Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

Gamtos mokslø fakulteto Technologiniougdymo katedros rankdarbiø ir technologijosdarbø galerijos ,,Verdenë” atidarymasIðties tokios mintys yra visiðkai teisingos.Dabar mokytojus rengia daug universitetøir kolegijø. Jau vien dël to nukenèiajø parengimo kokybë. Að nesakau,kad bûsimuosius edukologus turirengti tik mûsø Universitetas. Universitetas,kuriame sukaupta didþiulë ðiosveiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jøkolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai irprofesoriai – anaiptol nëra tik eilinëaukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kamnorëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jøypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimàir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes turimeðios srities „monopolá“ ir jie norëtøneleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius,kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà„monopolá“ tose srityse, kuriose dirba talentingimokslininkai, sukuria netgi savomokyklas, atsiranda visuomenëje didesnëtokiø universitetø trauka. Ir dël to nevertaperdëm jaudintis ir graþbyliauti.Aišku viena – mokytojo profesija netapspatraukli ir dargi konkurencinga darborinkoje (nors tokiø þodiniø konstruktøderëtø saugotis), jeigu jie bus rengiamikaip greitpyragiai. Kad ateitø á universitetàgabiausi, talentingiausi vaikinai irmerginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dargigerai sustyguotø – aiðkios valstybëspolitikos, kurioje mokytojø rengimo prioritetasbûtø akivaizdus, ir gerai sutvarkytomokytojø rengimo reglamento, irpapildomø stojanèiøjø á edukologijosprofesijas atrankos kriterijø, ir pedagogikosprogramø esminio sumoderninimo,ir pedagoginës praktikos turinio irformø pertvarkos, ir paèiose mokyklosesukuriamos þmogaus savigarba paremtosatmosferos, ir savivaldybiø atsakingospagalbos mokyklø reikmëms ir mokytojøkompetencijø turtinimui, ir labaisvarbaus bendruomeninio ryšio mokinysLietuvos nacionalinës premijos laureatëdoc. Vanda JuknaitëValstybinës Jono Basanavièiaus premijoslaureatas prof. Stasys Skrodenis– mokykla – šeima stiprinimo visomisámanomomis priemonëmis, ir daugeliokitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kadvisi jie bûna veiksmingi tik veikdami darniai,netgi sistemiškai. O tai pasiekti ištiesnelengva.Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasiðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradigmà,kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiøteikëjas jaunoms sieloms, keièia naujoji,kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis individualumasir sugebëjimo mokytis skatinimas.Nuo normø, bendrøjø programøir standartø (nors tai irgi svarbu) bûtinaatsigræþti á ugdytinio asmenybæ – tegudar gleþnà, stokojanèià darnos ir besiblaðkanèià.Nors ir anksèiau netrûkomûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþdaviniosvarbà, bet dabartinëje gyvenimosituacijoje tokia nuostata darosi visømokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kartaitenka ir teks susidurti su neáprastomisaplinkybëmis, kai daugelis tëvø, tapæmigrantais, uþkrauna vaikø auklëjimonaðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar giminaièiøir paèios mokyklos. Ir minëtasisbendruomeniðkumas mokinys – mokykla– ðeima nuolatos tampa paþeidþiamasir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rûpintisne tik dalykø didaktika, kaip geriauperteikti þinias, bet patiems imtis gerø iniciatyvø,siekiant mokyklos bendruomenæsuburti ir plësti ryðius ne tik su mokiniais,su tëvais, bet ir vadinamaisiais socialiniaispartneriais ir profsàjungomis. Irdargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèiasgyvenimo situacijas, kurios pateikia daugiððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniaistokojanèiai „gyvø þiniø“.Vadinasi, mûsø Universitetui, rengianèiammokytojus, darbo per akis. Pirmiausia,tobulinant bakalauro ir magistroprogramas, kad jos bûtø aktualios, patraukliosir konkurencingos. Reikia bûsimiesiemsmokytojams suteikti bûtinøþiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæpatirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûsmokytojai, gerai iðmanantys savo dalykà,jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pilietiðkainusiteikæ. Þodþiu, tokie mentoriai,kuriems mokymasis visà gyvenimàanaiptol niekuomet neatrodë naujadarasar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svarbusir bûtinas dalykas. Praktiniai studentøágûdþiai sustiprës tik glaudinant Universitetoryðius su mokyklomis ir stiprinantsantykius tarp mokytojø kartø. Jukvisi mes lygiai esame suinteresuoti matytitautos dabartá ir ateitá ðviesià, matytikraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi,kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligencijosvaldomi þmonës, þinantys, kas yratvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës beienergijos jungtys tarp kartø.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 3

Diskusijos dël Lietuvos aukðtøjø mokyklø tolesnës raidos nustelbëmokytojø rengimo problemà, kuri aktuali nuo pat Nacionalinësðvietimo sistemos kûrimo pradþios, pabrëþta Pedagogø rengimokoncepcijoje (2004) ir Vyriausybinëje pedagogø rengimo ir kvalifikacijostobulinimo programoje (2006). Remiantis šiais dokumentaisiðspræstos kai kurios dalinës pedagogø rengimo problemos,taèiau norimo kokybinio poslinkio nëra pasiekta, daugelis uþsibrëþtospertvarkos komponentø liko popieriuje.Mokytojørengimas: nukirpti arProf. Marija BARKAUSKAITË,prof. Bronislovas BITINASTai, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje,patvirtino Europos Komisija, komunikate(2008) dël gebëjimø ugdymoXXI a. pabrëþusi, jog „ðvietimo sistemose,kuriose pasiekiama geriausiø rezultatø,mokytojo profesijà renkasi patys gabiausiþmonës, naudojama veiksmingatinkamø kandidatø á mokytojus atrankosprocedûra“. Ðá teiginá pabrëþë ir EuroposParlamentas, priëmæs (2008) rezoliucijàdël mokytojø rengimo kokybës gerinimo.Problemos aktualumà, mokytojø rengimosvarbà paryðkino 2008 m. spalio13–14 d. Vilniaus pedagoginiame universitetevykusi tarptautinë konferencija „Mokytojoprofesija: pokyèiai, iððûkiai ir perspektyvos“,kurioje dalyvavo visø Europosvalstybiø Ðvietimo tarybø delegacijos,vadovaujamos Europos ðvietimo tarybøtinklo prezidentës Simone Barthel(European Network of Education Councills).Konferencijos praneðimuose, jos rezoliucijojepaþymima, kad reikalavimaimokytojø rengimui nuolat didëja, nes visuomenë,tarptautinës ir nacionalinës vyriausybinësinstitucijos, naujos ugdymoparadigmos mokytojams kelia naujus reikalavimus.Konferencijos rezoliucijoje pabrëþiamavisokeriopa pagarba mokytojoprofesionalumui, nuolatiniam jo tobulëjimui,suteikiant „mokyklos organizacijomsautonomiðkumà ir pasitikëjimà valdymopokyèiais“. Ypaè daug dëmesio skiriamapirminiam mokytojo rengimui universitete,pabrëþiama, kad siektina, jog mokytojaiágytø magistro laipsná, kad jiems bûtøpadedama mokytis visà gyvenimà.Galima manyti, kad su šia rezoliucijasiejasi LR Prezidento surengtos apvaliojostalo diskusijos „Visuomenës ir valstybësuþsakymas pedagogams rengti: problemosir perspektyvos“ (2008 m. spalio 24d.) rezultatai. Pagrindinë ðios diskusijosidëja – formuluoti valstybës ir visuomenësuþsakymà tiems, kurie rengia mokytojus,tai yra aukðtosioms mokykloms. Sunkuprisiûti?pasakyti apie pasaulinæ ðvietimo istorijà,bet Lietuvoje tai – vienas pirmøjø viešai pareikðtassocialinis uþsakymas mokytojusrengianèioms institucijoms. Ligðiolinëpraktika tokia, kad paèios aukðtosios mokyklosformuluoja toká uþsakymà, iðreikðtàstudijø programø tikslais ir já realizuojanèiøpriemoniø sàraðu ir atspindintá visøpirma aukðtøjø mokyklø paskirtá, mokyklølûkesèius. Valstybë iki šiol tëra formalusuþsakovas, tai yra tik skiria lëðø tam tikrammokytojø skaièiui parengti, reikalauja,net vertina rengimo kokybæ, nesiremdamatyrimu, ið esmës nesidomëdama lëðøpanaudojimo rezultatyvumu. Tokiu Prezidentoparagintu visuomenës dalyvavimusiekiama paðalinti ðià spragà, tai yra bentiš dalies, objektyviau paþvelgti, kaip aukðtosiosmokyklos vykdo uþsakymà.Seimo patvirtintoje dabartinës Vyriausybësprogramoje mokytojø rengimo pertvarkanusakoma vieninteliu teiginiu: „Sudarysimesàlygas, kad dël mokytojø rengimogalëtø konkuruoti visos Lietuvosaukðtosios mokyklos, kurios vykdo nustatytuskokybës reikalavimus atitinkanèiasstudijø programas“. Akivaizdu, kad toksteiginys atveria ávairias galimybes siektiproblemos sprendimo kokybiniø pokyèiø.Taèiau jame slypi ir pavojus, kurio neiðvengëankstesnës Vyriausybës – á mokytojørengimà paþvelgti tik ið kiekybiniø pozicijø,tai yra kai kà nukirpti, kai kà prisiûtiir taip sukurptà gaminá pavadinti nauju. Èiasvarbu, kas bus tie ekspertai, kurie vertinsmokytojø rengimo programø atitikimàProf. M.Barkauskaitë ir prof. B.Bitinaskonferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20”standartus, profesinio rengimo dëstytojøkvalifikacijas, parengto specialisto kompetencijasir t.t.; praktika rodo, kad ekspertaiskartais tampa asmenys, bendrojo lavinimomokyklose buvæ tik mokiniai.Þinant, kad švietimas yra bene inertiškiausiasocialinës tikrovës sritis, bûtinavisapusiðkai iðnagrinëti tai, kà pasiûlëapvaliojo stalo diskusijos dalyviai, aptaræproblemà Europos Sàjungos pozicijosfone. Èia, kaip ir sprendþiant kitas aktualiassocialines problemas, visø pirmakyla klausimas, ar diskusijoje numatytasuþsakymas Lietuvos universitetams yrapakankamas, kad pedagogø rengimaspakiltø á naujà kokybæ.Ið pradþiø reikia priimti vienà išlygà: pagrindinëproblema, spræstina valstybëslygmeniu – bendrojo lavinimo mokyklosedëstomø dalykø mokytojø rengimas.Ikimokykliniø institucijø auklëtojø, socialiniøpedagogø, pradiniø klasiø mokytojø irkitø pedagogø, kurie nedësto specialybës4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

dalykø, rengimas nesunkiai telpa á palygintinusistovëjusius aukðtàjá mokslà reglamentuojanèiøástatymø ir poástatyminiøaktø rëmus. Mat šiø specialybiø studijosskirtos ágyti tik vienà, edukologiná bazináiðsilavinimà. Kas kita – dalykø mokytojai,kurie reikiamà kvalifikacijà gali ágyti tik universitetuoseir kuriems per tà paèià studijøtrukmæ turi bûti suteikiamos dvi, sunkiaitarp savæs susiejamos specialybës, tai yradalykinis ir pedagoginis išsilavinimas. Deja,šis dalyko mokytojø rengimo ypatumasoficialiuose dokumentuose nëra pabrëþiamaskaip sudëtingas probleminis klausimas.Be dideliø sunkumø galima suvokti,kad gydytojø, stomatologø, farmacininkøir slaugos specialistø rengimas skirtingas,nors jie visi yra medicinos darbuotojai. Kodëlgi nenorima sutikti, kad, pavyzdþiui,Konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20” akad.A.Gaiþutis (viduryje) su ðvietimo ir moksloministrais (ið kairës) A.Monkevièiumi,G.Steponavièiumi ir H.Zabuliusocialiniø pedagogø ir istorijos mokytojørengimas turi bûti ne tik skirtingai reglamentuojamas,bet ir skirtingos trukmës(vadinasi, ir skirtingai finansuojamas)? Todëlnaujø sprendimø reikia ne pedagogørengimui apskritai, bet dalyko mokytojørengimo pertvarkai.Vienas ið variantø – galimybë šiuos mokytojusrengti po to, kai jie ágyja dalykobakalauro akademiná laipsná. Taèiau ðiosgalimybës realizavimas (tai yra mokytojørengimas pagal vadinamàjá nuosekliøjøstudijø modelá) dabartinëmis sàlygomis tereiškiastudijø programos vidiná pertvarkymà,kurio vertë abejotina. Daugeliu tyrimøparodyta, kad nuostata bûti mokytoju sëkmingiausiaiátvirtinama intensyviø visø 4metø trukmës universitetiniø studijø metu;vieni metai, kurie bûtø skiriami baigusbakalauro studijas mokytojo profesiniamrengimui, yra per trumpas laikas išugdytibûtinus profesinius gebëjimus ir, svarbiausia,pozityvias pedagoginës veiklos nuostatas.Dþiugu, kad ir apvaliojo stalo diskusijosdalyviai tai pripaþino, nes išvadosepabrëþiama ne tik dalyko mokymo, betir stebëjimo, auklëjamojo darbo bei ugdomosiosveiklos praktika, atliekama nuo pirmøjøkursø. Kitaip sakant, diskusijos dalyviaipirmenybæ teikia dalyko mokytojørengimo lygiagreèiam modeliui realizuoti(kurio esmë – dalykinis ir profesinis lavinimasper visà studijø laikà). Ðiuo modeliugrindþiamas dalyko mokytojø rengimasVilniaus pedagoginiame universitete. Daugiaukaip pusës amþiaus patirtis liudija modeliopranaðumà; dar daugiau, dalies mokomøjødalykø (informatikos, uþsienio kalbø,kûno kultûros, technologijø, muzikos,dailës ir kt.) mokytojø rengimas visavertistik taikant lygiagretøjá modelá, nes ilgesnëstrukmës praktiniø gebëjimø, sudaranèiødalykinio rengimo pagrindà, ugdymas yradaug veiksmingesnis.Kita vertus, lygiagretaus rengimo modelisneparankus norint ágyvendinti Vyriausybësprogramoje iðsakytà idëjà – sudarytisàlygas dalyko mokytojus rengti konkurencijospagrindu visuose universitetuose.Vilniaus universitetas kadaise pagal ðámodelá rengë mokytojus, tai yra studijomsápusëjus dalá studentø skirdavo á pedagoginioprofilio grupes. Taèiau toks rengimasnepasiteisino, o dabartinëmis sàlygomis– ir nepagrástas, nes studentas turi teisæágyti tà specialybæ, kurià buvo nurodæs savopasirinktoje bakalauro studijø programoje.Komplikuota situacija susidarytø irtuo atveju, jei tame paèiame universiteteto paties dalyko mokytojai bûtø rengiamipagal abiejø modeliø programas.Mûsø ðalyje grieþtai laikomasi reikalavimo,kad dalyko mokytojø rengimo studijøprogramos turi tenkinti studijø krypties,kuriai priklauso mokomasis dalykas,reglamento bendrojo lavinimo ir studijø pagrindøtiksliniø daliø minimalius reikalavimus.Dël ðio reikalavimo (dël riboto studijøfinansavimo ir studijoms skirto laiko) neámanomaágyvendinti rengimà dviejø dalykømokytojø, kurie reikalingi pagrindinëmsmokykloms (tai parodë tyrimas),nors toks rengimas taikomas daugelyjeEuropos Sàjungos ðaliø. Dalyko mokytojokvalifikacijos suteikimas dalyko sritiesbakalauro laipsná turintiems asmenims, iðklausiusiemsmetiná profesinio mokymokursà pagal nuosekløjá modelá, reiškia, kaddalyko mokytojas parengiamas ne per ketveriusmetus, kaip tai daroma pagal lygiagretøjámodelá, o studijos pratæsiamos ikipenkeriø metø. Šiuo atveju mokytojo rengimasdaug brangesnis, nesilaikoma ir vieningøreikalavimø laiko, finansø ir kt. klausimais– á tai atkreipia dëmesá kai kurie lygiagretausmodelio ðalininkai. Deja, ši esminëaplinkybë visiškai neatsispindi mokytojørengimà nusakanèiuose dokumentuose.Akivaizdu, kad kvalifikuotà dalykospecialistà bakalauro lygmeniu parengtiper ketverius metus lengviau negu per trejus(jei atimsime metus pedagoginio ir psichologiniorengimo). O jei Europos šalyspereitø prie trejø metø trukmës bakalauroprogramø, dalyko mokytojø rengimo problemataptø dar sudëtingesnë.Dalyko mokytojo profesinës studijosapima pedagogikos ir psichologijos dalykødëstymà, pedagoginæ praktikà ir baigiamàjádarbà. Teoriniø kursø iðklausymasnereiðkia, kad studentas yra parengtasmokyti kitus, todël pedagoginë praktikayra esminis mokytojo rengimo komponentas,todël jai numatoma skirti vieno studijøsemestro apimties laikà. Apvaliojo stalodiskusijos dalyviai tokià studentø pedagoginëspraktikos apimtá laiko nepakankama,rekomenduoja jà didinti iki vienø metø.Taèiau tokia pedagoginës praktikos apimtisreikðtø, kad mokytojo profesiniamrengimui reikëtø skirti pusantrø metø (netjei tokia trukmë bûtø átvirtinta atsisakius Mokytojørengimo koncepcijoje numatytoskvalifikaciniu egzaminu baigiamos pedagoginësstaþuotës). Þinoma, pedagoginëspraktikos kaip esminio mokytojø rengimokomponento átvirtinimas ir iðplëtimaspriimtinas ir uþsakovams, ir vykdytojams.Deja, naujuoju pedagogø rengimo reglamentupatvirtinta pedagoginës praktikosapimtis padidinta iki vieno semestro mokytojøpedagoginio ir psichologinio teoriniorengimo sàskaita. Tad labai abejotina,ar nuo vieno krašto nukirpus, o prie kitoprisiuvus studijø laikà profesinio rengimokokybë labai pagerës. Gerai þinoma, kadnei teorija, nei praktika viena be kitos neduodakokybiško rezultato.Bûsimi mokytojai per bakalauro studijøprogramos dalykus tebëra orientuojamivisø pirma á mokslo þinias ir dalyko tu-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 5

iná atitinkanèius gebëjimus. Galima sutikti,kad bendrasis išsilavinimas kaip mokslopagrindø ásisavinimas be didesniø iðlygøpriimtinas vidurinës mokyklos 11–12(gimnazijos 3–4) klasëse, kuriø pagrindinë(nors ir neoficialiai reiðkiama) paskirtis– padëti jaunam þmogui pasirengti studijoms,kvalifikuotos profesinës veiklos kompetencijøásigijimui. Tuo tarpu pagrindineimokyklai skirtos Bendrosios programospabrëþia bendrøjø kompetencijø (socialinës,paþinimo, komunikacinës, informacinës,sveikos gyvensenos, meninës ir kt.)ugdymà kaip esminius bendrojo lavinimotikslus. Vargu ar galima tikëtis, kad mokytojoprofesinio rengimo programa, vykdomaatsietai nuo dalykinio rengimo programos,bus rezultatyvi, tai yra pasiseks studentusišmokyti per savo mokomojo dalykopamokas realizuoti šiuos bendruosiusmokiniø ugdymo tikslus. Vadinasi, psichologinispedagoginis kryptingumas turi taptiesminiu pagrindinës mokyklos mokytojøne tik profesinio, bet ir dalykinio pasirengimobruoþu. Ði idëja, apie kurios ágyvendinimàsvajojo visi mokytojø profesinio rengimospecialistai, dabar natûraliai ateina ápagrindinæ mokyklà. Bet tai reiðkia, kaddalyko mokytojai turi bûti visapusiðkai parengtibendrøjø kompetencijø ugdymo inkorporavimuiá bakalauro studijø programàsudaranèiø dalykø turiná, pradedant jøaktualumo atskleidimu ir baigiant ðiø kompetencijøugdymo rezultatø vertinimu.Ðiandien dar sunku ásivaizduoti, kaip taibus ágyvendinta praktikoje, bet iðeities nëra– naujos bendrosios programos yra jau„nuvaþiavæs traukinys“, kurio atgal nesugràþinsime,mokytojus rengiantys universitetaiprivalës studentus šiam darbui intensyviaiir kûrybiðkai rengti.Èia natûraliai kyla mintis, kad pagrindinësmokyklos ir aukðtesniøjø klasiø mokytojørengimas turëtø bûti skirtingas. Dabartinëtradicija rengti mokytojus visomsdalykinio mokymo klasëms sietina su visuomenëjepopuliaria idëja, jog geriausia,kai tas pats mokytojas moko savo dalykànuo penktos klasës iki vidurinës mokyklosbaigimo. Taèiau ši idëja gana retaibuvo ágyvendinama praeityje, o dabartinëmissocialinio dinamiškumo sàlygomisdar komplikuotesnë. Anksèiau ðvietimoreformos pradininkë M.Lukðienë siûlësiekti, kad gimnazijø mokytojai bûtømokslinës krypties, kuriai priklauso dëstomasdalykas, magistrai. Galbût kol kastoks reikalavimas Lietuvoje bûtø per grieþtas,per didelis ir per staigus (nors ði mintisjau áraðyta minëtoje konferencijos rezoliucijoje,o, pavyzdþiui, Suomijoje, kuriojeðvietimo kokybë yra labai aukðta,mokytojai jau dabar privalo bûti ágijæ magistroakademiná laipsná), taèiau realumokyklos baigiamosios pakopos mokytojaisrengti mokslo krypties bakalaurus,siekianèius ágyti pedagoginæ kvalifikacijà;tuo bûtø pateisintas jau aptartas jø studijølaiko pratæsimas vienais metais. Betkuriuo atveju pedagogø rengimo dokumentuoseturi bûti skirta dëmesio ir 11–12 klasiø mokiniø mokytojø rengimui, suvokiant,kad ankstyvosios jaunystës amþiuspersunktas tikrovës paþinimo paieðkomis,pasirinkimø ir apsisprendimø sàsajomis;vadinasi, ðio tarpsnio pedagogaituri bûti ágijæ kitas kompetencijas.Pagrindinës mokyklos mokytojø pasirengimasdalyko mokymui, orientuotam ámokiniø bendràsias kompetencijas, turëtøuþimti tarpinæ padëtá tarp pradiniø ir baigiamøjøklasiø mokytojo kompetencijø. Taireiškia, kad pagrindinës mokyklos mokytojasturi bûti susipaþinæs ir su pradinio mokymo,ir su baigiamojo mokyklinio ugdymotikslais, ðiø pakopø mokytojo veiklojetaikomomis ugdymo technologijomis. Pedagoginëir mokslinë praktika ir patirtis pagrindþiaprielaidà, kad penktø–deðimtø klasiømokytojai turëtø ágyti geresná edukologinápasirengimà nei dalykiná. Ðiuolaikinismokslas pernelyg sudëtingas, kad pagrindinësmokyklos mokiniai ágytø visavertámoksliniø þiniø pagrindà nepretenduodamiá jø enciklopedinæ gausà. Toká teigináiliustruoja vaizdus pasakymas, kad pradinëseklasëse suþinome, jog Þemë yra rutulioformos, aukðtesnëse – kad ji yra elipsoidas,o studijuodami iðsiaiðkiname, jogji – geoidas... Psichologiniais ir pedagoginiaistyrimais árodyta, jog daug lengviaumokyti neþinantá negu nesàmoningai átvirtinusádaug þiniø, nes senos þinios neuþleidþiavietos jas neigianèioms naujoms þinioms.Bendrosios kompetencijos tuo irsvarbios, kad yra mokymosi visà gyvenimàinstrumentas, kurio padedamas þmogusnesunkiai áveikia barjerà tarp atgyvenusioir naujo tikrovës ávaizdþio; veiksmingosðiuolaikinës mokymo technologijosdaro mokymo turiná prieinamà visiems mokiniams.Þinoma, tai nereiškia, kad universitetàkà tik baigæs mokytojas gebës visasšias technologijas taikyti; tam egzistuojamokytojø tæstinio profesinio mokymosisistema.Tad galima teigti, kad visø iki ðiol patirtødalyko mokytojø rengimo nesëkmiø iðtakos– reikalavimas ðiø mokytojø rengimàásprausti á LR aukðtojo mokslo ástatymosukurtà Prokrusto lovà. Rengiant naujàðio ástatymo redakcijà, derëtø numatytispecialø dalyko mokytojo rengimà reglamentuojantáástatymà, kuriuo bûtø nusakomirealûs tokio rengimo modeliai ir numatomoslëðos jiems ágyvendinti. Kol nëratokio ástatymo, galima sudarinëti ávairiasmokytojø rengimo koncepcijas, taèiauvisos jos liks panaðios á uþsakymà pasiûtidrabuþá, nors audinio tam nepakanka.LietuviðkoKandûs sociopolitologiniaiProf. habil. dr. Romualdas GRIGASVPU Sociologijos ir politologijoskatedros vedëjas„Þoliø kuokðtas“ dykumoje irkreipinio „Lietuvos þmonës“anatomijaOficialiai mûsø statistika pripaþásta, jogpo Nepriklausomybës atkûrimo ið Lietuvosemigravo apie 0,5 milijono þmoniø. Átà skaièiø neáeina tie, kurie laikinai (arbatariamai laikinai) iðvaþiavæ á uþsiená uþdarbiauti.Ðiø þmoniø statistikos nëra, bet galimedràsiai manyti, kad ðitos kategorijos(ðvytuoklinës, laikinos emigracijos) emigrantøturime ne maþiau kaip anø.Teigiama, kad kasmet ið Lietuvosemigruoja 25–30 tûkstanèiø þmoniø. Taiprilygsta tokio kaimiško rajono, kaip Kupiškis(su visu centru), gyventojø skaièiui.Visuotinai paplitusi nuomonë, kad pagrindinislietuviø emigracijà lemiantisveiksnys – ðalies ekonominë situacija. Tokiànuomonæ visokeriopai palaiko vos nevisos politinës partijos ir struktûros. Ið kartobe akademinio slapukavimo iðsakysiukontroversinæ mintá: tos struktûros tar-6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Jeigu ne tikrovëje, tai bent televizoriaus ekrane visi esame matæ þoliø kuokðtus, vëjoneðiojamus dykumoje ar pusiau dykumoje. Vietiniai gyventojai juos gaudo ir šeria savokupranugarius... Karðto vëjo po tyrlaukius gainiojamo þoliø kuokðto ávaizdis kaip metaforagali bûti taikomas mums, lietuviams. Na, ypaè jaunajai kartai, nusiteikusiai ir toliaumasiðkai emigruoti ið savo protëviø ðalies. Tëvynë, ypaè tëviðkë, daugeliui jø tampasunkiau suvokiama, juolab ðirdimi nebeiðgyvenama abstrakcija.ji realybëpastebëjimaisi aidas atkartoja „virðesniø“ uþ jas jëgøsieká Lietuvà ir toliau matyti „apsivalanèià“nuo lietuviø...Manau, kad nëra joks atsitiktinumas,kai Prezidentas per savo dvi kadencijaspolitikø þargone galutinai átvirtino kreipiná„Lietuvos þmonës...“ Pabandykite surastidar nors vienà Europos ðalá, kur bûtøtoks kreipinys „ávalstybintas“? Ðtai nuo èiagalima atsekti vienà ið prieþasèiø, formuojanèiøvëjø gainiojamus þoliø kuokðtus...Vartojant toká kreipiná nuraðoma ne tikþmoniø istorinë atmintis, kultûrinis paveldas,pilietinë sanglauda. Nuraðoma irdaugelis kitø, nemaþiau svarbiø socialiniø,politiniø, etnokultûriniø, psichologiniøir panaðiø elementø, sudaranèiø socialiniøsantykiø ir jø ávairaus lygio tinkløpamatiná karkasà. Tas karkasas ðiandienpraranda tvarumà, integralumà – tampabirus. „Lietuvos þmogui“ (atsipraðau –þmonëms) nebeprimenama jo pilietinë irdorovinë priedermë savo tautai ir valstybei.Dar daugiau... Politikas, kuris yra linkæsoperuoti ðiuo kreipiniu, save taip pat„iðlaisvina“ nuo panaðiø dvasiniø ir politiniøásipareigojimø.Ar pamenate popieþiaus Jono Pauliauskreipiná, atvykus á Lietuvà ir susitikussu lenkiðkai kalbanèia auditorija?„Lenkø kilmës lietuviai!“ Tuo popieþiusnorëjo pabrëþti politinës nacijos (ne vienetniniø lietuviø) svarbà valstybës gyvenime.Visuomenës nariø politiná susitelkimà.Tuo kreipiniu popieþius priminë ir lietuviøtautos istorines ðaknis, taip pat ir teritorinávientisumà. Tuo tarpu mûsø politikai,sekdami Prezidentu, vengia ne tikkreipinio „lietuviai!“ (nors jø, etniniø, Lietuvoje85 proc.). Jie seniai vengia tokiø,rodos, visai neutraliø, bet turiningø kreipiniø,kaip: tëvynainiai, bendrapilieèiai!..Man suprantama, kodël taip elgiamasi.Tai ne vien dël tautinio nevisavertiðkumoir noro ásiteikti saujelei tautiniø maþumøþmonëms. Jeigu bus vartojama lietuvioar tëvynainio sàvoka, daugiau politinësir ypaè dorovinës grauþaties patirs irsavo pilieèius apiplëðiantis monopolistas,ir tik savo grupelës interesus matantis irjuos ginantis „valstybininkas“, ir eilinis savivaldybës„biurokratas“…Geleþinë taisyklë tokia: ir postmodernumo,eurointegracijos sàlygomisvalstybës tvarumas priklauso nuo tautostvarumo. Ir atvirkðèiai – paliegusi, savøjøvedliø uþmirðta ir „išsivaikšèiojanti“ tautagimdo tokià pat paliegusià, „kreivai“ besielgianèiàvalstybæ. Reikëtø dar pridurti– gimdo „beveidæ valstybæ“. Ir ne bet kokià,o besirûpinanèià stambiojo, juolabtransnacionalinio kapitalo interesais.O pastaroji, besirûpindama monopoliniokapitalo interesais ir vien pragmatiniaisdalykais, toliau spartina tautos „išsivaikšèiojimà“.Uþburtas ratas…Kur iðeitis ið tos situacijos, kurioje esameatsidûræ? – paklaus nuo visuotinai paplitusioskritikos triukðmo, nuo irzlumosklaidos pavargæs skaitytojas. Kai kà jaupasakiau, apibûdindamas paplitusá irmums (manau, sàmoningai) implantuotàkreipiná „Lietuvos þmonës…“ Kità reikðmingesnæatsakymo dalá pabandysiu sukonstruotipasitelkæs jau kitoká ávaizdá…Bet prieð pateikdamas ir apraðydamastà ávaizdá, tiesiog minties intrigai pateiksiuÞiskaro d’Esteno (Giscard d’Estaing),buvusio Prancûzijos prezidento, ovëliau iðrinkto Europos Konvento pirmininku,þodþius: „Pasaulis nelaimingas. Jisnelaimingas ne tik todël, kad neþino, kureina, bet ir dël to, kad nejauèia, jog suþinojæssuprastø einàs katastrofos link…“(D’Estaing G.V. Europa mûsø laikais. –Vilnius, 1995, p.15). Ta citata skaitytojuitenorëjau priminti, kad „išsivaikšèiojimo“(dvasinio, kultûrinio) liga sergame ne vienmes. Tik mûsø liga yra kur kas fundamentalesnë,nei kur nors kitoje šalyje, pas musturinti netgi gilias istorines šaknis…Integrali, tvari valstybë – tai elegantiðkarotonda ir jos ilgesys….Rotonda – romantizmo laikais plaèiaipasklidæs ir antikos architektûrà atkartojantisstatinys.Tai – centriškas apskrito plano statinyssu kupolu, kurá laiko kolonos. Tokiamestatinyje visos kolonos yra lygiavertës– nerasime kokios nors architektoypaè sureikðmintos. Prieðingu atveju turëtumearchitektûriná nesusipratimà…Tautà (arba politinæ nacijà) ir valstybæjø vienyje (jeigu tarp jø nëra atskirties) galimeprilyginti grakšèiai pastatytai ir tvirtaistovinèiai rotondai. Man regis, tokiø dariniømes turime Europoje. Tai suomiai, norvegai,danai, islandai (visi skandinavai!);prie jø galima priskirti Airijà, daugiatautæÐveicarijà…. Visos jos funkcionuoja demonstruodamosdarnà tarp tautos ir valstybës(ðiuo atveju að nekreipiu rimtesniodëmesio á dabartinæ pasaulá iðtikusià krizæ).Pabandysiu ávardyti rotondos kolonas,nuo kuriø priklauso statinio grakðtumas,patvarumas, apþvalgos erdvë ir kt.Kas gi ið tiesø sudaro valstybës-rotondoskolonas, koks jø skaièius, kokia jøbûklë? Dël kolonø skaièiaus… Tai – susitarimodalykas. Galime imti penkias, septynias,devynias… Kuo didesnis skaièius– tuo daugiau painiavos. O jeigu rotondàásivaizduosime ið trijø ar keturiø kolonø –vëlgi matysime architektûriná nesusipratimà.Kaþkà panaðaus galime áþvelgti organiniametautos (nacijos) ir valstybësvienyje.Kokias kolonas tokiai rotondai-tvariosvalstybës ávaizdþiui mes siûlome? Siûlomaeilës tvarka neturi reikðmës. Primename– visos jos lygiavertës. Bet pokalbáapie tai pradësime nuo tradicinës… Na,intrigos, taip pat minties taupumo dëleijas apibûdindamas (ir ásivaizduodamasbûtent Lietuvà kaip rotondà) kandþiaipašmaikštausiu.Gamybos organizavimas ir personalovadybos kultûra. Su velioniu akad.E.Vilku mes nesutardavome. Jis turëjo polinká(kaip ir daugelis kitø) suabsoliutinti vadinamàjáekonomikos veiksná. Bet ðtai kartà,sugráþæs ið pasaulinio ekonomistø kongreso,jis pasakë: kongrese ásivyravusinuomonë, jog 80 procentø ekonomikossëkmæ lemia… kultûra. Nuo savæs pridursiu:jeigu kultûrai priskirtume dorovinius,estetinius bei politinius ásitikinimus, galëtumetuos procentus ir padidinti…Kà šios „kolonos“ atveju telegrafiðkaidar derëtø svarbaus pasakyti? Ogi tai,kad, nunykus archainei kultûrai ir kaimoetnokultûrinei átakai, bûtent miestas taponacionalinës tapatybës tæsëju. Ðiuo atvejune Japonija rodo iðskirtiná pavyzdá su savounikalia personalo vadybos kultûra.Specifiniais bruoþais ðioje srityje taip patMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 7

veiklos ir meninio ugdymo sistemoms (teatras,kinas, televizija, reklama ir kt.), pastebi,jog postmodernioji kultûra yra postindustrinësvisuomenës atvirkðèias veidas.Tai reiðkia, kad postmodernioji kultûrafunkcionuoja pagal rinkos dësnius,kurie determinuoja ugdymo tikslus, meninæraiðkà ir diktuoja ávairiø naujø meniniøstiliø ásitvirtinimà, vadinamà postmoderniusinkretizmu. Postmodernistinis poþiûrisá meno kûrinius, kaip kultûros produktus,tenkinanèius vartotojø vizualiusir konceptualius poreikius, iðkreipë estetiniøvertybiø, kuriø pagrindà sudaro nesuinteresuotumas,prasmæ. Meninis ugdymassocialinëje politinëje aplinkoje, kuriojekûrybinis procesas vyksta pagal rinkostaisykles, pasak L.Bovone, transformuojair dvasiniø vertybiø sampratà.Vakarø kultûros saulëlydyje visuomenësmodernizacija ir jos ávairûs valdymomechanizmai su savo galiø laukais savitaitransformavo þmogaus ugdymà. Gërioidëjos ignoravimas arba jos atmetimasvertybiø internalizacijos procese yra vienaið ugdymo procesà transformuojanèiøprieþasèiø, kuri nuasmenina þmogø,gimdo visuomenës socialinæ bei moralinækrizæ. Filosofas M.Foucault, nuodugniaiiðtyræs dvejopø moralës standartø teorijà,atskleidë drausminiø institucijø vykdomàþmogaus nuasmeninimo technologijà.Genealogiðkai iðanalizavæs asmenybëssuverenaus Aš susvetimëjimo procesà,kuris vyksta socialiniø pokyèiø gelmëje,veikiamas disciplinariniø institucijø,jis atkreipë dëmesá á tø institucijø plëtràbei jø biurokratiná (anonimiðkà) funkcionavimà.Pavaldiniai ugdomi pagal individøvisuomenei naudingumo koeficientà,pasitelkus þmones disciplinuojanèiusmechanizmus su specifinëmis prievartosformomis ir procedûromis. Ðiame proceseypaè reikðmingas þinijos ir valdþiosbendradarbiavimas, suteikiant þmoguisocialinæ ir asmeninæ tapatybæ, darantsubjektà objektu, atskiriant já tiek nuo saiðsiskiriaSkandinavijos ðalys, JAV,Vokietija, Prancûzija ir kitos…Lietuvoje viso šito mes neturime.Uþtat turime gamybos, verslo sektoriø,kur viskas skaièiuojama vienpinigais. Netgi kultûros renginiøefektyvumas… O dël vadybos? Èiaviskas kosmopolitiðka. Bet kas liûdniausia– pavaldinys atsidûræs beteisiopadëtyje… Ðimtaprocentinisdiktatas ðeimininko rankose. O jeitaip, tai apie kà kalbame, yra artimatautos duobkasybai…Pilietinës visuomenës plëtojimas.Tai galëtø bûti stipri, galingakolona. Panaðiai kaip Ðveicarijoje,kuri suskirstyta á kantonus ir kuriuosegana daþnai rengiami referendumai.Mes negalime pasigirti dalyvaujamàjademokratija. Taip, mesrenkame, bet tie „renkamieji“ jau ikimûsø bûna iðrinkti (parinkti). Ne vienasseimûnas yra prasitaræs: raðykitekiek norite manifestø, peticijø,memorandumø – mes juos iðmetamenet neskaitæ… Visur – skuba.Visur – interesai…. Ir susiskaldymas.Taigi grynesnio pavidalo pilietinëvisuomenë gali egzistuoti tik nedidelësteritorinës bendruomenëspagrindu. Priminsiu istoriná fenomenà…Nuo teritoriniø bendruomeniøir jø rankomis supiltø piliakalniø prasidëjolietuviø valstybës – Lietuvosstatyba. Jeigu ðiandien kas ámanu– tai tik teritoriniø ir kitø bendruomeniøbei judëjimø pavidalu. Oðiaip pilietinæ visuomenæ galëtumeávardyti kaip globalizmo ideologijosišmestà klišæ (saviapgaulei…).Demografiniai iðtekliai ir jø valdymas.Tapo tradicija, kad lietuviøtauta, kadaise garsëjusi savo þygiais,nuolat praranda gyvybingiausiàsavo dalá – nutautëjanèius, o dabar– emigruojanèius þmones. Taip,ðiandien migruoja visi. O jeigu pasiþiûrësime,kiek procentø... Vaizdasbus labai liûdnas.Egzistuoja dar ir kita šios „kolonos“pusë – gyventojø „kokybë“.Kas po atgimimo pasirûpino staigaatsiradusiais ðimtais tûkstanèiø sklypininkø?Niekas…. Vëliau Briuselispasiûlë mokëti jiems iðmokas, kadtik nieko neaugintø… Kad tik nedirbdamisparèiau degraduotø. Omûsø „valstybininkai“ ir ðiandien tokiamprojektui ploja katutes (plojoir K.Prunskienë, „nesugalvojusi“ iðmestikokio nors kooperacijos ratoðitiems bedaliams…).Nukelta á 33 p.GërioparadigmaProf. dr. Dalia Marija STANÈIENËÐiuolaikinë ugdymo proceso sampratayra grindþiama psichologijos, sociologijos,filosofijos, teologijos ir kitais þmogausugdymo mokslais. Edukologijosmoksle integruota socialiniø-kultûriniøvertybiø samprata atveria ugdymo strategijainaujas gaires, kuriomis siekiamapagrindinio tikslo – tobulinti asmenybæ irvisuomenæ, visø pirma joje áteisinant gërá,kaip universaliàjà vertybæ.Prancûzø psichoanalitikë Julia Kristeva,apibûdindama mûsø gyvenamàjá laikotarpákaip postindustrinës ir postkomunistinësdemokratijos, kuriose gyvename su jø aferomisir skandalais ir uþ jø ir kurios turi bruoþø,su kuriais þmonija niekada nebuvo susidûrusi,kvieèia sunerimti dël prekybos kûnuekonomikos ásivieðpatavimo, galbût netdramatizuoti, vilku staugti, kol visa tai darnëra galutinai átvirtinta, kol dar ne vëlu. Tuotarpu Martino Heideggerio mokinë filosofëHannah Arendt pastebi, kad prasidëjæsnaujaisiais amþiais sekuliarizacijos procesasatëmë ið asmens nemirtingumo idëjàir átvirtino teiginá, jog pats gyvenimas yraaukðèiausias gëris. Pasak jos, ðiuolaikinisþmogus, praradæs anà pasaulá, neágijo ðiopasaulio ir gyvenimo, jis tiesiog buvo priejo nustumtas, nublokðtas á uþdarà introspekcijosvidujybæ, kur daugiausia, kà jis galëjopatirti, buvo tuðti skaièiuojanèiojo intelektoprocesai, jo þaismas su savimi.Profesorë Laura Bovone, tyrinëdamaðiuolaikinës kultûros poveiká meninësÐiuolaikinëje visuomenëje, vykstantsocialinës elgsenos pokyèiams,bylojantiems apie asmenybësraidos krizæ, gëris tampa prioritetiniuugdymo tikslu. Besikeièiantissocialinis gyvenimas, jo naujaugdymoraiðkoje8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

ekonominë ir kultûrinë sanklodaneretai apibûdinami korporacijøkapitalizmu, kuris atspindi tamtikrà tikrovës transformacijà.Didëjantis nusikalstamumas,agresija, asmenybës psichikosvæs paties, tiek nuo kitø. Nagrinëdamasðá vyksmà, M.Foucault atskleidë bûdus,kaip disciplinariniø institucijø veikiamasþmogaus kûnas, siela, màstymas ir elgesys.Jo nuomone, humanitarinius moksluspanaudojus kaip socialinës technikosir gydymo praktikà, kuriama veiksmingadrausminimo jëgos terpë, kurioje dominuojareglamentuojantis protas.Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraðtuose,pastebimos analogiðkos vertybiøpraradimo tendencijos. Remdamiesi aristoteline-tomistinearba platoniðka-augustiniðkafilosofija, tarpukario Lietuvoje ðiàproblemà analizavo St.Ðalkauskis, A.Maceina,Pr.Dovydaitis, Pr.Kuraitis, A.Jakðtas-Dambrauskas,Gabrielë Petkevièaitë-Bitë, Albinas Liaugminas ir kiti. Filosofijos,religijos, psichologijos ir pedagogikosmokslø sankirtoje buvo bandomakonstruoti asmens dvasinio ugdymo modelá.A.Maceina pabrëþë, kad ugdymas irdora valdo dvasios pasaulá. Ugdymo siekiamasprigimties valdymas nëra jos dresûra,bet þmogaus gamtinio principo pajungimasdvasiniam jo principui. Palenkdamasprigimtá dvasiniam pradui, ugdymaskuria organiðkà santyká tarp dvasiosir gamtos, tarp kûno ir sielos, tarp þemesniøjøir aukðtesniøjø galiø.sutrikimai, pasireiðkiantys depresija,neurozëmis bei kitokiomisþmoniø santykiø deformacijomis,keièia poþiûrá á asmens ugdymà, okartu kelia ir naujus uþdaviniusedukologijos mokslui.Muzikos katedrosstudentø opera –Algirdo Bruþo,,Miðko pasaka”Šio laikotarpio socialinius pokyèius irjø átakà asmenybës ugdymui savitai traktuojair vertina þenkliausi Lietuvos edukologai.Profesorë A.Juodaitytë pastebi, kadvisuomenëje daugëja socialinës stratifikacijosreiðkiniø, atsiranda grupës, kuriosanksèiau neegzistavo ir yra nepajëgiosadaptuotis visuomenëje ir á jà integruotis.Stabiliø vertybiø ir normø nebuvimas lemiane tik socialinës-kultûrinës atskirties grupiøvisuomenëje gausëjimà, bet ir kriminaliniøelementø atsiradimà. Tuo tarpu profesorëE.Martiðauskienë, atkreipdama dëmesáá vartotojiðkos kultûros, vertybinio reliatyvizmo,jaunëjanèiø teisës paþeidëjøgrupiø dominavimà ðiuolaikinëje visuomenëje,pabrëþia stiprëjantá dvasingumo stygiø,teigdama, kad dvasiniø vertybiø ákûnijimastampa vis aktualesne problema.Pedagoginiu aspektu ji visø pirma sietinasu vertybiø internalizacija. Pasak profesorësV.Aramavièiûtës, auklëjimo, kaip esminësugdymo funkcijos, aktualumà pagrindþiaðiø laikø dvasinë krizë, kuri apima ávairiusvisuomenës sluoksnius ir ágyja pavojingøraiðkos formø, neigiamai veikianèiøasmens dvasinio pasaulio sklaidà ir gyvenimostiliø. Analogiškai vertindama socialiniusir kultûrinius santykius mûsø gyvenamuojulaikotarpiu, profesorë O.Tijûnëlienëkonstatuoja, kad auklëjimo esmæ nusakantivertybë yra dvasingumas. Taigi tikslingakalbëti apie vertybiø pedagogikà. ProfesoriusL.Jovaiða, atskleidæs dvasiniø irmaterialiniø vertybiø sàsajas bei skirtybes,daro iðvadà, kad þmonijos dvasinis gyvenimasatsilieka nuo civilizacijos ðuolio. Ðioatsilikimo pasekmë, L.Jovaiðos teigimu,yra ta, jog þmogus dël gërybiø pertekliaustapo daiktø vergu. Todël susiformavo utilitarinispoþiûris á edukaciná procesà, kuriskreipiamas tik á asmens intelekto lavinimà,apeinant tikràjà ugdymo esmæ ir galutinájo tikslà – dvasingumà.Ðiandienëje Lietuvoje, pasak profesoriausB.Bitino, remiamasi ugdymu, kaipþmogiðkosios veiklos paradigma, kuri grindþiamagërio principu. Joje daugiausia dëmesioskiriama humanistinei pedagogikai,palankios pedagoginës aplinkos kûrimui,ugdytojo veiklos derinimui su ugdytiniø asmenybëssavisklaida, saviraida bei savimone.Besikeièiant ugdymo paradigmoms,B.Bitino nuomone, kyla poreikis iðtirtipokyèiø ásitvirtinimà ugdymo realybëjebei apibrëþti naujus ugdymo tikslus virtualiamesocialinës aplinkos kontekste.Nemaþa darbø dvasinio ugdymo klausimaisskiriama ir lietuviø egzodo edukologijoje.Analizuodami K.Markso, Z.Freudo,F.Nietzsche‘s, H.Marcuse‘s, M.Heideggerio,J.-P.Sartro ir kitø idëjø átakà ðiuolaikiniamsvertybiniams standartams Vakarøvisuomenëje, D.Katiliûtë-Boydston,A.Paplauskas-Ramûnas, A.Paðkus, J.PikûnasA.E.Ðidlauskaitë, K.Trimakas ir kitipabrëþia, kad, vykstant globaliems socialiniamsir kultûriniams pokyèiams, bevertybinisir perversijomis uþpildytas ðvietimasne tik neugdo visapusiškos asmenybës,bet, atvirkðèiai, sukelia narcisistinius ir primityviuspolinkius, t.y. vyksta þmogaus nuasmeninimoprocesas. Stebëdami didëjantájaunimo nusikalstamumà, narkotikøplitimà, ðeimø irimà, ávairias depresijos formas,lietuviø iðeivijos mokslininkai tarp pagrindiniøugdymo uþdaviniø kelia tautiniojausmo, kaip tapatybës suvokimo, ir moraliniopojûèio, kaip gërio ir blogio paþinimo,skatinimo svarbà.Vadinasi, dvasingumo, kaip bendraþmogiðkosvertybës, ugdymas yra neatsiejamasnuo kitø vertybiø internalizacijos,kurios asmens veiksmams ir visai jobûèiai suteikia savità gërio matmená. Ugdomaasmenybës savastis, kurioje uþkoduotagërio paradigma, leidþia naujai paþvelgtiir á ugdymo procesà. Gëris, prasiskverbæspro sàmonës lygmená, sustiprintasemociniais iðgyvenimais, atiduodamasvalios apsisprendimui, kuris savo aktuðá gërá priima arba atmeta. Taigi gëriosklaida turëtø tapti pamatiniu principu jamásitvirtinant ne tik atskiro asmens bûtyje,bet ir ávairiose ugdymo institucijose.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 9

Visuomenës iððûkiai irÐvietimo reformatoriai nuolatieðko veiksniø ir kintamøjø, kurie daro didþiausiàátakà reformos sëkmei ar nesëkmei.Vadovëliai, pastatai, áranga, biudþetai,vadovai ir kiti dalykai, be abejonës,veikia mokymosi kokybæ, bet tyrëjai pakartotinaikonstatuoja, kad pats svarbiausias,kitus nustelbiantis veiksnys yraaukštos kvalifikacijos mokytojas (Darling-Hammond, 2005; Kennedy, 2005). Todëlpravartu atnaujinti diskusijà apie mokytojorengimà ir kvalifikacijos këlimà.Paspirtys tokiai diskusijai buvo dvikonferencijos, rengtos pernai rudená. Europosðvietimo tarybø tinklo (EuropeanNetwork of Educational Councils – EU-NEC) konferencija vyko 2008 m. spalio13–15 d. Vilniuje. Lietuvos ŠMM Švietimotaryba yra ðio tinklo narë ir priëmëmekvietimà organizuoti konferencijà pedagogørengimo tema. Antra konferencijavyko Prezidentûros iniciatyva pernai spalio24 dienà. Abiejose konferencijose nagrinëtadaugybë temø, taèiau èia susitelksiuties vienu klausimu, kuris mano ásitikinimuyra pamatinis, kalbant apie mokytojorengimà: nauji iððûkiai, su kuriaissusiduria šiandienos mokytojas.Bet kuriame interneto portale paskelbusstraipsná apie ðvietimo reformà, atsirandaaibë komentatoriø, teigianèiø, kaduþ viskà, kas negerai nûdienos ðvietime,kalti Meilë Lukðienë, Darius Kuolys, MarijaBarkauskaitë ir kiti ðvietimo reformos autoriai,sugriovæ senus, gerus ðvietimo pamatus.Kritika pasipila ið tautiðkai nusiteikusiøkonservatyviøjø sluoksniø, kurie kaltinareformos autorius kosmopolitiniø idëjøskleidimu. Nepatenkinti yra ir tie, kurienori gràþinti prieðreforminá, normatyviná, sovietinámodelá. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nesuvokia,kad mokytojo aplinka ir darbo sàlygosper pastaruosius 20 metø radikaliaipasikeitë. Kaip raðo Ramutë Bruzgelevièienë(2008): „Pirmiausia – nesuvokta pasauliomastu susiklosèiusi problema, kaipgeometrine progresija didëjantá informacijoskieká sutalpinti á mokyklø programas irkaip priversti toká þiniø kieká ásiminti klasikinësugdymo paradigmos bûdais. Antra –nesuvokta kilusi istorinë ugdymo paradigmoskaitos bûtinybë kintant ideologinei paradigmai– tiek dalies politikø, tiek daliespedagogus rengianèiø aukðtøjø mokykløprofesoriø, tiek pedagogø praktikø, juolabvisuomenës. Dar viena aplinkybë – ne visiemspriimtina holistinë tikrovës samprata,kuria remiantis kurti reformos teoriniaimodeliai. Akademiniams sluoksniams, pedagogamssunku suabejoti per savo gy-venimà ágytomis mokslo tiesomis, þiniomiskaip santykinëmis, kintanèiomis, nes tokssuabejojimas verstø mokytis ið naujo“ (p.244). Nors autorë raðë apie sovietinës mokyklostradicijos iðsiilgusius þmones, tai tinkavisiems, kas nostalgiškai siekia stabilumoir saugumo, to, kas áprasta.mokytojøEmilija SAKADOLSKIENËLietuvos ðvietimo tarybosvicepirmininkë, Vilniaus pedagoginiouniversiteto dëstytojaTendencijos, keièianèios ðvietimàEkonominio bendradarbiavimo ir plëtrosorganizacijos (OECD) Pedagoginiø tyrimøir inovacijø centras neseniai iðleidoataskaità Trends Shaping Education (Tendencijos,keièianèios ðvietimà) 2008 metams.Nors Lietuva kol kas nepriklausoðiai organizacijai, mes á jà pretenduojame,ir ten pateikti duomenys gerai atspindiVakarø ðaliø padëtá. Neanalizuosiu visøOECD iðvardytø tendencijø; parinkaukelias, kurios parodo, kaip keièiasi arbagali keistis mûsø mokiniai ir studentai. Deja,yra mokytojø, kurie nëra parengtišiems pasikeitimams. Tokie mokytojai,kaip rodo tyrimai, nemoka dorotis su didëjanèiaisiððûkiais. Susidûræ su jais, daþnaisupaprastina dëstomà medþiagà ir sukuriakontroliuojanèià intelektualinæ ir socialinæaplinkà, uþuot diferencijuotai tenkinæávairiø mokiniø poreikius.Nenumatytos funkcijos. Tëvai patikisavo vaikus mokyklai, kad ji juos priþiûrëtø,maitintø, saugotø; ne tik mokytø, bet irauklëtø bei ugdytø. Vis daugiau tëvø norisavo pareigas perleisti mokyklai. Be tëvø,yra ir daugelis kitø suinteresuotøjø, kuriekelia mokytojams reikalavimus: darbo rinka,socialiniai partneriai, politikai, tarptautiniaiir nacionaliniai ðvietimo politikos kûrëjaibei patys mokiniai. Vis daugiau auklëjimofunkcijø permetame mokyklai, opaskui priekaiðtaujame, kad ji nefunkcionuojakaip anksèiau. Norime, kad mokytojaivaikus iðmokytø ne tik raðyti, skaityti,dainuoti ir ðokti, bet ir sveiko gyvenimo bûdo,pilietiðkumo, tautiðkumo, lytinio gyvenimoperipetijø, vairavimo, plaukimo, informacinioir informatikos raðtingumo ir t.t. Ðiønaujø funkcijø neiðguisime ið mokyklø, tadteks su jomis susigyventi. Deja, daugelismokytojø tokiam darbui nëra parengti.Bendruomenës pakaitalas. Menkstasocialinis kapitalas, gyvename individualistinius,be sàryðio gyvenimus, kuriuosevis maþiau pasitikëjimo. Ðeimosstruktûros nuolat keièiasi: vedybø maþëja,poros gyvena nesusituokusios, skyrybosyra áprastas reiðkinys ir daugëja ðeimø,kuriose yra tik vienas ið tëvø. Individualistiniamepasaulyje yra maþiau priklausomybëstradiciniams dariniams,kaip bendruomenë, baþnyèia ar darbovietë.Svarstoma, ar ið tikrøjø yra daugiau,ar maþiau pasitikëjimo ir bendradarbiavimonei anksèiau. Jei þmonës yra daugiauindividualistiðki, ðvietime gali imti virðø sutuo daþnai siejamas vartotojiškumas socialiniøtikslø sàskaita. Silpstant socialiniamssaitams, mokykla patiria spaudimàsudaryti sàlygas ryðiams ir bendravimui,kas vëlgi reikalauja papildomøiðtekliø ir kitaip parengto mokytojo.Imigracija. Apskaièiavus 1990–2004 m.vidurká, daugiau þmoniø ávaþiuoja nei iðvaþiuojaá OECD šalis (iðskyrus Lenkijà).OECD ðalys yra labai pageidautinos imigrantams.Ðio proceso spartà galima matytitokiose šalyse, kaip Ispanija ir Graikija. Didëjantikonkurencija rodo, kad, norëdamaišlaikyti pozicijas pasaulio rinkose, šalis norinenori yra priversta taikytis su migruojanèiadarbo rinka. Neseniai Delfi portale perskaièiau,kad Vilniuje, Ozo gatvëje, statomasprekybos centras. Statybos aikðtelëjetà dienà dirbo 860 darbininkø. Ið jø tik 160lietuviø. Visi kiti turkai. O Seime svarstoma,kaip palengvinti tokiø atvykusiø darbininkøðeimø susijungimà. Ar mûsø mokytojai mo-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

esikeièiantis Europosvaidmuokës dirbti su jø vaikais? Bet nereikia kinø arturkø. Daug kas prognozuoja, kad, gilëjantekonominei krizei, á Lietuvà gali pradëti gráþtiemigravusieji. Jø vaikai bus lankæ kitokiasmokyklas, kur dëstoma kitomis kalbomis,kitais pedagogikos metodais. Ar mokytojaiáveiks sumaiðtá (kad ir teigiamà), kuriàjie áves? Ar mokytojai pakankamai jautriaispræs skirtingus kultûrinius imigrantø irgráþtanèiø emigrantø poreikius? Pagal tolerancijosrodiklius Lietuva yra beveik EuroposSàjungos ðaliø sàraðo gale. Anksèiauá daugiakultûrá ugdymà buvo þiûrëtakaip á ðalutiná dalykà, papildantá programas,orientuotas á klasikà bei mûsø tautoskultûrà. Ðiø laikø migracija ðito nebeleis.Kitø kultûrø supratimas bus reikalingasir pasaulëþiûrine prasme, ugdant tolerancijàtam, kuris ne tik kitaip atrodo, kitaipkalba, bet ir kitaip mato pasaulá.Lyties klausimai. Lygiø galimybiønuostatos verèia mus klausti klausimus,kuriø anksèiau nenagrinëjome. Kaip mokyklaper atvirus, o kartu ir neišsakytus(pasàmoninius) pamokymus bei patarimusformuoja berniukø bei mergaièiø karjeros,profesijos ir pedagoginius pasirinkimus?Kaip mokyklai atsiliepia vis didëjantisdirbanèiø motinø skaièius? Ar keièiasiatsakomybës pusiausvyra tarp mokyklosir ðeimos, auklëjanèios vaikus? Arpasikeitimai á gerà ar á blogà pusæ? Ar keièiasitëvo santykis su mokykla? Maþi atlyginimaiir þemas pedagogo prestiþas vejavyrus mokytojus iš mokyklos. Kaipmokytojø profesijos „feminizacija“ veikiamokyklà, paèius mokytojus, mokinius irvisuomenæ? Ar reikalinga politika, kurikeistø ðià tendencijà? Jei taip, tai kaip?Ðios OECD praneðime paminëtos tendencijostëra nedidelë dalis iððûkiø, kuriuospatiriame, siekdami teikti visuotináðvietimà. Nekalbëjau apie besikeièianèiasmokymo/mokymosi paradigmas, apiespecialiø poreikiø turinèius mokinius, apiepatyèiø problemà bei psichinës ir fizinëssveikatos klausimus. Esame ásipareigojæsudaryti ðvietimo sàlygas visiems, nepaisantamþiaus, rasës, ekonominës ar socialinëspadëties, taèiau daþnas mokytojasneþino, kà ir kaip daryti, kai á jø klasæyra atvedamas neágalus vaikas ar kitakalbisiš kitos šalies, kultûros. Mokytojo darbassusideda ið neapskaièiuojamo kiekioveiksniø. Visø jø neaprëpsime ir visiemsatvejams neparengsime, taèiaurengdami mokytojus turime skirti daugdaugiau laiko, kokybiðko dëmesio ir ištekliø.Pasaulis darosi ávairesnis ir sudëtingesnis.Mokytojas turi bûti pasirengæstiems iððûkiams. Mario Soaresas, Europosekonominio ir socialinio komiteto narys,per EUNEC konferencijà kalbëjæsapie mokytojø rengimo kokybës gerinimà,pabrëþë, kad anksèiau þinios apiemokomàjá dalykà buvo svarbesnës. Ðiandienpedagoginis pasirengimas tampa visaktualesnis ir svarbesnis, norint susidorotisu visomis naujomis sàlygomis. Mokytojaituri bûti mokomi, kaip klausytis jaunoþmogaus. Anot jo, kuo išsamesnis irilgesnis mokytojo rengimas, tuo didesnëgalimybë, kad jis bus veiksmingas.Naujos tendencijos rengiant EuroposmokytojusVis dëlto pedagogo profesija turi vienàlabai sunkiai nugalimà prieðà. Pagalvokime,kà mes þinome apie bankininkàarba statybininkà. Daþniausiai praleidþiamekelias minutes banke ir þiûrime, kaipmus aptarnauja. Praeidami pro statybosaikðtelæ matome, kaip dirba statybininkas,arba dar blogiau, ta statybos aikðtelë yramûsø namuose. Vienaip ar kitaip, mûsøpatirtis apie tas profesijas yra ribota. Pagalvokimeapie studentæ, kuri ateina á Pedagogináuniversitetà. Ji trylika ar keturiolikametø diena ið dienos stebëjo mokytojøveiklà. Ji jau turi susikûrusi stereotipus apiemokytojos darbà. Praktikà atliekantys studentaiateina turëdami nuostatà, kad mokymasyra paprastas þiniø perdavimo procesas.Jie tiki, kad mokymas tëra nesudëtingasveiksmas, kuriuo mokiniams pasakoma,kà jie turi iðmokti (Berry, 2004).Ðituo skaudþiai ásitikinau, kai ëjau stebëtisavo buvusios studentës, kuriai dabarmentoriauju. Atrodë, lyg að nieko nebûèiaujos iðmokiusi. Per pokalbá po pamokosji susijaudinusi pripaþino vidury pamokossupratusi, kad viskà daranti ne taip,kaip reikia, o taip, kaip ji prisimenanti iðmokyklos. Mûsø keli metodikos kreditai irpernelyg maþas skaièius praktikos pamokøðito niekaip neiðmuðë, ypaè kai apëmëjaudulys. Tyrëjai pradëjo raðyti ðia tema– kaip bûsimà mokytojà perprogramuoti,„perlauþti“, „desocializuoti“, kad jis atsisakytøveiksmø, kuriuos stebëjo 14 metø.Dan Lortie (1997) tvirtina, kad tai 14 metøtrunkanti profesinë staþuotë. Jos padariniøper kelias savaites neámanoma niveliuoti,jei nebus intensyvios bei kokybiðkos praktikosnuo pat pirmøjø studijø metø.Vis daugiau tyrëjø paþymi, kad nepakankaketveriø metø parengti kompetentingàmokytojà. Daugelis Vakarø valstybiøpereina prie penkeriø ar ðeðeriø metø trukmësmagistriniø programø. Jokioje EuroposSàjungos šalyje nëra programos, kuriojemokytojai bûtø rengiami trejus metus.Bûtina þenkliai sumaþinti mokytojørengimo programø skaièiø ir liautis traktavusmokytojus kaip buhalterius ar dietologus,kuriuos galima rengti kolegijose. Nuolatakcentuojama, kad universitetai teikiaiðsilavinimà, o kolegijos – profesijà. Tai turëtøbûti pakankamas argumentas atsisakytineuniversitetinio mokytojø rengimo.Mokytojai privalo bûti rengiami universitetuoseir reikëtø sekti Vakarø tendencija pailgintistudijø laikà iki 5–6 metø. Mokytojonegalima rengti neakivaizdiniu ar distanciniubûdu. Ðiø dienø pedagogas turi bûtikomandinio darbo ekspertas, nuolat bendraujantissu kitais, su kolegomis aptarinëjantissavo darbà. Jis turi turëti tyrëjo gebëjimø,kad galëtø nagrinëti klasëje vykstanèiuspedagoginius procesus. Tokie ágûdþiainëra lavinami neakivaizdþiai. Daugelisalternatyviø, neakivaizdiniø, distanciniørengimo programø vadovaujasi senàjaprielaida, kad galima parengti mokytojà,jeigu bus suteikta pakankamai þiniø. Patirtis,numanoma, ateis dirbant. Vis dëltomatome, kad baigusieji intensyviø praktikønereikalaujanèias programas dirbaprasèiau ir greièiau meta pedagogo profesijà.Þinome, kad baigusieji vadinamàsiasalternatyvias mokytojø rengimo programasdaþniausiai „iðkenèia“ mokyklà nedaugiau kaip penkerius metus. Tie, kurieyra tinkamai paruošti, lieka daug ilgiau.Be abejonës, visø gerøjø mokytojø rengimoprogramø bendras rodiklis yra pakankama„klinikinë“, integruota praktika, vykstantinuo pat pirmøjø studijø metø. Tos ðalys,kurios labai rûpinasi mokytojø rengimu,neretai reikalauja 200 praktikos dienømokykloje prieð atestavimà, o Lietuvoje tebëraprogramø, kuriose praktika nesiekianë 200 valandø. Mokymo praktika turëtøbûti intensyvios socializacijos ir paþinties sumokykline kultûra laikas. Tai lygintina su medicinosstudentø rezidentûra, be kurios neásivaizduojama,kad gydytojui bûtø leidþiamasu mumis eksperimentuoti. Negana to,reikia patikrinti tø praktikø kokybæ. Jos daþnaivyksta be tinkamo mentoriavimo. Mokytojaituri bûti tinkamai parengti priimtipraktikantà, já globoti, jam patarti, skirti laikogiliai refleksijai apie mokymo ir mokymosiprocesà. Uþ tai jiems turi bûti finansiðkaideramai atlyginta. Ðiuo metu praktikantaidaþnai paliekami Dievo valiai, neretaisiunèiami á tokias mokyklas, ið kuriø kaipMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 11

tik nereikëtø mokytis, nors yra ir uoliø mokytojøglobëjø, pas kuriuos malonu siøstistudentus. Reikalinga glaudesnë partnerystëtarp aukðtøjø mokyklø ir mokykløbei mokytojø globëjø. Puiku, kad VPUkartu su VDU ir Klaipëdos, Ðiauliø universitetaisvykdo naujà projektà, pagal kurábus rengiami pedagogai mentoriai. Bûtøgalima netgi pagalvoti apie tokios praktikosstandartø kûrimà.Dar vienas tyrimø „atradimas“, kurávertëtø panagrinëti: studentai nesugebasusieti to, ko mokosi dalyko specialybëskursuose (matematikos, literatûros,dailës), su metodikos ir psichologijoskursuose iðmoktais dalykais. Tuos tiltusturi efektyviau statyti dëstytojai, dirbantysbent kelias valandas mokyklojeir nutuokiantys apie diferencijuotà mokymà,metodø ávairovæ, integracijà, motyvacijosproblemas ir amþiaus tarpsniøypatumus. Rengiant mokytojà svarbuugdyti jo gebëjimà nagrinëti mokymoprocesà ið mokinio perspektyvos. Tai turidaryti ne vien metodikos, bet ir dalykodëstytojai. Reikalingas bendradarbiavimastarp specialybiø ir pedagogikos katedrøpaèiose aukðtosiose mokyklose.Tai sunkiai pasiekiama, kai naudojamasnuoseklusis mokytojo rengimo modelis.Mokytojas turi bûti kryptingai, sumeile rengiamas savo pasirinktai profesijainuo pat pirmo kurso, lygiagreèiøstudijø metu. Nuoseklusis rengimas yravienas prasèiausiø Lietuvos modeliø,nes jis daþnai vyksta vakarais, neakivaizdiniuar nuotoliniu bûdu grynai teoriniulygiu, be intensyvios „klinikinës“praktikos. Tai tëra mokytojo rengimoimitavimas su magistro pavadinimu.Átvirtinama akivaizdþiai klaidinga nuostata,kad dalykas yra svarbiau uþ metodináprofesiná rengimà.Svarbu sugrieþtinti pedagogikosspecialybiø studentø atrankà. Stojantiejituri bûti gabûs, mylintys vaikus ir norintysdirbti pedagoginá darbà. Per pokalbius,per specialius testus, per pedagogørekomendacijas galima atsisakytitø, kurie kitur neástojo arba kurie dëlviso pikto nori ásigyti kvalifikacijà, jei kiturgyvenime nesisektø. Galima juk pasvajotiapie Suomijos variantà, kur á pedagogikosspecialybæ yra didþiulis konkursasir á jà stoja patys gabiausi, norsalgos nëra pasakiðkai didelës. Norint,kad tai ávyktø, privalo keistis atlyginimaiir sàlygos mûsø mokyklose.Krizë gal nëra pats geriausias laikaskalbëti apie papildomas investicijas, kuriosreikalingos naujos kartos mokytojuirengti. Antra vertus, ar áveiksime ðiàir bûsimas krizes, jei neinvestuosime ápatá átakingiausià ðvietimo kaitos veiksná– mokytojà?EsëPinigai visais laikais rûpëjo þmogui. Ir tai nenuostabu. Pinigai– priemonë norimai prekei ar paslaugai gauti. Taèiaukartu tai ypatinga priemonë, nes jos turëjimas leidþia gautitai, ko kitas ásigyti negali. Taigi pinigø turëjimas ne tik daroþmogui prieinamus dalykus, kuriø kiti gauti negali, bet irsuteikia veikimo laisvæ. Tad noras turëti pinigø, ir kuodaugiau, aktualus visais laikais ir ypaè mûsø vartotojiðkojevisuomenëje, kur pinigø turëjimas tampa svarbia prielaida,garantuojanèia poreikiø patenkinimà.Prof. Valdas PRUSKUSPinigø gausinimas yra nuolat skatinamas,nuolat primenant, jog egzistuoja daugybëbûdø uþdirbti, o svarbiausia – nesunkiaiir praturtëti. Tà patvirtina praturtëjusiøþmoniø pavyzdþiai ir jø gyvenimo istorijos,kurias be paliovos multiplikuoja þiniasklaida.Ne visi praturtëjimo bûdai atrodo skaidrûsir priimtini, nemaþai ir abejotinø, taèiauvisi jie kalba apie aktualø kiekvienam gyvenanèiamvartotojiðkoje visuomenëje dalykà– pinigus ir jø uþsidirbimo galimybes. Todël ájuos ásiklausoma, netgi ir tais atvejais, kai jienekelia simpatijø ir vertinami kontroversiðkai.Prabangiø elitiniø þurnalø virðeliuosenuolat ðmësèiojantys praturtëjusiø þmoniøveidai tarytum sako: „Ir tu gali tai padaryti,tapti toks kaip aš – turtingas“.Taip eiliniam pilieèiui formuojama nuomonë,kad pinigø darymas yra ne toks jausudëtingas dalykas. Tereikia labai nedaug– tiesiog patikëti pinigus bankams, finansinëmsinstitucijoms, kurios yra pasirengusiosprisiimti mûsø, eiliniø pilieèiø, nedaugtesuprantanèiø apie finansø judëjimà,piniginio indëlio auginimo rûpestá. Taipbankai daugelio akyse tampa ta vieta, kurvyksta paslaptingi dalykai (vos ne stebuklai)– pinigai daro pinigus. Indëlininkui tereikiajuos patikëti sumaniems, ðiuos reikalusiðmanantiems finansininkams, kuriepasirengæ jo pinigus „ádarbinti“ pelningiausiosesrityse, kad jie imtø „daugintis“ ir su-Finansøgráþtø gerokai pagausëjæ. Ir jie sugráþta. Sugráþta,ágijæ papildomos galios. Taèiau tojigalia pasiskirsto keistai.Nors tos galios kûrëjai yra indëlininkai(jø pinigai), taèiau tikraisiais galios ðeimininkaisir naudotojais tampa bankai. Prisiimdamirûpinimàsi indëlininkø lëðø didinimu,jie perima ir jø pinigais sukurtos galiosdisponavimà ir ilgainiui ima diktuoti irMonografijaapie socialinëskatalikybës raiðkàLietuvojeSocialiniø mokslø fakulteto profesoriusValdas Pruskus prieð keletà metøpaskelbë monografijà „Socialinëkatalikybë tarpukario Lietuvoje“, kuriojeatskleidë jaunosios kartos katalikøintelektualø puoselëtas socialinesbei politines nuostatas, ákvëptas socialinëskatalikybës idëjø. Autorius irtoliau lieka ištikimas pasirinktam tyrinëjimoobjektui.Ðásyk naujojoje knygoje „Socialinëkatalikybë Lietuvoje. Laiko iððûkiai ir atsakotrajektorijos“ tyrëjo þvilgsnis nukreiptasá XIX a. antrosios pusës – XXa. pradþios Lietuvos tautinio atgimimolaikus, kai katalikø intelektualai stovëjopirmose nepriklausomybës atgavimoir socialiai teisingesnës santvarkossukûrimo vilties puoselëtojø gretose.Monografijoje parodoma, kad XX a.pradþios katalikiðkasis modernizmas irjo idëjos yra padariusios didelá poveikáto meto Vakarø Europos ðaliø katalikiðkajaivisuomenei. Nors ðios pakraiposkatalikø intelektualø (A.Newmeno,A.Luazi, D.Tairelo, S.Minokio ir kitø) istoriniskritinis biblijos ir dogmø tyrimas,raginimas demokratizuoti baþnytiná gy-12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

savo elgesio taisykles tiek indëlininkams,tiek ir visai visuomenei.Dar didesnæ galià bankai ágyja, siûlydamisavo paslaugas klientams, primesdamisutarties sàlygas, leidþianèias pelnytis, neprisiimantdidesnës realios rizikos bei atsakomybësuþ gerovës kûrimà ir stabilumà.Taip mes tampame priklausomi nuo jø,ir ta priklausomybë vis didëja. Lygia gretadidëja ir atskirtis tarp banko ir kliento. Bankinësoperacijos darosi vis sudëtingesnësir eiliniam þmogui sunkiai suprantamos.etikaPaslaptingai skamba ir abstrakti finansøkalba, operavimas skaièiais ir procentais.Ryðkiu pragmatiðkumo þenklu paþenklintibanko ir kliento santykiai. Klientas reikalingastiek, kiek gali bûti finansiniu donoruar aktyviu banko teikiamø paslaugø vartotoju.Aiðku, mokiu klientu. Kliento nemokumas– ne banko reikalas. Nuo jo stengiamasiávairiais bûdais apsidrausti. Pinigaineturi kvapo, tuo labiau ðirdies. Tokssantykiø formalizmas didina atskirtá tarp pinigø,banko pasaulio ir þmogaus, tarp pelnymosiir þmoniškumo.Kuriamos naujos finansinës technologijos,kurias iðmano tik nedaugelis specialistø,dël bankinës veiklos uþdarumo monopolizavæinformacijà ir neretai ribojantys josprieinamumà klientams. Jie kaip paslaptingimagai aiðkina finansø rinkos svyravimoypatumus, tariasi galá numatyti akcijø kursovirsmo ateitá, taèiau ilgainiui pasirodo, kadtaip, kaip buvo pranaðauta, neatsitiko.Tuomet kalta kaip visada pasirodoesanti nematoma visagalë rinka, fataliðkaranka, griaunanti profesionaliø ekspertøpranaðystes.Taèiau suversti visà kaltæ dël priimtøsprendimø pasekmiø vien nematomai rinkosrankai (jos stebuklingam mostelëjimui)jau neuþtenka. Klientai nori didesnës bankøatsakomybës, o ne vien argumentuotøpasiteisinimø dël nesëkmiø. O atsakomybësusijusi su etika ir kelia esminá, nors irnepatogø, klausimà finansø reikalø tvarkytojams.Klausimà, kuris reikalauja aiðkausatsakymo – koks bankø ir apskritaivenimà, liturgijos pertvarka ir susilaukënevienareikðmio vertinimo, o popieþiausPijaus X modernizmas buvo pasmerktas(1907), taèiau ilgainiui kai kuriomsmodernistø skelbtoms nuostatoms pritarëir oficialioji baþnyèia. Neabejingi modernizmuibuvo ir to meto lietuviø katalikøintelektualai.Monografijos autorius ne tik atskleidþialietuviø katalikø intelektualø poþiûráá modernizmà, jo nuostatø priimtinumà,bet ir parodo jø pastangas jomis grástisavo laikysenà opiø to meto Katalikøbaþnyèios ir socialinio gyvenimo klausimøatþvilgiu. Taip pat gan áþvalgiai atskleidþiamosprieþastys, skatinusios pasaulieèiøinteligentø (Vydûno, J.Lindës-Dobilo ir kitø) domëjimàsi modernizmuir jo raiška. Remdamasis lietuviø protestantødarbais, autorius analizuoja ir ðioskonfesijos atstovø poþiûrá á modernizmoskelbtas socialines ir teologines nuostatas,jø priimtinumà, o tai leidþia geriausuprasti ir katalikølaikysenà.Autoriaus dëmesionusipelnoir socialinës katalikybësidëjø irpraktikø sklaidaatskiruoseLietuvosregionuose.Ypaè Vilniaus vyskupijoje, kur katalikøsocialinis veikimas multietninëje aplinkojeir tuomet sukeldavo didþiausiasátampas tarp lietuviø ir lenkø. Parodomane tik sudëtinga socialinë, ekonominë,tautinë situacija, bet ir socialinio radikalizmoidëjø puoselëtojø veikimas, skatinæskatalikus ieðkoti atitinkamø atsakoformø (ðvietimo, kooperatyvø, ûkio draugijøkûrimo ir kt.). Ði organizacinë ir praktinëkatalikø veikla brandino tautos socialinæir politinæ sàmonæ, klojo pamatusvisuomenës gerovës, saugos ir valstybësvaldymo alternatyvø paieðkoms.Argumentuotai ir su taiklia áþvalga monografijojeparodoma, kad politinës demokratijoságyvendinimà katalikø intelektualaisiejo su tokiu valstybës ir visuomenësgyvenimo sutvarkymu, kuris garantuotøkiekvienam pilieèiui teisæ ir galimybænaudotis rinkimø teise, spaudos ir þodþiolaisve. Koks pats tos valstybës sutvarkymoir valdymo bûdas – konstitucinëmonarchija ar respublika – ne tiek svarbu.Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus– kiek jis padeda siekti þmogui gerovëspagal krikðèionybës nuostatas ir nepaþeidþiaþmogaus prigimtiniø teisiø. O taipriklauso ir nuo valdanèiøjø iðminties, irnuo valdomøjø pilietinës brandos. Pastaràjàugdyti gali padëti savivalda. Jà katalikøintelektualai (ypaè J.Staugaitis,S.Ðultë, A.Kaupas) laikë efektyviausia visuomenësvaldymo forma.Doc. dr. Aldona Vasiliauskienëfinansø maðinos sukimosi tikslas? Ar finansai(pinigø gausinimas) yra savitikslis dalykas,ar tik priemonë, galinti padëti individuiir visuomenei spræsti iðkilusias problemasir garantuoti darnià plëtrà. O jei priemonë,tai labai svarbu, kas tà priemonævaldo, kiek jis yra atsakingas, socialiai ásipareigojæsir etiðkas.Jei bankas yra tik priemonë þmogausgerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o nebûti instrumentu þmogui nuskurdinti. Disproporcijatarp banko galios (pelnytis iðkliento) ir atsakomybës uþ jo gerovës kûrimàpernelyg akivaizdi. Bankas, stengdamasisneprisiimti jokios atsakomybës arjà be galo sumaþindamas, tik parodo, kadjis nëra kliento draugas, bet þiûri á já kaip ápasipelnymo objektà. Klientai pasijunta apvilti.Atskirtis tarp banko ir kliento tik didëja,o pasitikëjimas màþta.Taigi bankai, vykdydami savo funkcijas,turëtø labiau atsigræþti á þmogø, nes konkretusþmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdytojas,o ne anonimiðkos finansinës institucijos.Neuþmirðti, kad finansai, jø gausinimas,pinigø darymas nëra tikslas, o tik priemonë,padedanti individui ir visuomenei ágyvendintiiðsikeltus tikslus, kurti gerovæ visiems, o netik jos daliai – finansiniam elitui.Finansø etikos þvilgsnis turëtø bûti nukreiptasá du svarbiausius dalykus.Pirma, koks yra bankø, finansiniø institucijøsantykis su asmeniu ir asmenø grupëmis(kolektyvais) kaip indëlininkais, kuriepatiki jam savo lëðas.Antra, kiek bankas turi bûti atviras suklientu, informuodamas apie galimà rizikà,ir kokius ásipareigojimus jis pasirengæsprisiimti pats rizikos atveju.Akivaizdu, kad finansus turi tvarkytiprofesionaliai pasirengæ, atsakomybæ prisiimantyskonkretûs asmenys, o ne anoniminësfinansinës grupës. Neturëtø nuoðalylikti ir valstybë.Deja, lig šiol – iki finansø rinkø griûties –valstybë nebuvo linkusi to daryti, pasikliaudamagyventojø laisvu apsisprendimu. Taèiauakivaizdu, kad ði ekonominë pasirinkimolaisvë neatsiejama nuo ekonominio raðtingumo.Tik išmanantis ekonomikà þmogusgali laisvai ir sàmoningai rinktis. O bûtentekonominio išmanymo didesnei visuomenësdaliai kaip tik ir trûksta. Todël ypaèaktualus tampa ekonominis švietimas.Ir pradëti já reikëtø jau nuo vaikø darþelio,kaip tai daroma daugelyje Vakarøðaliø. Tai padëtø, viena vertus, iðugdyti kritiðkaimàstantá ir ekonomiðkai pasirengusápilietá, gebantá sàmoningai rinktis, bûti sàmoninguir laisvu þaidëju finansø rinkoje,antra vertus, nuimti nuo finansø paslaptingumoir anonimiðkumo ðydà. Finansaitaptø skaidresni, o finansø valdytojai labiausocialiai ir moraliai atsakingi uþ priimtøsprendimø pasekmes.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 13

Sparti informatikos mokslo raida ið esmës keièia ir informatikosmokymà, veikdama tiek jo turiná, tiek didaktikà. Tarptautinëskompiuteriø mokslo organizacijos (Kompiuteriømokslo asociacija ACM, Elektros ir elektronikos inþinieriøinstituto kompiuteriø sàjunga IEEE CS) nuolat atnaujinainformatikos mokymo programø rekomendacijas.Projektinæ veiklà pleèiameNepaisydami projektø vykdymo sunkumø,dëstytojø darbo sànaudø, vëluojanèioEuropos fondø finansavimo, biurokratiniøkliûèiø, projektinæ veiklà pleèiame.Tai visø pirma susijæ su studijø kokybësgerinimu, nes dabartinëmis sàlygomisdaugiausia per projektus ámanomaþmogiðkøjø iðtekliø plëtra, metodinisir materialinis studijø programø aprûpinimas,studijø prieinamumo gerinimas.Informatikos specialybæ pasirinkusiemsstudentams dël besikeièianèio mokymo turiniodaþnai trûksta tinkamø vadovëliø. Ypaètai jauèia neakivaizdiniø studijø studentai,kurie paskaitose gauna minimalià kursomedþiagà. Be to, ðiuolaikiniam mokymuidaro átakà daug veiksniø: dalykø, susijusiøsu informaciniø technologijø plëtra, mokymoturinys greitai keièiasi, mokymo medþiagosleidyba yra palyginti lëta ir brangi, visdaugiau studentø turi interneto prieigà,daug studentø moka uþ mokslà ir reikalaujalankstesnio mokymo. Norime papasakotiapie du tiesiogiai studijoms dariusiusátakà mûsø vykdytus projektus.Atvira virtuali informatikos mokymoaplinkaLietuvos universitetuose jau nuo 1996m. pradëti kurti nuotoliniø studijø kursai,papildæ tradiciná studijø modelá nuotolinëmisstudijomis arba e. kursais kaip pagalbinemokymo(si) priemone. Atliekama ávairiønuotolinio mokymo ir virtualiø mokymoaplinkø (VMA) tyrimø. Vilniaus pedagoginiouniversiteto Matematikos ir informatikosfakultete nuo 2000-øjø buvo atliekamivirtualiø mokymo aplinkø ir studentønuomonës apie mokymàsi internete tyrimai.Buvo sukurtos ir naudotos mokymuikaip papildoma priemonë ávairios virtualiosmokymosi aplinkos kai kuriems informatikosspecialybës dalykams. Atlikti tyrimaiparodë, kad studentai pageidaujaoperatyviai pateikiamos, gerai iliustruotospavyzdþiais, savikontrolës klausimais beitestais medþiagos internete, laiko elektroninæmedþiagà geriausia mokymo priemone.Ypaè tai aktualu neakivaizdininkams,kuriems auditoriniø paskaitø kiekis minimalusir gera mokymo medþiaga bûtina.Po ðiø tyrimø fakultete buvo sukurtasir 2005–2006 m. ágyvendintas ESF projektas„Atvira virtuali informatikos mokytojøProf. Joana LIPEIKIENËInformatikosstudijø kokybëgerinama vykdantprojektus„Abu turime savo pagrindinesmokslo sritis. Man mieliausia yra technologijøtaikymo matematikai ir josmokymui tema, kuriai, jei galëèiau,skirèiau visà savo laikà. Vyras pasiðventæsdaugiausia kalbos signalø apdorojimuiir ypaè kalbos atpaþinimui.Turime ir bendrø darbø, bet juos rengiantdaþniausiai vienas vadovaudavo,o kitas buvo padëjëjas – priklausomainuo darbo temos. Kà bedarymokymoaplinka“ (www.estudijos.vpu.lt),kurio tikslas buvo didinti informatikos studijøPedagoginiame universitete prieinamumàir gerinti mokymo paslaugø kokybæ.Pagrindinis projekto uþdavinys buvosukurti informatikos studijø visais pagrindiniaismoduliais uþpildytà elektroninæ mokomàjàaplinkà – sudaryti palankias ir kiekvienamstudentui prieinamas internete mokymosiir technologinio ugdymo sàlygas.Mokymosi medþiagos internete prieiga aktualivisiems studentams, bet aktualiausianeakivaizdiniø ir vakariniø studijø studentams,kvalifikacijà keliantiems ar keièiantiemsmokytojams, nes jie turi maþiausiaipaskaitø universitete ir daugiausia ið visøstudentø privalo dirbti savarankiškai.Ši projekte sukurta mokomoji aplinkainternete – viena iš priemoniø visokeriopaipadëti studentams mokytis ir iðlaikytitinkamà jø studijø lygá. Mokomoji aplinkaskirta visø informatikos nuosekliøjø, nenuosekliøjø,vakariniø, neakivaizdiniø ir tæstiniøstudijø studentams. Siekëme iðspræsti ðiuolaikiðkosmokymo medþiagos prieinamumo,vienodai palankiø mokymo sàlygø sudarymovisiems studentams, mokymo kokybësgerinimo problemas. Pagrindinë vertëir naujumas yra tai, kad sukurtoje mokomojojeaplinkoje yra visi pagrindiniai informatikosstudijø programø kursai.Virtualios mokymo aplinkos turinysMokomoji aplinka sukurta atvirojo kodo(visiems laisvai prieinama) virtualiø aplinkøkûrimo programine áranga „Moodle“.„Moodle“ aplinkoje yra mûsø tikslams ágyvendintireikalingos galimybës: bendravimopriemonës, kursø e. medþiagos ir kitokiosstudentams skirtos informacijos pateikimogalimybë, testø konstravimo árankiai,automatinis testø vertinimas ir kurso valdymopriemonës. Komercinës virtualios mokomosiosaplinkos turi dar daugiau priemoniø,pavyzdþiui, Blackboard Vista yra automatinëstudentø darbo aplinkoje ir testøvykdymo statistinë analizë. Taèiau ið anks-Informatikø ðeimaProfesorius Antanas Lipeika uþ informaciniøtechnologijø sukûrimà lietuviøkalbai ir kultûrai kartu su kitaismokslininkais pelnë Lietuvos mokslopremijà. Profesorë Joana Lipeikienëyra VPU MIF Informatikos katedrosvedëja. Kaip šiedu mokslininkai derinasavo mokslo interesus? Á þurnalistoJuozo Skomskio klausimus atsakoprofesorë:14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

VMA teikiami informatikos studijø moduliaiBakalauro programos pagrindiniaidalykaiAlgoritmaiInformaciniø technologijø ávadasKompiuteriø architektûraKompiuterinë grafikaKompiuterinis projektavimasMatematinis modeliavimasObjektinio programavimo pagrindaiProgramavimo pagrindaiProgramavimo metodaiSisteminë programinë árangaVaizdinis programavimasBakalauro programos specialauslavinimo dalykaiAibiø teorija ir logikaDiferencialinës lygtysDuomenø bazësKompiuterio naudojimas mokytojo darbeKompiuteriniai tinklaiKompiuterinës matematinës sistemosMatematinë analizëMokomøjø programø kûrimasSkaitiniai metodaiStatistikos taikymas edukologijojeTikimybiø teorija ir statistikaTiesinë algebra ir geometrijaMagistro programosdalykaiDirbtiniai neuroniniai tinklaiDuomenø tipø lyginamoji analizëHipertekstinës technologijosInformacijos apsaugaKalbos signalø apdorojimasModernios programavimo kalbos IModernios programavimo kalbos IIOptimaliø sprendimø teorijaObjektinio programavimo metodø analizëStatistinis duomenø apdorojimasÐiuolaikinës informacijos sistemos1 pav. Virtualioje mokymo aplinkoje teikiami kursaitume, visada vienas kitam padedame:perskaitome parengtà straipsná ar vadovëlá,patariame, kur silpna vieta, kàpataisyti. Esame labai skirtingi, tai daþnaivienas kità papildome. Vyras kartaissako: „Nebûèiau to padaræs, jeiþmona nebûtø spaudusi“. Jam ádomiausiadaryti vis naujus eksperimentus,bet kartais reikia prisiversti atliktiir nuobodþius darbus: rašyti straipsnius,apþvalgas, ataskaitas“.Kas jus suartino?„Abu esame profesoriaus L.Telksniomokiniai, Matematikos ir informatikosinstitute dirbantys nuo pat jaunystës.Bûti ðio profesoriaus darbuotoju –tai beveik gyvenimo bûdas: viena vertus,suteikiama laisvë daryti kà nori irkada nori, antra vertus, esi átraukiamasá aktyvø moksliná gyvenimà, moksliniusávykius, kuriuose sukiesi, dalyvauji irnebeásivaizduoji, kad galëtum bûti kurnors kitur. Að laiminga, kad prieð 13metø pradëjau dirbti Vilniaus pedagoginiameuniversitete. Èia suradau savosritá, veiklas, puikius kolegas. Betjauèiu, kad ir að kaþkà atsineðiau ið instituto,kai kuo uþkrëèiau kitus“.Ar Jûs esate kada nors sulaukæklausimo: „Kaip jûs iðkenèiate visà laikàkartu?“„Mums šis klausimas bûtø keistas,gal buvom vienas kitam skirti, nes niekadá galvà neatëjo vienam nuo kito pailsëti.Juk gyvenimas nebuvo vien darbas.Kartu dirbdami uþauginome trisdukras. Visos gyvena savarankiškai, turisavo šeimas. Turime penkis anûkus, taigivisa mûsø ðeima – trylika þmoniø. Vyruilabiausiai patinka gamta, kalnai, miðkai,o man smagiausia vaikðèioti po didmiesèiøáþymias vietas, að niekad nepavargstunuo miesto šurmulio. Nepaisantto, sëkmingai keliaujame kartu, aplankëmedaug ðaliø“.tesniø tyrimø þinojome, kad „Moodle“ priemoniøvisiðkai pakanka, jei VMA naudojamakaip pagalbinë mokymo priemonë.VMA buvo uþpildyta 34 pagrindiniaisinformatikos studijø kursø moduliais, kuriøsàraðas pateikiamas 1 paveiksle. VMAsudaryta tiek ið informatikos bakalauroprogramos pagrindø, tiek specialaus lavinimodalykø grupës, taip pat vienuolikosmagistro studijø kursø. Tiek kursø buvonumatyta ir sukurta vykdant projektà.Taèiau ði mokomoji aplinka netruko prisipildytiir kitø dëstomø dalykø, pavyzdþiui,pasirenkamøjø, ávairioms studentø grupëmspritaikytø arba anksèiau neátrauktøkursø. Informatikos moksle viskas taipgreit keièiasi, kad VMA reikia periodiškaiatnaujinti. Per projekto vykdymo laikà irinformatikos studijø programos ðiek tiekpasikeitë. Ðiuo metu mokomojoje aplinkojejau yra 64 kursø moduliai.Kiekvieno kurso struktûra kiek skirtinga,nes modulius kûrë skirtingi dëstytojai.Kuriant pagrindinius 34 kursus dalyvavo27 VPU matematikos ir informatikos dëstytojai– moduliø kûrëjai ir 9 recenzentai iðkitø aukðtøjø mokyklø. Po recenzentø pastabømoduliai buvo taisomi. Mokomojimedþiaga pateikta skirtingais formatais(html, doc, pdf ir ppt). Kursø autoriams buvoleidþiama formatà pasirinkti. Taip patnevienodai kursuose naudojamos „Moodle“galimybës: kurso valdymo priemonës,e. paðtas, testai su automatiniu vertinimu,forumai. Dëstytojø dauguma sukûrë nemaþaitestø, praktiniø uþduoèiø, savikontrolësklausimø, aktyviai naudoja mokomosiosaplinkos vidaus priemones bendrautisu studentais, atidaro ir stebi forumus.Mokomojoje aplinkoje skelbiamos naujienos– nurodymai, kaip ruoðtis þiniø patikrinimams,kontroliniø ar kolokviumø rezultatai,konsultacijø medþiaga, kartu skatinantkuo daugiau naudoti ðiuolaikiðkasmokymo priemones. Tai atitinka UNESCOmokytojø kompetencijos matricos reikalavimus„naudoti IKT praneðant rezultatus“,„integruoti IT besiremiantá vertinimà“, „ugdytibûsimø mokytojø kompetencijà efektyviamIKT naudojimui mokyme“.Mokymo stebësena ir vertinimasKai kurie kursai tapo svetainëmis, nesten kaupiama ávairiausia su kurso dalykususijusi medþiaga, pavyzdþiui, moksliniaistraipsniai, magistro darbai. Šiuolaikiška,jaunimui patraukli mokomoji aplinka teikiagerai parengtos ir nuolat atnaujinamosinformatikos studijø dalykø medþiagos sunuorodomis á e. bibliotekas, informaciniøtechnologijø kûrëjø svetaines. Nuosekliøjø,nenuosekliøjø, vakariniø, neakivaizdiniø,perkvalifikavimo studijø studentai ir besitobulinantysmokytojai turi nesunkiai prieinamasðiuolaikines mokymosi sàlygasir baigæ studijas neabejotinai bus geriaupasirengæ dirbti mokykloje. Taip pat pastebëjome,kad studentai ruoðdamiesi egzaminamsdaþnai naudoja ir spausdintàmokomosios aplinkos kursø medþiagà.Naudodami mokomosios aplinkos árankiusbendrauti ir keistis informacija tarpusavyjeir su dëstytoju, studentai ugdo savoinformacinius gebëjimus, poreiká mokytisvisà gyvenimà, geriau rengiasi gyvenimuiðiuolaikinëje visuomenëje. Tai neabejotiniVMA pranaðumai.Taèiau dëstytojai pastebi ir neigiamø dalykø:studentai maþiau atidûs per paskaitas,nes tikisi viskà rasti mokomojoje aplinkoje;dauguma studentø nebeturi uþraðø;maþiau stengiasi ásiminti, uþsiraðyti, sistemintiperskaitytà medþiagà. VMA naudojimasyra kokybiðkas þingsnis á prieká mokantinformatikos VPU, bet kartu atskleidþia,kad reikia kreipti dëmesá ir á tam tikrus neigiamusdalykus, siekiant jø iðvengti.Mokomieji þaidimai – galingamokymo priemonëPastaruosius keletà metø Europoje la-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 15

Scientia et historia skelbiasavo penkioliktàjáforumàProf. Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITISŠ.m. balandþio 2–3 d. Kultûros, filosofijosir meno instituto salëje vyko konferencijaScientia et historia-2009. Tai jubiliejinismokslo istorikø ir filosofø forumasVilniuje, kasmet paþymintis savoveiklos metines – šiemet 15-metá. (Pirmojiávyko 1994 metais.) Dviejose sekcijosebuvo perskaityta 18 pranešimø irišklausyta kviestinio lektoriaus – LMA nariokorespondento Algimanto Grigeliopaskaita. Antrà konferencijos dienà lygiagreèiaiveikë konferencijos edukacinësesija Anykðèiuose.Sekcijoje „Filosofiniai bei sociologiniaityrinëjimai“ vyravo jauni mokslininkai,pateikæ savo pastarøjø metø tyrinëjimus.Konferencijos dalyviai, keldamiklausimus ir siûlydami savo nuomones,reiðkësi aktyviai.Dr. Edmundas Adomonis aptarë naujojoeksperimentalizmo dabartinëje filosofijojeapraiðkas, kurias vertino kaip protestàprieð teoretikø „siautëjimà“. ViliusDranseika klausytojø dëmesá nukreipë ásociologinæ tematikà, aptardamas kebløveiksmø atpaþinimo klausimà, kurio tyrimàtemdo ávairiø interpretacijø gausa. Dr.Jonas Èiurlionis nagrinëjo chiraliðkumoproblemà, iðkylanèià erdvës ir laiko filosofinësediskusijose. Praneðimo autoriuspasirinko ádomø poþiûrá, kurá galima nusakytiklausimu: kaip Leibnicas atsakytøá Kanto teiginius apie fundamentines erdvësir laiko kategorijas? Dr. Alvydas Noreika,neseniai apgynæs disertacijà, skirtàVytauto Kavolio mokslinio palikimoanalizei, aptarë ðio mokslininko kultûrossociologijà, iðskirdamas joje determinizmotemà. Dr. Vytis Valatka, toliau plëtodamasviduramþiø logikos Lietuvoje tyrinëjimus,ðá kartà gilinosi á Jokûbo Ortizopaskaitas, skaitytas Vilniaus universitete.Dr. Andrius Konickis aptarë sàvokos„praktinë filosofija“ turiná ir jos naudojimoribas; ðá klausimà jis plëtojo, pradëjæs aptarimànuo Aristotelio ir Kanto áþvalgø. Dr.Þibartas Jackûnas nukreipë savo analitinádëmesá á paþinimo objekto sampratà,ieðkodamas èia semantiniø posûkiø; praneðëjasiðreiðkë mintá, kad þmogaus santykissu pasauliu, su tikrovës daiktais yrainterpretacinio pobûdþio. Dr. Jonas Rubikas,mûsø auditorijoje keliantis aktualiusgenetikos klausimus ir iðryðkindamasfilosofams ádomius faktus, aptarë informacijossklaidà gyvybës pradmenø struktûrose.Sekcijos programà uþbaigë prof. habil.dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis.Jo praneðimas, dedikuotas AlbertoEinðteino 130-osioms gimimo metinëms,buvo skirtas aptarti unikaliems duomenimsapie XX a. didájá fizikà ir màstytojà;pranešimo autoriaus aptarti nauji duomenysslypi á mokslinæ apyvartà nepakliuvusiameþiniø ðaltinyje – vokieèiø kalbaLietuvoje iðleistoje Dovydo Reichinðteinoknygoje „Albertas Einðteinas: jo gyvenimasir pasaulëþiûra“ (Kaunas, 1932 m.).Sekcijoje „Istoriniai tyrinëjimai“ klausytojaiiðgirdo naujausiø mokslo istorikøtyrimø duomenø apibendrinimus iraiðkinimø interpretacijas. Diskusijos buvodalykinës; jos netilo ir kavos pertraukëlësmetu. Dabar keli þodþiai apie pranešimus.Dr. Romualdas Juzefovièius nagri-bai aktyvi su e. mokymo technologijomissusijusi pedagoginë veikla. Ið pradþiø ðiossrities pastangos buvo orientuotos á technologijø(e. mokymo platformø, virtualiømokomøjø aplinkø) ir mokymo turinio plëtojimà,bet ne á sàveikà tarp besimokanèiojoir mokymo priemoniø. E. mokymokursai daþnai bûna teksto (*.doc arba*.pdf) arba pateikèiø (*.ppt) formato, áterpiantgrafikos elementus ar filmus. Taèiaunaujos ryðiø priemonës ir multimedija siûlodaug didesnes galimybes.2007–2008 m. taip pat dalyvavometarptautiniame projekte „Mokomasis þaidimas“,kurá VPU tyrëjø grupë vykdë kartusu kolegomis iš Italijos, Graikijos, Belgijos,Vokietijos.Pagrindinë projekto idëja – sujungti vaizdoþaidimø galimybes ir mokomàjá turiná.Daþnai vaizdo þaidimai turi savo redaktorius.Gal galima juos naudoti þaidimo aplinkaikeisti, paverèiant jà mokomàja aplinka?Kokie þaidimai tam geriausiai tinka? Kokiosmokytojø galimybës daryti tokius pakeitimus?Kokia programinë áranga patogiausiamokomiesiems þaidimams, naudojantiemsinteraktyvumà ir daugialypës terpësgalimybes, kurti? Projektas ir siekë atsakytiá ðiuos bei kitus klausimus.Projekto „Mokomasis þaidimas“veiklosKiekvienas partneris iðnagrinëjo ir apraðë30 vaizdo þaidimø, nustatydamas jøedukaciná potencialà ir redaktoriø galimybes.Buvo ieðkoma nemokamos arba pigiosmokomøjø kursø su þaidybiniais elementaiskûrimo programinës árangos. Apraðëmepo 30 programinës árangos pavyzdþiø.Pateikëme penkiø geriausiø atrinktøpriemoniø apraðus. Taip pat tekoapþvelgti Lietuvoje laisvai prieinamø e.kursø galimybes, apraðyti 8 geriausius viduriniømokyklø dalykams skirtus e. kursus.Dalyvavome kuriant bendrà partneriøvadovëlá mokytojams apie daugialypësterpës naudojimà ðvietime, paraðëmemums skirtà dalá. Visø partneriø surinktainformacija pateikta projekto tinklapyjewww.learningame.org.Ryðiai su mokyklomisTolesnë veikla buvo susijusi su bendrojolavinimo mokyklomis. Uþmezgëmeryðius ir pasirinkome ðeðias Vilniaus, Kaunoir Nemenèinës mokyklas. Pusæ metøkartà per mënesá vedëme seminarus ðiømokyklø mokytojams. Supaþindinomejuos su daugialypës terpës árankiais, iðmokëmedirbti su „Adventure Maker“, „CourseLab“, „Question Tools Editor Suite“ irkita mokomøjø kursø bei þaidimø kûrimoprogramine áranga. Pagrindinis tikslas buvopilotinio kurso kûrimas kartu su mokytojais.Mûsø dëstytojams pavyko organizuotidarbà taip, kad buvo sukurti du pilotiniaikursai. Turëjome ne tik parengti mokytojustarptautiniam birþelio mënesá Florencijojevykusiam tarptautiniam seminarui„Edutainment: Videogames for Education“(„Video þaidimai ðvietimui“), bet ir pasirûpinti,kad jie galëtø ten nuvykti, norsprojekte lëðø tam nebuvo skirta. Trys aktyviausiosir sëkmingiausiai seminaruosepasirodþiusios mokytojos su mûsø rekomendacijomissugebëjo árodyti Socrates16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

næ prasmæ, këlë klausimà apie jø atstatymogalimybes. Prof.dr. Algimantas Nakassiekë kiekybiðkai iðanalizuoti konferencijø„Scientia et historia“ rezultatus.Klausytojai tikëjosi iðgirsti svarbias iðvadas,kurios turëjo apvainikuoti ðiø konferencijø15-metá. Deja, teko nusivilti, nespraneðëjas, gretindamas nepalyginamusdalykus, pateikë nekorektiškai interpretuotusapibendrinimus. Dr. RasaKivilðienë ir dr. Eglë Makariûnienë, konedeðimtmetá rengusios astronomijos irfizikos mokslø istorikø sàvadà, pateikëuþbaigtà rankraðtá; aptarë jo rengimoproblemas ir kitus leidybos reikalus. Dr.Birutë Railienë dalijosi mintimis, kilusio-nëjo prieðkario Lietuvos studentø studijasuþsienyje, kurias 1919–1940 m. rëmëvalstybë. Svarbi duomenø analizës iðvada:mûsø valstybës vyrai gerai suvokëjaunosios kartos ugdymo reikðmæ sëkmingaivalstybës raidai. Dr. Vytautas Pociusatskleidë Rygos lietuviø studentø organizacijosveiklos reikðmæ, ugdant garsiusLietuvos inþinierius ir valstybës veikëjus.Habil. dr. Henryka Ilgevicz kalbëjoapie þurnalà „Ateneum Wilenskie“ ir vilnietiðkàtematikà, aptinkamà jo puslapiuose.Prof.dr. Libertas Klimka atgaivinoVilniaus vartø, þinomø kaip „Baltiejistulpai“, atminimà; nurodë buvusias ðiostatinio funkcijas, aptarë þenklø simbolimisrengiant nacionalinæ mokslo istorijosbibliografijà. Eglë Paðkevièiûtë-Kundrotienëkalbëjo apie Lietuviø mokslodraugijos leidybinæ veiklà; autorë rëmësisavo kruopðèiai surinktais, susistemintaisir kiekybiðkai analizuotais duomenimis.Prof. habil.dr. J.A.Krikštopaitis nagrinëjosavanorystës fenomenà, netikëtaiatsiskleidusá 1918–1919 m., kai pirmojivyriausybë paskelbë atsiðaukimà, kvieèiantákraðto gyventojus stoti á steigiamàLietuvos kariuomenæ. Remdamasis archyviniaisduomenimis ir socialinës antropologijosprincipais, autorius nagrinëjospontaniðkà savanorystës reiðkiná, susiedamasjá su istorine patirtimi, etnine þemdirbiøkultûra ir ið to kylanèia psichologinesituacija. Konferencijos darbà uþbaigëprof. habil.dr. Algimanto Grigeliopaskaita apie Vilniaus universiteto lektoriausRomano Simonavièiaus (Symonowicz)mineraloginæ kelionæ Transilvanijoje(1803). Paskaita buvo pagrásta autoriausduomenimis, surinktais Simonavièiauskelionës vietovëse bei uþsienioarchyvuose.Konferencijos Sientia et historia-2009organizatoriai pirmà kartà surengë moksloistorikø edukacinæ sesijà, skirtà pedagogamsir vyresniøjø klasiø moksleiviams.Sesija, populiariai supaþindinantiklausytojø auditorijà su istoriniais tyrinëjimais,vyko balandþio 3 d. Anykðèiø Ðv.Mato baþnyèioje.programos Comenius fondui, kad yra geraipasirengusios vykti á tarptautiná seminarà,ir fondas finansavo jø kelionæ.FlorencijojeÁ tarptautiná seminarà vyko Vilniaus SimonoDaukanto vidurinës mokyklos mokytojaRûta Smalytë, Nemenèinës KonstantoParèevskio gimnazijos mokytojaRegina Kliukovska ir Kauno VDU gimnazijosmokytoja Zita Jauèkojienë. Visos trysyra informatikos mokytojos. Kaip parodëmûsø seminarai, kursø kûrimui, darbui suminëta programine áranga reikia gerø þiniøir ágûdþiø. Be to, kantrybës ir pasiðventimo.Vëliau visi partneriai paþymëjo, kadtikëtis ið mokytojø, jog jie patys be specialauspasirengimo galës kurti mokomuosiusþaidimus, yra per dràsu.Po tarptautinio seminaro savaitës Florencijojevyko ne tik baigiamasis projektopartneriø susitikimas, bet ir bendra visø projektodalyviø konferencija. Atvykusi suþinojau,kad mûsø mokytojos seminare pasirodëpuikiai. Ið visø seminaro dalyviø jos vienintelëssugebëjo sukurti originalø pilotinákursà ekskursijø po Italijà pagrindu, kurá kartusu Vilniuje sukurtais pilotiniais kursais pristatëbaigiamojoje konferencijoje.Pilotiniai kursaiSeminaruose Vilniuje sukûrëme du pilotiniuskursus. Pirmojo kûrimui vadovavolektorë Gitana Èechamirienë ir magistrantëEglë Norkutë. Matematikai ir jos istorijaiskirtas pilotinis kursas „Atënø mokykla“demonstruoja, kaip daugialypëjemokomojoje terpëje su þaidimo elementaisgali bûti ir matematikos mokomojimedþiaga. Kursas prasideda kelione á Vatikanà,prie garsios Rafaelio drobës, vaizduojanèiosþymius Atënø matematikus.Besimokantieji paveiksle pasirenka norimàmatematikà, pvz., Pitagorà, ir patenkaá jo pasaulá su teorija, uþdaviniais, testais,þaidybiniais elementais.Antrojo pilotinio kurso „Paslaptingasiskompiuteris“ kûrimui vadovavo lekt.Sergëjus Ivanikovas. Kursas skirtas kompiuterioarchitektûros mokymuisi. Pateikiamikompiuterio daliø vaizdai, testai, savikontrolësklausimai. Abu pilotiniai kursaiprieinami mûsø pilotiniø kursø tinklapyjewww.mif.vpu/learningame.Projekto rezultataiSukurta ir surinkta medþiaga, ávairi informacijaapie mokomuosius þaidimus irnaudotinà programinæ árangà, pilotinius kursusatvirai prieinama nurodytuose projektotinklapiuose. Nusipirkome ðiek tiek kompiuterinëstechnikos. Tai yra matomi projektorezultatai. Taèiau ne maþiau svarbûsyra ið pirmo þvilgsnio nematomi rezultatai.Ne tik ðeðiø mokyklø mokytojai, jø sudomintimokiniai, bet ir nuolat seminaruosedalyvavæ devyni fakulteto dëstytojai pakëlësavo kvalifikacijà. Atsirado naujø moksliniøtyrimø temø. Vykdant projektà atlikti tyrimaiaprašyti þurnale „Pedagogika“, skaityti pranešimaidviejose tarptautinëse konferencijose.Rengiami trys su mokomaisiais þaidimaissusijæ diplominiai magistrø darbai. Bûsimiemspedagogams ávedëme pasirenkamàjákursà „Mokomøjø þaidimø kûrimas“.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 17

1905 m. sausio 3 d. netoli Kretingos, Petrikaièiø kaimo ûkininkoPetro Jurkaus sodyboje, vakaronës metu ðeðios merginos,tarp kuriø buvo ir ðeimininkø dukros Juozapota bei Petronëlë,pasipuoðusios tautiniais rûbais, suðoko „Aguonëlæ“. Ðis tuometinio„Lietuvos laikraðèio“ paskelbtas faktas po ðimto metøtapo sceninio liaudies ðokio istorinio kelio iðeities taðku.Juozas SKOMSKISSveèiuojamës Vilniaus pedagoginiouniversiteto Kultûros ir meno edukologijosinstituto ðokio edukologijos studijojepas docentæ Laimutæ Kisielienæ, bûsimosiosðiø metø Pasaulio lietuviø dainø ðventësÐokiø dienos meno vadovæ.Brangiausias vainiko þiedasPirmosios tautiniø ðokiø ðventës datalaikytina 1937 m. birþelio 29-oji, kai Kaune,Petro Vileišio stadione, pirmà kartà lietuviøðokio istorijoje buvo masiðkai paðoktitrys ðokiai. Tuomet ðventës vyr. vadove buvopaskirta Antanina Ðlekienë. O ðtai LaimuteiKisielienei 2009-øjø – Lietuvos tûkstantmeèio– Pasaulio lietuviø ðventë – jaupenktoji. Ðokiø diena sudëtine dainø ðventësdalimi ásitvirtino nuo 1950 metø. Nuotada septynioms ðokiø dienoms vadovavoprofesorius Juozas Lingys, po vienà jøkuravo profesoriai Juozas Gudavièius(1985 m.) ir Elena Morkûnienë (1990 m.).Jau nuo 1950 m. ðokiø ðventëse susiformavosavita organizavimo metodika,masinio ðokio specifika ir pritaikymo aikðtëjeprincipai. Ðokiø ðventë, pasak KazioPoðkaièio, ið esmës buvo rengiama „šokiogroþio parodymo“ ar „pasilinksminimo“principu, atsiþvelgiant á ávairius ðokio þanrus,atlikëjø amþiaus grupes, technikos galimybesir t.t. Naujai nuskambëjo 1969 m.moksleiviø Dainø ðventës Ðokiø dienos pavadinimas„Moksleiviškos dienos“ (vyr. baletmeisterisir reþisierius Juozas Gudavièius),pirmà kartà orientuojantis á vientisàðventës temà. Netrukus ir Respublikinësðokiø ðventës pradëtos skirstyti á atskirasdalis. Ypaè ásimintina ir iki ðiol minima 1970m. šventës ketvirtoji dalis – „Þirgeliai pakinkyti“(vyr. baletmeisteris Juozas Lingys),kurioje þiûrovai iðvydo ðokamas vestuviøapeigas. 1975 m. Ðokiø dienos þiûrovaidalyje „Kvieèiame á vardynas“ pamatëkrikðtynø paproèius. Ðie „suðokti“ paproèiai,konkreti tematika ásiminë daugeliui, oreginys paliko gilø emociná poveiká. 1985m. Juozas Gudavièius Ðokiø dienoje taippat naudojo teminá principà, ypaè vykusibuvo Moterø dalis, kurioje susiliejo keturiosatlikëjø kartos: nuo anûkëlës iki moèiutës.1990 m. E.Morkûnienë Ðokiø dienosatskiras dalis suskirstë regioniniu principu.Atgimimo laikotarpis suteikë visiðkàIðausimmargàðokiø raðtà savoðirdyselaisvæ ir galimybæ naujai paþvelgti á ðventësturiná. 1994 m. Dainø ðventëje, pirmàkartà atsivërus geleþinei uþdangai, kuriskyrë tautà nuo laisvojo pasaulio, jau galëjodalyvauti gausûs pasaulio lietuviø ðokiøkolektyvai. Savaime iðsirutuliojo šventësesmë ir prasmë – visø lietuviø suartëjimodvasinës ir meninës iðraiðkos simbolis.Dramaturgine aðimi tapo mûsø Tëvynësistorijos kelias. Natûraliai susiformavotrys teminiai blokai: praeities, dabarties irateities. Iðreikðta vienybës idëja: „Buvome.Esame. Bûsime“. Áprasmintos tautos istorijos,dabarties jungtys, tikëjimo viltys amþinaigyvuoti.1998 m. Ðokiø diena „Slaunasai þolyne,rugeli“ buvo skirta J.Lingio, lietuviø sceninioðokio patriarcho, 80-meèiui ir pirmojomasiniø ðokiø pasirodymo 60-meèiuipaþymëti. Liaudies kûrybai bûdingà metaforà,paralelæ tarp augalo ir þmogausJ.Lingys plaèiai naudojo savo kûryboje, atspindëdamasbûdingiausius tautos bruoþus:santûrø temperamentà, taurø nerëksmingàskoná, lyriðkà svajingumà. Ðiosðventës idëjai iðreikðti buvo pasirinkta Jievarotilto metafora: tiltas tarp gyvojo ir anapusiniopasaulio kaip amþina varomoji jëga,kaip ryðys tarp dabarties ir praeitieskûrëjø. Tam atsirasti turëjo átakos LaimutësKisielienës mokytojo profesoriaus JuozoLingio kûrybos analizë, jos principø raiðka.Po ðiø keliø ðvenèiø ásitvirtino teminësðventës, kurios diktavo dramaturginæ aðá.2004 m. Ðokiø ðventës aðimi tapo Gyvybësmedþio simbolis. Senajame pasaulëvaizdyjeþmogaus santykis su gamta buvolabai glaudus – bûdamas gamtinës aplinkosdalis, þmogus filosofiðkai suvokë bûtá.Dabartiniam harmoningà santyká sugamta praradusiam þmogui ði tema pasirodëaktuali savo idëjos universalumu. Pergana suprantamà medþio ávaizdá Ðokiødienoje buvo iðreikðtos bûties, tarpusaviosantykiø, meilës, motinystës, atgimimo iregzistavimo filosofinës sàvokos, suprantamoskiekvienam, net ir nesigilinanèiam áfilosofinæ mintá. 2007 m. Dainø ðventei LaimutëKisielienë davë „Lino pasakos“ vardà.Linas lietuviø pasaulëjautoje turëjo atgimstanèiøþemës jëgø simbolio reikðmæ,nes, iðkentëjæs visus su juo atliekamus darbus,tarsi atgimdavo nauju pavidalu – jaukaip drobë, ið kurios mergina ruoðdavosau kraitá. Ðventë atspindëjo ilgà lino kelià,lino spalvos rûbai gyvai papuoðë aikðtælino ataudais, o linarûèio ir linaminio darbaikeitësi su smagiais pasilinksminimais.Pabaigoje ið ðiø vaizdø iðaustas margasðokiø raðtas su brangiausiu þodþiu „Lietuva“,kurio vaizdas iki ðiol lydi ir ákvepia iðtikimàjàlietuviðkø ðokiø kûrëjà.Amþiø pëdsakaisŠiemetiniam sambûriui nuspræsta sutelktivisa, kas buvo geriausia visose Pasauliolietuviø dainø ir ðokiø ðventëse.Komponentus á simbolinæ maldø visumàsujungs poetë ir aktorë Birutë Marcinkevièiûtë.Nusileis ir skraidys angelai, dvasios– neþemiðkos bûtybës, nuo amþiøneðusios Lietuvai gërá, apdainuojanèiosnemarias vertybes – Þemæ, Darbà, Ðeimà,Tautos praeitá. Kol kas bûsimoji 2009-øjø Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëturi sàlyginá pavadinimà „Laiko brydëm“.Kasdienybës rûpesèiaiPraëjusios Dainø ðventës Ðokiø dienabuvo atskirta nuo sostinës ðventinio ðurmulioir pirmà kartà po 70 metø surengtaKauno Dariaus ir Girëno stadione, nes sostinësþalioji veja tam netiko. Deja, nesulaukusþadëtojo pastatyti Nacionalinio stadiono,ðokëjams teks pasirodyti skurdþiame,nors privaèiame Vilniaus „Þalgirio“ stadione.Taèiau tikimasi, jog Europos kultûrossostinës bei Lietuvos vardo tûkstantmeèioidëjos sutrauks daugiau þiûrovø. Paðnekovësako, kad, neturint pakankamøðviesos bei kitø techniniø galimybiø, ðventësrengëjai bandys pavilioti þmoniø ðirdisne ypatingais efektais, o kitais bûdais. Praðomapraverti paslapèiø dangtelá, LaimutëKisielienë, Ðokiø dienos meno vadovë,atskleidþia tik tiek, kad þmonës pamatyslabai margà ðokiø raðtà, pajus didþià pagarbàtautos istorijai. Pamatys ir Vydûno18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Protëviø balsaiPrašoma paaiškinti savo meniniuschoreografijos principus, Laimutë Kisielienësako nepritarianti pastaruoju metuásivyravusiai sceninei liaudies ðokiø kûryboskrypèiai, kuri remiasi tik efektais,pasipuikavimais, dirbtine išmone, kuriøapstu daugelio ðokiø kolektyvø repertuaruose.„Bûtina be galo atsargiai prisiliestiprie liaudies kûrybos“, – kalbëjo ji darprieš penkerius metus, kartoja ir ðiandien.„Tai priklauso nuo kûrinio esmës pojûèio– bent tuo að ir vadovaujuosi. Daugumaimano kûryba yra nepriimtina. Kritikuoja,kad nekuriu linksmø ðokiø, lyrinë choreografijakaþkokia „neþiûrovinë“, kad jà atliekantnesinori ploti á taktà. Daugelis kolektyvøvadovø paprastai mëgsta polkas,smagius ðokius su blevyzgomis, neskoningaissijonø patampymais, nes tai patinkaþiûrovams. Smagu, visi ploja – bravo,bis. Mano ðokiai kitokie, ir nemaþaikolektyvø juos ðoka, nes jauèia ðokio dvasià,o ne tik formà. Neimituoju liaudieschoreografijos, neimu folkloriniø ðokiø irjø nerutulioju, nes tai ne mano kelias. Tuokeliu eina labai talentingi kûrëjai (TamaraKalibataitë, Henrikas Uznys), aš tai darauretai ir labai atsargiai. Gilinuosi á baltiðkàjàmitologijà, tiesiog klausau, kà mankuþda protëviai. Tai yra mano pajauta“.Laimutës Kisielienës visø ðokiø dienøkoncepcija – kurti realaus ir nerealaus þemiðkopaveikslo ávaizdá. Rengiant 2009-øjøðventæ, reikia atsisakyti daugelio siûlytøantgamtiniø, virtualiø efektø, nes tam nëragalimybiø. Kita vertus, anot paðnekovës,tie þmonës, kurie trokðta efektø, pasirinkskitus renginius, o dainø ir ðokiø ðventësprivalo iðlaikyti mitologinæ, tradicinæ liaudiðkàjàidëjà, iðreikðti tautos savastá.Laimutë Kisielienë, 2009-øjø Pasauliolietuviø dainø ðventës Ðokiø dienosmeno vadovëugná, ir didelæ pagarbà Motinai, ir Ðeimøsantarvei; pamatys jaunimo ir vyresniøjøðoká, iðaukðtinantá Motinystæ. Bûsianti irDarbo dalis, kurion sueis ir tëvai, ir vaikai– visi suksis viename malûne, maldamibendrà tëviðkës derliø. Pabaigoje, aiðku,bus pakartotas Kauno finalas – bendrasseptyniø tûkstanèiø ðokëjø margaspalvis„Lietuvos“ vardas.Doc. Laimutës Kisielienës ðokio edukologijos studijos choreografijosstudenèiø sukurtas ðokis „Uþteka saulelë“Ðokis mirties foneAr sceninis liaudies šokis miršta?Laimutë Kisielienë tvirtina, kad sceninislietuviø liaudies ðokis turëtø glaudþiaisietis su etnine kultûra, tautinio tapatumoformavimu ir palaikymu. Anksèiau ið kaimoá miestà sklido liaudies ðokis, dabarkryptis pakito, ir miestø ansambliai koncertuojadaþniau negu kaimietiðkieji. Kaikurie þmonës dar moka paðokti ir „Ðiaudøbatus“, ir „Bitutæ pilkàjà; smagiai sukaliaudiðkus ratelius, paþaidþia þaidimø. Tuotarpu sceninis liaudies ðokis ið tiesø nyksta,blësta. Ðiemet jos vadovaujama VPUKMEI ðokio edukologijos specialybë iðleidþiapirmàjà bakalaurø laidà. Pirmajamekurse studijuoja penkiolika bûsimøjø ðokiøpedagogø. Tai beveik dvigubai daugiaunegu bûdavo priimama anksèiau. Taigiugdomosios choreografijos vilèiø yra.Tuo tarpu liaudies ðokio situacija ðalies mokyklosekelia pagrástà rûpestá – jis vis labiaupraranda tradicijà, modernëja. Popamokinëliaudies ðokiø bûreliø veikla, anksèiausudariusi pakankamà pagrindà rengiantisdainø ðventëms, dabar apleista.Nëra jokiø vilèiø áteisinti mokykloje ðokiopamokà, kad ji taptø lygiavertë kitoms.Neugdomas gebëjimas paþinti ir vertinti.Paðnekovë, ðokio edukologijos specialybësprogramos autorë, tikisi, jog jos studentija,skirdama daugiausia dëmesio beilaiko liaudies ðokio studijoms, pasieks lûþiotaðkà dabartinëje situacijoje, ðokio pedagogaigebës ugdomàjà programà pritaikytitradicijos puoselëjimo reikmëms.Anot docentës Laimutës Kisielienës, jeigunebus laikomasi ðiø idëjø, iðnyks ir dainøðventës – nematerialusis Pasaulio kultûrospaveldo paminklas. Reikia parengtimokytojà, kuris atsineðtø á mokyklà liaudiesðokio bacilà ir ja uþkrëstø savo mokinius.Antai studentë Indrë Þekonytë sukûrëðoká „Uþteka saulelë“, kuris buvo suðoktasuniversiteto koncerte. Scenoje parodytaSaulë motulë, jos sutiktuvës, kelionëá aukðtumas ir nusileidimas ramausmiego. Tai buvo jaunosios specialistëssubtilaus lyriðkumo raiðka. Tai ne vienintelëbræstanti choreografë studijoje. Docentësu pasigërëjimu kalba ir apie ÞivilæÈiþauskaitæ, Urtæ Bareiðytæ, apie KamilæNarkutæ, Bertà Noreikaitæ ir apie kitas, jauèianèiaslaudies ðokio prasmæ. Studentësrengia iðsamius kursinius darbus – kûrybingusapraðus ir apie Joniniø apraiðkassceninëje choreografijoje, ir apiepaukðèio ávaizdá bei jo interpretavimà sceninëjekultûroje, ir apie klumpes lietuviðkojeetnografijoje, ir apie pirðlybø paproèiøbei apeigø svarbà, ir apie rugiapjûtëschoreografijos, ir apie sceniniø sutartiniøbruoþus, ir apie merginos paveikslà lietuviøsceninëje kûryboje. Visur dominuojaetnokultûros ryðys su scenine choreografija.Studentës skatinamos tà ryðá atrastiir suprasti; mokomos iðryðkinti scenináðoká, atrasti rakursà, kurti jo dramaturgijà.Ir visa tai stengiamasi atlikti nesugadinusðokio figûrø, þingsniø pirmapradþiocharakterio, dvasios. Studijoje kuriamiir jaunamartës, ir kupoliavimo, ir vainikøpynimo, jø plukdymo ðokiai, mitologiniaiávaizdþiai.Nukelta á 34 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 19

UltragarsiniaiMechatroniniai árenginiai vis sparèiaunaudojami ne tik pramonëje, automatizuojantgamybos procesus, bet irbuityje. Labai sparèiai plëtojantiskeitikliai ir jønaudojimasSiekiant sumaþinti atotrûká tarp kompiuterinësir mechaninës mechatroniniøárenginiø dalies, plëtojama nauja pjezomechanikoskryptis. Kuriami iš principonaujo tipo vykdymo organai, pvz.,mašinos, vadinamos pjezovarikliais arvibrovarikliais, kuriose rotorius sukamasne elektromagnetiniø laukø sàveikos, betorientuotø ultragarsinio daþnio mikrovirpesiødëka. Pagrindinis naujø árenginiømazgas yra ultragarsinis keitiklis.Prof. habil. dr. Piotras VASILJEVASVPU Fizikos ir technologijos fakultetas,Ultragarsiniø mechanizmø mokslinë laboratorijair aplydyti kraštus; keitikliai labai smulkioms(keliø mikronø dydþio) biriomsmedþiagoms sijoti, tai padeda išvengti sudëtingotankiø sietø daþno valymo; keitikliaiultragarsiniam smulkiam skysèiø ið-3 pav. Banginiø pjezoelektriniø varikliøbendras vaizdas4 pav. ,,Svyruojanèio strypo” linijiniopjezoelektrinio variklio veikimo principasa1 pav. Pjezokeraminiai elementaiUltragarsiniai keitikliai – tai aukðto daþnioelektriniø virpesiø transformatoriai á negirdimasmechanines mikrovibracijas. Tamnaudojamos medþiagos, turinèios elektromagnetiniø,elektrostatiniø, magnetostrikciniø,pjezoelektriniø savybiø. Pastaruojumetu matyti ryškus pjezoelektriniø medþiagøplëtros šuolis. (Pjezoelektriná efektàatrado broliai Pjeras ir Þakas Kiuri 1880metais. Jie pastebëjo, kad, deformuojantkvarco kristalà, tam tikrose jo vietose atsirandaelektros krûviai. Netrukus buvo atrastasatvirkðèias pjezoefektas.) Natûraliuspjezoelektrikus-kristalus, kaip kvarcà ar turmalinodruskà, pakeitë efektyvûs pjezokeraminiaielementai, gauti dirbtiniu bûdu (1pav.). Viena ið populiariø pjezokeraminiømedþiagø – PZT tipo keramika (švino-cirkonato– titanato sukepintas mišinys).Vilniaus pedagoginio universiteto Ultragarsiniømechanizmø mokslinëje laboratorijojekuriami ávairios formos pjezoelektriniaikeitikliai, atsiþvelgiant á jø taikymo sritá.Sukurti keitikliai sintetinëms medþiagomspjauti ultragarsu (ultragarsiniai peiliai),leidþiantys ne tik audiná perpjauti, bet2 pav. Pjezoelektrinio banginio variklioprincipinë schemapurðkimui (jø pagrindu sukurtas originalusvaistø inhaliatorius), keitikliai elektroniniø„chipø“ ultragarsiniam mikrosuvirinimui.Pastarieji darbai vykdomi vokieèiøfirmos Hesse & Knipps uþsakymu.Bendradarbiaujant su Korëjos moksliniotyrimo ir technologijø akademiniu institutu(KIST) kuriami pjezoelektriniai keitikliai,kurie leidþia formuoti kûnø pavirðiøelipsines trajektorijas. Jø pagrindu toliauprojektuojami iš principo naujo tipopjezoelektriniai (ultragarsiniai) varikliai.(Pjezoelektriniø varikliø kûrimas ir tyrimasbuvo pradëtas praëjusio ðimtmeèio 7-àjádešimtmetá Kaune, Vibrotechnikos laboratorijoje,kuriai vadovavo akademikasK.Ragulskis.)Sukurti banginiai pjezoelektriniai varikliai,kuriuose rotoriui sukti naudojamastandþiame þiede suþadinta bëganti lenkimodeformacijø banga (2 pav.). Bangi-5 pav. Linijiniø pjezovarikliø bendrasvaizdas: a, b - d33 ir d31 tipo varikliai,c - d31 modeliavimo vaizdasnis variklis pasiþymi tuo, kad dël rotoriaus„neinertiškumo“ turi unikalias paleidimo-bc20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kompiuteriø technikai, mechatroniniøárenginiø informacijos apdorojimoir valdymo organai tampaminiatiûriniai ir gerokai pralenkiapagal svorio ir gabaritø parametrusvykdymo organus, kuriø darbasparemtas klasikiniø maðinø irmechanizmø naudojimu.stabdymo charakteristikas, kas leidþiagauti stabilius nanoeilës poslinkius. Todëlvarikliai plaèiai naudojami kaip pozicionavimoárenginiai kuriant ávairias nanotechnologijas.Kitas banginiø pjezoelektriniøvarikliø privalumas – galimybë gauti dideliusveleno momentus be redukcijos, t.y.be papildomo perdavimo. Tai þenkliai sumaþinavarikliø gabaritus ir svorá naudojantávairaus tipo mechatroniniuose árenginiuose.Sukurtø pjezovarikliø momentai(3 pav., ið kairës) yra 0,6; 0,25; 0,12 Nm .Linijiniam transportavimui sukurti dviejøtipø vadinamieji „svyruojanèio strypo“linijiniai pjezoelektriniai varikliai. Pirmojoveikimas paremtas paketiniø d33 – pjezoelementønaudojimu þadinant „svyruojanèiostrypo“ galus, kitas – plokðtelës formosd31 – pjezoelementø, o tai leidþiakonstruoti plokðèià pjezovariklá (4, 5 pav.).Pjezovarikliø (4 pav.) linijinë jëga siekia20 N. Unikalios paleidimo-stabdymo charakteristikostaip pat išlieka.aab8 pav. Inerciniaipjezoelektriniaimikrovarikliai supasyviu (a) ir aktyviu(b) slankikliub6 pav. Sudëtinis diskinis pjezoelektriniskeitiklis: a - keitiklio schema: 1 - vediklis irjo virpesiø trajektorijos, 2 ir 3 - diskiniaiaktyvus ir pasyvus elementai; b - bendraskeitiklio vaizdas; c - virpesiø amplitudþiøpasiskirstymasc7 pav. 3D pjezoelektrinis variklis: a - rutuliosukimo sudëtiniu keitikliu iliustracija,b - keitiklio modeliavimo fragmentas,c - virpesiø amplitudþiø pasiskirstymasrëminio ,,svyruojanèio strypo” pavirðiujeabcRealizuotas pjezoelektrinis keitiklis, kuriopagalba ámanomas judesys bet kuriakryptimi plokðtumoje (6 pav.). Tam nereikianei papildomø varikliø, nei pavarø. Judesáatlieka diskinio sudëtinio pjezokeitiklio2,3 vediklis 1. Pasyvus keitiklio elementaspadalintas á keturias dalis, todël gaunamiketuri lenkimo virpesiø osciliatoriai.Padavus á prieðprieðiais esanèiø osciliatoriøelektrodus rezonansinio daþnio átampas,kuriø fazës skiriasi 90 laipsniø, suþadinamilenkimo virpesiai ir vediklis formuojajudesá ta kryptimi. (6c pav. parodytas eksperimentiškainustatytas amplitudþiø pasiskirstymasnaudojant lazeriná vibracijømatuoklá.) Sukurto keitiklio matmenys –skersmuo 40 mm, aukštis 5 mm. Sujunguspjezoelemento elektrodus su 30Vátampos ðaltiniu, gaunamas vienos (pvz.,X) ar kitos (Y) krypties linijinis keitiklio judesys.Pasiekiama jëga iki 30 N.7 pav. pavaizduotas sudëtinis pjezoelektrinisvariklis, skirtas rutuliui ar jo daliaisukti apie tris koordinaèiø aðis. Visatai atliekama vienu ir tuo paèiu keitikliu.Rutulio judesio kryptis keièiama kaitaliojantpaduodamø átampø fazes.Pietø Korëjos firma „Pjezotech“ prieKIST pradëjo pjezoelektrinio mikrovarikliogamybà (8 pav.). Tai bendras su korëjieèiaisprojektas. Variklio veikimas paremtasslankiklio inertiðkumo naudojimu.Sukurti dviejø tipø varikliai: su pasyviu iraktyviu slankikliu. Tai leidþia praplësti varikliøtaikymo galimybes. Mikrovariklá supasyviu slankikliu rengiamasi panaudotiþinomos „Samsungo“ firmos fotoaparatuose.Variklio gabaritai: skersmuo 3 mm,ilgis 9 mm. Didþiausias slankiklio greitis50 mm/s. Išvystoma 0,3 N jëga.Pjezomechanika šiandien yra vienasparèiai besiplëtojanèiø taikomojo mokslokrypèiø. Ir labai gaila, kad iki ðiol nërajos plataus taikymo rezultatø Lietuvoje.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 21

skystøjø kristaløBaigiasi paskaitos, iðtuðtëja auditorijos,taèiau dalis studentø skuba ne á namus.Vieni eina á graþias tradicijas ir pasiekimusturinèiø VPU meno kolektyvø repeticijas irruoðiasi respublikiniams ir tarptautiniamsfestivaliams ir koncertams. Kiti – á treniruotes– norëdami bûti sveiki ir stiprûs ar siektipergaliø, kaip jø pirmtakai net ðeði olimpiniaièempionai – buvæ VPU studentai. Taèiauvisi studentai atlieka savo specialybësdarbus laboratorijose. Kà jie veikiaskystøjø kristalø laboratorijoje, kokius darbusjie rengiasi ginti?Studentai du kartus per savaitæ atliekamatavimus naudodami Perkin ElmerLambda 19 UV–VIS–NIR spektrometrà(JAV, 2004) ir Jasco spektropoliarimetrà(Japonija), sublokuotà su silpnø signaløregistravimo sistema SRS 3000 (JAV,2008). Jie tyrinëja skystøjø kristalø ir fotoniniøkristalø, á kuriuos inkorporuotos metalønanodalelës, struktûrines ir optines savybes.(Kaip þinome, televizoriø, kompiuteriø,mobiliøjø telefonø ekranai ir automobiliø,lëktuvø borto áranga veikia naudojantskystuosius kristalus. Be to, jie mûsø organizmodalis.)Studentai aktyviai dalyvauja vykdant ESkompetencijos tinklø projektà ,,Phoremost“,nanofotonika iki molekulinio lygmens,Granto Nr. 511616 ir COST projektus.Bakalaurë Aldona Urbanavièiûtë ir magistrantasVladimiras Astachovas kartu sudoktorantu Marium Franckevièiumi tiria PPI(poli (propilen-imino)) dviejø skirtingø ðeimødendrimerø struktûrines ir optines savybestirpikliuose bei esant kietam bûviui.Terminas „dendrimeras“ kilæs ið graikø kalbosþodþiø dendron – medis ir meros – dalis.Tai monodispersinës (t.y. vienodo dydþio)makromolekulës, kuriø skersmuo tiksliaireguliuojamas nuo 2 iki 20 nm, atsiþvelgiantá generacijà. Dendritinës architektûrosyra vienos labiausiai paplitusiø topologijømûsø planetoje. Daugybæ tokiø struktûrøpavyzdþiø galima rasti gamtoje: þaibostruktûra, sniego kristalas, rûdies fraktalas,taip pat ir medþiø ðakos, gyvûnø kraujagys-Vilniaus pedagoginis universitetasJaunøjø darbailaboratorijojeProf. Rimas VAIÐNORASliø sistemos bei neuronai. Biologinëse sistemoseaptinkamos praktiškai visø dydþiødendritinës struktûros, taèiau dël ko ði mimikrijayra taip plaèiai paplitusi, deja, nëraþinoma. Dendrimerai yra viena ið galimøþvaigþdiniø polimerø rûðiø, kuriø sintezësmetu gaunamos vienodos – didelio monodispersiðkumoðakotos struktûros sferinësmolekulës (1 pav.).1 pav. Skystakristalinio PPI treèios generacijosdendrimero struktûra. Raudona spalvaþymi dendrimero ðerdá, þalia – tarpðakinædalá, o geltona – periferijàJie atstovauja sintetiniø dendritiniø makromolekuliøklasei, šios makromolekulësyra sudarytos ið taisyklingai iðsidësèiusiømazgø kiekviename monomere: judant nuocentro á iðoræ, jø skaièius auga geometrineprogresija. Šios naujos medþiagos pasiþymivisiðkai naujomis savybëmis, nebûdingomisáprastiniams polimerams. Sintetinanttokias medþiagas, apie centrinæ dalátolygiai formuojasi nauji makromolekulëssluoksniai, taip jos tampa ypaè simetriðkos.Laboratorijoje ðiø organiniø medþiagø fizikinëssavybës yra nagrinëjamos teoriškaiir pagrindþiamos eksperimentais. Atliekantspektroskopinius sugerties ir liuminescencijostyrimus, bandoma iðaiðkinti jø elektroniniøsuþadinimø prigimtá. Kadangi tiriamosmolekulës yra sudëtingos, reikia galingosunikalios tyrimø árangos. Tai atominiø jëgømikroskopas, kuris teikia informacijos apiestruktûrà, spektrometrai, kuriais yra nustatomosmedþiagø energetinës bûsenos, la-zeriai, be kuriø nebûtø ámanoma iðtirti ypaèsparèiø medþiagose vykstanèiø procesø, irkiti prietaisai, kurie naudojami tiriant medþiagøsavybes. Vykdydami teorinius skaièiavimusnaudojame galingus Barselonos ir Vilniauskompiuterius, jø rezultatus siedami sueksperimentø rezultatais nustatome medþiagøstruktûrà – gauname sudëtingø daugiatomiø(molekuliniø) sistemø modelius. Ðietyrimai leidþia panaudoti dendrimerus transportuojantvaistus ar sugauti ir pašalinti nanodalelesbei molekules.Magistrantas Mindaugas Stankevièiustiria kobalto ir sidabro nanodaleliø sàveikàsu skystuoju nematiniu kristalu magnetiniuoseir elektriniuose laukuose. Jis nustatë,kad, atsiþvelgiant á Co nanodaleliøperorientavimà, magnetiniu lauku galimapagreitinti skystojo kristalo išjungimo laikus.Tai aktualu skystøjø kristalø displëjams(LCD) valdyti. Transmisinio mikroskopotyrimai parodë, kad augant sidabro nanodalelëms,kinta jø forma: ið sferiniø virstakeliø ðimtø nanometrø dydþio trikampëmisplokðtelëmis (2 pav.).2 pav. Sidabro nanodaleliø vaizdas, gautastransmisiniu elektroniniu mikroskopu (TEM)Todël keièiasi plazmoninio rezonansopadëtis nuo 400 nm iki 1400nm, o tai aktualuateities ryšio sistemoms.Bakalaurai Dmitrijus Ilgevièius ir MindaugasKliukas tiria vandenilio ir deguoniesiðskyrimà ið vandens naudojant nanotechnologijas.Jie ásitikinæ – mûsø automobiliamsnebereikës benzino, já pakeisvandenilis. Individualiai šildyti bûstà arbagaminti valgá bus galima be gamtiniø dujø,o naudojant vandenilio dujas. Kelios deðimtysvandenilio elektriniø galëtø patenkintiLietuvos elektros poreikius ir išvengtumeenergetinës priklausomybës nuo kaimyno.Tai ateitis, o dabar studentai bandokuo maþesnëmis sànaudomis iðgauti kuodidesná vandenilio ir deguonies kieká.Magistrantas Andrius Markevièius kartusu doktorantu Augustinu Kulbicku tiriadefektø padëties valdymà opalo fotoniniamekristale, á kurá infiltruotas nematinisskystasis kristalas.Fotoniniai kristalai gamtoje – didelë retenybë.Radæs toká kristalà groþëdavosi ypa-22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

tinga šviesos gama. Šis optinis reiškinys, pavadintasirigacija, bûdingas opalams, drugeliamsir kt. Opalai – tai spalvoti brangakmeniai,kuriø pavadinimas kilæs iš lotynø kalbosþodþio opalus, reiðkianèio „matyti spalvøpokyèius“. Þvelgdami á opalà matome vaivorykðtësspalvø þaismà, kuris kinta, kintantstebëjimo kampui. Efektai panaðûs á vaivorykðtësspalvas ant muilo plëvelës ar drugeliosparnelio, tik áspûdingesni. Spalvø þaismàopale sukelia pusës ðviesos bangos ilgiotvarkingos mikrostruktûros (3 pav.).3 pav. Fotoninio kristalo opalo struktûra,gauta atominiø jëgø mikroskopu (AFM)Opalas sudarytas ið glaudþiai supakuotøSiO 2sferø ir turi sferines tuðèiaviduresertmes, kurios uþima iki 25 proc. bendrokristalo tûrio, jos gali bûti uþpildytoskitos rûðies medþiagomis su skirtingu lûþiorodikliu. Skystøjø kristalø laboratorijojetiriamos ir fotoniniø kristalø-opalø optinëssavybës. Opale esanèios tuðèiavidurësertmës yra uþpildomos skystaisiaiskristalais ir gaunamas fotoninis kristalas.Tuomet tokio darinio optines savybes galimakontroliuoti iðoriniais elektriniais armagnetiniais laukais ar keièiant skystojokristalo temperatûrà. Skystieji kristalai labaijautriai reaguoja á iðorinës aplinkos pokyèius.Naudojant tokius hibridinius darinius,patogu valdyti ðviesos srautus. Opalaipasiþymi defektine struktûra (4 a pav.),taèiau tai „gerieji“ defektai (4 b pav.).Magistrantas Andrius Markevièius irdoktorantas Augustinas Kulbickas eksperimentiðkaipademonstravo, kad spektrinëdefektø padëtis draustinëje stop juostojegali bûti valdoma keliø voltø elektriniulauku. Dirbtinai sukurta defektø eilutë fotoniniamekristale veikia kaip idealus ðviesolaidis.Keièiant elektrinio lauko stiprá, galimavaldyti ne tik šio fotoninio kristalo defektospektrinæ padëtá, bet ir fotonø, t.y.sklindanèios ðviesos, greitá ðiame fotoniniamekristale. Tai aktualu kuriant ateitiesoptinius kompiuterius ir informacines technologijas.Galbût todël fotoniniø kristalø tyrimaisparèiai plëtojami viso pasaulio stambiausiuosemokslo centruose.Kito perspektyvaus kristalo – deimanto(5 pav.) spektroskopines savybes tyrinëjabakalaurai Daiva Motiejûnaitë ir AndriusStorta.Deimantas yra nepaprasta medþiaga –4 a pav. Opalo struktûroje defektasstebimas naudojant atominiø jëgø mikroskopà(AFM)dël savo išskirtiniø savybiø pripaþintas medþiagøkaraliumi. Jis pasiþymi didþiausiukietumu, ðiluminiu laidumu, optiniu skaidrumu,cheminiu atsparumu, o deimanto nanodalelësnesukelia organizmo toksiniø reakcijø,todël gali bûti taikomos medicininëjeterapijoje. Visos šios charakteristikos tyrinëtosjau anksèiau. Taèiau prieð keletà metøbuvo pastebëta nauja deimantø savybë– veikiant šviesa galima keisti sukinio poliarizacijàdefekte esanèioje deimanto gardelëje.Daiva ir Andrius Ramano spektroskopijosmetodu tiria azotas-vakansija defektøsusidarymà deimanto kristale. Azotas uþimaanglies atomo vietà gardelëje, o vakansijaatsiranda paðalinus anglies atomà. Toksgraþios purpurinës spalvos deimantas patiktødaugeliui moterø. Taèiau naudojantspalvotø defektø (azotas-vakansija atstumaskelios deðimtys nanometrø) kvantinessavybes ir formuojant atitinkamo dydþio fotoniniokristalo architektûrà yra reali galimybësukurti kvantiná kompiuterá, apie kurá buvotik svajojama.Bakalaurams eksperimentinëje veiklojevisuomet mielai padeda daktarë LoretaRastenienë, kuri prieð pusmetá apgynë disertacijàið fotonikos srities, bei doktorantaiMarius Franckevièius ir Augustinas Kulbickas.Jie vienà semestrà magistro darbàrengë Saragosos universitete, o tapædoktorantais porà mënesiø atliko eksperimentusMadrido universitete. Loreta, Augustinasir Marius sëmësi þiniø Europosdoktorantø nanofotonikos mokykloje, Santanderouniversitete (6 pav.).Jaunieji mokslininkai klausësi ne tik Eu-6 pav. Prie Atlanto vandenyno. DoktorantaiM.Franckevièius, A.Kulbickas ir L.RastenienëEuropos nanofotonikos doktorantømokykloje Santandere, Ispanijoje4 b pav. Kamuoliai vaizduoja fotoniniokristalo opalo sferas, o deimantas –„geràjá“ opalo defektà5 pav. Defektai deimanto struktûrojeropos, bet ir þymiausiø JAV, Japonijos, Kanadosfotonikos specialistø paskaitø ir gavosertifikatus. Šiuo metu jie jau savarankiškaipristato savo tyrimø rezultatus ávairauslygio konferencijose.2007 m. Mariaus Fanckevièiaus praneðimasbuvo pripaþintas geriausiu studentøtarptautinëje optikos konferencijoje Rygoje,o 2008 m. Lietuvos mokslø akademijajá išrinko geriausiu fizikos magistro darbuLietuvoje. Marius yra Šveicarijos–Baltijosmokslo fondo laureatas.2009 m. geguþës mën. geriausius bakalaurodarbus studentai pristatys FTF fakultetostudentø mokslinës draugijos kasmeèiamerenginyje. Ðiø metø geguþës antrojojepusëje doktorantai Marius Franckevièiusir Augustinas Kulbickas dalyvausdoktorantø mokykloje, kuri vyks Brasove,Rumunijoje. Birþelio mënesá geriausi studentødarbai bus pristatomi 39-oje Lietuvosnacionalinëje fizikø konferencijoje. Iðkarto po ðios konferencijos doktorantasM.Franckevièius vyks á Europos medþiagotyroskonferencijà Strasbûre, Prancûzijoje.O dar po mënesio jis kartu su doktorantuA.Kulbicku savo praneðimus pateiksIEEE nanotechnologijø konferencijoje, kuriðá kartà vyks Genujoje, Italijoje. Liepos pabaigojedu bakalaurai, skystøjø kristalø laboratorijojepasiekæ svariausiø rezultatø,semsis naujausiø fotonikos þiniø Europosfotonikos mokykloje Danijoje.Metø metais universitete brandinta asmenybësu savimi iðsineða ir paskleidþianaujas þinias bei patirtá kitiems, o jø skleidþiamašviesa yra kaip saulës, kurios spinduliuoseuþgimsta nauji bûsimi absolventai.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 23

Kaip patogiaususisiekti?Po priesaikos Seime jis tapo jauniausiu LietuvosRespublikos penkioliktosios Vyriausybës nariu – ðaliessusisiekimo ministru. Taèiau politikoje 34 metø profesionaluspolitologas Eligijus Masiulis nëra naujokas. Uþ jopeèiø – dvi Seimo nario kadencijos, o á treèiàjà ateitatapus Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininku ir atvedant ðiàpolitinæ organizacijà á valdanèiàjà koalicijà. Kaip sekasiderinti ûkinius ir politinius reikalus, apie susisiekimo irmokslo sàveikà yra ðis ministro Eligijaus MASIULIO irþurnalisto Sigito KRIVICKO pokalbis.- Ar galëtumëte trumpai priminti skaitytojams,ið ko susideda Jûsø vadovaujamosministerijos kuruojama ûkio ðaka?- Liaudiðkai tariant, viskas, kas juda,priklauso mûsø kuravimo srièiai. Sistematikrai yra plati. Ji apima susisiekimà sausuma(automobiliø keliai, geleþinkelis),vandeniu (jûra, vidaus vandenys), oru(aviacija). Natûralu, kad ðiø veiklos srièiølogistika yra mûsø ministerijos politikosformavimo akiratyje. Greta viso to dar dalyvaujametvarkant ryðiø (paðto, radijo irtelevizijos centro, internetinës infrastruktûros)reikalus. Taigi ûkis tikrai didelis irjame yra kas veikti.- Kiek ðioje sistemoje darbuojasiþmoniø?- Beveik keturiasdeðimt tûkstanèiø ministerijospavaldumo ámonëse. Neskaièiuojamedarbuotojø ið mums nepavaldþiø,bet su mûsø sistema susijusiø ámoniøir organizacijø.SVARBIAUSIOS KRYPTYS- Kokie svarbiausi Europos Sàjungosremiami projektai bus ágyvendinamiartimiausioje ateityje, o konkreèiau– 2009 – 2013 metais?- Keletas stambiø projektø bus realizuojamiKlaipëdos valstybiniame jûrøuoste. Pirmiausia – tai Klaipëdos keleiviøir kroviniø terminalas, á kurio statybà businvestuota iki pusës milijardo litø. Dar vienassvarbus objektas pajûryje – Ðventosiosuostas. Ten galës ðvartuotis pramoginiai,þvejybos, nedideli kruiziniai laivai,jachtos. Tai atitinkamai palengvintø Klaipëdosuosto darbà.Labai svarbûs projektai yra susijæ sumûsø europiniais transporto koridoriais:magistraliniø keliø, þiediniø sankryþø rekonstravimas.Geleþinkelyje ypaè svarbuyra toliau elektrifikuoti kai kuriuos ruoþus,Europos liberalødemokratø aljansoemblemaLietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulispirmiausia Kauno–Klaipëdos, kas labaipagreitintø susisiekimà tarp ðiø miestø.Dar labai svarbus projektas – pasitelkiantEuropos Sàjungos lëðas nutiesti internetokabelá per visà Lietuvà. Taip bus internetotinklu padengiama 95 proc. ðaliesteritorijos, kad net atokiausiuose kaimuoseþmonës turëtø galimybæ ateityje bendrautisu visu pasauliu.- Jau ne vienam Tamstos pirmtakuiteko rûpintis automagistralës Via Baltikareikalais, o jie sustojo ties Lenkijossiena ir ástrigo. Ar tikitës iðjudinti ðià ilgametæproblemà?- Dalyvaudamas diskusijoje prie apvalausstalo su Lietuvoje vieðëjusiu LenkijosRespublikos Prezidentu Lechu Kaèinskiu,praðiau, kad ið Lenkijos pusës bûtøkiek ámanoma paspartinta Suvalkø–Augustavo aplinkkelio statyba, nes tai labaiatsiliepia transporto srautams, judantiemsautomagistrale Via Baltika. Lietuvaðios srities namø darbus yra ið esmës atlikusi.Lenkijos Prezidentas uþtikrino, kadjie pasistengs kuo greièiau iðspræsti ðioruoþo klausimus. Dar lieka sudëtingesniøproblemø sujungiant mûsø geleþinkeliusper Rail Baltik linijà. Viena aktualesniø –skirtingas mûsø ir kaimynø lenkø geleþinkeliovëþës plotis. Todël dabar stengiamëskuo sparèiau rekonstruoti atkarpà nuo Lenkijospasienio iki Marijampolës. Po to bustvarkoma atkarpa nuo Marijampolës ikiKauno. Taip atsivers galimybës mûsø þmonëmsir kroviniams sparèiau (iki 120 kmper valandà) judëti tiek á Baltijos ðalis, tieká Vakarø Europà. Paprasta taisyklë: kuo geresnikeliai mus jungs su kaimynais, tuoartimesni bus ir mûsø santykiai, o per juosir su tolimesnëmis þemyno valstybëmis.Tai pasakytina ir apie susisiekimo oru beivandeniu gerinimà.- Visuomenæ ðiurpina praneðimaiapie tragiðkus ávykius keliuose, nors jøpastaruoju metu gerokai sumaþëjo. Kodar stinga ðioje srityje?- 2008-ieji buvo lûþio metai maþinantbeprasmiðkas þûtis keliuose. Pastangosgrieþtinant ástatymus, atsakomybæ uþ eismotaisykliø paþeidimus, aktyvesnis visuomenësðvietimas davë rezultatø. Reikia vadovautiEismo saugumo komisijai, kuri neseniaipatvirtino savo darbo planà iki 2015metø. Svarbu toliau gerinti eismo organizavimàpagal Europos Sàjungos reikalavimus– per kelio þenklø, apðvietimo tobulinimà,per vairavimo kultûros këlimà.Esame tyrinëjæ autoávykiø didþiausios rizi-24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kos veiksnius. Tarp jø pastaruoju metu iðsiskirianepaisymas atsargiai veþti vaikusautomobiliais, kai nesinaudojama bûtinaáranga (këdutëmis, tvirtinimo dirþais) ir dëlto per autoávykius itin tragiðkai nukenèiamaþieji keleiviai. Pastebime dar vienà nelinksmàdalykà: vairuotojø kultûra po truputágerëja, taèiau pëstieji vis dar nëra pakankamaidrausmingi – neneðioja atðvaitøtamsoje, ypaè pagyvenusieji. Jaunimasðia prasme yra drausmingesnis, gal kadtø atðvaitø yra patrauklaus dizaino ir ganapatogiø dëvëti, net savotiðkai madingø.Svarbu á ðià ðvietëjiðkà veiklà átraukti kuodaugiau visuomeniniø organizacijø, áskaitantir Baþnyèià.INOVACIJOS IR PRIVATUS KAPITALAS- Kokio pobûdþio inovaciniø projektøir naujø technologijø proverþio savovadovaujamoje sistemoje tikitës sulauktiartimiausioje ateityje?- Iðskirtinai verta paminëti draugiðkoaplinkai automobilio, ðvaraus transportokoncepcijà. Á jà jau ima aktyviau orientuotisgamintojai, nes tai susijæ tiek su pasaulioþaliavø iðtekliais, tiek ir su þmoniøsveikata. Kita svarbi inovacijø kryptis – intermodaliniailogistikos centrai. Lietuvapagal savo geopolitinæ situacijà gali aptarnautidaug tranzitiniø kroviniø. Taèiaujø siuntëjams yra labai svarbu, kad atsirastøpatogios vietos, kur vienà transportopriemonæ galima staigiai pakeisti kita.Atvaþiuoja vagonai, krovinys nevilkinantperkeliamas á lëktuvà ir iðskrenda adresatui.Arba prieðingai: ið lëktuvo – á traukiná,laivà. Intermodaliniø centrø Vilniuje,Kaune, Klaipëdoje paskirtis bûtø greitaiperskirstyti krovinius, pakeièiant judëjimokryptá ir transporto rûðá.- Ir iš to uþdirbti?- Be jokios abejonës.- Kaip ávairiose susisiekimo sritysebûtø galima sëkmingai suderinti valstybësir privataus verslo interesus?- Atëjæs dirbti á ðià sritá, pamaèiau, kadpraktiðkai visos investicijos á transportoinfrastruktûrà yra daromos arba ið mokesèiømokëtojø pinigø, arba ið Europos Sàjungoslëðø. Tuo tarpu privataus kapitaloinvesticijø á susisiekimo sektoriø kol kasnematyti.- O jis norëtø ateiti?- Jis tiesiog verþiasi. Taèiau mes perdevyniolika valstybingumo metø nesamesudaræ ástatyminiø galimybiø investuoti privaèiamkapitalui á susisiekimo infrastuktûrà.Jau esame pradëjæ rengti atitinkamàástatymo projektà, kuris bus pateiktas Seimui.Kad atsirastø patogiø galimybiø ateitiá mûsø sektoriø privaèiam kapitalui, ypaèsvarbu dabartinëmis sunkmeèio sàlygomis,kai tenka apkarpyti daugelá valstybësbiudþeto punktø. Manau, laisvø lëðø turikai kurie stambesni pramonininkai, todëlvalstybë tikrai galëtø leisti jiems investuoti– ar á logistikos centrus, ar á geleþinkelá, ará Klaipëdos uostà. Visur reikia uþtikrinti sveikàkonkurencijà. Mano kaip liberalo uþdavinys– ten, kur gali bûti konkurencija, jiprivalo atsirasti, nes tik taip galima pasiektipriimtiniausià kainà.SUSISIEKIMAS IR MOKSLAS- Esate grynakraujis klaipëdietis.Uostamiestyje gimëte, augote, baigëtepolitologijos mokslus tenykðèiameuniversitete, pradëjote politinæ veiklà.Kaip þiûrite á gimtojo miesto reikalus jauið ministerijos varpinës?- Nors Klaipëda, mano gimtasis miestas,man visada liks brangi, bet neturëèiauá uostamiestá þiûrëti kaip nors iðskirtinai.Taèiau manau, kad iki ðiol Klaipëdosuosto reikðmë valstybei nebuvo pakankamaiávertinta. Turime skirti daugiaudëmesio jo plëtrai suprasdami, kad vienpats uostas savaime plëtotis negali. Draugeturi plëtotis ir geleþinkeliai, ir autokeliailink jo. Todël Klaipëdos, kaip vartø tieká Vakarus, tiek ir á Rytus, vaidmuo visojetransporto sistemoje yra išties unikalus.- Sklandþiai visø susisiekimo rûðiøplëtotei, be abejo, yra reikðmingamokslo talka. Ið kur jos sulaukiama daugiausia?- Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.Su juo ministerija turi ilgameèiusir glaudþius ryðius. Mes remiamësVGTU mokslininkø darbais, skiriamaisaviacijos, keliø infrastruktûros plëtrai, eismosaugumui tobulinti. Savo ruoþtu, Klaipëdosuniversitete moksliðkai gvildenamosjûrø transporto problemos, vykdomiuosto tyrinëjimai. Vilniaus universitetoekonomistai nagrinëja transporto ûkinioefektyvumo problemas. Be mokslininkøindëlio ir paramos mes, vaizdþiai tariant,bûtume tiesiog aklesni.- Ministerijai vadovaujate keletà mënesiø,uþtat Jûsø visuomeninio ir politiniodarbo staþas jau siekia pusantro deðimtmeèio.O kaip visa tai prasidëjo?- Kai ástojau á Klaipëdos universitetà 1993metais, gana greitai teko imtis kurti studentøsavivaldà, nes jos tenai iki tol nebuvo.Tai subûrë aktyvià studentijà, ið kurios vëliauiðsirutuliojo liberalaus jaunimo organizacija.Tada mano visuomeninës veiklos keliassusitiko su buvusiu moderniosios geografijosdëstytoju Eugenijumi Gentvilu. Jismane ir pastûmëjo link politikos. Pamaþuásitraukiau á Klaipëdos miesto politiná gyvenimà,o vëliau – ir á valstybës.S. KRIVICKO nuotr.GERAS MOKINYSApie buvusá studentà, tapusá politikosbendraþygiu, lankydamiesi Briuselyje,turëjome progos paklausti EugenijausGentvilo, Europos Parlamentonario, priklausanèio ALDE grupei.- Pimiausia malonu girdëti, - pasakëeuroparlamentaras, - kad pokalbis su EligijumiMasiuliu bus iðspausdintas ,,Moksleir gyvenime”, nuo kurio prasidëjo manomokslinë publicistika, kai tapau tameþurnale spausdintø jaunøjø mokslininkøEuropos Parlamento narysEugenijus Gentvilasstraipsniø konkurso laureatu. DëstydamasKlaipëdos universitete, tarp puikiø irgabiø jaunuoliø pastebëjau Eligijø ir pakvieèiaudirbti Klaipëdos liberalø biure. Poto jis natûraliai pateko á mûsø partijos kandidatøsàraðà, buvo iðrinktas á miesto savivaldybëstarybà ir tapo atsakingas uþðvietimà, kultûrà ir sportà. Tada jam, vosper dvideðimtá perkopusiam vaikinui, tekodidelë atsakomybë, o kartu ir galimybëkviestis ,,ant kilimëlio” aukðtøjø ir viduriniømokyklø vadovus. Paslapèia þiûrëjau,ar nuo valdþios neapsisuks tam jaunamþmogui galvelë. Bet jis në nemanëriesti nosies. Aplankë visas kuruojamasástaigas, prisistatë, su vadovais uþmezgëgyvus, neformalius ryðius. Dar po keleriømetø sëkmingai dalyvavo LietuvosSeimo rinkimuose ir 2000-øjø rudená tapojauniausiu parlamento nariu.Manau, jo dar laukia graþi politinësveiklos ateitis, áskaitant ir tarptautinius barus.Kaip Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininkui,Eligijui Masiuliui tenka glaudþiaibendradarbiauti su Liberalø ir demokratøaljanso uþ Europà ALDE (Aliance ofLiberals and Democrats for Europe) treèiospagal didumà EP grupës vadovybekoordinuojant liberalizmo idëjø sklaidàmûsø þemyne. O juk pagrindinës liberalizmovertybës – tai lygybë prieð ástatymà,valdþios kiðimosi á privatø þmoniø gyvenimàribojimas, kuo platesnës galimybësiðsiskleisti privaèiai iniciatyvai, deramasatlygis uþ darbà.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 25

Visais laikais daug diskusijøsukelia muzikos átaka asmenybei.Medikai nuolat pateikia „kietøárodymø“ arba uþfiksuotø faktøMocartasapie muzikos poveiká.ir mokslasDoc.dr. AldonaVILKELIENËVilniaus pedagoginisuniversitetasRytø muzikosterapijos sesija.Kairëje – dr.GerhardasTucekasKad medikamento poveikis bûtø patikimaiiðtirtas, reikalaujama atlikti tyrimus,turinèius statistiðkai reikðmingà imtá,juos pakartoti, atriboti nuo kitø galimøveiksniø. Šiuolaikiniø amerikieèiø muzikosterapijos tyrimø akivaizdi neuromedicininëperspektyva. Apie jà plaèiai kalbamair pasauliniuose muzikos terapijoskongresuose (Jaako Erkkila, JorgasFachneris ir kiti). Taèiau kaipgi tuometsu socialiniais mokslais, pedagogika? Artai, kad tyrimo metu nefiksuojami „akivaizdûsfaktai“, gali paversti šiuos mokslus„netikrais“?Jau 1973 m. fizikas Juanas Roederezaspradëjo vasaros koncertø-seminarøciklà, turëdamas tikslà atrasti ryðiustarp muzikos ir mokslo. Jis subûrë muzikosteoretikus, psichologus, lingvistus,neuromedicinos specialistus, kompiuteriøþinovus. Þymus dirigentas Herbertasvon Karajanas pats pasisiûlë, kad su juobûtø atlikti tyrimai – dirigavimo metu matuojamajo smegenø veikla. Rezultataibuvo stulbinantys: uþfiksuoti kraujospûdþio,pulso, odos temperatûros pokyèiaiatliekant muzikà neleido abejoti,kad garsas, persmelkiantis visà þmogauskûnà, kaulus, smegenis, turi galingàpoveiká visai organizmo sistemai.AutentiðkøkankliømuzikaligoninëjeD.Campbellas (1997) savo knygoje apieMocarto efektà teigia, kad, iðtyrus smegenøþievës pokyèius klausant Mocarto,nustatyta, jog šio kompozitoriaus muzikagerina atmintá, skatina darbingumà,ramina skausmus ir maþina stresà. Pastaruojumetu mokslininkai neturi vieningosnuomonës dël Mocarto muzikos, taèiauatranda vis naujø bûdø árodyti muzikos,kaip terapinës priemonës, poveikáþmogui. T.Bieglas (2008) atliko tyrimussu dainuojanèiais þmonëmis: ðeðiemssavanoriams dainininkams buvo 3 kartusatliekamas kraujo tyrimas (valandàprieð koncertà, prieð iðeinant á scenà irið karto po koncerto). Jis nustatë, kadserotonino, noradrenalino ir beta endorfinøkraujyje yra daugiau po dainavimo.Prieð dainavimà kraujyje rasta daugiauadrenalino. Tai rodo, kad muzikavimometu organizme intensyviau vyksta cheminiaiprocesai, gaminamos imuninæ sistemàstiprinanèios medþiagos.Tiek muzikos terapijos, tiek medicinostikslai skiriasi priklausomai nuo diagnozës,medicininiø procedûrø, asmenybës,individualiø poreikiø. G.Tucekas (2008)teigia, kad intensyviosios terapijos palatojegydytojo þvilgsnis pirmiausia krypstaá prietaisø, fiksuojanèiø gyvybinius procesus,rodykles, o tik po to á paciento veidà.Muzikos terapeutas uþpildo psichosocialinæerdvæ, palaikydamas tiesioginá– muzikiná ryðá su pacientu, garsu teigiamaiveikdamas jo imuninæ sistemà.Cheryl Dileo Maranto (2008) teigia,jog, pirma – muzika veikia individà biomedicininiuir psichosocialiniu lygiu vienumetu; antra – muzika, lyginant su kitomisinvazinëmis priemonëmis, nëra intervenciniopobûdþio ar skausminga; treèia– muzika neturi paðalinio poveikio;ketvirta – ji yra pasiekiama ir ligoninëje,ir namuose.26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Remiantis moksliniais argumentais irempiriniais rezultatais, vis labiau pleèiamimuzikos terapijos mokslo tyrimai ir galimybës.Kol Lietuvos muzikos terapeutaitebeieðko kolegiðko sàlyèio taðkø, kolpatirtis dar maþa, dþiugu, kad atsirandapalaikanèiø kolegø uþsienyje. Dr. AlfredasLohningeris (Austrija), prof. Tomas Hillecke,dr. Gerhardas Tucekas vis garsiau kalbaapie chronobiologinius tyrimus ir jø taikymàmuzikos terapijoje, apie etninës muzikos,atitinkanèios ligonio bûklæ ir patirtá,svarbà. Kompiuteriø programa jau pa-jëgi iððifruoti ðirdies tvinksnyje uþfiksuotàinformacijà apie emocijas, jø pobûdá irintensyvumà, apie muzikos terapeuto irpaciento iðgyvenimø balansà muzikos terapijosseanso metu.Harmoningas muzikos ir mokslo beimedicinos dialogas suskambo antrajametarptautiniame kongrese „Mocartasir mokslas“, vykusiame 2008 m. pabaigojeVienoje (Austrija). Lietuvos stendebuvo pristatytas pranešimas „Psichosocialiniaiir terapiniai grupinio sutartiniø atlikimoaspektai“, pateikti nerimo, relaksacijosdinamikos dainavimo metu tyrimorezultatai. Pasaulio mokslininkus sudominolietuviðkos sutartinës, jø atlikimospecifika, galimybës taikyti muzikos terapijojeetniná grupiná dainavimà. Savoruoþtu, kongrese dalyvavæ Grundtvigomokymosi projekto „Dainuok, nurimk iršypsokis“, kurio tikslas – vykdyti muzikosterapijos mokymus tarptautiniu mastu,dalyviai – muzikai ir medikai – turëjogalimybæ ásitikinti, jog dialogas tarp muzikosir medicinos arba, kitaip tariant,Mocartas – mokslas vyksta.Fononais paskatintas krûvininkøtuneliavimasProf. habil. dr.Povilas PIPINYS,doc. dr. Alfonsas RIMEIKADaugiau nei 40 metø Vilniaus pedagoginiouniversiteto (VPU) Bendrosiosfizikos katedroje sëkmingai tyrinëjamistipraus elektrinio lauko sukeltireiškiniai dielektrikuose bei puslaidininkinësemedþiagose. Ðiø tyrimø pradþiagalima laikyti 1960 m., kai P.Pipiniuigráþus ið aspirantûros Maskvosuniversitete (Rusija) buvo pradëti elektroliuminescencijoskristalofosforuosetyrimai. Gautiems rezultatams aiškintibuvo pasitelkta rusø mokslininkoL.Keldyšo 1956 m. sukurta gardelësvirpesiø (fononø) paskatinto laisvøjøkrûvininkø tuneliavimo stipriame elektriniamelauke teorija.Tuneliavimas yra kvantmechaninisreiðkinys, kuris bûdingas tik mikropasauliui– elektronams, alfa dalelëms irkt. Tuneliavimo reiðkinio esmë yra ta,kad mikrodalelë gali áveikti potencialobarjerà, t.y. atsidurti kitoje barjero pusëje,jo neperðokdama. Tuneliavimà1928 m. pasiûlë E.Condonas ir G.Gamowassunkiøjø branduoliø alfa skilimuipaaiškinti.Esmingiausia ðio reiðkinio savybëta, kad mikrodalelë gali áveikti barjerà,kurio áveikti klasikinës mechanikos poþiûriuið viso neámanoma.Tuneliavimo efektas atomuose pirmàkartà buvo stebëtas 1930 m., kaifizikams eksperimentatoriams tiriamuosedariniuose pavyko sukurti elektriniuslaukus, kuriø stipris siekë daugiau kaipmilijonà voltø centimetrui. Elektronø tunelináprocesà puslaidininkyje (germaniosiauroje p-n sandûroje – tunelinisdiodas) pirmà kartà 1958 m. stebëjoL.Esaki. 1973 m. uþ darbus apie tuneliavimàpuslaidininkiuose, superlaidininkuosebei tunelinio diodo iðradimàL.Esaki, I.Giaeverui ir B.D.Josephsonuibuvo paskirta Nobelio premija.Reikia pabrëþti, kad tunelinis procesasmaþai priklauso nuo temperatûros.Taèiau eksperimento rezultatai,gauti tiriant elektroliuminescencijà beikitus elektrofoto reiðkinius tiriamosiosemedþiagose, rodë didelæ elektroliuminescencijosskaisèio bei netiesinës srovësstiprio, esant pridëtam stipriamelektriniam laukui, priklausomybæ nuotemperatûros. Todël eksperimentiniubûdu gautiems rezultatams aiškinti buvopradëta naudoti fononais paskatintatunelinë (FPT) laisvøjø krûvininkø generacija.Ðià teorijà priemaiðiniø centrøatveju puslaidininkiuose, glaudþiaibendradarbiaudamas su VPU fizikaiseksperimentatoriais, patikslino Fizikosinstituto teoretikas Š.Kudþmauskas, kurioišvesta santykinai paprasta formulëtunelinei spartai apskaièiuoti dabar naudojama.Remiantis šiuo modeliu buvoaiškinama VPU Kietojo kûno optikos laboratorijojematuojamø netiesiniø sroviøprigimtis puslaidininkiuose, dielektrikuosebei Schottky‘o dioduose.Pastaràjá dešimtmetá didþiulá susidomëjimàsukëlë ávairiø medþiagø nanostruktûrosdël dideliø jø taikymo perspektyvøðiuolaikinës mikroelektronikos irypaè nanoelektronikos srityse. Nanostruktûrøelektriniø savybiø tyrimai sukëlëproblemø aiðkinant elektros srovëspriklausomybes nuo pridëtos átamposbei jø pokyèius veikiant temperatûrai.Pasirodë, kad netiesinës srovës ávairiømedþiagø nanostruktûrose ypatumusgeriausiai paaiškina bûtent FPT modelis,nes uþsienio fizikø bandymai pritaikytiávairius kietojo kûno fizikoje naudojamusmodelius patenkinamø rezultatønedavë. Ðis modelis sëkmingai taikomaselektriniam laidumui aiškinti irorganinëse, ir net DNR molekulëse.VPU Bendrosios fizikos katedrosKietojo kûno optikos laboratorijoje atliekamimokslinio tyrimo darbai sulaukëdidelio tarptautinës mokslinës visuomenëssusidomëjimo. Jie yra reikšmingitiek savo moksliniu naujumu, tiek irpraktiniu taikymu, plëtojant ðiuolaikinæmikroelektronikà ir ypaè nanoelektronikà.Tai patvirtina kvietimai Kietojo kûnooptikos laboratorijos darbuotojamsdalyvauti tarptautinëse mokslinëse konferencijose(Budapeðtas, Maskva,Minskas, Kijevas, Ryga, Baku, Stavropolis,Tartu,Èernovcy, Praha, Liubliana,El Paso, Bostonas), kuriose perskaitytanemaþai praneðimø. Be to, gaunamiuþsienio ðaliø (Indijos, Kinijos ir kt.mokslo centrø) mokslininkø prašymaipriimti dirbti moksliná darbà šioje laboratorijoje.Dëmesá á ðiuos darbus atkreipëir fizikams gerai þinomos aktualiødarbø ið fizikos srities leidyklos, siûlydamosrašyti apþvalginius straipsnius.Nors nagrinëjanèiø ðias problemasmokslininkø nedaug, taèiau ðeði ágijodaktaro laipsnius, parengtos ir apgintosdvi habilituoto daktaro disertacijos.Ávairiuose moksliniuose þurnaluose paskelbtaper 100 moksliniø straipsniø.Sëkmingesniam darbui trukdo skurdieksperimentinë bazë, todël dabar darbasdaugiausia siejasi su uþsienio ðaliølaboratorijose atliktø eksperimentoduomenø analize.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 27

Kur studijuoti?MES – VILNIAUS PEDAGOGINIOUNIVERSITETO BIOLOGAIVilniaus pedagoginis universitetasyra ypaè þymus klasikinës zoologijosir botanikos mokslo bei studijøtradicijomis, aukðèiausios kvalifikacijosdëstytojais ir, kas turbût svarbiausia,– savo absolventais: þinomaisgamtos tyrinëtojais, pasiðventusiaismokslininkais, profesoriais, docentais,garsiais pedagogais, mokyklømokytojais bei direktoriais, nepailstanèiaisnacionaliniø parkø, rezervatø,draustiniø, gamtos muziejødarbuotojais, gamtosaugininkais,mokslo populiarintojais, knygøautoriais ir leidëjais arba tiesioggamtos entuziastais, neeilinëmisasmenybëmis.Visos Vilniaus pedagoginio universitetobiologinio profilio studijø programosyra akredituotos be sàlygø. Beje, pasaktarptautinës akreditacijos komisijos nariøbei pirmininko prof. Geofrey Robinsono(D.Britanija), VPU Ekologijos ir aplinkotyrosbakalauro studijø programayra pati geriausia tarp visø panaðaus pobûdþiostudijø programø Lietuvoje. Remiantismûsø paèiø inicijuotomis apklau-Permainø vëjai –mes vieni geriausiøLietuvojeProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONISsomis, netgi tie studentai, kurie prieð ástodamiabejojo savo bûsimu pasirinkimu,dabar ið esmës pakeitë nuomonæ: apie45 proc. iki tol nepalankiai nusiteikusiøstudentø pabrëþë, kad biologijos arbagamtos studijomis Vilniaus pedagoginiameuniversitete yra visiðkai patenkinti.Beje, nusivylusiø studentø pas mus visiðkainëra!Ar jûs taip pat norite studijuoti VPU?Jeigu norite paþinti ir tyrinëti gamtà,suþinoti apie ávairius organizmus beiþmogø, suprasti gamtos dësnius, suvoktiðiandienos biologijos problemas ir gebëtikûrybiðkai jas spræsti, gilinti þiniasuþsienio universitetuose, mëgstate bendrautisu þmonëmis ir norite ávaldyti bendrojolavinimo mokyklos mokytojo profesijà,laukiame jûsø Vilniaus pedagoginiameuniversitete! VPU Gamtos fakultetoadresas – Studentø g. 39 – paèiojebesikeièianèios sostinës ðirdyje, ant vaizdingodeðiniojo Neries upës kranto, prieðaisLR Seimà ir Konstitucijos prospektà.VPU biologinio profilio studijøprogramosBiologija. Bakalauro studijos. 4 studijømetai. Be dieniniø, taip pat yra neakivaizdinësstudijos. Nuo III kurso busgalima pasirinkti dar ðias papildomasspecializacijas: 1) Dekoratyvusis þeldinimasir augalai interjere; 2) Taikomoji biologija;3) Ekoturizmas.Gamta. Bakalauro studijos. 4 studijømetai. Nuo III kurso bus galima pasirinktidar ðias papildomas specializacijas: 1) Aplinkosauga;2) Dekoratyvusis þeldinimasir augalai interjere; 3) Ekoturizmas.Biologija. Magistrantûros studijos. 2studijø metai.Taip pat universitetui suteikta doktorantûrosteisë (entomologija, augalø parazitologija,4 studijø metai, mokama doktorantostipendija).Diplomai ir kvalifikacijos:visas galimybiø paketas, visa kita –jûsø rankose!Baigus biologijos specialybës studijas,suteikiamas biologijos bakalaurolaipsnis ir išduodamas biologijos bakalaurodiplomas. Baigus gamtos specialybësstudijas, suteikiamas ekologijos ir28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Matematikai irPriekyje – Andrius, mokslo projekto vykdytojas,atrado naujø mokslui organizmø rûðiø,rengiasi tapti mokslininku, biomedicinosmokslø daktaru. Pirmoje eilëje (ið kairës):Audrius, domisi tarprûðine konkurencija irekologija; Justina, norëtø dirbti gamtos rezervate;Ingrida, Zoologø klubo prezidentë,domisi paukðèiais ir vabzdþiais; Jolita, norëtøtyrinëti ir paþinti þmogø; Jolanta, svajojabûti þmogaus anatomijos specialiste; Justas,norëtø dirbti rezervate ir tyrinëti bestuburiusgyvûnus. Antroje eilëje (ið kairës): Darius,domisi citologija; Mindaugas, þadadirbti gamtos apsaugos srityje; Milda, domisigenø inþinerija; Julija, bûsimoji ekologë;Martynas, susirûpinæs aplinkos apsauga;Eglë, svajoja tapti áþymia bestuburiø gyvûnøtyrinëtoja; Tomas, norëtø bûti gamtosmokslø profesoriumi. Mes visi kartu taip patir bûsimieji naujosios kartos pedagogai, nebijantyskûrybiniø iððûkiø!aplinkotyros bakalauro laipsnis ir išduodamasekologijos ir aplinkotyros bakalaurodiplomas. Šie diplomai yra analogiðkibiologijos arba ekologijos ir aplinkotyrosbakalauro diplomams, kuriuos iðduodakiti universitetai, ir yra pripaþástamiuþsienio valstybëse. Taèiau tiktai Vilniauspedagoginio universiteto absolventams(be papildomø studijø metø ar mokesèiø)taip pat suteikiama ir mokytojokvalifikacija. Darbas mokykloje – tai netik pastovus valstybinis atlyginimas... (ojis, beje, ateityje turës þenkliai kilti). Svarbiausia– tai didþiulis iððûkis, darbas sujaunimu, ypaè plati kûrybinës veiklos sritis.Keiskime pasaulá kartu, mes tai galime!Papildomai gali bûti iðduodami irpriedai (paþymëjimai) prie biologijos arbaekologijos ir aplinkotyros bakalauro diplomø– tai priklauso nuo to, kokia specializacijaarba specializacijos bûtø pasirinktos:ekoturizmo organizatoriaus, dekoratyviojoþeldinimo ir fitodizaino konsultanto,taikomosios biologijos ekspertobei aplinkosaugos vadybininko.Plaèiau apie mus bei priëmimo taisyklesskaitykite internete www.vpu.lt. Kvieèiameapsilankyti Botanikos ir Zoologijoskatedrø puslapiuose, kuriuose suþinositeapie mûsø mokomàsias ir mokslineslaboratorijas, nepakartojamà egzotiniøaugalø oranþerijà, moksliniø tyrimø kryptis,tolimàsias ekspedicijas Pietø Amerikosdþiunglëse, konferencijas, taip patapie mûsø profesorius, docentus bei kitusdëstytojus.Doc. dr. NijolëCIBULSKAITËskaièiaiPirmoji keturiø matematikos mokytojølaida baigë Vilniaus pedagoginio institutoFizikos-matematikos fakultetà 1949metais. Daugiau negu per pusæ amþiaus– nuo 1949 iki 2008 metø – Vilniaus pedagoginisuniversitetas parengë 3963matematikos specialybæ ir matematikosarba matematikos ir braiþybos mokytojokvalifikacijà ágijusius absolventus (ið jø138 baigë mokslus lenkø dëstomàja kalba).Nuo 1993 m. universitetas ëmë rengtimatematikos ir informatikos mokytojus iriki 2008 m. šias studijas baigë 1053 absolventai.1996 m. VPU Matematikos irinformatikos fakultetas ásteigë naujà specialybæ– informatikà ir iki ðiø metø parengë185 informatikos mokytojus. VPUStudijø skyriaus duomenimis, ið viso per1945–2008 m. laikotarpá VPU parengë5201 matematikos, matematikos irbraiþybos, matematikos ir informatikos irinformatikos mokytojà bei nuo 1994 iki2008 metø – 382 matematikos magistrus.VPU MIF absolventai ir šiuo metu fakultetestudijuojantys studentai paþymi,jog, lyginant su kitomis matematikus rengianèiomisaukštosiomis mokyklomis,studijos Pedagoginiame universitete turiprivalumø. Pirmiausia baigusieji matematikosstudijas kitose mokyklose ágyja tikmatematikos bakalauro laipsná, o baigusiejiVPU kartu gauna ir matematikos irinformatikos mokytojo profesinæ kvalifikacijà.Norëdami ágyti šià kvalifikacijà, kitømokyklø absolventai turi dar keleriusmetus papildomai studijuoti pedagoginiøir psichologiniø dalykø kursus. Tuo tarpuVPU absolventai per tà laikà baigia magistrantûrosstudijas ir nemaþa jø dalisjau bûna sukaupæ poros metø pedagoginiodarbo mokykloje patirtá. Tai leidþiagreièiau pasirengti atestacijai, siekiant ágytiaukštesnæ – vyresniojo mokytojo kategorijà.Besimokantiems fakultete studentamsrûpi jø tolesnës karjeros galimybës, o matematikosstudijos VPU suteikia tvirtà pagrindàtobulinti kvalifikacijà bei plëtoti ðvietimodarbuotojø kompetencijas.Informaciniø technologijø centro(ITC) duomenimis, šiuo metu respublikosmokyklose dirba 3899 matematikos mokytojai,ið jø šiek tiek daugiau negu pusë– 1962 yra VPU absolventai. Tai ið tiesølabai daug, nes matematikos specialybësstudijas siûlo ir kitos respublikos aukðtosiosmokyklos – VU, VGTU, KTU, KU irŠU, kurios kartu paëmus parengë maþiaunegu pusæ šiuo metu dirbanèiø matematikosmokytojø. Beje, VPU absolventø,ðiais mokslo metais dirbanèiø pagrindiniøir viduriniø mokyklø bei gimnazijø matematikosmokytojais, skaièius sudarobeveik 40 proc. iš viso per šešis dešimtmeèiusnuo fakulteto ásteigimo 1945 m.parengtø matematikos mokytojø. Jeiguprie matematikos mokytojø skaièiaus pridëtumeskaièiø absolventø, dirbanèiø informatikosmokytojais, besidarbuojanèiøðvietimo administravimo ir aukðtesniojobei aukðtojo mokslo srityje, paaiðkëtø,jog ðiuo metu švietimo sistemos darborinkoje yra tikrai ne maþiau kaip pusë visølaidø fakulteto absolventø.Ðiais mokslo metais respublikos mokyklosedirba 59 aukðèiausià pedagoginækvalifikacinæ mokytojo eksperto kategorijàturinèiø matematikos mokytojø, iðjø daugiau negu pusë – 32 (54,2 proc.)yra VPU absolventai matematikai. Respublikospedagogø bendruomenëje geraiþinomi tebedirbantys mokyklose þymûsmokytojai ekspertai: Ona Jablonskienë(Vilniaus Þirmûnø gimnazija), ElenaMajauskaitë (Këdainiø Ðviesioji gimnazija),Petrë Valda Grebenièenkaitë(Šiauliø S.Ðalkauskio vidurinë mokykla),Vladas Vitkus (ilgametis Vilniaus „Minties“gimnazijos direktorius, dabar dirbantis VilniausRadvilø gimnazijoje), Krystina Èiuprinska(Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija),Adelija Kuzmarskienë (Tauragës Þalgiriøvidurinë mokykla), Rûta Biekðienë(Alytaus Volungës vidurinë mokykla).Nemaþas VPU auklëtiniø bûrys yraðiuolaikiniø matematikos vadovëliø ir kitøbendrojo lavinimo vidurinëms mokyklomsir gimnazijoms skirtø didaktiniø leidiniøautoriai. Tai jau minëti pedagogaiV.Vitkus, P.Grebenièenkaitë, A.Kuzmarskienëir R.Biekðienë, taip pat mokytojaiekspertai dr. Milda Vosylienë (dirbdamaÐPC – tuometiniame Pedagogikos instituterengusi matematikos mokymo programas,vëliau LR ÐMM kuravusi matematikosmokymo organizavimà respublikoje),Kazimieras Pulmonas (PPRC, Organizacinioskyriaus vedëjas), dr. NijolëCibulskaitë (kartu su VU auklëtine MaryteStrièkiene – pirmøjø pokario lietuviðkømatematikos vadovëliø pagrindinei mokyklaiautorë, VPU), dr.Viktorija Sièiûnienë(VPU), Stefa Staknienë (Pilaitës vidurinëmokykla), Marijona Ðiugþdienë (KaiðiadoriøV.Girþado vidurinë mokykla), mo-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 29

subjektyvumo supratimas kitu rakursuatskleidþia dialogo struktûrà. E.Husserliointersubjektyvumo teorija yra ypatingassocialumo apraðymas per tiesiogináaš ir kito santyká. Santyká tarp aš irkito E.Husserlis vadina socialiu ne visuomeniniogyvenimo prasme, bet peraš atsisukimà á kità. E.Husserlio sàmonësintencionalumo teorija dialogo sampratàsuveda ne á binariná santyká aš-tu,bet á trinará santyká, kurio metu pokalbiodalyviai kreipiasi ne vienas á kità, bet ájiems bendrà objektà, kurio pagrinduvyksta komunikacija. Ðis bendras objektas,arba „turinys“, yra partnerystëssàlyga, kurios dëka mes kalbamës. Kitišiame dialoge yra kaip kartu veikiantysvisuose intencionalumuose, taèiau dëlfenomenologinës redukcijos neprarandantyssavo ir kito savitumø. Dialoginësiuntimo–gavimo sàveika yra prapleèiama,kitaip tariant, ji yra papildoma intenciniupasaulio suvokimu. Taigi dialogodalyvis ne tik kalba kitam, bet iraktyviai atsigræþia á save, taèiau ne kaipatskiras ego, bet jau kaip kitas aš.Vienas þymiausiø dialogo filosofijosatstovø M.Buberis dialogà traktuoja visaikitaip nei E.Husserlis. M.Buberio diakytojosmetodininkës Jolanta Knyvienë (VilniausSimono Daukanto vidurinës mokyklosdirektorë) ir Vida Þilevièienë (VilniausÐeðkinës vidurinës mokyklos direktoriauspavaduotoja) – visus kûrybingus fakultetoauklëtinius sunku ir išvardyti.Duomenø, kiek matematikos specialybæturinèiø VPU auklëtiniø dirba mokykløvadovais, ITC nëra sukaupta, taèiau þinoma,jog šiuo metu yra 686 (50,4 proc.) respublikosmokyklø direktoriai, baigæ ávairiusVPU fakultetus. Likusiø 675 mokyklø vadovaiyra baigæ kitas aukðtàsias mokyklas.VPU matematikos specialybæ baigæ absolventaidirba ne tik mokyklose, bet ir ðvietimocentruose, savivaldybiø ðvietimo skyriuose,aukðtosiose mokyklose ir kitose ðvietimoinstitucijose: prof. habil. dr. VidmantasPekarskas dësto KTU, doc. dr. Violeta Pakenienë– Generolo Jono Þemaièio LKA, dr.Teresë Leonavièienë – VGTU, dr. RomasAlonderis dirba MA MII, su pagyrimu baigæsmatematikà Vytautas Andrëkus yra Pedagogøprofesinës raidos centro direktoriaus pavaduotojas,jo bendrakursë Janina Kirkliauskaitë-Ðimelionienë– Varënos švietimo centrodirektorë, Regina Aþubalytë-Greblikienë– Panevëþio profesinio konsultavimo tarnybosskyriaus vedëja. Keletas fakulteto auklëtiniøpedagoginá darbà dirba ir studijuojadoktorantûroje VGTU, MRU ir MA MII.Dauguma ðiuo metu dirbanèiø Vilniauspedagoginio universiteto Matematikos irinformatikos fakulteto mokslininkø yra universitetoabsolventai: Senato pirmininkasprof. habil. dr. Romualdas Vosylius, doc.dr. Algimantas Pranas Urbonas, doc. dr.Juozas Ðinkûnas, doc. dr. Irena Katinienëbei fakulteto prodekanas doc. dr. EdmundasMazëtis (Matematinës analizës ir geometrijoskatedra); dr. Dalius Pumputis (Algebrosir statistikos katedra); doc. dr. NijolëCibulskaitë, doc. dr. Viktorija Sièiûnienë,doc. dr. Saulius Zybartas, dar ðiuo metuvadovaujantis Mokytojø kompetencijøcentrui (Matematikos ir informatikos didaktikoskatedra); doc. dr. Tomas Petkus, dr.Olga Kurasova, dr. Jolita Bernatavièienë(Informaciniø technologijø katedra).VPU MIF studentai teigia, kad juos tenkinastudijø kokybë, kurià laiduoja pareigingaiir kûrybingai dirbantys pedagogai. Studentaiypaè vertina tai, jog dëstytojai branginapaskaitø ir seminarø laikà, studijas organizuojataip, kad studentai pajëgtø geraiišmokti studijuojamà dalykà, teikia konsultacijas,atsakingai ugdo bûsimøjø pedagogødalykinæ ir pedagoginæ kompetencijà,skatina saviugdà. Kasmetiniø studentø atstovybësorganizuojamø „Matematikos dienø“metu yra renkami populiariausi katedrødëstytojai, kuriems pagarbos ir simpatijossertifikatai bûna iðkilmingai áteikiamilinksmose, iðmoningai surengtose MIF studentøir dëstytojø vakaronëse.Traktuodami dialogà kaip vienà ið filosofijosgnoseologiniø problemø, galimeremtis A.Whiteheado teiginiu, kad visaEuropos filosofija yra pastabos Platonofilosofinio dialogo paraðtëse. Pasitelkæsdialektikos menà, kuris yra ne kaskita, kaip màstymas ir buvimas kartu sukitais, Platonas raðytinio dialogo formasiekë paþinti bûtá. Toks graikiðkas màstymassuponuoja abstraktø ryðá tarp objektyviojopasaulio ir þmogaus. Pasaulissuvokiamas protu, nesiremiant pojûèiais,racionaliu diskursu, kuris nuo Platono laikøtapo vieninteliu tikrovës áprasminimobûdu. Platoniðkojo dialogo dalyviai þadinavidines sàmonës galias, bûtent prigimtinesgalias, kad apmàstytø ir paþintøtikràjà bûtá, svarsto skirtumà tarp áprastinësir filosofinës þodþio reikðmës. Áprastinëskalbos þodþiai, pasak vokieèiø filosofoH.G.Gadamerio, turi daug reikðmiøir ágyja sàvokos vertæ tik tada, kai kurinors ið jø iðskiriama ir kai tai pasiteisinamàstanèiame pokalbyje. Tai liudija Sokratoir Platono dialogai, kuriuose siekiamane tik atskleisti bûties esmæ, bet irugdyti filosofuojanèiojo ágûdþius, kritiðkaivertinti ir atskirti tikràsias prasmes nuosofistiniø iðvedþiojimø. Toks filosofavimobûdas buvo priimtinas besiformuojanèiaikrikðèionybei.Pabrëþdamas þodþio svarbà intersubjektyviamebendravime ir ypaè mokytojo-mokiniosantykyje, platoniðkàjàugdymo sistemà ir jo sukrikðèionintà filosofijàviduramþiams perdavë šv. Augustinas.IX a., pertvarkant ðvietimà, Alkuinas,vienas ið pagrindiniø reformatoriø,atgaivino ne tik vëlyvosios antikosseptyniø laisvøjø menø dalykus bei augustiniðkàjámokymo metodà, bet ir sokratiðkàjádialogà, kuris dominavo iki patXIII amþiaus.Vëliau, apmàstant dialogo struktûrà,ne kartà buvo gráþtama prie ðiø iðtakø.Fenomenologas E.Husserlis, naujaiinterpretuodamas dialogo esmæ, atkreipiadëmesá á antikos ir viduramþiødialogo struktûrà, peraiðkindamas subjektoir objekto, subjekto ir pasaulio santykius.E.Husserlio sàmonës intencionalumoteorija bei socialumo kaip inter-DialogodimensijosProf. dr. Juozas ÞILIONIS30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

socialinëslogas yra paremtas asmeninio susitikimosu Dievu, su kitu, t.y. kreipimosi-sakymoaktu, kurio metu yra klausomasi iriðgirstama. Praplësdamas dialogo fenomenàuþ transcendencijos ribø, M.Buberisapmàsto þmogaus ir Dievo santykius.Jis pripaþásta, kad asmens sàvokanegali iðreikðti Dievo esmës, taèiau Dievasyra ir asmuo, kuris, sueidamas á betarpiðkàsantyká su þmogumi, atsineða irsavàjá absoliutumà. Þmogus, bendraudamassu Dievu, nenutraukia kitø Aš-Tusantykiø, prieðingai – jis atskleidþia jamvisus tuos ryšius, kurie leidþia jam atsiskleistiDievo Veido akivaizdoje. AtsakomasisDievo kalbëjimas þmonëms apimavisa, kas vyksta mumyse ir mus supanèiamepasaulyje laiko ir istoriniovyksmo procesø tëkmëje.Plësdamas dialoginio bendravimosferà ir aptardamas primetimo ar atsivërimokitam idëjà, M.Buberis aptaria duesminius bûdus, kaip paveikti kità asmená,inspiruoti jo paþiûras bei ásitikinimus,keisti gyvenimo bûdà. Pirmuoju bûdu kitamþmogui norima primesti save, savonuomonæ, elgsenà bei laikysenà taip,kad greta esantysis manytø, kad dvasinisrezultatas yra jo paties jau turëtas ásitikinimas,kurá tas poveikis tik iðlaisvinoir sustiprino. Ðis bûdas labiausiai iðplëtotaspropagandos sferoje. Pasak M.Buberio,propagandos spaudimas sielai yratoks, kad sukelia autonomijos iliuzijà, ogrieþèiausia politinë priemonë tampa tobula,kai sëkmingai panaikinamas patsþmogaus faktas.Veikiant antruoju – atsivërimo bûdu,veikiantysis stengiasi kito sieloje atrasti iriðplëtoti joje tuos esanèius dalykus, kuriuospats savyje laiko teisingais. Kadangitie dalykai yra teisingi, tai jie turi atrastivietà ir kito pasaulyje, nes yra viena ið galimybiøkeisti atsivërimo akte kità já sutinkant,tai yra iðnaudojant egzistencináesanèiojo, norinèiojo ir galinèiojo bendravimà.Ðis antrasis bûdas yra tikrojo auklëjimosfera, kuri, atmetusi visas iðankstinioprimetimo kitam nuostatas, atveria tai,kas yra teisu. Ðiuo atveju ugdytinis savougdytojà suvokia kaip já aktualizuojanèiøjëgø pagalbininkà, skatinantá kitaip elgtisir kitaip veikti. Atsiveriantis ugdytojas tikipirmaprade jëga, kuri sklinda tarp kitøþmoniø, keièia ir tobulina juos.Analizuodamas dialogo raiðkà, M.Buberisiðskiria tris jo tipus. Tikrasis (verbalinisarba mneminis), kai realiai vienasasmuo turi omeny kità arba kitus ir á jáarba á juos kreipia savo sumanymus taip,kad tarp jø randasi realus ryðys. Antrasis,techniðkasis, paremtas dalykinio susikalbëjimoporeikiu. Ir treèiasis, dialoguparemtas monologas vyksta tuo atveju,kai þmogus kalbasi pats su savimi,arba, kitaip tariant, jis paliktas pats sau.M.Buberio amþininkas, dialogo filosofasE.Levinas, plësdamas santykiøtarp tu ir aš sferà, akcentuoja kità kaipsubjektà. Kitas á filosofijà ateina ið egzistencinioaš suvokimo ir jo atliekamosveiklos. Kito pasirodymas visø pirma yrair jo gyvas veidas. Veido raiðka yra kalba,nes kalbëjimas, pasak E.Levino, yrabûdas iðeiti ið uþ savo iðvaizdos, iš uþsavo pavidalo. Paties veido apsireiðkimasdar nëra pasaulio atskleidimas. Pasaulisveido konkretybëje iðlieka abstrakèiuobjektu, todël kito veidas á mûsø pasaulááeina ið abstrakèios srities arba iðabsoliutybës, kuriai tiktø ir svetimybësvardas.Pasirodæs kitam, veidas yra ne regimas,bet iðgirstamas – veidas, iðsivilkdamasið þiûros spàstø, uþklausia sàmonæ,veidas byloja, apeliuoja á kalbà. KalbaE.Levinà domina ne tik kaip komunikacijosprocesas, vienijantis jame skirtingusnarius su jø individualybës raiðkabei paþiûrø ar nuostatø bendrumu, okaip ta erdvë, kurioje vyksta susitikimassu kitu, kaip su absoliuèia iðorybe, kadangikitas, pasak E.Levino, visiems laikamsyra iðorëje. Kalba paðnekovamstampa reikðminga tiek, kiek ji kreipiniu,liepiamàja nuosaka arba ðauksmininkupleèia betarpiðkas tarpasmeniniø santykiødimensijas, kuriose lieka ryðkus etinispradas, nukreiptas á teisingumà ir atsakomybæ.Susitikime su kitu kalba keièiasavo konvencijas. E.Levinui atsiverianèiojikalbos funkcija nëra neutralusskirtingø asmenø ryðys dar iki bet kokiotematizavimo pradþios, nes jau pati dialogouþuomazga E.Levino supratimuglûdi tarnavime kitam. Toks veido uþklausimasnëra visiðkas ásisàmoninimas, kadangiabsoliuèiai kitas neatsispindi þmogaussàmonëje. Kito veidas, iðjudinæs sàmonësuþklausimà, sukreèia patá aðegoizmà, ir að, iðjudintas ið rimties bûsenos,pereinu á tam tikrà etinio poelgiotrajektorijà, kuri padaro mane solidarøsu kitu asmeniu. Toks ryšys, sustiprintasmoraliniais svertais, perauga á aukðtesnálygmená – geismà, kuris skatinadegti kita liepsna negu poreikis, kurá uþgesinapasisotinimas, màstyti anapus to,kas màstoma. Geismo specifiðkumaspasireiðkia protrûkiu, kuriame patirtis,ágyta per iðgyvenimà, ið karto nëra ásisàmonintair su ja nesutampa. Geismas,spontaniðkai aplenkæs sàmonës turiná,skverbiasi á etiná veikimà arba poelgá, jotrajektorija krypsta á kità asmená. Geismasþmogui tampa begalybe. Aš santykyjesu kitas begalybë – tai geismas,nuolatinis ëjimas pirmyn, naujas sàmonësuþklausimas, reikalavimø sau augimas,atsidûrus atsakomybiø akivaizdojeir jø priëmimo procese.Simbolis, ið kurio ateina veidas, tampapëdsaku. Taip veidas iðkyla unikaliaatvertimi, kai anapusio pasaulio reikðmingumasnepanaikina anapusybës, opriverèia jà áeiti á vidujybës tvarkà. Pëdsakoreikðmingumas veda mus á aplinkinápasaulá, derindamas dabarties ir negràþinamospraeities kontûrus. Praeitiságauna amþinybës pavidalà, kaip laikonesugràþinamumo kategorijà.Gráþtant prie pëdsako reikðmingumo,tenka priminti, kad jis modeliuoja asmenináetiná santyká su kitu, kadangi kiekvienasfenomenas apreiškia kità arba pasireiškiaper kità. Bûtis tampa pëdsakopalikimu, jame áspaudþiamas jo nesugràþinamasperversmas (révoliution). Pëdsakas,kaip þenklas, nustato ryðá ir suanapusybe. Per kito veidà Anapusinis arbaNesantysis reikðmæ ágyja tarpasmeniniuosesantykiuose.Kitas, kaip pasirodantis ir ásitvirtinantisasmuo, turintis savo socialinæ-kultûrinæerdvæ ir savo reikðmingumà, kurissàlygiðkai nepriklausomas nuo ðios iðpasaulio gautos reikðmës. Reikia pripaþinti,kad bendravime kitas ateina pasmus ne tik iš konteksto, jis reiškiasi patssavaime, savo esybe, savo buvimu. Vadinasi,kito asmens buvimas tai ëjimasmûsø link, áëjimas á mus su savo kultûriniuklodu. Kito asmens, kaip fenomeno,pasirodymas jau yra vaizdas, savas atspindysplatesnio ir nebylaus raiška.Taigi dialogo socialinës dimensijosatskleidþia já kaip vienà ið svarbiausiøþmogaus buvimo reiðkiniø. Antikos ir viduramþiødialoginio màstymo iðtakø refleksijaE.Husserliui, M.Buberiui ir E.Levinuipadëjo iðryðkinti ðiuolaikinio dialogosàrangà ir jo funkcionavimo dimensijas.Tradicinë dialogo samprata ið savitarpiosusitikimø ðiuolaikinëje filosofinëjetraktuotëje iðsiplëtë á diskretiðkà irneapibrëþiamà virð-asmeninës sàmonëslygmená, kuris nepriklauso laiko srièiai.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 31

Juozas SKOMSKISIstorijos fakulteto dekanui profesoriuiEugenijui Jovaiðai uþ deðimtiesmetø taikomøjø darbø ciklà „Istorija irkompiuteriai“ paskirta 2008 metøLietuvos mokslo premija.Ið tikrøjø istorijos multimedija pradëtakurti jau1988 metø pradþioje, t.y. prieð dvideðimtmetø, su tais laikais dar ribotomiskompiuterinëmis multimedijos galimybëmis.Prireikë daug laiko, kad darbas gautøtoká aukðtà valstybës ávertinimà, ir šiandienistorijà privalu gebëti pateikti kiekvienamvartotojui suprantamai, aiškiai,trumpai ir patraukliai – toks pagrindinisuþdavinys,– sako mûsø pašnekovas.Praðomas ávardyti ádomiosios istorijosciklo populiarumà, profesorius sako, jogtada, kai pradëjo dirbti, daugelis sunkiaiásivaizdavo sëkmæ. Taèiau entuziastasstengësi pasitelkti naujausià, greièiausiàir plaèiausiø galimybiø kompiuterinæ technikà.Daþnai tekdavo net pralenkti galimybes.Todël jau po dešimtmeèio triûso jisturëjo visavertës multimedijos darbø, kurienustebino daugelá skeptikø ir privertëkeisti nuomonæ. Prieš septynerius metusLietuva gavo pirmuosius „Gimtosios istorijos“kompaktinius diskus. Laikas sutaposu visuotinës mokyklø kompiuterizacijosbei ugdymo poreikiø plëtros banga, dëlto nacionalinis produktas – vienintelis kompiuterinisLietuvos istorijos vadovëlis – greitaiplito, nes tam valstybë skyrë pakankamailëðø. Pašnekovas prisimena, jog taiirgi nebe atsitiktinis dalykas – buvo skelbtiir finansuoti valstybës konkursai, kuriuosjis laimëdavo. „Ádomiosios Lietuvos istorijos“projektai yra laimëjæ ir pasaulio konkurso„Pasaulio virðûnës“ nacionaliniuskonkursus 2005 ir 2007 metais.„Didþiausio dþiaugsmo man teikia faktas,jog visi man vadovaujant sukurti„Gimtosios istorijos“ ir „Ádomiosios Lietuvosistorijos“ diskai sëkmingai naudojamimokyklose. Juos noriai nagrinëjamokiniai savarankiškai specialiai tam sukurtojeerdvëje „e-mokykla“. Moksleiviaigali atlikti ávairius namø darbus, uþimtilaisvalaiká, þaisti, spræsti uþduotis, kurtitestus ir kt. Norëdamas mokytis kiekvienasturi puikiø galimybiø, nes filmai-pamokoslogiškos, ádomios, patrauklios,išradingos ir suprantamos bei paprastosLaureataiSvarbu þinoti,kad esi savo TëvynësvaikasProfesorius Eugenijus Jovaiðanaudoti. Malonu, kad „Ádomiosios Lietuvosistorijos“ siuþetus Lietuvos televizijatransliuoja visam pasauliui, o „Lietuvostûkstantmeèio vaikø“ konkursas neapsieinabe uþduoèiø ið minëtos istorijos.O kas uþ ðios valstybës ávertinimo ribos?Kà Lietuvos istorijos profesorius EugenijusJovaiða su multimedijos komandakuria ðiandien?„Ðá birþelá pristatysime naujà penkiødaliø Lietuvos istorijos projektà „Lietuva1009 – 2009“, skirtà Lietuvos vardo paminëjimoTûkstantmeèiui. Niekada darnesu kûræs tokio sudëtingo projekto:Pirmoji dalis. Pristatome Lietuvà, kokiaji pasitinka Tûkstantmetá. Kokia jos geografija.Kokie jos sniegai ir lietûs. Kokiosupës, eþerai ir pelkës. Kokie jos þmonës.Kokia jos ekonomika. Kokia mûsø kalba,kultûra.Antroji dalis. Ji visiškai nelaukta: istorikasTomas Baranauskas kuria erdvës þemëlapá,kurá riboja Elbës, Okos upës, Krymopusiasalis ir Skandinavija. Ðioje erdvëjenuo 860 -øjø iki 2008 metø keièiasi èia gyvavusiøvalstybiø sienos. Niekas per visàLietuvos istorijos istorijà dar nëra to daræs.Parodysime, kaip atrodë gentinis baltøetnosas, slavø Rusia; kaip atrodë gentinëLenkija, norvegø, ðvedø, suomiø, danøvalstybës; matysime, kaip jos keitësi;kaip susikûrë Mindaugo Lietuva. Pagaliaumatysime naujausiø laikø valstybiø sienøkaità iki 2008-øjø Ðengeno erdvës. Kartusu þemëlapiais þiûrovo akyse keisis komentaraiir kita vaizdinë medþiaga. Matysime,kaip ilgai mes buvome dideli ir kiektrumpai buvome maþi. Tada, manau, suprasime,iš kur kyla tas nenugalimas genetinislietuvio valstybingumo jausmas.Treèioji dalis. Á kompiuterá ádedamaknyga. Vartysime jos lapus, o balsaspasakos Lietuvos istorijà.Ketvirtoji dalis. Teatralizuoti siuþetai. Aktoriaiir jauni istorikai kalba ir rodo 33 svarbiusistorijos dalykus nuo seniausiø laikø.Penktoji dalis. Ðimtas iðkiliø Lietuvosþmoniø, ðimtas datø ir ðimtas Lietuvosádomybiø, pavyzdþiui, paskutinieji Lietuvospagonys, grandinë išskirtiniø pasaulëjautos,pasaulëþiûros, minties kaitos faktøir t.t. Tai unikali dovana þmonëms. Dovanajø ugdymui. Dovana ateities kartoms.Ðá kartà stengiaus padaryti tai, koniekada neteko daryti. Nuostabus groþis– Lietuvos istorija.“Ir èia mums jau neámanoma nepastebëti,jog toks dþiaugsmas darbu savoTëvynës labui áveikia visas negandas, nubraukiavisus kasdienybës vargus ir nepriteklius.„Man yra labai svarbu mano Tëvynësistorija. Svarbu, kad ji bûtø sàþiningai, ádomiaiperteikiama. Man svarbu, kad kuodaugiau þmoniø tà garbingà praeitá suvoktøir gerbtø. Man svarbu, kad ið tospraeities mokytøsi kiekvienas. Svarbu þinoti,kad esi savo Tëvynës vaikas. Ðià Vasarioðeðioliktàjà jauèiau didþiausià malonumàbûdamas greta savo sûnaus MariausJovaiðos, kai Lietuvos RespublikosPrezidentas Valdas Adamkus jam teikëordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalá.Jaunam þmogui pelnyti valstybës apdovanojimàbe galo graþu. Ypaè dþiugu, kaiþinai, jog visus tuos dvideðimt metø dirbomedrauge. Juk kaip tik Marius sukûrëpirmàsias istorinës multimedijos sistemas,atstovavo Lietuvai 1994 metø kongrese„Istorija ir kompiuteriai“, vëliau laimëjoir kitokiø kompiuteriniø konkursø,yra „Neregëtos Lietuvos“ meniniø fotografijøið paukðèio skrydþio ciklo autorius. Kokiodar didesnio dþiaugsmo gyvenime bereikia...“,tarsi gyvenimo maldà kalba mûsøIstorijos fakulteto dekanas, Lietuvosmokslo premijos laureatas, „ÁdomiosiosLietuvos istorijos“ kûrëjas profesorius EugenijusJovaiða, save pavadindamas begalo graþiai – savo Tëvynës vaiku.32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Vilniauspedagoginiouniversitetopaviljonas mugëje2009 m. sulaukëdidþiulio dëmesioVilniaus pedagoginis universitetasAtkelta ið 8 p.Lietuviðkoji realybëÞenkli dalis tø sklypininkø uþpildë vadinamøjø„rizikos ðeimø“ sluoksná. Vaikø gimdymaspavirto verslu… Kaimo mokyklossunkiai besusitvarko su visavertës socializacijosðeimose negavusiomis jø atþalomis…Pilieèio ugdymo kraujagyslës uþsikemðapapildoma cholesterolio doze…Visuotinës gerovës valstybës modelis.Prieð keletà deðimtmeèiø ávairiais pavidalaisjis buvo áteisintas daugelyje Europosðaliø. Uþtenka paminëti kad ir Ðvedijà,iðgarsëjusià savo „socialistinëmis nuostatomis“…Aišku, viskuo „persergama“.Ðiandien toje paèioje Ðvedijoje – jos visuotinësgerovës modelyje matyti átrûkimø.Bet tai, kà matome Lietuvoje, galimepriskirti „siurrealizmo peizaþui“… Iðeitinëspaðalpos ketvirèiais milijono (ið mokesèiømokëtojø) iðmokamos korumpuoèiausiøstruktûrø atstovams. Seimûnai neþino,kaip tvarkytis su savo prie didþiulësalgos iðmokamais 4000 litø priedais… Irviskas – pagal galiojanèius ástatymus!..Kodël tik V.Uspaskichas buvo apkaltintas„vokeliais“? O kà daro pati Vyriausybë,savo nariams „pridurdama“, regis, daugiaunei oficialus atlyginimas, neapmokestinamaisvokeliais? Argi nerodo nesutramdomoskorupcijos masto prekiø kainos,net treèdaliu didesnës nei kaimyninëjeLenkijoje? Ar reikia dar kokiø norspapildomø árodymø, kad Lietuva netgitolsta nuo visuotinës gerovës valstybësmodelio, iki neátikëtino masto iðplëtusidar ir valdininkø sluoksná?..Tautinës tapatybës iðsaugojimas irjos modernizuotas tæstinumas. Nunykus(ir toliau nunykstant) baþnyèios poveikiui(šiuo atveju galvoju ne apie…Lenkijà, betapie Lietuvà), galimybës iðsaugoti þmogaus,tautos dvasinæ kultûrà menkëja. Rezervelieka istorinë atmintis, etnokultûriniogyvybingumo skatinimas ir savo tapatybëspaieðka – kaip prieðnuodþiai slenkanèiamir globalizmo inspiruojamam þmogaus„suzombëjimui“, vartojimo diktatui…Kà èia mûsø rotondà-valstybæ ramstomoturime? Kaip ði architektûrinë kolona,irgi kritiðkai þvelgiant, atrodo? Mûsøbuvusios kultûros ambasadorës JungtinëseTautose Ugnës Karvelis dëka lietuviðkojikryþdirbystë tapo oficialiai pripaþintakaip unikalus, t.y. iðskirtinis europinëskultûros reiðkinys. Betgi tai gal greièiausiaikanèios, o gal tautos agonijos(þvelgiant stambesniu istoriniu mastu) pagimdytakûryba! O tautos pradþia kuo galibûti þenklinama? Atsakysiu: piliakalniais!Neátikëtina jø gausa. Bet jie, kaip ir visaprigimtinë, gamtajausminë protëviø kultûra,buvo „apšaukti“ pagonybe ir daugumašiø iðkiliø statiniø tebeskendi piktybiškojeuþmarštyje. Tuo pavyzdþiu tenorëjaupasakyti, kad rezervø savo tapatybëstæstinumui, þmogaus dvasinës kultûros“paramstymui” mes dar turime….Valstybës teritorinis vientisumas.Praktika rodo, kad tai viena iš „slidþiausiøkolonø“. Jos nedrásta prisiliesti joksiðkilesnis „valstybininkas“. Nors ðis principasapraðytas mûsø Konstitucijoje ir jásavo lûpomis garsiai kartoja prisiekiantisSeimo narys… O kà matome ið tiesø?Turime pripaþinti liûdnà faktà: taikstantissu kaimyno (dabartinio „vyresniojo brolio“)spaudimu, Vilniaus kraðtas jau per atgautosnepriklausomybës metus, ko gero,tapo labiau sulenkintas nei tarpukariu.Nuvaþiuokite á Dieveniðkes ir pamatysitelietuviðkos mokyklos ir mokytojø, ir mokiniøakyse aðaras… Niekas jø negina. SaugauRukainiø vidurinës mokyklos absolventës(beje, su lenkiška pavarde) laiškà.Ji buvo „neatsargi“ – lankë lietuviðkas klases.Kiek pasityèiojimø „lietuviukai“ yra tenpatyræ!.. Net iš mokyklos direktoriaus. Jieðalo savo klasëse, o jø bièiuliai „lenkiukai“þiemà nuo ðilumos pertekliaus atidarydavolangus… Pastaruosius veþiojo po ávairiasekskursijas, o „lietuviukø“ – niekada...Ar verta kalbëti apie lenkø kontroliuojamasbaþnyèias, kurios paverstos vos ne agitacinëmistribûnomis…Integracija á ES ir pasaulio bendruomenæ.Visi suprantame: tai neiðvengiamasprocesas. Bet kodël integracija turivykti nacionalinio orumo praradimo sàskaita?Uþtenka prisiminti, kokia savaipgëdinga skuba Lietuvoje buvo balsuotauþ Europos Konstitucijà. Briuselyjeðmaikðtaujama: ástatymai dar tik kurpiami,bet Lietuva visada pasiruoðusi juosbe pataisø, be aprobavimo priimti… Kastai? Aristokratizmo, kaip kultûrinës politinëstradicijos, praradimo pasekmë? Galper nuolaidþiavimus ágyto „kumeèio sindromo“demonstravimas?Antra vertus, kaip galima sëkmingai integruotisbûnant korumpuota valstybe?Árodymai? Na, kad ir „Leo“… istorija…Na,kad ir „Dujotekanos“ rezginiai… Gal prieðdeðimt metø ið tribûnø esu kalbëjæs: prisiðliejæprie sveikesnio kûno mes patys tapsimesveikesni… Deja, taip neatsitiko. Galnet atvirkðèiai – patys platiname bacilà…Uþsklandëlë. Gal ið tiesø uþgaiðomekalbëdami apie kolonas, ramstanèias valstybëskonstrukcijà. Na, o kaip atrodo ði metaforiðkarotonda, gal að ið tiesø pieðiaupernelyg tamsiomis spalvomis? Bet mesvisi ðiandien turime ánirðio. Kokia prasmëjá slëpti? Svarbu, kad jis nenuodytø mûsøpaèiø, nesumenkintø tø pozityviø darbø,kuriuos siekiame (ir toliau sieksime) nuveikti.Ánirðis, pyktis gali bûti gana naudingi– duoti impulsà, energijos visai þmogauskûrybinei paletei. To ir siekiau ðiuo savoraðiniu. Nieko nenorëdamas áþeisti, juolabsumenkinti tautinæ savivokà ar kad ir valstybinápatriotizmà. Atvirkðèiai…O dël valstybës - rotondos kolonø,kaip jau pradþioje minëjau, jø gali bûti irdaugiau negu pateiktosios. Gali bûti ir pozityvesniø.Bet galutinæ iðvadà paliekuskaitytojui – kaip atrodo mûsiðkë. Kokioaukðèio, kokios architektûrinës iðvaizdos.Kaip jautiesi atsidûræs jos viduje… Ir koksið jos apþiûros laukas. Beje, þmogaus –pilieèio, þmogaus – politiko áþvalgos daugpriklauso nuo sociologiniø bei politologiniøþiniø bagaþo…Betgi tas „bagaþas“tarp dabartiniø politikø nëra „madingas“.O vis dëlto gal pilieèiui – rinkëjui toks bagaþasbûtø visai neprošal?Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 33

Iðausimmargà ðokiøraðtà savoðirdyseAtkelta ið 19 p.Kraièio skrynia su pripaþinimoþenkluBeveik prieš deðimtmetá iðleidusiaðtuoniø savo sukurtø ðokiø knygà„Rytagonë“, Laimutë Kisielienëdabar turi sukaupusi jø ðeðias deðimtis.Tiek, kiek autorei kitàmet sukaksmetø. Todël savo jubiliejø ketinasutikti nauja knyga. Èia ras savovietà ir „Þalèiukas“, ir „Senobinëpolka“, ir „Pranavada“, ir „Laduto“– šokiai, kuriø autorë norëtø, jogjie pasklistø po Lietuvà.Kai 1994 m. Pasaulio lietuviødainø ir ðokiø ðventës prologe uþkûrëamþinàjà ugná, prie kurios ðokoritualiná ugnies garbinimo ðoká;kai deivë Saulë ugná atneðë su septyniomisdukromis ir uþdegë aukurà;kai visi apie ugná ëjo ir laiminouþkeikimu: „Dek, ugnie“; kai mergaitësëmë tà ugná ir neðë á savonamø þidinius, – tarp þiûrovø buvæsvyskupas ið JAV Paulius Baltakispaskui iðeivijos spaudoje prisipaþinobuvæs priverstas dalyvauti pagoniðkoseapeigose. „Perskaièiau irpagalvojau, jeigu þmogui atrodë,jog jis dalyvavo pagoniðkose apeigose,tai gal jos ið tikrøjø buvo panaðiosá protëviø iðpuoselëtàsias?Ir man daugiau nieko nereikia. Jeiþmogus pajuto ten buvusià bûtenttokià dvasià, að kritikà priimu kaippagyrimà. O ta dvasia buvo reiðkiamachoreografinëmis priemonëmis– ji buvo sušokta“, – prisimena artëjanèiosLietuvos vardo tûkstantmeèioPasaulio lietuviø dainø ðventësÐokiø dienos meno vadovë LaimutëKisielienë, kuriai ði garbingair atsakinga pareiga patikëta ne veltui:choreografiniai principai, matyt,bus nugalëjæ, ir ji jau penktà kartàstovës ant aukðèiausios ir vainikuotosLietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiøpakylos ir ðiuo pasitikëjimo skaièiumijau artëja prie savo mokytojoprofesoriaus Juozo Lingio ðlovës.Tarptautinis valiutos bankas teigia, kad ,,... tikràjà gyvenimokokybæ atskleidþia aukðtas bendrasis vidaus produktas (BVP) (...).O já galima pakelti tik vis daugiau vartojant...“ Tai girdime irskaitome nuolat maþëjanèiø naudingø gamybai iðtekliø, didëjanèioaplinkos uþterðtumo kontekste. GyvenimoGyvename visuomenëje, kurià jauáprasta vadinti informacine, þiniø visuomene.Neretai ðiuolaikinë visuomenë apibûdinamair kaip vartotojiška, kuri, kaip irvisos prieš tai buvusiosios, turi savo gyvavimoformas, bûdus ir poreikius. Vienasið tokiø poreikiø, kurá lemia augantiproduktø ávairovë, nuolat intensyvëjantirinkodara, didëjantis informacijos ir reklamoskiekis, yra asmeniškai gebëti ávertintiir susidaryti nuomonæ apie produktus,atsiþvelgiant á aplinkosaugos, etiniusir ekonominius aspektus. Taèiau prislëgtiesamos, o kartais ir tariamos krizës grësmës,vël þvelgiame tik á uþburtà vartojimo-gamybosratà net nesusimàstydami,ar tai iðties veda geresnës gyvenimo kokybëslink. Tradiciðkai ið kartos á kartà perduodamassupratimas ,,turësi daugiau,vadinasi, gyvensi geriau“ jau seniai atsispindimûsø gatvëse, kai po vienà sëdëdamisavo automobiliuose valandø valandaspraleidþiame kamðèiuose, kvëpuodamiautomobiliø iðmetamosiomis dujomis.Paradoksas, bet daugiau uþdirbdamigalime sau leisti negaminti namuosemaisto, o pirkti pusfabrikaèius, kuriuosvalgydami netenkame ne tik sveikatos,bet ir ðeimos susibûrimø prie stalo – klestisusvetimëjimas. Aplinkos uþterštumo sukeltosligos (kartais ði prieþastis esti netiesioginë),jaunimo priklausomybë nuoinformaciniø-komunikaciniø technologijø– to paties poþiûrio pasekmë.Nors jau seniai perëjome prie rinkosekonomikos ir vartojame beveik kaip betkuri iðsivysèiusi pasaulio ðalis, vartotojømokslui (angl. consumer education) Lietuvosmokslø klasifikatoriuje lig ðiol vietosnerasta. Kol uþsienio kolegos gina vartotojømokslø daktaro disertacijas, Lietuvojenëra në vienos vartotojø ðvietimo bakalaurostudijø programos. Vartotojo sàvokaLietuvoje vis dar siejama su gausiuvartojimu, noru turëti kuo daugiau, vartotojiðkupoþiûriu á aplinkà. Taèiau vartotojøðvietimas kelia prieðingus tikslus: iðmokytivartotojà atsakomybës uþ savo,aplinkiniø ir ateities kartø sveikatà, racionaløiðtekliø naudojimà, iðmokyti pilietiškumo,atskirti savo norus nuo tikrøjøporeikiø, taip pat suformuoti teisingà irplatø gyvenimo kokybës supratimà. To-Gyvenimo kokybædël, kalbëdami apie vartotojø ðvietimà,vartosime posaká ,,vartojimo kultûros ugdymas“,kuris ið esmës atspindi ekonominiusir etinius vartotojø ugdymo aspektus.Šeima, mokykla deda visuomenësvartojimo kultûros pagrindus. Jei to nedarysimeprofesionaliai, vertybës vis vienbus suformuotos, taèiau jos bus kitokios:šalyje vyraus þema vartojimo kultûra. Didindamineatsakingà vartojimà galime gyventigerai tik tam tikrà laikà – tol, kol akivaizdþiaipastebësime savo vartojimo pasekmes.Taèiau tada gali bûti per vëlu.Technologijø edukologijos bakalaurostudijø programaJei paklaustumëte, ar yra studijos, kurgalima ne tik ágyti bakalauro ar magistrodiplomà, bet ir iðmokti gyventi geriau, atsakymasbûtø – technologijø edukologijosbakalauro ir magistro studijos Vilniauspedagoginiame universitete. Bûsimiejitechnologijø mokytojai per bakalauro studijasturi galimybæ atidþiau paþvelgti á saveir aplinkà, suprasti gamybos technologijas,idant galëtø tinkamai rinktis prekes,paslaugas, gyvenimo bûdà. Studentaimokosi ne tik paþinti teigiamas ir neigiamaspramoninës gamybos puses, betir turi galimybæ masinius gaminius palygintisu rankø darbo vienetiniais, jø paèiøsukurtais produktais. Vartojimo kultûraistudijose skiriama daug dëmesio: mokomasi,,skaityti“ produktø etiketes, tinkamaiávertinti savo pasirinkimo kriterijusprieš perkant, suþinoti, kur ir kaip kreiptisdël nekokybiðkos prekës ar paslaugos.Studentai analizuoja savo, kaip vartotojø,elgsenà ir gyvenimo bûdà, mokosi irvartotojo elgsenos tyrimø. Kad suprastøreklamos poveikio mechanizmus, studentaimokosi ne tik analizuoti reklamà, betir jà kurti, ávertinant reklamos tikslinæ grupæ,jos poreikius ir bûdus vartotojams pasiekti.Nuo pirmøjø studijø metø studentai ásitraukiaá projektinæ veiklà. Kartu su Vartotojøðvietimo ir Vilniaus visuomenës sveikatoscentru technologijø edukologijosstudentai projektà vykdë Vilniaus mokyklose.Studentai parengë ir iðleido knygelæ-atmintinæmokiniams Vaivorykðtë ma-34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kokybës samprata mums siejasi su turëjimu kuo daugiau, neáþvelgiamesàsajø tarp daiktø gausos ir uþterðtos aplinkos sukeltø ligø.Vilniaus pedagoginio universiteto Technologijø edukologijosstudentai mokosi atpaþinti tikràjà gyvenimo kokybæ, mokosiatsakingai pirkti ir vartoti, tai yra gyventi geriau.lemia visuomenësvartojimoVartojimo mokomës ið savo ðeimosPirmøjø vartojimo áproèiø ágyjame ðeimoje.Áprantame valgyti tam tikrus produktus,susiformuoja aprangos stilius, prioritetai,gyvenimo bûdas, kuris lemia mûsøvartojimà ir jo pasekmes. Gaila, betdaþniausiai pasekmës yra ne mûsø gyvenimokokybës naudai: dël besaikio irneatsakingo pirkimo didëja neekologiðkøprekiø gamyba, senka gamtos ištekliai,randasi kalnai nerûðiuotø ðiukðliø. Uþuotpanaudotos kaip energijos šaltinis, ðiukðlësdeginamos ir teršiama aplinka. Norëdamimodernizuoti savo buitá, kuriamekultûraDoc. dr. Þivilë SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENËBûsimieji mokytojaimokosi vartojimokultûrosno lëkðtëje. Knygelëje spalvotais paveikslaisvaizdþiai pateikiamas maisto medþiagøporeikis auganèiam organizmui, o átvirtintiðià informacijà galima þaidþiant knygelëjeapraðytus þaidimus.Daugelá idëjø didesniems ar maþesniemsprojektams studentai parsiveþa iðstudijø uþsienyje. Pasinaudodami Erasmusstudentø mainø programos teikiamomisgalimybëmis, technologijø edukologijosstudentai staþuojasi ávairiuose EuroposSàjungos universitetuose. Malonutai, kad neretai gráþæ ið studijø uþsienyjestudentai geriau ávertina studijø Lietuvojeprivalumus.Vartojimo kultûros ugdymo pradþia -mokyklojeVilniaus pedagoginio universitetoGamtos mokslø fakulteto dëstytojai 2006–2008 m. vykdë Europos struktûriniø fondøfinansuojamà projektà, kurio metu buvoparengtas ir iðleistas Vartojimo kultûrosugdymo priemoniø rinkinys bendrojolavinimo mokyklai. Rinkiná sudaro Nacionalinëintegruojamoji vartojimo kultûrosprograma, knyga mokytojui „Vartojimokultûros ugdymas“, penki mokymo irmetodinës medþiagos rinkiniai „Vartojimokultûros ugdymo integravimas á technologijø,biologijos, chemijos, geografijos,kûno kultûros pamokas“, mokomoji kompiuteriøprograma. Daugiau informacijosapie projektà bei jo rezultatus galima rastiprojekto tinklalapyje www.vartojimokultûra.lt. Nuo ðiol mokiniai bus mokomi atsakingairinktis prekes ir paslaugas, skaitytiinformacijà ant pakuoèiø, ginti savoteises, ásigijus netinkamà prekæ, analizuotiir kritiðkai vertinti reklamà, atsakingai naudotisnaujomis technologijomis, sveikaigyventi ir kurti sveikà aplinkà. Mokymomedþiaga naudojasi ir besirengiantys mokytojodarbui studentai. Pagrindinë mokymoir metodinës medþiagos rinkinioknyga mokytojui „Vartojimo kultûros ugdymas“yra ádomi ne tik akademinei visuomenei.Jà verta perskaityti kiekvienam,kuriam rûpi sveikata ir aplinka, kurisnori suþinoti, kaip rinktis sveikus maistoproduktus ir buitinæ chemijà, kuri nekenktømums ir mûsø aplinkai.,,protingus“ namus, perkame vis naujesnesinformacines komunikacines priemones,kurios tampa vis maþesnës ir patogesnës.Pagrástai kyla klausimas: ar pajusimeribà, kada sustoti? Kada mobilusistelefonas bus toks maþas, kad tiesiogimplantuosime já á galvà arba mokëjimokortelæ – tiesiog á rankà? Ar tai nebusnuosprendis savo paties laisvei, o gal irvisai þmonijai?Vartojimo etikos klausimai dabar aktualûskaip niekada. Nepakanka vartotojusinformuoti, juos reikia ðviesti, ugdytijø vartojimo kultûrà, formuoti kritiðkà poþiûráá aplinkà ir gyvenimo kokybæ. Tai turibûti suaugusiøjø ðvietimo prioritetas, kaipkiekvieno ið mûsø prioritetas yra geresnëgyvenimo kokybë. Á pagalbà suaugusiøjøvartotojø ðvietëjams iðleista mokymoir metodiniø priemoniø: Vartotojø ðvietimovadovas suaugusiems, Vartotojøðvietimo vadovas suaugusiems: 7 moduliai,Vartotojø ðvietimo gairës suaugusiems.Ðios mokymo priemonës – tarptautiniøvartotojø ðvietimo projektø, kuriuosejau 10 metø dirba Vilniaus pedagoginiouniversiteto Technologinio ugdymokatedros dëstytojai, rezultatas.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 35

Mes, mokslininkai, turime savø siekiø, savità kelià. Vienas jø – darbaisgarsinti Lietuvà pasaulio mokslininkø bendruomenëje. TaigiNaujistengiuosi atlikti aktualius ðiø dienø mokslinius tyrimus glaudþiaibendradarbiaudamas su kitø ðaliø kolegomis.atomo teorijos tyrimai, skirtiLietuvos vardo tûkstantmeèiuiProf. habil. dr.Gediminas GAIGALASSupersunkiøjø cheminiøelementø paieškos ir sintezësbandymai kelia naujus uþdaviniusatomo teorijai. Vienaspagrindiniø – ðiø elementøspektriniø charakteristikø tyrimas,kuris realiai ámanomas tikteoriniu lygmeniu. Tokie tyrimaipirmiausia yra susijæ suatomo pagrindinës bûsenosnustatymu bei jo energetiniospektro suradimu. Tai leistøprognozuoti supersunkiøjøelementø fizines ir cheminessavybes. Be to, aktualu toliauteoriðkai nagrinëti aktinidø atominescharakteristikas, nes taipadëtø iðaiðkinti tokiø kristaløkaip CmO 2,magnetizmo prigimtá.Todël keliuose pasauliomokslo centruose numatomatoliau plëtoti daugiaelektroniniøatomø teorinio tyrimo metodusir atitinkamà programinæárangà ir juos taikyti ávairiøatomø ir jonø bei ypaè sunkiøjøir supersunkiøjø cheminiøelementø spektrinëms charakteristikomsnagrinëti.Ieškant prieštaravimø standartiniamebranduolio modelyjesvarbø vaidmená vaidinastatinis elektrinis dipolinis momentas,paþeidþiantis lyginumàir laiko simetrijà. Todëlmoksliniai tyrimai, susijæ sufundamentaliø diskreèiø simetrijøpaþeidimu daugiaelektroniniuoseatomuose, irgi svarbusðiø dienø uþdavinys. Šiuoatþvilgiu labiausiai yra ištirti Cs(133) ir Ra atomai. Bet paprastaišie tyrimai yra atliekami naudojanttrikdþiø teorijà. Be abejo,taikant ávairesnius teoriniusmetodus galima sistemingiauir tiksliau atlikti ðiuos tyrimus.Todël aktualu plëtoti efektyviusteorinius metodus, juos reali-Pertraukëlë tarp darbø ákarðèioBriuselio laisvajame universitete(Belgija): prof. P.Jonssonas(Malmës universitetas), prof.R.M.Godefroidas (Briuseliolaisvasis universitetas) irprof. G.Gaigalas (Vilniauspedagoginis universitetas)zuoti programiškai ir naudotiatitinkamiems teoriniams tyrimams.Tai numatyta atlikti keliuosepasaulio mokslo centruose,su kuriais glaudþiaibendradarbiauju ir kartu vykdaumokslinius darbus.Keliami ðie uþdaviniai:metodø, atsiþvelgiant áQED (quantum electrodynamics)efektus atomuose, plëtojimas;tolesnis ATSP (MCHF programof the Atomic StructurePackage) paketo tobulinimas;tolesnis GRASP (GeneralPurpose Relativistic AtomicStructure Program) paketoplëtojimas;sunkiøjø ir supersunkiøjøatomø ir jonø energetiniø spektrøtyrimai;lyginumo neišsilaikymoefektø atomo teorijoje tyrimai;hipersmulkiosios struktûrostyrimai atsiþvelgiant á nediogonaliusðios sàveikosmatricinius elementus.Bendradarbiaujant su ávairiaismoksliniais centrais ir juosedirbanèiomis mokslinëmisgrupëmis, atliekami ðie moksliniaityrimai:Su Malmës ir Lundo universitetø(Ðvedija), Briuseliolaisvojo universiteto (Belgija),Northwest Normal Lanzhouuniversiteto (Kinija) ir Transuraniniøelementø instituto (Vokietija)kolegomis tiriama reliatyvistiniø,QED ir koreliaciniøefektø svarba ávairiems atomamsir jonams bei ypaè sunkiesiemsir supersunkiesiemselementams.Su Jogailos universiteto(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Malmësuniversiteto (Ðvedija) kolegomisapibendrinamas daugiakonfigûracinioDirako–Foko metodas, leidþiantis tirtilyginumo ir laiko invariantiðkumosimetrijø paþeidimà daugiaelektroniniuoseatomuose.Siekdami ðiø tikslø, plëtojameprogramø kompleksà, átraukdamiá jau esamas programasscalar-pseudoscalar, elektronoEDM indukuota ir Schiffmomento sàveikas.Su Malmës ir Lundo universitetais(Švedija), Briuselio laisvuojuuniversitetu (Belgija) toliauplëtojami ATSP ir GRASPpaketai, kurie padëtø skaièiuotiatomines charakteristikas biortogonaliøorbitaliø bazëje.Su Transuraniniø elementøinstituto (Vokietija) kolegomisteoriškai ieškoma daugeliosunkiøjø ir supersunkiøjøelementø pagrindiniø bûsenøir kitø charakteristikø.Su Jogailos universitetu(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Malmësuniversitetu (Švedija) atliekamidaugiaelektroniø atomøelektriniø dipoliniø momentø(sukurtø P ir T simetrijaspaþeidþianèiø silpnøjø sàveikøtarp elektronø ir branduolio)skaièiavimai.Su Malmës universiteto36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

(Švedija), Northwest NormalLanzhou universiteto (Kinija)kolegomis nagrinëjama nediogonaliøhipersmulkiosiossàveikos matriciniø elementøátaka hipersmulkiajai sàveikaiatomuose ir jonuose daugiakonfigûraciniuHartrio–Foko irdaugiakonfigûraciniu Dirako–Foko metodais.Su Malmës universitetu(Švedija), Northwest NormalLanzhou universitetu (Kinija)tiriama lyginumo neiðsilaikymoefektø átaka hipersmulkiajaisàveikai atominëse sistemose.Tikiuosi, kad visi ðie darbaiprisidës prie tolesnio Lietuvosvardo garsinimo.SveikinameAðtuoniasdeðimtojo gimtadienioproga sveikiname akademikàVytautà Merká, „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo autoriø nuo 1958metø, redakcijos kolegijos nará,áþymø istorikà ir nuoðirdø þurnalotalkininkà. Jûsø plunksnai priklausodaug straipsniø ið Lietuvosistorijos raidos XIX–XX a. I pusëstautinio atgimimo, kultûrosistorijos, S.Daukanto, M.Valanèiausdarbø tyrinëjimø.Redakcijos, redakcijos kolegijosvardu tariame nuoðirdø aèiû Jums,mûsø mielas bièiuli, uþ neákainojamàparamà. Stiprios sveikatos, dardaug daug þaviø gyvenimo akimirkø.Ten, kurauga lianos irbangminiaiProf. habil. dr.Jonas RimantasSTONISVienoje ðalyje visiškai skirtingiklimataiDël Kosta Rikos geografinës padëtiesir reljefo ypatybiø ðalyje yra 4 visiðkaiskirtingos gamtinës zonos ir nuo 7iki 12 klimatiniø arba geografiniø rajonø.Taigi Kosta Rikai bûdinga tikrai neáprastaididelë ekosistemø (buveiniø)ávairovë: nuo drëgnø ir gana vësiø rûkømiðkø (arba atðiauriø aukðtikalniø plyniø)iki tvankuma alsuojanèiø drëgnøjøatogràþø miðkø þemumose ir sausøkarðtø savanø ðiaurës vakariniuose ðaliesrajonuose. Kosta Rikoje yra aktyviø,veikianèiø ugnikalniø, ið kuriø patsáspûdingiausias yra Arenalas (Arenal),o aukðèiausia kalnø grandinë – Talamanka(Talamanca); ji yra Kosta Rikospietuose. Aukðèiausias Kosta Rikos kalnas– Cerro Chirripó; jis siekia 3818 mir yra apsuptas sunkiai áþengiamu miðku.Ðio kalno virðûnëse yra paramas.Tai specifinë ekosistema – lyg stepëaukðtai kalnuose. Medþiø èia neauga,tik krûmokðniai ir þolës. Ðiaip paramaidaugiausiai paplitæ Pietø Amerikoje,aukðtuosiuose Anduose, abipus pusiaujo,o èia, Kosta Rikoje, yra pati ðiauriausiajø paplitimo riba. Paramai KostaRikoje aptinkami tik nedideliuose plotuoseChirripó rezervate.Kosta Rikos drëgnuosiuoseatogràþø miðkuoseKosta Rikos þemumose, atogràþømiðkuose, auga lapus metantys irvisþaliai medþiai, kurie kartais siekia iki40–55 metrø. Þemesni miško ardaidaþnai taip pat veðlûs, o pomiðkis skurdus(saulës ðviesos èia maþai prasiskverbia),auga tik pavieniai krûmokðniai.Vaikðtant miðku (o ne þvalgantis áaukðtai esanèià lapijà) galima aptiktidaug Piper genèiai, pipiriniø ðeimai (Piperaceae)priklausanèiø augalø. Ið visopasaulio atogràþose aptinkama apieNacionalinis Kosta Rikos augalas –dvilapë katlëja, pasak kostarikieèiø,neða sëkmæ, stiprina ðeimø vienybæ irtaikà bei suteikia vilèiøtûkstantá Piper rûðiø, o Kosta Rikoje augaapie 90 ðiø augalø rûðiø. Èia, KostaRikos atogràþø miðkuose, visi jie sumedëjæ(nedideli medeliai ir krûmai), pasiþymiaukðtyn pakeltais þvakës formosþiedynais, kuriuos daþniausiai apdulkinaðikðnosparniai. Daugelis drëgnøjøatogràþø miðkø medþiø turi iðsikerojusiaslentines arba paspartines šaknis.Ten taip pat auga palmës, ið kuriø patidaþniausia yra Welfia georgii (jø vaisiaimezgasi tiesiai ant kamieno). Jeigu tankiameatogràþø miðke atsiranda laukymë,augalai (medþiai) skuba pasinaudotiðia proga. Ypaè tai bûdinga Neotropinioregiono dederviniø (Malvaceae)šeimos autochtonui – balzamedþiui(Ochroma lagopus), kuris labai greitaiauga ir netrunka pasiekti 30 m aukðtá.Jo mediena ypaè lengva ir puri, todëlKosta Rikoje, kaip ir kitose Lotynø Amerikosðalyse, ið jos gaminami mediniaisuvenyrai. Apþavëtas ðiø suvenyrø, keletànupirkau ir parveþiau giminëms beikolegoms ir, mano nuostabai, jø dar niekasneiðmetë á ðiukðlynà, o laiko mato-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 37

Dël Kosta Rikos geografinës padëties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra keturios visiðkai skirtingosgamtinës zonos. Oranþine spalva yra paþymëti kalnø rajonai, kuriems bûdingi vësesni orai,geltonai – ðiaurës vakarø regionas, kuriame pusæ metø trunka karðtos sausros, o pusæ metøyra ne tik karðta, bet ir drëgna; rusva spalva paþymëta specifinë Ramiojo vandenyno pakrantinëzona, kurioje karðta iðtisus metus, taèiau drëgmës ðiek tiek sumaþëja vasarà, na, o þaliaipaþymëtoje teritorijoje palei Karibø jûros pakrantæ – amþina vasara ir nuolatinës liûtysmose vietose kaip neregëtus egzotiniusniekuèius. Að manau, kad ið balzamedþioLotynø Amerikoje gaminami indëniðki suvenyraiyra be galo iðraiðkingi ir tikrai patrauklûs.Iðdegusiose atogràþø miðko vietosearba kirtavietëse taip pat greitai suklestihelikonijos, kuriø èia, Kosta Rikoje, yradaugybë rûðiø (ir visos nuostabios, áspûdingaisraudonais á kasà supintais pakeltaisar nusvirusiais þiedynais bei didþiuliais(kaip bananø) lapais). Kartais helikonijølapai gali siekti iki 3 m, tuo tarpupaèiø „kukliausiø“ rûðiø lapai yra tik 15cm. Ðiø augalø þiedus apdulkina kolibriai.Neseniai helikonijas lietuviø kalba buvopasiûlyta vadinti bangminiais (Valstybinëlietuviø kalbos komisija, 2007 m.).Taigi bangminiams (lot. Heliconia, vieninteleiHeliconiaceae ðeimos genèiai) priklausoapie 100, o gal net 200 rûðiø, ku-riø tëvynë atogràþø Amerika ir kai kuriosRamiojo vandenyno salos. Kosta Rikojeaptinkama apie 30 bangminiø rûðiø.Helikonijos – vienintelëHeliconiaceae ðeimosgentis; helikonijø KostaRikoje iðaiðkinta 30rûðiø, taèiau dabarlietuviø kalba ðiuosaugalus pasiûlytavadinti bangminiaisNuotraukos –autoriaus ir ekspedicijosbendraþygioSaimono R.Hillo(D.Britanija)Ramiojo vandenynopakrantë, Manuelio(Manuel Antonio)nacionalinisparkasDrëgnuose Kosta Rikos miðkuose labaidaþnos ávairios lianos, taip pat pasifloros,ið kuriø viena daþnesniø yra dvokianèiojipasiflora (Pasiflora foetida); norsjoms bûdingi nuostabûs þiedai, taèiau bûdingasir bjaurus kvapas (beje, ne visada,o tik tada, kai lapai arba þiedai sutraiškomi).Na, þinoma, ir visur labai gausiosnuostabiosios monsteros (Monsteradeliciosa), kurios priklauso aroniniø augalø(Araceae) ðeimai, monsterø genèiai.Savo tëvynëje, Centrinës Amerikos dþiunglëse,ðie augalai auga aukðtai prisikabinæant medþiø, mat drëgnø miðkø me-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Nuostabûs Kosta Rikospaplûdimiai atrodo bekraðèiai,taèiau ten, tolumoje, paèiuosepietuose, jau matyti Panamadþiai apaugæ samanomis, tarp kuriø geràterpæ randa paukðèiø iðbarstytos sëklos(o pas mus monsteros auginamos vazonëliuose).Kosta Rikoje nuostabiosiosmonsteros yra epifitai, bet tik kol jaunos;kai jø orinës ðaknys pasiekia þemæ, augalasásiðaknija ir „þiauriai“ apraizgo savoðeimininkà. Monsterø þiedai panaðûsá kalijø, o lapai labai dideli (net 50 cm plokitameþurnalo numeryje). Bromelijos primenamaþus akvariumus, nes á jø vidøprilyja vandens, o jame gali ásiveisti ávairiausiømaþø gyvûnëliø (vabzdþiø, kirmëliø,sraigiø), ten gali apsilankyti varliø irnet nedideliø gyvaèiø. Ið viso Kosta Rikojeauga apie 2 tûkst. bromelijø rûðiø.EkoturizmasKosta Rika – viena pirmøjø pasaulioðaliø, kuri iðplëtojo ekoturizmà. Èia jau seniaisuprasta, kad egzotiðkø miðkø vertybë– ne vien mediena. Gamtos rezervataivilioja atvykëlius spalvingais lankstukaisir uþ trumpà apsilankymà renka ið turistømokesèius (apie 12–20 JAV doleriø). KurVietiniai gyventojai prekiauja bananaisKosta Rikos sostinë San Chosë (SanJosé, 350 tûkst. gyventojø) mumspasirodë labai neádomus ir netpavojingas miestasèio), ilgi lapkoèiai. Dalá vandens pertekliausmonsterø lapai paðalina „aðarodami“(laðeliø pavidalu), nes vandens pertekliøiðgarinti ir taip drëgname atogràþømiðke yra ne taip paprasta. Ádomu, kadmonsterø vaisiai valgomi, jie dar kartaisvadinami „meksikietiðka duona“. Geraisunokusiø vaisiø skonis gali priminti bananusar net ananasus, taèiau turi daugoksalo rûgðties, kuri, pasak kitø autoriø,dirgina burnà ir stemplæ, sukelia patinimà,net balso praradimà.Drëgnuosiuose Kosta Rikos atogràþømiðkuose auga ir dedeðviniø (Malvaceae)šeimos medis – tikrasis kapokmedis(Ceiba pentandra). Tai medis milþinas, kurisdaþnai iðkyla aukðèiau miðko lapijos,o ant jo stiebo auga ne tik samanos, betir paparèiai, ávairiausi epifitai, bromelijosbei orchidëjos. Kosta Rikoje orchidëjø yradaugiau nei tûkstantis rûðiø. Viena jø –Kosta Rikos nacionalinë gëlë (apie jà –bevaþiuotumëte (ypaè Santa Elenos beiMonteverdës apylinkëse), aptiksite daugybæpramogø – miðkuose árengti aukðtaikabantys tiltai, nuo kuriø turistai galiþavëtis egzotiniø miðkø groþiu. Jeigu esatedràsûs ir norite adrenalino antplûdþio– pasinaudokite lynais, kurie èia átemptiaukðtai, virð atogràþø miðko lapijos. Uþ45–70 doleriø mokestá, kabliu prisikabinæprie átempto lyno, jûs galite dideliu greièiupraèiuoþti virð medþiø virðûniø. Kai kuriøatrakcionø kompanijø skelbimuose teigiama,kad jø lynai, skirtingai nuo konkuruojanèiøkompanijø, yra saugûs (suprask– kitur nesaugûs...).Bûkite budrûs – kelionëje tykopavojaiKasmet keliautojai ið Amerikos, Europosir kitø ðaliø tiesiog plûste plûsta á KostaRikà pamatyti neregëtos ávairovës egzotinësgamtos, pasimëgauti ekstremaliøMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 39

pojûèiø sportu, pasidþiaugti neapsakomogroþio paplûdimiais bei amþina vasara. Taèiauuþtenka tik þvilgtelëti á JAV, D.Britanijosar Australijos oficialiuosius tinklalapiusir suvoki, kad Kosta Rikoje laukia ne vienlinksmybës. Interneto svetainëse teigiama,kad kasmet á ðià ðalá vien ið D. Britanijos irJAV atvyksta deðimtys tûkstanèiø turistø irtik (tik?) keli ðimtai jø bûna apiplëðti, pagrobti,nuþudyti arba dingæ be þinios. Kadrizika bûtø maþesnë, patariama nenuomotimaðinø ir nesinaudoti visuomeniniu transportu,iðskyrus vieðbuèiø ar turizmo kompanijøautobusus bei taksi. Taèiau prieðsësdami á taksi, jûs privalote ásitikinti, kadtaksi yra visiðkai legalus (jie Kosta Rikojevisada aiðkiai paþymëti ir raudonos spalvos).Maðinà turëtø jums iðkviesti vieðbuèioadministratorius, nepatariama „gaudyti“taksi tiesiog gatvëje. Taèiau dar ir to neuþtenka.Ásëdus reikia pasiþiûrëti, ar tikraitaksi vairuotojas panaðus á jo licencijojepriklijuotà nuotraukà, taip pat apsispræsti– jauèiate ðiam taksistui pasitikëjimà ar ne.Jei ne – tai geriau sëdëkite vieðbutyje.Vaikðèioti sostinës (San Jose) gatvëmisgalima tik dienà ir tik iðtaigingomis centrinëmisgatvëmis. Paskubësiu pasakyti –San Jose praktiðkai nëra ko veikti, miestasnei ádomus, nei saugus. Taèiau neimkitesu savimi fotoaparato, iðsipûtusiø piniginiø,jokiø papuoðalø ar net rankinio laikrodþio.Tegu bus matyti, kad jûsø kiðenëstuðèios, nieko neturite, o gatvëse neþioplinëkite,vaikðèiokite sparèiai, nuo kompanionøneatsilikite. Jeigu banditai jus nuþiûrëskaip potencialià aukà – apiplëðimoiðvengti nepavyks. Yra prigalvota visokiøgudrybiø, ið kuriø bene paprasèiausios irpopuliariausios – kaþkas „netyèia“ apipilsjus keèupu ar kava, kitas puls valyti ir atsipraðinëti,ir jûs net mirktelëti nespësite, kainet judrioje centro gatvëje pajusite á ðonàáremtà peilá ar pistoletà. O tada jûs jau grobikørankose. Tokiu atveju yra patariamanesiprieðinti ir atiduoti viskà, ko ið jûsø praðo.Niekada su savimi nesineðiokite dokumentø.Kad ir kur keliautumëte ðioje ðalyje– tiek sostinëje, tiek bet kurioje nuoðaliojevietovëje, su savimi turëkite tik dokumentøkopijas (vienà komplektà su savimi, kità paslëptàbagaþe arba pas jûsø kelionës kompanionus).Vos tik atvykus á ðalá, pasas irbilietai turi bûti palikti saugoti patikimø prabangiøvieðbuèiø seife, o paprastos, nepatvirtintospaso kopijos tikrai uþteks visiemstikslams, ne tik apsigyvenant vieðbuèiuose,bendraujant su policija, bet ir bankuosetvarkant piniginius reikalus. Taip daro visi,niekas Kosta Rikoje pasø nesineðioja.Kostarikieèiai orûs ir padorûs þmonës. Jietvirtina, kad atvykëliø plëðimais uþsiima gaujosið skurdesniø kraðtø: Nikaragvos, Panamosbei Kolumbijos.Kur graþiausi paplûdimiaiRamiojo vandenyno paplûdimiai vienigraþiausiø bûtent Kosta Rikoje. Daþnaijie neaprëpiami, nematyti nei galo, neipradþios, o be to, dalis jø – „laukiniai“ (beþmoniø). Kraðtovaizdis tikrai nepakartojamas,ypaè palei Osos pusiasalio vakarinæpakrantæ. Vaizdas tiesiog pakeri:smëlis èia pilkas arba juodas, o vëjo irbangø sukelti purslai tykðta aukðèiau galvø;visa tai karðtyje virsta rûku ir suteikiakraðtovaizdþiui daug romantizmo. Taèiaunepamirðkite, kad ðiems paplûdimiamskartkartëmis bûdingos ir bangos þudikës,kurios pagavusios þmogø nutempia á gelmes.Atsispirti joms neámanoma. Ðtai todël„turistiniø“ vietø pakelëse pastebimemums nematytø þenklø: „Dëmesio, bangosþudikës“ arba „Dëmesio, vaikai, beþdþionësir tinginiai“. Tinginiai – tai tokienepilnadanèiø bûriui priklausantys trumpauodegiaiþinduoliai. Jie labai lëti, beveiknejudëdami kabo medþiuose, bet,matyt, kartais gali pasirodyti ir ant plento– tad vairuotojai turi bûti atsargûs.Apie Kosta Rikos gyventojusKostarikieèiai save vadina ticos. Na, pirmiausiapripaþinkime – tai jokia tauta, tikvienos ðalies gyventojai, o istoriðkai þiûrint– „subëgëliai“ ið kitø kraðtø. Jie kalbaispanø kalba su savotiðku tico akcentu,daþnai savo kalboje vartodami maþybiniusþodelius su galûne „tico“. Pavyzdþiui, vietojeispaniðko þodþio momentito (minutëlë)kostarikieèiai sako momentico. Kitasypaè paplitæs posakis yra „pura vida“. Matyt,tai galima bûtø suprasti kaip „tikras arbagrynas gyvenimas“, taèiau ðá iðsireiðkimàvietiniai þmonës daþniausiai vartoja irkaip pasisveikinimà. Atokiau nuo sostinësnedaug kas kalba angliðkai (ar kokia kitakalba, iðskyrus tico). Gal tik išskyrus juodaodþius,iðeivius ið Jamaikos, kurie pirmumàteikia anglø kalbai. Ið viso ðalyje gyvenaapie 4 mln. gyventojø; dauguma jø(apie 94 proc.) yra maiðyti ispanø palikuonys.Juodaodþiø (afrokaribieèiø) yra apie3 proc., o èiabuviø gyventojø – indënø yralikæ tik apie 1 proc. (jie buvo þiauriai iðnaikintiarba iðmirë dël ispanø kolonizatoriøatveþtø ligø). Nors Kosta Rikos teritorijojeindënø gyvena 8 gentys, bet ðiø þmoniøpaprastai nepamatysite keliaudami po ðalá– jie gyvena atokiuose rajonuose, indënørezervatuose, kuriuose vietinë valdþia nepatarialankytis. Beje, ðviesesnës odoskostarikieèiai daþnai ne ypaè pagarbûsjuodaodþiams bei indënams. Tik visiðkaineseniai indënams buvo leista balsuoti rinkimuose.Kosta Rikoje prieglobstá rado irnemaþai kinø, taip pat legaliø ir nelegaliøimigrantø ið skurstanèiø kaimyniniø ðaliø,ypaè Nikaragvos, Panamos ir Kolumbijos.Kostarikieèiai sako, kad kaip tik ðiø ðaliøpilieèiai keliautojus Kosta Rikoje gali ne tikapiplëðti, bet ir pagrobti bei nuþudyti. Ðiuometu paslaugø ir turizmo sektorius teikiadidþiausiø uþsienio pajamø. Tradiciðkaisvarbiausios Kosta Rikos eksporto kultûros– bananai ir kavos pupelës – vis labiaupatiria nuosmuká. Mokslas mokyklojeyra nemokamas ir privalomas iki 15 m.amþiaus. Þmoniø raðtingumas siekia 95proc. Valstybiniai universitetai kasmet parengia18 tûkst. absolventø. Vaikø mirtingumas– pats maþiausias Centrinëje Amerikoje(tûkstanèiui vaikø tenka 13 mirèiøper metus). Vidutinis amþiaus vidurkis –pats didþiausias visoje Lotynø Amerikoje(77 m.). Taigi Kosta Rikos gyventojø pragyvenimolygis yra pats aukðèiausias CentrinëjeAmerikoje, o gyventojai labiausiaiiðsilavinæ lyginant su kitomis regiono ðalimis.Kostarikieèiai yra labai tvarkingi, savegerbiantys ir orûs þmonës. Ir vieno dalykojie tikrai nemëgsta – ginèø arba vaidø.Net jeigu jie mano visiðkai prieðingai –geriau nutylës, nei pradës ginèytis su svetimðaliu.Taika jiems svarbiausia vertybë.Skirtingai nuo aplinkiniø Centrinës Amerikoskraðtø, ðioje ðalyje niekada nebuvo karøar revoliucijø.Nacionaliniai Kosta Rikos gamtossimboliaiIð 893 Kosta Rikoje registruotø paukðèiø7 yra endeminës, t.y. tik ten aptinkamosrûðys, o 19 – labai retos, pasaulyjenykstanèios rûðys. Nacionalinis Kosta Rikospaukðtis – strazdas Turdus grayi, kurisyra paplitæs nuo Meksikos iki Kolumbijos.Kosta Rikos þmonës ne spalvingus paukðèius,o ðá rudà kuklø paukðtelá 1977 m. pripaþinomylimiausiu paukðèiu. Matyt, dël jonuostabios giesmës, kuri daþnai girdimalietingojo sezono pradþioje. Be to, strazdasdaþnai apsigyvena netoli pastatø, tad þmonëmsgerai þinomas ir mielas.Kosta Rikoje auga daugiau nei tûkstantisorchidëjø rûðiø. Viena jø – dvilapëkatlëja (Cattleya skinneri, vietine kalba darvadinama guaria morada) jau 1939 m. buvoáteisinta Kosta Rikos nacionaline gële.Anot kostarikieèiø, ði orchidëja neða sëkmæ,stiprina ðeimø vienybæ, taikà, suteikiavilèiø ateièiai. Pasak kostarikieèiø, ðiosorchidëjos þiedas yra toks gleþnas ir trapus,nes jame slypi visos mûsø viltys irsvajonës.Mano svajonë – aplankyti Kosta Rikàjau iðsipildë su kaupu. Kelioniø metu pavykone tik pamatyti nepakartojamà KostaRikos biologinæ ávairovæ, bet ir praturtintimokslà naujomis þiniomis apie iki ðiolneþinomas organizmø rûðis, kurias pavykoatrasti. Bet kiek dar ten neatrastø!?..Kosta Rika – tikrai nepakartojamas kraštas.40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Tarptautinio pripaþinimo sulaukæs choras „Ave Vita“ per netrumpàgyvavimo istorijà, pateisindamas savo pavadinimà, në akimirkànenustojo sveikinti gyvenimo. Vadovas docentas KastytisBarisas, chormeisteriai Saulius Liausa bei Rolandas Skirelis.„AveVilija ANDRULEVIÈIÛTËLaimëjimai kalba patys uþ save„Ave Vita“ – vienas stipriausiø, vienastituluoèiausiø ðalies aukðtøjø mokykløchorø.Jis yra 18 tarptautiniø konkursø laureatas.Praëjusiais metais kolektyvas iðÈekijos tarptautinio chorø festivalio parsiveþëaukso medalá. Olomouco miestevykusiame konkurse „Ave Vita“ surinko97 ið 100 galimø komisijos balø. Tà patágalima pasakyti ir apie tarptautiná chorøfestivalá, vykusá Jungtinëse Amerikos Valstijose,Aidaho mieste, kur choras sveèiavosipraëjusià vasarà. „Jauèiamës labaigerai ávertinti vien jau dël to, kad esamekvieèiami ten antrà kartà – organizatoriaipageidavo mus matyti ir 2010 m. vyksianèiamefestivalyje“, – dþiaugiasi kolektyvomeno vadovas.Choras „Ave Vita“ aplankë daugybæuþsienio ðaliø: skersai ir iðilgai apkeliavokone visà Europà, koncertavo Turkijoje,Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje ir daugelyjekitø ðaliø.Vita“ –choras, kuris niekadanenuilstatarptautiniuose konkursuose. Á kompozitoriøkreipiamës ir tada, kai reikia pagalbosispaniðkuose kraðtuose, mat jis – tøðaliø kalbos ir kultûros þinovas“, – sakoK.Barisas.„Labai reikðminga laikome draugystæsu profesoriumi Vytautu Miðkiniu. Mûsøiniciatyva pirmà kartà suskambëjo josukurta kantata „Creator Alme Siderum“,„Ave Vita“ Ispanijojedainuoti skatina kompozitorius kurti, na,o kompozitoriø kûryba, nauji veikalai skatinamus plësti savo repertuarà – taipvyksta nuolatinis tobulëjimo procesas“,– sako doc. K.Barisas.Gyvenimo bûdas: Ave Vita„Ave Vita“ it magnetas traukia dainingusstudentus, kurie tampa ne tik kolegomis,o ir draugais, nuolat bendrauja,kartu ðvenèia ðventes. Kolektyvà labaiLietuviðkos muzikos propaguotojaiPasak „Ave Vita“ meno vadovo K.Bariso,choras atlieka nemaþai uþsienio klasikø,tokiø kaip V.A.Mocartas, D.Falkas irkiti, kûriniø, taèiau svarbiausia – lietuviðkosmuzikos atlikimas, propagavimas,ypaè sveèiose šalyse. Choras nevengiabendradarbiauti su kitais studentø chorais,orkestrais, taip pat ir su lietuviø kompozitoriais.„Dþiaugiamës draugyste sukompozitoriumi Jonu Tamulioniu, jo kûrinys„Ave Marija“ turi didelá pasisekimàkurià atlikome su „Muzikos mëgëjø“ simfoniniuorkestru. Choras taip pat bendradarbiaujasu kompozitoriumi Donatu Zakaru,kuris aranþuoja kolektyvo kûrinius,atliekamus televizijos projekte „Lietuvosbalsai“, Vytautu Barkausku jaunesniuoju,specialiai chorui „Ave Vita“ paraðiusiutokio paties pavadinimo dainà.„Naujø kûriniø poreikis, mûsø norassuartina kasmetë kûrybinë vasaros stovykla.Pirmosios choro stovyklos vykdavoKretingoje, o dabar Vilniaus pedagoginiouniversiteto lakðtingalos ir vyturëliaivyksta á mielà maþà miestelá – Uþpalius.Èia jø laukia ne tik pramogos, þaidimai,ilgi bei smagûs paðnekesiai prielauþo, bet ir átemptas repeticijø grafikas,koncertai.„Ave Vita“ AmerikojeMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 41

GERIAUSIØJØÐEÐETASIðrinktame 2008metø Lietuvosuniversitetøsportininkødeðimtukedominavo VPU. Ádeðimtukà patekonet ðeði Universitetosportininkai.II vieta – Jevgenijus Ðuklinas (SSF, neakiv. sk. IV k.)(kanojø irklavimas). Europos jaunimo èempionas ir IIIvietos laimëtojas. Pasaulio studentø èempionatoaukso ir sidabro medaliø laimëtojas.IV vieta – Vilija Sereikaitë (SSF, neakiv. sk. III k.)(dviraèiø sportas). Pasaulio taurës varþybø nugalëtoja.Europos jaunimo èempionë. Pekino olimpinëseþaidynëse uþimta VI vieta.VI vieta – Valdemaras Venckaitis (SSF,neakiv. sk. V k.) (graikø – romënø imtynës).Pasaulio èempionato III vietos laimëtojas.Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta XIV vieta.VII vieta – Mindaugas Griðkonis (VPU baigë 2008 m. Ðiuometu studijuoja MRU) (akademinis irklavimas). Pasauliojaunimo (iki 23 metø) ir Europos viceèempionas bei Lietuvosèempionas. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VIII vieta.Prof. habil. dr. Povilas KAROBLISLietuvos olimpinës akademijosakademikas, Lietuvos olimpinësakademijos prezidentasVilniaus pedagoginio universiteto paveldas– garsiø sportininkø, treneriø darbas,uþrašytas knygoje „Vilniaus pedagoginiouniversiteto iškiliausi sportininkaiir treneriai“. Su nuostaba ir susijaudinænarpliojame seniai prabëgusiø dienø ávykius,susiduriame su tø ávykiø dalyviais –kûno kultûros dëstytojais, treneriais,mokslininkais, sportininkais, dar kartà akivaizdþiaipamatome, kokie atkaklûs,darbðtûs ir sumanûs jie buvo. Knygos idëjaspristato jos autorius.Vilniaus pedagoginio universiteto studentaiiðkovojo vienuolika olimpiniø auksomedaliø, tris sidabro ir šešis bronzos.Trys studentai buvo olimpiniø þaidyniø re-Gaiviø permainøkordininkai. Be olimpiniø medaliø, aštuoniolikaUniversiteto studentø iðkovojo pasaulioèempionø vardus, septyni buvo pasauliorekordininkai, dvidešimt vienas studentastapo pasaulio universiadø nugalëtoju.Retas Universitetas gali didþiuotisolimpiniø èempionø ðeima. Romo Ubartodisko skrydis Barselonos olimpiniamelaikasstadione buvo šventiška poezija, uþrašytadanguje. Tuomet giedojome Vardan tosLietuvos... ir didþiavomës Lietuvos garbeikylanèia trispalve.Knygoje iðryðkintos asmenybës,42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

V vieta – SimonaKrupeckaitë(SSF, neakiv. sk.IV k.) (dviraèiøsportas).Pasaulioèempionatodviejø sidabromedaliølaimëtoja. Pekinoolimpinëseþaidynëse uþimtaVIII vieta.VIII vieta –VytautasVaièikonis(SSF, neakiv.sk. II k.)(baidariøirklavimas).Europosèempionas.DaugkartinisLietuvosèempionas.áveikusios ne tik naujas sporto aukštumas,bet ir pasiþymëjusios unikaliais gebëjimais,elgesiu, atsakingumu, dvasingumu, patriotizmu,dorove. Ðiø sportininkø pavyzdysugdo pagarbà sportui, padeda suvokti laimëjimøir pralaimëjimø kainà. Universitetoauklëtiniø laimëjimais didþiavosi visa Lietuva.Jø pagrindinis tikslas buvo ir yra sportuojantstiprëti dvasiðkai, fiziðkai bei tautiðkaiir kartu sportinëmis pergalëmis garsintiTëvynæ Lietuvà. Sportininkø, treneriøminties upeliai neturi nubëgti giliai po þemeir amþiams iðnykti. Universiteto sportoistorija kaip vandenynas – niekad neuþðàla.Trenerio menas, sportininko talentas,treniruotës mokslas, kultûra, atlikto darbovertë – tai sportininko rengimo ðerdis. Treneristreniruotës technologijos sukûrimoraktà gauna paþindamas, lygindamas irávertindamas esamà padëtá, tobulindamasir paþindamas save, kurdamas ir apibendrindamasparengtumo prioritetus ir turiná.Mes dþiaugiamës, kai mûsø Universitetosportininkai tampa olimpiniais èempionais,pasaulio rekordininkais, bet nemaþiau dþiaugiamës, kai jie baigia Universitetà,ágyja specialybes, suranda savo vietàgyvenime.Tikimës, kad mûsø pateiktas Vilniauspedagoginio universiteto sportininkø irtreneriø istorijos „metraðtis“ bus raðomastoliau. Tai garbingas ir graþus mûsø Universitetogyvenimo laikotarpis, kuriuo mesgalime didþiuotis.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-05-07SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20095Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.5 (607) geguþëTurinysA.GAIÞUTIS Universitetas ir mokytojø rengimas ...... 2M.BARKAUSKAITË, B.BITINAS Mokytojørengimas: nukirpti ar prisiûti? ................................... 4R.GRIGAS Lietuviðkoji realybë .................................. 6D.M.STANÈIENË Gërio paradigma ugdymoraiðkoje ...................................................................... 8E.SAKADOLSKIENË Visuomenës iððûkiai irbesikeièiantis Europos mokytojø vaidmuo ............. 10V.PRUSKUS Finansø etika ...................................... 12A.VASILIAUSKIENË Monografija apiesocialinës katalikybës raiðkà Lietuvoje ................... 12J.LIPEIKIENË Informatikos studijø kokybëgerinama vykdant projektus ................................... 14J.A.KRIKÐTOPAITIS Scientia et historia skelbiasavo penkioliktàjá forumà ........................................ 16J.SKOMSKIS Iðausim margà ðokiø raðtà savoðirdyse ..................................................................... 18P.VASILJEVAS Ultragarsiniai keitikliai ir jønaudojimas ............................................................. 20R.VAIÐNORAS Jaunøjø darbai skystøjøkristalø laboratorijoje ............................................... 22E.MASIULIS, S.KRIVICKAS Kaip patogiaususisiekti? ............................................................... 24A.VILKELIENË Mocartas ir mokslas ....................... 26P.PIPINYS, A.RIMEIKA Fononais paskatintaskrûvininkø tuneliavimas .......................................... 27J.R.STONIS Permainø vëjai – mes vienigeriausiø Lietuvoje .................................................. 28N.CIBULSKAITË Matematikai ir skaièiai ................. 29J.ÞILIONIS Dialogo socialinës dimensijos .............. 30J.SKOMSKIS Svarbu þinoti, kad esi savoTëvynës vaikas........................................................ 32Þ.SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENË Gyvenimokokybæ lemia visuomenës vartojimo kultûra .......... 34G.GAIGALAS Nauji atomo teorijos tyrimai,skirti Lietuvos vardo tûkstantmeèiui ........................ 36Sveikiname ............................................................. 37J.R.STONIS Ten, kur auga lianos ir bangminiai ...... 37V.ANDRULEVIÈIÛTË „Ave Vita“ – choras,kuris niekada nenuilsta ........................................... 41P.KAROBLIS Gaiviø permainø vëjuose ................... 42Pirmajame þurnalo virðelyje panaudotaEgidijaus BARAUSKO ir Jono Rimanto STONIO nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 43

Vilniaus pedagoginis universitetasVilniaus pedagoginio universiteto leidykla per 2008 m. iðleidodaugiau nei 213 moksliniø leidiniø. „Moksliniø monografijø“serijoje pasirodë per 30 leidiniø. Toliau sëkmingai leidþiami„Moksliniø straipsniø rinkiniai“. Pasirodë „Lietuvos RespublikosI–III (1922–1927) ir IV (1936–1940) Seimø nariø biografinisþodynas“, išleistas Adolfo Šapokos „Raštø“ 2 t. Jau yra ir„Vilniaus istorijos metrašèio“ 1 t. Daugelis iðkiliøjø leidiniøsulaukë iðkilmingø sutiktuviø tradicinëje knygø mugëje beiMokslø akademijoje, kai kurie eksponuoti irpasaulinëje Frankfurto mugëje.44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt