A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

13.07.2015 Views

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėSuomija Švedija Norvegija DanijaTechninis darbuotojas,atsakingas už IKT66%66%88%89%Pedagogas, atsakingas užIKT25%67%77%81%Techininis darbuotojas išsavivaldybės51%48%54%69%Pedagoginė pagalba išsavivaldybės5%9%17%24%Didelę patirtį sukaupęsmokytojas19%30%52%60%Kiti mokytojai ar kolegos59%72%80%81%0% 20% 40% 60% 80% 100%23 pav. Į ką gali kreiptis mokytojai iškilus problemoms su IKT naudojimu pamokų metu?Švedijos „Mörbyskolan“ vidurinė mokykla yra puikus pavyzdys – joje yra paskirti trysmokytojai, kurių dalis pareigų yra padėti kitiems mokytojams naudotis IKT priemonėmis.Kiekvienas mokytojas pusę savo laiko skiria šioms pareigoms. Trys mokytojai užtikrina, kad kitųmokytojų darbas nesutriks, net jei vienas iš jų susirgs, išeis atostogų ar pan. Šios mokyklos patirtisrodo, kad pagalba, naudojantis IKT priemonėmis, turi būti suteikiama nedelsiant. Mokytojas,susidūręs su problema vidury pamokos ir nesulaukęs skubios pagalbos, gali susidaryti nepalankiąnuomonę apie IKT priemonių naudojimą ar netgi nuspręsti grįžti prie tradicinių mokymo metodų.4.10. Skyriaus išvados1. Mokytojų rengimo tobulinimas, jų kompetencijų gerinimas – vienas svarbiausių sėkmingoIKT diegimo į švietimą veiksnių. UNESCO, Europos Komisija yra parengusios pagrindiniusmokytojų rengimo ir kompetencijų tobulinimo dokumentus, kuriuose pateikiamos rekomendacijoskokybiškam ir IKT integracija pagrįstam mokytojų rengimui.2. Europos šalyse šiuo metu egzistuoja daug įvairių mokytojų IKT kompetencijų tobulinimoprogramų. Viena žinomiausių yra Europos pedagoginė IKT licencija – EPICT. Joje apibrėžiama netik IKT įgūdžiai, bet ir kaip remiantis pedagoginiais metodais taikyti IKT priemones mokiniųmokymuisi ir lavinti atitinkamus įgūdžius.3. Jungtinėje Karalystėje mokytojų rengimas buvo ir yra viena prioritetinių šalies sričių.Sukurta mokytojų kvalifikacijos, kompetencijų tobulinimo sistema, skatinimas ir motyvacija,daugybė kursų ir paslaugų. Todėl daugumoje tyrimų britų mokytojai lenkia kitas šalis. Tačiau yra irkitokių nuomonių: vis garsiau kalbama, kad išlaidos nepateisina lūkesčių, kad skiriamos didelėslėšos IKT iš esmės nepagerino mokinių mokymosi rodiklių. Tyrinėjama ir mąstoma toliau.4. Nyderlandų mokyklos autonomiškos, mokytojai dirba bendradarbiaudami ir integruodamiIKT į visas veiklas.132

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė5. Suomijos švietimas persmelktas lygiavertiškumo principo. Mokyklos savarankiškos ir turibūti lygiavertės, neskatinama mokyklų konkurencija, o siekiama, kad mokyklos bendradarbiautų.Tai pasireiškia ir mokyklose – bendradarbiauja mokytojai, rengia programas, diskutuoja, kas geriaujų mokiniams. Suomijos mokyklose daug mokytojų vyrų (siekiama, kad būtų po lygiai, dabarmoterų dar yra keliais procentais daugiau). Mokytojo specialybė laikoma prestižine – tai daugiaukultūrinis, tradicinis dalykas, ne tiek finansinis. IKT naudojamos visur, kur tik prireikia. Dėmesysskiriamas įvairių grupių mokinimas, pavyzdžiui, jei mokykloje atsiranda keli giliau besidomintyskompiuterių mokslu, jiems organizuojamas mokymas (samdant kitos mokyklos mokytoją araukštosios mokyklos dėstytoją, sudarant galimybes lankyti kitoje mokyklose atitinkamą kursą irpan.)6. Vengrijos mokytojų IKT rengimas ir problemos panašios į Lietuvos. Deklaruojamamokyklų autonomija, tačiau mokytojai nesijaučia labai pasitikintys ir nepriklausomi. Mokyklosgana skirtingos.133

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė5. Suomijos švietimas persmelktas lygiavertiškumo principo. Mokyklos savarankiškos ir turibūti lygiavertės, neskatinama mokyklų konkurencija, o siekiama, kad mokyklos bendradarbiautų.Tai pasireiškia ir mokyklose – bendradarbiauja mokytojai, rengia programas, diskutuoja, kas geriaujų mokiniams. Suomijos mokyklose daug mokytojų vyrų (siekiama, kad būtų po lygiai, dabarmoterų dar yra keliais procentais daugiau). Mokytojo specialybė laikoma prestižine – tai daugiaukultūrinis, tradicinis dalykas, ne tiek finansinis. IKT naudojamos visur, kur tik prireikia. Dėmesysskiriamas įvairių grupių mokinimas, pavyzdžiui, jei mokykloje atsiranda keli giliau besidomintyskompiuterių mokslu, jiems organizuojamas mokymas (samdant kitos mokyklos mokytoją araukštosios mokyklos dėstytoją, sudarant galimybes lankyti kitoje mokyklose atitinkamą kursą irpan.)6. Vengrijos mokytojų IKT rengimas ir problemos panašios į Lietuvos. Deklaruojamamokyklų autonomija, tačiau mokytojai nesijaučia labai pasitikintys ir nepriklausomi. Mokyklosgana skirtingos.133

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!