A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėBendrosios metodologijos požiūriu pedagoginiai tyrimai skirstomi į keturis tipus:1) kiekybiniai, 2) kokybiniai, 3) eksperimentiniai ir 4) neeksperimentiniai. Visi tyrimai gali būtiskirstomi pagal tai, kokių duomenų galima daugiau gauti – skaitinių (balų, matmenų) ar žodinių(apibūdinimų, nuomonių). Eksperimentinis tyrimas pedagogikoje atliekamas sunkiau, paprastaireikia tirti kelias mokinių grupes, analizuoti poelgius ir pan. Neeksperimentinis tyrimas labiautaikytinas pedagogikoje, juo galima paaiškinti esamus ar buvusius įvykius, žmones, situacijas,sąlygas ir pan. Taip pat jis taikomas, kai reikia diegti naujoves.Taikomos įvairios šių metodų kombinacijos. Pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslų, norų irgalimybių. Norint ištirti IKT diegimo veiksmingumą naudojami ir kitokie tyrimai: etnografinis,priežastinis lyginamasis, atvejo, sėkmingos patirties, finansinio efektyvumo ir pan.IKT diegimo į Lietuvos švietimą tyrimą atliko L. Markauskaitė prieš dešimtį metų 4. Taivienas išsamiausių ir pagrįsčiausių mokslinių tyrimų IKT diegimo švietime klausimais. Buvopasirinktas neeksperimentinis kiekybinis metodas.Švietimo kokybę savo šalyse tiria visos valstybės. Kad būtų galima ją palyginti,organizuojami tarptautiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja skirtingos valstybės. Vienas iš jų –Tarptautinės mokinių vertinimo programos (Programme for International Student Assessment –PISA 5 ) atliekamas lyginamasis mokinių pasiekimų tyrimas. Šį tyrimą kas trejus metus rengiaEkonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (Organization for Economic andSocial Cooperation and Development – OECD) priklausančių šalių vyriausybės. PISA tyrimotikslas – pateikti patikimos informacijos, kuria remiantis kiekviena OECD šalis narė (ir šalyspartnerės) galėtų susikurti geriausią savo aplinkai pritaikytą švietimo sistemą.Esminis PISA tyrimo bruožas – ne akademinių žinių, o gebėjimų, kurie bus naudingitolesniame žmogaus gyvenime, patikrinimas. Tyrėjų nedomina, ko mokyklos moko. Jiems rūpi, armokyklas baigiantieji įgyja kompetencijų, kurios būtinos šiuolaikiniam žmogui.Lietuvos rezultatai yra prastesni už OECD šalių vidurkį. Vertinant matematikos gebėjimus,tarp 57 valstybių Lietuvos vaikai yra 30, o skaitymo ir gamtos mokslų – 32 vietoje.PISA 2006-ųjų metų tyrimo sąrašo pradžioje atsidūrė Suomijos penkiolikmečiai. Kai buvopaskelbti ankstesnio PISA tyrimo rezultatai, įvairių šalių švietimo specialistai lankėsi Suomijosmokyklose bandydami išsiaiškinti sėkmės paslaptis. Ieškodami atsakymo į šį klausimą, edukologaipriėjo prie nuomonės, kad Suomijoje nėra labai gerų, išskirtinių bendrojo lavinimo mokyklų, betnėra ir blogų. Į akis svečiams krito ir Suomijos švietimo sistemos paprastumas. Tačiau labiausiaijuos nustebino faktas, kad 26 proc. Suomijos vidurinių mokyklų abiturientų nori būti mokytojais.Ir pačius suomius nustebino tokie geri PISA tyrimo rezultatai, todėl šios šalies mokslininkaiatliko tyrimą „The Finnish Success in PISA and some Reasons Behind It“ 6 . Jie buvo įsitikinę, kadšvietimo reformos modeliai turi būti perimami iš užsienio valstybių. Daug metų suomiai sėkmingaitaikė Vokietijos švietimo sistemos modelį, o paskiausiai – Švedijos. Buvo juokaujama:„Reformuodama savo švietimo sistemą, Suomija daro tas pačias klaidas kaip ir Švedija, tik po 10metų.“ Esminis situacijos pasikeitimas Suomijai iš šalies, kopijuojančios kitų patirtį, staiga tapusšalimi, kurios patirtį pradeda analizuoti kitos šalys ir nori ją pritaikyti, suomius privertė paanalizuotišios sėkmės priežastis. Štai kokias išvadas jie padarė.Didelė mokyklų ir mokytojų laisvė pasirenkant ugdymo turinį, mokinių pažangos vertinimo irugdymo metodus:4 L. Markauskaitė. Kompiuterinių mokymo formų bendrojo lavinimo mokyklose analizė. Daktaro disertacija. Fiziniaimokslai, informatika, 09 P, 2000 (rankraštis)5 http://www.pisa.oecd.org6 http://ktl.jyu.fi/arkisto/publications/ierpd056.htm8