A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

More documents

Recommendations

Info

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė6. BENDROSIOS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOSIšanalizavus Europos šalių (daugiausia remiamasi Jungtinės Karalystės, Nyderlandų,Suomijos ir Vengrijos) informacinių ir komunikacinių technologijų poveikį švietimui vertinančiųtyrimų ataskaitas ir kitą medžiagą, surasta nemažai esminių išvadų, pamąstymų, patarimų ateičiai.6.1. IKT taikymo patirtis mokyklose1.1. Daugelio šalių tyrimai pateikia svarių įrodymų, jog būtina investuoti į IKT diegimąšvietime – daug ir tinkamai investavus į IKT taikymus mokymui(-si) pasiekiama konkrečiųteigiamų rezultatų.1.2. Pastebimas teigiamas IKT taikymo švietime poveikis mokinių socialinei integracijai, kassudaro abipusiškai palankias sąlygas moderniai informacinei, žinių visuomenei plėtotis (pavyzdžiui,glaudūs Suomijos mokyklų ryšiai su gamybinėmis ir socialinėmis organizacijomis).1.3. Vienas didžiausių IKT taikymo mokymui(-si) poveikių pastebėtas mokinių diferenciacijai(ypač pradinėse mokyklose), kai naudojamos individualiems mokinių poreikiams sukurtosmodernios technologijos.1.4. Beveik visi tyrimai pabrėžia IKT svarbą mokinių mokymosi motyvacijai didinti:mokytojams lengviau sudominti mokinius įvairiais klausimais, išlaikyti jų dėmesį, mokiniai noriaukartoja medžiagą, greičiau bendrauja ir bendradarbiauja.1.5. IKT daro teigiamą įtaką mokomųjų dalykų integracijai (ypač pagrindiniame ugdyme),mokymosi visapusiškumui, universalumui, mokinių žinios ir gebėjimai lengviau perkeliami išvienos srities į kitą – tai padeda darniam, subalansuotam švietimui plėtotis ir holistinei pažiūrai įugdymą įsitvirtinti.1.6. Vis dėlto IKT diegimas į švietimą greta teigiamų dalykų iškelia ir nemažai probleminiųklausimų.1.6.1. Didėja skirtumas tarp gerai ir prasčiau technologijas išmanančių mokytojų, tas patsvyksta ir tarp mokyklų. Intensyviai IKT taikančios mokyklos greičiau pastebi jų naudą. Tačiaumokykloms tenka įveikti tokį laikotarpį, kai atrodo, kad investicijos neatsiperka, kad naudojamosIKT neduoda tikėtinų rezultatų, nors paskui viskas pasistūmėja į priekį ir pridėtinė IKT vertė tampadidžiulė.1.6.2. Tyrimai parodė, kad IKT naudojančių mokytojų pedagoginiai metodai nėra kažkuoypatingi, nelabai pakitę nuo tradicinių, t. y. mokytojai, nors ir taiko modernias technologijas, tačiaunaujų metodų nenaudoja (nemoka naudoti). Todėl neišnaudojamos didžiulės kompiuterio galimybėsmokinių kūrybiškumui ugdyti, mokinių tiriamajai veiklai skatinti, modeliavimui, simuliavimui irpan. Mokytojai nemoka išnaudoti IKT kūrybinių galių, įtraukti mokinių į žinių gamybą. IKT nėrapakankamai panaudojamos kuriant mokymosi aplinkas, kuriose mokiniai galėtų aktyviai dalyvautikonstruodami savo žinias vietoj to, kad būtų pasyvūs jų vartotojai.1.6.3. Išanalizavę daugelio tyrimų rezultatus pastebime, kad kol kas šiandieniniai tyrimaineparodo, jog taikant IKT švietime gaunama aiški visuotinė nauda ugdymui, ypač kai kalbama apiemokinių pasiekimus ir institucijų plėtrą.1.6.4. Kyla klausimas, ar gauti vienos ar kelių šalių reprezentatyvūs IKT diegimo švietimerezultatai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Šiaurės šalių) gali būti pritaikomi kitoms šalims, ar jieyra visiškai priklausomi nuo konteksto.146
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė1.6.5. Tyrimai rodo, kad dabartinės (tradicinės) švietimo sistemos trukdo pasiekti geresniųIKT naudojimo rezultatų, o vertinamieji, lyginamieji tyrimai dažnai pasisako prieš pačias tradicinessistemas.6.2. Elektroninis mokymosi turinys ir paslaugos mokyklose2.1. Remdamiesi sukauptais IKT diegimo į švietimą Europos šalyse duomenimis galimeteigti, kad elektroninių ugdymo išteklių ir paslaugų sistemos (skaitmeninės bibliotekos) nėrapedagogiškai neutralios. Todėl svarbiausia problema – kaip sukurti lanksčią skaitmeninių bibliotekųarchitektūrą, tinkančią daugeliui pedagoginių metodų.2.2. Įvertinę daugelį Europos šalių elektroninio mokymosi turinio ir paslaugų sistemų galimepastebėti kai kuriuos esminius bendrumus:2.2.1. Vyrauja interaktyvūs įvairialypės terpės mokymo(-si) ištekliai, jie susaistyti subendrosiomis mokymo programomis ir mokytojų išteklių mainų iniciatyvomis (pavyzdžiui,Didžiosios Britanijos curriculum online programa).2.2.2. Ypač kreipiamas dėmesys mokymo(-si) išteklių paieškos sąsajai – ji turi būti paprasta,patogi, vaizdi ir mokiniui, ir mokytojui.2.2.3. Siekiama mokyklų virtualiųjų mokymosi aplinkų suderinamumo (sąveikumo).Skatinami susitarimai tarp mokyklų, leidėjų ir platformų teikėjų dėl mokymo(-si) ištekliųmetaduomenų ir elektroninio mokymo(-si) turinio laikymo ir tvarkymo standartų.2.2.4. Ieškoma galimybių tobulinti mokymosi turinį internete, komponuoti naujus mokymosiobjektus ir mokymosi veiklas naudojant mokymosi komponentų ir mažesnių veiklų bazes.Kuriamos žinių bazės, kuriose daugkartinio panaudojamumo mokymosi objektai tvarkomi atskiraiir juos galima nesunkiai komponuoti į didesnius objektus.2.2.5. Europos šalyse siekiama aiškaus ir įvardinto valstybės, savivaldybių ir mokyklųfunkcijų ir atsakomybės pasiskirstymo: už mokymosi išteklių, mokymosi platformų ar virtualiųjųmokymosi aplinkų diegimą dažniausiai atsakingos pačios mokyklos, finansavimas paprastaiskiriamas per savivaldybes, centrinių institucijų pagrindinė funkcija – įvairi pagalba (įskaitant irfinansinę) mokykloms sistemų sąveikumo ir vertinimo srityse.2.3. Išnagrinėjus, kaip dauguma Europos šalių plėtoja elektroninį mokymosi turinį irpaslaugas, buvo išskirti pagrindiniai jų diegimo veiksniai:2.3.1. Pati mokymosi objekto sąvoka. Gana svarbu, kaip šalyje susitarta, kas laikytinamokymo(-si) objektu – nuo to priklauso visi tolesni darbai su mokymo(-si) ištekliais. Mokslinėjeliteratūroje mokymo(-si) objektas dažniausiai apibrėžiamas kaip daugkartinio panaudojamumomokymui(-si) naudotinas skaitmeninis išteklius, aprašytas pagal tarptautinius standartus.2.3.2. Mokymosi objektų dekontekstualizavimas, t. y. mokymosi turinio (objektų) atskyrimasnuo mokymosi veiklų.2.3.3. Mokymosi objektų maksimalaus daugkartinio panaudojamumo principas – tai vienassvarbiausių švietimo išteklių ir paslaugų sistemų lankstumo veiksnių.2.3.4. Skaitmeninės bibliotekos suskirstymo į mokymosi komponentus ir mokymosi vienetusprincipas – šitaip atsiranda galimybė įvairiai komponuoti išteklius, sudaryti iš jų naujus objektus,naudoti skirtinguose kontekstuose. Visa tai suteikia bibliotekai lankstumo. Lanksčiai bibliotekainaudojama virtualioji mokymosi aplinka turi turėti aukštą pritaikomumo lygį (reitingą).2.3.5. Tinkamos virtualiosios mokymosi aplinkos parinkimas. Tam visų pirma reikia turėtiaiškiai suformuluotus vertinimo kriterijus. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad naudojamos virtualiosios147
Page 1 and 2:
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
Page 3 and 4:
Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13:
Page 16:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Page 26 and 27:
Page 28 and 29:
Page 30 and 31:
Page 32 and 33:
Page 34 and 35:
Page 36 and 37:
Page 38 and 39:
Page 40 and 41:
Page 42 and 43:
Page 44 and 45:
Page 46 and 47:
Page 48 and 49:
Page 50 and 51:
Page 52 and 53:
Page 54 and 55:
Page 56 and 57:
Page 58 and 59:
Page 60 and 61:
Page 62 and 63:
Page 64 and 65:
Page 66 and 67:
Page 68 and 69:
Page 70 and 71:
Page 72 and 73:
Page 74 and 75:
Page 76 and 77:
Page 78 and 79:
Page 80 and 81:
Page 82 and 83:
Page 84 and 85:
Page 86 and 87:
Page 88 and 89:
Page 90 and 91:
Page 92 and 93:
Page 94 and 95:
Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Page 158: Įvairių šalių IKT diegimo patir
show all

A T A S K A I T A - Å vietimo informaciniÅ³ technologijÅ³ centras ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?