A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė2. Įtraukti naujas kompetencijas į mokymo programas ir vertinimo schemas. Daugumaapžvelgtų tyrimų rodo, kad IKT turi įtakos kompetencijų ugdymui – ypač komandiniam darbui,savarankiškam mokymuisi ir aukštesnio lygio mąstymui – toms kompetencijoms, kurios dar nėrapripažįstamos daugelio švietimo sistemų. Šios kompetencijos turėtų būti oficialiai įtrauktos įmokymo programą ir jų vertinimo būdai turėtų būti išnagrinėti. Tai yra svarbūs naujo ir pasikeitusiougdymo konteksto rezultatai.3. Įgyvendinti naujas tęstinio profesinio ugdymo formas darbo aplinkoje ir jas įtraukti įmokymąsi visą gyvenimą bei mokymąsi bendradarbiaujant. Naujas požiūris į mokytojųkvalifikacijos kėlimą turėtų būti gerokai labiau susijęs su mokymosi visą gyvenimą, žinių dalijimosiir mokymosi bendradarbiaujant koncepcija. Kad įgytų daugiau pasitikėjimo, mokytojai turi sugebėtipatobulinti IKT įgūdžius ir įgauti daugiau pedagoginių žinių, o tai yra aktyvesnis būdas, palygintisu ankstesniu. Mokytojai turi tapti aktyviais savo pačių mokymosi proceso kūrėjais. Šiam procesuireikia profesinės aplinkos ir kultūros, kuri leidžia mokytojams tai daryti. Eksperimentinis požiūris įIKT naudojimą kasdienėje praktikoje yra labai svarbus veiksnys siekiant pagerinti mokytojųpedagoginę kompetenciją. Mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos turėtų būti labiau paremtosmokykla ir pritaikytos konkretiems mokytojų poreikiams bei atitikti asmeninius ir su mokomuojudalyku arba su projektu susijusius poreikius. Tęstinis profesinis rengimas turėtų būti svarbiausiasdalykas, kad mokytojai galėtų išmokti, kaip tobulinti savo įgūdžius. Atvirus kursus turėtų pakeisti įpraktiką orientuoti projektai praktinėje darbo aplinkoje. Pirminis mokytojų mokymas IKT srityje,kurio neapima ši apžvalga, taip pat yra laikomas svarbia sritimi, kurią ateityje reikėtų tobulinti šaliakonkrečių mokytojų mokymosi dirbant gerinimo priemonių.4. Sukurti aiškią politinę valią ir investuoti į IKT konsolidavimą. Šiame tyrime išnagrinėtosvalstybės gavo naudos iš didelių investicijų ir stiprios politinės valios skatinti IKT švietime. Be šitonegalima pasiekti didesnės įtakos mokymui ir mokymuisi. Duomenys, kad IKT turi daugiausiaiįtakos IKT subrendusioms mokykloms ir mokytojams, rodo, jog IKT naudojimosi procese yraatspirties arba kritinis taškas. Prieš tą tašką, atrodo, vyksta mažai pokyčių, o investicijos, atrodo,mažai atsiperka. Kai tas pokytis įvyksta – nauda didėja. Reikia dirbti, kad dauguma mokyklų(pavyzdžiui, 80 proc. iki 2010), ne tik pirmosios įdiegę, pasiektų IKT subrendimo tašką. Vienas išbūdų eiti į priekį – pasinaudoti turimais IKT pasitikinčių naudotojų (mokinių, mokytojų, direktorių,IKT ekspertų) sugebėjimais mokyklų viduje ir išorėje (tėvai, bendruomenės centrai,bibliotekininkai, muziejai).Antras svarbus dalykas IKT konsolidavimui yra dėmesys turiniui ir paramos paslaugosmokyklose. Norint sėkmingai įdiegti IKT būtina užtikrinti galimybę naudotis interaktyviuskaitmeniniu turiniu. Buvo nustatyta, kad nepakankamos galimybės naudotis tinkamu skaitmeniniuturiniu, susiję autorių teisių klausimai ir leidimų kainos yra pagrindinės kliūtys IKT naudojimuimokyklose, todėl reikia daugiau veiksmų bei sprendimų nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Viena išrekomendacijų yra sujungti popierinio ir skaitmeninio turinio rinkas bei suderinti požiūrį į leidimusbei turinio akreditavimą. Yra būdų kaip suderinti visus pirkimus ir tuo pačiu išlaikyti atskirųinstitucijų autonomiją bei nepriklausomybę (pvz., faktiniu naudojimu paremtas bendrasissusitarimas). Pakankamos IKT paramos ir priežiūros sutartys, užtikrinančios įrangos kokybęmokykloms, yra būtinos, norint, kad IKT įtaka mokymui ir mokymuisi būtų didesnė.5. IKT strategijų integravimas į mokyklos bendrąsias strategijas. Kaip patvirtina naujausiįrodymai, mokytojai, kurie vertina patirtą IKT poveikį kaip labiau teigiamą, dažniausiai sutinkamimokyklose, kurių vadovai pritaikė IKT mokyklos vertybių ir tikslų vystymui palaikyti. Jeigu IKTstrategija integruojama į mokyklos bendrąją strategiją, IKT sukuriamos didžiausios galimybėsatlikti pokyčių katalizatoriaus funkciją. Be to, šią bendrąją strategiją turi vystyti ir vertinti visimokyklos nariai, o ne vien mokyklos vadovas, bendradarbiaudamas su IKT koordinatoriumi, tokiubūdu diegiant bendradarbiavimo ir įsipareigojimo kultūrą bei sukuriant didesnes garantijas, jogpolitika iš tikro padės išspręsti problemą, su kuria susiduria mokytojai ir moksleiviai. Kalbėkitės63