A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėmokymosi aplinkos turi palaikyti pagrindinius turinio standartus (IMS, SCORM), jų architektūraturėtų būti modulinė, jų pritaikomumo lygis turėtų būti pakankamai aukštas.2.3.6. Tinkamo LOM taikymo modelio sukūrimas ir bendrųjų programų sąryšis su mokymosiobjektais. Tai yra svarbiausias sąveikumo veiksnys norint padidinti ir pagerinti sukurtų mokymosiobjektų naudojamumą.2.3.7. Mokymosi objektų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų vertinimas. Lanksčios skaitmeninėsbibliotekos mokymosi objektų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų techniniam vertinimui tikslingataikyti atitinkamai mokymosi objektų daugkartinio panaudojamumo (tarp jų – ir sąveikumo) irvirtualiųjų mokymosi aplinkų pritaikomumo kriterijus. Tai leistų sukurti kompleksines mokymosiobjektų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų techninio vertinimo priemones.6.3. Mokytojų IKT kompetencijos tobulinimas3.1. Mokytojų rengimo tobulinimas, jų kompetencijų gerinimas – vienas svarbiausiųsėkmingo IKT diegimo į švietimą veiksnių. UNESCO, Europos Komisija yra parengusiospagrindinius mokytojų rengimo ir kompetencijų tobulinimo dokumentus, kuriuose pateikiamosrekomendacijos kokybiškam ir IKT integracija pagrįstam mokytojų rengimui, jų kvalifikacijostobulinimui.3.2. Didelis dėmesys skiriamas mokytojams motyvuoti ir skatinti IKT naudoti pamokose –taikomos įvairios tiesioginę naudą teikiančios priemonės: aprūpinimas nešiojamaisiaiskompiuteriais, nemokama interneto prieiga, aukštesnės kvalifikacijos suteikimas, piniginėsišmokos.3.3. Sudaromos sąlygos visų dalykų mokytojams tobulinti savo gebėjimus IKT naudojimosrityje: rengiami dalykiniai IKT taikymo kursai, vykdomos konsultacijos internetu. Pagrindinisdėmesys skiriamas pedagoginiams aspektams: metodams, priemonių pasirinkimo pagrindimui,analizei. Dauguma kursų vykdomi nuotoliniu būdu, neatsitraukiant nuo tiesioginio darbo.3.4. Skatinamas mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas IKT srityje: kuriamosasociacijos, bendrijos, klubai. Daugiausia tuo rūpinasi savivaldybės ir pačios mokyklos – vyraujavietinės iniciatyvos.3.5. Stengiamasi mokytojus aprūpinti nuolat atsinaujinančia mokomąja medžiaga,rekomendacijomis, programinių priemonių paketais (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos agentūrosBECTA leidžiami leidiniai, informacija jų svetainėje). Didelis dėmesys kreipiamas nemokamoms iratvirosioms programoms.3.6. Europos šalyse šiuo metu egzistuoja keletas mokytojų IKT kompetencijos tobulinimomodelių ir programų. Viena žinomiausių yra Europos pedagoginė IKT licencija – EPICT. Šiojeprogramoje apibrėžiami ne tik IKT įgūdžiai, bet ir pedagoginiai IKT taikymo metodai – kaipremiantis įvairiais metodais taikyti IKT priemones mokinių mokymuisi, jų įgūdžių lavinimui,kūrybiškumo skatinimui.3.7. Lietuvoje mokytojų IKT kompetencija tobulinama atsižvelgiant į mokytojųkompiuterinio raštingumo reikalavimus. Išskiriamos dvi dalys: IKT bazinė kompetencija ir IKTintegralioji edukacinė kompetencija.3.7.1. IKT bazinė kompetencija – tai IKT raštingumas. Remiantis dr. V. Brazdeikio modeliu,IKT bazinę kompetenciją sudaro: 1) gebėjimas valdyti ir mokėjimas naudotis IKT (technologinisraštingumas); 2) informacinių gebėjimų turėjimas ir jų naudojimas (informacinis raštingumas);3) gebėjimas laikytis socialinių, etinių, teisinių normų žinojimas (socialinis raštingumas)148