A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

13.07.2015 Views
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė3. ELEKTRONINIS MOKYMOSI TURINYS IR PASLAUGOSUŽSIENIO MOKYKLOSEŠiame skyriuje nagrinėjamos bendrosios Europos šalių elektroninių mokymo ir mokymositurinio (išteklių) ir paslaugų sistemų bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui – skaitmeniniųbibliotekų – kūrimo ir plėtros tendencijos ir mokslinės problemos. Pagrindinis dėmesys skiriamasskaitmeninių bibliotekų lankstumui – bibliotekos turi teikti naudotojams kokybiškai naujas,lanksčias mokinių ir mokytojų mokymosi aplinkas, kurios padėtų įgyvendinti individualiojomokymo ir mokymosi galimybes elektroninėje erdvėje.Apibūdinsime pagrindines el. mokymosi išteklių ir paslaugų sąvokas.• Skaitmeninė mokymo(-si) išteklių ir paslaugų biblioteka – kompleksinė informacinėsistema, skirta mokymosi objektams kaupti ir paslaugoms teikti.• Mokymosi objektas (angl. Learning Object, tekste vartojama santrauka MO) –mokymui(-si) naudotinas skaitmeninis išteklius, kurio pagrindinė savybė – daugkartinispanaudojamumas, t. y., galimybė taikyti iš naujo kituose mokymo(-si) kontekstuose.Mokymosi objektai visų pirma pasižymi tuo, kad jie yra aprašomi (sudaromi jųmetaduomenys), saugomi ir tvarkomi naudojant tarptautiniu mastu pripažintus standartusir specifikacijas. Mokslinėje literatūroje taip pat naudojama kiek platesnė mokymosiištekliaus sąvoka.• Mokymosi komponentas (angl. Learning Asset) – mokymosi objekto dalis,dekontekstualizuota pedagoginiu požiūriu.• Mokymosi vienetas (angl. Learning Unit) – mokymosi objektų junginys, apimantismokymo(-si) veiklų (angl. Learning Activities) koordinavimą, užduotis ir pan.• Mokymosi objektų saugykla (angl. Learning Object Repository) – tikslingai parengtasistema, kurią sudaro mokymosi objektai, jų metaduomenys ir valdymo priemonės.• LOM (angl. Learning Object Metadata) – tarptautinis mokymosi objektų metaduomenųstandartas.• Daugkartinis panaudojamumas (angl. Reusability) – galimybė mokymosi objektamsfunkcionuoti vienu metu keliose virtualiosiose aplinkose ar edukaciniuose kontekstuose;daugkartinį panaudojamumą įtakoja techniniai, pedagoginiai ir socialiniai veiksniai.• Sąveikumas (suderinamumas, sąveikos geba, angl. Interoperability) – funkcinių vienetųtarpusavio ryšiai, kai iš naudotojo nereikalaujama žinių apie specifines šių vienetųcharakteristikas (Roadmap to Interoperability for Education in Europe, 2006).3.1. Bendrosios Europos šalių elektroninio mokymosi išteklių irpaslaugų plėtros tendencijosElektroninių ugdymo išteklių ir paslaugų sistemos – skaitmeninės bibliotekos – Europosšalyse paprastai sudaro pagrindines švietimo portalų dalis. Jų diegimo metodai ir technologijosįvairiose šalyse yra skirtingi. Vienose labai daug dėmesio skiriama mokymosi objektų saugyklomsir jų paslaugoms diegti, kitose – virtualiųjų mokymosi aplinkų ar panašių technologijų diegimui.Daugelyje šalių mokymo(-si) turinio ir jo metaduomenų saugyklos yra atskirtos. Naudojamosskirtingos su metaduomenimis susijusios paslaugos, pvz., MO aprašymas pagal LOM standartą,MO metaduomenų atvaizdavimas, MO naršymas pagal dalykus ir naujausius mokymosi objektus,MO rūšiavimas pagal įvedimo datą, abėcėlę, vartotojų vertinimą, atsisiuntimų skaičių; MOišplėstinė paieška; MO komentavimas; MO reitingavimas (vertinimas) pačių vartotojų (paprastaimokytojų); MO populiarumo nustatymas pagal parsisiuntimo skaitliuką ir pan. Tačiau bibliotekų irjų sudedamųjų dalių sąveikumas ir vertinimas yra esminės problemos aktualios visoms šalims.66

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėMokymosi ištekliai Europos saugyklose paprastai pasižymi aukštu interaktyvumo lygiu. Jiemsaprašyti paprastai naudojami LOM standarto taikymo modeliai, jie yra saugojami ir tvarkomi pagalIMS ir SCORM specifikacijas. Daugelyje šalių mokymosi ištekliai yra suskirstyti saugyklose pagalšalių bendrąsias programas (pvz. žr. Didžiosios Britanijos skyrelį). Mokymosi objektų saugykloseyra ir leidėjų įmonių sukurtų mokymosi turinio išteklių, ir mokytojų sukurtų paprastai laisvaiplatinamų saugyklose pamokų planų, kitų mokymo(-si) veiklų aprašymų ir nedidelių turinio objektųar komponentų. Leidėjų sukurti ištekliai paprastai yra mokami, arba valstybės įstaigos perka šiuosišteklius naudojimui mokyklose. Šalys paprastai centralizuotai perka arba labai stambius ir brangiusišteklius mokykloms (tokius kaip nuotolinio mokymo kursus ar interneto tinklalapius), arba tikspecialiosioms moksleivių grupėms skirtus išteklius, kurių decentralizuotas pačių mokyklų pirkimasbūtų ekonomiškai neefektyvus. Tačiau daugelyje šalių mokymosi objektai paprastai yra perkamipačių mokyklų naudojant moksleivio krepšelio lėšas ar specialiai suteikiamus el. kreditus (žr.Didžiosios Britanijos skyrelį).Europos šalyse yra įgyvendinamos įvairios mokymosi objektų mainų iniciatyvos. Šitendencija būdinga ir visai Europai. Pagrindinė iniciatyva čia yra Europos mokyklų tinklo (angl.European Schoolnet, arba EUN) koordinuojama įvairių šalių mokymosi išteklių mainų (angl.Learning Resource Exchange) iniciatyva, finansuojama pagal įvairius Europos Komisijos ir šaliųšvietimo ministerijų projektus (pvz., CELEBRATE, CALIBRATE, MELT, ASPECT).Dalies šalių (pvz., Nyderlandų) el. mokymosi turinio ir paslaugų plėtra pasižymi centralizuotapaprasta ir patogia išteklių paieškos sąsaja bei mokyklų, leidėjų ir platformų teikėjų susitarimu dėlmetaduomenų ir turinio saugojimo bei tvarkymo standartų. Kitų (pvz. Suomijos) bibliotekospasižymi galimybėmis tobulinti turinį internete ir komponuoti naujus objektus naudojant mokymosikomponentų bazes. Yra šalių (pvz., žr. Vengrijos skyrelį) el. mokymosi turinio ir paslaugų plėtrapasižymi portalais, kurie naudojami kaip žinių bazės, kuriose daugkartinio panaudojamumomokymosi komponentai (taip pat ir mokymosi veiklos ar metodinė medžiaga) tvarkomi atskirai, irjuos galima laisvai komponuoti į didesnius objektus, o taip pat ir kaip mokymosi valdymo sistemosar VMA.Už mokymosi platformų ar VMA diegimą Europos švietimo sistemose paprastai yraatsakingos pačios mokyklos. Centrinės šalių įstaigos paprastai teikia mokykloms informaciją irpatarimus, inicijuoja projektus. Europos mokyklos naudoja ir nuosavybines, ir atvirąsias, ir pačiųmokymo įstaigų sukurtas VMA, todėl svarbiausiais veiksniais išlieka sąveikumas ir standartai, otaip pat kokybės užtikrinimo priemonės.Pastaruoju metu Europos mokyklose sparčiai populiarėja naujos Web 2.0 (semantiniožiniatinklio) technologijos, pvz., tinklaraščiai, vikiai (angl. wiki), el. aplankai (angl. e-portfolio).Manoma, kad šių priemonių generacija turėtų praturtinti ar net pakeisti tradicines virtualiąsiasmokymosi aplinkas.3.2. Jungtinė Karalystė: interaktyvių išteklių ryšys su bendrosiomismokymo programomisDidžiosios Britanijos el. mokymosi turinio ir paslaugų plėtra pasižymi visų pirma interaktyviųdaugialypės terpės mokymo(-si) ištekliais, jų ryšiu su bendrosiomis programomis, mokytojų ištekliųmainų iniciatyvomis ir mokyklų mokymosi platformų suderinamumu (sąveikumu). DidžiojiBritanija yra parengusi nacionalinę bendrąją mokymo programą, vadinamąją Virtualiąją bendrąjaprograma 60 (Curriculum Online), kuri patalpinta interneto svetainėje ir susieta su elektroniniaismokymosi ištekliais.60 http://www.curriculumonline.gov.uk67

Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M

Page 3 and 4: Įvairių šalių IKT diegimo patir





Page 13: Įvairių šalių IKT diegimo patir







































































mokymosi

diegimo

mokymo

mokyklos

patirties

kaip

turi

gali

mokyklose

buvo

centras

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ... ... View more A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

Delete template?

Save as template ?

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ... A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...