A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėprieinamumą. Kompiuteriai, naudojami tik mokytojų arba administracijos, šio tyrimo rezultatamsįtakos neturėjo.Vidutiniškai vienas prie interneto prijungtas kompiuteris tenka 5,8 moksleiviams. 17 proc.mokyklų vienas kompiuteris tenka 4 moksleiviams. Likusiose mokyklose mokinių skaičius vienamkompiuteriui yra didesnis: 41 proc. mokyklų vienas kompiuteris tenka nuo 4 iki 10 mokinių, 42proc. – daugiau nei 10 mokinių tenka vienas kompiuteris.Kompiuteriai, prijungti prie interneto, sudaro didesniąją visų kompiuterių dalį – mokykloseesančių neprijungtų prie interneto kompiuterių skaičius labai sumažėjo (vidutiniškai 82,6mokiniams tenka vienas prie interneto neprijungtas kompiuteris).Tyrimas rodo, kad egzistuoja ryšys, tarp prijungtų prie interneto kompiuterių skaičiaus, bei jųpoveikio mokymosi rezultatams. Mokyklų, kuriose vienas kompiuteris tenka mažiausiam skaičiuimokinių (mažiau nei 4 mokiniam), vadovybė pastebėjo, kad IKT priemonių taikymas padėjoįsisavinti naujas mokymo metodologijas. Šiose mokyklose dauguma mokytojų tobulino IKTnaudojimo žinias, o jų pasiekimai buvo vertinami mokyklos vadovų. Šių mokyklų direktoriai teigia,kad personalo tobulinimosi įvertinimo pokalbiuose jie pabrėžia IKT naudojimo svarbą mokymui beidomisi, kaip mokytojai panaudoja IKT priemones pamokų metu.Palyginus skaičių mokinių ir mokytojų, turinčių namuose priėjimą prie kompiuterio irinterneto su kompiuterių skaičiumi mokyklose, akivaizdu, kad retai kada mokyklose galimanaudotis IKT priemonėmis kaip asmeniniais mokymosi įrankiais – daug daugiau galimybių taidaryti namuose. Tai yra didelis iššūkis, kurį reikia įveikti norint sumažinti socialinį atotrūkįelektroninių priemonių naudojimui tampant kultūros dalimi.Nors nešiojami kompiuteriai ir buvo perkami mokykloms paskutiniaisiais metais, tačiaudažniausiai tai būdavo vienai klasei reikalingų kompiuterių komplektas, nupirktas visai mokyklai.90 proc. mokyklų vienas nešiojamasis kompiuteris tenka daugiau kaip 10 mokinių. Tikimasi, kadartimiausiais metais situacija turėtų pasikeisti Danijoje, kuri priėmė iniciatyvą, kurios tikslas yrasubsidijuoti kompiuterių pirkimą trečios klasės mokiniams. Dauguma Danijos mokyklų apsisprendėpirkti nešiojamus kompiuterius vietoje stacionarių.Pamažu mokyklos pradeda diegti bevielio interneto technologijas. Vienoje iš trijų mokyklųdaugiau nei 75 proc. mokymui skirtų patalpų yra bevielio interneto ryšys. Daugumoje kitųmokyklų, bevielis ryšys yra prieinamas 25 proc. mokymo patalpų. Sėkmingas bevielio internetonaudojimo pavyzdys yra Oslo „Montessori“ pradinė mokykla, kurioje įdiegus bevielį internetą IKTpriemonių naudojimas padidėjo. Bevielis internetas leido lanksčiau ir patogiau naudotiskompiuteriais atliekant grupinius projektus.Dauguma mokyklų turi įsigijusios projektorius bei skaitmenines kameras, tačiau tik nedidelėdalis mokyklų yra įsigijusios skaitmenines lentas.5.6. Skyriaus išvados1. Švietimo IKT infrastruktūros tikslas yra suteikti mokytojams ir mokiniams plačiasgalimybes naudotis el. mokymosi ištekliais ir paslaugomis, o taip pat vykdyti mokyklų renkamųduomenų analizę efektyviam švietimo valdymui.2. Apžvelgę daugelio Europos šalių IKT infrastruktūros ir interneto prieigos mokykloseypatumus, galime pastebėti kai kuriuos esminius bendrumus:2.1. Mokyklų aprūpinimas IKT infrastruktūra ir interneto prieiga bei IKT priežiūradažniausiai yra savivaldybių prievolė.2.2. Absoliuti dauguma Europos šalių mokyklų yra prisijungusios prie interneto, iššūkis yrainterneto sparta.143