Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėnaudojamos bendravimui tarp mokytojų nei tarp mokytojų ir mokinių, taip palyginti ganamažas bendradarbiavimas tarp mokyklos ir namų.• Nepaisant aukštų mokytojų bendravimo naudojantis IKT rodiklių, teigiama IKT įtakabendradarbiavimui ir tarpusavio žinių dalijimuisi yra tik vidutinė.• Apie 50 proc. tėvų naudoja IKT bendraudami su savo vaiko mokykla. Paprastai šie tėvaiįvertina, kad bendravimas su mokytojais arba mokykla tapo patogesnis, mažiau gaištamalaiko, greičiau galima gauti informaciją. Tačiau šio bendravimo įtaką tėvai vertina tikvidutiniškai.• Namie mokiniai IKT naudoja bendradarbiaudami su klasės draugais, daugiausia –atlikdami namų darbus. Jie dažniausiai naudojasi elektroniniu paštu, pokalbių kambariaisir mobiliaisiais telefonais.• Galiausiai pastebėta, kad nepaisant plataus IKT naudojimo bendradarbiauti tarpmokyklos ir namų, didesnė mokytojų ir mokyklų vadovų dalis visai arba labai mažaisupranta, kad mokyklos ir namų bendradarbiavimas tampa vis svarbesniu mokymosiproceso veiksniu.Atskirų mokyklų esamos sąlygos yra svarbus veiksnys IKT naudojimo įtakai. „Nordic 2006“tyrimas parodė labai įdomų sąlygų, įtakojančių IKT naudojimą, raidą.• Ar IKT infrastruktūra įtakoja IKT naudojimą? Pagal „E-learning Nordic 2006“ – taip,įtakoja.• Ar IKT tikslai garantuoja IKT integraciją? Daugelį metų buvo plėtojamos IKT strategijosir dauguma mokyklų turi IKT strategijas. Tačiau šis tyrimas rodo, kad beveik nėraskirtumo tarp mokyklų, kurios išsikėlė aiškius IKT tikslus, ir kurios jų neturi.• Kokią įtaką IKT turi mokytojų dalyvavimui kompetencijų plėtroje? Dauguma mokyklųsudaro sąlygas mokytojų IKT kompetencijų plėtrai. Tačiau tyrimas rodo, kad tik du ištrijų mokytojų dalyvavo IKT kompetencijų tobulinime ir tik vienas iš trijų šių mokytojųjaučiasi tvirtai naudodamas IKT, taigi nepastebima jokia ypatinga IKT įtaka.• Ar pastebimas didesnis IKT naudojimas tose mokyklose, kurios dalyvauja IKTprojektuose? Daugumoje šalių IKT projektai yra inicijuojami suteikiant mokytojams IKTnaudojimo patirties ir inspiruoja kitus naudoti IKT. Tačiau lyginant mokyklas, kuriosdalyvauja IKT projektuose su mokyklomis, nedalyvaujančiomis tokiuose projektuose,nepastebimas skirtumas, kaip IKT įtakoja mokytojų ir mokinių patirtį.• Kokios kliūtys trukdo pasiekti didesnę IKT naudojimo įtaką? Šis tyrimas rodo, kadpagrindinė priežastis, stabdanti IKT integraciją, vis dar yra technologijų ir kompetencijųplėtra.2.5.3. Mokyklų dalyvavimas IKT projektuoseVisose keturiose valstybėse per pastaruosius kelerius metus buvo vykdomi įvairūs IKTprojektai tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, „IT i skolan“ – Švedijoje,„Prosjekt Innovasjon i Læring, Organisasjon og Teknologi“ (PILOT) – Norvegijoje, „IT og Medieri Folkeskolen“ (ITMF) – Danijoje. Dauguma Suomijos, Norvegijos ir Danijos mokyklų,dalyvavusių Šiaurės šalių e. mokymo projekte 2006 metais, taip pat dalyvavo ir kituose su IKTnaudojimu susijusiuose projektuose. Švedijoje mokyklų, dalyvaujančių panašiuose projektuose,skaičius yra gerokai mažesnis – taip greičiausiai yra dėl to, kad Švedijos mokyklose nacionaliniulygmeniu iniciatyva buvo vykdyta 1999–2000 metais, o šiuo metu nėra jokių naujų nacionaliniųiniciatyvų.48
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė80%67%73%60%59%40%43%20%0%12 pav. Mokyklų, dalyvavusių bent viename IKT projekte per paskutinius trejus metus, skaičius.Nors įvairiems IKT projektams buvo skirta daug išteklių bei laiko, tačiau norimo poveikio jienedavė – IKT naudojimo lygis mokyklose išliko daugmaž toks pat. Vertinant šiuos rezultatus reikiaatkreipti dėmesį, kad kai kurie projektai buvo skirti IKT naudojimui konkrečiose disciplinose. Taiginegalima tikėtis, kad jie darytų įtaką visai mokyklai. Tačiau daugumoje projektų buvo iškeltas irplatesnis tikslas – konkrečias praktikas bei patirtį perduoti kitiems mokytojams, taip juospaskatinant pradėti naudoti IKT priemones savo pamokose. Pavyzdžiais galėtų būti Suomijos„Snöballen“ bei Danijos „IT and Medias in Primary School“ projektai. ITMF projekto vertinimasparodė, kad projektas taip ir liko izoliuotas siauroje srityje ir nepasiekė užsibrėžtų platesnių tikslų.Nors projektai yra įdomūs ir naudingi juose dalyvaujantiems, tačiau jie nėra toliau vystomipasibaigus jų terminui, įgyta patirtis nėra perduodama kitiems ir laikui bėgant jų poveikisnublanksta. Norint to išvengti, mokyklos administracija turėtų skirti daugiau dėmesio išskiriantgeriausias praktikas bei jas įtraukiant į mokyklos veiklą.2.5.4. IKT naudojimą slopinantys ir skatinantys veiksniaiNaujų procedūrų bei praktikų įvedimas mokykloje yra nelengvas procesas. Organizaciniaiveiksniai gali tiek skatinti, tiek ir slopinti IKT naudojimą. Jie gali būti išoriniai arba vidiniai.Pateiktoje schemoje vidiniai veiksniai pateikiami vidiniame, o išoriniai – išoriniame žiede (13 pav.).49