A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

13.07.2015 Views

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėapie savo tikslus su mokytojais, moksleiviais ir tėvais, siekdami, kad būtų pašalinti klaidingilūkesčiai, nereikalingos baimės ir suvaldytos abejonės.6. Teigiamo požiūrio į IKT kūrimas – mokyklų atsakomybė. Mokyklos turėtų pasinaudotiteigiamu požiūriu. Kad būtų pasiektas didesnis poveikis, svarbu, kad mokytojai paremtų IKTnaudojimą pedagoginiais būdais. Panašu, jog egzistuoja neatitikimas tarp IKT teikiamų galimybiųmokymuisi ir mokytojų realiai taikomų mokymo metodų. Dauguma mokytojų mano, kad IKT galipagerinti mokymosi rezultatus, tačiau jie galvoja, kad IKT nedaro jokio ar turi labai menką poveikįjų metodologijai. Didesnio poveikio galima pasiekti per praktinius mokymus, pateikiant lengvainaudojamą IKT paremtą medžiagą, per mokymąsi bendradarbiaujant ir dalijimąsi patirtimi sukolegomis ir taip užtikrinant patikimą infrastruktūrą, sužadinant mokytojų žinias apie jų dėstomądalyką, moksleivių motyvavimą bei sukuriant nesudėtingą prieigą prie tyrimų rezultatų.7. Mokslinių tyrimų skatinimas. Tokioje sudėtingoje srityje kaip švietimas ir pedagogikapoveikiui nagrinėti reikia pasitelkti kokybinius metodus. Atsiranda poreikis peržengti paprasčiausiostebėjimo ribas ir konkrečiau įvertinti mokyklų kontekstus, mokymosi situacijas bei mokymoprocesus, siekiant parodyti, kokiomis aplinkybėmis IKT paremta veikla gali sustiprinti mokymąsi irpatobulinti įgūdžius. Tam reikalinga tam tikro laipsnio kokybinė interpretacija, kad būtų galimaįvertinti stebimo poveikio priežastis. Nustatant poveikį, reikia remtis holistiniu požiūriu. Politikųkūrėjams ir formuotojams reikia žinoti, kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis tinka.Greta tyrimų, kurie demonstruoja IKT naudą mokomajam dalykui, turėtų būti atlikti tyrimai,kurie padėtų išsiaiškinti, kaip IKT gali daryti teigiamą įtaką mokymosi procesui. Išsiaiškinimas,kaip IKT gali palaikyti tam tikrus mokymosi procesus ir tokiu būdu pagerinti pasiekimus,pareikalaus į procesą orientuoto metodo, vertinant IKT poveikį ateičiai. Reikalingi tolimesnityrimai, kurie parodys IKT poveikį platesnėms kompetencijoms ir už jų slypinčias naujoviškaspedagogines praktikas.8. Glaudžių ryšių tarp tyrimų ir praktikos kūrimas. Daugiau esminių, nedidelio masto irkoncentruotų IKT priemonių tyrimų turėtų būti derinama su tyrimais, kurie žymiai glaudžiau susijęsu praktika – vienas iš pirmyn vedančių kelių būtų diegti mokytojams ar tiems pedagogams, kuriepatys užsiima tiriamuoju darbu (patariami tyrėjų), kritišką ir apmąstymu paremtą požiūrį ir įtrauktimokyklas į tyrimo klausimų formulavimą. Be to, tyrimų rezultatai turėtų būti praktikams pateikiamitokiu būdu, kad pastariesiems būtų naudingi (informaciniai lapeliai, kuriuose išdėstomi įrodymai,paprasta prieiga prie tyrimų rezultatų ir atitinkamos priemonės perteikti pagrindines tyrimųišvadas).Tyrimai rodo, kad Europoje tarp nacionalinių IKT poveikio įrodymų egzistuoja geografinisdisbalansas. Šiuo atveju trūksta atitinkamų tyrimų ir (arba) tyrimai sunkiai prieinami dėl kalbos irtyrimo fragmentiškumo, kuris pastebimas būtent federalinėse sistemose. Todėl rekomenduojamaEuropos ir nacionaliniu lygmeniu sukurti mechanizmus, kurie mums leistų geriau susipažinti sutokių tyrimų rezultatais, pvz., įkurti nacionalinių, Europos ir tarptautinių tyrimų santraukų saugyklą.Joje turėtų būti kaupiami įvairių rūšių didelės ir mažos apimties tyrimai.9. Kokybiškesni tarpnacionaliniai IKT poveikio tyrimai. Atliekant tarptautinius palyginimusturėtų būti pereinama nuo pagrindinių duomenų prie kokybiškesnės įžvalgos, kaip besimokantieji, ojuo labiau – mokytojai, naudoja IKT.11. Požiūris į įrodymus ir jų sąryšį su sprendimų priėmimu. Tam tikroje srityje jau panaudotųskirtingų tyrimo metodų apžvalga gali padėti politikos kūrėjams nuspręsti, kuris konkretusnacionalinis metodas tinka jų švietimo tikslams ir kontekstui. Kita vertus, politikos kūrėjai turėtųatsižvelgti ir į tai, kad IKT poveikio vertinimas pagal besimokančiųjų pasiekimus ir pagrindiniųįgūdžių patobulinimą yra vienas iš poveikio vertinimo būdų, tačiau čia daroma prielaida, kadegzistuoja pastovi švietimo sistema, kurioje mokymasis mokykloje visų pirma reiškia iš ankstonustatytos žinių, įgūdžių ir supratimo apimties įsisavinimą. IKT galima naudoti įvairiais būdais,64

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėIKT poveikis ir nauda dėl to atitinkamai skirsis. Apžvalga parodė, kad IKT poveikis švietimui labaipriklauso nuo politinių tikslų ir yra sunkiai pamatuojamas tradiciniais švietimo standartais, todėltyrimuose dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik IKT, bet turėtų aprėpti ir platesnes temas, tokias kaipnaujovės, ir ieškoti instrumentų netikėtiems rezultatams bei procesams užfiksuoti ir surasti.12. Stambaus ir smulkaus masto IKT poveikio tyrinėjimų skatinimas. Bet kokie kiekybiniaiduomenys, gauti atliekant stambius nacionalinius tyrimus, turėtų būti papildomi iš smulkesniųtyrimų ar tyrinėjimo projektų gautais kokybiniai duomenimis. Smulkių situacijų analiziųprivalumas – jų kontekstas yra gilesnis, ko dažnai trūksta dideliems nacionaliniams artarptautiniams tyrinėjimams. Visi kokybiniai tyrimai savo ruožtu turėtų būti sustiprinti kiekybiniaisduomenimis, gautais vykdant nepriklausomus, kritiškus, ilgalaikius ir stambaus masto tyrimus sueksperimentinėmis ir kontrolinėmis grupėmis, siekiant patikrinti su pedagogika susijusius teiginius,pvz., pasiekimų pagerėjimą arba ilgalaikį pokytį. Tarptautiniai didelės apimties tyrimai turi tokįprivalumą, nes jie nepriklauso nuo nacionalinių kontekstų ir politikoje keliamų tikslų.65

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėapie savo tikslus su mokytojais, moksleiviais ir tėvais, siekdami, kad būtų pašalinti klaidingilūkesčiai, nereikalingos baimės ir suvaldytos abejonės.6. Teigiamo požiūrio į IKT kūrimas – mokyklų atsakomybė. Mokyklos turėtų pasinaudotiteigiamu požiūriu. Kad būtų pasiektas didesnis poveikis, svarbu, kad mokytojai paremtų IKTnaudojimą pedagoginiais būdais. Panašu, jog egzistuoja neatitikimas tarp IKT teikiamų galimybiųmokymuisi ir mokytojų realiai taikomų mokymo metodų. Dauguma mokytojų mano, kad IKT galipagerinti mokymosi rezultatus, tačiau jie galvoja, kad IKT nedaro jokio ar turi labai menką poveikįjų metodologijai. Didesnio poveikio galima pasiekti per praktinius mokymus, pateikiant lengvainaudojamą IKT paremtą medžiagą, per mokymąsi bendradarbiaujant ir dalijimąsi patirtimi sukolegomis ir taip užtikrinant patikimą infrastruktūrą, sužadinant mokytojų žinias apie jų dėstomądalyką, moksleivių motyvavimą bei sukuriant nesudėtingą prieigą prie tyrimų rezultatų.7. Mokslinių tyrimų skatinimas. Tokioje sudėtingoje srityje kaip švietimas ir pedagogikapoveikiui nagrinėti reikia pasitelkti kokybinius metodus. Atsiranda poreikis peržengti paprasčiausiostebėjimo ribas ir konkrečiau įvertinti mokyklų kontekstus, mokymosi situacijas bei mokymoprocesus, siekiant parodyti, kokiomis aplinkybėmis IKT paremta veikla gali sustiprinti mokymąsi irpatobulinti įgūdžius. Tam reikalinga tam tikro laipsnio kokybinė interpretacija, kad būtų galimaįvertinti stebimo poveikio priežastis. Nustatant poveikį, reikia remtis holistiniu požiūriu. Politikųkūrėjams ir formuotojams reikia žinoti, kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis tinka.Greta tyrimų, kurie demonstruoja IKT naudą mokomajam dalykui, turėtų būti atlikti tyrimai,kurie padėtų išsiaiškinti, kaip IKT gali daryti teigiamą įtaką mokymosi procesui. Išsiaiškinimas,kaip IKT gali palaikyti tam tikrus mokymosi procesus ir tokiu būdu pagerinti pasiekimus,pareikalaus į procesą orientuoto metodo, vertinant IKT poveikį ateičiai. Reikalingi tolimesnityrimai, kurie parodys IKT poveikį platesnėms kompetencijoms ir už jų slypinčias naujoviškaspedagogines praktikas.8. Glaudžių ryšių tarp tyrimų ir praktikos kūrimas. Daugiau esminių, nedidelio masto irkoncentruotų IKT priemonių tyrimų turėtų būti derinama su tyrimais, kurie žymiai glaudžiau susijęsu praktika – vienas iš pirmyn vedančių kelių būtų diegti mokytojams ar tiems pedagogams, kuriepatys užsiima tiriamuoju darbu (patariami tyrėjų), kritišką ir apmąstymu paremtą požiūrį ir įtrauktimokyklas į tyrimo klausimų formulavimą. Be to, tyrimų rezultatai turėtų būti praktikams pateikiamitokiu būdu, kad pastariesiems būtų naudingi (informaciniai lapeliai, kuriuose išdėstomi įrodymai,paprasta prieiga prie tyrimų rezultatų ir atitinkamos priemonės perteikti pagrindines tyrimųišvadas).Tyrimai rodo, kad Europoje tarp nacionalinių IKT poveikio įrodymų egzistuoja geografinisdisbalansas. Šiuo atveju trūksta atitinkamų tyrimų ir (arba) tyrimai sunkiai prieinami dėl kalbos irtyrimo fragmentiškumo, kuris pastebimas būtent federalinėse sistemose. Todėl rekomenduojamaEuropos ir nacionaliniu lygmeniu sukurti mechanizmus, kurie mums leistų geriau susipažinti sutokių tyrimų rezultatais, pvz., įkurti nacionalinių, Europos ir tarptautinių tyrimų santraukų saugyklą.Joje turėtų būti kaupiami įvairių rūšių didelės ir mažos apimties tyrimai.9. Kokybiškesni tarpnacionaliniai IKT poveikio tyrimai. Atliekant tarptautinius palyginimusturėtų būti pereinama nuo pagrindinių duomenų prie kokybiškesnės įžvalgos, kaip besimokantieji, ojuo labiau – mokytojai, naudoja IKT.11. Požiūris į įrodymus ir jų sąryšį su sprendimų priėmimu. Tam tikroje srityje jau panaudotųskirtingų tyrimo metodų apžvalga gali padėti politikos kūrėjams nuspręsti, kuris konkretusnacionalinis metodas tinka jų švietimo tikslams ir kontekstui. Kita vertus, politikos kūrėjai turėtųatsižvelgti ir į tai, kad IKT poveikio vertinimas pagal besimokančiųjų pasiekimus ir pagrindiniųįgūdžių patobulinimą yra vienas iš poveikio vertinimo būdų, tačiau čia daroma prielaida, kadegzistuoja pastovi švietimo sistema, kurioje mokymasis mokykloje visų pirma reiškia iš ankstonustatytos žinių, įgūdžių ir supratimo apimties įsisavinimą. IKT galima naudoti įvairiais būdais,64

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!