A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėPedagoginis motyvas. Švietimo specialistai pastebėjo, kad naudojant IKT moksleiviai geriauir sparčiau įsisavina žinias, išsiugdo reikiamus įgūdžius, mokytojas, naudodamasis demonstravimoprogramomis, vaizdžiau perteikia dėstomo dalyko medžiagą, kompiuteriniai vadovėliai leidžiamoksleiviams mokytis savarankiškai jiems priimtinu tempu, o pratybų ir kontroliuojančiosprogramos – lavintis reikiamus įgūdžius. Kompiuteriai gali talkinti moksleiviams ir mokytojamssparčiau ir kokybiškiau atlikti rutininius darbus (pavyzdžiui, skaičiavimo, informacijos ir duomenųtvarkymo) ir skirti daugiau dėmesio bei laiko esminiams mokymosi klausimams. Tikimasi, kad IKTdiegimas, elektroninis mokymas ir mokymasis gali sumažinti švietimo kaštus. Tinkamaipanaudojant IKT galima būtų įgyvendinti dabartinį mokyklos atotrūkį nuo ekonominės irvisuomeninės realybės.Dar reikėtų paminėti profesinį motyvą. Sparčiai plečiasi informatikos priemonių gamybos irpaslaugų šaka. IKT sektorius sudaro vis didesnę daugelio šalių bendrojo nacionalinio produkto dalį.Didėja informacijos ir technologijos specialistų paklausa. Manoma, kad kiekvienos šalies švietimouždavinys – sudominti jaunąją kartą informatika, suteikti pagrindinių šios mokslo šakos žinių, darmokykloje pradėti rengti kompetentingus informatikos specialistus.IKT gali padėti įgyvendinti švietimo reformos tikslus ir įveikti dabartinį mokyklos atotrūkįnuo ekonominės ir visuomeninės realybės. Kompiuteriai padeda sukurti naują, informacijos šaltiniųir bendravimo priemonių įvairove praturtintą mokymosi aplinką, kurioje lengviau ugdyti kritiniomąstymo gebėjimus, integruoti įvairius dalykus, taikyti aktyvius mokymo metodus, atskleistiindividualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ir grupėje. Švietimo kaitos specialistaiIKT vertina kaip katalizatorių, galintį paspartinti modernių didaktikų diegimą.Skirtingi motyvai atskleidė švietimo tikslų, kurių siekiant gali būti pasitelktos IKT, įvairovę.Nuo informacinių technologijų integravimo tikslų priklauso visa IKT diegimo strategija: joskryptys, tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo metodai. Strategijoje siekiama, kad IKT diegimasšvietime padėtų įgyvendinti Lietuvos švietimo reformą, derėtų su bendrais mokyklos siekiais,atitiktų krašto visuomenės raidos ir šalies ūkio plėtros kryptis.Mūsų švietime vis dar vyraujanti tradicinė pedagogika daugiausia dėmesio skiria turiniui. Taisvarbu, tačiau šiandieniai visuomenės poreikiai kinta, atsiranda daug naujų kompetencijų, kuriosbūtinos kiekvienam individui. Techniniai, tiksliau, technologiniai gebėjimai lengviausiaisuprantami, akivaizdžiausi. Jų ir mokyti palyginti lengviausia (ypač jaunąją kartą, kuri formuojasitechnologiškai turtingoje aplinkoje).Manoma, jog informatikos (kaip ir kitų dalykų) žinios gali būti savaime vertingos, todėl visipiliečiai turėtų mokytis svarbiausių IKT žinių ir įgūdžių.Vis dėlto sunkiausiai sekasi mokytis dirbti kolektyve, suvokti „žmogiškąjį tinklą“ ir būti jodalimi. Nors pati sąvoka aiški – vienas žmogus ne ką gali padaryti, – tačiau šio principoįgyvendinimas švietime nėra lengvas. Dažniausiai kalbama ir rašoma apie mokinių darbąbendradarbiaujant, grupėmis, komandomis. Kad šis darbas būtų veiksmingas, būtinas mokytojųbendradarbiavimas – komandinis darbas turi būti mokykloje ar tarp mokyklų, rajonuose, apskritysear tarptautiniu lygmeniu. Išmokti bendrauti ir bendradarbiauti nelengva. Tačiau be to nevyksšvietimo sistemos pertvarka, kad ir kokios modernios informacinės technologijos būtų diegiamos.Socialinių aspektų svarbą mokykloms pradedame suprasti: tai kultūros, etikos, teisiniai,pažintiniai klausimai. Esant milžiniškai informacijos gausai vis aktualesnės tampa kopijavimo,plagijavimo, kūrybiškumo stokos problemos.1.2. IKT taikymo švietime tyrimų metodaiInformacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietime domina mokslininkus nuo patkompiuterių atsiradimo. Šiai problemai tirti taikomi įvairūs metodai, atliekami įvairių tipų tyrimai.7