A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėkuriamomis SURFnet ir Kennisnet kompanijų. Temos apima tinkloadministravimą, saugumo užtikrinimą, srautinį vaizdą, grupinį darbą,bendradarbiavimą tinkle ir kt.Vienas Europos mokyklų tinklo dalyvis olandas pranešė, kad Nyderlanduose nauja IKTorganizacija, sujungianti Kennisnet ir ICT op School, buvo dalis reakcijos į besikeičiančias sąlygassujungiant paslaugų teikimą ir vartotojų poreikių žinojimą.2.3. Suomija: natūralus IKT naudojimas visose veikloseSuomijos mokyklose, skirtingai negu Jungtinės Karalystės, nėra privalomojo IKT dalykojokioje mokymo pakopoje. Savo nuožiūra mokyklos gali rinktis ir mokyti IKT – priklausomai nuomokinių, tėvų poreikių, mokyklos galimybių.Naujasis Suomijos pagrindinio ugdymo mokymo turinys priimtas 2004 metų pradžiojebendradarbiaujant savivaldybėms ir mokykloms – nacionalinė programa. Naujasis mokymo turinysįpareigoja mokyklas rengti savas mokymo strategijas – iki šiol tai tebuvo tik rekomenduojama. Šiuometu apie trečdalis mokyklų pasirinko IKT taikymą ugdymo procese ir integravimą į įvairiusdalykus.Suomijos mokyklose siekiama parodyti mokiniams, kad šiais laikais egzistuoja itin stiprusžmogaus ir IKT ryšys, tad labai svarbu suvokti IKT prasmę ir reikšmę kasdieniame gyvenime.Pagrindinis išsilavinimas turėtų suteikti mokiniams pradines IKT žinias, IKT plėtrą, parodytimokiniams, ką jie gali nuveikti naudodamiesi IKT, diskutuoti IKT temomis – etine, moraline,kokybine prasme. Šie mokymai ir refleksijos turi išplėsti mokinių suvokimą apie naudojimąsipriemonėmis, technine įranga ir mokyti juos, kaip naudotis jais.Kad pasiektų tikslų, numatytų nacionalinėje strategijoje, mokyklos turi turėti tam tikrąpagrindinę techninę įrangą ir kompetentingus mokytojus.Nacionalinė strategija numato skirtingus vidurinio ugdymo lygmenis; mokiniai juos renkasipagal savo gebėjimus. Mokiniai mokomi ir kaip naudotis IKT, ir kitokių darbo su IKT formų. Kadparodytų, kaip naudotis IKT, mokiniai turi išsiugdyti svarbius informacinės visuomenės piliečiogebėjimus, taip pat gebėjimus, reikalingus naudotis informacija ir informacinėmis technologijomis,kitomis technologinėmis priemonėmis.Iš esmės nacionalinė strategija nenubrėžia mokykloms konkrečių gairių, kaip naudoti IKT.Nacionalinėje mokymo programoje yra šiek tiek užsimenama apie IKT taikymus, tačiau tai tikbendriausi teiginiai. Mokyklos raginamos parengti IKT taikymo strategiją ir turėti ją kaip mokyklosprogramos dalį. Be abejo, šių dokumentų kokybė yra labai skirtinga – priklausomai nuo konkrečiosmokyklos.Šiuolaikinės technologijos Suomijos mokyklose vis labiau naudojamos, tačiau tai priklausonuo mokytojų (pavyzdžiui, naudojami socialiniai tinklai, tinklaraščiai, virtualiosiosbendradarbiavimo aplinkos, interaktyviosios lentos, ausinukai, plačiajuosčio tinklo taikomosiosgalimybės). Ne visi mokytojai naudoja kiekvieną technologinę naujovę, tačiau visos šios naujovėsvienaip ar kitaip naudojamos Suomijos mokyklose. Mokytojams rengiama daugybė kursų, kuriuosejie supažindinami su visomis šiomis naujovėmis. Tačiau statistikos apie tai, kaip šie nauji metodainaudojami pamokose, nėra (tai teigia pačių suomių įvairūs šaltiniai).Administravimui ir bendradarbiavimui IKT daugelį metų naudojamos Suomijos mokyklose.Taigi administravimo informacinės sistemos ir virtualiosios mokymosi aplinkos yra pažįstamosvisoms mokykloms. Mokyklų administravimas vis labiau ir labiau integruojama į savivaldybes irnacionalinį lygmenį – tai yra kompiuterių paslaugos ir priežiūra perkeliama į aukštesnį lygmenį.Tačiau virtualiųjų mokymosi aplinkų naudojimas priklauso nuo konkretaus mokytojo – jei jis mato,37