A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėMatematikos ir informatikos institutas (MII) Švietimo informacinių technologijų centroužsakymu jam vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą „Švietimasinformacinei visuomenei“ 2008 m. liepos–spalio mėnesiais atliko mokslinį tyrimą „Įvairių šaliųinformacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) diegimo patirties analizė“.Darbą atliko:Prof. dr. Valentina Dagienė, MII Informatikos metodologijos skyriaus vadovė,vyriausioji mokslo darbuotojaDoc. dr. Gintautas Grigas, MII emeritusDoc. dr. Danutė Krapavickaitė, MII vyresnioji mokslo darbuotojaDr. Eugenijus Kurilovas, MII tyrėjasEglė Jasutienė, MII jaunesnioji mokslo darbuotojaTatjana Jevsikova, MII inžinierė programuotojaIeva Jonaitytė, MII laborantėInga Žilinskienė, MII inžinierė programuotojaVadovė: prof. dr. Valentina DagienėDarbo autoriai dėkingi užsienio šalių ekspertams, kurie teikė informaciją apie IKT diegimąmokyklose, elektroninio ugdymo turinio ir paslaugų plėtrą, mokytojų rengimą ir pan., konsultavo,pildė anketas:Nataša Grgurina (Nyderlandai)Andrea Karpati (Vengrija)Mike Kendell (Jungtinė Karalystė)Ries Kock (Nyderlandai)Jari Koivisto (Suomija)Victor Schmidt (Nyderlandai)Lampros Stergioulas (Jungtinė Karalystė)Jarkko Suhonen (Suomija)Marta Turcsanyi-Szabo (Vengrija)Leena Vainio (Suomija)2
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėTURINYSĮVADAS .............................................................................................................................................. 41. INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS ŠVIETIME .............................. 61.1. IKT diegimo į švietimą motyvai................................................................................................... 61.2. IKT taikymo švietime tyrimų metodai ......................................................................................... 71.3. IKT diegimo į švietimą stadijos ................................................................................................... 91.4. Švietimo sistemos....................................................................................................................... 102. IKT TAIKYMO PATIRTIS MOKYKLOSE................................................................................ 162.1. Jungtinė Karalystė: IKT susietumas su bendrosiomis programomis.......................................... 162.2. Nyderlandai: mokyklų autonomija ir kokybės siekimas ............................................................ 252.3. Suomija: natūralus IKT naudojimas visose veiklose.................................................................. 372.4. Vengrija: projektų gausa............................................................................................................. 402.5. IKT diegimo rezultatai Šiaurės šalių mokyklose........................................................................ 442.6. Pagrindiniai tyrimų apie IKT poveikį mokymui rezultatai ........................................................ 522.7. Mokyklos ateities vizija – švietimo prognozės .......................................................................... 582.8. Skyriaus išvados ......................................................................................................................... 613. ELEKTRONINIS MOKYMOSI TURINYS IR PASLAUGOS UŽSIENIO MOKYKLOSE...... 663.1. Bendrosios Europos šalių elektroninio mokymosi išteklių ir paslaugų plėtros tendencijos ...... 663.2. Jungtinė Karalystė: interaktyvių išteklių ryšys su bendrosiomis mokymo programomis.......... 673.3. Nyderlandai: susitarimai dėl standartų ....................................................................................... 733.4. Suomija: nacionalinis mokyklų portalas..................................................................................... 763.5. Vengrija: mokymosi objektų daugkartinio panaudojamumo koncepcija................................... 783.6. Elektroninio mokymosi turinio ir paslaugų tyrimų kryptys ....................................................... 813.7. Skyriaus išvados ....................................................................................................................... 1004. MOKYTOJŲ IKT KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS ......................................................... 1034.1. Europos IKT kvalifikacijos sąrangos lygmenys....................................................................... 1044.2. Pedagogo IKT kompetencija ir gebėjimai................................................................................ 1064.3. Pedagogo IKT kompetencijos modeliai ................................................................................... 1094.4. Europos pedagoginė IKT licencija ........................................................................................... 1154.5. Jungtinė Karalystė: išskirtinis dėmesys mokytojams ir jų skatinimas ..................................... 1174.6. Nyderlandai: dėmesys mokytojų kompetencijoms ir vertinimui.............................................. 1254.7. Suomija: mokytojų lygybė, pasitikėjimas, bendradarbiavimas................................................ 1264.8. Vengrija: pavienės iniciatyvos.................................................................................................. 1284.9. Mokytojų IKT kompetencijos tobulinimas Šiaurės šalyse....................................................... 1304.10. Skyriaus išvados ..................................................................................................................... 1325. IKT INFRASTRUKTŪROS IR PRIEIGOS ORGANIZAVIMAS MOKYKLOSE .................. 1345.1. Jungtinė Karalystė: asmeninė mokymosi erdvė internete ........................................................ 1345.2. Nyderlandai: kompiuteriai namuose......................................................................................... 1385.3. Suomija: savivaldybių techninė pagalba .................................................................................. 1405.4. Vengrija: intelektinės mokyklos programa .............................................................................. 1415.5. IKT priemonių prieinamumo įtaka mokymui Šiaurės šalyse ................................................... 1425.6. Skyriaus išvados ....................................................................................................................... 1436. BENDROSIOS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................... 1466.1. IKT taikymo patirtis mokyklose............................................................................................... 1466.2. Elektroninis mokymosi turinys ir paslaugos mokyklose.......................................................... 1476.3. Mokytojų IKT kompetencijos tobulinimas .............................................................................. 1486.4. IKT infrastruktūros ir prieigos organizavimas mokyklose....................................................... 1496.5. Rekomendacijos ....................................................................................................................... 1497. ŠALTINIAI ................................................................................................................................. 1513
- Page 1: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
- Page 5 and 6: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 7 and 8: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 9 and 10: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 11 and 12: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 13: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 16: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 20 and 21: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 22 and 23: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 24 and 25: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 26 and 27: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 28 and 29: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 30 and 31: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 32 and 33: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 34 and 35: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 36 and 37: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 38 and 39: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 40 and 41: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 42 and 43: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 44 and 45: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 46 and 47: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 48 and 49: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 50 and 51: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėMatematikos ir informatikos institutas (MII) Švietimo informacinių technologijų centroužsakymu jam vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą „Švietimasinformacinei visuomenei“ 2008 m. liepos–spalio mėnesiais atliko mokslinį tyrimą „Įvairių šaliųinformacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) diegimo patirties analizė“.Darbą atliko:Prof. dr. Valentina Dagienė, MII Informatikos metodologijos skyriaus vadovė,vyriausioji mokslo darbuotojaDoc. dr. Gintautas Grigas, MII emeritusDoc. dr. Danutė Krapavickaitė, MII vyresnioji mokslo darbuotojaDr. Eugenijus Kurilovas, MII tyrėjasEglė Jasutienė, MII jaunesnioji mokslo darbuotojaTatjana Jevsikova, MII inžinierė programuotojaIeva Jonaitytė, MII laborantėInga Žilinskienė, MII inžinierė programuotojaVadovė: prof. dr. Valentina DagienėDarbo autoriai dėkingi užsienio šalių ekspertams, kurie teikė informaciją apie IKT diegimąmokyklose, elektroninio ugdymo turinio ir paslaugų plėtrą, mokytojų rengimą ir pan., konsultavo,pildė anketas:Nataša Grgurina (Nyderlandai)Andrea Karpati (Vengrija)Mike Kendell (Jungtinė Karalystė)Ries Kock (Nyderlandai)Jari Koivisto (Suomija)Victor Schmidt (Nyderlandai)Lampros Stergioulas (Jungtinė Karalystė)Jarkko Suhonen (Suomija)Marta Turcsanyi-Szabo (Vengrija)Leena Vainio (Suomija)2