Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėtechnologiją ir mokymo procesą, kokybiškai pateikiama medžiaga ir paslaugos, itin svarbustarptautinis vertinimas ir pripažinimas.4.9. Mokytojų IKT kompetencijos tobulinimas Šiaurės šalyseDanijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje daug dėmesio skiriama mokytojų IKTkompetencijos tobulinimui. Daugiau nei dviejuose trečdaliuose mokyklų mokytojų IKTkompetencijos tobulinimo tikslai yra numatyti IKT naudojimo strategijoje. Taip pat, perpaskutiniuosius trejus metus daugiau nei du trečdaliai mokytojų dalyvavo IKT tobulinimo kursuosebei seminaruose, iš kurių didžioji dalis buvo orientuoti į pedagoginius IKT naudojimo aspektus.Suomija Švedija Norvegija DanijaMokyklos vidiniaiseminarai, kuriuos vedauž IKT priemonesatsakingas darbuotojas arkitas mokytojas47%58%65%73%IKT kursai pažengusiems33%31%36%44%IKT naudojimopedagoginėje veiklojekursai59%63%69%79%IKT pagrindų kursai38%49%56%54%0% 20% 40% 60% 80% 100%22 pav. Mokytojų dalyvavimas skirtingose IKT kompetencijų tobulinimo programose (imami mokytojai, kurie perpastaruosius trejus metus dalyvavo bent vienoje IKT tobulinimo programoje) 174Nepaisant to, kad daugiau nei du trečdaliai mokytojų dalyvavo IKT tobulinimo kursuose perpaskutiniuosius trejus metus, tik kiek daugiau nei trečdalis visų mokytojų teigia, kad jie turipakankamai gerus IKT įgūdžius, reikalingus IKT naudojimui pamokose. Didžioji dalis vertina, kadjie turi tik vidutinius įgūdžius. Negana to, IKT kompetencijos tobulinimosi poveikis yra ganaribotas – mokytojai, dalyvavę tobulinimosi kursuose, kompiuterius pamokų metu naudoja nedažniau negu kiti mokytojai. Taip pat, jie tik truputį palankiau vertina IKT priemonių naudojimąmokymui.Daug mokytojų nesijaučia pakankamai užtikrintai naudodami IKT priemones, dėl to jievengia jas naudoti mokymui. Mokytojai, kurie neturi pakankamai gerų IKT naudojimo įgūdžių,nedrįsta jų naudoti pamokų metu, nes baiminasi, kad gali nesugebėti suvaldyti situacijos. Jie bijo,kad kas nors gali nepavykti. Tokia patirtimi dalinasi Danijos „Greve“ vidurinės mokyklosmokytojai. Jų teigimu, jiems labiausiai padėjo IKT įgūdžių tobulinimo kursai, kuriuose dėmesys174 E-learning Nordic 2006. Impact of ICT on Education. Ramboll Management, Denmark, 2006130
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėbuvo skiriamas ne vien tik pedagoginiams IKT naudojimo aspektams, bet kartu ir įprastiniam IKTpriemonių naudojimui.Detalesnė rezultatų analizė atskleidžia įdomią priešpriešą – nors Švedijoje mažiausiaimokytojų dalyvavo IKT kompetencijos tobulinimo kursuose, tačiau būtent joje daugiausiaimokytojų teigia, kad jie turi pakankamai gerus IKT naudojimo įgūdžius. Norvegijoje viskas yrakaip tik priešingai – dauguma mokytojų teigia, kad jie neturi pakankamų IKT įgūdžių, norsdauguma jų per paskutinius trejus metus dalyvavo kompetencijos tobulinimo programose.Tačiau, reikia atkreipti dėmesį, kad Švedijoje daugiau nei prieš trejus metus visoje šalyje buvovykdoma programa, kurios tikslas buvo kelti mokytojų IKT kompetenciją – taigi jau praėjo daugiaunei treji metai, kai mokytojai yra parengti. Norvegijoje tokios iniciatyvos buvo imtasi perpaskutiniuosius trejus metus. Taigi, Švedijos mokytojai turėjo trejus metus, per kuriuos taikė įgytasžinias praktiškai, taigi jie dabar daug labiau pasitiki savo jėgomis. Tuo tarpu Norvegijoje mokytojaidar tik buvo supažindinti su IKT priemonių teikiamomis galimybėmis. Šis tyrimas parodo, kadreikia labai daug laiko, kad IKT kompetencijų tobulinimas duotų norimus rezultatus.Kita vertus, gali būti, kad mokytojai, kurie nedalyvavo IKT įgūdžių tobulinimo kursuose perpaskutiniuosius trejus metus, patys įgijo jiems reikiamus įgūdžius ir vertina juos kaip pakankamus,nors tai nebūtinai yra tiesa.Vertinant šio tyrimo rezultatus, reikia atkreipti dėmesį, kad visose nagrinėjamose šalyse buvoar vis dar yra vykdomos įvairios IKT kompetencijų tobulinimo iniciatyvos: „Ope.fi“ – Suomijoje,„ITiS“ – Švedijoje, „LærerIKT“ – Norvegijoje, pedagoginis IKT vartotojo pažymėjimas –Danijoje. Šioms bei panašioms programoms buvo skirta daug išteklių bei laiko. Tačiau vykdytųiniciatyvų poveikis yra gana ribotas. Tai nereiškia, kad ištekliai buvo iššvaistyti – jie buvo reikalinginorint pasiekti bendrą IKT kompetencijos lygį. Tačiau, rezultatai galėtų būti ir geresni. Tyrimorezultatai rodo, kad nors ir daug mokytojų dalyvavo kursuose, tačiau tik mažesnioji jų dalispanaudojo įgytas žinias pamokų metu. Nors atskiros IKT kompetencijų tobulinimo programos buvovertinamos, tačiau bendras IKT kompetencijų tobulinimo poveikis nebuvo tirtas. Prieš imantistolesnių IKT kompetencijų tobulinimo iniciatyvų reikėtų atlikti išsamų tokių programų poveikiotyrimą.Šiaurės šalyse stipriai išplėtota pagalba mokytojui, naudojančiam IKT savo dalyko mokymui.Anot mokyklų direktorių, mokytojai sulaukia pagalvos iš techninio personalo, atsakingo už IKTpriežiūrą, bei kitų mokytojų. Švedijos, Norvegijos ir Danijos mokyklose paprastai yra paskirtasdarbuotojas, atsakingas už IKT naudojimą mokymui, tačiau ši praktika yra retai naudojamaSuomijoje. Tyrimai rodo, kad mokyklų, kuriose yra paskirtas darbuotojas, atsakingas už IKTnaudojimą mokymui, direktoriai palankiau vertina IKT teikiamą naudą 175 .175 E-learning Nordic 2006. Impact of ICT on Education. Ramboll Management, Denmark, 2006131