A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

More documents

Recommendations

Info

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėkad tai naudinga jo pamokoms, naudoja, jei ne – nenaudoja. Suomijos mokytojai mano, kad VMAnesprendžia daugumos pedagoginių problemų ir neatitinka pedagoginių poreikių. Tradinis IKTnaudojimas klasėse, manoma, kad yra produktyvesnis mokiniams.Nacionaliniu lygmeniu mokinių IKT kompetencijos niekaip nevertinamos (nėra jokiųpažymėjimų, kreditų, kitokių vertinimo schemų). Kai kurios mokyklos naudoja kompiuterinioraštingumo pažymėjimą. Taip pat nėra ir organizuoto IKT kompetencijų vertinimo, pavyzdžiui, el.aplankų (portfolio). Mokyklos nėra nei kontroliuojamos, nei prižiūrimos, kaip jos taiko IKTmokyme.IKT naudojimą mokyklose apibendrinsime pagal Suomijos ekspertų pateiktą „Insight“ataskaitą 42 . Pagrindiniai Suomijos IKT taikymo mokyklose pasiekimai išdėstyti 7 lentelėje.7 lentelė. Suomijos IKT taikymo mokyklose praktikaIKT ir mokymoprogramaTechninė irpedagoginė paramaIntranetonaudojimasmokykloseIKT planas irkompetencijosbesimokantiesiemsNaujoji nacionalinė ugdymo programa pagrindiniam ugdymui buvoparengta 2004 sausį, pradedant mokymo programas savivaldybėse irmokyklose. Ši programa įpareigoja mokyklas parengti strategijas – iki šioltai buvo tik rekomendacija. Šiuo metu trečdalis mokyklų jau apibrėžiainformacinių technologijų padėtį mokykloje, susieja IKT su mokymosiprocesu.Šiuolaikinės technologijos susietos su nuolatiniu technologijųtobulėjimu, ir naujų produktų pasirodymu kasdien. Vaikai ir jaunimaspaprastai yra patyrę šių technologijų naudotojai, tačiau jiems nuolat reikiapriminti apie etinius ir estetinius technologijų naudojimo aspektus.Mokyklos užduotis – padaryti taip, kad visi mokiniai įgytų įgūdžius,reikalingus naudojantis IKT, t.y., pašalinti esminius skirtumus tarp IKTnaudotojų berniukų ir mergaičių. Šiuo metu dominuojantys IKT naudotojaiir kūrėjai – vyrai, tad ši užduotis bus nemažas iššūkis mokykloms.Tarpdisciplininė tema, pavadinta „Žmonės ir technologijos“, siekiapagelbėti mokiniams suvokti ryšį tarp mokinių ir technologijų ir suvokti,kokios svarbios technologijos gali būti kasdieniame gyvenime. Pagrindinisišsilavinimas turėtų suteikti pagrindines žinias apie jas, plėtotę, skatintimąstyti ir diskutuoti etiniais, moraliniais ir lygybės klausimais. Tam tikriinstruktažai turėtų lavinti mokinių supratimą apie pagrindinius technologijųnaudojimo principus.Kad sėkmingai pasiektų užsibrėžtus tikslus, mokyklos turi turėti irreikiamą IKT kiekį mokyklose, taip pat prieigą prie interneto bei tinkamaiparengtus kompetentingus mokytojus.Nacionalinė švietimo strategija teigia, kad mokinius mokyti reikia taip,kad jie laisvai naudotųsi IKT, o taip pat ir kitomis technologijų formomis.Šiuo klausimu yra parengtos rekomendacijos. Idealiu atvejupenkiasdešimčiai kompiuterių turėtų būti priskirtas vienas techninisdarbuotojas.Nėra jokių rekomendacijų, kaip naudotis intranetu mokyklose. Kaikuriais atvejais mokyklos gali jungtis su vietiniais valdžios organais irviešosiomis bibliotekomis naudojantis intranetu, kadangi kai kuriosmokyklos ir bibliotekos naudojasi to paties interneto tiekėjo resursais.Visos ugdymo institucijos užsibrėžė tam tikrų informacinių strategijų2003 metais. Jose galima rasti planus, infrastruktūros vizijas, kompetencijųugdymą, pedagoginius ir techninius IKT naudojimo aspektus. Čia itin42 http://insight.eun.org/ww/en/pub/insight/misc/country_report.cfm?38
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėVertinimo sistemaStebėsenaNovatoriški IKTprojektaigausu mokyklos, kaip savarankiškos institucijos, planavimo apraiškų.Kai kurios mokyklos turi kompiuterinio raštingumo standartus, bet tonereikalauja nacionalinė programa. Suomijos informacinės visuomenės<strong>centras</strong> (Finnish Information Society Development Centre – TIEKE) 43inicijavo kompiuterinio raštingumo standartus. Ši nacionalinė įstaiga atviravisiems piliečiams, norintiems įgyti kompiuterinio raštingumo pagrindus.Komunikaciniai devintokų gebėjimai. 2003 m. pavasarį buvo vertinamidevintokai iš 100 suomiškai kalbančių valstybinių bendrojo lavinimomokyklų ir 11 švediškai kalbančių valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų.Vertinime dalyvavo 3898 mokinių. Visi dalyviai pildė klausimyną ir 1220imties moksleivių pildė komunikacijos testą. Informacija buvo renkama iriš mokytojų bei vadovų. 320 skirtingų dalykų mokytojų pildė klausimynus.Trečdalis klausimų buvo apie informacijos gavimą iš interneto, rašymokomunikacijos testas ir diskusijos. Geriausius įvertinimus mokiniai gavo išrašymo komunikacijos. Bendras kompetencijos lygmuo teste yra apie56 %, o tai pakankama.Virtualiosios mokyklos projektas yra nacionalinės informacinėsvisuomenės programos dalis. Projektas pradėtas 1999 m. ir jo tikslas buvoplėtoti Suomijos mokyklų sistemos lankstumą ir įvairiapusiškumąnaudojantis IKT. Virtualiosios mokyklos pagrindas yra naudotojo sąsaja,vadinama portalu, kurio paskirtis – dalintis gerąja patirtimi, teiktiinformaciją apie mokymosi galimybes ir pateikti mokymosi priemones.Atsakomybė už nuotolinio mokymosi plėtotę tenka pačioms mokykloms irkitoms ugdymo institucijoms. Virtualiosios mokyklos portalas yra dalisprojekto Edu.fi, palaikomo Suomijos nacionalinės švietimo sistemosvadovų. Portalo adresas internete: www.edu.fi/viruaalikoulu (suomių k.).Vidurinėse mokyklose mokymosi tinklai sudaryti iš skirtingų lygmenųir besimokantieji gali rinktis – mokytis dalį kurso arba visą kursą (taip patnuotoliniu būdu). Dažniausiai mokymai organizuojami derinantakivaizdinius susitikimus ir mokymąsi nuotoliniu būdu. Pradiniame irviduriniame ugdyme yra daugiau vietinių ir regioninių bendradarbiavimoapraiškų, čia nuotolinis mokymasis diegiamas tam, kad būtų užtikrintaplatesnė mokymosi kursų pasiūla ar net garantuota privalomų kursų pasiūlavisiems lygmenims (tai būdinga rečiau apgyvendintose rytų ir šiaurėsSuomijos teritorijose).Vienas iš virtualiosios mokyklos plėtojimo tikslų yra lanksčiųkokybiškų studijų parengimas. Tęsiant mokytojų IKT mokymus pasikeitėnuomonė apie apsirūpinimą švietimo resursais. Naudojimasis IKT padarėmokymąsi kur kas efektyvesnį. Projektinis darbas ir mokymosi metodaibendradarbiaujant kur kas sėkmingesni naudojantis IKT.Pasikalbėjus su keletu Suomijos švietimo ekspertų, galima numatyti, kad mokymosi aplinkaimokyklose ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Suomijos nacionalinė švietimo taryba rūpinasimokymosi mokyklose kokybe, tam kasmet skiriama apie 4 milijonai eurų.Gausu įvairios mokomosios medžiagos, Suomijos nacionalinė švietimo taryba skatinakompanijas kurti ir patekti mokykloms įdomias, konstruktyvias mokomąsias programas, skelbti jas43 http://www.tieke.fi/in_english/39
Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
Page 3 and 4: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 13: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 16: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 88 and 89:
Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 90 and 91:
Page 92 and 93:
Page 94 and 95:
Page 96 and 97:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158:
show all

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?