A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėbuvo skiriamas ne vien tik pedagoginiams IKT naudojimo aspektams, bet kartu ir įprastiniam IKTpriemonių naudojimui.Detalesnė rezultatų analizė atskleidžia įdomią priešpriešą – nors Švedijoje mažiausiaimokytojų dalyvavo IKT kompetencijos tobulinimo kursuose, tačiau būtent joje daugiausiaimokytojų teigia, kad jie turi pakankamai gerus IKT naudojimo įgūdžius. Norvegijoje viskas yrakaip tik priešingai – dauguma mokytojų teigia, kad jie neturi pakankamų IKT įgūdžių, norsdauguma jų per paskutinius trejus metus dalyvavo kompetencijos tobulinimo programose.Tačiau, reikia atkreipti dėmesį, kad Švedijoje daugiau nei prieš trejus metus visoje šalyje buvovykdoma programa, kurios tikslas buvo kelti mokytojų IKT kompetenciją – taigi jau praėjo daugiaunei treji metai, kai mokytojai yra parengti. Norvegijoje tokios iniciatyvos buvo imtasi perpaskutiniuosius trejus metus. Taigi, Švedijos mokytojai turėjo trejus metus, per kuriuos taikė įgytasžinias praktiškai, taigi jie dabar daug labiau pasitiki savo jėgomis. Tuo tarpu Norvegijoje mokytojaidar tik buvo supažindinti su IKT priemonių teikiamomis galimybėmis. Šis tyrimas parodo, kadreikia labai daug laiko, kad IKT kompetencijų tobulinimas duotų norimus rezultatus.Kita vertus, gali būti, kad mokytojai, kurie nedalyvavo IKT įgūdžių tobulinimo kursuose perpaskutiniuosius trejus metus, patys įgijo jiems reikiamus įgūdžius ir vertina juos kaip pakankamus,nors tai nebūtinai yra tiesa.Vertinant šio tyrimo rezultatus, reikia atkreipti dėmesį, kad visose nagrinėjamose šalyse buvoar vis dar yra vykdomos įvairios IKT kompetencijų tobulinimo iniciatyvos: „Ope.fi“ – Suomijoje,„ITiS“ – Švedijoje, „LærerIKT“ – Norvegijoje, pedagoginis IKT vartotojo pažymėjimas –Danijoje. Šioms bei panašioms programoms buvo skirta daug išteklių bei laiko. Tačiau vykdytųiniciatyvų poveikis yra gana ribotas. Tai nereiškia, kad ištekliai buvo iššvaistyti – jie buvo reikalinginorint pasiekti bendrą IKT kompetencijos lygį. Tačiau, rezultatai galėtų būti ir geresni. Tyrimorezultatai rodo, kad nors ir daug mokytojų dalyvavo kursuose, tačiau tik mažesnioji jų dalispanaudojo įgytas žinias pamokų metu. Nors atskiros IKT kompetencijų tobulinimo programos buvovertinamos, tačiau bendras IKT kompetencijų tobulinimo poveikis nebuvo tirtas. Prieš imantistolesnių IKT kompetencijų tobulinimo iniciatyvų reikėtų atlikti išsamų tokių programų poveikiotyrimą.Šiaurės šalyse stipriai išplėtota pagalba mokytojui, naudojančiam IKT savo dalyko mokymui.Anot mokyklų direktorių, mokytojai sulaukia pagalvos iš techninio personalo, atsakingo už IKTpriežiūrą, bei kitų mokytojų. Švedijos, Norvegijos ir Danijos mokyklose paprastai yra paskirtasdarbuotojas, atsakingas už IKT naudojimą mokymui, tačiau ši praktika yra retai naudojamaSuomijoje. Tyrimai rodo, kad mokyklų, kuriose yra paskirtas darbuotojas, atsakingas už IKTnaudojimą mokymui, direktoriai palankiau vertina IKT teikiamą naudą 175 .175 E-learning Nordic 2006. Impact of ICT on Education. Ramboll Management, Denmark, 2006131