A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

More documents

Recommendations

Info

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėBendrosios metodologijos požiūriu pedagoginiai tyrimai skirstomi į keturis tipus:1) kiekybiniai, 2) kokybiniai, 3) eksperimentiniai ir 4) neeksperimentiniai. Visi tyrimai gali būtiskirstomi pagal tai, kokių duomenų galima daugiau gauti – skaitinių (balų, matmenų) ar žodinių(apibūdinimų, nuomonių). Eksperimentinis tyrimas pedagogikoje atliekamas sunkiau, paprastaireikia tirti kelias mokinių grupes, analizuoti poelgius ir pan. Neeksperimentinis tyrimas labiautaikytinas pedagogikoje, juo galima paaiškinti esamus ar buvusius įvykius, žmones, situacijas,sąlygas ir pan. Taip pat jis taikomas, kai reikia diegti naujoves.Taikomos įvairios šių metodų kombinacijos. Pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslų, norų irgalimybių. Norint ištirti IKT diegimo veiksmingumą naudojami ir kitokie tyrimai: etnografinis,priežastinis lyginamasis, atvejo, sėkmingos patirties, finansinio efektyvumo ir pan.IKT diegimo į Lietuvos švietimą tyrimą atliko L. Markauskaitė prieš dešimtį metų 4. Taivienas išsamiausių ir pagrįsčiausių mokslinių tyrimų IKT diegimo švietime klausimais. Buvopasirinktas neeksperimentinis kiekybinis metodas.Švietimo kokybę savo šalyse tiria visos valstybės. Kad būtų galima ją palyginti,organizuojami tarptautiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja skirtingos valstybės. Vienas iš jų –Tarptautinės mokinių vertinimo programos (Programme for International Student Assessment –PISA 5 ) atliekamas lyginamasis mokinių pasiekimų tyrimas. Šį tyrimą kas trejus metus rengiaEkonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (Organization for Economic andSocial Cooperation and Development – OECD) priklausančių šalių vyriausybės. PISA tyrimotikslas – pateikti patikimos informacijos, kuria remiantis kiekviena OECD šalis narė (ir šalyspartnerės) galėtų susikurti geriausią savo aplinkai pritaikytą švietimo sistemą.Esminis PISA tyrimo bruožas – ne akademinių žinių, o gebėjimų, kurie bus naudingitolesniame žmogaus gyvenime, patikrinimas. Tyrėjų nedomina, ko mokyklos moko. Jiems rūpi, armokyklas baigiantieji įgyja kompetencijų, kurios būtinos šiuolaikiniam žmogui.Lietuvos rezultatai yra prastesni už OECD šalių vidurkį. Vertinant matematikos gebėjimus,tarp 57 valstybių Lietuvos vaikai yra 30, o skaitymo ir gamtos mokslų – 32 vietoje.PISA 2006-ųjų metų tyrimo sąrašo pradžioje atsidūrė Suomijos penkiolikmečiai. Kai buvopaskelbti ankstesnio PISA tyrimo rezultatai, įvairių šalių švietimo specialistai lankėsi Suomijosmokyklose bandydami išsiaiškinti sėkmės paslaptis. Ieškodami atsakymo į šį klausimą, edukologaipriėjo prie nuomonės, kad Suomijoje nėra labai gerų, išskirtinių bendrojo lavinimo mokyklų, betnėra ir blogų. Į akis svečiams krito ir Suomijos švietimo sistemos paprastumas. Tačiau labiausiaijuos nustebino faktas, kad 26 proc. Suomijos vidurinių mokyklų abiturientų nori būti mokytojais.Ir pačius suomius nustebino tokie geri PISA tyrimo rezultatai, todėl šios šalies mokslininkaiatliko tyrimą „The Finnish Success in PISA and some Reasons Behind It“ 6 . Jie buvo įsitikinę, kadšvietimo reformos modeliai turi būti perimami iš užsienio valstybių. Daug metų suomiai sėkmingaitaikė Vokietijos švietimo sistemos modelį, o paskiausiai – Švedijos. Buvo juokaujama:„Reformuodama savo švietimo sistemą, Suomija daro tas pačias klaidas kaip ir Švedija, tik po 10metų.“ Esminis situacijos pasikeitimas Suomijai iš šalies, kopijuojančios kitų patirtį, staiga tapusšalimi, kurios patirtį pradeda analizuoti kitos šalys ir nori ją pritaikyti, suomius privertė paanalizuotišios sėkmės priežastis. Štai kokias išvadas jie padarė.Didelė mokyklų ir mokytojų laisvė pasirenkant ugdymo turinį, mokinių pažangos vertinimo irugdymo metodus:4 L. Markauskaitė. Kompiuterinių mokymo formų bendrojo lavinimo mokyklose analizė. Daktaro disertacija. Fiziniaimokslai, informatika, 09 P, 2000 (rankraštis)5 http://www.pisa.oecd.org6 http://ktl.jyu.fi/arkisto/publications/ierpd056.htm8
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė• Pedagogų profesionalumas.• Mokinių motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis ir pomėgis skaityti.• Vienodos mokymosi galimybės.• Ugdymo individualizavimas.• Projektiniai darbai mokykloje ir už jos ribų.• Mokymuisi palanki aplinka mokykloje ir namie.• Mokiniai, pripratę atlikti užduotis, reikalaujančias kritiškai mąstyti ir gebėti pritaikytižinias.Europos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa numatoįgyvendinti skaitmeninių bibliotekų ir technologijomis pagerinto (sustiprinto) mokymosi (Digitallibraries and technology-enhanced learning) tikslą, suteikiant ilgalaikį prioritetą tarpdisciplininiams(informatikos inžinerijos, pedagogikos, psichologijos) tyrimams, nagrinėjantiems adaptyvias(prisitaikančias) ir intuityvias mokymosi sistemas (European Commission. ICT. Work Programme2007-08 7 ).1.3. IKT diegimo į švietimą stadijosRemiantis UNESCO 2002-ais metais parengta medžiaga ir kai kuriais kitais tyrimais,suformuluotas IKT taikymo švietime keturių lygių modelis 8 :1. Pradinė stadija.2. Taikomoji stadija.3. Įsiliejamoji stadija.4. Kaitos stadija.Pradinei stadijai būdingas dėmesio kreipimas į techniką – tai buvo mokyklųkompiuterizavimo pradžioje. Manyta, kad aprūpinus mokyklas kompiuteriais pagrindinėsproblemos išsispręs savaime. Tačiau gana greitai imta suvokti, kad technikos gausa nei išsprendžiamokytojų kvalifikacijos problemų, nei pagerina socialinių santykių visuomenėje.Antroji stadija apibūdinama kaip informacinių technologijų taikymo pakopa, kaikompiuteriai, technologijos pradedami naudoti daugeliui dalykų. Ši stadija pastaruoju metu būdingadaugumai pasaulio šalių – vienos jų tik įžengia į šią stadiją, kitos jau pradeda peržengti.Įsiliejamajai stadijai būdingas IKT integruotumas, naudojimas visuose dalykuose, visamemokymo procese. Pagrindinis požymis tas, kad nyksta mokomųjų dalykų, atskirų programų ribos,įsivyrauja integruotas mokymo ir mokymosi požiūris, pradeda keistis visuomenės nuostatos įšvietimo bendruomenės sanglaudą.Įsiliejamoji stadija daugiausiai apima mokyklas, integruoja dalykus. Ketvirtoji stadija –kaitos – atsiranda susiliejus mokyklai su visuomene. Mokymasis tampa nenutrūkstamas procesas irlaiko, ir erdvės atžvilgiu. Pasikeičia visos visuomenės požiūris į mokymąsi.Tai pagrindiniai informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo švietime stadijųapibūdinimai. Siekiant atlikti tikslesnę analizę, pirmiausia reikia numatyti šioms stadijomsdarančius įtaką veiksnius. Pagrindines tendencijas bei sąsajas nurodo minėtieji UNESCO rengiamidokumentai.7 http://www.ictsummit.eu/template/fs/documents/ict-wp-Call3_Challenge2_en.pdf8 Information and communication technologies in education: A curriculum for schools and programme of teacherdevelopment/ Ed. P. Resta, UNESCO, Division of Higher Education, 2002.9
Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
Page 3 and 4: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 7: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 58 and 59:
Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 60 and 61:
Page 62 and 63:
Page 64 and 65:
Page 66 and 67:
Page 68 and 69:
Page 70 and 71:
Page 72 and 73:
Page 74 and 75:
Page 76 and 77:
Page 78 and 79:
Page 80 and 81:
Page 82 and 83:
Page 84 and 85:
Page 86 and 87:
Page 88 and 89:
Page 90 and 91:
Page 92 and 93:
Page 94 and 95:
Page 96 and 97:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158:
show all

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?