A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė• Kokius esminius pedagoginius modelius ar požiūrius skatina sistema?5. Kaip „modulio taisyklės“ yra išreiškiamos ir aiškiai pateikiamos moksleiviams? Čia turimiomeny mokymosi rezultatai, abipusiai moksleivių ir mokytojų įsipareigojimai (pvz., kiek laikokiekvieną savaitę mokytojas praleis susirašinėjimui, kiek užduočių moksleivis padarys ir t. t.).6. Kokios galimybės stebėti modulyje vykstančio mokymosi kokybę?7. Ką moksleiviai gali atlikti savarankiškai, nepriklausomai nuo mokytojo?• Ar jie turi galimybę susirasti ir valdyti išteklius (turėti savo failų saugyklas)?• Ar jie turi galimybę bendrauti su kitais moksleiviais (ne iš pagrindinės moduliodiskusijos), inicijuoti tarpusavio diskusijas, kurti savo pačių mokymosi veiklas?• Ar jie turi galimybę surasti panašių interesų žmones iš skirtingų modulių, kursų, amžiausgrupių ar institucijų?8. Iki kokios ribos mokytojas gali keisti ar pritaikyti modulio struktūrą, kai mokymas jau yraprasidėjęs?• Ar yra galimybė pridėti / pakeisti / ištrinti medžiagą?• Ar yra galimybė pridėti / pakeisti / ištrinti modulio struktūros fragmentus?• Ar yra galimybė įtraukti / pašalinti žmones? Ar galima juos išskirstyti į skirtingas grupes?• Ar yra galimybė sukurti ir paskirti medžiagą ar mokymosi veiklas kiekvienam• asmeniškai?2 dalis: Moksleivio lygis1. Kaip sistema yra orientuota į moksleivį?2. Ar sistema turi laiko valdymo (planavimo ir organizavimo) priemones, kurios leistųmoksleiviams individualiai organizuoti savo darbus?3. Ar gali moksleivis pamatyti einamojo ir užbaigto modulio vaizdą? Ar yra galimybėmoksleiviams peržvelgti jų užbaigtus modulius bei nuveiktų darbų aprašus?4. Ar gali moksleivis stebėti savo veiklą? Pavyzdžiui, ar jis gali gauti statistinius duomenisapie tai, kuriom veiklom yra sugaištama daugiausiai laiko, ar jų laikas kiekvienai veiklai yrapadalinamas lygiom dalim, ar ne? Ar moksleiviai turi galimybę palikti atsiliepimus apie moduliokokybę?5. Ką galvojate apie asmens raidos planavimą (angl. Personal Development Planning – PDP)?Ar gali moksleivis atlikti PDP planavimą sistemoje? Ar sistemoje pateikiamas modulių turinys,pagal kurį galima būtų pasirinkti reikiamą modulį? Ar moksleiviai sistemoje gali pasirinkti naujusmodulius?3 dalis: Programos lygis1. Ar yra galimybė sistemoje matyti visą kursą ar programą kaip tarpusavyje susijusį darinį, one kaip nesusijusių modulių rinkinį? Kitaip tariant, ar yra galimybė pamatyti programos lygiovaizdą? Jei taip, tai ką galima daryti šiame lygyje?2. Ar sistema leidžia programos taisyklių patikslinimus modulio pristatyme? Ar yra paliekamagalimybė deryboms tarp programos vadybininkų ir modulio mokytojų medžiagos klausimais?3. Ar modulio vykdymas gali būti stebimas programos administratoriaus? Kokios yra togalimybės? Ar gali svečiai užsirašyti į egzaminus arba stebėti modulio veiklas?4. Ar programa gali būti pakeista neišeinant už sistemos ribų? Ar sistema turi priemoniųnaujiems moduliams projektuoti, kurti ir tikrinti prieš įterpiant juos į programą?98
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė5. Kaip sistema palaiko mokytojų darbą skirtinguose moduliuose, koordinuojant veiklas?(Britain, Liber, 2004, Kurilovas, 2005).Virtualiųjų mokymosi aplinkų ir mokymosi objektų taikymo privalumai ir nauda ugdymoproceseMokymosi objektai ir jų mainų realizavimas bei VMA diegimas teikia akivaizdžių privalumųir pridedamosios vertės palyginti su tradiciniu mokymosi išteklių ir paslaugų naudojimu.Suformuluosime pagrindinius privalumus remdamiesi Europos švietimo draugijos (EuropeanEducation Partnership) pateiktomis gairėmis.Geresnė prieiga prie išteklių. Mokymosi išteklių mainų sistema daro paprastesne prieigą priemokymosi objektų, o tai reiškia, kad suteikia ir galimybių tiek mokytojams, tiek besimokantiesiemsgeriau naudoti mokymosi išteklius. Atsiranda naujų galimybių panaudoti mokymosi ištekliusnaujame kontekste, naujiems mokymosi scenarijams realizuoti.Mokymosi laiko parinkimo lankstumas. Europos mokymosi išteklių mainų sistema ir VMArealizuojamos remiantis interneto ir kt. tinklų technologijomis. Todėl atsiranda mokymosi bet kur irbet kada galimybės.Efektyvesnis bendravimas ir bendradarbiavimas. Suteikiamos palankios sąlygos bendrautiįvairių Europos valstybių mokytojams ir besimokantiesiems, bendradarbiauti kuriant ir naudojantbendrąjį mokymosi turinį, pritaikyti jį individualiems (lokaliems) mokymosi poreikiams.Prieiga mažumoms. Atsiranda lygios prieigos prie mokymosi išteklių galimybės įvairiomsžmonių grupėms, pavyzdžiui, tautinėms mažumoms, žmonėms su negalia ar specialiųjų poreikiųmoksleiviams. Galima pasinaudoti kitų valstybių ar kitų grupių patirtimi.Kūrybiškas mokymasis. Mokymosi objektai gali būti naudojami įvairiems procesamsmodeliuoti. Tai skatina besimokančiųjų tyrinėjimus, ugdo kūrybiškumą, norą ieškoti atsakymų įklausimus „kas būtų, jeigu...“. Besimokantysis gali pats kelti klausimus, eksperimentuoti, ugdytisavo mąstymo stilių ir realizuoti individualius mokymosi poreikius.Publikavimas ir grįžtamasis ryšys. Žymiai padidėja įvairių organizacijų ar mokytojų parengtoturinio ir besimokančiųjų darbų publikavimo galimybės. Kiti naudotojai gali komentuotipublikuotus išteklius ir darbus ir tokiu būdu padėti gerinti jų kokybę. Taip pat padidėja mokymositurinio naudotojų skaičius.Daugelio informacijos kanalų naudojimas. Mokymosi objektai leidžia teikti informacijąbesimokantiesiems vienu metu įvairiais kanalais: garsu, vaizdu, grafiniu, tekstiniu, muzikiniu,erdviniu ir kt. pavidalais. Tyrimais patvirtinta, kad perteikiant informaciją daugeliu kanalų,efektyviau įsisavinama medžiaga ir sumažėja suvokimo klaidų skaičius.Motyvacijos stiprinimas. Elektroninių mokymosi išteklių medžiagos pateikimo patrauklumas,interaktyvumas, galimybė bendrauti ir bendradarbiauti padeda stiprinti besimokančiųjų motyvaciją,formuoti palankesnį požiūrį į mokymąsi, mokytojams suteikia galimybių efektyviau mokyti.Mokymo ir mokymosi santykio kaita. MO naudojimas ir mainai bei VMA skatina keistiautonominio (savarankiško) mokymosi ir mokytojo valdomo mokymo santykį. Tai padedaefektyviau panaudoti mokytojo laiką. Jis mažiau laiko skiria darbui su visa klase, nes padidėjasavarankiško mokymosi trukmė, tačiau šį laiką mokytojas panaudoja besimokantiesiems kuruoti,bendrauja su mažomis grupelėmis arba individualiai. Bendravimo kiekybė keičiama kokybe. Itingabūs besimokantieji gauna palankesnių sąlygų savarankiškai studijuoti papildomas temas irkonsultuotis su mokytoju (Kurilovas, 2006)Turinio struktūrizavimas ir naudojimas iš naujo. MO padeda geriau struktūrizuoti mokymositurinį ir sukomponuoti jį taip, kad jis atitiktų esamus mokymo(-si) poreikius (pvz., pedagoginius ar99
- Page 48 and 49: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 50 and 51: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 52 and 53: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 54 and 55: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 56 and 57: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 58 and 59: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 60 and 61: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 62 and 63: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 64 and 65: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 66 and 67: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 68 and 69: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 70 and 71: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 72 and 73: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 74 and 75: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 76 and 77: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 78 and 79: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 80 and 81: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 82 and 83: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 84 and 85: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 86 and 87: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 88 and 89: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 90 and 91: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 92 and 93: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 94 and 95: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 100 and 101: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 102 and 103: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 104 and 105: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 106 and 107: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 108 and 109: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 110 and 111: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 112 and 113: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 114 and 115: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 116 and 117: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 118 and 119: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 120 and 121: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 122 and 123: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 124 and 125: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 126 and 127: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 128 and 129: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 130 and 131: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 132 and 133: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 134 and 135: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 136 and 137: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 138 and 139: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 140 and 141: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 142 and 143: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 144 and 145: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 146 and 147: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė• Kokius esminius pedagoginius modelius ar požiūrius skatina sistema?5. Kaip „modulio taisyklės“ yra išreiškiamos ir aiškiai pateikiamos moksleiviams? Čia turimiomeny mokymosi rezultatai, abipusiai moksleivių ir mokytojų įsipareigojimai (pvz., kiek laikokiekvieną savaitę mokytojas praleis susirašinėjimui, kiek užduočių moksleivis padarys ir t. t.).6. Kokios galimybės stebėti modulyje vykstančio mokymosi kokybę?7. Ką moksleiviai gali atlikti savarankiškai, nepriklausomai nuo mokytojo?• Ar jie turi galimybę susirasti ir valdyti išteklius (turėti savo failų saugyklas)?• Ar jie turi galimybę bendrauti su kitais moksleiviais (ne iš pagrindinės moduliodiskusijos), inicijuoti tarpusavio diskusijas, kurti savo pačių mokymosi veiklas?• Ar jie turi galimybę surasti panašių interesų žmones iš skirtingų modulių, kursų, amžiausgrupių ar institucijų?8. Iki kokios ribos mokytojas gali keisti ar pritaikyti modulio struktūrą, kai mokymas jau yraprasidėjęs?• Ar yra galimybė pridėti / pakeisti / ištrinti medžiagą?• Ar yra galimybė pridėti / pakeisti / ištrinti modulio struktūros fragmentus?• Ar yra galimybė įtraukti / pašalinti žmones? Ar galima juos išskirstyti į skirtingas grupes?• Ar yra galimybė sukurti ir paskirti medžiagą ar mokymosi veiklas kiekvienam• asmeniškai?2 dalis: Moksleivio lygis1. Kaip sistema yra orientuota į moksleivį?2. Ar sistema turi laiko valdymo (planavimo ir organizavimo) priemones, kurios leistųmoksleiviams individualiai organizuoti savo darbus?3. Ar gali moksleivis pamatyti einamojo ir užbaigto modulio vaizdą? Ar yra galimybėmoksleiviams peržvelgti jų užbaigtus modulius bei nuveiktų darbų aprašus?4. Ar gali moksleivis stebėti savo veiklą? Pavyzdžiui, ar jis gali gauti statistinius duomenisapie tai, kuriom veiklom yra sugaištama daugiausiai laiko, ar jų laikas kiekvienai veiklai yrapadalinamas lygiom dalim, ar ne? Ar moksleiviai turi galimybę palikti atsiliepimus apie moduliokokybę?5. Ką galvojate apie asmens raidos planavimą (angl. Personal Development Planning – PDP)?Ar gali moksleivis atlikti PDP planavimą sistemoje? Ar sistemoje pateikiamas modulių turinys,pagal kurį galima būtų pasirinkti reikiamą modulį? Ar moksleiviai sistemoje gali pasirinkti naujusmodulius?3 dalis: Programos lygis1. Ar yra galimybė sistemoje matyti visą kursą ar programą kaip tarpusavyje susijusį darinį, one kaip nesusijusių modulių rinkinį? Kitaip tariant, ar yra galimybė pamatyti programos lygiovaizdą? Jei taip, tai ką galima daryti šiame lygyje?2. Ar sistema leidžia programos taisyklių patikslinimus modulio pristatyme? Ar yra paliekamagalimybė deryboms tarp programos vadybininkų ir modulio mokytojų medžiagos klausimais?3. Ar modulio vykdymas gali būti stebimas programos administratoriaus? Kokios yra togalimybės? Ar gali svečiai užsirašyti į egzaminus arba stebėti modulio veiklas?4. Ar programa gali būti pakeista neišeinant už sistemos ribų? Ar sistema turi priemoniųnaujiems moduliams projektuoti, kurti ir tikrinti prieš įterpiant juos į programą?98