A T A S K A I T A - Švietimo informacinių technologijų centras ...

Įvairių šalių IKT diegimo patirties analizėekonominius). Bendra MO saugykla ir jų mainai leidžia paprasčiau pasiekti MO, lanksčiaukomponuoti turinį ir geriau jį pateikti. Tas pats MO gali būti panaudotas naujame kontekste, kitomstemoms ar kitiems dalykams mokyti (Jevsikova, Kurilovas, 2006).Mokymosi objektų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų naudojimas gali kokybiškai pakeistimokymą(-si) bei požiūrį į jį. Be abejo, tai priklauso nuo MO ir VMA kokybės ir nuo to, kaipefektyviai jie naudojami, kokiems pedagoginiams modeliams taikomi, ar mokytojai yra pasirengękeisti savo darbo stilių ir kt. veiksnių.3.7. Skyriaus išvados1. Elektroninių ugdymo išteklių ir paslaugų sistemos – tai skaitmeninės bibliotekos. Jos galibūti įvairiai organizuojamos. Europos šalyse skaitmeninės bibliotekos dažniausiai yra švietimoportalų dalis. Jų diegimo metodai ir naudojamos technologijos įvairiose šalyse skiriasi: vienos šalyslabai daug dėmesio skiria mokymosi objektų saugykloms ir jų paslaugoms diegti, kitos –virtualiosioms mokymosi aplinkoms.2. Apžvelgę daugelį Europos šalių elektroninio mokymosi turinio ir paslaugų sistemų galimepastebėti kai kuriuos esminius bendrumus:2.1. Vyrauja interaktyvūs įvairialypės terpės mokymo(-si) ištekliai, jie susaistyti subendrosiomis mokymo programomis ir mokytojų išteklių mainų iniciatyvomis.2.2. Kreipiamas dėmesys mokymo(-si) išteklių paieškos sąsajai – ji turi būti paprasta ir patogi,dažniausiai – centralizuota.2.3. Siekiama mokyklų mokymosi platformų arba virtualiųjų mokymosi aplinkųsuderinamumo (sąveikumo).2.4. Skatinami susitarimai tarp mokyklų, leidėjų ir platformų teikėjų dėl metaduomenų irturinio saugojimo ir tvarkymo standartų.2.5. Ieškoma galimybių tobulinti mokymosi turinį internete, komponuoti naujus mokymosiobjektus ir veiklas naudojant mokymosi komponentų ir mažesnių veiklų bazę.2.6. Kuriami švietimo išteklių ir paslaugų portalai, kurie paprastai naudojami kaip žinių bazės,kuriose daugkartinio panaudojamumo mokymosi komponentai (taip pat ir mokymosi veiklos arbametodinė medžiaga) tvarkomi atskirai ir juos galima laisvai komponuoti į didesnius objektus.Portalai gali būti naudojami kaip mokymosi valdymo sistemos arba virtualiosios mokymosiaplinkos.2.7. Siekiama aiškaus valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijų ir atsakomybėspasiskirstymo: už mokymosi išteklių, mokymosi platformų ar virtualiųjų mokymosi aplinkųdiegimą yra atsakingos pačios mokyklos, finansavimas paprastai skiriamas per savivaldybes, ocentrinių institucijų pagrindinė funkcija – pagalba mokykloms sistemų sąveikumo ir vertinimosrityse.3. Elektroninio mokymosi turinio projektavimas, rengimas, paslaugų numatymas, jųadministravimas ir nuolatinė priežiūra – nelengvi uždaviniai švietimui. Išnagrinėjus, kaip daugumaEuropos šalių plėtoja elektroninį mokymosi turinį ir paslaugas, buvo išskirti pagrindiniai jų diegimoveiksniai. Tai –3.1. Pati mokymosi objekto sąvoka. Gana svarbu, kaip šalyje susitarta, kas laikytinamokymo(-si) objektu – nuo to priklauso visi darbai su ištekliais. Mokslinėje literatūroje mokymo(-si) objektas dažniausiai apibrėžiamas kaip daugkartinio panaudojamumo išteklius, aprašytasnaudojant tarptautinius standartus.100