A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėSuomija Švedija Norvegija DanijaTechninis darbuotojas,atsakingas už IKT66%66%88%89%Pedagogas, atsakingas užIKT25%67%77%81%Techininis darbuotojas išsavivaldybės51%48%54%69%Pedagoginė pagalba išsavivaldybės5%9%17%24%Didelę patirtį sukaupęsmokytojas19%30%52%60%Kiti mokytojai ar kolegos59%72%80%81%0% 20% 40% 60% 80% 100%23 pav. Į ką gali kreiptis mokytojai iškilus problemoms su IKT naudojimu pamokų metu?Švedijos „Mörbyskolan“ vidurinė mokykla yra puikus pavyzdys – joje yra paskirti trysmokytojai, kurių dalis pareigų yra padėti kitiems mokytojams naudotis IKT priemonėmis.Kiekvienas mokytojas pusę savo laiko skiria šioms pareigoms. Trys mokytojai užtikrina, kad kitųmokytojų darbas nesutriks, net jei vienas iš jų susirgs, išeis atostogų ar pan. Šios mokyklos patirtisrodo, kad pagalba, naudojantis IKT priemonėmis, turi būti suteikiama nedelsiant. Mokytojas,susidūręs su problema vidury pamokos ir nesulaukęs skubios pagalbos, gali susidaryti nepalankiąnuomonę apie IKT priemonių naudojimą ar netgi nuspręsti grįžti prie tradicinių mokymo metodų.4.10. Skyriaus išvados1. Mokytojų rengimo tobulinimas, jų kompetencijų gerinimas – vienas svarbiausių sėkmingoIKT diegimo į švietimą veiksnių. UNESCO, Europos Komisija yra parengusios pagrindiniusmokytojų rengimo ir kompetencijų tobulinimo dokumentus, kuriuose pateikiamos rekomendacijoskokybiškam ir IKT integracija pagrįstam mokytojų rengimui.2. Europos šalyse šiuo metu egzistuoja daug įvairių mokytojų IKT kompetencijų tobulinimoprogramų. Viena žinomiausių yra Europos pedagoginė IKT licencija – EPICT. Joje apibrėžiama netik IKT įgūdžiai, bet ir kaip remiantis pedagoginiais metodais taikyti IKT priemones mokiniųmokymuisi ir lavinti atitinkamus įgūdžius.3. Jungtinėje Karalystėje mokytojų rengimas buvo ir yra viena prioritetinių šalies sričių.Sukurta mokytojų kvalifikacijos, kompetencijų tobulinimo sistema, skatinimas ir motyvacija,daugybė kursų ir paslaugų. Todėl daugumoje tyrimų britų mokytojai lenkia kitas šalis. Tačiau yra irkitokių nuomonių: vis garsiau kalbama, kad išlaidos nepateisina lūkesčių, kad skiriamos didelėslėšos IKT iš esmės nepagerino mokinių mokymosi rodiklių. Tyrinėjama ir mąstoma toliau.4. Nyderlandų mokyklos autonomiškos, mokytojai dirba bendradarbiaudami ir integruodamiIKT į visas veiklas.132
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė5. Suomijos švietimas persmelktas lygiavertiškumo principo. Mokyklos savarankiškos ir turibūti lygiavertės, neskatinama mokyklų konkurencija, o siekiama, kad mokyklos bendradarbiautų.Tai pasireiškia ir mokyklose – bendradarbiauja mokytojai, rengia programas, diskutuoja, kas geriaujų mokiniams. Suomijos mokyklose daug mokytojų vyrų (siekiama, kad būtų po lygiai, dabarmoterų dar yra keliais procentais daugiau). Mokytojo specialybė laikoma prestižine – tai daugiaukultūrinis, tradicinis dalykas, ne tiek finansinis. IKT naudojamos visur, kur tik prireikia. Dėmesysskiriamas įvairių grupių mokinimas, pavyzdžiui, jei mokykloje atsiranda keli giliau besidomintyskompiuterių mokslu, jiems organizuojamas mokymas (samdant kitos mokyklos mokytoją araukštosios mokyklos dėstytoją, sudarant galimybes lankyti kitoje mokyklose atitinkamą kursą irpan.)6. Vengrijos mokytojų IKT rengimas ir problemos panašios į Lietuvos. Deklaruojamamokyklų autonomija, tačiau mokytojai nesijaučia labai pasitikintys ir nepriklausomi. Mokyklosgana skirtingos.133
- Page 82 and 83: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 84 and 85: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 86 and 87: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 88 and 89: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 90 and 91: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 92 and 93: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 94 and 95: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 98 and 99: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 100 and 101: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 102 and 103: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 104 and 105: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 106 and 107: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 108 and 109: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 110 and 111: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 112 and 113: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 114 and 115: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 116 and 117: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 118 and 119: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 120 and 121: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 122 and 123: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 124 and 125: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 126 and 127: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 128 and 129: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 130 and 131: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 134 and 135: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 136 and 137: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 138 and 139: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 140 and 141: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 142 and 143: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 144 and 145: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 146 and 147: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 148 and 149: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 150 and 151: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 152 and 153: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 154 and 155: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 156 and 157: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 158: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė5. Suomijos švietimas persmelktas lygiavertiškumo principo. Mokyklos savarankiškos ir turibūti lygiavertės, neskatinama mokyklų konkurencija, o siekiama, kad mokyklos bendradarbiautų.Tai pasireiškia ir mokyklose – bendradarbiauja mokytojai, rengia programas, diskutuoja, kas geriaujų mokiniams. Suomijos mokyklose daug mokytojų vyrų (siekiama, kad būtų po lygiai, dabarmoterų dar yra keliais procentais daugiau). Mokytojo specialybė laikoma prestižine – tai daugiaukultūrinis, tradicinis dalykas, ne tiek finansinis. IKT naudojamos visur, kur tik prireikia. Dėmesysskiriamas įvairių grupių mokinimas, pavyzdžiui, jei mokykloje atsiranda keli giliau besidomintyskompiuterių mokslu, jiems organizuojamas mokymas (samdant kitos mokyklos mokytoją araukštosios mokyklos dėstytoją, sudarant galimybes lankyti kitoje mokyklose atitinkamą kursą irpan.)6. Vengrijos mokytojų IKT rengimas ir problemos panašios į Lietuvos. Deklaruojamamokyklų autonomija, tačiau mokytojai nesijaučia labai pasitikintys ir nepriklausomi. Mokyklosgana skirtingos.133