A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ... A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėŠiuolaikinėje ugdymo aplinkoje kiekvienam pedagogui būtina IKT kompetencija. Jauneužtenka vien tik turėti elementarius naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius,svarbu juos taikyti ugdymo procese, plėtoti bet kokioje veikloje.19 pav. pavaizduota mokytojų IKT kompetencijas atitinkančių gebėjimų sisteminimas įketurias grupes – pradedant nuo pradinio mokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis ikigebėjimo plėtoti IKT panaudojimo būdus.Mokėjimas valdyti informaciją(informacijos rinkimas, saugojimas,analizavimas, mokėjimas naudotis IKT)Informacinių gebėjimų turėjimasMOKYTOJŲ IKTKOMPETENCIJĄATITINKANTYS GEBĖJIMAIGebėjimas valdyti šiuolaikines IKTBesimokančiųjų sujungimas tinkliniaisryšiais lokaliu, nacionaliniu ir tarptautiniulygiais; gebėjimas plėtoti visuskomunikacinių technologijų panaudojimobūdus, skatinant inovatyvų mokymąsi19 pav. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal P. Jucevičienę 128 )P. Jucevičienė pateikė mokytojų IKT kompetencijų ir IKT diegimo sąsajas (20 pav.)Mokytojų IKT kompetencija priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra IKT diegimo etapas. AnotV. Brazdeikio 129 , IKT diegimo procesas daro tiesioginę įtaką mokytojų IKT kompetencijos kaitai.128 Jucevičienė P. Pedagogo IKT kompetencijos dinamiškos struktūros pagrindimas. Socialiniai mokslai. 2(39), 2003,70-81.129 Brazdeikis V. Pedagogo kompetencija, informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietime. Informacijosmokslai. 26, 2003, 29–35.108
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėIKT DIEGIMOETAPAIMOKYTOJO IKT KOMPETENCIJAPradinisMokytojo galimybė pasinaudotikompiuteriaisTaikymoUgdymo veiklos įvairinimastradiciniais IKT naudojimo būdais(pvz., naudojantis multimedijaparengta vaizdine medžiaga)IntegracijosVeiklos galimybių praplėtimaspanaudojant internetą, intranetą,tinklapius ir pan.TransformacijosVeiklos transformavimas, turinio kaita20 pav. IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijų sąryšis (pagal P. Jucevičienę 130 )Mokytojas, siekdamas geresnių veiklos rezultatų, kurdamas naujus ar keisdamas dabartiniusugdymo metodus, IKT gali taikyti įvairioms situacijoms. Kaip teigiama IKT strategijoje,informacijos ir komunikacijos technologijos įdiegimo ir visos mokyklos kaitos sėkmė neretaipriklauso nuo to, ar pavyksta mokykloje organizuoti keitimąsi informacija, bendradarbiavimą,pedagogų kvalifikacijos nuolatinį tobulinimą, sudominti kaita mokytojus. Nepakankama mokytojųinformacinė kvalifikacija ir pasirengimas taikyti naująsias technologijas ugdymui yra svarbi kliūtis,trukdanti mokyklai siekti su informacijos ir komunikacijos technologijos diegimu susijusių tikslų.Ypač svarbu, kaip mokytojas, nuolat domėdamasis pasaulio pažanga bei nuolatos mokydamasis,gebės šias vertybes perteikti savo mokiniams bei ugdyti jų nuolatinio nenutrūkstamo mokymosi,informacijos paieškos poreikį. Nuolatinio mokymosi metodai ir priemonės turi būti pedagogųrengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo sistemų svarbūs elementai. Mokytojas, valdantisinformacines technologijas, žymiai produktyviau gali veikti, atlikti jam deleguotas funkcijasmokykloje, taip pat vykdyti ir mokinių profesinį informavimą.Apibendrinant, galima teigti, jog mokytojo darbas – tai nuolatinis bendravimas irbendradarbiavimas, reikalaujantis visapusiško požiūrio į asmenybės ugdymą, dalyko žinojimo,siekiant sukurti efektyvią mokymosi aplinką. Yra būtinos mokytojų IKT kompetencijos, kuriosįgalintų taikyti aktyvią mokinių profesinio informavimo praktiką.4.3. Pedagogo IKT kompetencijos modeliaiUNESCO pateikė pedagogo IKT kompetencijos modelį 131 . Pedagogų IKT rengimo,kvalifikacijos tobulinimo klausimai suskirstyti į keturias grupes:1) turinys ir pedagogika;130 Jucevičienė P. Pedagogo IKT kompetencijos dinamiškos struktūros pagrindimas. Socialiniai mokslai. 2(39), 2003,70-81.131 Information and communication technologies in teacher education. A planning guide. UNESCO, Division of HigherEducation, 2002.109
- Page 58 and 59: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 60 and 61: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 62 and 63: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 64 and 65: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 66 and 67: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 68 and 69: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 70 and 71: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 72 and 73: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 74 and 75: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 76 and 77: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 78 and 79: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 80 and 81: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 82 and 83: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 84 and 85: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 86 and 87: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 88 and 89: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 90 and 91: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 92 and 93: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 94 and 95: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 96 and 97: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 98 and 99: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 100 and 101: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 102 and 103: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 104 and 105: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 106 and 107: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 110 and 111: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 112 and 113: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 114 and 115: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 116 and 117: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 118 and 119: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 120 and 121: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 122 and 123: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 124 and 125: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 126 and 127: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 128 and 129: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 130 and 131: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 132 and 133: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 134 and 135: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 136 and 137: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 138 and 139: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 140 and 141: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 142 and 143: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 144 and 145: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 146 and 147: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 148 and 149: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 150 and 151: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 152 and 153: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 154 and 155: Įvairių šalių IKT diegimo patir
- Page 156 and 157: Įvairių šalių IKT diegimo patir
Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėŠiuolaikinėje ugdymo aplinkoje kiekvienam pedagogui būtina IKT kompetencija. Jauneužtenka vien tik turėti elementarius naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius,svarbu juos taikyti ugdymo procese, plėtoti bet kokioje veikloje.19 pav. pavaizduota mokytojų IKT kompetencijas atitinkančių gebėjimų sisteminimas įketurias grupes – pradedant nuo pradinio mokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis ikigebėjimo plėtoti IKT panaudojimo būdus.Mokėjimas valdyti informaciją(informacijos rinkimas, saugojimas,analizavimas, mokėjimas naudotis IKT)Informacinių gebėjimų turėjimasMOKYTOJŲ IKTKOMPETENCIJĄATITINKANTYS GEBĖJIMAIGebėjimas valdyti šiuolaikines IKTBesimokančiųjų sujungimas tinkliniaisryšiais lokaliu, nacionaliniu ir tarptautiniulygiais; gebėjimas plėtoti visuskomunikacinių technologijų panaudojimobūdus, skatinant inovatyvų mokymąsi19 pav. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal P. Jucevičienę 128 )P. Jucevičienė pateikė mokytojų IKT kompetencijų ir IKT diegimo sąsajas (20 pav.)Mokytojų IKT kompetencija priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra IKT diegimo etapas. AnotV. Brazdeikio 129 , IKT diegimo procesas daro tiesioginę įtaką mokytojų IKT kompetencijos kaitai.128 Jucevičienė P. Pedagogo IKT kompetencijos dinamiškos struktūros pagrindimas. Socialiniai mokslai. 2(39), 2003,70-81.129 Brazdeikis V. Pedagogo kompetencija, informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietime. Informacijosmokslai. 26, 2003, 29–35.108
Change language