas sprendimas dël jø areðto Bylos turëjo bûti perduotosSSRS Ypatingajam pasitarimui spræstiVisus atbëgëliø dokumentus ásakyta sutelkti NKVD pirmajamespec skyriuje, o visas organizacijas ir ástaigas, besirûpinanèias atbëgëliais– uþdarytiRegistracijà pavesta ávykdyti per mënesáVykdant registracijà iðaiðkintus dvarininkus, fabrikantus, karininkus,policininkus ásakyta áraðyti á ypatingà áskaità, taèiau ir jiems iðduotilaikinus leidimus gyventi Lietuvoje Tuo paèiu A Guzevièiusbuvo ápareigotas rinkti agentûrinius duomenis apie atbëgëlius, áterpti áatbëgëliø tarpà agentus ir verbuoti agentûriniam darbui paèius atbëgëliusVisus, kurie turi bûti areðtuoti, sekti Minëtø asmenø paieðkà172

aigti iki 1941 m sausio 25 dAtlikus parengiamàjá darbà atbëgëliø, kuriuos bûtina areðtuoti,operacijos vykdymo data turëjo bûti nurodyta atskirai Nutarimai ðeimøgalvø areðtui turëjo bûti parengti ið ankstoAreðtavus ðeimø galvas, buvo ásakyta sekti ðeimos narius, kad jienepabëgtø Bandant pabëgti – areðtuotiSuëmus atbëgëlius, – nurodoma ið Maskvos, – atlikti jø tardymàTardymo metu nustatyti:1 Socialinæ ir turtinæ padëtá ir buvusio turto dydá2 Kuo uþsiiminëjo ir ið kokiø lëðø paskutiniu metu gyveno3 Kokioms Lenkijos politinëms partijoms, grupuotëms ir visuomeninëmsorganizacijoms priklausë4 Su kuo palaikë artimus ryðius SSRS teritorijoje5 Ðeimos sudëtis, kur kuris ðeimos narys gyvena ir kas ið ðeimosnariø dirba6 Kokios ðalies pilieèiu buvo iki atvykimo á Lietuvos SSR teritorijà7 Kokiø ðaliø armijose tarnavo, koká turëjo laipsná, kokiose dalyvavokovose prieð Raudonàjà armijà8 Ar tarnavo valstybinëje tarnyboje, kokius turëjo laipsnius ir apdovanojimusRaðte buvo nurodyta, kad Ypatingojo pasitarimo nuteistøjø ir jøðeimø nariø iðveþimui bus duotas atskiras nurodymas„Praktinei pagalbai“ ið Maskvos buvo atsiøsta 15 GURKM operatyviniødarbuotojø, ið jø 5 á Kaunà ir 10 á VilniøApie pasirengimà operacijai Maskva turëjo bûti informuojama kas10 dienø Iðsamø parengtos operacijos planà buvo ápareigota pateiktiiki 1941 m vasario 1 d 451 Vykdant L Berijos ir V Merkulovo nurodymus LSSR Liaudieskomisarø tarybos nutarimu Nr 472 prasidëjo nauja atbëgëliø registracija,kuri turëjo baigtis 1941 m vasario 10 d Registracija buvo vykdomalaikantis L Berijos instrukcijø 452 Visiems uþsiregistravusiems451Ten pat – L 73–80452Ten pat – F 1771 – Ap 2 – B 151 – L 3173

atbëgëliams buvo iðduodami laikinieji paþymëjimai Visi iki tol galiojæatbëgëliø dokumentai nustojo galios 453 Pradëjus áforminti SSRS pilietybæ, ið pradþiø lenkai jà priimtidaþniausiai atsisakydavo, o praðydavo leidimo iðvykti á tëvynæ, nors irVokietijos okupuotà O tarp þydø atbëgëliø atsisakiusiøjø buvo vienetaiKiek buvo uþregistruota atbëgëliø, pateikiame þemiau esanèiojelentelëje:1 lentelëUþregistruotø atbëgëliø 1941 m sausio 13 dienos duomenimis174453LKP(b) CK sekretoriaus A Meskupo aplinkraðtis visiems LKP (b) apskrièiøkomitetø sekretoriams // Ten pat

175

176*dabartinis vietovës pavadinimas nenustatytas, nes sàraðus sudarë saugumo jaunesnysisleitenantas A Gerasimovas, kuris, nemokëdamas lietuviø kalbos daugeliovietoviø pavadinimus iðkraipë – G SLentelë sudaryta pagal: Lietuvos ypatingasis archyvas – F 1771 – Ap 2 – B 151– L 4-6

Atsisakiusiais priimti SSRS pilietybæ ið karto imdavo domëtis Vidausreikalø liaudies komisariato darbuotojai ir, remiantis 1940 mgruodþio 24 d SSRS VRLK nutarimu Nr 5660, jie buvo areðtuojamiReikia paþymëti, kad aiðkiai nebuvo suformuluota, kokios tai politinësprieþastys, dël kuriø reikia areðtuoti Uþteko vien atsisakymo priimti SSRSpilietybæ Taip pat buvo nurodyta suimti visus, kurie buvo jau gavæ kitøvalstybiø vizas iðvykti, taèiau iðvykti nebuvo suspëjæ Iki 1941 m balandþiomën Vilniuje tokiø þmoniø buvo areðtuota 636, Vilniaus srityje dar172 Antai A Giðelis buvo areðtuotas dël to, kad norëjo iðvaþiuoti pasgimines á JAV, L Bojanovièius, T Betkovskis, J Berevièius, E Bartulis uþtai, kad norëjo iðvykti á Vokietijos okupuotà Lenkijos dalá, Z Broncelisuþ tai, kad norëjo iðvykti á Ðvedijà ir t t 454 Enkavëdistø nuomone visi,kam nepatiko „tarybinis rojus“ jo privalumus turëjo ávertinti kalëjimeTaèiau ne visi pageidavusieji gavo SSRS pilietybæ Jà suteikiantbuvo taikomas klasinis principas ir visi, átraukti á „iðnaudotojø“ klasëskategorijà, turëjæ turtà, buvæ karininkai ar policininkai bei jø ðeimønariai pilietybës negavo 455 Po „atlikto darbo“13 120 atbëgëliø padavë pareiðkimus dël sovietinëspilietybës, 1 822 atbëgëliai tai padaryti oficialiai atsisakë 456 Buvo áregistruota 18 029 atbëgëliai 457 Registracijos metu buvoiðaiðkinta 975 „kontrrevoliuciniai elementai“, kurie turëjo bûti areðtuotiVisiems jiems ið anksto buvo sukurptos bylos, pasiraðyti suëmimoorderiai Kaip teigiama P Gladkovo raðte, atsisakiusiems priimti sovietinæpilietybæ ðeimyniniais sumetimais (norintiems iðvykti pas artimusgimines á buvusios Lenkijos teritorijà (tokiø buvo 2526 asmenys) 458 beiá uþsiená), tuo tarpu jokiø operatyviniø priemoniø nebuvo imtasi 459 454Raðtas LTSR saugumo komisarui // Ten pat – F R-756 – Ap 6 – B 146 – L 1–47455Sàraðas lenkø atbëgëliø, pateikiamas Lietuvos TSR Aukðèiausiajai Tarybai, kadjiems nebûtø suteikta tarybinë pilietybë // Ten pat – L 48–624561941 m kovo 14 d Gladkovo raðtas Merkulovui // Ten pat – B 148 – L 72457Paþyma apie atbëgëliø sudëtá // Ten pat – F 1771 – Ap 2 – B 151 – L6458Ten pat – F R-756 – Ap 6 – B 148 – L 114591941 m kovo 14 d Gladkovo raðtas Merkulovui // Ten pat – L 72177

Kaip paaiðkëjo vëliau, dalis padavusiø pareiðkimus priimti sovietinæpilietybæ kartu padavë ir pareiðkimus leisti jiems emigruoti Iðnaujo perþiûrëjus atbëgëliø bylas, asmenø, kurie turëjo bûti areðtuoti,skaièius iðaugo iki 2250 Tarp jø:buvusios Lenkijos karininkø – 178,policininkø – 175,dvarininkø – 124,fabrikantø – 50,atsisakiusiø priimti sovietinæ pilietybæ dël asmeniniø motyvø – 934,aukðtas pareigas ëjusiø valdininkø – 43,stambiø darbdaviø ir prekybininkø – 58,atsisakiusiø priimti sovietinæ pilietybæ, motyvuojant, kad iðvykstaá uþsiená, bet neiðvykusiø – 688 460 Kaip matyti ið valstybës saugumo kapitono Èernonebovo parengtosvisiðkai slaptos suvestinës apie represijas prieð lenkø atbëgëlius,1941 m birþelio 15 dienos duomenimis, dar ne visi numatyti suimtilenkø atbëgëliai buvo suimti, nemaþai atbëgëliø nebuvo surasta Þemiaupateikiama suvestinë yra labai iðsami ir ádomi, nes duomenyspateikti pagal apskritisRugpjûèio mën prasidëjo atbëgëliø iðkeldinimas ið pasienio rajonøAtitinkami organai ásakydavo per 48 valandas jiems dingti ið pasieniozonos, nenurodant kur keltis Atbëgëliai kartu su seneliais ir vaikaisatsidurdavo gatvëje, o tuo metu karo atbëgëliams remti komitetaijau nebeturëjo pakankamai lëðø jiems padëtiÁ ðá reikalà ásikiðus karo atbëgëliams tvarkyti komisarui iðkeldinamiesiemsatbëgëliams buvo nurodomos naujos jø apsistojimo vietos461 Antai Jurbarke buvæ 13 atbëgëliø turëjo persikelti á Veliuonà,ið Kybartø 62 atbëgëliai á Plungæ, 383 atbëgëliai ið Kalvarijos á Merkinæ,Daugus, Varënà, Butrimonis, Kaiðiadoris, Þieþmarius ir Vievá, 191atbëgëlis ið Lazdijø á Seirijus, Simnà ir Merkinæ ir t t 462 178460Ten pat – L 124611940 08 22 Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto raðtas karo atbëgëliams tvarkytikomisarui // LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 9 – L 182462Atbëgëliø perkëlimo planas // Ten pat – L 3

Prasidëjus SSRS – Vokietijos karui, atbëgëliø padëtis Lietuvoje iðesmës pasikeitë Kai kuriems, ypaè þydams, prasidëjo naujas tragedijosetapas, kitø reikalus pradëjo tvarkyti vokieèiø okupacinë administracija2 lentelëOperacijos prieð atbëgëlius ið Lenkijos rezultatai 1941 m birþelio 15 dLentelë sudaryta pagal: LCVA – F R-756 – Ap 6 – B 148 – L 43179

13 ÐELPIMO DARBAS SOVIETØ OKUPACIJOSSÀLYGOMIS1940 m birþelio 15 d Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, okupacijospadarinius greitai pajuto ir karo atbëgëliaiIki 1940 m birþelio 15 d Lietuvoje, kaip jau buvo minëta, veikë 5karo atbëgëliams ðelpti komitetai – 1 lietuviø, 2 lenkø ir 2 þydø Vilniujebuvo vienas bendras skyrius, taèiau birþelio pabaigoje ðá skyriø buvonutarta uþdaryti, nes ketinta palikti vienà bendrà visiems karo atbëgëliamsðelpti komitetà Lietuvos Raudonojo Kryþiaus vyriausiojo karoatbëgëliams ðelpti ágaliotinio ástaigoje (Kaunas, Baþnyèios g 15)Vyr ágaliotinio ástaiga pradëjo rengti atbëgëliø ðalpos planà Buvosustiprinta piniginë atskaitomybë ir kontrolë, komitetuose buvopaskirti atsakingi uþ gautas lëðas asmenys Komitetai buvo ápareigotiteikti dokumentais paremtas apyskaitasNaujai ávesta tvarka turëjo uþkirsti kelià piktnaudþiavimams irkitiems nepageidaujamiems reiðkiniams, kuriø pasitaikydavo iki tol 463 Vis labiau trûkstant lëðø, buvo pradëta uþdarinëti atbëgëliø bendrabuèiusLiepos pradþioje Vilniuje buvo uþdaryti 7 bendrabuèiai: Sodø9, Gëliø 7, Nikodemo 6, Kalinausko 10, Basanavièiaus 23, Kauno 9ir Geleþinkeliø 11 Visuose ðiuose bendrabuèiuose iki tol gyveno þydøatbëgëliai 464 Liepos viduryje likviduotos Rokiðkio, Vaitkuðkio (Ukmergësapskr), Vilkaviðkio atbëgëliø stovyklos Atbëgëliai perkelti á Þagarësstovyklà 465 Pradëjus uþdarinëti bendrabuèius ir atbëgëliø stovyklas, daug atbëgëliøkreipësi á Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisariatà, praðydamileisti jiems apsigyventi Vilniuje, jo srityje, Kaune ar kitose Lie-180463Rytinis Lietuvos aidas – 1940, birþelio 244641940 m liepos 5 d LRK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto raðtas // LCVA – F757 – Ap 9 – B 5 – L 78465LRK vyrágaliotinio karo atbëgëliams ðelpti 1940 m liepos 20 d raðtas karo atbëgëliamstvarkyti komisarui // Ten pat – L 74

tuvos vietose Turëdamas galvoje maþëjanèius LRK iðteklius, komisariatastokius leidimus laikinam ar nuolatiniam gyvenimui iðduodavo,taèiau toks atbëgëlis prarasdavo teisæ naudotis LRK paðalpomis 466 Liepos viduryje „Joint“ atstovas V Bekelmanas praneðë LietuvosRaudonojo Kryþiaus ágaliotiniui I Jurkûnui-Ðeiniui, kad jo atstovaujamaástaiga galësianti duoti pinigø þydø ðelpimui Lietuvoje tol, kol èiabus leista veikti Jungtiniø Amerikos Valstijø konsulatui 467 Taèiau greitaiLRK Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas gavo praneðimà ið „Joint“organizacijos, kad dël sunkumø, daromø ið „kompetentingø ástaigø pusës“,„Joint“ negali realizuoti lëðø, paskirtø atbëgëliams ðelpti, ir ikinebus iðaiðkintas ðis klausimas, „Joint“ organizacija nelaiko savæs atsakingauþ tolesná atbëgëliø ðelpimà 468 Birþelio pabaigoje buvo sustabdytas pinigø teikimas ir ið Londono1940 m liepos 13 d J Sutkus ir I Jurkûnas-Ðeinius apsilankë pasDidþiosios Britanijos pasiuntiná T H Prestonà Á klausimà, kodël nutrauktaspaðalpø teikimas, pastarasis atsakë, kad politinë situacija tapone visai aiðki Internuotieji lenkø kariai iðveþami á Sovietø Sàjungà irvisai neaiðku, ar toks pavojus negresia ir likusiems atbëgëliams ir ateiviamsT H Prestonas pareiðkë, kad jam rûpi lenkø atbëgëliai ir ateiviai,taèiau jis nenorás, kad jø ðelpimui skirti pinigai atitektø visai kitiemstikslamsJ Sutkui ir I Jurkûnui-Ðeiniui ëmus árodinëti, kad Lietuvos RaudonasisKryþius tebëra laisvas ir veikia kaip veikæs, ir J Sutkui garantavus,kad visos ið uþsienio atsiunèiamos lëðos kaip ir anksèiau bustuojau pervedamos toms ðelpimo organizacijoms, kurioms buvo siøstos,T H Prestonas paþadëjo, kad dar kartà pabandys kreiptis á Londonà,taèiau perspëjo, kad Londonà átikinti bus labai sunku 469 466Karo atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaro A Þvagulio 1940 m liepos 23 draðtas karo atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotiniui // Ten pat – B 282 – L 624467J Sutkaus 1940 07 22 raðtas uþsienio reikalø ministrui // Ten pat – F – 383 – Ap7 – B 2235 – L 2468Ten pat – F 1147 – Ap 1 – B 11 – L 164469I Jurkûno-Ðeiniaus 1940 m liepos 15 d raðtas Ministrui pirmininkui ir uþsienioreikalø ministrui // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2252 – L 1181

Nustojus plaukti lëðoms ið uþsienio, daugelio atbëgëliø padëtispasidarë labai sunki 1940 m birþelio pabaigos duomenimis tik apie2000 atbëgëliø vertësi ið savø lëðø Apie pusë visø atbëgëliø, iðkeltø iðVilniaus, irgi galëjo prasimaitinti, nes pradëjo dirbti þemës ûkio darbuspas ûkininkus ir dvarø centruose, o kitiems reikëjo paramos 470 1940 liepos 10 d Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas buvo iðmestasið savo patalpø Putvinskio g Nr 42a Namas buvo sekvestruotasRaudonosios armijos reikmëms Ðá namà 1940 m birþelio 10 d komitetasbuvo iðsinuomojæs uþ 18 000 Lt Nuoma buvo sumokëta puseimetø, taèiau namu buvo naudotasi tik vienà mënesá Iðkrausèius komitetàið uþimamø patalpø, jam buvo padaryta 9043 Lt þala 471 Ði þala,nepaisant daugkartiniø komiteto kreipimøsi á ávairias instancijas, taipir nebuvo kompensuota 472 Liepos 22 d J Sutkus vël kreipësi á T H Prestonà, teiraudamasisapie paðalpas ið Londono Taèiau jø nebuvoI Jurkûnas-Ðeinius buvo susitikæs su Huverio komiteto atstovuG Redfernu bei „Joint“ atstovu V Bekelmanu G Redfernas paþadëjo,kad atbëgëliams lëðos ir toliau bus siunèiamos, svarbu, kad tik jospasiektø adresatà „Joint“ atstovas pakartotinai nurodë, kad ði organizacijateiks paðalpas tik iki tol, kol Lietuvoje bus JAV konsulatas 473 Liepos 27 d lordas E Halifaksas T H Prestonui atsiuntë telegramà,kurioje klausë, ar Lenkø atbëgëliams ðelpti komitetui reikalingipinigai T H Prestonas pasikvietë lenkø komiteto pirmininkà prof Pelezarà(Pelezar) ir jie abu pasiuntë á Londonà telegramà, kad pinigaireikalingi 474 Taèiau ið fondo pinigø daugiau nebuvo gautaNustojus plaukti á Lietuvà pinigams ið uþsienio, 1940 m liepos26 d LRK þydø atbëgëliams ðelpti komitetas kreipësi á LSSR Profsà-182470Apie karo atbëgëlius Rytø Lietuvoje // Rytinis Lietuvos aidas – 1940, birþelio 24471Þydø atbëgëliø komiteto 1940 09 04 raðtas LTST RK karo atbëgëliams ðelpti vyrágaliotiniui // LCVA – F 1147 – Ap 1 – B 34 – L 1504721940 11 05 raðtas LTSR RK vyr ágaliotinio ástaigai // Ten pat – B 30 – L 381473J Sutkaus 1940 liepos 22 d raðtas uþsienio reikalø ministrui // Ten pat – 383 – Ap7 – B 2235 – L 2474Ten pat – L 1

jungø centro biurà, praðydamas leisti rinkti Lietuvoje þydø atbëgëliamsðelpti aukas Buvo gautas neigiamas atsakymas Profsàjungø centrobiuro pirmininkas Adolfas Butkus tai paaiðkino tuo, kad „atbëgëliøLietuvoje yra ávairiø tautybiø, o pagal dabartinæ santvarkà socialistinëjevalstybëje pilieèiai nëra skirstomi, todël negalima rengti rinkliavas,turinèias tikslà ðelpti kurios nors vienos tautybës pilieèiams“ 475 Taèiau esant sunkiai atbëgëliø padëèiai, rugpjûèio antrojoje pusëjeLRK atbëgëliams ðelpti ágaliotinio ástaigai buvo leista organizuotiaukø rinkimà karo atbëgëliams ðelpti Apie tai rugpjûèio 20–21 d buvopraneðta spaudoje Ámoniø komisarai ir darbininkø komitetai buvo kvieèiamipagal iðgales prisidëti prie ðios akcijos 476 Ágaliojimas rinkti aukasvisoje Lietuvos teritorijoje buvo suteiktas Bekui Ðmueliui 477 Vis labiau sunkëjant atbëgëliø padëèiai, á atbëgëliams ðelpti komitetusëmë plaukti pagalbos praðymai Taèiau komitetø skyriuose dirbæþmonës negalëjo padëti atbëgëliams, todël pradëjo atakuoti centrinákomitetà, deja, lëðø ir centras neturëjo, todël teko tenkintis tik paaiðkinimoir raminimo raðtaisAntai 1940 m rugsëjo 26 d Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto iðsiøstameraðte Joniðkio skyriui raðoma: „Mums suprantama komitetonemaloni ir sunki padëtis, kuri susidarë ne dël mûsø kaltës, bet tai darneduoda pagrindo nuleisti rankas ir atsisakyti prisiimtø pareigø Reikiabûtinai iðsiversti ir sunkiuoju laiku, todël tamstø komitetas bûtinai turilikti, nes jo darbas ir pastangos bus reikalingos paaiðkëjus bendram atbëgëliøtolesnio ðelpimo, darbo, bei jø naujø formø klausimui“ 478Komitetams iðsiuntinëtuose laiðkuose buvo nurodoma ið dar turimølëðø ðelpti tik labiausiai paðalpø reikalingus 479 475LTSR Profsàjungø centro biuro pirmininko A Butkaus 1940 08 05 raðtas // Tenpat – F 1147 – Ap 1 – B 9 – L 2674761940 08 20 raðtas „Darbo Lietuvai“ // Ten pat – B 16 – L 64477Ágaliojimas // Ten pat – L 135478Ten pat – B 30 – L 5404791940 12 27 raðtas LTSR RK atbëgëliams ðelpti vyr ágaliotiniui // Ten pat – L 547183

1940 m spalio 1 d ið 11984 uþsiregistravusiø þydø atbëgëliø komitetasminimaliai ðelpë 8672 480 þydus1940 m rudená sovietø valdþia pareikalavo atbëgëlius ádarbinti irtaip spræsti jø iðlaikymo problemà (apie tai plaèiai kalbëta skyriujeapie atbëgëliø ádarbinimà)Spalio mën beveik visi ðelpimui skirti pinigai baigësi, todël vienintelispragyvenimo ðaltinis tapo atlyginimas uþ darbà Nuo spalio 31d buvo atsisakyta mokëti ir uþ atbëgëliø gydymàIlgiausiai ir atkakliausiai atbëgëliais rûpinosi Þydø atbëgëliamsðelpti komitetas Nustojus mokëti uþ gydymà, Þydø atbëgëliams ðelptikomiteto direktorius kreipësi á miestø ir miesteliø, kur buvo þydø atbëgëliø,vykdomuosius komitetus, praðydamas teikti karo atbëgëliams medicinospagalbà bendra visiems beturèiams nustatyta tvarka 481 1940 m lapkrièio 20 d A Eglinas visiems atbëgëlius ðelpiantiemskomitetams iðsiuntë raðtà, kuriame nurodë sumaþëjus lëðomslabai sugrieþtinti apyskaità, sumaþinti ðelpimà ir taupyti visur, kur tikámanoma 482 Gruodþio pradþioje Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas pasiuntëatbëgëliams paskutinæ drabuþiø siuntà Kartu su siuntomis buvo nurodyta,kad pasiøstus rûbus pirmiausia turi gauti dirbantieji atbëgëliai,kuriems reikia drabuþiø darbui Tik juos aprûpinus, jeigu liks,galëjo bûti dalijami visiems kitiems Taèiau ir ið jø galëjo gauti tik tie,kuriems tikrai jø trûko 483 Gruodþio viduryje Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas komandiravosavo darbuotojus á apskritis nustatyti, kiek ten yra nedarbingøþydø atbëgëliø, susitarti su vietos kooperatyvø vadovais dël maistotiekimo uþ atbëgëliø komiteto kuponus Paðalpas maistu galëjo gauti184480LTSR RK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto statistikos þinios 1940 m spalio 1 d// Ten pat – B 685 – L 29481LTSR RK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto 1940 12 02 raðtas Balbieriðkio mvykdomajam komitetui // Ten pat – B 30 – L 68482A Eglino 1940 m lapkrièio 20 d raðtas // Ten pat – L 306483Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto 1940 m gruodþio 9 d raðtas LKP Jonavoskomitetui // Ten pat – L 209

tik nedarbingi atbëgëliai, seneliai, ligoniai ir vaikai Darbingi atbëgëliai,turëjo jie darbà ar ne, paðalpos negavo 484 Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto inspektorius I Fridmanas buvokomandiruotas á Utenà, Anykðèius, Panevëþá, Kupiðká, Rokiðká, Ðiaulius,Joniðká, Þagaræ ir Birþus susitarti su kooperatyvais dël maistotiekimo pagal komiteto piniginius kuponus Jis taip pat turëjo nustatytiatbëgëliø bûklæ vietose 485 Taèiau ir ði parama greitai baigësi 1940 m gruodþio 31 d LSSRRaudonojo Kryþiaus Þydø atbëgëliams ðelpti komitetas praneðë visiemskooperatyvams, su kuriais buvo sudarytos sutartys dël maisto tiekimoþydø atbëgëliams, kad sudarytos sutartys dël maisto tiekimo pagal kuponusdël komiteto likvidavimo nutraukiamos Sàskaitos pagal gautuskuponus turi bûti pristatytos iki 1941 m sausio 5 d 486 Taigi remiantis 1940 m gruodþio 30 d Lietuvos SSR LiaudiesKomisarø Tarybos nutarimu Nr 473 atbëgëliø komitetai Lietuvos SSRbuvo likviduoti 487 Kiekvienas pabëgëlis, nepriklausomai nuo lyties,amþiaus, tautybës turëjo pats savimi pasirûpinti4841940 m gruodþio 17 d LTSR RK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto raðtas // Tenpat – B 9 – L 358485Komandiruotës liudijimas // Ten pat – L 352486LTSR RK Þydø atbëgëliams ðelpti komiteto 1940 m gruodþio 31 d raðtas visiemskooperatyvams // Ten pat – L 604487Ten pat – L 60185

II DALISLENKØ KARIØ INTERNAVIMAS1 LENKØ KARIØ INTERNAVIMASLietuvos kariai perima administracinës Linijos su Lenkija apsaugà186

Pirmieji lenkø kariai Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijà perëjo1939 m rugsëjo 18 d 12 val prie Vievio Tai buvo karininkas irbûrelis kariø Visà naktá ið 18 á 19 d prie administracinës linijos telkësiLenkijos kariai bei civiliai Didþiulë lenkø kariø grupuotë susitelkëMaiðiagaloje Praktiðkai iki 19 d ryto demarkacijos linija buvo uþdarytair Lietuvos kariams buvo ásakyta nieko á Lietuvà neáleisti Rugsëjo19 d administracinæ linijà perþengë lenkø sanitarinis dalinys su keletusuþeistøjø, kuriems Lietuvos kariai suteikë pirmàjà medicinos pagalbàir jie buvo nugabenti á Karo ligoninæ Kaune Vëliau á Lietuvàëmë plûsti vis daugiau lenkø kariø ir civiliø pabëgëliø Tà dienà buvointernuota net keletas tûkstanèiø lenkø kariøRugsëjo 19 d pavakare á Kaunà automobiliais atvyko kelios karininkø(apie 70), valstybinës policijos, administracinës valdþios tarnautojøgrupës, taip pat 50–60 eiliniø kariø 488Lenkø kariai pereidavo sienà pavieniui, grupëmis ir nuo rugsëjo20, kai administracinë linija oficialiai buvo atidaryta, net iðtisais junginiaisTaip á Lietuvà atbëgo Volkovysko kavalerijos grupë (apie 1200kareiviø ir 80 karininkø), vadovaujama brigados generolo Vaclovo Pðezdzeckio(Wacùaw Przezdziecki), visas lenkø III korpuso (DOK III)ðtabas su ðtabo virðininku gen ðt plk Benediktu Chlusevièiumi (BenedyktChùusewicz) ir kt 489 Internuojami buvo ne tik lenkø kariai,bet ir policininkai, sienos sargai, paramilitariniø organizacijø, kurievilkëjo uniformas, nariaiInternuojant lenkø karius, ne viskas vyko sklandþiai Pasienyjebuvo ávairiø incidentø, kartais Lietuvos kariams netgi tekdavo panaudotijëgà, nes ne visi lenkø kariai sutikdavo klausyti lietuviø reikalavimøBuvo atsitikimø, kad atskiri ginkluoti lenkø kariai arba jø bûriai,atvykæ á pasiená ir suþinojæ, jog èia jiems teks nusiginkluoti, nesutikdavoatiduoti ginklø ir gráþdavo atgal Vienas nemaþas lenkø kariuomenësdalinys buvo atsiuntæs savo atstovus pasiteirauti, ar lietuviai sutiksiàperleisti juos per Lietuvos teritorijà á Rytprûsius, kad jie vël ten488Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai – P 289489Raðtikis S Ávykiai ir þmonës – T 3 – Èikaga, 1972 – P 359–360187

Kraðto apsaugos ministrasbrig gen Kazys Musteikisgalëtø tæsti kovà prieð vokieèius Kaijiems buvo atsakyta neigiamai, jiepagrasino, kad patys jëga prasiverðiàÁ tai jiems buvo atsakyta, kadlietuviai atsakys tuo paèiu Nesusitarælenkai gráþo atgal 490 Musninkø rajone ávyko kitasincidentas Ten per administracinælinijà perëjo dviejø lenkø kavalerijoseskadronø likuèiai Juos, jau gerokaiájojusius á Lietuvos teritorijà,sustabdë Lietuvos ðauliai ir pareikalavosudëti ginklus Lenkø vadasatsisakë vykdyti toká ðauliø reikalavimàpareikðdamas, kad jo karininkogarbë neleidþianti nusiginkluotiprieð ðaulius, o jø vadas esàs tik atsargosleitenantas Jis galëtø atiduoti ginklà tik Lietuvos karininkui,ne þemesnio laipsnio nei yra jis patsLietuvos ðauliai, bûdami silpnesni uþ lenkø bûrá, pasiprieðinti neiðdrásoir lydëjo ginkluotus lenkus toliau Apie tai telefonu buvo praneðtakariuomenës ðtabui Kariuomenës vadas brig gen Stasys Raðtikisásakë Gaiþiûnø poligone buvusio 3-iojo dragûnø pulko „Geleþinisvilkas“ vadui tuojau pasiøsti du eskadronus ir nuginkluoti lenkus, o jeilenkai nepaklus – panaudoti jëgà Taèiau susirëmimo neávyko, nes iðdidusislenkø vadas, matydamas, kad nëra kitos iðeities, sutiko su ðauliøreikalavimu ir atidavë ginklà 491 Prieð pereidami Lietuvos sienà, lenkø kariai daþnai ilgai dvejodavo,stovëdavo prie sienos ir laukdavo Taip trikampyje ties Kapèiamiesèiususispietë didelis bûrys pëstininkø ir raiteliø Jie iðsirikiavo priesienos ir laukë visà dienà Ir tik kai vakare pasirodë raudonarmieèiai,188490Raðtikis S Kovos dël Lietuvos – T 1 – P 599–600491Ten pat – P 600

visi strimgalviais puolë á Lietuvà, be tvarkos metë ginklus ir pasidavëlietuviø kariams 492 Buvo atvejø, kad, ypaè kavaleristai, sienà perjodavo tvarkinga rikiuote,atiduodavo paskutinæ pagarbà savo vadams, po to ginklus irarklius perduodavo lietuviamsDeja, buvo nemaþai atvejø, kada lenkø kariai, ypaè karininkai, stengësipaslëpti pistoletus, revolverius bei ðaltuosius ginklusLietuviø kariai prie sienos matë ir ne vienà tragedijà, ypaè kai jaunesnilenkø karininkai, uþuot atidavæ ginklà 19 metø lenkiðkos propagandosniekintiems lietuviams, paleisdavo sau kulkà á smilkináKaip savo atsiminimuose raðo buvæ internuotieji, sunkiausia jiemsbuvo atiduoti lietuviams ginklus Atiduodant ginklus vieni juos mesdavotaip, tarsi bûtø norëjæ, kad jis niekada nebetiktø kovai, kiti su ginklaisatsisveikindavo ðvelniai, tarsi su artimu þmogumi, kai kurie apskritaiginklus uþkasë, tikëdamiesi, kad ateityje sugráð ir juos pasiims,ir pan 493 Perëjæ administracinæ linijà policininkai buvo prilyginti kariamsir patalpinti internuotøjø stovykloseMasinis lenkø kariø bëgimas á Lietuvà praktiðkai baigësi rugsëjo26 d Vëliau á Lietuvà administracinæ linijà pereidavo pavieniai kariaiar nedidelës jø grupelës 494 Perëjusieji Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijà lenkø kariai buvoalkani, iðvargæ, todël pirmiausia buvo pamaitinami, gaudavo bûtinàmedicinos pagalbà ir po to buvo gabenami á internuotøjø surinkimopunktus, o sunkiai suþeisti – á karo ligoninæ Kai kuriems ið jø jaunebepavykdavo suteikti pagalbos Antai spalio 1 d nuo þaizdø mirëkadetas Vlodzimieþas Þylinskis (Wùodzimierz Ýyliñski) ir serþantasJuzefas Makarevièius (Józef Makarewicz)Internuotiems kariams gabenti á internuotøjø stovyklas buvo atsiøstiautobusai bei kitos transporto priemonës, numatyti ir árengti po-492Uþdavinys V Pabëgëliø ir internuotøjø siluetai // Lietuvos aidas – 1939, spalio 26493Ùossowski P Litwa a sprawy Polskie 1939–1940 – S 40494Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S 64189

ilsio bei maitinimo punktai ir kt Kaip pripaþásta lenkø istorikas PLosovskis, lietuviai lenkø kariø internavimui buvo gerai pasiruoðæ 495 Daugelis lenkø kariø buvo nustebinti lietuviø poþiûrio á juos PacituosimeVaclavo Zydram-Koscialkovskio (Wacùaw Zydram-Koúciaùkowski), vieno ið internuotøjø, laiðko þmonai fragmentus„Þinai, maþyte, dabar papasakosiu Tau apie Þmoniðkàjá gerumàGalbût tai keistai atrodo, kad dabartiniais baisiais laikais, kai niekienoiki ðiol nematytas karas iðlaisvino þemiausius þmoniø instinktus, kaiugnis ir plienas pasidarë vienintelis argumentas ir kai visas mûsø kraðtaspaskendo daþniausiai nekaltai pralietame kraujyje – kaip tik tokiumetu uþsimaniau papasakoti Tau apie þmoniø DorumàTaip, tos visos ðirdies ir geresniø jausmø apraiðkos leidþia mantikëti, kad pasaulio dar nevaldo þvëriðkas þmogusÞmoniðkumo þenklai yra lyg tie saulës spindulëliai mûsø pilkameir beviltiðkame rudens dangujePerëjæ sienà susëdome ant plento iðilgai griovio Mûsø bûryje buvoseptyni kareiviai ir vienas priklydæs karininkas Prieð mus stovëjotiek pat lietuviø kareiviøIr tik dabar pradëjome jausti tà baisø nuovargáLietuviai þiûri á mus akylai, bet be jokios paðaipos ar paniekos,nes gerai supranta, kà tai reiðkia kareiviui atiduoti ginklà ir eiti sveturbastytisPrisidengiu akis ir þiûriu á besileidþianèià saulæ, kuri ðvieèia iðanapus sienosJuntu, kaþkas mane judina Tai lietuvis kareivis, kuris nepraðomasduoda man savo gertuvæ su ðaltu vandeniu Iðdþiûvusios lûposnegali atsitraukti nuo gaivinanèio gërimoTai buvo pirmas mostas Lietuvos þemëje O kai þygiavime permiestelá, gyventojai vaiðino obuoliais ir papirosais Sena pardavëja nesklandþiuþargonu pakvietë mus arbatos Buvo duona ir sûrisVëliau tas poilsis Ukmergëje Vietos lietuvës, veikiausiai mokytojos– nes laikinai buvome patalpinti mokykloje, – be pertraukos rai-190495Ùossowski P Litwa a sprawy Polskie 1939–1940 – S 47

kë storas duonos riekes, tepë sviestu ir su pieno ar arbatos puodukuvis kiðdavo kareiviams Ir visa tai jos atlikdavo labai paprastai, be jokiospozos, lyg tai bûtø jø kasdienis darbasËmiau tas moteris stebëti, – susikaupusios, rimtos, nenoriai ásileidþianèiosá kalbas Matyti, jog visa tai jos daro ne dël to, kad mus, lenkus,ypatingai mylëtø, ne Jos tai daro dël to, kad mes esame þmonës,kurie staiga netekome ne tik savo Tëvynës, bet ir paprastos, juodos duonoskàsnio Ir dël to visa tai mano akyse turi dar didesnæ vertæ“Kitas lenkø karys Tadeuðas Monkoða (Tadeusz Màkosza) pirmàsiasvalandas Lietuvoje prisimenataip: „Lietuviai mums paruoðë valgálauko virtuvëse po atviru dangumi,prie pat geleþinkelio Gavome po storàduonos riekæ ir riebiai uþtaisytoskoðës Bûèiau norëjæs pamatyti savobendraþygiø veido iðraiðkà, jeigu jiebûtø gavæ tokio maisto prieð tris savaitesBet èia pasirodë, kad geresnioir skanesnio maisto negalima ásivaizduoti“496Alytaus bare internuotuosiuspriiminëjo gen ðt plk V Kirðinas,Ukmergës bare – gen ðt plk V Þilys,Trakø bare – plkltn A MichelevièiusIð internavimo punktø jie buvosiunèiami á internuotøjø stovyklasTarp internuotøjø buvo keletas Plk Vincas Kirðinasaukðto rango karininkø Be jau minëtobrigados generolo V Pðezdzeckio (Przezdziecki) ir gen ðt plkB Chlusevièiaus (Chlusiewicz), dar buvo internuoti plk Ignacas Ozevièius(Ignac Oziewicz) – lenkø 29 pëstininkø divizijos vadas, plk496Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S 65191

Plk Antanas Gauðas su internuotu lenkø brig gen Vaclovu Pþezdzeckiu 1939 mArtûras Ðmidtas (Artur Schmidt), plk Kazimieras Rybickis (KazimierzRybicki), plk Bronislovas Adamovièius (Bronisùaw Adamowicz),pplk Archipas Kmeta, papulkininkis Janas Pavlikas (Jan Pawlik),plk Jeþis Dombrovskis (Jerzy Dàbrowski), papulkininkis ZdislavasKviatkovskis (Zdisùaw Kwiatkowski), plk Januðas Galadykas (JanuszGaladyk) Pastarasis Lietuvos sienà perëjo kaip civilis, pateikæsstudijø knygelæ Z Stðeleckio (Z Strzelecki) pavarde Taèiau lapkrièiopabaigoje buvo iðaiðkintas 497 Be lenkø, Lietuvoje taip pat buvo internuota ir kitø valstybiø kariøBuvo internuoti turkas vyr ltn Korkmaras Hamidas (KorkmarHamid) ir vengras, kurie staþavosi Lenkijoje ir kartu su Lenkijos kariaisatbëgo á Lietuvà 498 Jie nebuvo Lenkijos pilieèiai, turëjo uþsienio192497Kariuomenës ðtabo II skyriaus 1939 m lapkrièio 28 d raðtas // LCVA – F300 –Ap 1 – B 5 – L 87498III internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m rugsëjo 29 d raportas // Ten pat –B 6 – L 28, 30

pasus, todël vëliau ið stovyklos buvo paleisti ir perduoti tø valstybiøpasiuntinybëmsTaip pat buvo internuoti du Vokietijos kariai Vienas ið jø – lakûnasVrba Hubertas (Wrba Hubert) Jis buvo atgabentas á Kaunà, apgyvendintas„Kontinental“ vieðbutyje 499 Lenkø internavimo dienomis lietuviams kariams teko intensyviaidirbti: saugoti Lietuvos sienas, internuoti lenkø karius, priþiûrëti juosir jø turtà, rûpintis internuotaisiais Pvz, rugsëjo 24 d vakare á Alytøbuvo atsiøsta apie 300 veþimø gurguolë, kurioje buvo apie 2000 arkliøir apie 1000 internuotø kariø lenkø Tuo tarpu ulonø pulke Alytuje tebuvolikæs tik ûkio eskadronas, kuriam teko priimti internuotuosius,paðerti ir pagirdyti arklius, saugoti internuotøjø turtà Internuotiejipervargæ, kai kurie kà tik ið kautyniø lauko Daugelio vienintelis norasbuvo pavalgyti ir sulaukti bûtinosios medicinos pagalbos 500 Pasibaigus karo veiksmams Lenkijos teritorijoje, Lenkijos kariøbëgimas á Lietuvà nesibaigë Taèiau tai jau buvo pavieniai lenkø kariai,pabëgæ ið Vokietijos ir SSRS belaisviø stovyklø Pradþioje jie irgi buvosiunèiami á internuotøjø stovyklas, taèiau po kurio laiko, vadovaujantisHagos konvencijos 13 straipsniu, tai daryti buvo draudþiama, todël 1940m balandþio 22 d internuotøjø stovyklø virðininkas ásakë visus atbëgusiusið SSRS ir Vokietijos buvusius lenkø belaisvius tuojau paleisti irpristatyti Kauno treèiosios policijos nuovados virðininkui, o ateityjetokiø buvusiø belaisviø neinternuoti ir á stovyklas nepriimti 501 Policija jiems paskirdavo gyvenamàjà vietà ir su jais buvo elgiamasikaip su civiliais pabëgëliaisRemiantis ávairiais ðaltiniais 1939 m rugsëjo pabaigoje internuotøjøkariø (kareiviø, puskarininkiø, karininkø) ir policininkø galëjo bûtiapie 13 tûkst þmoniø Pirmojoje oficialioje rugsëjo 26 d internuotøjøsuvestinëje buvo suskaièiuota 12 767 internuotieji 502 499Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 10 11 raportas kariniø tiekimø virðininkui// Ten pat – B 179, 216, 251500Ten pat – B 5 – L350–351501Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 04 22 ásakymas // Ten pat – L 18502Internuotøjø stovyklø þinios // Ten pat – B 25 – L 253193

11 INTERNUOTØJØ ATSINEÐTAS KARINIS TURTASElgesá su internuotaisiais ir jø atsineðto turto likimà reglamentavo1939 m kraðto apsaugos ministro brig gen Kazio Musteikio patvirtintos„Internuotiesiems ir jø turtui priimti ir laikyti taisyklës“ Ðiøtaisykliø pirmasis punktas skelbë:„Patekusios á Lietuvos Valstybës teritorijà kariaujanèiø valstybiøkariuomenës dalys, grupës bei pavieniai kariai tuojau internuojami: nuginkluojamiir patalpinami tam tikrose jiems skirtose patalpose ir laikomiiki karo pabaigos Pasiprieðinusieji jëga priverèiami pasiduoti“Veþami paimti ið internuotøjø ginklai Piæta J, Roman W K, Szczurowski M Polacyinternowani na Litwie– P 214Vadovaujantis ðiomis taisyklëmis ið internuotøjø buvo paimamiginklai, ðaudmenys, arkliai su pakinktais, veþimai, kitos susisiekimopriemonës, ávairûs sekimo prietaisai, þemëlapiai, ðalmai, jei turëjo –kepurës, trimitai, ðvilpukai, dirbtuviø árankiai bei turimos medþiagosInternuotiesiems paliekama: apranga, antklodës, dujokaukës, gertuvës,rûkalai, maisto produktai, tualeto reikmenys, laipsniø þenklai, or-194

dinai, pinigai, brangenybës ir kiti grynai asmeniniai daiktai, lagaminaiJeigu internuotøjø drabuþiai buvo blogos kokybës, jie buvo aprengiamiLietuvos kariø uniformomis su atitinkamais skiriamaisiais þenklaisTurimi asmens dokumentai buvo paliekami Tik vëliau, internuotuosiusiðskirsèius po stovyklas, visi dokumentai ið jø buvo paimami, ovietoje jø iðduodami internuotojo asmens paþymëjimai 503 Paëmus daiktus buvo suraðomi aktai, kuriuos pasiraðydavo abiejøpusiø atstovai 504 Ið internuotøjø buvo paimta:Prancûziðkø karabinø – 363 vntPrancûziðkø 1886–93 m gamybos ðautuvø – 660 vntPrancûziðkø 1907–15 m ir 1916 m gamybos ðautuvø – 453 vntÁvairiø kulkosvaidþiø – 208 vntRusiðkø ðautuvø – 283 vnt„Mauzer“ sistemos karabinø – 3276 vntÐautuvø „Mauzer-R 98“ – 670 vntAustrø gamybos ðautuvø – 317 vntAustrø gamybos karabinø – 662 vntÁvairiø kitø ðautuvø (ið jø ir medþiokliniø bei sportiniø) – 239 vntÁvairiø pistoletø – 27 vntDauguma paimtø lenkiðkø ginklø buvo pasenæ, surûdijusiais vamzdþiaisir naudoti maþai tinkami Jie buvo ávertinti 717 323, 50 LtAutoveþimø, dviraèiø, ryðio priemoniø, kuriø vertë – 636 837,40 LtDrabuþiø, balnø, pakinktø ir veþimø, kuriø vertë – 68 689,74 LtChirurginiø árankiø, vaistø, kuriø vertë – 6197,60 LtArkliø –uþ 149 700 LtMaisto produktø – uþ 161 551,05 LtVisas ið internuotøjø paimtas turtas buvo ávertintas 1 830 299,29 Lt 505 503Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m spalio 30 d raðtas URM Administracijosdepartamentui // Ten pat – B 6 – L 3825041939 m rugsëjo 20 d Kariuomenës tiekimo valdybos aplinkraðtis // Ten pat – B28 – L 7505Kariuomenës tiekimo valdybos 1940 m vasario 12 d raðtas Lietuvos uþsienioreikalø ministerijai // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2182 – L 286195

Be to, Merkinëje buvo internuoti 7 garlaiviai, tarp jø „Chris –Croft – Utility“ ir „Narocz“ Rugsëjo 27 d ryte Kauno aerodromenusileido vienmotoris tolimosios þvalgybos lenkø bomboneðis su keturiølakûnø águla Lëktuvas ir jo águla irgi buvo internuoti 506 Maistas, drabuþiai ir vaistai buvo sunaudoti internuotiesiems aprûpintiArkliai, pakinktai ir veþimai iðdalyti Vilniaus kraðto gyventojamsVisas kitas turtas, kadangi Lietuvos kariuomenës reikmëms jisnebuvo reikalingas, buvo sukrautas á kariuomenës sandëlius ir 1940 mLietuvà okupavus atiteko Raudonajai armijaiTaèiau reikia pripaþinti, kad lietuviai kariai, internavæ lenkus, nebuvoiki galo principingi ir ið internuotøjø lenkø paëmë tik tai, kà jiepatys atiduodavo, jø nekratydami ir patikëdami garbës þodþiu Dël tospalio viduryje Lenkijos pasiuntinybë Kaune pareiðkë Lietuvos uþsienioreikalø ministerijai protestà, kad Lietuvos kariuomenë nesugebaLenkijos ambasada Kaune “Metropolio” vieðbutyje(Bogusùawski A W znak pogoni– P 27)196506Internavo lenkø lëktuvà // Vakarinis Lietuvos aidas – 1939, rugsëjo 27

tvarkyti internuotøjø lenkø kariø, neatima ið jø, ypaè karininkø, ginklø,kuriuos jie vëliau parduodaPo ðio Lenkijos pasiuntinybës demarðo internuotøjø stovyklø virðininkasásakë visus internuotuosius iðkratyti, atimti ginklus, þiûronus irkità kariná turtà „Nesileisti su jais á jokias derybas, – raðoma ásakyme ,– aiðkinimus ir pan, bet tvarkyti stovyklas ávedant grieþtà drausmæ, ðokinëjimasapie internuotuosius þemina Lietuvos kariuomenæ O tokiøðokinëjimø ligi ðiol buvo ir lenkai juos vykusiai mokëjo iðnaudoti“ 507 Taèiau ir po ðio nuodugnesnio patikrinimo pas internuotuosiusginklø liko Antai 1939 m lapkrièio 11 d patikrinus á Kauno karoligoninæ paguldyto kpt Tadeuðo Tomaðevskio (Tadeusz Tomaszewski)daiktus, surasta revolveriai „Mauser“ ir „F N“ taip pat ðoviniø 508 Ginklø buvo randama ir vëliau2 TEISINIAI ELGESIO SU INTERNUOTAISIAISPAGRINDAIInternuotieji Lietuvoje buvo laikomi ir su jais elgiamasi taip, kaiptai buvo numatyta tarptautiniuose aktuose – Hagos 1907 m IV ir Vkonvencijose, Þenevos 1929 m liepos 27 d konvencijoje dël suþeistøjøir belaisviø, taip pat remiantis tarptautinës praktikos patirtimi Be to,nedrausmingiems ir nusikaltusiems internuotiesiems teisti ir bausti LietuvosSeimas priëmë „Internuotiesiems teisti ir bausti ástatymà“ Ðioástatymo 1 straipsnis skelbë:„Kariaujanèiø valstybiø internuotieji kariai turi laikytis Lietuvoskariuomenei nustatytos drausmës ir tvarkos ir uþ visus nusikaltimus irnusiþengimus, padarytus jiems esant karinës vyresnybës valdþioje, teisiamiatitinkamø kariniø teismø, taikant jiems kariniø ir bendrøjø baudþiamøjøástatymø normas su þemiau nurodytomis iðimtimis“507Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m spalio 14 d aplinkraðtis internuotøjøstovyklø komendantams // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 5 – L 301508Aktas // Ten pat – B 8 – L 240197

198

Tos iðimtys buvo tos, kad internuotiesiems nei teismo, nei drausmëstvarka nebuvo galima atimti kariniø laipsniø bei su turimu laipsniususijusiø pirmenybiø Teisme galëjo dalyvauti internuotaisiais besirûpinanèiosvalstybës atstovas, jam turëjo bûti praneðtas teismo sprendimas509 Internuotøjø stovyklose gyvenimà nustatë „Internuotøjø kariø stovyklaitvarkyti nurodymai“ 510 ir „Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkostaisyklës“ 511 „Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymuose“ buvo reglamentuota,kaip turi bûti árengiamos stovyklos, kaip vykdoma stovykløapsauga, kad bûtø uþkirstas kelias internuotiesiems pabëgti Jose taippat buvo nurodyta, kad internuotieji, nusiþengæ drausmei, baudþiamipagal Lietuvos kariuomenës drausmës statutø nustatytas normas Stovykløkomendantams bausmiø skyrimo atþvilgiu suteikti atskiros daliesvado ágaliojimai 512 „Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës“ smulkiai reglamentavovisà stovyklø vidaus gyvenimo tvarkà Jose buvo akcentuota,kad stovyklos komendantas yra visø internuotøjø virðininkas Tik jambuvo suteikta teisë bausti internuotuosius Internuotiesiems bendraujanttarpusavyje ir su Lietuvos kariais bei karininkais buvo leista elgtistaip, kaip numatë Lenkijos karinio mandagumo taisyklësTaisyklës numatë, kad stovyklose laikomi internuotieji suskirstomiá kuopas, kuopos á bûrius Kuopoje 151 þmogus, bûryje – 50 Kuoposgalëjo bûti didesnës ar maþesnës, atsiþvelgiant á esamø stovyklojeinternuotøjø skaièiøIð internuotøjø tarpo stovyklos komendantas skyrë kuopø ir bûriøvyresniuosiusKuopø ir bûriø vyresnieji privalëjo:509Vyriausybës þinios Nr 673 – 1939, lapkrièio 3 – P 679510Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai // LCVA–F 1413 – Ap 1 – B4 – L 1511Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës // Ten pat – L 5–8512Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai // Ten pat – L 1199

1 savo daliniuose þiûrëti tvarkos ir kad bûtø laikomasi nustatytøtaisykliø;2 atsakyti uþ patalpø ir skirtos teritorijos ðvarà;3 priþiûrëti, kad teisingai bûtø paskirstomas maistas;4 per kuopos priþiûrëtojà praneðti stovyklos komendantui apievisus drausmës ir nuostatø, taisykliø lauþymus;5 turëti savo þinioje esanèiø internuotøjø sàraðus;6 atlikti rytiná ir vakariná patikrinimus;7 apie pabëgusius ar nesanèius kuopose ar bûriuose internuotuosiustuojau praneðti komendantuiStovyklos árengimo, jos tvarkymo, kuro ir maisto ruoðimo, ðvarospalaikymo darbams buvo leista panaudoti internuotuosiusLaisvu nuo darbo metu internuotiesiems buvo leidþiama sportuoti,loðti kortomis, ðaðkëmis, komendantui leidus organizuoti ávairius þaidimus,vaidinimus, koncertus, rengti paskaitas ir praneðimus Leista skaitytiir prenumeruoti visus Lietuvoje leidþiamus laikraðèius ir þurnalus,atlikti religines apeigas Vilkëti civilius drabuþius buvo uþdraustaReikia paþymëti, kad ið pradþiø internuotøjø prieþiûra buvo labailiberali ir jie naudojosi kur kas didesnëmis laisvëmis, nei reglamentavoteisës aktai Buvo nemaþai atvejø, kai stovyklø virðininkai iðleisdavointernuotuosius iðvykti ið stovyklø pasitenkinæ tik internuotøjø duotugarbës þodþiu, kad sugráð atgal 513 Stovyklø sanitarinius reikalus tvarkyti buvo pavesta stovyklos gydytojui,kuris ðiam darbui galëjo pasitelkti visus stovykloje esanèiusinternuotuosius gydytojus bei kità medicinos personalà 514 Internuotøjø pasimatymus su civiliais asmenimis reglamentavo„Internuotøjø kariø pasimatymo su paðaliniais asmenimis taisyklës“Jose buvo uþfiksuota, kad internuotieji kariai turi teisæ pasimatyti suþmona, vaikais ir tëvais Pasimatyti su internuotuoju buvo leidþiama 2kartus per savaitæ 515 513Piæta Jan, Roman Wanda Krystyna, Szczurowski Maciej Polacy internowani naLitwie 1939–1940 – S 26514Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës // LCVA – F 1413 – Ap 1 – B 4– L 5–8515Internuotøjø kariø pasimatymo su paðaliniais asmenimis taisyklës // Ten pat – L31–32200

Ið pradþiø galinèiø pasimatyti su internuotaisiais sàraðas buvo platesnis(tëvai, seneliai, dëdës, tetos, svainiai, pusseserës ir kt), taèiaubuvo pastebëta, kad internuotuosius ëmë lankyti paðaliniai, ne visadagerus ketinimus turintys asmenys Be to, buvo iðaiðkinta, kad internuotiejinori uþmegzti pastovius ryðius su kitomis stovyklomis, derinti savoveiksmus, o tam kaip kurjeriais plaèiai pasinaudojama internuotøjø þmonomisbei kitais giminaièiais, todël nuo 1939 m spalio 20 d giminiøpasimatymai su internuotaisiais laikinai buvo uþdrausti, vëliau lankytojøsàraðas buvo sumaþintasGruodþio pradþioje buvo galutinai nustatyta ir pasimatymø tvarkaAnksèiau leidimus pasimatyti su internuotaisiais iðduodavo ir Internuotøjøstovyklø ðtabas, ir stovyklø komendantai, o nuo gruodþio 4 d ðtabasleidimø nebeiðdavinëjo Juos iðduodavo tik stovyklø komendantai 516 3 INTERNUOTØJØ STOVYKLOSInternuotiesiems laikyti ið pradþiø buvo árengtos laikinos stovyklosJie buvo apgyvendinami kareivinëse, mokyklose, vienuolynuoseRugsëjo 23 d kariuomenës tiekimo valdyba parengë nurodymus, kaipturi bûti árengtos internuotøjø stovyklos Juose, be kita ko, buvo nurodyta,kad visi karininkai bûtø aprûpinti lovomis, pageidaujama, kadlovomis bûtø aprûpinti ir virðilos bei puskarininkiaiÁrengiant stovyklas buvo rekomenduota panaudoti Lietuvos kariuomenësinþinerijos dalinius bei paèius internuotuosius 517 1939 m rugsëjo 28 d Kariuomenës ðtabo III skyriaus virðininkasgen ðt plk A Ðova patvirtino „Internuotøjø kariø stovyklai tvarkytinurodymus“ Juose buvo nurodyta, kad stovyklø komendantai stovyklàturi suskirstyti á atskiras dalis – karininkø ir kareiviø 518 516Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m gruodþio 4 d ásakymas // Ten pat – F300 – Ap 1 – B 3 – L 68517Kariuomenës tiekimo valdybos 1939 m rugsëjo 23 d aplinkraðtis // Ten pat – F1413 – Ap 1 – B 2 – L 6518Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai // Ten pat – B 4 – L 1201

Internuotøjø stovyklø etatai nuo 1939 m rugsëjo 17 d buvo nustatytitokie: stovyklos komendantas, raðtvedys, maisto tiekëjas, 4 raðtininkai,2 ûkvedþiai, kuopininkas, virðila, 6 puskarininkiai, 2 sanitarijospuskarininkiai, 2 sanitarai 519 Stovyklose internuotieji buvo suskirstyti á kuopas po 150 kariøKareiviø vyresniaisiais buvo paskirti puskarininkiai, karininkø – aukðtesniolaipsnio karininkai Per ðiuos vyresniuosius internuotieji stovykløvadovybei galëjo pareikðti savo pageidavimus, pasiûlymus, praðymusir pan 5201939 m rugsëjo 17 d III pëstininkø divizijos vadui buvo ásakytaJakiðkiø dvare, netoli Kurðënø, formuoti internuotøjø stovyklà Stovyklosvirðininku paskirtas mjr Petras Jakðtas 1939 m spalio 27 d jibuvo perkelta á Suvalkø Kalvarijà, kur buvo tam parengtos 3 aukðtøgeros mûrinës kareivinës Ten ji veikë visà laikà iki likvidavimo, ty1940 m liepos 16 dII stovykla buvo pradëta formuoti 1939 m rugsëjo 17 d Rokiðkyje,grafo J Pðezdzeckio dvare Virðininku paskirtas plk ltn AntanasJakðtas 1939 m spalio 25 d plk ltn A Jakðtà perkëlus á Internuotøjøstovyklø ðtabà, stovyklos virðininku buvo paskirtas mjr EduardasPoþëla Stovykloje buvo daugiau kaip 1200 internuotøjø Ið tikrøjøstovykla buvo parengta maþesniam internuotøjø skaièiui, todël iðpradþiø joje, ypaè kareiviams, gyvenimo sàlygos nebuvo visai gerosTeko miegoti dvaro ûkiniuose pastatuose ant sukaltø gultø, o vietojeèiuþiniø buvo paklota ðiaudø Vëliau patalpos buvo árengtos tinkamaiKarininkai tuo metu naudojosi grafo Jano Pðezdzeckio palankumu irgyveno dvaro rûmuose1940 m balandþio 23 d stovykla buvo perkelta á Kaunà, á 2-ojopëstininkø pulko kareivines 521 Stovykla buvo likviduota 1940 m liepos17 d202519Internuotøjø stovyklø taikos meto etatai // Ten pat – F 300, Ap 1 – B 2 – L 3520Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m spalio 3 d raðtas internuotøjøstovyklø komendantams // Ten pat – B 5 – L 337521Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m balandþio 27 d ásakymas // Ten pat –B 30 – L 9

III stovykla ákurta Palangoje Virðininku paskirtas plk ltn PetrasMurnikas, vëliau mjr Marijonas Mickevièius Pirmieji internuotieji áðià stovyklà atvyko 1939 m rugsëjo 20 dPalangos stovykla buvo viena ið didþiausiø Joje buvo laikoma per4 tûkst internuotøjø Jà sudarë 29 korpusai 522 Taèiau daugiausia taibuvo vasarnamiai ir, prasidëjus ðalèiams, juose gyventi tapo neámanomaBuvo pastatytos metalinës krosnelës, taèiau nuo dûmø aprûkovisos patalpos, be to, bet kada nuonepritaikytø laikinø krosneliø galëjokilti gaisras Dël ðios prieþasties nuo1940 m vasario 1 d Palangos internuotøjøstovykla buvo pradëta likviduoti523 ir galutinai likviduota 1940m geguþës l dIV stovykla buvo ákurta KulautuvojeStovyklos virðininku buvo paskirtasplk Vladas BraziulevièiusPati stovykla ákurta puðyne, vasarnamiuose,kurie nebuvo pritaikyti gyventiþiemà Internuotieji apgyvendintipo kelis ar keliolika vilose ir vasarnamiuoseTai, galima sakyti, buvonetgi prabangi stovykla, kuriojebuvo netgi karininkø kazino Artëjantþiemai stovyklos vasarnamiai ap-Plk Vladas Braziulevièiusrûpinti metalinëmis krosnelëmis 524 1940 m kovo 16 d stovykla ið Kulautuvos perkelta á Kaunà, obirþelio 9 d likviduota522Internuotøjø stovyklø virðininko raðtas Kariuomenës ðtabo virðininkui // Ten pat– B 6 – L 404523Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m vasario 14 d ásakymas // Ten pat – B 3– L 39524Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai – P 293–294203

V stovykla buvo ásteigta Birðtono kurorte, bet apibrëþtø ribø neturëjoVirðininku tapo mjr Kazys Zdanavièius Lenkø karininkai ireiliniai kareiviai, taip pat policininkai – ið viso 1731 asmuo – á Birðtonàbuvo atveþti 1939 m spalio 21 d Kadangi gydymo sezonas jaubuvo pasibaigæs, internuotieji apgyvendinti sanatorijose Ten jie buvoir maitinami Kadangi tarp lenkø karininkø, ypaè paðauktø ið atsargos,buvo nemaþa gerai iðsilavinusiø þmoniø, 1940 m sausio mën, susitarussu generolu V Pðezdzeckiu ir atrinkus grupæ architektø bei statybininkø,jai pavesta sudaryti Birðtono sanatorijos rekonstrukcijos irperspektyvinës plëtros planà Grupei vadovavo papulkininkis VitoldasGþybovskis (Witold Grzybowski) Á jos sudëtá áëjo 17 karininkø ir4 puskarininkiai Birðtono kurorto direktorius Balys Matulionis patsprisiëmë atsakomybæ uþ ðià grupæ Garantavo, kad internuotieji niekurnebëgs Ði lenkø kariø grupë buvo átraukta á didesnæ lietuviø specialistøgrupæ, kuriai vadovavo architektas Vytautas Landsbergis-ÞemkalnisJie parengë devynis projektus Lietuvos Raudonojo Kryþiausvaldyba, kuriai Birðtono kurortas buvo pavaldus, surengë geriausiøGrupë internuotøjø Ukmergëje Piæta J, Roman WK, Szczurowski M Polacyinternowani na Litwie– P 223204

projektø konkursà Deja, ðiais projektais neteko pasinaudoti, nes sovietamsuþëmus Lietuvà jie dingo 525 Ðioje stovyklose buvo panaði padëtis kaip Palangoje ar KulautuvojeDauguma vasarnamiø nebuvo pritaikyti gyventi þiemà, todël buvopradëta statyti laikinas krosnis Vasarnamius þiemai árenginëjo patyslenkai Taèiau tai nebuvo iðeitis Kaip ir Palangoje, aprûko vasarnamiølubos ir sienos, visà laikà grësë gaisrai, todël buvo nuspræstastovyklà ið Birðtono iðkelti Jau lapkrièio mën internuotieji buvo pradëtikelti á Vilkaviðkio kareivines, o 1940 m sausio 21 d ið Birðtonointernuotøjø stovykla buvo galutinai perkelta á Vilkaviðká 526 , á kavalerijospulko kareivinesStovyklai persikëlus á Vilkaviðká, joje, ko gero, buvo sudarytos paèiosgeriausios sàlygos internuotiesiems Pastatytos geleþinës lovos suèiuþiniais, buvo daug vietos, internuotieji galëjo naudotis sporto sale1940 m liepos 16 d stovykla buvo likviduotaVI internuotøjø stovykla ákurta Alytuje per dvi vietas: artilerijospulko ir ulonø pulko kareivinëse 527 Virðininku paskirtas mjr VincasSakalas 1939 m lapkrièio 1 d ji ið Alytaus buvo perkelta á Ukmergæ(stovykloje buvæ karininkai perkelti á Suvalkø Kalvarijà), á buvusiaspëstininkø pulko kareivines, nes Alytaus kareivinës buvo perduotosSSRS kariuomenës, ávestos á Lietuvà pagal 1939 m spalio 10 d sutartá,poreikiams 528 Stovykla, Lietuvà okupavus sovietams, buvo perkelta á Vaitkuðká,o internuotuosius perëmus sovietams 1940 m liepos 16 d buvo likviduotaVII neetatinë internuotøjø stovykla buvo ásteigta 1939 m lapkrièio16 d prie Kauno komendantûros Ji buvo dislokuota Kauno V ir VIfortuose 529 Stovyklos komendantu paskirtas karo kalëjimo virðininkas525Petruðkevièius Eugenijus Birðtono datos // http: // wwwausrapl/0309/EPhtml5261940 m geguþës 4 d Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko raðtas // LCVA – F300 – Ap 1 – B 7 – L 72527Raportas kariuomenës tiekimo skyriaus virðininkui // Ten pat – B6528Kariuomenës ðtabo virðininko raðtas // Ten pat – B 5 – L 202529Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m gruodþio 23 d ásakymas // Ten pat – B3 – L 58205

Grupë internuotøjø V forte Kaune Wojskowy przeglàd historiczny1971– Nr 4– P 61plk ltn Viltoras Kazlauskas, paliekant eiti ir tiesiogines pareigas 530 Tai buvo nedidelë stovykla Á jà buvo siunèiami iðaiðkinti anksèiauprieð Lietuvà arðiai veikæ Lenkijos pareigûnai Tai Vilniaus kraðtopolicininkai, þvalgybos karininkai ir pan, taip pat nedrausmingi karininkaiir kareiviai Ðios stovyklos apsauga buvo sustiprinta 531 1939m gruodþio 1 d ðioje stovykloje buvo laikomi 23 karininkai, 20 policininkø,1 karo gydytojas, 98 puskarininkiai ir 187 serþantai 532 V forto stovykla buvo laikoma tarsi kalëjimu Èia buvo siunèiamiuþ pabëgimus nuteisti internuotieji Gyvenimo sàlygos nebuvo geros,patalpos drëgnos ir ðaltos206530Kariuomenës ðtabo virðininko raðtas Kauno miesto ir apskrities komendantui //Ten pat – B 6 – L 355531Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas Kauno miesto ir apskrities komendantui //Ten pat – B 5532Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 114

Stovykla likviduota 1940 m liepos 16 dReikia paþymëti, kad internuotieji, ypaè tose stovyklose, kuriosbuvo ákurtos poilsiavietëse ir privaèiose iðnuomotose patalpose, padarëlabai daug nuostoliø4 INTERNUOTØJØ STOVYKLØ ÐTABASIð pradþiø internuotøjø reikalustvarkë Kariuomenës ðtabo III skyrius,o 1939 m rugsëjo 28 d buvo sudarytasInternuotøjø stovyklø ðtabas Neetatiniuinternuotøjø stovyklø virðininku,paliekant eiti savo tiesiogines Karobutø valdybos virðininko pareigas,buvo paskirtas brig gen Juozas Barzda-BradauskasJis buvo ápareigotaspriþiûrëti ir tvarkyti internuotøjø kariøregistravimà, aprûpinimà, apgyvendinimà,apsaugà, stovyklø steigimà,stovyklø vidaus tvarkà, drausmæ, naujøatvykstanèiø internuotøjø kariø apgyvendinimàir kitus internuotøjø kariøbûklæ lieèianèius reikalusBrig gen Juozas Barzda-BradauskasInternuotøjø stovyklø virðininkuibuvo suteiktos divizijos vado teisës, o stovyklø apsaugai karius buvoápareigoti skirti divizijø, kuriø teritorijose yra stovyklos, vadaiInternuotøjø stovyklø ðtabo virðininku buvo paskirtas plk lt AntanasÐurkus, internuotøjø stovyklø sanitarijos virðininku – plk ltn gydJuozas Ûsas, internuotøjø stovyklø intendantu – kpt V Èernius 533 Ðtabo adjutantu paskirtas ltn P Petronis533Ásakymas kariuomenei 1939, rugsëjo 26, Nr 75207

Nuo 1939 m lapkrièio 7 d ypatingøjø reikalø karininkas prieKariuomenës ðtabo plk Z Talevièius buvo paskirtas internuotøjø stovykløvirðininko padëjëju Jo pavaldumui perduoti visi internuotøjøstovyklø komendantai 534 1940 m sausio 19 d Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkasbuvo pakeistas Juo paskirtas plk ltn Antanas Jakðtas 535 Nuo 1940 m vasario 1 d kraðto apsaugos ministras nustatë Internuotøjøstovyklø ðtabo taikos meto etatus:internuotøjø stovyklø virðininkas;pavaduotojas;ðtabo virðininkas;5 raðtininkai;pasiuntinys 536 Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, 1940 m liepos 6 d internuotøjøstovyklø virðininku paskirtas plk Juozas Ðimoliûnas 537 5 INTERNUOTIEJI LENKØ KARIAIKiek buvo internuota lenkø kariø, tiksliai pasakyti sunku, nes internuotøjøskaièius nuolatos keitësi Kai kurie internuotieji bûdavo paleidþiami,dalis pabëgo, mirë ir pan Visus 1939 metus stovyklas papildydavonauji internuotieji Po Vilniaus kraðto prijungimo á internuotøjøstovyklas buvo atveþama nemaþai policininkø, kurie iki tol slapstësi208534Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m lapkrièio 16 d ásakymas // LCVA – F300 – Ap 1 – B 3 – L 70535Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m sausio 19 d ásakymas // Ten pat – L 48536Internuotøjø stovyklø ðtabo taikos meto etatai // Ten pat – B 2 – L 4537Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m liepos 6 d ásakymas // Ten pat – B 30– L 28

Pateiksime keliø dienø suvestines:3 lentelë___________________________________Data Internuotøjø skaièius___________________________________1939 09 26 12 767010 01 12 66410 10 12 63910 20 11 80411 01 10 71311 07 10 45711 15 10 38411 21 10 38012 01 9 05412 20 8 3921940 01 01 8 02701 10 7 85701 20 7 34902 01 7 48102 10 7 83502 20 7 80403 01 7 72503 10 7 66303 20 6 50904 01 5 44304 10 5 77804 15 5 50805 01 4 90805 15 4 89906 01 4 84206 15 4 76707 01 4 81207 10 4 37307 15 0Lentelë sudaryta pagal: Internuotøjø stovyklø þinios // LCVA – F 300 – Ap 1 – B25 – L 253 – 275209

Registruojant internuotuosius karininkai ir kareiviai daugiausiateisingai nurodë savo vardus, pavardes, laipsnius, taèiau policininkaisavo profesijà ir laipsnius slëpë Jeigu jie buvo perëjæ sienà persirengækareiviø rûbais, uþsiregistruodavo kaip eiliniai kareiviai Internuojantneuþsiregistravo në vienas policijos karininkasPateiksime internuotøjø pagal karines specialybes keliø dienø suvestines:4 lentelë210Internuotøjø suskirstymas pagal karines kategorijas___________________________________________________________________Internuotøjø Mënuo, dienakategorija - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -09 26 11 01 12 01 03 01 07 01___________________________________________________________________Karininkai 2487 1367 1160 1153 901——————————————————————————–—Puskarininkiai * 2724 2347 2212 1506——————————————————————————–—Kareiviai 9405 3881 3398 2513 1116—————————————————————————–—Karo gydytojai – 69 67 21 12—————————————————————————–—Gailestingosiosseserys – 152 – – –—————————————————————————–——Karo kapelionai – 11 13 9 7————————————————————————–——Policijos karininkai – 192 534 947 39————————————————————————–———Eiliniai policininkai500 2058 1636 626 1188———————————————————————–———Civiliai 250 259 387 44 43———————————————————————————–*vieni puskarininkiai buvo áraðyti á eiliniø, kiti á karininkø grupæLentelë sudaryta pagal: Internuotøjø stovyklø þinios // LCVA – F 300 – Ap 1 –B 25 – L 249, 253, 255, 271, 274

Kaip matyti ið pateiktos lentelës, visø kategorijø internuotøjø, iðskyruspolicininkus, skaièius maþëjo, tolygiai proporcingai maþëjantinternuotøjø skaièiui Ilgà laikà internuotøjø stovyklø vadovybei buvosunku susigaudyti policininkø laipsniø hierarchijoje Pradëjus atidþiautikrinti, dauguma policininkø, matydami, kad karininkø gyvenimo sàlygosgeresnës, ir neturëdami karininkø laipsniø, nurodë esà karininkai1940 m kovo mën buvo nuspræsta dar kartà patikrinti policininkølaipsnius Buvo paþiûrëta labai principingai: kovo 10 d buvo 946policijos karininkai, o kovo 20 d jø liko tik 72 538 Dalis internuotøjø, jau atliekant pirminæ registracijà, pareiðkë,kad jie nëra kariai, o civiliai, persirengæ kariø apranga, kad galëtø patektiá Lietuvà, nes tik tokiu bûdu galëjæ pabëgti ið Lenkijos Tokiøpareiðkimø skaièius nuolat augo, todël prie Lietuvos kariuomenës ðtabobuvo sudaryta komisija, kuri tikrino visus ðiuos pareiðkimus 539 Deja, paaiðkëjo, kad dauguma karininkø raðë netiesà Su eiliniø kariøpareiðkimais komisijai buvo gana daug keblumø, nes didelë dalis internuotøLietuvoje Lenkijos kariø buvo prasidëjus karui paðaukti rezervistai,kurie, iki tol civiliai ávairiø profesijø gyventojai, buvo tolinuo kariuomenës ir per kelias dienas kariuomenëje kariais nespëjopasijusti Taèiau daugelio jø praðymus teko atmesti, nes jie, pereidamiLietuvos sienà, buvo Lenkijos kariuomenës kariaiDaugiausia internuotøjø, atbëgusiø á Lietuvà, buvo kilæ ið rytiniøLenkijos rajonø538Internuotøjø statistikos þinios // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 25 – L 269–270539Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko pavaduotojo raðtas URM Politikos departamentodirektoriui // LCVA – F 300 – Ap 1 – B8 – L 170211

Internuotieji Lenkijos kariai pagal kilmæ(1939 m gruodþio 2 d)5 lentelë_______________________________________________________Kilimo vieta Skaièius_______________________________________________________Ið Vilniaus kraðto 1001——————————————————————————–—Atvyko á Vilniaus kraðtà iki 1939 09ir turi èia nekilnojamojo turto 350————————————————————————–———Atvyko á Vilniaus kraðtà iki 1939 09,ðeimos liko Vilniaus kraðte, betnekilnojamojo turto neturintys 1760——————————————————————–————Kilæ ið Vokietijos okupuotos Lenkijos dalies 3696——————————————————————–————Kilæ ið Sovietø Sàjungos okupuotos Lenkijos dalies 2733———————————————————————–————Ið viso: 9540Lentelë sudaryta pagal: Internuotø lenkø kariø sudëties þinios // LCVA – F 300– Ap 1 – B 25 – L 1212

6 GYVENIMAS INTERNUOTØJØ STOVYKLOSEGyvenimà stovyklose, kaip jau buvo minëta, reglamentavo „Internuotøjøstovyklø vidaus tvarkos taisyklës“ Buvo nustatyta tokia internuotøjødienotvarkë:700 këlimasis730 rytinis patikrinimas800 pusryèiai1000–1100 privalomas pasivaikðèiojimas neinantiems á darbà1200 pietûs1800 vakarienë2030 patikrinimas2130 miegasNuo 1940 m geguþës 1 d dienotvarkë buvo pakeista:700 këlimasis730 rytinis patikrinimas745–800 pusryèiai800–1130 pasivaikðèiojimas kieme ar stadione1200–1300 pietûs1300–1830 pasivaikðèiojimas kieme1830–1930 vakarienë2030 patikrinimas2130 miegasVienam internuotam karininkui iðlaikyti dienai Lietuvos vyriausybëskyrë 4,85 Lt, kareiviui – 4 Lt Taigi lenkø kariai buvo prilygintiLietuvos kariams Jiems iðlaikyti kiekvienà mënesá Lietuvos valstybëturëjo skirti daugiau kaip po pusantro milijono litø Taigi internuotøjøiðlaikymas Lietuvos biudþetui atsiejo nemaþus pinigus Iki 1940 m sausio16 d jau buvo iðleista 5 568 099, 75 L 540 t Per visà internuotøjø540Ùossowski P Litwa a sprawy Polskie 1939–1940 – S 170213

Lietuvoje buvimo laikà jokios pagalbos jiems iðlaikyti Lietuva negavoUþ skirtus pinigus internuotieji, kaip pripaþásta ir lenkø ðaltiniai, buvomaitinami daug geriau nei buvo maitinami Lenkijos kariuomenës kareiviaiPusryèiams gaudavo kavos, duonos su sviestu, deðros Pietumsvisada bûdavo mësos patiekalas Be to, jie turëjo galimybæ nusipirktinorimø maisto produktø 541 Vienose stovyklose buvo árengtos parduotuvës,kitose, kur to nebuvo, kaip, pvz, Rokiðkio internuotøjø stovykloje,internuotieji gaudavo leidimà be apsaugos nedidelëmis grupëmiseiti nusipirkti produktø á parduotuves, esanèias uþ stovyklos ribø 542 Visus 1939 metus internuotieji lenkai, ypaè karininkai, palygintidaþnai girtuokliavo Nors alkoholinius gërimus internuotiesiems pardavinëtibuvo draudþiama, taèiau, kol jie turëjo pinigø, vietos gyventojaisugebëdavo pristatyti svaigalø Girtuokliavimas, triukðmas, peðtynëslabai sumaþëjo po naujøjø 1940 metø, nes, pasibaigus turimiemspinigams, pasibaigë ir svaigalaiVisà lenkø kariø buvimo Lietuvoje laikotarpá jokiø epideminiøligø stovyklose nekilo ir në vienas nemirë dël ligos, kurià galëjo sukeltinetinkamos gyvenimo sàlygos, higienos reikalavimø nesilaikymas arblogas maistasVisø stovyklose mirusiø internuotøjø dokumentai, praneðimai apiemirties laikà, prieþastis bei palaidojimo vietà, asmeniniai daiktai buvoperduodami Lietuvos Raudonajam Kryþiui, kuris juos persiøsdavo mirusiojogiminëms 543 Internuotøjø stovyklose buvo stengiamasi sudaryti ne tik gerasbuitines sàlygas, bet, kiek tai ámanoma, tenkinti ir dvasinius poreikiusVisose stovyklose buvo ásteigtos bibliotekos, kurias tvarkë patys internuotieji,kiekvienà dienà pristatomi Lietuvos laikraðèiai, o nuo 1940m sausio galëjo patys prenumeruoti visus Lietuvos laikraðèius ir þur-214541Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S 67542Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 54–55543Aplinkraðtis internuotøjø stovyklø komendantams // LCVA – F 1413 – Ap 1 –B 2 – L 81

Grupë internuotøjø Palangoje Piæta J, Roman W K, Szczurowski M Polacyinternowani na Litwienalus Tuo pasinaudojæ Suvalkø Kalvarijos internuotieji uþ saviðalposkasos pinigus ásigijo visai neblogà keleto tûkstanèiø knygø bibliotekàStovyklose buvo árengti radijo imtuvai Iki 1940 m sausio leistaklausyti visø laidø, taèiau pasirodë, kad iðgirstas þinias imta naudotiávairiems gandams ir paskaloms skleisti, todël nuo 1940 m sausio 4 dleista klausyti tik Lietuvos radijo laidøInternuotiesiems buvo rodomi kino filmai Tose stovykloje, kur nebuvosàlygø jø rodyti, buvo organizuojamos iðvykos á netoli stovykløesanèius kino teatrus 544 Internuotiesiems leista laisvai atlikti religines544Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 57215

apeigas Nuo 1939 m spalio 5 d giminës galëjo su jais pasimatytiPraktiðkai beveik nuo pat pirmøjø dienø platus kultûrinis darbasuþvirë Palangos internuotøjø stovykloje Èia sukurta savitarpio pagalboskasa ásteigë kultûrinæ ðvietëjiðkà sekcijà, kurá á ðià veiklà átraukëdaugumà internuotøjø Buvo organizuotas 120 internuotøjø choras,vadovaujamas praporðèikø Gustavo Romanovskio (Gustaw Romanowski)ir Antonio Gankos (Antoni Ganka), kuris greitai tapo populiarusne tik tarp internuotøjø, bet ir Palangos visuomenëje Choras buvoiðvykæs koncertuoti ir á Suvalkø Kalvarijos stovyklà, kur turëjo milþiniðkàpasisekimà Internuotieji ásteigë keletà bûreliø, kuriuose buvodiskutuojama ávairiais klausimais, skaitomos paskaitos ir ktSuvalkø Kalvarijos stovykloje Jano Cecerskio (Jan Ciecerski) iniciatyvabuvo ákurtas dramos bûrelis, pasivadinæs „Mûsø teatras“, kurionariai vaidino gana sudëtingus kûrinius Dramos bûrelio nariø vaidinimaibuvo labai populiarûs tarp internuotøjøKultûriniai renginiai, gal ne tiek intensyviai, vyko visose internuotøjøstovyklose Netgi VII stovykloje, kur buvo laikomi prasiþengæinternuotieji, buvo savas orkestrëlis, choras Visose stovyklose buvolabai populiarûs uþsienio kalbø mokymosi bûreliai ir kt 545 , o Ukmergësstovykloje buvo ásteigta mokyklëlë mokyti kareiviams bendrojolavinimo dalykø 546 Kai kuriose stovyklose internuotieji leido savo leidinëlius AntaiSuvalkø Kalvarijos stovykloje buvo leidþiamas apie 100 egz tiraþu laikraðtukas„Kalwariat“ Jame gana grieþtos stovyklos komendanto mjr PJakðto cenzûros dëka buvo spausdinami straipsneliai apie stovyklos gyvenimà,kultûrinius renginius ir pan Tuo metu Rokiðkio stovyklos laikraðtukas„Podchoràýi“, kurio leidimui stovyklos virðininkas neskyrë beveikjokio dëmesio, ið esmës tapo lenkiðkos propagandos tribûna216545Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S 69–70; Ùossowski P Litwa asprawy polskie 1939–1940 – S 183–184546Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 126

Bogusùawski A W znak Pogoni– P 105217

218Bogusùawski A W znak Pogoni– P70

Palangos internuotøjø stovykloje jau nuo rugsëjo mënesio buvoleidþiami vadinamieji informaciniai biuleteniai, kur buvo skleidþiamainformacija, suþinota per radijà Biuletenio redaktoriumi buvo poruèikasValerijanas Charkevièius (Walerian Charkiewicz) 547 Visose internuotøjø stovyklose apsilankë Finansø ministerijos valdininkaiir iðkeitë internuotøjø turëtus zlotus á litus Taèiau ne visiinternuotieji tuo pasinaudojo, nes nemaþai jø, atsiliepdami á „KurjerWilenski“ redaktoriaus Stankevièiaus raginimus, zlotus laikë iki „greitodidþiosios Lenkijos atkûrimo“ 548 Internuotiesiems buvo leista raðyti ir gauti laiðkus, o nuo 1939 mspalio 20 d – ir á uþsiená, taèiau jie buvo cenzûruojami Kad lengviaubûtø cenzûruoti, internuotiesiems buvo leista raðyti tik atvirlaiðkius547Ùossowski P Litwa a sprawy polskie 1939–1940 – S 2–184548Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m geguþës 4 d raðtas // LCVA – F300 – Ap 1 – B 7 – L 72219

iki 10 eiluèiø, nes ilgi laiðkai bûtø labai pasunkinæ cenzûruotøjø darbàir laiðkai gana ilgai nebûtø buvæ iðsiøsti 549 Susiraðinëjimas buvo labai intensyvus Nuo 1939 m lapkrièio 1d iki 1939 m gruodþio 31 d buvo iðsiøsta á uþsiená 19 700 laiðkø, iðuþsienio gauta 22 325 laiðkai Lietuvoje gyvenantiems giminëms iðsiøsta12 125 laiðkai, ið stovyklos á stovyklà – 1 998 550 Nuo 1940 m balandþio 8 d buvo uþdrausta susiraðinëti internuotiesiems,esantiems skirtingose stovyklose Prireikus susiraðinëti buvogalima tik per stovyklø komendantus 551 Tai buvo padaryta dël to, kadtaip internuotieji keisdavosi informacija, derino savo veiksmus ir panLietuviø kariø poþiûris á saugojamus internuotuosius ið esmës likotoks pats kaip ir internavimo metu Labai taikliai tai galima pai-220549Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m lapkrièio 10 d raðtas internuotøjø stovykløkomendantams // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 5 – L 141550Internuotøjø lenkø susiraðinëjimo duomenys // Ten pat – B 14 – L 10–11551Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m balandþio 8 d ásakymas // Ten pat – B3 – L 27

liustruoti I internuotøjø stovyklos SuvalkøKalvarijoje komendanto mjr PJakðto raporto internuotøjø stovykløvirðininkui þodþiais:„Ávairûs stovyklos pareigûnai,tiek civiliai tarnautojai, tiek kariai, tuojpradeda draugauti su lenkais, girtuokliauja,kortuoja, atneða degtinës, iðneðalaiðkus ir t t // Neþinau, ar dëlvisur reiðkiamos lenkams uþuojautos,ar dël nepaprasto lenkø sugebëjimoðokinëti, daugelis mûsø þmoniø pasidarolenkø tarnais Kiek galëdamas aðsavo valdiniams draudþiu ir baudþiu,taèiau tai labai maþai tepadeda Kaikas net drásta pasiteisinti, kad bendrautisu internuotaisiais niekur nëraMjr Petras Jakðtasoficialiai draudþiama“ 552 Tokia ar panaði padëtis buvo ir kitose internuotøjø stovyklose1940 m sausio mën internuotøjø stovyklø virðininko padëjëjas priekaiðtavoVI internuotøjø stovyklos Ukmergëje komendantui, kodëlðis iðleidþia internuotuosius á miestà netgi be jokios apsaugos pirktiávairiø prekiø, á kavines – iðgerti kavos ar á valgyklà bei restoranus 553 Taèiau ir po ðiø priekaiðtø padëtis nepasikeitë Maþa to, keletointernuotøjø þmonos iðsinuomojo namà Ukmergëje, kur internuotiejilankydavosi visai laisvai, be jokiø palydovø 554 Palangos stovyklos komendantà mjr M Mickevièiø patys lenkaiapibûdino kaip jiems be galo palankø asmená Ðioje stovykloje inter-552Mjr P Jakðto 1940 m sausio 15 d raðtas Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkui// Ten pat – B 7 – L 249553Internuotøjø stovyklø virðininko padëjëjo 1940 m sausio 8 d raðtas VI internuotøjøstovyklos komendantui // Ten pat – L 272554Policijos Ukmergës nuovados virðininko 1940 m kovo 6 d praneðimas Ukmergësapskrities policijos vadui // Ten pat – L 97221

Grupë internuotøjø Palangoje (Bogusùawski A W znak pogoni– P 76)nuotieji praktiðkai nebuvo kontroliuojami, buvo saugomi tik keliai,einantys á Palangà Internuotieji laisvai vaikðèiojo po Palangà, eidavo ábaþnyèià, parduotuves ir pan 555 Kulautuvos internuotøjø stovyklos komendantas plk Vladas Braziulevièiuslabai gerai sugyveno su internuotaisiais, todël faktiðkai jokioskontrolës jiems nebuvo Kaip savo atsiminimuose raðo internuotasisJuzefas Javorskis (Józef Jaworski), buvo galima laisvai vaikðèiotipo kurortà, nueinat kelis kilometrus uþ jo ir niekas nesustabdydavo556 , o stovyklos virðininkas plk V Braziulevièius sugyveno su internuotaisstovykloje lenkais „geriausioje harmonijoje ir sutarime“ 557 222555Ùossowski P Litwa a sprawy Polskie 1939–1940 – S 172556Ten pat P 173–174557Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 83

7 ANTILIETUVIÐKA INTERNUOTØJØ LENKØ VEIKLADeja, internuoti lenkø kariai (daugiausia karininkai), nevertindamiLietuvos simpatijø jiems, greitai iðplëtojo gana plaèià antilietuviðkàveiklà Tai, matyt, galima paaiðkinti tuo, kad savo vaisius davë 19 metøtrukusi antilietuviðka propaganda Pereidami Lietuvos–Lenkijos demarkacijoslinijà, daugelis lenkø karininkø nuoðirdþiai manë ir taipaiðkino kareiviams, kad Lietuvoje juos á savo globà paims Prancûzijospasiuntinybë ir tuojau iðsiøs á Prancûzijà Taèiau kai paaiðkëjo, kad taineámanoma, daugelis karininkø, ypaè jaunesniøjø, ëmë tuo kaltinti Lietuvosvyriausybæ, o ne tarptautines konvencijasKarininkams, ypaè jaunesniesiems, buvo nepriimtina tai, kad Lenkijojeuþëmæ iðskirtines pozicijas, Lietuvoje buvo traktuojami kur kasþemiau ir Lietuvos internuotøjø stovyklø administracija didelio skirtumotarp karininkø ir eiliniø nedarë, o elgësi taip, kaip buvo áprastaLietuvos kariuomenëjeKarininkai, ypaè jaunesnieji, vis dar tikëjo greita Anglijos ir Prancûzijospergale ir „didþiosios Lenkijos“ atkûrimu su visomis iki karojai priklausiusiomis þemëmis Vilniaus ir Vilniaus kraðto sugràþinimasLietuvai jiems buvo nepriimtinas Todël buvo skleidþiami gandai, kadLenkija bus greitai atkurta ir Lietuva taps sudedamàja tos „didþiosiosLenkijos“ dalimi Taèiau Vilniø gràþinus Lietuvai kai kurie vyresniejikarininkai stovyklø vadovybei pareiðkë sveikinimus ir savo pasitenkinimàtuo Tai daugiausia buvo karininkai, kilæ ið Vilniaus ir Vilniauskraðto Jie tikëjosi, kad prijungus Vilniø prie Lietuvos ið stovyklø buspaleisti ir sugráð á namus 558 Vëliau jø viltys pasiteisinoInternuotieji, nepaisydami draudimo, rinkosi savo stovyklø „virðininkus“,kurie stengësi uþmegzti ryðius su vietos lenkais, kad ðie pasirûpintøjø ðelpimu, paimtø pas save, padëtø pabëgti ir pan Tokiais„virðininkais“ buvo iðrinkti: Rokiðkio stovykloje plk A Kmeta, Pa-558III internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m spalio 17 d raðtas internuotøjøstovyklø virðininkui // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 5 – L 262223

langos – papulkininkis J Pavlikas559 , Birðtono – BenediktasChlusevièius, vëliau stovyklà perkëlusá Vilkaviðká – mjr KazimierasZaorskis, Kulautuvos – briggen V Pþezdzeckis Tarp jo irstovyklos administracijos nuo patpirmø dienø prasidëjo konfliktai,nes stovyklos komendantas VPþezdzeckio „ágaliojimø“ nepripaþinoTaèiau V Pþezdzeckioorganizuojami iðpuoliai prieð stovykloskomendantà patyrë visiðkàfiasko, sukeldami jaunesniøjøkarininkø paðaipas ir anekdotusGelbëdamas savo autoritetà generolaspasipraðë já perkelti á SuvalkøKalvarijos stovyklà 1939Brig gen Vaclovas Pðezdzeckism lapkrièio 11 d jo praðymasbuvo patenkintas Naujas stovyklos „virðininkas“ plk A Ðmidtas, anksèiauaktyviai rëmæs generolo veiksmus, vengdamas daryti tas paèiasklaidas á konfliktus su stovyklos administracija nëjo 560 Suvalkø Kalvarijoje brig gen V Pþezdzeckiui sekësi kur kas geriauJis ten faktiðkai tapo neoficialiu stovyklos „virðininku“, kurionuomonæ gerbë visi stovykloje esantys internuotieji Be to, V Pðezdzeckissau bandë prisiskirti visø internuotøjø stovyklø „vyriausiojo“titulà, ir jam tas ið dalies pavykoSiekdamas iðlaikyti internuotuosius savo valdþioje, jis nepaklusniesiemsnuolat grasino karo lauko teismu Jo átaka ypaè buvo jauèiamainternuotiesiems iðvykstant á SSRS ir Vokietijà Jeigu jis nebûtø224559Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m spalio 3 d raðtas internuotøjøstovyklø komendantams // Ten pat – L 337560IV internuotøjø stovyklos komendanto raportas // Ten pat – L 114–115

uþdraudæs iðvykti, bûtø iðvykæ arti 300 internuotøjø, o jo draudimuinepakluso tik 59Á Vokietijà jis leido vykti karininkams, vyresniems kaip 45 metøO ið ketinusiø uþsiregistruoti iðvykti vos ne 500 karininkø oficialiainorà pareiðkë tik 154Paleidþiamus ið stovyklos generolas instruktuodavo, kaip jie turielgtis ir kà veikti ateityje 561 Taèiau ir èia generolo átaka buvo nutrauktaPrincipingo stovyklos komendanto mjr P Jakðto pastangomis brig genV Pðezdzeckis ir jo artimiausias jo pasekëjas papulkininkis Pavlikas buvoperkelti á Kaunà, á VI fortà Jis ir ið èia stengësi vadovauti internuotiesiems,siuntinëdamas ávairiausius nurodymus bei instrukcijas Reikiapaþymëti, kad ðiose instrukcijose, be kita ko, generolas draudë be joþinios kurti grupes, nukreiptas prieð Lietuvos valdþià ir apskritai raginonekomplikuoti padëties su Lietuvos valdþios atstovais 562 Reikëtø paminëti, kad Suvalkø Kalvarijos stovykloje ir kiti lenkøkarininkai elgësi gana provokuojanèiai ir arogantiðkai Ir tik grieþto irprincipingo komendanto mjr P Jakðto dëka pavykdavo jø ambicijasapraminti Tas, be abejo, labai nepatiko internuotiesiems Jie faktiðkaipradëjo karà prieð komendantà 1940 m kovo mënesá jie organizavogrupiná pabëgimà ið stovyklos, kurio metu buvo nuðautas por AleksandrasStrokovskis (Aleksander Strokowski), o por Janas Tulodzeckis(Jan Tuùodziecki) buvo suþeistas Po ðio ávykio internuotieji organizavosolidarià internuotøjø badavimo akcijà Po ðios akcijos komendantasbuvo pakeistas 1940 m balandþio mën mjr P Jakðtà pakeitëmjr Vacius Miecevièius 563 Èia reikëtø paþymëti, kad mjr Petras Jakðtasið esmës buvo vienintelis internuotøjø stovyklø virðininkas, kuris561I internuotøjø stovyklos komendanto 1940 mvasario 25 d raportas // Ten pat –B 7 – L 177562Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 185–193563Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach 1939–1940 //Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S68; Ùossowski P Litwa asprawy polskie 1939–1940 – S 175; Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni InternowaniePolaków na Litwie wrzesieñ 1939 – lipiec 1940 – S 111225

principingai vykdë visus Lietuvos teisësaktus internuotøjø klausimais, reikalavoið internuotøjø elgtis taip, kaipjiems buvo privalu elgtis internuotøjøstovyklose, reikalavo pagarbos Lietuvospareigûnams ir priglaudusiai juosLietuvai ir netapo lenkø uþgaidø vykdytoju,kaip kai kurie kiti stovyklø virðininkai,dël to visuose leidiniuose, atsiminimuosebei straipsniuose, iðleistuoseLenkijoje, kur raðoma apie internuotøjøstovyklà Suvalkø Kalvarijoje,jis visuotinai puolamas ir ðmeiþiamas,o A Boguslavskio knygoje iðvadintasnet „primityvu“ 564 Apskritai visastas puolimas, ko gero, yra mjr PJakðto principingumo ir pareigos TëvyneipripaþinimasPovilas GauèysApskritai Suvalkø Kalvarijos stovykloje laikomø lenkø karininkøelgesys lietuviams buvo sunkiai suprantamas Pavyzdþiui, 1940 m vasario29 d URM tarnautojas Povilas Gauèys, komandiruotas á SuvalkøKalvarijos stovyklà, raðë: „Arèiau pasiþiûrëjus á internuotø karininkøgyvenimà S Kalvarijoj, atrodo, lyg jie bûtø beproèiai ar vaikai Niekonedirbdami jie laikà praleidþia ginèydamiesi, kà karui pasibaigus reikësdaryti su Lietuva Vieni jø siûlo tiesiog Lietuvà prijungti prie Lenkijos,kiti, labiau liberalesni, mano, kad Lietuvai reikëtø duoti autonomijà,paliekant jà Lenkijos riboseTuo nepasitenkindami, jie jau suspëjo ið savo tarpo paskirti bûsimaiprovincijai pareigûnus: apskrièiø komendantus, teisëjus, inþinieriusetc Ir dabar peðasi dël vietø, girdi, anas kapitonas paskirtas Marijampolëskomendantu, o að, pulkininkas, – Kalvarijos“ 565 226564Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 236565P Gauèo 1940 02 29 pro memoria // LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2291 – L 32

Internuotøjø svajonës apie greitai atsikursianèià „didþiàjà Lenkijà“baigësi kartu su Prancûzijos kapituliacija Kaip pripaþásta patysinternuotieji, Prancûzijos þlugimas buvo ir jø vilèiø þlugimas 566 Buvo stengiamasi, ir gana sëkmingai, uþmegzti ryðius su antilietuviðkomisorganizacijomis, veikianèiomis Vilniaus kraðte Á stovyklas, ypaèRokiðkio, kur buvo laikomi karininkai, buvo pradëti gabenti ginklai,raðomi ávairûs niekuo nepagrásti skundai ávairioms tarptautinëms organizacijomsReikia paþymëti, kad á tuos jø skundus maþai kas kreipëdëmesio, taèiau Lenkijos vyriausybë emigracijoje ðiais skundais operavopropagandos tikslais, todël prieð tokius skundëjus teko imtis grieþtøpriemoniø Uþ panaðius skundus ir Lietuvos valstybës áþeidimà (jøskundas su daugeliu pramanytø kaltinimø Lietuvai buvo atspausdintasJAV lenkø kalba leidþiamame laikraðtyje „Gwiazdy Polarnej“) internuotiejiplk B Adamovièius ir karo kapelionas Michalas Aronovièius(Michaù Aronowicz) buvo atiduoti á teismà ir patalpinti 7-ojojeinternuotøjø stovykloje Kauno VI forte, kiti grieþtai áspëti 567 Aktyviausiai antilietuviðkà veiklà plëtojo iki 1939 metø rugsëjoVilniuje prieð Lietuvà veikæ þvalgybos karininkai, kuriø buvo internuotaper 40, Vilniaus kraðto policininkai, taip pat kai kurie aukðtiejikarininkai Tai papulkininkis Karolis Piaseckis (Karol Piasecki), mjrM Buchardas (MBuchard), kpt K Levandovskis (K Ùewandowski),kpt A Jakubovièius (A Jakubowicz), kptStanislovas Laurentovskis(S Laurentowski), kpt J Peliarskis (J Pieliarski), kpt EdmundasSobkovièius (Edmund Sobkowicz), kpt L Rodomskis (LRodomski), kpt V Veihertas (W Weyhert), Vilniaus slaptosios policijosvirðininkas kpt Jasinskis (Jasinski), por M Sventoþeckis (MSwætorzecki) ir kt Be to, reikia paþymëti, kad á Lietuvà atbëgo beveikvisi Vilniaus slaptosios policijos bei þvalgybos pareigûnai, beveik visavieðoji policija su komisaru Valèeku566Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 126567Internuotøjø stovyklø ðtabo 1940 m geguþës 4 d raðtas karo prokurorui // LCVA– F 300 – Ap 1 – B 7 – L 57227

Ið viso iki 1939 m rugsëjo 1 d aktyviai veikusiø prieð Lietuvà irþiauriu elgesiu su Vilniaus kraðto lietuviais pagarsëjusiø pareigûnø buvointernuota per 60 568 Jie buvo laikomi 7-ojoje internuotøjø stovyklojeKai kuriems internuotiesiems pavyko uþmegzti ryðius su anglø irprancûzø þvalgybomis Buvo uþfiksuota, kad 1939 m gruodþio mën áRokiðkio internuotøjø stovyklà buvo atvykæs kaþkoks Anglijos pasiuntinybësvaldininkas Buvo spëjama, jog jis aukðtesniems lenkø karininkamsatgabeno suklastotus dokumentus, kad tie tokiu bûdu galëtø iðvyktiá uþsiená 569 Anglø ir prancûzø þvalgybininkø veikla buvo uþfiksuota ir kiturDël to Lietuvos valdþia labai rimtai buvo perspëta Vokietijos gestapoRytprûsiø pareigûnø 570 Jie Lietuvos pareigûnams praneðë, kad kaikurie lenkø karininkai glaudþiai bendradarbiauja su Prancûzijos pasiuntinybësKaune darbuotoju ltn Piðtonu (Pichton)Gestapo pateikta informacija pasitvirtino Gruodþio 19 d buvo sulaikytaslenkø karininkas A Janickis (A Janicki) ir jo bendrininkas JAuðra Gruodþio 22 d Vilniuje buvo sulaikyti du asmenys, verbavæ þmonesðnipinëti Tai pabëgæ ið internuotøjø stovyklø M Okulièius-Kazarinas(M Okulicz-Kazaryn) ir Karolis Telðevskis (Karol Telszewski) 571 Gana plaèiai antilietuviðkà propagandà varë internuotieji karo kapelionai,kuriø buvo per 20 Jiems buvo leista laisvai lankyti visus internuotuosiusTuo pasinaudodami jie tapo internuotøjø ryðininkais, perduodavoávairias þinias ir pan Tuo ypaè pasiþymëjo kunigas Kalakovskis(Kalakowski) Kai kurie kapelionai atsisakydavo atlikti pastoracinádarbà ir reikalaudavo, kad uþ tai jiems bûtø mokama Kapelionai VladislovasGodlevskis (Wùadyslaw Godlewski) ir Antonis Varakovskis (AntoniWarakowski) net du kartus pabëgo ið internuotøjø stovyklos Trys228568Kariuomenës ðtabo II skyriaus raðtai Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkui // Tenpat – B 5 – L 29, 61–65569Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr 3570Valstybës saugumo departamento biuletenis Nr 328 – K, 1939, gruodþio 30 //LCVA – F 300 – Ap 1 – B 7 – L277–278571Ten pat

Kulautuvoje laikomi kapelionai buvo demaskuoti kaip pagrindiniai internuotøjøpabëgimø organizatoriai Gana plaèià antilietuviðkà propagandàkaro kapelionai varë pamaldø metu Dar 1939 m lapkrièio pradþiojeKauno arkivyskupas internuotuosius aptarnaujantiems kunigamsir karo kapelionams uþdraudë sakyti patriotinius pamokslus, giedoti patriotineslenkø giesmes bei dainas, taèiau ðis draudimas buvo visaip paþeidþiamas,todël nuo 1940 m vasario mën internuotøjø stovyklø virðininkasásakë kontroliuoti sakomø karo kapelionø pamokslø turiná 572 Dël aukðèiau minëtø prieþasèiø buvo planuojama lenkø karo kapelionus,kai internuotøjø skaièius sumaþës, ið Lietuvos iðsiøsti 573 , tuolabiau kad tarp internuotøjø kapelionø buvo ir Vilniaus águlos karokapelionas Liorencas (Ùiorenc), vienas ið aktyviausiø 1938 m kovomën antilietuviðkos isterijos kurstytojøNukreipti prieð Lietuvos valstybæ buvo ir internuotøjø lenkø karininkøskundai ávairioms tarptautinëms organizacijoms ir pareigûnamsNors á daugumà skundø nebuvo kreipiamas dëmesys, taèiau kartkartëmisjie sukeldavo tam tikrus skandalus Antai 1940 m vasario 3 d Anglijojeleidþiamas laikraðtis „DNB“ paskelbë komunikatà, esà Anglijosreikalø patikëtinis Lietuvoje T H Prestonas ir Prancûzijos pasiuntinysGeorgas Dulongas (Georges Fernand Charles Dulong) surengë demarðàLietuvos uþsienio reikalø ministerijai dël lietuviø blogo elgesio suinternuotaisiais lenkais Ta proga Vokietijos spauda, tarp jø ir toks populiarusleidinys kaip „Völkischer Beobachter“, iðspausdino komentarus,nukreiptus prieð Vakarø valstybes ir tariamai ginanèius Lietuvà nuotø valstybiø kiðimosi á Lietuvos vidaus reikalus Vasario 6 d Maskvosradijas citavo vokieèiø „Königsberger Allgemeine Zeitung“ straipsná apieðá T H Prestono demarðà Maskvos pasiuntinybëje Kaune buvo surengtaspaudos konferencija Lietuvos þurnalistams, kur, be kita ko, Lietuvaibuvo padaryta priekaiðtø, kad ji pernelyg ðvelniai ir sentimentaliaielgiasi su lenkais, kurie ruoðià prieð jà paèià ir jos kaimynus diversijas572Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m vasario 3 d ásakymas // Ten pat – B 3– L 41573Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas vyriausiajam Lietuvos karo kapelionui // Tenpat – B 5 – L 46229

Þorþas Dulongas (centre) po Skiriamøjø raðtø áteikimo Lietuvos PrezidentuiIð tikrøjø tokio T H Prestono demarðo nebuvo Dël aukðèiauminëtø publikacijø T H Prestonas buvo iðkviestas pasiaiðkinti pasURM Politikos departamento direktoriø E Turauskà T H Prestonasaiðkino, kad tokiam demarðui nebûtø net pagrindo, nes Lietuvosvyriausybë ir jos organai su lenkø internuotaisiais ir atbëgëliais elgiasivisiðkai normaliai Jis informavo, kad vasario pradþioje á Lietuvà buvoatvykæs Britanijos karo ataðë plk ltn Valë, reziduojantis Rygoje, kurisaplankë internuotøjø stovyklas Kalvarijoje ir VI forte Kaune, nesAnglijos atstovai buvo gavæ daug skundø, kad ðiose stovyklose labaiblogai elgiamasi su internuotaisiais T H Prestono þodþiais, tai buvægryni prasimanymai, kadangi karo ataðë konstatavæs, kad, pvz, Kalvarijojgyvenimo sàlygos esanèios kuo geriausios, patalpos ðiltos, maistasgeresnis negu Latvijoje duodamas saviems kareiviams, o VI forte,ið kur buvo daugiausia skundø, plk ltn Valë (Valle) iðgirdæs ið lenkøkarininkø praðymus palikti juos toj stovykloj, nes jie nieko geresnionenorá VI forte karo ataðë sutiko ir plk J Dombrovská, dël kurio230

iðlaisvinimo lenkai buvo kreipæsi net á Anglijos vyriausybæ ir lordasHalifaksas T H Prestonui buvo nurodæs dël to rûpintis Ið pokalbiosu plk J Dombrovskiu plk ltn Valë susidarë ispûdá, kad J Dombrovskisyra ne visai sveikas ir informavo Londonà, kad apie plk JDombrovskio iðlaisvinimà negali bûti jokiø kalbø, kadangi Lietuva yraásipareigojusi internuotuosius laikyti iki karo pabaigos 574 Tuo pat metu beveik visi eiliniai lenkø kariai buvo lojalûs LietuvaiJø nuomone, lietuviai buvo daug teisingesni ir rûpestingesni nei jøpaèiø karininkai 575 Dël Lenkijos pralaimëjimo jie kaltino sàjungininkus,kurie juos apgavo, bei savo karininkus, kurie nesugebëjo sutvarkytimobilizuotos kariuomenës ir jai vadovauti8 INTERNUOTØJØ TARPUSAVIO SANTYKIØPROBLEMOSKaip jau buvo minëta, ið pradþiø visi internuotieji buvo laikomikartu, taèiau bijant nesutarimø tarp internuotøjø lenkø ir vokieèiø tautybësLenkijos kariø, 1939 m spalio pradþioje kraðto apsaugos ministroásakymu vokieèiø tautybës Lenkijos kariai buvo atskirti 576 Tadainternuotøjø stovyklose beveik ið karto prasidëjo nesutarimai tarpinternuotøjø lenkø ir ukrainieèiø Ukrainieèiai ir Lenkijoje visà laikàbuvo engiami Tas pats pasikartojo ir stovyklose Be to, ukrainieèiaibuvo rytø apeigø katalikai ir lenkai jiems ëmë trukdyti atlikti religinesapeigas, todël ir ukrainieèius nuo lenkø teko atskirtiNesutarimai taip pat prasidëjo tarp eiliniø ir karininkø Lenkijoskaro ataðë Lietuvoje plk Leonas Mitkevièius, rugsëjo 19 d atvykæs5741940 m vasario 8 d E Turausko, ágalioto ministro, Politikos departamento direktoriausPro memoria // Ten pat – F 317 – Ap 1 – B 22 – L 64–65575IV internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m vasario 1 d raportas Internuotøjøstovyklø ðtabo virðininkui // Ten pat – F 300 – Ap 1 – B 7 – L 191576Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m spalio 7 d aplinkraðtis // Ten pat– B 6 – L 104231

Plk Leonas Mitkevièius(Mitkiewicz Leon Kaunoatsiminimai– P 136)susitikti su pirmaisiais Kaunà pasiekusiaisinternuotais lenkø kariais, paþymëjo,kad „atsarginiai lenkø kariaipikti, jau þiûri á mus, karininkus profesionalus,ypaè turinèius aukðtesniuslaipsnius, ðnairai, vilko akimis Apiekoká nors pagarbos atidavimà negalibûti në kalbos…” 5771939 m spalio 25 d Rokiðkio internuotøjøstovykloje ávyko riauðësTàdienà á Rokiðkio dvaro rûmus, kur gyvenokarininkai, buvo atkelta kareiviøir kadetø Paruoðtos darþinëje patalposjø netenkino, todël jie liko nakvotilauke Tarp kadetø ir kareiviø prasidëjokonfliktas Kadetai á kareiviuspradëjo mëtyti akmenis Po kiek laikoakmenis pradëjo mëtyti ir dvaro rûmuosebuvæ karininkai – norëjo iðprovokuotikareivius, esà tai daro lietuviøsargyba Po to karininkai ëmë ðaudytiá lietuviø sargybinius Karininkai ið Lietuvos sargybiniø bandë pagrobtikulkosvaidá, todël sargybiniai pradëjo ðaudyti Vienas karininkasbuvo perðautas ir po kiek laiko mirë Du internuotieji buvo suþeistiÐiuose neramumuose dalyvavo apie 1100 internuotøjø lenkøMaiðtà numalðinus lenkø karininkai ëmë grasinti, kad kità kartà jiegeriau pasiruoð ir nuginkluos lietuviø sargybà Bijant naujo sukilimo,stovyklos apsauga buvo sustiprinta ðauliais 578 Kiek vëliau, gruodþio viduryje,lietuvis sargybinis ið tikrøjø buvo uþpultas ir sumuðtas 579 232577Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai– P 289–290578Rokiðkio apskrities komendanto 1939 spalio 26 d raportas I pëstininkø divizijosvadui // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 5 – L 152579Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 61

Nesutarimai vyko ir kitose stovyklose Alytaus stovykloje tarp eiliniøkariø kilo didþiulis pasipiktinimas vienam karininkui pareikalavus,kad kareivis jam nuvalytø batus 580 ir kt, todël eiliniai nuo karininkøbuvo atskirti – karininkai apgyvendinti Suvalkø Kalvarijos stovykloje1940 m sausio mën teko ir eilinius policininkus atskirti nuo karininkø,nes padëtis tapo tokia, kad karininkai net pradëjo bijoti eitipietauti á virtuvæ 581 Matyt, viena ið tokiø nenormaliø karininkø ir eiliniø santykiø prieþasèiøbuvo lenkø karininkø bjaurëjimasis darbu, noras, kad viskà jiemspadarytø ordonansai – kareiviai Pastarieji uþ tai ir nekentë karininkøir, susiklosèius naujoms sàlygoms, stengësi atkerðyti uþ patirtà paþeminimàBe to, internuotieji lenkø kareiviai bei puskarininkiai, matydami,kad santykiai tarp Lietuvos karininkø, puskarininkiø bei kareiviø yradraugiðki ir kad Lietuvos kareiviai niekada nëra þeminami ar skriaudþiami,patys ëmë reikalauti ið savo karininkø pagarbos sau bei atitinkamoelgesioVienose stovyklose karininkai, bijodami agresyviai nusiteikusiøkareiviø, patys praðësi kaip galima greièiau juos iðveþti á atskirà, tikkarininkams skirtà stovyklà, o Rokiðkio stovykloje buvæ karininkai,naudojæsi didele grafo J Pðezdzeckio globa, suþinojæ, kad bus perkeltiá Suvalkø Kalvarijà, beveik visi „susirgo“, kad nereikëtø iðvykti 582 Be to, reikia paþymëti, kad buvo jauèiamas gana didelis antagonizmastarp patriotiðkai nusiteikusiø jaunesniøjø karininkø ir vyresniøjøkarininkø, kurie buvo atvirai kaltinami ir niekinami dël Lenkijospralaimëjimo 583 Jaunesnieji karininkai niekaip negalëjo suprasti, kaiptokia, jø nuomone, stipri valstybë kaip Lenkija, galëjo taip greitai pralaimëtiPagrindine prieþastimi jie laikë vyresniøjø karininkø nesugebëjimàvadovauti, áþvelgdami net iðdavystæ580Ùossowski P Litwa a sprawy Polskie 1939–1940 – S 48581IV internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m sausio 14 d raportas // LCVA –300 – Ap 1 – B 7 – L 257582Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr 3583Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m lapkrièio 30 d raðtas // LCVA – F 300 –Ap 1 – B 5 – L 314233

Iðkeldinimu á vienà stovyklà jaunesnieji karininkai buvo nepatenkinti,nes toks perkëlimas nutraukë jø uþmegztus slaptus ryðius, pasunkinoryðius su slaptosiomis Vilniaus kraðte veikianèiomis organizacijomisBe to, kadangi jø santykiai su eiliniais buvo geresni nei vyresniøjøkarininkø, buvo nepatenkinti, kad praras jiems savo átakà 584 Tuo tarpu eiliniai lenkø kariai tuo, kad ið stovyklø buvo iðkeldintikarininkai, buvo patenkinti Jø nuomone, kai stovyklose neliko lenkøkarininkø, jø gyvenimas pagerëjo, nes jiems vadovavæ lietuviai karininkaiir puskarininkiai buvo teisingesni ir rûpestingesni negu buvæ jøvirðininkai 585 9 TARPTAUTINIØ ORGANIZACIJØ DOMËJIMASISINTERNUOTAISIAISInternuotøjø laikymo sàlygas nuolat kontroliavo Anglijos pasiuntinybësKaune darbuotojai Be to, buvo atvykæ keleto tarptautiniø organizacijøatstovai 1939 m spalio mën net du kartus á Lietuvà buvoatvykæs Raudonojo Kryþiaus draugijos tarptautinës sàjungos generalinissekretorius N Deivisas Jis, apþiûrëjæs visas internuotøjø stovyklas,liko patenkintas rastàja tvarka Oficialiems Lietuvos valdþios atstovamsjis pareiðkë, kad toks lietuviø savo buvusiø prieðø traktavimasdaro uþsieniui kur kas didesná áspûdá, negu lietuviai mano, ir tainebus pamirðta 586 1940 m vasario 1 d Kauno V ir VI forto, taip pat Ukmergës internuotøjøstovyklose lankësi Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovasA Favrë 587 1940 m sausio – kovo mën buvo atvykæ Krikðèioniðko-234584Internuotøjø stovyklø komendanto 1940 m vasario 1 d raportas // Ten pat – B 7– L 191585IV internuotøjø stovyklos virðininko 1940 m vasario 1 d raðtas internuotøjø stovykløvirðininkui // Ten pat – L 191586N Davis lankë internuotøjø stovyklas // Vakarinis Lietuvos aidas – 1939, spalio 23587LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2182 – L 290

sios jaunimo draugijos „Young Men’s Christian Association“ atstovaiFinas Hovas (Finn Hov), Treisis Strongas (Tracy Strong) ir Lapinðas(Lapinð) Jø tikslas buvo iðtirti kultûrinæ internuotøjø padëtá, susitartidël galimybës teikti jiems dvasinæ ir kultûrinæ pagalbà Ðios organizacijosatstovams buvo suteikta visiðka veiklos laisvë 588 10 INTERNUOTØJØ SKAIÈIAUS MAÞËJIMASPasirodþius Lietuvoje internuotiems lenkø kariams, praðydamasapsvarstyti jø padëtá Lenkijos karo ataðë plk Leonas Mitkevièius kreipësiá Prancûzijos kariná atstovà Kaune Prancûzai pasiûlë internuotuosiusmaþomis grupëmis siøsti á Prancûzijà Taèiau tai buvo sunkuskelias, kuris turëjo eiti per Latvijà, Estijà arba Suomijà, Ðvedijà, NorvegijàTodël apie masiná iðvykimà negalëjo bûti në kalbos Be to, vienokario kelionës kaina buvo apie 50 JAV doleriø Tokiomis sàlygomisgalëjo iðvykti apie 200 kariøÈia, matyt, reikëtø paminëti, kad 1939 m rugsëjo 23 d Lenkijoskaro ataðë L Mitkevièius ið Londono nuo generolo Meèislovo Norvid-Neugebauerio (Mieczysùaw Norvid-Neugebauer), karinës misijos formuotilenkø kariuomenei Prancûzijoje virðininko, gavo instrukcijà, kuriojebuvo nurodyta iðsiøsti á Prancûzijà lenkø karininkus ir puskarininkiusspecialistus, visø pirma lakûnus ir ðarvuotosios ginkluotës karius,o paskui – jaunus kariðkius – pëstininkø, kulkosvaidininkø, artileristøinstruktorius Kariðkius buvo ásakyta siøsti organizuotai dideliais kompaktiðkaiseðelonais ið Lietuvos á Prancûzijà Ðià instrukcijà pats LMitkevièius apibûdino kaip naivià suabejojæs jos autoriø geografinëmisþiniomis 589 Á kariø iðsiuntimo á Prancûzijà darbà plk L Mitkevièius átraukëLietuvos pilietá Èeslovà Mackevièiø bei Lietuvos lenkø ðvietimo draugijos„Pochodnia“ narius Taèiau rugsëjo 26 d Lenkijos pasiuntinys Lie-588Ten pat – L 218, 230589Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai – P 294235

tuvoje ministras Franciðekas Charvatas iðleido potvarká likviduoti Lenkijospasiuntinybæ Lietuvoje ir spalio 10 d iðvyko ið Lietuvos Lenkijoskariø siuntimo á Prancûzijà bei Anglijà veiklà toliau tæsë ÈeslovasMackevièius, Eugenija Sadovska, „Pochodnia“ bei Prancûzijos karoataðë Baltijos ðalyse pavaduotojas ltn Piðtonas 590Nuo 1939 m rugsëjo 10 iki spalio 15 d uþsienio pasus bei Prancûzijosir Anglijos vizas gavo apie 400 lenkø kariø, taèiau iðvaþiavo tikapie 150 þmoniø Ypaè nenoriai vizas duodavo Ðvedija – vizø skaièiøapribojo iki 12 per parà, o tranzitines vizas Lenkijos kariams iðduodavotik tada, jei jie turëjo visø kitø ðaliø vizas bei kelionei reikalingusdokumentus 591 Dalis internuotøjø, ypaè prijungus prie Lietuvos Vilniø ir Vilniauskraðtà, tikëjosi, kad jie ið karto bus paleisti Tie internuotieji, kurie turëjoLietuvoje giminiø bei paþástamø , taip pat tikëjosi, kad bus greitaipaleisti Taèiau ið karto Lietuvos vyriausybë to daryti negalëjo, nes karastebevyko, o pagal Hagos konvencijà internuotieji galëjo bûti paleistitik jam pasibaigus Apie tai 1939 m spalio 3 d stovyklø virðininkamsbuvo ásakyta praneðti internuotiesiems 592 Kai kuriuos internuotuosius iðleisti gyventi pas Lietuvos pilieèiusatsisakyta dar ir todël, kad buvo iðsiaiðkinta, jog Lietuvos lenkai dvarininkaibei ûkininkai agituojami ir netgi verèiami, grasinant ávairiomisbausmëmis, paimti ið stovyklø internuotuosius lenkø karininkus Pasipylëpraðymai, taèiau nebuvo praðoma iðleisti në vieno kareivio, o vientik karininkus Buvo nutarta laikinai neiðleisti nieko 593 Iðimtys buvo daromos tiktai neabejotiniems lietuviams Juos paleidþianttarpininkavo giminës bei Uþsienio lietuviams remti draugija,kurios narys spalio pradþioje apsilankë visose stovyklose ir atrinko iðinternuotøjø tarpo lietuvius Jie stovyklose slapta buvo perrengti civi-236590Ten pat – P 310591Raðtikis S Ávykiai ir þmonës – T 3 – P 490592Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m spalio 3 d aplinkraðtis // LCVA – F 300 –Ap 1 – B 5 – L 337593Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m spalio 5 d raportas // Ten pat – L 311

liø drabuþiais ir paleisti, kitiems internuotiesiems paskelbus, kad perkeltiá kitas stovyklas 594 Atsiþvelgiant á praðytojo asmenybæ, vienas kitas praðymas buvopatenkintas Pvz, prof Zigmo Þemaièio praðymu buvo paleistas mjrS Svichovskis, dr Jono Ðliûpo – Viktoras Gilevièius (Viktor Gilewicz),Janinos Pilsudskos praðymu – J Geèevskis ir kt 595 Taèiau, norëdama sumaþinti internuotøjø skaièiø, Lietuvos vyriausybëdar 1939 m spalio mën priëmë sprendimà:1 Paleisti ið stovyklø internuotuosius, kilusius ið Vilniaus kraðto2 Gràþinti á SSRS internuotuosius, kilusius ið SSRS okupuotøLenkijos srièiø3 Gràþinti á Vokietijà internuotuosius, kilusius ið Vokietijosokupuotø Lenkijos srièiøApie ðá sprendimà Lietuvos vyriausybë praneðë Lietuvos pasiuntiniamsBerlyne, Maskvoje, Paryþiuje ir Londone, ápareigodama su juosupaþindinti tø ðaliø vyriausybes ir suþinoti jø nuomonæÁ Lietuvos pasiuntinio Berlyne K Ðkirpos paklausimà reicho vyriausybëatsakë, kad:1 ji nieko neturinti prieð, jog bûtø paleisti internuotieji, kilæ iðVilniaus kraðto;2 ji neprieðtarauja perdavimui SSRS tø internuotøjø, kurieyra kilæ ið SSRS atitekusiø srièiø;3 ji sutinka priimti vokieèiø kilmës internuotuosius karius, odël kitø internuotøjø, kilusiø ið Vokietijos valdomø srièiø, pareiðkë, kadtuo tarpu negalinti jø priimti, bijodama sudaryti precedentà, kuriuo galëtøpasinaudoti kitos valstybës, kaip, pvz, Vengrija ir RumunijaSSRS vyriausybë atsakë sutinkanti priimti internuotuosius, kilusiusið Vakarø Gudijos bei Vakarø Ukrainos, taèiau tik tuos, kuriepareikð toká norà Ji taip pat neprieðtaravo dël internuotøjø, kilusiø iðVilniaus kraðto, paleidimo594Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m spalio 6 d aplinkraðtis // Ten pat– L 329595Ten pat – B 9 – L 20, 47, 48, 101237

Prancûzijos vyriausybë atsakë sutinkanti su internuotøjø, kilusiøið Vilniaus kraðto paleidimu, bei internuotøjø, kilusiø ið Vakarø Gudijosbei Vakarø Ukrainos, perdavimu SSRS, taèiau nurodë, jog galëtøbûti perduoti tik tie, kurie panorëtø iðvykti laisva valia Dël internuotøjøperdavimo Vokietijai Prancûzijos uþsienio reikalø ministerija irgineprieðtaravo, bet këlë tà paèià laisvo noro sàlygàBritø uþsienio reikalø ministerijos atsakymas nuo Prancûzijos uþsienioreikalø ministerijos atsakymo skyrësi tik tuo, kad ji abejojo dëlgalimybës perduoti internuotuosius Vokietijai, nes esà nëra garantijos,kad Vokietija nepanaudos jø kuriems nors darbams prieð sàjungininkus,pvz, apkasams kasti ar panaðiai 596 Taèiau buvo iðkilusi ir kita, prieðinga problema Hagos konvencijanedraudë ið stovyklø paleisti dimisijos karius Tokiø buvo ne taip jaumaþai Ðia teise ið dalies pasinaudojo ið Vilniaus kraðto kilæ kariai, tuotarpu ið kitø Lenkijos rajonø kilæ senyvo amþiaus karininkai atsisakydavoraðyti pareiðkimus, kad jie kaip dimisijos kariai bûtø paleisti iðstovyklø, nes paleisti ið stovyklø neturëjo kur kreiptis, todël geriausutikdavo likti stovyklose 597 101 INTERNUOTØJØ IÐVYKIMAS Á SSRSToliau vykstant deryboms su SSRS, 1939 m lapkrièio 11 d buvosutarta, kad SSRS atsiøs á Lietuvà komisijà, kuri priims norinèius gráþtiá savo gimtàsias vietas internuotuosius 1939 m lapkrièio 17 d á Lietuvàatvyko sutarta komisija, vadovaujama G Petrovo Á jà dar áëjo: S Glebovasir B Kutjinas bei komisijos ágaliotiniai V Smirnovas ir D Smolskis598 238596J Montvilos, URM referento, 1940 m kovo 29 d Pro memoria internuotøjø iratbëgëliø reikalu // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2280 – L 56597I internuotøjø stovyklos komendanto 1939 m gruodþio 31 d raðtas // Ten pat –F 300 – Ap 1 – B 7 – L 282598SSRS pasiuntinybës 1939 m lapkrièio 17 d raðtas // Ten pat – F 383 – Ap 7 –B 2183 – L 124

Prieð atvykstant komisijai, internuotøjø stovyklø administracijauþregistravo visus norinèius gráþti Uþsiregistravo 1729 internuotieji6 lentelëInternuotøjø stovyklose laikomø kariø ir civiliø, kilusiø iðSSRS priklausanèios Lenkijos dalies ir panorusiø ten gráþti,SÀRAÐAS________________________________________________________________________Kariø lietu- gudai rusai þydai lenkai kttau- ið visolaipsniai viai tybiø________________________________________________________________________karininkai – – – 1 84 – 85——————————————————————————–puskarininkiai2 12 – 1 399 2 417———————————————————————————–kareiviai 9 116 2 22 924 7 1080—————————————————————–—————policininkai– 4 – 1 69 2 76———————————–————————————————civiliai – 3 – – 62 – 71———————————————————————————ið viso 11 136 2 25 1544 11 1729——————————————————————————–Lentelë sudaryta pagal: LCVA – F 383 – Ap 7 – B 2183 – L 129Taèiau dar neatvykus SSRS komisijai atsisakë iðvykti 62 lenkø tautybësinternuotiejiSSRS komisijà lydëjo Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkas plkltn A Ðurkus Komisija internuotuosius priëmë:239

Birðtone – lapkrièio 18–21 d,Ukmergëje – lapkrièio 22–26 d,Palangoje – lapkrièio 27–gruodþio 1 d,Rokiðkyje – gruodþio 5–7 d,Kulautuvoje – gruodþio 8 d,Suvalkø Kalvarijoje – gruodþio 9 d240Grupë internuotøjø Vilkaviðkio stovykloje(Bogusùawski A W znak Pogoni– P 132)Norinèiø gráþti uþsiraðë 85 karininkai, 416 puskarininkiø, 1080 serþantø,76 policininkai, 65 save laikæ civiliais SSRS komisija priiminëjointernuotuosius ir iðduodavo leidimus gráþti á savo ðeimas arba á ankstesnesgyvenamàsias vietas visiems be iðimties, niekam jokiø apribojimø arsuvarþymø nedarydama 599 Priëmimo metu komisija priëmë ir tuos norinèius,kurie nebuvo kilæ ið Vakarø Ukrainos ar Vakarø Baltarusijos, betkelerius metus ten gyveno ar turëjo turto ir pareiðkë norà sugráþti Buvoskelbiama, kad perëjæ sienà internuotieji nebus siunèiami á jokias sto-599Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m gruodþio 2 d raðtas Eltos direktoriui //Ten pat – F 300 – Ap 1 – B 8 – L 477

vyklas, bet ið karto galës vykti á pasirinktas gyventi vietoves Tiesa, norintysgráþti apie save turëjo suteikti iðsamiø þiniø 600 Priëmimo metu persigalvojodaug karininkø – nuo 85 pareiðkusiø norà iki 21SSRS komisija priëmë 1706 internuotuosius Lapkrièio–gruodþiomënesiais á SSRS, kaip uþfiksuota gruodþio 27 d protokole, iðvyko1687 internuotieji asmenys 601 1940 m sausio 2 d á SSRS dar papildomai iðvyko 31 þmogus Turëjoiðvykti 32, bet iðvykimo dienà internuotasis Velièko susirgo ir pasilikoLietuvoje 602 Taèiau kodël á SSRS iðvyko 12 þmoniø daugiau neioficialiai SSRS komisijos buvo priimta, duomenø surasti nepavykoTaigi savo noru á SSRS iðvyko 1718 internuotøjø102 INTERNUOTØJØ IÐVYKIMAS Á VOKIETIJÀKaip jau buvo minëta skyriuje apie civiliø atbëgëliø gráþimà á Vokietijosvaldomas buvusios Lenkijos sritis, kiek ilgiau uþsitæsë derybossu Vokietijos vyriausybe, kuri ið pradþiø buvo sutikusi priimti tikvokieèiø kilmës internuotuosius Vëliau sutiko priimti asmenis, tinkanèiusþemës ûkio darbams, ir tik po dideliø Lietuvos diplomatø pastangøpagaliau sutiko priimti karius, kurie buvo paprasti darbininkai,technikai, pramonës darbininkai, perskirtø ðeimø nariaiVokieèiø komisijos poþiûris á karininkus buvo neigiamas Norinèiøgráþti karininkø per visas stovyklas buvo uþsiregistravæ apie 200,taèiau komisija priëmë tik 12, kurie buvo vokieèiø tautybësVokieèiø komisija norëjo priimti visus lenkø internuotuosius neinteligentusir reikalavo, jog Lietuvos internuotøjø stovyklø administracijajuos „paspaustø, kad jie panorëtø vykti á Vokietijà“ 603 600Tiems, tiems kurie nori gráþti á SSRS // Lietuvos þinios – 1938, gruodþio 5601Protokolas apie buvusiø lenkø kariø, internuotø Lietuvoje, gràþinimà á SocialistinæTarybø Respublikø Sàjungà // Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2183 – L 1602Papildomas protokolas // Ten pat – L 2603J Montvilos, URM referento, 1940 m kovo 15 d raðtas Lietuvos pasiuntiniuiBerlyne K Ðkirpai // Ten pat – B 2284 – L 186–187241

Kovo 8–10 d komisija internuotuosius priëmë Rokiðkyje, 11–12– Suvalkø Kalvarijoje, 13–14 – Ukmergëje Atvykæ á Ukmergës internuotøjøstovyklà komisijos nariai pareiðkë, kad panoræ vykti á Vokietijàinternuotieji ið stovyklos Stablacke bus siunèiami namo á Generalinægubernijà Ði þinia labai teigiamai paveikë internuotuosius, todëlèia komisija priëmë net 788 internuotuosius 604 Policininkus Vokietijos komisija priëmë tik tuos, kurie sutiko dirbtipolicininkais Generalinëje gubernijoje Tokiø atsirado 95 605 Komisija darbà baigë 1940 m kovo 16 d, taèiau dar baigusi priiminëticivilius atbëgëlius, papildomai priëmë ir internuotuosius Ið visokomisija leido gráþti á Generalinæ gubernijà 1613 internuotøjøVykstantieji á Vokietijà buvo paleisti ið internuotøjø stovyklø, susodintiá atskirus traukinius ir per Virbalá – Eitkûnus iðsiøsti á VokietijàKovo 16 d iðvyko 543 asmenys, kovo 18 d – 493, kovo 19 d – 482 606 Likæ 95 internuotieji policininkai á Vokietijà iðvyko balandþio 26 d 607 Vokietija buvo nepatenkinta, kad internuotieji lenkø kariai nenorëjográþti á Vokietijos valdomas þemes 1940 m kovo 20 d Lietuvospasiuntinys Berlyne K Ðkirpa buvo iðkviestas pas Vokietijos URM slaptàjápatarëjà dr Zëtæ, kuris pareiðkë nepasitenkinimà „skystais“ priimtøjøá reichà rezultatais Anot jo, dar yra 4700 lenkø kariø, kilusiøið Generalinës gubernijos teritorijos, ir Lietuvos valdþia privalo juospriversti „panorëti“ iðvykti 608 Reikia paþymëti, kad pradëjus registruoti internuotuosius, norinèiusgráþti á savo namus, esanèius naujose Vokietijos ir Sovietø Sàjungosteritorijose, visose internuotøjø stovyklose buvo pradëta propaganda,kad visiems reikia pasilikti Lietuvoje ir laukti, kol bus sutriuðkintivokieèiai Tada turësiàs prasidëti Lenkijos atkûrimas, o Lietuvoslenkai turësià suvaidinti svarbiausià vaidmená 609 2426041940 m kovo 16 d J Montvilos raðtas K Ðkirpai // Ten pat – L 1876051940 006 06 raðtas Internuotøjø stovyklø ðtabui // Ten pat – B 2292 – L 136061940 m balandþio 9 d informacija // Ten pat – B 2284 – L 1236071940 m balandþio 23 d informacija // Ten pat – B 2292 – L 9608K Ðkirpos 1940 m kovo 20 d raðtas // Ten pat – B 2284 – L 177609I internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m gruodþio 1 d raportas // Ten pat – F300 – Ap 1 – B 5 – L 76

Pasirengusiems iðvykti buvo grasinama, kad ateityje jie bus teisiamikaip iðdavikai, pabëgæ pas savo prieðus, ið jø tyèiojamasi, net sumuðamiBe to, ëmë sklisti kalbos, kad vykti á Prancûzijà neapsimoka, nesvyresnieji karininkai, kaip netinkami, aukðtesniø vietø negauna 610 Á buvusias Lenkijos teritorijas, uþimtas Vokietijos ir Sovietø Sàjungos,gráþo daugiausia eiliniai kariai, mat karininkai bijojo, nes ið gaunamølaiðkø þinojo, kad Sovietø Sàjungoje buvæ karininkai yra suimami, oVokietijos uþimtose teritorijose gyvenimas nuolatos blogëja 611 103 INTERNUOTØJØ PALEIDIMAS IÐ STOVYKLØNetinkamø karo tarnybai internuotøjø paleidimas Nuo pat pirmødienø iðkilo problema, kad reikia paleisti suþeistuosius ir pripaþintusnetinkamais karo tarnybai 1929 m liepos 27 d Þenevos konvencijos68 straipsnis skelbë: „Sunkiai serganèius ir sunkiai suþeistus karobelaisvius kariaujanèios ðalys, neatsiþvelgdamos nei á jø laipsná, neiá jø skaièiø, pasiøs á jø kraðtus, kai tik jie bus kiek pagydyti, kai jøsveikatos bûklë leis tai padarytiTodël kariaujanèiø ðaliø sudarytosios sutartys kiek galima greièiaunustatys suþalojimø ar ligø atvejus, kuriais bus leidþiama tiesiogiai sugràþintiá tëvynæ arba eventualiai pasiøsti á neutralø kraðtà atkusti Kolbus sudarytas ðis susitarimas, kariaujanèios ðalys galës vadovautis sutartiespavyzdþiu, prijungtu kaipo dokumentas prie ðios konvencijos“69 straipsnis skambëjo taip: „Prasidëjus karo veiksmams, kariaujanèiosðalys susitars dël paskyrimo miðriø medicinos komisijø Toskomisijos bus sudarytos ið trijø nariø, kuriø du priklausys neutraliamkraðtui, o vienas bus paskirtas belaisvius laikanèios valstybës; vienasneutralaus kraðto gydytojas pirmininkaus Ðios miðrios medicinos ko-610IV internuotøjø stovyklos komendanto 1939 m gruodþio 31 d raportas // Tenpat – B 7 – L 281611I internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m kovo 1 d raportas // Ten pat – L165243

misijos tirs serganèius ar suþeistus belaisvius ir imsis jø atþvilgiu visøreikiamø þygiøTø komisijø nutarimai bus priimami balsø dauguma ir vykdomitrumpiausiu laiku“ 612 Taèiau, kad nebûtø paþeisti Lietuvos, kaip neutralios valstybës,ásipareigojimai, ðià problemà reikëjo iðsiaiðkinti tarptautiniu lygiu1939 m lapkrièio 21 d kraðto apsaugos ministras brig gen KazysMusteikis kreipësi á uþsienio reikalø ministrà Juozà Urbðá praðydamasiðsiaiðkinti, kokios sudëties komisija turi nuspræsti, kad internuotasisnetinkamas karo tarnybai ir ið stovyklos turi bûti paleistas 613 Lietuvos uþsienio reikalø ministerija 1939 m lapkrièio 17 d kreipësiá Vokietijos pasiuntinybæ Kaune, siûlydama sudaryti tarptautinækomisijà, á kurià bûtø paskirti po vienà Lietuvos, Vokietijos ir LatvijosRaudonojo Kryþiaus gydytojà 614 Taèiau Vokietijos pasiuntinybë tylëjo1940 m sausio mën Lietuvos uþsienio reikalø ministerija padarëiðvadà, kad Lietuvos vyriausybë neprasilenks su tarptautinëmis taisyklëmis,jei komisijà sudarys ið trijø Lietuvos gydytojø ir jai bus pavestaspræsti, kurie ið suþeistøjø bei serganèiøjø yra repatrijuotini Komisijasavo sprendimuose vadovautøsi 1929 m Þenevos konvencijos68 straipsnio numatytu priedu Asmenys, komisijos pripaþinti repatrijuotinais,nebûtø laikomi internuotaisApie ðá sprendimà buvo informuota Vokietijos vyriausybë Raðtebuvo reiðkiamas ásitikinimas, kad Vokietijos vyriausybë ðiam Lietuvossprendimui pritars 615 Vasario 14 d ið Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje K Ðkirpos buvogautas gana miglotas praneðimas Ið jo buvo galima suprasti, kad Vokietijosuþsienio reikalø ministerija ið esmës tam neprieðtarauja ir tikisi,jog tam neprieðtaraus ir Vokietijos vyriausybë, jei Vokietijos uþsienioreikalø ministerija apie tai tinkamai praneð244612Ten pat – F 383 – Ap 7 – B 2291 – L 2–3613Internuotøjø dokumentø tikrinimo komisijos iðvados // Ten pat – L 246141939 m lapkrièio 17 d raðtas Vokietijos pasiuntinybei Kaune // Ten pat – L 2–36151940 m sausio 30 d URM Politikos departamento direktoriaus raðtas Lietuvospasiuntiniui Berlyne // Ten pat – L 13–14

Atsiþvelgus á ðá praneðimà, buvosudaryta komisija Á jà paskirti:pirmininkas – sanitarijos plkltn JuozasTreèiokas, nariai – VII internuotøjøstovyklos komendantas plk ltnViktoras Kazlauskas, treèià buvo numatytaskirti ið tos stovyklos, kuriojedirbs komisija, gydytojàKomisija darbà pradëjo 1940m vasario 17 dPer visà internuotøjø buvimoLietuvoje laikà pripaþinta netinkamaiskaro tarnybai 1100 internuotøjøTai daugiausia buvæ karininkaiGydytojø komisijai këlë nuostabà,kad á kariuomenæ buvo mobilizuoti Plk ltn Viktoras Kazlauskasinvalidai ir pusiau invalidai, tarp jødaug kurèiø, aklø viena akimi ir panTuo tarpu kareiviø sveikata buvo kur kas geresnëTaèiau, kaip pripaþásta lenkø tyrinëtojai, lietuviø gydytojø komisijabuvo labai liberali ir daugumà besikreipusiø á komisijà internuotølenkø kariø pripaþindavo netinkamais karo tarnybai 616 Paleistieji iðstovyklø pripaþinus netinkamais karo tarnybai buvo traktuojami kaipciviliai atbëgëliaiInternuotøjø, pripaþintø Lietuvos pilieèiais, paleidimas Lapkrièio18 d internuotiesiems buvo praneðta, kad, gràþinus Lietuvai Vilniauskraðtà, visi internuotieji, turintys teisæ gauti Lietuvos pilietybæ,bus paleidþiami jiems paraðius praðymà, adresuotà Vidaus reikalø ministerijosAdministracijos departamento direktoriui, gauti Lietuvos pilieèiopasàDeja, nuo pat pirmos dienos prasidëjo agitacija prieð tai, kad bû-616Piæta Jan, Roman Wanda Krystyna, Szczurowski Maciej Polacy internowani naLitwie 1939–1940 – S 38245

tø priimama Lietuvos pilietybë Padavusieji pareiðkimus buvo ðantaþuojami,netgi sumuðami, todël pareiðkimus teko priiminëti slapta Iðviso Lietuvos pilietybë buvo suteikta 360 internuotøjø ir jie paleisti iðstovykløCiviliø paleidimas Civiliai, kurie turëjo neginèijamus dokumentus,kad tikrai yra civiliai, o ne mobilizuoti á Lenkijos kariuomenæ, jauiki spalio 20 d buvo paleisti Kiti, kurie buvo ðaukiamojo amþiaus irneturëjo tokiø dokumentø, liko stovyklose ir turëjo árodyti, kad yra civiliaiVëliau civiliais pripaþinti internuotieji pagal 1939 m gruodþio 20d atbëgëliø reikalams tvarkyti komisaro ásakymà iðleidþiami ið stovykløgaudavo atbëgëlio liudijimà, kuriame buvo nurodyta jo apsistojimo vietair per 24 val turëjo prisistatyti á nurodytà policijos nuovadàMedicinos personalo paleidimas Vadovaujantis Þenevos konvencijosreikalavimais, iki 1940 m balandþio kaip sanitarijos personalasið internuotøjø stovyklø taip pat buvo paleista 30 gydytojø ir farmaceutø,152 gailestingosios seserys104 LAIKINAS INTERNUOTØJØ IÐLEIDIMASTarpininkaujant Lietuvos pilieèiams ir pasiþadëjus neiðvykti, laikinaipaleisti 136 internuotieji Taèiau tai buvo daroma nenoriai ir tikiðimtiniais atvejais, nes paleisti internuotuosius, kaip jau buvo minëta,daþniausia praðë lenkø dvarininkai, kurie su internuotaisiais jokiø giminystësryðiø neturëjo ir buvo átariama, kad tokiu bûdu bandomaiðlaisvinti internuotuosius, kurie gali kenkti Lietuvos interesams Toneslëpë ir patys internuotieji Buvo iðleidþiami tik pavyzdingo elgesiointernuotieji ir, vykdant 1940 m kovo 29 d internuotøjø stovykløvirðininko ásakymà, tik Vilniaus kraðto gyventojai, jei jie ar jø ðeimosVilniaus kraðte savininko ar nuomininko teisëmis valdë nekilnojamàjáturtà Tam internuotieji turëjo raðyti praðymà, internuotojo giminaièiaipateikti valsèiaus savivaldybës iðduotà liudijimà apie internuotojoarba jo ðeimos nariø valdomà turtà, taip pat metrikø iðraðà, ið kurio246

ûtø matomi internuotojo giminystës ryðiai su turto valdytojais Paleidþiantjie pasiraðydavo tokio turinio pasiþadëjimà:„Að, buvæs Lenkijos karys , laikinai paleistasið internuotøjø stovyklos ir gyvendamas, pasiþadupildyti visus karinës ir civilinës valdþios reikalavimus, neuþsiiminëtijokia prieð Lietuvà nukreipta veikla, registruotis vietos policijojeir be jos þinios niekur ið gyvenamosios vietos nepasitraukti 617 “ Lietuvà okupavus bolðevikams, 1940 m liepos 9 d ðiuos paleistuosius,jeigu jie nebuvo priëmæ Lietuvos pilietybës, policijai buvo ásakytapristatyti á internuotøjø stovyklà Kaune 618 Taèiau ðis ásakymas ávykdytas nebuvo, nes dalis laikinai paleistøjøinternuotøjø pasislëpë Nebuvo rasti V Virionas (WWirion), poruèikasStanislovas Krajovskis-Kukielas (Stanisùav Krajowski-Kukiel), poruèikasAleksandras Jablonskis (Aleksander Jabùonski), paporuèikisV Dombrovskis, papulkininkis V Pranevièius (W Praniewicz), HenrikasLevandovskis (Henryk Lewandowski) ir kt 619 Taigi, susumavus visø kategorijø internuotuosius, oficialiai iðinternuotøjø stovyklø buvo paleista ið viso apie 5600 internuotøjø105 IÐLEIDIMAS ATOSTOGØLietuvos pilieèiams tarpininkaujant ir laiduojant, internuotieji buvoiðleidþiami atostogø Iðleidþiant atostogø, ið esmës buvo pasitikimainternuotojo garbës þodþiu Iðleidþiamasis pasiraðydavo pasiþadëjimà,kurio tekstas visose stovyklose buvo panaðus617Pasiþadëjimas // LCVA – F 300 – Ap 1 – B 12 – L 79618Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m liepos 9 d ásakymas // Ten pat –B 7 – L 23619Apskrièiø policijos virðininkø praneðimai // Ten pat – L 30, 32, 33, 151, 157247

„PasiþadëjimasAð, þemiau pasiraðæs, buvæs Lenkijos kariuomenës karys, laikomasinternuotøjø stovykloje, pavarde , pasiþadukarininko garbës þodþiu, jog ið leistø man d atostogø sugráðiupaskirtu laiku á stovyklà1940 mmën d“ 620Kiek internuotøjø pasinaudojo ðia galimybe laikinai palikti stovyklas,tikslesniø duomenø surasti nepavykoPradëjus komplikuotis Lietuvos tarptautinei padëèiai, 1940 mbirþelio 4 d Internuotøjø stovyklø ðtabas ásakë iki birþelio 20 d atðauktiið atostogø visus internuotuosius ir daugiau iki atskiro nurodymoneiðleisti 621 Deja, atskiro nurodymo leisti internuotuosius atostogønebebuvo106 PABËGIMAIDaug internuotøjø pabëgdavo ið stovyklø, nes lietuviai sargybiniai,nors ir turëjo teisæ á bëganèiuosius ðauti, daþnai jø „nepastebëdavo“Lenkai tuo gana plaèiai naudodavosi, nors keletas internuotøjøbandæ bëgti buvo suþeisti ar nuðautiInternuotøjø teisæ bëgti ið stovyklø tam tikra prasme gynë ir Hagoskonvencija Ji skelbë, kad uþ mëginimà pabëgti internuotieji baudþiamivien drausmine nuobauda, bet jei sëkmingai pabëgæs ið naujobûna internuojamas, tai uþ pirmàjá pabëgimà visai nebaudþiamas 622 Sugautas internuotasis paprastai bûdavo baudþiamas tik uþ uniformosar kito valdiðko turto praradimà Be to, kai kurios stovyklosbuvo labai patogios pabëgti Sakykim, Palangos internuotøjø stovykloje,iðmëtytoje po visà miestelá 29-iose vilose, pabëgti sàlygos buvo248620Ten pat – F 1413 – Ap 1 – B 3 – L 116621Internuotøjø stovyklø ðtabo 1940 m birþelio 4 d aplinkraðtis // Ten pat – F 300– Ap 1 – B 7 – L 262622Internuotieji ir belaisviai // Kardas – 1939 – Nr 19 – P 485

Jeþis Urbankevièius(Jerzy Urbankiewicz),pabëgæs ið internuotøjø stovyklosidealios Negausi stovyklos administracijakas dienà patikrinti internuotuosiusbuvo nepajëgi ir tuo jie ganasëkmingai naudojosi 623 Labai patogi pabëgti buvo ir Rokiðkiointernuotøjø stovykla Stovyklabuvo iðsidësèiusi keliose vietose Taiuþëmë 3 dvaro trobesius, Rokiðkiopradþios mokyklos pastatà, baptistømaldos namus ir vienuolyne esanèiàmergaièiø ruoðos mokyklà 624 Kadangistovykloje gyveno ir grafas J Pðezdzeckis, lenkø internuoti karininkai,naudojæsi grafo globa, persirengæ civiliaisrûbais lengvai galëdavo ið stovyklosiðeiti ir sugráþti Pvz, 1939 mgruodþio 27 d grafas savo sveèiamsorganizavo didelæ medþioklæ, kuriojepersirengæ civiliais drabuþiais dalyvavoir stovykloje buvæ aukðtieji lenkøinternuotieji karininkaiBe to, Rokiðkio stovykloje buvo tokiø vietø, kur visai nebuvo sargybiniø625 Internuotøjø stovyklø virðininkas 1939 m spalio 24 d raporte kariuomenëstiekimø virðininkui skundësi, kad Kulautuvos internuotøjøstovyklos virðininkas plk Vladas Braziulis neáveda stovykloje reikiamostvarkos, nepateikia internuotøjø ataskaitø, tai aiðkindamas tuo,kad neþino kiek stovykloje yra internuotøjø, nes jø daug pabëga 626 623Internuotujø stovyklø virðininko raðtas kariuomenës ðtabo virðininkui // LCVA –F 300 – Ap 1 – B 6 – L 404624Stovyklø sutvarkymo reikalu // Ten pat – F 1414 – Ap 1 – B 6 – L 144625Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr 26261939 10 24 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko raportas // LCVA – F 300 – Ap1 – B 5 – L 225249

Nors stovykla po vadovybës priekaiðtø ir buvo aptverta spygliuota viela,taèiau, bûdama miðke, ði tvora faktiðkai nieko nereiðkë Bet kas pro jàgalëjo pabëgti 627 Iki 1939 m spalio 28 d ið internuotøjø stovyklø jau buvo pabëgæ1420 internuotøjø 628 Kadangi ið pradþiø stovyklø apsauga buvo negausi, pasitaikydavoir masiniø pabëgimø Antai Alytaus stovyklà saugojo tik 16 apsauginiø,todël rugsëjo 28 d pabëgo 50 internuotøjø, rugsëjo 30 d – 100 629 Panaðiøpabëgimø buvo ir kitose stovykloseReikia paþymëti, kad deðimèiai internuotøjø turëjo bûti skiriamas1 grandinis ir 1 eilinis karys, taèiau visose stovyklose apsauga buvo maþesnëTai sukëlë SSRS ir ypaè Vokietijos pasipiktinimà Pasipylë protestonotos Pagaliau toks pabëgëliø skaièius sudarë ir nepalankià kriminalinæsituacijà, ypaè aplink internuotøjø stovyklas Lietuvos Uþsienioreikalø ir Vidaus reikalø ministerijoms spaudþiant, Internuotøjøstovyklø ðtabas pradëjo grieþtinti internuotøjø prieþiûrà, atimti iðjø dokumentus, taèiau stovyklose maþai kas pasikeitë 1939 m spalio24 d Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkas aplinkraðtyje internuotøjøstovyklø komendantams piktinosi, kad jie, uþsienio ir kitø Lietuvosþinybø atstovams paklausus apie internuotøjø pabëgimus, drástapasakyti: „Tegul bëga, maþiau bus“Nors internuotøjø apsauga ir buvo sustiprinta, taèiau pabëgimainesiliovë Nuo 1939 m lapkrièio 1 d iki 1940 m birþelio 15 d dar pabëgo1605 internuotieji, tiesa, dalis jø buvo sugauta ir gràþinta atgal 630 Pabëgimø ið stovyklø prieðininkai buvo ir kai kurie stovyklø „vy-250627Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 84628Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m spalio 28 d raðtas kariuomenës tiekimovirðininkui // Ten pat – L 17629Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m spalio 2 d raðtas II pëstininkø divizijosvadui // Ten pat – L 341630Apskaièiuota pagal internuotøjø stovyklø statistines suvestines þinias // Ten pat– B 25

esnieji“, tarp jø ir brig gen V Pðezdzeckis Jis, drausdamas internuotiesiemsbëgti, rëmësi ið Paryþiaus gautomis instrukcijomis 631 Ne vienas pabëgæs internuotasis bandydavo gauti suklastotus dokumentusir tokiu bûdu iðvykti á uþsiená Tai buvo gana rizikingas þingsnis,nes sugauti su suklastotais dokumentais buvo teisiami Jie paprastaibuvo nuteisiami 4 mënesiams kalëjimo Tai vis dëlto buvo maþa bausmëir internuotøjø ryþtui bëgti didesnio poveikio nepadarë Po keturismënesius Kariuomenës teismo buvo nubausti S Skracinskis (S Skracinski),Meèislovas Geta (Mieczysùaw Getta), Janas Vibranovskis (JanVybranowski) 632 , Marijanas Chilinskis (Marijan Chiliñski), K Pravdzisas-Brochockis(K Prawdzic-Brochocki), S Skroèinskis (S Skroczynski),Edmundas Tacikas (Edmund Tacik), Jeþis Rudolfas (Jerzy Rudolf),Janas Krasnikas (Jan Kraúnik), Jeþis Lukovskis (Jerzy Ùukowski) ir kt 633 Daþnëjantys internuotøjø pabëgimai pridëjo darbo Lietuvos policijai,kuri 1939 m rugsëjo 21 dbuvo ápareigota pabëgëlius gaudyti irperduoti komendantûroms Buvo ásakyta sustiprinti Lietuvos–Latvijosir Lietuvos–SSRS sienos apsaugà 634 Apskrièiø virðininkai uþdraudë gyventojams teikti kokià nors pagalbàpabëgusiems internuotiesiems bei padëti jiems pabëgtiKiekvienas asmuo, þinojæs kà nors apie pabëgusius internuotuosius,turëjo apie tai praneðti policijaiPilieèius, nevykdþiusius ðiø nurodymø, apskrities virðininkai, remdamiesiNepaprastojo meto ástatymo 13 straipsniu, galëjo bausti iki 2500Lt bauda arba areðtuoti iki 3 mën, arba nubausti abiem bausmëmiskartu 635 Be to, uþ pagalbà internuotiesiems pabëgti arba jø slëpimà teismasgyventojus galëjo nubausti kalëti iki 4 metø paprastame arba sunkiøjødarbø kalëjime631Ùossowski P Litwa a sprawy polskie 1939–1940 – S 132632Nubausti internuoti lenkø kariai // Lietuvos aidas – 1940, kovo 19633Sugauti su suklastotais dokumentais internuotieji // Ten pat – 1939, gruodþio 14634VRM Policijos departamento 1939 m spalio 6 d raðtas internuotøjø stovykløvirðininkui // LCVA – F300 – Ap 1 – B 6 – L 190635Ten pat – B 5 – L 194251

Tai nebuvo vien gàsdinimo priemonë Buvo ir realiai nubaustøAntai uþ pabëgëliø slëpimà broliai Albinas ir Boleslovas Bujanovièiaibuvo nubausti 1000 Lt bauda ir nuteisti 5 mënesiams areðto 636 Lietuvos administracijai tokiø priemoniø teko griebtis todël, kadapie visus pabëgusius internuotuosius, perëjusius Lietuvos–Latvijos irLietuvos–SSRS sienas, Latvijos ir SSRS spauda labai plaèiai raðë, oLatvijos ir SSRS oficialûs valdþios pareigûnai nuolat reiðkë dël to protestusPirmas oficialus SSRS pareigûnø protestas buvo pareikðtas dar1939 m spalio pirmosiomis dienomisYpaè smarkiai protestavo Latvija, todël Lietuvos vyriausybë, bijodamarimtø politiniø komplikacijø, prieð bëganèiuosius ásakë pavartotiginklà 637 Padëti policijai gaudyti pabëgusius internuotuosius, ypaè tose apskrityse,kur buvo internuotøjø stovyklos, buvo pasitelkti ðauliai Internuotøjøstovyklø komendantams buvo ásakyta apie visus pabëgusiuspraneðti policijai ir ðauliams 638 Policijai buvo ásakyta sekti gyventojus, pastebëtus átartinus asmenissuimtiPolicijai atkreipus rimtà dëmesá á pabëgimus, buvo demaskuotasiðtisas organizuotos „pagalbos“ internuotiesiems tinklas Tai daugiausiabuvo vietos lenkai, kurie padëdavo pabëgëlius aprûpinti civiliniaisdrabuþiais, dokumentais Birðtone aptikta siuvykla, siuvanti drabuþiuspabëgusiems lenkams Buvo sulaikyta keletas þvejø, gabenusiø á ÐvedijosBornholmo salà ið Palangos internuotøjø stovyklos pabëgusius internuotuosius639 Siekiant iðvengti, kad pabëgæ internuotieji negautø oficialiø dokumentøiðvykti ið Lietuvos, nuo 1939 m spalio pradþios Vidaus rei-252636Ùossowski P Litwa a sprawy polskie 1939–1940 – S 183637Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m spalio 5 d aplinkraðtis // LCVA – F300 – Ap 1 – B 6 – L 70638Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m spalio 5 d raðtas Ðauliø sàjungos vadui// Ten pat – L 73639Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas Palangos internuotøjø stovyklos komendantui// Ten pat – B 5 – L 178

kalø ministerija, prieð iðduodama iðvykimo dokumentus, ið visø nuo18 iki 50 m lenkø ëmë reikalauti paþymø ið Internuotøjø stovykløðtabo, kad jie nebuvo internuoti 640 Internuotøjø stovyklø ðtabas Vidaus reikalø ministerijos Administracijosdepartamentui pateikdavo visø pabëgusiøjø internuotøjø sàraðusSpalio 23 d Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamentodirektoriø E Turauskà aplankë Vokietijos pasiuntinys E CechlinasJis praneðë, kad, Vokietijos pasiuntinybës surinktomis þiniomis,gana didelis skaièius lenkø internuotøjø, ávairiø rûðiø kariniø specialistø,pasinaudodami Lenkijos pasiuntinybës ar dar likusio jos biuroiðduotais asmens dokumentais, apsirûpina reikalingomis vizomis ir iðvykstaá kariaujanèias su Vokietija Anglijà ir PrancûzijàKartu Vokietijos pasiuntinys iðreiðkë nusistebëjimà, kad Kaunoapskrities virðininko ástaiga tokiems asmenims su iðduotais Lenkijospasiuntinybës ar dar likusio jos biuro pasais iðduoda nemokamas Lietuvosvizas iðvykti, ko nedaro net savo ðalies pilieèiamsE Cechlinas aiðkiai leido suprasti, kad tokie reiðkiniai gali sukeltigana grieþtà Berlyno reakcijà 641 Atlikus patikrinimà paaiðkëjo, kad E Cechlinas buvo teisus Bejau minëtø faktø, pabëgusiems lenkø karininkams tam tikrà paramàteikë Prancûzijos, Anglijos ir Ðvedijos pasiuntinybës Lietuvos vidausreikalø ministerijos bandymas prie ðiø pasiuntinybiø pastatyti policijospostus, kurie pabëgëlius suimtø, baigësi nesëkme, kiekvienà kartà grieþtaipasiprieðinus tø ðaliø pasiuntinybëms 642 Buvo nustatyta, kad Kauno karo ligoninëje gydomi lenkø internuotieji,iðleisti á miestà, vyksta á Lenkijos pasiuntinybæ, kur jiems tuojpat iðduodami pasai Dël to Karo ligoninës virðininkui 1939 m spalio640Vidaus reikalø ministro 1939 m spalio 21 d raðtas kraðto apsaugos ministrui //Ten pat641J Urbðio, UR ministro, 1939 m spalio 23 d raðtas vidaus reikalø ir kraðto apsaugosministrams // Ten pat – L 226642Vidaus reikalø ministro 1939 m spalio 21 d raðtas // Ten pat – L 119; Internuotøjøstovyklø ðtabo 1939 m spalio 12 d raðtas Karo ligoninës virðininkui // Tenpat – B 6 – L 202253

12 d buvo uþdrausta internuotuosius, gydomus ligoninëje, iðleisti ámiestà 643 Britø pasiuntinybë iðdavinëjo pasus remdamasi dviejø asmenøliudijimuSugrieþtinus dokumentø iðdavimo tvarkà, dauguma internuotøjøpabëgæ ið stovyklø sunaikindavo savo dokumentus ir, persirengæ civiliødrabuþiais, uþsiregistruodavo kaip civiliai pabëgëliai, o gavæ ið angløkonsulato civilio pabëgëlio dokumentus iðvykdavo á uþsiená 644 11 INTERNUOTØJØ PADËTIS LIETUVÀ OKUPAVUSSOVIETØ SÀJUNGAI1940 m birþelio 15 d Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, visiemsinternuotiesiems, norintiems pabëgti, tokios sàlygos buvo sudarytosSargybiniai ypaè blogai atlikdavo savo pareigas Tomis dienomisvisi norintys pabëgti tai galëjo padarytiNuo birþelio 21 d internuotøjø stovyklose buvo sugrieþtintas reþimasBuvo ásakyta në vieno internuotojo neleisti uþ stovyklø ribø, sustiprintiapsaugà, stovyklø komendantams apsigyventi stovyklø águløribose 645 Bet ir dabar maþai kas pasikeitë Ypaè daug internuotøjø pabëgo,kai stovyklas pasiekë þinia, kad internuotuosius perims sovietinë kariuomenë– nuo 1940 m liepos 1 d iki liepos 10 d pabëgo net 439internuotieji, nepaisant to, kad liepos 6 d buvo pagrasinta, jog uþ internuotøjøpabëgimus bus baudþiami ne tik juos saugojæ kareiviai, betir jø virðininkai 646 254643Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m spalio 29 d raðtas URM // Ten pat – B 5 –L 200644Valstybës saugumo departamento direktoriaus 1939 m lapkrièio 3 d raðtas internuotøjøstovyklø virðininkui // Ten pat – B 8 – L 30645Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m birþelio 21 d ásakymas // Ten pat– B 7 – L 31646Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m liepos 6 d ásakymas // Ten pat – B 30– L 28

1940 mliepos 10–12 d SSRS kariuomenës paskirtas ágaliotinisbrig vadas Michailas Krivenko, vadovaudamasis L Berijos pasiraðytu1940 m liepos 6 d ásakymu Nr 00806, perëmë ið Lietuvos internuotøjøstovyklø buvusius Lenkijos kariuomenës karius:Suvalkø Kalvarijoje – 904,Aukðtojoje Panemunëje – 403,Ukmergëje – 1006,Vilkaviðkyje – 2060Ið viso sovietai perëmë 4 373 internuotuosius Jie buvo iðgabenti árytus 647 Perduodant internuotuosius, SSRS atstovybës tarnautojas Semionovaspriekaiðtavo Lietuvos atstovams, kam jie taip globojæ Lietuvojeinternuotus Lenkijos karius Jie, lenkø belaisviai, gyvenæ kurortuose,netgi mineraliniø vandenø, gerai maitinami Su tokiais iðpaikintais kariaisbûsià vargo Sovietø Sàjungai „Bet NKVD moka ir su tokiais susitvarkyti“,– gyrësi SemionovasSavo „sugebëjimus“ elgtis su internuotaisiais sovietai pademonstravoið karto Kaip prisimena internuotasis Alfredas Kolatoras (AlfredKolator), liepos 10 d sovietiniai kariðkiai atvyko á Suvalkø Kalvarijosstovyklà Visas kelias iki geleþinkelio stoties kas kelis þingsnius ið abiejøpusiø buvo apstatytas sovietiniais kareiviai su ðautuvais bei su ðunimisReikëjo eiti greitu þingsniu Kai kurie dël ilgo buvimo stovyklojebuvo nusilpæ, todël ëjo lëèiau Ant jø kareiviai ðaukë ir ragino greièiaueiti Nukrito plk Pavlikas Pasigirdo neþmoniðki riksmai ir smûgiaiðautuvø buoþëmis Sutikti lietuviai kryþiaus þenklu laimino internuotuosiusGeleþinkelio stotyje internuotuosius po 45 asmenis suvarë á prekiniusvagonus Karðtis buvo baisus, vagonø langai uþkalti lentomis, nedavënë laðelio vandens 648Taèiau ðiems internuotiems lenkø kariams pavyko iðvengti Katy-647Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko l940 m liepos 17 d ásakymas // Ten pat –L 31648Bogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków na Litwie wrzesieñ1939 – lipiec 1940 – S 112–113255

nës tragedijos Jie buvo iðveþti á atskirus NKVD lagerius Kozelske irJuchnovske, palyginti gerai priþiûrimi ir maitinami Vadovaujantis 1941m balandþio 8 d L Berijos ásakymu, dalis jø buvo iðveþti á Panojaus(Ïîíîé) darbo lagerá Uþpoliarëje, netoli Murmansko Ðiame lageryjejie iðbuvo iki 1941 m liepos mënesio 1941 m SSRS AukðèiausiajaiTarybai paskelbus amnestijà ið Uþpoliarës buvo perkelti á kitus lageriusDalis jø ástojo á formuojamà Lenkijos armijà SSRS teritorijoje,didþioji dalis Lietuvoje internuotø karininkø ir kariø ástojo generoloVladislavo Anderso korpusà ir kariavo prieð vokieèius Maþojoje Azijoje,Egipte ir ItalijojePerdavus internuotuosius Sovietø Sàjungai, prasidëjo Internuotøjøstovyklø ðtabo ir paèiø internuotøjø stovyklø likvidavimo procesasIki rugsëjo 16 stovyklos buvo uþdarytos, turtas perduotas karinëms dalimsar á sandëlius, bylos á archyvà Rugsëjo 16 d buvo likviduotas irInternuotøjø stovyklø ðtabas 649 256649Ten pat – L 73

LCVA– F 300– Ap 1– B 30–L 31–32257

12 INTERNUOTØJØ LIETUVOJE LENKIJOS PILIEÈIØLIKIMASInternuotøjø Lietuvoje Lenkijos kariø likimas susiklostë nevienodaiVieni buvo paleisti, kiti savo noru iðvyko á SSRS ar Vokietijà,dalis pabëgo ir jø likimas mums neþinomas Taèiau geriausiai tai atspindistatistika7 lentelëInternuotøjø Lietuvoje Lenkijos kariø likimas_________________________________________________1 Iðleista ið stovyklø, pripaþinus LietuvosRespublikos pilieèiais 360————————————————————————–2 Paleista ið stovyklø, pripaþinusnetinkamais karo tarnybai 1100————————————————————————–3 Savo noru iðvyko á SSRS 1718————————————————————————–4 Savo noru iðvyko á Vokietijà 1613————————————————————————–5 Paleista medicinos personalo 182————————————————————————–6 Paleista apsigyventi pas Lietuvos pilieèius 136————————————————————————–7 Paleista pripaþinus civiliais apie 800————————————————————————–8 Pabëgo apie 2500————————————————————————–9 Perduota SSRS 4373————————————————————————–258

IÐVADOS1 1939 m rugsëjo 1 d Vokietijai uþpuolus Lenkijà prasidëjo Antrasispasaulinis karas Nors Lietuva pasiskelbë bûsianti neutralia valstybeir atmetë Vokietijos siûlymà kartu ginklu atsiimti savo istorinæsostinæ Vilniø ir taip iðvengë tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose,taèiau prasidëjusio karo padariniai Lietuvà tiesiogiai palietë beveiknuo pat pirmøjø dienø Rugsëjo 17 d Lenkijà uþpuolus Sovietø Sàjungai,jau kità, t y rugsëjo 18 d á Lietuvà ëmë bëgti Lenkijos kariuomenëskariai bei civiliai gyventojai Lenkijos kariai buvo internuojami,nuginkluojami, ir uþdaromi á internuotøjø stovyklas Taip Lietuva elgësivadovaudamasi tarptautiniø konvencijø reikalavimais2 1939 m spalio 27 d Sovietø Sàjungai gràþinus Vilniø Lietuvai,Lietuvai atiteko ir ið kitø Lenkijos rajonø nuo fronto pasitraukæ buvusiosLenkijos gyventojai Lietuvoje esantys daugiau kaip 26 tûkst atbëgëliøbuvo administruojami vadovaujantis tarptautinës teisës reikalavimais,taip pat specialiai Lietuvoje priimtu „Karo atbëgëliams tvarkytiástatymu“ bei kitais teisës aktais Atbëgëliams administruoti buvoásteigtas Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatasSiekiant suvaldyti tokià didþiulæ ir ne visada geranoriðkai Lietuvainusiteikusià atbëgëliø masæ, tekdavo imtis ir gana grieþtø priemoniø(nuo baudø iki iðtrëmimo ið ðalies bei siuntimo á koncentracijosstovyklà), taèiau ðie veiksmai neperþengdavo visuotinai pripaþintø tarptautinësteisës normø ir në viena tarptautinë organizacija dël to nërapareiðkusi Lietuvos administracijai priekaiðtø3 Didþiulis atbëgëliø skaièius sukëlë daug problemø, todël Lietuvosvyriausybë dëjo didþiules pastangas, kad bent dalis atbëgëliø iðvyktøá kitas ðalis Lietuvos vyriausybë ieðkojo galimybiø, kad bent dalá atbëgëliøpriimtø JAV, Argentina, Skandinavijos bei kai kurios kitos valstybës,taèiau jos, motyvuodamos vidaus sunkumais, arba tuo, kad pasjas jau yra atbëgëliø, priimti atbëgëliø neskubëjo Pavyko susitarti tiksu Vokietija ir SSRS, kad jos leistø norintiesiems gráþti á tø valstybiøvaldomas buvusios Lenkijos teritorijas Galiausiai ið Lietuvos á Vokieti-259

jà iðvyko 2584 þmonës, á Sovietø Sàjungà – 780 Á kitas valstybes tikvienetai4 Dauguma patekusiø á Lietuvà atbëgëliø neturëjo jokio pragyvenimoðaltinio, todël juos ëmësi ðelpti Lietuvos Raudonasis Kryþius,ávairios tarptautinës ir Lietuvos ðalpos organizacijos, Lietuvos vyriausybëBuvo siekiama sudaryti vienodas gyvenimo sàlygas visø tautybiøatbëgëliams Ákurtø lenkø, þydø bei lietuviø atbëgëliø ðalpos komitetøpastangomis buvo ásteigti bendrabuèiai, valgyklos, rûpinamasi atbëgëliøsanitarinëmis sàlygomis bei medicinine prieþiûra, kitais jø poreikiaisIð viso atbëgëliams ðelpti uþsienyje ir Lietuvoje buvo paaukotaper 7,2 milijonø litø Ir nors atbëgëlius palyginti gausiai rëmë tarptautinësðalpos organizacijos, 34,84 proc ðios sumos buvo Lietuvos vyriausybësskirti biudþeto pinigai5 Nors Lietuvos vyriausybë stengësi sudaryti kaip galima geresnessàlygas atbëgëliams, deja, dalis atbëgëliø bei pabëgusiø ið internuotøjøstovyklø buvusios Lenkijos kariø, tikëdami greitu didþiosios Lenkijosatkûrimu ir tikëdamiesi iðlaikyti Vilniø bûsimoje valstybëje, Lietuvà laikëprieðiðka tam tikslui valstybe ir ásitraukë á antilietuviðkà veiklà Buvokuriami slapti rateliai, organizacijos, prasidëjo antilietuviðka agitacijair propaganda Taèiau 1940 m sausio mën Lietuvos saugumui likvidavuskeletà pogrindiniø lenkø organizacijø, ði veikla smarkiai susilpnëjoTokiam Lietuvos valdþios elgesiui pritarë tarptautinë visuomenë,tarp jø oficialiai net ir Lenkijos vyriausybë emigracijoje5 Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, labdaros organizacijos siøstiaukas atbëgëliams ðelpti atsisakë Parama buvo maþinama, o 1940 mpabaigoje ir visai nutraukta Visiems atbëgëliams buvo pasiûlyta priimtisovietinæ pilietybæ ir susirasti darbà Atsisakiusieji buvo areðtuojamiir tremiami á Sovietø Sàjungos gilumà6 Perëjusiø Lietuvos sienà Lenkijos kariø buvo internuota beveik13 tûkst Jiems laikyti buvo ákurtos 7 internuotøjø stovyklos, internuotiesiemsadministruoti ásteigtas Internuotøjø stovyklø ðtabasInternuotieji Lietuvoje buvo laikomi ir su jais buvo elgiamasi taip,kaip tai buvo numatyta Hagos 1907 m IV ir V konvencijose, Þenevos1929 m liepos 27 d Konvencijoje dël suþeistøjø ir belaisviø bei re-260

miantis tarptautinës praktikos patirtimiInternuotieji Lenkijos kariai stovyklose buvo aprûpinami ir maitinamailygiai taip pat, kaip ir Lietuvos kariuomenës kariai Juos visiðkaiiðlaikë Lietuvos valstybë Internuotøjø gyvenimo stovyklose tvarkànustatë „Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nuostatai“ ir „Internuotøjøstovyklø vidaus tvarkos taisyklës“ Prasiþengusieji buvo baudþiamivadovaujantis „Internuotiesiems teisti ir bausti ástatymo“ nustatytatvarkaInternuotaisiais kariais besirûpinanèios tarptautinës organizacijospripaþino, kad Lenkijos kariø gyvenimo sàlygos, maitinimas, buitiniø irkultûriniø poreikiø tenkinimas visiðkai atitinka tarptautinëse konvencijosekeliamus reikalavimus6 Internuotøjø kariø skaièius stovyklose tolygiai maþëjo, nes iðinternuotøjø stovyklø buvo paleista apie 800 internuotøjø, pripaþinusjuos civiliais, 360 internuotøjø suteikta Lietuvos pilietybë, apie 1100buvo pripaþinti netinkami karo tarnybai, 1687 iðvyko á SSRS, 1613 –á Vokietijà, apie 2500 internuotøjø pabëgo7 Lietuvà okupavus SSRS, 1940 m liepos 10–12 internuotuosiusperëmë SSRS ir dar buvusius stovyklose 4373 internuotuosiusiðgabeno á Kozelsko ir Juchnovsko lagerius8 Lietuvai beveik 40 tûkst civiliø atbëgëliø ir internuotøjø Lenkijoskariø iðlaikymas, apgyvendinimas, administravimas buvo sunki naðta,juo labiau kad dël prasidëjusio karo sutrikus tradiciniams ekonominiamsryðiams ir taip pasunkëjo ðalies ekonominë padëtis TaèiauLietuvos administracija garbingai iðlaikë susiklosèiusiø aplinkybiø primestàgana sunkø egzaminà Tarptautinë bendrija pripaþino, kad Lietuva,spræsdama atbëgëliø ir internuotøjø kariø problemà elgësi taip,kaip to reikalavo tarptautinë teisë bei susiklosèiusi praktika, tuo sudarydamateigiamà ávaizdá pasaulyje261

PABAIGAÐià monografijà norëtøsi baigti þymaus lenkø istoriko dr PiotroLosovskio þodþiais:„Neutrali Lietuvos laikysena 1939 m lenkø–vokieèiø kare ir sutuo susijæs prieglobsèio suteikimas lenkø kariðkiams ir civiliams pabëgëliamsbuvo reikðmingas epizodas lenkø-lietuviø santykiuose Jis pozityviaiiðsiskiria fone senø uþsitæsusiø ginèø ir Antrojo pasaulinio karometu buvusiø prieðiðkumø aiðkaus paaðtrëjimo Nepaprastai sunkiu momentu,kovodama su hitleriniu uþpuoliku, Lenkija patyrë palankumà iðLietuvos, kuri jau vien savo neutralia laikysena, kad ir kokie bûtø josmotyvai, padarë Lenkijai didelá patarnavimà Ðiandien kai kurie lietuviøraðytojai gali smerkti tà elgesá, kaip nedovanotinà klaidà Lenkai, betgi,jauèia, kad tuolaikinë Lietuvos laikysena liks visiems laikams kaimyniniolojalumo ir padorumo pavyzdþiu, kuris nebus uþmirðtas Jis sudarotarpusavio santykiuose gyvos tradicijos elementà, ant kurio galima bûsiàtiesti tolesnio abipusio susipratimo ir susitarimo tiltus” 650 262650Raðtikis S Lietuvos likimo kelias – 1982 – P 280–281

UCHODÊCY DRUGIEJ WOJNY ÚWIATOWEJ I POLSCYÝOÙNIERZE INTERNOWANI W LITWIE (1939 09–1940)dr Gintautas SurgailisW wyniku zmowy Moùotowa – Ribentropa, 1 wrzeúnia 1939 r, gdyNiemcy napali na Polskæ, rozpoczeùa siæ Druga Wojna Úwiatowa ChociaýLitwa ogùosiùa neutralnoúã i odrzuciùa propozycjæ Niemców zabraã zpowrotem okupowanà przez Polskæ w 1920 roku historycznà stolicæ Wilnoza pomocà broni, i w ten sposób uniknæùa bezpoúredniego udziaùu wdziaùaniach wojennych, skutki rozpoczætej wojny dotknæùy Litwæ juý odpierwszych dni Gdy na Polskæ 17 wrzeúnia napadù Zwiàzek Radziecki,juý nastæpnego dnia, tzn 18 wrzeúnia, do Litwy zaczæli biec polscy ýoùnierzeoraz mieszkañce cywilni Ýoùnierze polscy byli internowani, rozbrojeni izamykani do obozów internowanych W ten sposób Litwa postæpowaùakierujàc siæ wymaganiami konwencji miædzynarodowych27 paêdziernika 1939 r, po zwróceniu Wilna Litwie przez Zwiàzekradziecki w rezultacie „Umowy o przekazaniu Wilna i Wileñszczyzny Litwiei pomocy miædzy Litwà a Zwiàzkiem Radzieckim“ pomiædzy Litwà aZwiàzkiem Radzieckim z 10 paêdziernika 1939 r, Litwie dostali siæ równieýmieszkañcy cofniæte od frontu z innych rejonów byùej PolskiPo skoñczeniu dziaùañ wojennych na terytorium byùej Polski, Litwazderzyùa siæ z problemem zesùañców do Litwy Niemcy, jak i Zwiàzek Radziecki,zaczæli zsyùaã ludzi niepoýàdanych do Litwy Z Niemców bylizsyùani gùównie ýydzi Do Litwy ich zostaùo zesùanych 1799 Ze ZwiàzkuRadzieckiego do Litwy zostaùo zesùanych okoùo 3 tys ludziZnajdujàce siæ na Litwie ponad 26 tys uchodêców byùy administrowanezgodnie z wymaganiami prawa miædzynarodowego, a takýe specjalnieprzyjætymi w Litwie „Ustawà o obchodzeniu siæ z uchodêcami wojennymi“i innymi aktami prawnymi Dla administrowania uchodêców zostaùzaùoýony komisariat administracji uchodêców wojennychAby móc kontrolowaã tak wielkà i nie zawsze przychylnie ustosunkowanàdo Litwy masæ uchodêców, konieczne byùy doúã radykalne úrodki(od grzywn do zesùania z kraju i umieszczenia w obozie koncentracyjnym),jednak te czynnoúci nie przekraczaùy ogólnie przyjætych miædzynarodowychnorm prawnych, i ýadna z organizacji miædzynarodowych niemiaùa zastrzeýeñ do administracji litewskiej z tego powodu263

Ogromna liczba uchodêców wywoùaùa sporo problemów socjalnych iekonomicznych, dlatego rzàd litewski doùoýyù wszelkich starañ aby conajmniejczæúã przybyùych uchodêców wyjechaùa do innych krajów Rzàd litewskiszukaù moýliwoúci aby choã czæúã przybyùych uciekinierów przyjæùyStany Zjednoczone, Argentyna, Skandynawskie i niektóre inne kraje,lecz one, motywujàc zatrudnieniami wewnætrznymi, lub tym, ýe juý majàu siebie uchodêców, nie úpieszyùy siæ ich przyjàã Udaùo siæ umówiã tylkoz Niemcami i ZSRR, aby pozwoliùy chætnym powróciã do terytoriów byùejPolski przez nie obecnie rzàdzonych W wyniku ostatecznym z Litwy doNiemiec wyjechaùy 2584 osoby, do Zwiàzku Radzieckiego - 780 Do innychkrajów – tylko jednostkiWiækszoúã przybyùych do Litwy uchodêców nie miaùo ýadnych úrodkówdo ýycia, dlatego pomocy im udzielaù litewski Czerwony Krzyý, róýnemiædzynarodowe i litewskie organizacje pomocy, rzàd litewski Z zagranicznychorganizacji pomocy naleýy wyróýniã miædzynarodowy CzerwonyKrzyý, „American Jewish Joint distribution Committee“, „AmerykañskiKomitet Hoowera“, brytyjski „Komitet Lorda Moina (Moyn)“, brytyjski„Fundusz opieki nad dzieãmi“ i inne Jednorazowe lub mniejsze daninybyùy przysyùane z róýnych organizacji, litewskich przedsiæbiorstw i urzædów,mieszkañców Litwy i innych krajów W wyniku starañ zaùoýonych komitetówpomocy uciekinierom, byùy zaùoýone tymczasowe hotele, stoùówki,dbano o inne potrzeby W caùoúci na pomoc uchodêcom na Litwie i zagranicà byùo zùoýono ponad 7,2 mln litów ofiar I chociaý uciekinierzybyùy stosunkowo obficie wspierane przez miædzynarodowe organizacje pomocy,34,84 proc tej sumy, czyli ponad 2,5 mln Lt, byùy úrodki z budýetuwyznaczone przez rzàd litewskiOferowane i wyznaczone przez rzàd litewski pieniàdze byùy przeznaczanenie tylko na karmienie i zakwaterowywanie uchodêców, alerównieý na ich ubieranie i inne potrzeby sanitarne, medyczne oraz kulturalneChoã rzàd litewski staraù siæ stworzyã moýliwie najlepsze warunkiuchodêcom, czæúã uchodêców i ýoùnierzy uciekùy z obozów internowanych,wierzàc sùuchom o szybkim odtworzeniu wielkiej Polski i dàýàc doutrzymania Wilna w przyszùym pañstwie, Litwæ mieli za pañstwo nieprzyjaznedo tego celu i wùàczyli siæ do dziaùalnoúci przeciwlitewskiej Zakùadanotajne kóùka, organizacje, zaczæùa siæ agitacja i propaganda przeciwlitewskaJednak w styczniu 1940 r, po likwidowaniu przez litewskà sùuýbæ264

ezpieczeñstwa kilka polskich organizacji podziemnych, dziaùalnoúã tabardzo osùabùa Takie dziaùania rzàdu litewskiego byùy poparte przezwspoùeczñstwo miædzynarodowe, a miædzy nimi, nawet przez rzàd Polskiznajdujàcy siæ w emigracjiOgromna koncentracja uchodêców w Wilnie i Wileñszcyênie stwarzaùawiele problemów administracji litewskiej, dlatego od wiosny 1940 ruchodêców zaczæto przenosiã do innych miejsc Litwy Zaùoýono obozyuciekinierów w m Rokiszkis, Ýagare, Waitkuszkis i innych Jednak praceprzenoszenia zostaùy zakùócone przez radzieckà okupacjæ LitwyPo okupacji Litwy przez Zwiàzek Radziecki, organizacje pomocyodmówiùy nadsyùania pomocy uchodêcom Pomoc byùa pomniejszana, a wkoñcu 1940 r pomocy zaprzestano wcale Wszystkim uchodêcom byùozaproponowano przyjàã obywatelstwo sowietskie i znaleêã pracæ Ci coodmówili, oraz ci, co stosujàc terminologiæ sowietskà, byùy klasifikowanejako „elementy kontrrewolucyjne”, byùy aresztowane i zamykane do wiæzienia,obozów koncentracyjnych oraz zsyùane do gùæbi Zwiàzku RadzieckiegoTakich osób byùo ponad dwa tysiàcePierwsi ýoùnierze polscy litewsko-polskà liniæ demarkacyjnà przeszùy18 wrzeúnia 1939 r o godz 12 Od tego czasu rozpoczàù siæ ich bieg masowydo Litwy Byùo internowanych niemal 13 tys przeszùych granicæ litewskàýoùnierzy polskich Dla nich byùo zaùoýono 7 obozów internowanych,a dla administrowania zaùoýono sztab obozów internowanychInternowanych na Litwie trzymano i obchodzono siæ z nimi tak, jakprzewidziano w IV i V Konwencjach Haskich z 1907 r, Genewskiej Konwencjio rannych i niewolnikach z 27 lipca 1929 r oraz kierujàc siæ doúwiadczeniempraktyki miædzynarodowejInternowani ýoùnierze w obozach byùy zaopatrzone i karmione taksamo jak i ýoùnierze armii litewskiej One byùy caùkowicie utrzymywaneprzez pañstwo Litwy Porzàdek mieszkania w obozach internowanych byùustalony „Statutem porzàdku obozu ýoùnierzy internowanych” i „Przepisamiporzàdku wewnætrznego obozów internowanych” Za naruszenia byùokarano zgodnie z „Ustawà o sàdzeniu i karaniu internowanych”Dla internowanych w obozach stworzono odpowiednie warunki sanitarnei higieniczne, oni mogli widzieã siæ z krewnymi, byùy wypuszczanena urlopy, stworzono warunki na wykonywanie obrzædów religijnych, uczestniczeniew imprezach twórczoúci amatorskiej, czytanie prasy, sùuchanieradia, utrzymywanie korespondencji z krewnymi265

Jednak zachowanie internowanych nie byùo odpowiednie do stworzonychim warunków Najpierw rozpoczæùy siæ konflikty pomiædzy internowanychpolaków a ukraiñców, dlatego ostatnich trzeba byùo zakwaterowaãw odræbnym obozie Potem w niektórych obozach, gdzie byùy zakwaterowanioficerowie i szeregowi, równieý rozpoczæùy siæ konflikty, poniewaýoficerowie zaczæùy uniýaã szeregowych, zmuszaã do wykonywaniaprac za nich i tp W obozie internowanych Rokiszkisa doszùo do otwartejsprzeczki pomiædzy oficerów a szeregowych, dlatego oficerów trzeba byùooddzieliã od szeregowych i zakwaterowaã w odræbnych obozach Internowaniobozów polskich, w szczególnoúci oficerowie, czæsto wchodziùy wkonflikty z administracjà obozów, wywoùujàc niepoýàdane sytuacje konfliktoweBez wzglædu na wyýej wymienione trudnoúci, miædzynarodowe organizacjezajmujàce siæ opiekà nad ýoùnierzami internowanymi przyznaùy,ýe warunki mieszkalne, ýywienie, zaspokajanie potrzeb bytowych i kulturalnychw peùni odpowiadajà wymaganiom stawianym przez konwencjemiædzynarodoweLiczba ýoùnierzy internowanych stale zmniejszaùa siæ, poniewaý zobozów zostaùo zwolnionych okoùo 800 internowanych po przyznaniu ichosobami cywilnymi, 360 internowanym byùo udzielono obywatelstwa Litwy,okoùo 1100 zostaùo przyznanych nie nadajàcymi siæ do sùuýby wojennej,1687 wyjechaùo do ZSRR, 1613 – do Niemiec, a okoùo 2500 internowanychuciekùoPo okupowaniu Litwy przez ZSRR, 10-12 lipca 1940 r internowanizostaùy przejæte przez ZSRR i wciàý znajdujàce siæ w obozach 4373 internowanychprzeniesiono do obozu w Kozielsku i JuchnowskuLitwie utrzymanie, zakwaterowanie i administrowanie niemal 40 tysuchodêców i internowanych byùo ciæýkim ciæýarem, tym bardziej, ýe z powoduwojny zostaùy zerwane tradycyjne wiæzi ekonomiczne i jeszcze bardziejpogorszyùo siæ poùoýenie ekonomiczne kraju Jednak administracjaLitwy dumnie zdaùa doúã ciæýki egzamin narzucony przez okolicznoúciWspóùnota miædzynarodowa przyznaùa, ýe Litwa, rozwiàzujàc problemuchodêców i internowanych, zachowywaùa siæ tak, jak wymagaùo prawomiædzynarodowe i ogólnie przyjæta praktyka, stwarzajàc tym pozytywnyobraz na úwiecie266

RÉFUGIÉS DE LA DEUXIÈME GUERRE MONDIALE ETLES SOLDATS POLONAIS INTERNÉS EN LITUANIE(09-1939–1940)Dr Gintautas SurgailisEn conséquence du pacte Molotov-Ribbentrop, et notamment après l’invasionde l’Allemagne en Pologne le 1 er septembre 1939 la Deuxième GuerreMondiale a éclaté Bien que la Lituanie ait déclaré d’ætre le pays neutre etrejeté la proposition de l’Allemagne de rétrocéder sa capitale historique – laville Vilnius occupée par la Pologne en 1920 et de cette manière évité la participationdirecte aux hostilités cependant les conséquences de la guerre ontdirectement concerné la Lituanie presque dès les premiers jours de la guerreQuand le 17 septembre l’Union Soviétique a attaqué la Pologne le jour suivant,c’est-à-dire le 18 septembre les soldats de l’armée polonaise et la populationcivile se sont mis à se retirer en Lituanie Les soldats polonais étaientinternés, désarmés et mis dans les camps des internés Les actions de la Lituanieétaient conditionnées par les dispositions des conventions internationalesLe 27 octobre 1939, conformément au “traité de la rétrocession de Vilniuset son territoire administratif en Lituanie et de l’entraide ” le 10 octobre1939 signé entre la Lituanie et l’Union Soviétique, l’Union Soviétique arétrocédé Vilnius en Lituanie Avec la région de Vilnius la Lituanie a eu égalementles habitants de la Pologne qui se sont retirés des autres régions de laPologne qui étaient à proximité du frontLors de la fin des opérations militaires sur le territoire de la Pologne, laLituanie a affronté le problème des exilés sur le territoire de la LituanieL’Allemagne et l’Union Soviétique se sont mis à expulser les personnes indésirablessur le territoire de la Lituanie L’Allemagne expulsait essentiellementdes juifs Ils constituaient 1799 de personnes exilées en Lituanie L’UnionSoviétique a exilé en Lituanie environ 3 000 de personnesEn Lituanie plus que 26 000 de réfugiés civiles étaient gérés conformémentaux règles juridiques du droit international ainsi que la “Loi de la gestion desréfugiés” et d’autres actes réglementaires adoptés à cet effet Pour la gestiondes réfugiés on a créé le Commissariat de la gestion des réfugiésAfin de maîtriser la grande masse de réfugiés qui n’étaient pas toujours267

ienveillants envers la Lituanie il arrivait à recourir aux mesures assez sévères(des amendes aux expulsion du pays et mise dans le camps de concentration)Cependant ces actions ne violaient pas les règles juridiques universellementreconnues du droit international et aucune des organisations internationalesn’a fait des reproches à Lituanie à ce sujetÉtant donné qu’un grand nombre de réfugiés a entraîné plusieurs problèmessociaux et économiques le Gouvernement lituanien faisait tout soneffort pour qu’une partie de réfugiés, au moins, parte dans des autres pays LeGouvernement lituanien essayait de convenir avec les Etats-Unis, Argentine,pays de Scandinaves et d’autres pays qu’ils accueillissent une partie, au moins,de réfugiés Mais les pays précités pour des raisons de la grave situation interneet bien qu’ils ont déjà des réfugiés ne se pressaient pas d’accueillir desréfugiés Le Gouvernement n’a réussi à convenir qu’avec l’Allemagne etl’Union Soviétique que ces pays permettent de rentrer à des habitants qui désirentrevenir dans les territoires polonais gouvernés par ces pays En fin decompte, 2 584 personnes de Lituanie sont parties en Allemagne 780 – à l’UnionSoviétique et seulement des personnes isolées sont parties dans d’autres paysComme la majorité de réfugiés n’avait aucunes ressources ils étaient soutenuspar la Croix Rouge de Lituanie, les différentes organisations de charitéinternationales et lituaniennes, Gouvernement lituanien Parmi les organisationsde charité étrangères on pourrait nommer la Croix Rouge Internationale,“American Jewish Joint Distribution Committee”, Comité américain Hoover,Comité anglais Lord Moyn, Fondation anglaise de la tutelle des enfants etcLes différentes organisations, entreprises et établissements lituaniens, habitantsde Lituanie et d’autres pays envoyaient aussi des dons individuels ouplus petits Par efforts des Comités de la charité on a ouvert les habitationscollectives, cantines ainsi qu’on s’occuper d’autres besoins des réfugiés Autotal, en Lituanie et à l’étranger on a fait don de plus que 7,2 millions de litasBien que les réfugiés fussent soutenus abondamment par les organisations decharité internationales, les fonds du budget attribués par le Gouvernement lituanienconstituaient 34,84 % de ce montant ou plus que 2,5 millions de litasMalgré les efforts du Gouvernement lituanien de créer pour les réfugiésdes meilleures conditions possibles une partie de réfugiés et des soldats polonaisqui ont fuis des camps des internés croyait aux bruits de la reconstitutionrapide de l’état de Grande Pologne et afin de garder Vilnius dans le futur étatconsidérait la Lituanie comme le pays hostile et se sont intégrés dans l’activitéantilituanienne Ils créaient des cercles, organisations, ont commencé la pro-268

pagande antilituanienne Cependant lorsque le janvier 1940 la Sécurité lituaniennea liquidé quelques organisations polonaises clandestines cette activitéa beaucoup affaibli La société internationale, y compris l’approbation officielledu Gouvernement polonais en émigration, a soutenu le comportementdu gouvernement lituanienÉtant donné qu’une grande concentration de réfugiés à Vilnius et dans larégion de Vilnius causait des problèmes considérables à l’administration lituaniennele printemps 1940 on a commencé à déménager les réfugiés dansd’autres régions de Lituanie On a aménagé les camps des réfugiés à Rokiškis,Žagarë, Vaitkuðkis etc Mais le déménagement a été empæché par l’occupationsoviétiqueLors de l’occupation de Lituanie par l’Union Soviétique les organisationsde charité ont refusé à envoyer les dons pour les réfugiés Au début al’aideétait diminué et à la fin de 1940 elle est interrompue On a proposé auxréfugiés de se faire naturaliser et devenir les citoyens de l’Unions Soviétiqueet trouver un travail Ceux qui ont refusé de le faire et, en termes soviétiques,classés parmi les “éléments contre-révolutionnaires” étaient arrætés, mis enprison, camps de concentration et exilés au fond de l’Union Soviétique Lenombre de ces personnes constituait plus que deux milleLes premiers soldats polonais ont passé la ligne de démarcation entreLituanie et Pologne le 18 septembre 1939 à 1200 H Ensuite c’était leur fuiteen masse vers la Lituanie Le nombre de soldats polonais qui ont franchi lafrontière lituanienne et qui étaient mis dans les camps des internés constituaitenviron 13 000 On a ouvert 7 camps des internés, pour l’administration desinternés on a créé un Etat-major des camps des internésLes soldats internés en Lituanie étaient tenus et traités conformémentaux dispositions des Conventions IV e et V e de La Haye du 1907, la Conventionde Genève relative au traitement des prisonniers de guerre du 27 juillet 1929et la pratique internationaleDans les camps les conditions d’approvisionnement et alimentation dessoldats polonais étaient les mæmes que celles des troupes lituaniennes Ilsétaient à charge totale de l’État lituanien La vie des internés dans les campsétait réglée par les “Statuts du camp des soldats internés” et les “Règles del’ordre interne des camps des internés” Le coupable était puni conformémentaux dispositions de la “Loi pour juger et punir les internés”Dans les camps les internés vivaient dans des conditions sanitaires ethygiéniques favorables, ils pouvaient avoir les rendez-vous avec leur famille,269

avaient le congé ainsi qu’ils avaient les conditions favorables pour les ritesreligieuses, ils pouvaient participer aux manifestations de l’activité artistiquedes amateurs, lire la presse périodique, écouter le radio, ætre en correspondanceavec sa familleMais le comportement des internés n’était pas adéquat aux conditions deleur vie D’abord, sont survenus les conflits entre les soldats polonais et ukrainiensSuite à ces conflits on a dû loger les soldats ukrainiens internés dans lecamp séparé Ensuite, dans des certains camps où étaient logés les officiers etles soldats simples sont aussi survenus les conflits car les officiers polonaisont commencé à humilier les soldats, les forcer à faire les travaux au lieu desofficiers etc Dans le camp des internés de Rokiškis le conflit ouvert entre lesofficiers et les soldats est survenu et pour cette raison on a dû séparer lessoldats et les officiers et les loger dans les différents camps Les internés polonaisentraient souvent en conflit avec l’administration du camp ce qui entraînaitles situations conflictuelles indésirablesMalgré les difficultés susmentionnées les organisations internationalesqui s’occupent des soldats internés ont reconnu que les conditions de vie dessoldats polonais, l’alimentation, satisfaction des besoins culturelles correspondaiententièrement aux dispositions des conventions internationalesLe nombre de soldats internés diminuait régulièrement étant donné que800 personnes internées étaient mises en liberté lors de leur déclaration personnesciviles, 360 internés se sont fait naturaliser et devenus citoyens de Lituanie,environ 1 100 internés étaient déclarés inaptes au service militaire,1 687 internés sont partis à l’Union Soviétique et 1 613 – en Allemagne, 2 500internés se sont enfuisAprès l’occupation de Lituanie par l’Union Soviétique le 10-12 juillet1940 l’Union Soviétique a repris 4 373 internés qui restaient et les a mis dansles camps de Kozelsk et JuxnovskLe traitement, logement, gestion d’environ 40 000 de réfugiés civils etdes soldats polonais internés était une charge pénible, de plus à cause de laguerre les relations économiques traditionnelles ont été troublées et cela aembarrassé las situation économique du pays Cependant l’administration dela Lituanie a passé avec honneur l’examen imposé par les conditions arrangéesLa communauté internationale a reconnu que la Lituanie, pour résoudre leproblème des réfugiés et soldats internés se comportait de manière exigée parle droit international et la pratique formée et a formé son image positif dans lemonde270

SANTRUMPOSAp – apyraðasB – bylabrig gen – brigados generolasdr – daktarasF – fondasgen ðt – generalinis ðtabasGPU – Vyriausioji politinë valdybaGURKM – Vyriausioji darbininkø ir valstieèiø milicijos valdybaDOK – Pakraðèiø gynimo valdybaJAV – Jungtinës Amerikos ValstijosJoint – American Jewish Joint distribution CommitteeKGB – Valstybës saugumo komitetaskpt – kapitonasL – lapasLCVA – Lietuvos centrinis valstybës archyvasLYA – Lietuvos ypatingasis archyvasLKT – Liaudies Komisarø TarybaLRK – Lietuvos Raudonasis KryþiusLSSR – Lietuvos Sovietø Socialistinë RespublikaLSSR AT – Lietuvos Sovietø Socialistinës Respublikos AukðèiausiojiTarybamjr – majorasltn – leitenantasNKVD – Vidaus reikalø liaudies komisariatasNSDAP – Vokietijos nacionalsocialistø darbininkø partijaPEN – tarptautinis þurnalistø ir raðytojø klubasplk – pulkininkasplk ltn – pulkininkas leitenantaspor – poruèikasPPS – Lenkø socialistø partijaprof – profesorius271

OPW – Kovojanèios Lenkijos organizacijaSSRS – Sovietø Socialistiniø Respublikø SàjungaUNKVD – Vidaus reikalø liaudies komisariato valdybaURM – Uþsienio reikalø ministerijavyr ltn – vyresnysis leitenantasVRLK – Vidaus reikalø liaudies komisariatasLITERATÛRA IR ÐALTINIAIBogusùawski Andrzej W znak Pogoni Internowanie Polaków naLitwie wrzesieñ 1939 – lipiec 1940– Toruñ, 2004, 282 sKruk Herman Paskutinës Lietuvos Jeruzalës dienos Vilniaus getoir stovyklø kronikos 1939–1944 – Vilnius, Lietuvos gyventojø genocidoir rezistencijos centras, 2004 – P 26–43Ùossowski P Internowanie ýoùnierzy polskich na Litwie w latach1939–1940 // Wojskowy przeglàd historyczny – 1971 – Nr 4 – S64–77Ùossowski P Litwa a sprawy polskie 1939–1940 – Warszawa, 1982Mitkiewicz Leon Kauno atsiminimai (1938–1939) – V, 2001 –327 pRaðtikis S Kovos dël Lietuvos – T 1 – ÈikagaRaðtikis S Ávykiai ir þmonës – T 3 – Èikaga, 1992Pænta Jan, Roman Wanda Krystyna, Szczurowski Maciej Polacyinternowani na Litwie 1939 – 1940 – Warszawa, 1997 – 510 sSurgailis Gintautas Internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje Antrojopasaulinio karo metais // Karo archyvas – T XVI – V, 2000, P183–228Surgailis Gintautas Þydai – Antrojo pasaulinio karo pabëgëliaiLietuvoje (1939 09 – 1941 06) // Lietuvos istorijos metraðtis, 1991 metai– V, Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993 – P 115–131Þepkaitë Regina Vilniaus istorijos atkarpa 1938 m spalio 27 –1940 m birþelio 15 d – Vilnius, Mokslas, 1990 – 156 p272

Lietuvos centrinis valstybës archyvas:F 300 – Internuotøjø stovyklø ðtabasF 317 – Vyriausybës ágaliotinio Vilniaus miestui ir srièiai ástaigaF 378 – Valstybës saugumo departamentasF 383 – Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijaF 757 – Karo atbëgëliams tvarkyti komisariatasF 1147 – Lietuvos þydø labdaros organizacijosF 1413 – Pirmoji internuotøjø stovyklaLietuvos ypatingasis archyvas:F 1771 – Lietuvos komunistø partijos Centro komitetasF R-756 – Vidaus reikalø liaudies komisariatasF R-759 – Valstybës saugumo liaudies komisariatasPAVARDÞIØ RODYKLËAAdamovièius Bronislovas (Adamovicz Bronisùaw) – 192, 227Adelmanas (Adelmann) – 68Albrechtas (Albrecht) – 71,72Alekna Jurgis – 128, 131Alekna Tadas – 21, 36, 37, 39, 40, 43, 44, 45, 46, 52, 124, 128, 140,144, 149, 151, 152, 153, 159, 161Andersas Vladislavas – 256Andersonas Herbertas Fosteris (Handerson Herbert Foster) – 50,87, 88, 110, 119, 125, 129, 154, 161, 162, 163Aronovièius Michalas (Aronowicz Michaù) – 227Auðra J – 228273

274BBabinèas (Babincz) – 87Baervoldas Paulius (Baerwold Paul) – 115Balzeris F – 42Balutis Bronius Kazys – 57, 117, 118, 119, 120, 121, 130, 136, 163Baranèikas – 90Bartulis E – 177Barzda-Bradauskas Juozas – 207Basovas L – 134Bekas Juzefas (Beck Józef) – 13Bekas Ðmuelis – 183Bekelmanas V (Beckelman V) – 95, 115, 129, 139, 145, 181, 182Berevièius J – 177Bergmanas (Bergmann) – 64, 65Berija Lavrentijus – 171, 173, 255Bernðteinas A – 102Betkovskis T – 177Bieliauskas Pranas – 94Bismarkas Oto (Bismarck Otto) – 29Bizauskas Kazys – 97, 124Bykovas – 171Blanðkinas A – 90Bliudzas – 101, 145Bocianskis Liudvikas (Bociañski Ludwik) – 82Boguslavskis Andþejus (Bogusùawski Andrzej) – 8, 196, 206, 214,215, 216, 217, 218, 222, 225, 226, 227, 232, 240, 250, 255, 272Bojanovièius L – 177Braudaitë Slava – 164Braziulis V – 249Braziulevièius Vladas – 203, 222Broncelis Z – 177Buchardas M (Buchard M) – 227Budrys Jonas – 115, 116, 117, 131

Buividov – 41Bujanovièius Albinas – 252Bujanovièius Boleslovas – 252Burokienë Marija – 94Burðteinas – 90Butkus Adolfas – 183C253Cechlinas Erichas (Zechlin Erich Wilhelm) – 29, 52, 59, 64, 68,Cecerskis Janas (Ciecerski Jan) – 216Ceitlynas (Zeitlyn) – 121Ciplijauskas – 100Charkevièius Valerijonas (Charkiewicz Walerian) – 219Charvatas Franciðekas (Charwat Franciszek) – 236Chasmanas D – 102Chilinskis Marijanas (Chiliñski Marijan) – 251Chlusevièius Benediktas (Chùusiewicz Benedykt) – 187, 191, 223,ÈÈeèkauskas – 24Èepulis Stasys – 94Èerneckis V – 57, 58, 76, 78Èernius Jonas – 18Èernius V – 207Èernonebovas – 178DDailënas P – 35Dailidë Pranas – 159275

Deivisas Normanas (Davis Norman) – 50, 111, 234Dymða Leopoldas – 86Dlugoðas (Dlugosch) – 69Dombrovskis Jeþis (Dàbrowski Jerzy) – 230Dombrovskis Voicechas (Dàbrowski Wojciech) – 247Dulongas Georgas (Dulong Georges Fernand Charles) – 229, 230Dundulis B – 16, 17Dvoreckis J – 101EEglinas A – 184Epðtein Tatjana – 136FFavrë Anatolis (Favree Anatole) – 37, 38, 51, 52, 234Federavièienë B – 14Frankovskis (Frankowski) – 83, 85, 113Fridmanas I – 169, 185Fuksas A M – 136GGaladykas Januðas (Galadyk Janusz) – 192Galaunë P – 77Galeckas – 24Galvanauskas Ernestas – 124, 128Ganka Antonis (Ganka Antoni) – 216Garfunkelis L – 55Garmus A – 47, 80, 157Gauèys Povilas – 226Gausas (Gaus) – 71Gauðas Antanas – 192276

Geèevskis J – 237Gedvilas Meèislovas – 142Gerasimovas A – 176Gerutis Albertas – 74, 79, 80, 117, 131, 132, 154Geta Meèislovas (Getta Mieczysùaw) – 251Gilevièius Viktoras (Gilewicz Viktor) – 237Gincburgas – 169Giðelis A – 177Gylys V – 51Gladkovas Piotras – 171, 177Glebovas S – 238Godlevskis Vladislovas (Godlewski Wùadyslaw) – 228Goldsmidas S – 56, 121Goðtautas – 25Grabovskis L (Grabowski L) – 90Grauþinis Kazys – 50Grëbë (Graebe) – 69Grëfë (Graefe) – 70Grëzelis (Graesel) – 69Grinbaumas D (Greenbaum D) – 50Grinius Kazys – 63Grundheras V (Grundherr W) – 30, 62, 63Gutermanas (Gutermann) – 87Guzevièius Aleksandras – 171, 172Gþybovskis Vitoldas (Grzybowski Witold) – 204HHalifaksas Edvardas (Halifax Edward Frederick Lindley Wood) –119, 120, 182, 231Hamfrëjus Francis (Humphreys Francis) – 117, 118, 119, 130Hercogas – 57Hymanas Dþozefas (Hyman Joseph) – 115Honigas (Honig) – 147277

278Hovas Finas (Hov Finn) – 92, 235Hrinevièuvna E (Hryniewiczówna E) – 90Huberis Maksas (Huber Max) – 93, 132Huveris – 92, 94, 98, 110, 112, 123, 124, 125, 144, 182, 264, 268IIlgovskis G – 101Ingelevièius Vladas – 55Irimeskas Radas (Irimescu Rad) – 50JJablonskis Aleksandras (Jabùonski Aleksander) – 247Jakðtas Antanas – 202, 208, 257Jakðtas Petras – 202, 216, 221, 225, 226Jakubovièius A (Jakubowicz A) – 227Janickis A (Janicki A) – 228Janulis J – 88Jarovskis Juzefas (Jarowski Józef) – 222Jasinskis – 15, 227Javorskis Juzefas (Jaworski Józef) – 222Jelbþykovskis Romualdas – 82Jeuðzonas B – 13Jodidio A – 101Juknevièius – 94Juodeika V – 104Jurkûnas-Ðeinius Ignas – 48, 74, 82, 89, 90, 92, 94, 95, 100, 104,123, 126, 138, 140, 142, 181, 182KKaizeris A M (Kaiser A M) – 119, 120Kajackas J – 30

Kahanas Lazaris – 13Kalakovskis (Kalakowski) – 228Kampe – 159Kantilo (Cantilo) – 50Kareèka K – 159Karpenka Kostas – 150Karvelis (Carvell) – 118Kaupas V – 60Kazlauskas Viktoras – 206, 245Kaþdanas Ch Ð – 13Kirðinas V – 191Kirtiklis Steponas – 15Kleinbaumas – 13Kmeta Archipas (Kmeta Archip) – 192, 223Kochas Erichas (Erich Koch) – 86Koenenas (Koenen) – 66Kolatoras Alfredas (Kolator Alfred) – 255Korkmaras Hamidas (Korkmar Hamid) – 192Kosokovskis Vladimiras – 13Koultberis – 50Krajovskis-Kukelas Stanislovas (Krajewski-Kukel Stanisùaw) – 247Kralikovskis S (Kralikowski S) – 90Krasnikas Janas (Krasnik Jan) – 251Krivenko Michailas – 255, 257Krukas Hermanas (Kruk Herman) – 8, 12, 13, 17, 147, 272Krukas J – 13Krukas L (Kruk L) – 90, 94Kutjinas B – 238Kðyþanovskis Bronislovas (Krzyýanowski Bronislaw) – 90, 92Kviatkovskis Zdislavas (Kwiatkowski Zdisùaw) – 192LLandsbergis-Þemkalnis Vytautas – 204279

Laukaitis V – 116Lapinðas (Lapinð) – 235Laurentovskis Stanislovas (Laurentowski Stanisùaw) – 227Levandovskis Henrikas (Lewandowski Henryk) – 247Levandovskis K (Lewandowski K) – 227Liachovièius Kazimieras (Liachowicz Kazimierz) – 39Linskis H – 154Liorencas (Ùiorenc) – 229Lipèius Mikalojus – 126, 127, 128Loudonas (Loudon) – 50Losovskis Piotras (Ùossowski Piotr) – 7, 189, 190, 191, 213, 214,216, 219, 222, 225, 233, 251, 252, 262, 272Lukovskis Jeþis (Ùukowski Jerzy) – 251280MMaceroni – 79, 131, 154Mackevièius Èeslovas – 235, 236Makarevièius Juzefas (Makarewicz Józef) – 189Makkrakenas Henrys (Mac Craken Henry Noble) – 115Makovskis – 101Mareiðonekas Janas – 39Maruðevskis Arturas (Maruszewski Artur) – 15Maskaliûnas Stasys – 257Matukas – 145Matulionis Balys – 204Maþeika Vincas – 256Medeiskis S – 90Mendelsonas Ð – 13Merkys Antanas – 120Merkulovas Vsevolodas – 171, 173, 177Meskupas Adomas – 174Michalkevièius Kazimieras – 14Michelevièius A – 191

Mickevièius Marijonas – 203, 221Miecevièius Vacius – 225, 256Mironas Vladas – 55Mitkevièius Leonas (Mitkiewicz Leon) – 8, 187, 203, 231, 232,235, 272Moinas (Moyn) – 87, 110, 118, 119, 264, 268Moizeras Meleris – 39Moizeðas L – 39,Mofatas (Moffat) – 50Molotovas Viaèeslavas – 263, 267Monkoða Tadeuðas (Màkosza Tadeusz) – 191Montvila J – 68, 69, 70, 71, 128, 153, 162, 238, 241, 242Mozesas M – 13Munteris Vilhelmas (Munters Vilhelms) – 35Musteikis Kazys – 188, 194, 244NNaimanas J M – 13Nansenas – 16Navakas Jonas – 54, 55Natkevièius Ladas – 77Neuman – 26Noremas O J P (Norem O J P) – 116Norkaitis Vincas – 44, 54, 91, 93, 105, 106, 108, 112, 134, 135, 137,140, 146Norkinas G – 169,Norvid-Neugebaueris Meèislovas (Norvid-Neugebauer Mieczysùaw)– 235OOdler – 132Okuliè-Kazarinas M (Okulicz Kazaryn M) – 228Olðauskas – 24, 25281

282Ozevièius Ignacas (Oziewicz Ignac) – 191PPacerkovskis – 15Panskis – 94Pamatauskas – 24Pastoriza – 50Pate Morisas (Pate Maurice) – 115, 116Pavlikas Janas (Pawlik Jan) – 192, 224, 225, 255Pèiorkovskis – 15Pelèaras Kazimieras (Pelczar Kazimierz) – 90, 100Peleni – 50Pelezaras (Pelezar) – 182Peliarskis J (Pieliarski J) – 227Petravièiûtë – 108Petronis P – 207Petrovas G – 78, 238Petryla Danielius – 171Petrusevièiova H (Petrusewiczowa H) – 90, 94Petruðkevièius Eugenijus – 205Piaseckis Karolis (Piasecki Karol) – 227Pilsudska Aleksandra – 15Pilsudska Jadvyga – 15Pilsudska Janina – 237Pilsudska Vanda – 15Pilsudskis Juzefas – 14, 15Pionta Janas (Pænta Jan) – 7, 194, 200, 204, 215, 245, 272Piðtonas (Pichton) – 228, 236Poþëla Eduardas – 202Pranevièius V (Praniewicz W) – 247Pravdzisas-Brochockis K (Prawdzic-Brochocki K) – 251Prestonas Tomas Hildebrantas (Preston Thom Hildebrandt) –51, 75, 86, 87, 95, 98, 118, 119, 122, 181, 182, 229, 230, 231

Priluckis Noachas – 13Prystoras Aleksandras (Prystor Aleksander) – 15Pðezdzeckis Janas – 202, 233, 249Pðezdzeckis Vaclovas (Przeædziecki Wacùaw) – 187, 191, 192,204, 224, 225, 251RRabinovièius – 102Rabinovièius H – 117, 118, 119Raèkauskas – 145Raðtikis Stasys – 187, 188, 236, 262, 272Razauskas I – 57, 145Redfernas G (Redfern G) – 92, 110, 115, 123, 124, 129, 182Ribentropas B (Ribbentrop B) – 63, 64Ribentropas Joachimas – 263, 267Riodigeris Konradas (Rödiger Conrad) – 67, 69Riomeris Mykolas – 91Rybickis Kazimieras (Rybicki Kazimierz) – 192Rydz-Smiglas Edvardas (Rydz-Úmigùy Edward) – 13Ryþonokas – 171Robinzonas Jokûbas – 38, 139Rodomskis L (Rodomski L) – 227Roman Vanda (Roman Wanda) – 7, 194, 200, 204, 215, 245Romanovskis Gustavas (Romanowski Gustaw) – 216Rorholtas Arnoldas (Rorholdt Arnold) – 92, 111, 123, 124Rozovskis J – 55Rudolfas Jeþis (Rudolf Jerzy) – 251Ruþë (de Rougé) – 79, 131, 154SSabaliauskas B – 42Sadovska Eugenija – 236283

284Sakalas Vincas – 205Semionovas – 255Singeris Bernardas – 13Skracinskis S (Skracinski S) – 251Skroèinskis S (Skroczynski S) – 251Skuèas Kazys – 18, 120, 153Smetona Antanas – 18, 75Smirnovas V – 238Smolskis D – 238Smosarska J – 14Sniegas Samuelis – 55Sobkovièius Edmundas (Sobkowicz Edmund) – 227Sodovska Genovaitë – 51, 86, 87Stalinas Josifas – 164Staneika Adalbertas – 19, 21, 162, 163Stanevièius Vitoldas (Staniewicz Witold) – 14, 90Stankevièius – 219Stankûnas D – 89Staðys Konstantinas – 94, 108, 113, 158Stefensas (Stephens) – 92, 110Strangas H (Strang H) – 117Straþynskis – 15Strokovskis Aleksandras (Strokowski Aleksander) – 225Strongas H – 235Strongas Treisis (Strong Tracy) – 235Strunge Mogens – 110Stðeleckis Z (Strzelecki Z) – 192Surgailis Gintautas – 272Survila Aleksas – 34Sutkus Jonas – 102, 128, 129, 142, 144, 157, 181, 182Sventoþeckis M (Swætorzecki M) – 227Svichovskis S – 237

ÐÐalitas M – 134Ðarveriantas (Charveriant) – 114Ðèiupakas M – 102Ðèurovskis Macejus (Szczurowski Maciej) – 7, 194, 200, 204, 215,245, 272Ðefneris B – 13Ðeputytë V – 42Ðepetys – 140Ðidlauskas – 108Ðimoliûnas Juozas – 208Ðkirpa Kazys – 25, 26, 27, 28, 29, 30, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66,67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 237, 241, 242, 244Ðliûpas Jonas – 237Ðlûpas Rokas – 55Ðmidtas Artûras (Szmidt Artur) – 192, 224Ðova A – 201Ðtumas Gustavas Braunas (Stumm Gustaf Braun) – 60Ðulmanas Viktoras – 13Ðurkus Antanas – 207, 239Ðvarcas P – 13Ðvarcmanas – 171Ðvelnikas J – 75TTacikas Edmundas (Tacik Edmund) – 251Talevièius Z – 208Tamaitis Ignas – 21Teiloras V (Taylor Wayne Chartfield) – 74, 80, 131, 154Telðevskis Karolis (Telszewski Karol) – 228Tomaðevskis Tadeuðas (Tomaszewski Tadeusz) – 197Treèiokas Juozas – 245285

Trimakas Antanas – 14, 16, 59, 88, 154, 161Tulodzeckis Janas (Jan Tuùodziecki Jan) – 225Turauskas Edvardas – 26, 27, 36, 37, 38, 51, 52, 53, 54, 57, 60,63, 66, 67, 68, 71, 72, 73, 74, 79, 80, 83, 86, 87, 91, 92, 93, 117, 119,128, 130, 132, 150, 151, 155, 157, 160, 161, 162, 163, 230, 231, 253Tûbelienë Jadvyga – 127286UUrbankevièius Jeþis (Urbankiewicz Jerzy) – 249Urbonas – 150Urbðys Juozas – 14, 25, 27, 29, 35, 48, 49, 50, 52, 56, 58, 60, 62,63, 64, 66, 68, 78, 83, 85, 113, 114, 116, 128, 136, 244, 253Ûsas Juozas – 207Uþdavinys V – 16, 189VVaiðutis Nikodemas – 100Valèekas – 227Valë (Valle) – 230, 231Varakovskis Antonis (Warakowski Anton) – 228Veihertas V (Weyhert W) – 227Velièko – 241Verkelytë Birutë – 14Vërmanas Ernstas (Woermann Ernst) – 25, 26, 27, 28, 29, 30, 60,61, 62, 63, 64Vestringas (Westring) – 57Vibranovskis Janas (Vybranowski Jan) – 251Vileiðis Jonas – 55, 91Vileiðis Vincas – 100, 117, 124, 125, 127, 128, 135, 139, 140, 142Vildþiûnas Jonas – 171Viorneris (Vörner) – 63Virionas V (Wirion W) – 247

Vygockis Jakovas – 18, 94, 100, 136Vrba Hubertas (Wrba Hubert) – 193Volfas G – 55Vorsae (Worsaae) – 113ZZaborskas Stepas – 103Zagurskis Ignacas – 19, 43, 44, 90, 91, 92, 94, 100, 112, 137, 140,146Zakhaimas H (Zakhajm H) – 90Zaletskis (Zaletski) – 69Zaorskis Kazimieras (Zaorski Kazimierz) – 224Zareckis Z – 90, 94, 100, 140, 152Zdanauskas B – 44Zdanavièius Kazys – 204Zdanauskas E – 164Zëtë (Sehthe) – 67, 68, 71, 242Zydram-Koscialkovskis Vaclavas (Zydram-Koúciaùkowski Wacùaw)– 190Zvieþchovskis (Zwierzchowski) – 92ÞÞadeikis Povilas – 45, 48, 50, 57, 74, 79, 111, 114, 115, 116, 163Þenauskas – 26Þepkaitë Regina – 7, 17, 23, 43, 75, 78, 83, 88, 90, 93, 104, 110,133, 138, 148, 149, 158, 160, 162, 272Þemaitaitis Zigmas – 237Þilënas V – 12, 13, 14, 19, 112, 144, 156Þylinskis Vlodzimieþas (Ýyliñski Wùodzimierz) – 189Þilys V – 191Þultovskis Adamas (Ýóùtowski Adam) – 113Þvagulis A – 41, 42, 157, 170, 181287

Gintautas SURGAILISANTROJO PASAULINIO KARO PABËGËLIAI IRINTERNUOTIEJI LENKIJOS KARIAI LIETUVOJE(1939 09–1940)Atsakingasis redaktorius dr Vytautas Tininis2005-07-14 Tiraþas 200 egz Uþsakymo Nr GL-343Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija,Ðilo g 5A, LT-10322 VilniusSpausdino Kraðto apsaugos ministerijos Leidybosir informacinio aprûpinimo tarnyba,Totoriø g 25/3, LT-01121 Vilnius288