A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė1. INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOSŠVIETIMEŠvietimas kiekvieno žmogaus gyvenime atlieka svarų vaidmenį, ypač dabar, kai gyvenameinformacinėje ar žinių visuomenėje. Svarbūs informacinės visuomenės iššūkiai mokyklai. Atsirandanaujos bendravimo ir darbo formos, keičiasi išsilavinimo ir įgūdžių tobulinimo poreikiai. Šalies,valstybės gerovė iš esmės priklauso nuo to, kaip visuomenė pasirengusi ir geba gyventi su tomisnaujovėmis, pritaikyti jas kasdieninėms reikmėms.Nuo švietimo priklauso, ar jaunoji karta ateis į universitetus ir darbo vietas įgijusi reikalingųdarbo su naujosiomis technologijomis įgūdžių, ar ji bus pasirengusi savarankiškai dirbti ir mokytisinformacija perkrautame ir nuolat skubančiame pasaulyje.Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietimo sistemoje – įvairialypisuždavinys. Jis susijęs ne tik su daugeliu švietimo sričių, mokykloje mokomais dalykais, bet ir suplatesniais klausimais, tokiais kaip lietuvių kalbos naudojantis informacinėmis technologijomisbūklė, žalingo turinio informacijos prieinamumas nepilnamečiams, informacinių technologijųdiegimo švietimo sistemoje valdymas.1.1. IKT diegimo į švietimą motyvaiNuo kompiuterių integravimo į švietimą pradžios esama įvairių nuomonių, kodėl IKT turėtųbūti diegiamos į mokymą ir mokymąsi. Prirašyta daugybė mokslinių straipsnių, rengiamosdiskusijos, apžvalgos. Mokslininkai ir švietimo specialistai dažniausiai nurodo įvairiusekonominius, profesinius, socialinius, visuomeninius, kultūrinius, tradicinius ir moderniuspedagoginius motyvus, skatinančius kompiuterizuoti švietimą. Vieni išskiria keturias kompiuteriųintegravimo į švietimą priežastis, priklausančias nuo skirtingų IKT taikymo tikslų (pavyzdžiui,R. McCormic), kiti – šešis (pavyzdžiui, D. G. Hawkridge). Dauguma šiandienos mokslininkųremiasi apibendrintu IKT diegimo į švietimą trijų paradigmų (motyvų) modeliu.Ekonominis motyvas. Informacinės technologijos įsigali pramonėje, versle ir kitose ūkiosrityse. Šalies ekonominė gerovė, jos galimybės konkuruoti globalioje Europos ir viso pasauliorinkoje priklauso nuo visų jos piliečių pasirengimo veiksmingai taikyti savo darbe modernias IKTpriemones. Kompiuterinis raštingumas – darbo jėgos („žmogiškojo kapitalo“) kokybės rodiklis.Teigiama, kad visi studentai ir mokiniai dar mokykloje turėtų įgyti žinių, kurių prireiks jų ateitiesdarbe, išmanyti naująsias technologijas ir išmokti naudotis kompiuterių priemonėmis. Tai gilusekonominis motyvas.Socialinis, visuomeninis motyvas. Įvairiose visuomeninės veiklos srityse ir politikoje įsigalielektroninės valdžios, elektroninės demokratijos idėjos. Informacijos sprogimas, spartikomunikacijų tinklo plėtra atvėrė naujas galimybes gauti bei skleisti informaciją, bendrauti, išsakytisavo nuomonę ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Teigiama, jog nuosugebėjimo naudoti šiuolaikines IKT priemones, gauti, apdoroti ir skleisti informaciją priklausyspiliečio galimybės dalyvauti įvairių pasaulio ir krašto socialinių bei politinių bendruomeniųveikloje, įtakoti visuomenės raidą. Tai neabejotinas visuomeninis motyvas.Visuomeninis motyvas glaudžiai siejasi su socialinėmis visuomenės reikmėmis, socialiniaisIKT taikymo visuomenėje aspektais. IKT įsigali valstybės valdyme ir socialinių paslaugų sferoje,kuriamos „elektroninės vyriausybės“. Mokėjimas pasinaudoti kompiuterių priemonėmis tampavisaverčio socialinio gyvenimo prielaida: nuo jo priklauso piliečio galimybės gauti informaciją,pasinaudoti savo teisėmis ir teikiamomis socialinėmis garantijomis. Nevienodos moksleiviųgalimybės naudotis kompiuteriais bei įgyti informacinių gebėjimų gali tapti socialinės nelygybės irvisuomenės susiskaldymo priežastimi.6