A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėapie savo tikslus su mokytojais, moksleiviais ir tėvais, siekdami, kad būtų pašalinti klaidingilūkesčiai, nereikalingos baimės ir suvaldytos abejonės.6. Teigiamo požiūrio į IKT kūrimas – mokyklų atsakomybė. Mokyklos turėtų pasinaudotiteigiamu požiūriu. Kad būtų pasiektas didesnis poveikis, svarbu, kad mokytojai paremtų IKTnaudojimą pedagoginiais būdais. Panašu, jog egzistuoja neatitikimas tarp IKT teikiamų galimybiųmokymuisi ir mokytojų realiai taikomų mokymo metodų. Dauguma mokytojų mano, kad IKT galipagerinti mokymosi rezultatus, tačiau jie galvoja, kad IKT nedaro jokio ar turi labai menką poveikįjų metodologijai. Didesnio poveikio galima pasiekti per praktinius mokymus, pateikiant lengvainaudojamą IKT paremtą medžiagą, per mokymąsi bendradarbiaujant ir dalijimąsi patirtimi sukolegomis ir taip užtikrinant patikimą infrastruktūrą, sužadinant mokytojų žinias apie jų dėstomądalyką, moksleivių motyvavimą bei sukuriant nesudėtingą prieigą prie tyrimų rezultatų.7. Mokslinių tyrimų skatinimas. Tokioje sudėtingoje srityje kaip švietimas ir pedagogikapoveikiui nagrinėti reikia pasitelkti kokybinius metodus. Atsiranda poreikis peržengti paprasčiausiostebėjimo ribas ir konkrečiau įvertinti mokyklų kontekstus, mokymosi situacijas bei mokymoprocesus, siekiant parodyti, kokiomis aplinkybėmis IKT paremta veikla gali sustiprinti mokymąsi irpatobulinti įgūdžius. Tam reikalinga tam tikro laipsnio kokybinė interpretacija, kad būtų galimaįvertinti stebimo poveikio priežastis. Nustatant poveikį, reikia remtis holistiniu požiūriu. Politikųkūrėjams ir formuotojams reikia žinoti, kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis tinka.Greta tyrimų, kurie demonstruoja IKT naudą mokomajam dalykui, turėtų būti atlikti tyrimai,kurie padėtų išsiaiškinti, kaip IKT gali daryti teigiamą įtaką mokymosi procesui. Išsiaiškinimas,kaip IKT gali palaikyti tam tikrus mokymosi procesus ir tokiu būdu pagerinti pasiekimus,pareikalaus į procesą orientuoto metodo, vertinant IKT poveikį ateičiai. Reikalingi tolimesnityrimai, kurie parodys IKT poveikį platesnėms kompetencijoms ir už jų slypinčias naujoviškaspedagogines praktikas.8. Glaudžių ryšių tarp tyrimų ir praktikos kūrimas. Daugiau esminių, nedidelio masto irkoncentruotų IKT priemonių tyrimų turėtų būti derinama su tyrimais, kurie žymiai glaudžiau susijęsu praktika – vienas iš pirmyn vedančių kelių būtų diegti mokytojams ar tiems pedagogams, kuriepatys užsiima tiriamuoju darbu (patariami tyrėjų), kritišką ir apmąstymu paremtą požiūrį ir įtrauktimokyklas į tyrimo klausimų formulavimą. Be to, tyrimų rezultatai turėtų būti praktikams pateikiamitokiu būdu, kad pastariesiems būtų naudingi (informaciniai lapeliai, kuriuose išdėstomi įrodymai,paprasta prieiga prie tyrimų rezultatų ir atitinkamos priemonės perteikti pagrindines tyrimųišvadas).Tyrimai rodo, kad Europoje tarp nacionalinių IKT poveikio įrodymų egzistuoja geografinisdisbalansas. Šiuo atveju trūksta atitinkamų tyrimų ir (arba) tyrimai sunkiai prieinami dėl kalbos irtyrimo fragmentiškumo, kuris pastebimas būtent federalinėse sistemose. Todėl rekomenduojamaEuropos ir nacionaliniu lygmeniu sukurti mechanizmus, kurie mums leistų geriau susipažinti sutokių tyrimų rezultatais, pvz., įkurti nacionalinių, Europos ir tarptautinių tyrimų santraukų saugyklą.Joje turėtų būti kaupiami įvairių rūšių didelės ir mažos apimties tyrimai.9. Kokybiškesni tarpnacionaliniai IKT poveikio tyrimai. Atliekant tarptautinius palyginimusturėtų būti pereinama nuo pagrindinių duomenų prie kokybiškesnės įžvalgos, kaip besimokantieji, ojuo labiau – mokytojai, naudoja IKT.11. Požiūris į įrodymus ir jų sąryšį su sprendimų priėmimu. Tam tikroje srityje jau panaudotųskirtingų tyrimo metodų apžvalga gali padėti politikos kūrėjams nuspręsti, kuris konkretusnacionalinis metodas tinka jų švietimo tikslams ir kontekstui. Kita vertus, politikos kūrėjai turėtųatsižvelgti ir į tai, kad IKT poveikio vertinimas pagal besimokančiųjų pasiekimus ir pagrindiniųįgūdžių patobulinimą yra vienas iš poveikio vertinimo būdų, tačiau čia daroma prielaida, kadegzistuoja pastovi švietimo sistema, kurioje mokymasis mokykloje visų pirma reiškia iš ankstonustatytos žinių, įgūdžių ir supratimo apimties įsisavinimą. IKT galima naudoti įvairiais būdais,64
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėIKT poveikis ir nauda dėl to atitinkamai skirsis. Apžvalga parodė, kad IKT poveikis švietimui labaipriklauso nuo politinių tikslų ir yra sunkiai pamatuojamas tradiciniais švietimo standartais, todėltyrimuose dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik IKT, bet turėtų aprėpti ir platesnes temas, tokias kaipnaujovės, ir ieškoti instrumentų netikėtiems rezultatams bei procesams užfiksuoti ir surasti.12. Stambaus ir smulkaus masto IKT poveikio tyrinėjimų skatinimas. Bet kokie kiekybiniaiduomenys, gauti atliekant stambius nacionalinius tyrimus, turėtų būti papildomi iš smulkesniųtyrimų ar tyrinėjimo projektų gautais kokybiniai duomenimis. Smulkių situacijų analiziųprivalumas – jų kontekstas yra gilesnis, ko dažnai trūksta dideliems nacionaliniams artarptautiniams tyrinėjimams. Visi kokybiniai tyrimai savo ruožtu turėtų būti sustiprinti kiekybiniaisduomenimis, gautais vykdant nepriklausomus, kritiškus, ilgalaikius ir stambaus masto tyrimus sueksperimentinėmis ir kontrolinėmis grupėmis, siekiant patikrinti su pedagogika susijusius teiginius,pvz., pasiekimų pagerėjimą arba ilgalaikį pokytį. Tarptautiniai didelės apimties tyrimai turi tokįprivalumą, nes jie nepriklauso nuo nacionalinių kontekstų ir politikoje keliamų tikslų.65
- Page 13: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 16: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 20 and 21: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 22 and 23: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 24 and 25: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 26 and 27: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 28 and 29: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 30 and 31: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 32 and 33: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 34 and 35: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 36 and 37: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 38 and 39: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 40 and 41: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 42 and 43: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 44 and 45: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 46 and 47: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 48 and 49: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 50 and 51: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 52 and 53: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 54 and 55: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 56 and 57: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 58 and 59: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 60 and 61: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 62 and 63: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 66 and 67: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 68 and 69: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 70 and 71: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 72 and 73: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 74 and 75: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 76 and 77: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 78 and 79: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 80 and 81: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 82 and 83: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 84 and 85: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 86 and 87: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 88 and 89: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 90 and 91: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 92 and 93: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 94 and 95: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 98 and 99: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 100 and 101: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 102 and 103: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 104 and 105: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 106 and 107: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 108 and 109: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 110 and 111: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 112 and 113: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėapie savo tikslus su mokytojais, moksleiviais ir tėvais, siekdami, kad būtų pašalinti klaidingilūkesčiai, nereikalingos baimės ir suvaldytos abejonės.6. Teigiamo požiūrio į IKT kūrimas – mokyklų atsakomybė. Mokyklos turėtų pasinaudotiteigiamu požiūriu. Kad būtų pasiektas didesnis poveikis, svarbu, kad mokytojai paremtų IKTnaudojimą pedagoginiais būdais. Panašu, jog egzistuoja neatitikimas tarp IKT teikiamų galimybiųmokymuisi ir mokytojų realiai taikomų mokymo metodų. Dauguma mokytojų mano, kad IKT galipagerinti mokymosi rezultatus, tačiau jie galvoja, kad IKT nedaro jokio ar turi labai menką poveikįjų metodologijai. Didesnio poveikio galima pasiekti per praktinius mokymus, pateikiant lengvainaudojamą IKT paremtą medžiagą, per mokymąsi bendradarbiaujant ir dalijimąsi patirtimi sukolegomis ir taip užtikrinant patikimą infrastruktūrą, sužadinant mokytojų žinias apie jų dėstomądalyką, moksleivių motyvavimą bei sukuriant nesudėtingą prieigą prie tyrimų rezultatų.7. Mokslinių tyrimų skatinimas. Tokioje sudėtingoje srityje kaip švietimas ir pedagogikapoveikiui nagrinėti reikia pasitelkti kokybinius metodus. Atsiranda poreikis peržengti paprasčiausiostebėjimo ribas ir konkrečiau įvertinti mokyklų kontekstus, mokymosi situacijas bei mokymoprocesus, siekiant parodyti, kokiomis aplinkybėmis IKT paremta veikla gali sustiprinti mokymąsi irpatobulinti įgūdžius. Tam reikalinga tam tikro laipsnio kokybinė interpretacija, kad būtų galimaįvertinti stebimo poveikio priežastis. Nustatant poveikį, reikia remtis holistiniu požiūriu. Politikųkūrėjams ir formuotojams reikia žinoti, kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis tinka.Greta tyrimų, kurie demonstruoja IKT naudą mokomajam dalykui, turėtų būti atlikti tyrimai,kurie padėtų išsiaiškinti, kaip IKT gali daryti teigiamą įtaką mokymosi procesui. Išsiaiškinimas,kaip IKT gali palaikyti tam tikrus mokymosi procesus ir tokiu būdu pagerinti pasiekimus,pareikalaus į procesą orientuoto metodo, vertinant IKT poveikį ateičiai. Reikalingi tolimesnityrimai, kurie parodys IKT poveikį platesnėms kompetencijoms ir už jų slypinčias naujoviškaspedagogines praktikas.8. Glaudžių ryšių tarp tyrimų ir praktikos kūrimas. Daugiau esminių, nedidelio masto irkoncentruotų IKT priemonių tyrimų turėtų būti derinama su tyrimais, kurie žymiai glaudžiau susijęsu praktika – vienas iš pirmyn vedančių kelių būtų diegti mokytojams ar tiems pedagogams, kuriepatys užsiima tiriamuoju darbu (patariami tyrėjų), kritišką ir apmąstymu paremtą požiūrį ir įtrauktimokyklas į tyrimo klausimų formulavimą. Be to, tyrimų rezultatai turėtų būti praktikams pateikiamitokiu būdu, kad pastariesiems būtų naudingi (informaciniai lapeliai, kuriuose išdėstomi įrodymai,paprasta prieiga prie tyrimų rezultatų ir atitinkamos priemonės perteikti pagrindines tyrimųišvadas).Tyrimai rodo, kad Europoje tarp nacionalinių IKT poveikio įrodymų egzistuoja geografinisdisbalansas. Šiuo atveju trūksta atitinkamų tyrimų ir (arba) tyrimai sunkiai prieinami dėl kalbos irtyrimo fragmentiškumo, kuris pastebimas būtent federalinėse sistemose. Todėl rekomenduojamaEuropos ir nacionaliniu lygmeniu sukurti mechanizmus, kurie mums leistų geriau susipažinti sutokių tyrimų rezultatais, pvz., įkurti nacionalinių, Europos ir tarptautinių tyrimų santraukų saugyklą.Joje turėtų būti kaupiami įvairių rūšių didelės ir mažos apimties tyrimai.9. Kokybiškesni tarpnacionaliniai IKT poveikio tyrimai. Atliekant tarptautinius palyginimusturėtų būti pereinama nuo pagrindinių duomenų prie kokybiškesnės įžvalgos, kaip besimokantieji, ojuo labiau – mokytojai, naudoja IKT.11. Požiūris į įrodymus ir jų sąryšį su sprendimų priėmimu. Tam tikroje srityje jau panaudotųskirtingų tyrimo metodų apžvalga gali padėti politikos kūrėjams nuspręsti, kuris konkretusnacionalinis metodas tinka jų švietimo tikslams ir kontekstui. Kita vertus, politikos kūrėjai turėtųatsižvelgti ir į tai, kad IKT poveikio vertinimas pagal besimokančiųjų pasiekimus ir pagrindiniųįgūdžių patobulinimą yra vienas iš poveikio vertinimo būdų, tačiau čia daroma prielaida, kadegzistuoja pastovi švietimo sistema, kurioje mokymasis mokykloje visų pirma reiškia iš ankstonustatytos žinių, įgūdžių ir supratimo apimties įsisavinimą. IKT galima naudoti įvairiais būdais,64