A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizė2) techniniai aspektai;3) bendradarbiavimas ir darbas internete;4) socialiniai aspektai.Šios pedagogų rengimo sritys glaudžiai susijusios su bendraisiais mokymosi visą gyvenimą,vadovavimo, planavimo, informacinės visuomenės ir kultūros klausimais (21 pav.).Turinys irpedagogikaSocialiniaiaspektaiMokytojųmokymasTechniniaiaspektaiBendradarbiavimasir darbas internete21 pav. Pedagogų IKT kompetenciją įtakojančios sritys (pagal UNESCO)Mūsų švietime vis tebevyraujanti tradicinė pedagogika daugiausia dėmesio skiria mokomajamturiniui. Tai svarbu, tačiau šiandieniai visuomenės poreikiai kinta, atsiranda daug naujųkompetencijų, kurios būtinos kiekvienam individui. Techniniai, tiksliau – technologiniai gebėjimailengviausiai suprantami, akivaizdžiausi. Jų ir mokyti palyginti lengviausia (ypač jaunąją kartą, kuriformuojasi technologiškai turtingoje aplinkoje).Sunkiausia sekasi mokytis dirbti kolektyve, suvokti „žmogiškąjį tinklą“ ir būti jo dalimi. Norspati sąvoka aiški – vienas žmogus ne ką gali padaryti – tačiau šio principo įgyvendinimas švietimenėra lengvas. Dažniausiai kalbama ir rašoma apie mokinių darbą bendradarbiaujant, grupėmis,komandomis. Kad šis darbas būtų veiksmingas, būtinas mokytojų bendradarbiavimas– turi būtikomandinis darbas mokykloje ar tarp mokyklų, rajonuose, apskrityse ar tarptautiniuose lygmenyse.Išmokti bendrauti ir bendradarbiauti nelengva. Tačiau be to nevyks švietimo sistemos pertvarka,kad ir kokios informacinės technologijos būtų diegiamos.Socialinių aspektų svarbą mokykloms pradedame suprasti: tai kultūros, etikos, teisiniai,pažintiniai klausimai. Esant milžiniškai informacijos gausai vis aktualesnės tampa kopijavimo,plagijavimo, kūrybiškumo stokos problemos.Aptartos keturios pagrindinės mokytojų mokymo kompetencijos glaudžiai siejasi susvarbiausiomis šiuolaikinės visuomenės sritimis, jas veikia. Skiriamos keturios svariausiosšiuolaikinės visuomenės sritys, kuriose švietimo įtaka akivaizdžiausia: tai planavimas ir valdymas,vadovavimas ir vizijų kūrimas, visuomenės ir kultūros sąsajos, mokymosi visą gyvenimą vizijos110
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėkūrimas ir įgyvendinimas. Schemoje šios sritys pavaizduotos išoriniame ovale, kuris tarytumsimbolizuoja išorės poveikį mokytojų mokymui. Reikėtų suprasti, kad visi keturi išoriniai veiksniaivienodai sąlygoja visus keturis tiesioginius mokytojų mokymo veiksnius (turinį ir pedagogiką,techninius aspektus, socialinius aspektus, bendradarbiavimą ir darbą internete).UNESCO pasiūlytas pedagogo IKT kompetencijos modelis pirmą kartą pristatytasleidinyje 132 . Vėliau daugelis šalių aptarė, pritaikė šį modelį savo poreikiams – modelis kito,bendriausi aspektai pateikiami lentele (19 lentelė).19 lentelė. UNESCO pasiūlytas pedagogo IKT kompetencijos visapusiškas modelisStrategija ir vizijaStrategijaMokymosi programa irvertinimasPedagogikaIKTTechnologinis raštingumasStrategijos tikslas yra paruošti besimokančiuosius, piliečius irdarbuotojus gebėti naudoti naujas technologijas visuomenės plėtotei irekonominio produktyvumo tobulinimui. Įgyvendinant panašių švietimostrategijų tikslus įtraukiama vis daugiau mokyklų, kuriami visiemsprieinami kokybiški ištekliai ir tobulinami pagrindiniai raštingumoįgūdžiai, tarp jų ir technologinis raštingumas.Mokymo programos tikslaiPedagogo įgūdžiaiStrategijos įsisąmoninimas. Mokytojas supranta strategiją irMokymo programos tiesiogiai geba paaiškinti kaip klasėssusieja strategiją ir klasės praktika atitinka ir palaikopraktiką.strategiją.Pagrindinės žinios. Mokymoprogramos pakeitimai apimatobulėjančius pagrindiniustechnologinio raštingumo įgūdžiusir įtraukia tobulinamus IKTįgūdžius į aktualių IKT išteklių irproduktyvių priemonių įdiegimą įkitų mokymosi dalykų programasTechnologijų integravimas.Pedagoginės praktikospasikeitimai apima įvairiųtechnologijų, priemonių irelektroninio turinio integravimą įklasės, grupės ar individualiąbesimokančiojo veiklą prisilaikantdidaktinių nuostatų.Pagrindinės priemonės.Technologijų naudojimo sąvokaapima kompiuterinės irprograminės įrangos naudojimą:treniruoklius, pratimus, žinynus,žiniatinklį bei tinklo naudojimąvaldymui.Organizacija ir administravimas Įprasta klasė. Atsiranda nedidelipokyčiai socialinėje struktūrojekitaip nei, tarkime, technologiniųišteklių integravime į klases arbalaboratorijas.Profesinis mokytojo tobulinimasSkaitmeninis raštingumas.Mokytojo mokymasMokytojas turi gilias savo dalykomokymo programos standarto beistandarto vertinimo metodikosžinias. Mokytojas geba integruotitechnologijas ir mokiniųtechnologijų standartus į mokymoprogramą.Mokytojas žino kur , kada ir kaipnaudoti technologijas klasiųveiklose ir pristatymuose.Mokytojas žino pagrindineskompiuterinės ir programinėsįrangos operacijas. Taip pat gebanaudoti produktyvias taikomosios,žiniatinklio naršyklių,komunikacijų, pateikčių irvaldymo programinę įrangą.Mokytojas geba naudotitechnologijas visos klasės, mažosgrupės ar individualioje veiklojebei garantuoti nešališkąinformacijos priėjimą.Mokytojas geba naudotitechnologijas bei žino žiniatinklio132 Information and communication technologies in education: A curriculum for schools and programme of teacherdevelopment / Ed. P. Resta. UNESCO, 2002.111
- Page 60 and 61: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 62 and 63: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 64 and 65: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 66 and 67: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 68 and 69: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 70 and 71: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 72 and 73: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 74 and 75: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 76 and 77: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 78 and 79: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 80 and 81: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 82 and 83: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 84 and 85: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 86 and 87: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 88 and 89: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 90 and 91: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 92 and 93: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 94 and 95: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 98 and 99: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 100 and 101: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 102 and 103: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 104 and 105: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 106 and 107: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 108 and 109: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 112 and 113: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 114 and 115: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 116 and 117: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 118 and 119: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 120 and 121: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 122 and 123: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 124 and 125: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 126 and 127: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 128 and 129: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 130 and 131: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 132 and 133: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 134 and 135: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 136 and 137: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 138 and 139: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 140 and 141: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 142 and 143: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 144 and 145: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 146 and 147: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 148 and 149: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 150 and 151: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 152 and 153: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 154 and 155: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 156 and 157: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 158: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėkūrimas ir įgyvendinimas. Schemoje šios sritys pavaizduotos išoriniame ovale, kuris tarytumsimbolizuoja išorės poveikį mokytojų mokymui. Reikėtų suprasti, kad visi keturi išoriniai veiksniaivienodai sąlygoja visus keturis tiesioginius mokytojų mokymo veiksnius (turinį ir pedagogiką,techninius aspektus, socialinius aspektus, bendradarbiavimą ir darbą internete).UNESCO pasiūlytas pedagogo IKT kompetencijos modelis pirmą kartą pristatytasleidinyje 132 . Vėliau daugelis šalių aptarė, pritaikė šį modelį savo poreikiams – modelis kito,bendriausi aspektai pateikiami lentele (19 lentelė).19 lentelė. UNESCO pasiūlytas pedagogo IKT kompetencijos visapusiškas modelisStrategija ir vizijaStrategijaMokymosi programa irvertinimasPedagogikaIKTTechnologinis raštingumasStrategijos tikslas yra paruošti besimokančiuosius, piliečius irdarbuotojus gebėti naudoti naujas technologijas visuomenės plėtotei irekonominio produktyvumo tobulinimui. Įgyvendinant panašių švietimostrategijų tikslus įtraukiama vis daugiau mokyklų, kuriami visiemsprieinami kokybiški ištekliai ir tobulinami pagrindiniai raštingumoįgūdžiai, tarp jų ir technologinis raštingumas.Mokymo programos tikslaiPedagogo įgūdžiaiStrategijos įsisąmoninimas. Mokytojas supranta strategiją irMokymo programos tiesiogiai geba paaiškinti kaip klasėssusieja strategiją ir klasės praktika atitinka ir palaikopraktiką.strategiją.Pagrindinės žinios. Mokymoprogramos pakeitimai apimatobulėjančius pagrindiniustechnologinio raštingumo įgūdžiusir įtraukia tobulinamus IKTįgūdžius į aktualių IKT išteklių irproduktyvių priemonių įdiegimą įkitų mokymosi dalykų programasTechnologijų integravimas.Pedagoginės praktikospasikeitimai apima įvairiųtechnologijų, priemonių irelektroninio turinio integravimą įklasės, grupės ar individualiąbesimokančiojo veiklą prisilaikantdidaktinių nuostatų.Pagrindinės priemonės.Technologijų naudojimo sąvokaapima kompiuterinės irprograminės įrangos naudojimą:treniruoklius, pratimus, žinynus,žiniatinklį bei tinklo naudojimąvaldymui.Organizacija ir administravimas Įprasta klasė. Atsiranda nedidelipokyčiai socialinėje struktūrojekitaip nei, tarkime, technologiniųišteklių integravime į klases arbalaboratorijas.Profesinis mokytojo tobulinimasSkaitmeninis raštingumas.Mokytojo mokymasMokytojas turi gilias savo dalykomokymo programos standarto beistandarto vertinimo metodikosžinias. Mokytojas geba integruotitechnologijas ir mokiniųtechnologijų standartus į mokymoprogramą.Mokytojas žino kur , kada ir kaipnaudoti technologijas klasiųveiklose ir pristatymuose.Mokytojas žino pagrindineskompiuterinės ir programinėsįrangos operacijas. Taip pat gebanaudoti produktyvias taikomosios,žiniatinklio naršyklių,komunikacijų, pateikčių irvaldymo programinę įrangą.Mokytojas geba naudotitechnologijas visos klasės, mažosgrupės ar individualioje veiklojebei garantuoti nešališkąinformacijos priėjimą.Mokytojas geba naudotitechnologijas bei žino žiniatinklio132 Information and communication technologies in education: A curriculum for schools and programme of teacherdevelopment / Ed. P. Resta. UNESCO, 2002.111