A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

More documents

Recommendations

Info

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėdalyvavusių už IKT diegimą atsakingų nacionalinių institucijų teigė, jog VMA sukūrimas arbalokalizavimas yra jų darbo strateginis tikslas. Švietimo specialistai tikisi, jog šios aplinkos paskatinspereiti prie į moksleivį orientuoto mokymosi bei padės įgyvendinti kitus kultūrinius, pedagoginiusir organizacinius švietimo reformos uždavinius. Tačiau rezultatai rodo, kad kol kas šie su VMAintegravimu sietini tikslai realiai dar nėra pasiekti, o ir kylančių problemų sprendimo būdai nėra jautokie akivaizdūs.Atliktos nereprezentatyvios Europos mokyklų apklausos rezultatai atskleidžia, jog dutrečdaliai tyrime dalyvavusių mokyklų naudoja savo pačių sukurtas (52 proc.) arba atvirąsias(15 proc.) virtualias mokymosi aplinkas ir tik vienas trečdalis (33 proc.) – komercinius produktus.Neaišku, kodėl tiek mažai pedagogų naudoja profesionalų parengtas priemones. Analitikė įžvelgiakelias galimas priežastis. Gali būti, jog komerciniai produktai mokykloms paprasčiausiai yrapernelyg brangūs. Be to, daugelis jų yra skirti suaugusiųjų mokymui ir bendrojo lavinimoporeikiams nelabai tinka.Mokytojai naudoja šias aplinkas vidutiniškai dvigubai daugiau laiko negu moksleiviai. Ypačintensyviai pedagogai naudoja VMA savo darbo organizavimui – bendrauti su kolegomis, keistismokymo medžiaga bei kitiems bendradarbiavimo tikslams. Tačiau gana retai šias priemones jiepritaiko savo tiesioginiam darbui su moksleiviais.Daugiausia VMA yra naudojamos įvairių dalykų integruotam ir informacinių technologijųdisciplinos mokymui bei mokymuisi ir daug mažiau – visų kitų dalykų mokymuisi. Neretai VMApagalba yra bendradarbiaujama tarptautiniuose projektuose. Tačiau dažniausiai VMA taikomostiesiog per pamokas dirbant klasėje, ir daug rečiau – mokymuisi už mokyklos ribų. Tad pagrindinėsšių aplinkų virtualaus mokymosi galimybės iš esmės taip ir nėra panaudojamos.Tyrimas rodo, jog VMA tik sukuria palankias būtinas švietimo kaitai sąlygas, bet šių aplinkųįdiegimas savaime dar negarantuoja jokio pozityvaus rezultato. Išvadose teigiama, jog bendrojolavinimo mokykloms tinkamos virtualios aplinkos šiuo metu dar tik kuriamos. Todėl visi – ir šaliesšvietimo politikai, ir mokyklos – pasirinkdami bet kurią komercinę ar atvirąją VMA turėtų vertintisavo sprendimą tik kaip laikiną priemonę. Jiems reikėtų iš anksto pasiruošti vėlesniam perėjimuiprie naujesnių, pažangesnių ir geriau pritaikytų bendrojo lavinimo mokykloms priemonių. Todėlpriimant strateginius VMA diegimo sprendimus, daugiausia dėmesio siūloma skirti informacijossaugojimo standartams bei kitiems aplinkos suderinamumo su paplitusiomis programinėmispriemonėmis aspektams.VMA standartizavimas yra viena iš aktualiausių moderniųjų mokymosi priemonių kūrimotemų. Ja daug rūpinasi ir Europos mokyklų tinklo specialistai. Apie šios srities aktualijas yranuolatos informuojama specialioje EUN „Insight“ svetainės skiltyje 118 .Analitikai mano, jog šiuo pereinamuoju laikotarpiu valstybėms veiksmingiausia būtųinvestuoti į atvirąsias VMA, negu pirkti nepritaikytus bendrojo lavinimo mokykloms komerciniusproduktus ar kurti visiškai naujas savo priemones.3.6.8. Virtualiųjų mokymosi aplinkų įtaka pedagoginiams modeliams ir privalumaiMokymas, naudojantis VMA ir kitokiomis el. paslaugomis, turi du pagrindinius tikslus:• Pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, leidžiant mokytojams naudoti pedagoginespriemones, kurios nėra įmanomos įprastinėmis sąlygomis, kai mokytojas dirba akis į akįsu didesniais mokinių skaičiais.• Valdyti mokomosios programinės įrangos pristatymą ir administravimą elektroniniu būdu(internetu). Tokiu pačiu būdu valdomos ir administruojamos mokinių grupės.118 http://www.eun.org/eun.org2/eun/en/Insight_Standardization/entry_page.cfm?id_area=39396
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėR. Mason (1998) suformulavo tris pagrindinius modelius:• Turinio ir palaikymo (angl. Content + Support) modelis, kai pagrindinis dėmesys yraskiriamas kurso turiniui perteikti, o besimokančiųjų bendravimo ir bendradarbiavimoveiksmai užima daugiausiai 20 proc. viso besimokantiesiems skirto kurso laiko.• „Wrap Around“ modelis, kai besimokančiųjų bendravimo ar bendradarbiavimo veiksmaiužima apie 50 proc. besimokantiesiems skirto kurso laiko.• Integruotas modelis, kai besimokančiųjų bendravimo ar bendradarbiavimo veikla sudarokurso esmę, t. y. kursas yra sudaromas iš veiksmų, atliktų besimokantiesiemsbendradarbiaujant grupėse, diskusijų, informacijos paieškos, progreso vertinimo,uždavinių atlikimo kartu ir pan., t. y. formuojama mokymosi bendruomenė. Kurso turinysšiame modelyje nėra griežtai nustatytas, jis yra dinamiškai keičiamas pačiųbesimokančiųjų bei jų grupių mokymosi metu. Pagrindinis dėmesys yra skiriamasbesimokančiųjų kompiuterinio raštingumo, informacijos valdymo įgūdžių, informacijosanalizės, sintezės bei žinių kūrimo bendradarbiaujant gebėjimų formavimui 119 .VMA vertinimo kriterijai: organizaciniaiSvarbiausias dalykas, remiantis D. Laurillard (1993) bendravimo modeliu, yra tai, kadmokytojas turi sugebėti konstruoti mokymosi veiklas abstrakčiame lygyje, atsižvelgdamas įbendravimą su besimokančiuoju, o taip pat identifikuoti pagrindinius dalykus, kuriuos būtinaišmokti nagrinėjant vieną ar kitą klausimą. Esant bet kokiai pasirinktai mokymosi aplinkai reikiaatsižvelgti į tai, ar tam skirtos priemonės yra pakankamai pritaikytos tiek dialogui, tiek veiksmamsstruktūrizuoti, taip pat, ar jos leidžia apjungti dialogą su veiksmais.Organizaciniai VMA vertinimo kriterijai:• diskursyvumas.• pritaikomumas.• interaktyvumas• refleksyvumas (Britain, Liber, 2004).VMA vertinimo kriterijai: pedagoginiai1 dalis: Mokytojo lygis1. Kokius įrankius, padedančius pristatyti (išreikšti) savo idėjas moksleiviams sistema suteikiamokytojams?2. Kokius įrankius, padedančius aiškiai išreikšti savo mintis mokytojui ir kitiemsbendramoksliams sistema suteikia moksleiviams?3. Ar gali mokytojai ir moksleiviai išplėsti (keisti) savo pristatymus modulio taikymo metu?4. VMA nėra paprastas įrankis; tai struktūrizuota ir koordinuojanti sistema, apimanti įvairiaspriemones. Čia keliami klausimai susiję su mokymo ir apie mokymosi sąveikos, kuri formuojasistemos pagrindą, modeliu.• Ar gali modulis būti nuosekliai ir (arba) hierarchiškai struktūrizuojamas bėgant laikui?• Kokios galimybės taikant modulį skirstyti moksleivius skirtingais būdais (visa grupė,mažos grupės, individualiai)?• Kokias mokymosi veiklas pripažįsta sistema?119 Kurilovas, E. Several Aspects of Technical and Pedagogical Evaluation of Virtual Learning Environments.Informatics in Education. Institute of Mathematics and Informatics, Lithuanian Academy of Science, Vol. 4, Nr. 2,2005, 215–252.97
Page 1 and 2:
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
Page 3 and 4:
Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13:
Page 16:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Page 26 and 27:
Page 28 and 29:
Page 30 and 31:
Page 32 and 33:
Page 34 and 35:
Page 36 and 37:
Page 38 and 39:
Page 40 and 41:
Page 42 and 43:
Page 44 and 45:
Page 46 and 47: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158:
show all

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?