(Nr.41) Gruodis - lamtec

2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) Gruodis2009 M. RUGSėJO 30 D. VILNIUJE VYKO TARPTAUTINė KONFERENCIJA“IŠŠūKIS LIETUVOS ENERGETIKAI: ŠVAISTYTI GALIMYBES ARPASINAUDOTI EUROPOS SąJUNGOS PATIRTIMI?“P L A ČIA U S K A IT Y KI T E 3 P SL .

ÐILUMINË TECHNIKAUAB „Alfa Laval“ SIA filialasLvovo g. 25LT-09320 VilniusTel. (8 5) 215 0092UAB „Anykðèiø ðiluma“Vairuotojø g. 11LT-29107 AnykðèiaiTel. (8 381) 59 165UAB„Axis Technologies“Kulautuvos g. 45ALT-47190 KaunasTel. (8 37) 42 45 14UAB „Birðtono ðiluma“B. Sruogos g. 23LT-59209 BirðtonasTel. (8 319) 65 801UAB „E energija“Jogailos g. 4LT-01116 VilniusTel. (8 5) 268 5989UAB „Elektrënøkomunalinis ûkis“Elektrinës g. 8LT-26108 ElektrënaiTel. (8 528) 58 081UAB „Fortum Heat Lietuva“Ulonø g. 2,LT-08240 Vilnius,Tel. (8 5) 243 0043UAB „Forum Joniðkioenergija“Baþnyèios g. 4LT-84139 JoniðkisTel. (8 426) 53 488UAB „Forum Ðvenèioniøenergija“Vilniaus g. 16ALT-18123 ÐvenèionysTel. (8 387) 51 593UAB „Gandras energoefektas“Veteranø g. 5LT-31114 VisaginasTel. (8 386) 70 424UAB „Komunalinių paslaugųcentras“Kauno g. 17, BabtaiLT-54334 Kauno r.Tel. (8 37) 43 05 83UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 239 54302LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐASUAB „Ignalinos ðilumostinklai“Vasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8 386) 52 701UAB „Izobara“Linø g. 44LT-20173 UkmergëTel. (8 340) 60 040AB „Jonavos ðilumos tinklai“Klaipëdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8 349) 52 189UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“J. Basanavièiaus g. 42LT-56135 KaiðiadorysTel. (8 346) 51 139AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50UAB „Lazdijø ðiluma“Gëlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8 318) 51 839Lietuvos techninës izoliacijosámoniø asociacijaRinguvos g. 65ALT-45245 KaunasTel. (8 37) 34 04 48UAB „Litesko“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7500UAB LOGSTORRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8 37) 40 94 40UAB „Maþeikiø ðilumostinklai“Montuotojø g. 10LT-89101 MaþeikiaiTel. (8 443) 98 171UAB „Molëtø ðiluma“Mechanizatoriø g. 7LT-33114 MolëtaiTel. (8 383) 51 962UAB „NepriklausomosEnergijos Paslaugos“Taikos pr. 149LT-52119 KaunasTel. (8 37) 47 40 02UAB „Pakruojo ðiluma“Saulëtekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8 421) 61 139AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25UAB „Plungës ðilumostinklai“V. Maèernio g. 19LT-90142 PlungëTel. (8 448) 72 077UAB „Radviliðkio ðiluma“Þironø g. 3LT-82143 RadviliðkisTel. (8 422) 60 872UAB „Raseiniø ðilumostinklai“Pieninës g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8 428) 51 951UAB „Ðakiø ðilumos tinklai“Gimnazijos g. 22/2LT-71116 ÐakiaiTel. (8 345) 60 585AB „Ðiauliø energija“Pramonës pr. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00UAB „Ðilalës ðilumos tinklai“Maironio g. 20BLT-75137 ÐilalëTel. (8 449) 74 491UAB „Ðilutës ðilumos tinklai“Klaipëdos g. 6ALT-99116 ÐilutëTel. (8 441) 62 144UAB „Ðirvintø ðiluma“Vilniaus g. 49LT-19118 ÐirvintosTel. (8 382) 51 831UAB „Tauragës ðilumostinklai“Paberþiø g. 16LT-72324 TauragëTel. (8 446) 62 860UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 210 5770UAB „Energetikoslinijos“Gedimino pr. 47LT-44242 KaunasTel. (8 37) 40 70 61UAB „Enerstena“Raktaþoliø g. 21,LT-52181 KaunasTel. (8 37) 37 32 31UAB „Genys“Lazdijø g. 20,LT-46393 KaunasTel. (8 37) 39 14 53UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 5) 237 5233AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50VðÁ Technikos prieþiûrostarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8 5) 213 1330UAB „Utenos ðilumos tinklai“Pramonës pr. 11LT-28216 UtenaTel. (8 389) 63 641UAB „Varënos ðiluma“J. Basanavièiaus g. 56LT-65210 VarënaTel. (8 310) 31 029LIETUVOS ÐILUMINËSTECHNIKOS INÞIN-IERIØ ASOCIACIJOSKOLEKTYVINIØ NARIØSÀRAÐASAB „Lietuvos dujos“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 5) 261 6925Lietuvos energetikosinstitutasBreslaujos g. 3LT-44403 KaunasTel. (8 37) 40 18 05AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-44242 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00Ðildymo ir vëdinimokatedraVilniaus Gedimino technikosuniversitetasSaulëtekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8 5) 276 4453Ðilumos ir atomo energetikoskatedraKauno technologijosuniversitetasDonelaièio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8 37) 30 04 45UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7199AB „Vilniaus ðilumos tinklai“V. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8 5) 210 74302009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAtarptautInĖJe konFerenCIJoJe –ypatIngas dĖmesys atlIekų degInImuISpauda apie konferenciją / žurnalas „VALSTYBė“ 2009 m. lapkritis Nr. 11 (31)LIETUVOJE ŠILUMOS GAMYBA IŠ ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ ŽENGIA PIRMUOSIUS ŽINGSNIUS, OJĖGAINIŲ, SKIRTŲ ENERGIJAI IŠ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ GAMINTI, LAUKIAMA SU SIAUBU AKYSE. KITOKIA PATIRTIMIDALIJASI PAŽANGIOS EUROPOS VALSTYBĖS, KURIŲ ENERGETIKOS SEKTORIAUS ATSTOVAI LANKĖSI VILNIUJEĮVYKUSIOJE TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE „IŠŠŪKIS LIETUVOS ENERGETIKAI: ŠVAISTYTI GALIMYBES ARPASINAUDOTI EUROPOS SĄJUNGOS PATIRTIMI?“MAŽINA SąVARTYNųTERITORIJASAnot Vokietijos šilumos ir elektrosasocia cijos AGFW generalinio direktoriausWernerio R. Lutscho (1 pav.), Vokietija pastaruojumetu aktyviai investuoja į jėgaines,kuriose energija gaminama iš komunaliniųatliekų. Nuo 2005 m. iki šiandien energijosgamybai sunaudojamų atliekų kiekį ši šalispadidino 12,5 mln. tonų per metus. Šiuometu Vokietijoje veikia daugiau kaip 67 kogeneracinėsjėgainės, šilumos ir elektrosgamybai kasmet sunaudojančios daugiaukaip 18 mln. tonų komunalinių atliekų.1 pav. Vokietijos šilumos ir elektros asociacijos AGFW generalinio direktoriaus Werner R. Lutsch„Šis žingsnis leido ne tik sumažintiaplinką teršiančių sąvartynų skaičių, bet irpapildomai sukurti 15 tūkst. naujų darbo vietų“,– teigė W. R. Lutschas. Anot jo, Vokietijanuolat siekia mažinti sąvartynų teritorijas –artimiausiu metu šios šalies šiukšlynuoseketinama uždrausti laidoti neišrūšiuotaskomunalines atliekas.„Iki 2020 m. esame numatę kelis strateginiustikslus, susijusius su atsinaujinančiosenergijos šaltinių naudojimo plėtra. Planuojameiki 25 proc. padidinti kogeneracinėseelektrinėse gaminamos elektros energijosdalį (2 pav.) ir 40 proc. sumažinti planetaipražūtingą anglies dvideginio emisiją“, –savo pranešime pabrėžė W. R. Lutschas.SIūLO APSILANKYTI JėGAINėSE„Komunalinės atliekos priskiriamos atsinaujinančiosenergijos ištekliams, todėl jųnaudojimas šilumos ir elektros gamybai plačiaitaikomas visose Europos Sąjungos (ES)valstybėse senbuvėse. Atliekų naudojimasenergijos gamybai daugeliu atžvilgių geresnisnei jų kaupimas sąvartynuose“, – teigė2 pav. Elektros energijos dalis pagaminta kogeneracinėse jėgainėse VokietijojeTarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo,centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šiluminėsbei elektros energijos gamybos asociacijos„Euroheat & Power“ viceprezidentasLauersenas Birgeris (3 pav.).Anot jo, šiuo metu Europoje veikia daugiaukaip 430 kogeneracinių jėgainių, gaminančiųdidelį kiekį energijos, centralizuotaistinklais tiekiamos vartotojams. ES direktyva,reglamentuojanti atliekų naudojimą energijosgamybai, užtikrina griežtą aplinkosaugosreikalavimų laikymąsi.„Geriausias būdas atsikratyti niekuone pagrįstos komunalinių atliekų jėgainiųbaimės – nuvykti į šiuo metu veikiančiasjėgaines, gaminančias energiją iš komunaliniųatliekų, Kopenhagoje, Malmėje, Vienoje, Stokholme,Paryžiuje ar Osle ir įsitikinti jų naudašiems miestams bei jų gyventojams“, – sakėL. Birgeris.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 3

ÐILUMINË TECHNIKA3 pav. Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektrosenergijos gamybos asociacijos „Euroheat & Power“ viceprezidentas Lauersen Birger4 pav. Europos Komisijos Energetikos ir transportodirektorato koordinatorius4UŽKIRSTI KELIą TARŠAIPasak prof. Samuele Furfari (4 pav.),Europos Komisijos Energetikos ir transportodirektorato koordinatoriaus, pagrindinis būdasmažinti teršalus, susidarančius atliekomspūvant sąvartynuose, – naudingas atliekųšalinimas jėgainėse. „Komunalinių atliekųpritaikymą energijos gamybai laikome ypačprasminga priemone kovojant su šiltnamioefektą sukeliančiomis dujomis“, – teigėS. Furfari.Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijosprezidento Vytauto Stasiūno, pradėjus šilumągaminti komunalinių atliekų jėgainėje Vilniuje,ne tik būtų sumažinta tarša, kurią šiuo metuskleidžia termofikacinė elektrinė. Jėgainėje,naudojančioje komunalines atliekas, būtųgalima pagaminti apie 10 proc. šiluminėsenergijos, kurios reikia sostinei, o vasarątokios jėgainės gaminamos energijos Vilniuivisiškai pakaktų.„Paradoksalu, kad energijos gamybai ikišiol naudojame brangų importuojamą iškastinįkurą, o vertingam ir ne tokiam taršiam kurui –komunalinėms atliekoms – leidžiame supūtisąvartynuose“, – sakė V. Stasiūnas.Anot jo, Vilniuje pastačius moderniąjėgainę, komunalinių atliekų kiekį šaliessąvar tynuose galima būtų sumažinti ikipenkių kartų. Per metus jėgainėje įmanomanaudingai utilizuoti iki 250 tūkst. tonų komunaliniųatliekų, kurios šiandien laidojamossąvartynuose.EFEKTYVIAU VARTOTI ENERGIJąPasak S. Furfari, pagrindiniai ES energetikospolitikos tikslai 2020 m. simboliš kaisusieti su data ir paremti skaičiumi 20.Planuojama 20 proc. padidinti energijosgamybos dalį, tenkančią atsinaujinančiosenergijos ištekliams, 20 proc. sumažintišiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekįir 20 proc. padidinti energijos vartojimoefek tyvumą.„Betikslis šiluminės energijos švaistymaskelia didžiulį susirūpinimą visose ES šalyse,o ypač – naujosiose. Europoje iš viso turimeapie 190 mln. namų – tai pats plačiausiaslaukas energijai ir jai skiriamoms išlaidomstaupyti (5 pav.)“, – teigė S. Furfari. Pasakjo, švaistymo mastas sunkiai aprėpiamas,o energijos suvartojimo rodikliai senuose irnaujuose ar renovuotuose pastatuose galiskirtis net iki septynių kartų. Neefektyviaišilumą vartojančiuose namuose 1 kv. mšildyti gali prireikti net 200 kWh per sezoną,o moderniuose namuose – vos 30–50 kilovatvalandžių.„Akivaizdu, kad šilumos švaistymomažinimu visų pirma reikia susirūpinti namųsavininkams – pradėti reikia nuo namų.Švaistymo problema ypač aktuali Lietuvai,kurioje tik 2 proc. pasenusių daugiabučiųiš dalies renovuoti, o visiškai atnaujinti voskeli pavieniai daugiabučiai. Renovacija –pagrindinė išeitis, galinti sumažinti energijossuvartojimą ir šildymo išlaidas“, – įsitikinęsS. Furfari.BūTINA UŽTIKRINTI PLėTRąKonferencijos svečiai daug dėmesioskyrė ir atsinaujinančios energijos ištekliųnaudojimo plėtrai, planuojamai visose ES šalyse.Nors Lietuvoje biokuras dukart pigesnisuž gamtines dujas, šiandien iš vietinio kuropagaminama vos 18 proc. centralizuotaitiekiamos šiluminės energijos (6 pav.).5 pav. Gyvenamųjų namų modernizavimas gyventojamsleidžia ženkliai sumažinti išlaidas už namošildymą6 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos pagamintos išvietinio biokuro palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAPavyzdžiu Lietuvos energetikos ūkiui galėtųtapti Švedija, kurioje iš atsinaujinančiosenergijos šaltinių pagaminama net 80 proc.šilumos (5 pav.). „Tokios šalys kaip Danija arŠvedija iki 2050 m. numato iš viso atsisakytiiškastinio kuro šilumos gamybai (7 pav.).Tokias pat galimybes turi ir Lietuva – josgamtinės sąlygos panašios į Skandinavijosšalių“, – teigė L. Birgeris.Biokuro rinkos kūrimosi pradžią Švedijojelėmė nestabili politinė padėtis naftą išgaunančiosešalyse. 1973 ir 1979 m. tai sukėlėnaftos krizę. „Pagrindiniu motyvu pereiti prieatsinaujinančios energijos išteklių tapo šiluminėsenergijos gamybai naudojamo iškastiniokuro apmokestinimas 1979 metais. Didesnimokesčiai buvo taikomi naftos produktams,mažesni – angliai ir gamtinėms dujoms“, –apie Švedijos patirtį pasakojo šios šalies šilumostiekėjų asociacijos energetikos politikosvadovas Erikas Larssonas (8 pav.).7 pav. Danijos centralizuoto šilumos tiekimo kuro struktūra (Šaltinis – Heat Plan Denmark)KURIA NAUJAS DARBO VIETASAnot Europos biomasės asociacijos AE-BIOM prezidento Heinzo Kopetzo (10 pav.),biokuro rinkos plėtra veikia kaip nepamainomasekonomikos stiprinimo ramstis kaimovietovėse. „Kiekviena investicija į biokurorinkos plėtrą ne tik švarina orą, bet ir kurianaujas darbo vietas, o tai ypač aktualu ES šaliųregionuose. 1 mln. eurų dydžio investicijaį biokuro rinkos plėtrą sukuria nuo 20 iki30 naujų darbo vietų“, – sakė H. Kopetzas.8 pav. Švedijos šalies šilumos tiekėjų asociacijosvadovas energetikos politikai Erik LarssonAnot jo, surinkti mokesčiai buvo skirtijėgainių, kurios šilumai ir elektros gamybainaudoja atsinaujinančios energijos išteklius,plėtrai. „1991 m. papildomai įvedus angliesdvideginio mokestį, gerokai išaugo ir anglieskuro mokestis. Apmokestinus energijos gamybainaudojamą iškastinį kurą, naftos produktusir anglį keisti biokuru tapo finansiškainaudinga (9 pav.)“, – sakė E. Larssonas.Didinant biokuro naudojimą, naujosdarbo vietos kuriamos biokuro rinkimo,transportavimo, gamybos, naujų katiliniųstatybos, priežiūros ir daugelyje kitų sektorių.„Gyventojams atsiranda papildomų galimybiųįsidarbinti, be to, nebereikia importuoti iškastiniokuro. Tai reiškia, kad pinigai nepaliekakaimo ir panaudojami šalies viduje. Toks posūkissustiprina kiekvienos „žalios“ vietovėsekonomiką ir užtikrina aukštesnį gyvenimolygį“, – teigė AEBIOM prezidentas.Anot jo, svarbiausia žinia pinigus skaičiuojantiemsžmonėms – biokuras kur kas pigesnisuž iškastinį kurą. Biokuro plėtra taip pat leidžiaužtikrinti energijos tiekimo patikimumą, nepriklausytinuo išorinių iškastinio kuro tiekėjų. Beto, atsinaujinančios energijos ištekliai taip patsėkmingai gali būti taikomi tiek stambiuoseūkiuose ar centralizuoto šildymo sistemose,tiek mažuose, privačiuose namuose.„Jei per penkerius metus Lietuva energijosgamybos dalį, tenkančią iš biokurogaminamai šiluminei energijai, nuo dabartinių18 proc. padidintų iki 50 proc., iš viso būtųsukurta 13 tūkst. naujų darbo vietų“, – skaičiavoH. Kopetzas.9 pav. Švedijos centralizuoto šilumos tiekimo energijosišteklių struktūra10 pav. Europos biomasės asociacijos AEBIOM prezidentasHeinz Kopetz2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 5

ÐILUMINË TECHNIKARugsėjo 30 d. Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija „Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes arpasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi?“ sulaukė daugiau kaip 600 dalyvių, tarp jų – ir vadovaujančių EuroposSąjungos bei Lietuvos energetikos pareigūnų, Lietuvos politikos, energetikos ir vartotojų atstovų.Pirmąją tokio masto energetikos konferenciją surengė Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas.Tarptautinės konferencijosIššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi?REZOLIUCIJA2009 m. rugsėjo 30 d., VilniusMes, konferencijos dalyviai ir svečiai, atsižvelgdami į Europos Sąjungos politikos tikslus2020 metams – 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį, 20 proc. padidintiatsinaujinančių išteklių dalį, 20 proc. dinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrintienergijos tiekimo saugumą – konstatuojame, kad:Lietuvai būtina didinti energijos balanso dalį, tenkančią atsinaujinantiems ištekliams, irsumažinti priklausomybę nuo monopolinio iškastinio importuojamo kuro tiekimo;Lietuvoje yra dideli, tačiau dar menkai panaudojami šie atsinaujinančios energijosištekliai: biomasė, komunalinės Atliekos ir vėjo energija;būtina diversifikuoti energijos tiekimą, užtikrinant valstybės energetinį saugumą;būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą visose energetikos srityse, daugiausiadėmesio skiriant daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimui.Konferencijos dalyviai ragina Lietuvos valstybines institucijas:Lietuvos šilumos ūkyje:pašalinti visas biurokratines kliūtis, trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančiosenergijos išteklius, ir didinti energetinę nepriklausomybę nuo importuojamo iškastiniokuro, taip pat pagerinti importo ir eksporto balansą bei sukurti papildomų darbo vietų;šilumos gamybą iš atsinaujinančios energijos išteklių iki 2015 m. padidinti iki 70 proc., 2020 m. –iki 85 procentų.Lietuvos elektros ūkyje:sujungti elektros tinklus su Skandinavija ir Lenkija, prisijungti prie UCTE sinchroniniamdarbui;tęsti UCTE sistemai pritaikytos Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimą;elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančios energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidintiiki 15 procentų.Lietuvos transporto sektoriuje:iki 2012 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų 10 proc. visų sunaudojamų degalų;įgyvendinti bandomąjį projektą antros kartos biodegalams gaminti.Aktyvinti visuomenės švietimą apie energetiką, atsinaujinančios energijos ištekliųpanaudojimą ir energijos taupymą.Inicijuoti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl naujos energetikos strategi jos(politikos).Konferencijos dalyvių varduRymantas Juozaitis,Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas62009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAIššūkis mūsų energetikai: naudotisES patirtimi ar toliau švaistyti resursus?Aloyzas UrbonasPokalbis su Lie tu vos šilumos tiekėjųaso cia cijos prezidentu Vytautu STA­SIŪNU– Visuose Lietuvos miestuose ir daugelyjegyvenviečių įdiegtos centralizuotošilumos tiekimo sistemos, – teigia mūsųpašnekovas. – Tose vietose, kur centralizuotasšilumos tiekimas (CŠT) ekonomiškainepasiteisina, naudojamas individualusšildymo būdas. Šiuo metu mūsų šalyje CŠTir individualus šildymas sudaro maždaugpo 50 %. Toks santykis išlaikomas daugelyjemūsų kaimyninių šalių, kuriose klimatosąlygos panašios kaip Lietuvoje ir kuriosešildymo sezonas trunka taip pat 6–7 mėn.per metus.Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos(LŠTA) prezidentas pateikia gausybę faktų,skaičių ir argumentų, kurie liudija, jog šilumosūkis yra viena svarbiausių Lietuvosenergetikos šakų. Šilumos ūkis – ypačveržliai besivystanti energetikos sritis, pernepriklausomybės laikotarpį įdiegusi daugmokslo ir technikos naujovių bei toliaueinanti technikos pažangos keliu. Tačiaune kiekvienas pilietis ar įstaigos vadovas,nuolat besinaudojantis centralizuoto šilumostiekimo teikiamais patogumais, turi laiko arnoro pasidomėti, kokios sudėtingos vidinėspertvarkos nuolat vyksta CŠT sistemoje irkiek tai kainuoja. Darbas vartotojo labui.Taip trumpai galima apibūdinti LŠTA ir jojesusibūrusių įmonių pastangas. Nuolat diegtipažangiausių Europos šalių įgyvendintas beipraktikoje patikrintas naujoves. Kuo greičiauplėsti vietinio kuro panaudojimo galimybes:modernizuoti šilumos tiekimo tinklus beiįrangą.Tačiau bene svarbiausia – pagaliauišsiugdyti šeimininko jausmą. Apšiltinti, sandarinti,renovuoti senos statybos namus –vienas aktualiausių šios dienos uždavinių.Šiluma, už kurią tenka vis brangiau mokėti,neturėtų kaipmat išsisklaidyti dėl menkossienų termoizoliacijos, išklypusių durų irnesandarių langų.Taip jau įprasta, kad priekaištai dėldidelių kainų pirmiausia adresuojami šilumostiekėjams. Neretai pasigirsta raginimųir patarimų atsijungti nuo centralizuotošilumos tiekimo. Ar, Jūsų nuomone, būtųpigiau ir patogiau, jei daugiabučiame namekiekvienas įsirengtume savą šildymą?Tokie absurdiški teiginiai gali atsirasti tikdėl informacijos stokos. Kaltinant šilumostiekėjus, užmirštama pirmoji ir svarbiausioji„smulkmena“. Tai šilumos gamybai naudojamaskuras ir jo kaina. Antra – racionaluspagamintos šilumos naudojimas, t. y. mokėjimaspatenkinti visus savo poreikiussunaudojant nepalyginamai mažiau šilumos.O raginimus atsijungti nuo CŠT sistemoslaikyčiau žmonių klaidinimu, dezinformacija.Juk, svarstant pagal tokią logiką, beliktų grįžtiį akmens amžių ir kiekvienam kūrenti laužąprie savo olos. Ar žinote, kodėl centralizuotošilumos tiekimo sistema, atsiradusi veik priešpusantro šimt mečio, laikoma pažangiausia,patogiausia žmogui ir, žinoma, perspektyviausia?Atsakius į šį klausimą, taps daraiškiau, kodėl Lietuva ir Europos Sąjungaskiria milijardus mūsų šalies šilumos ūkiomodernizavimui, nuolatiniam tobulinimui.Tikslas – pasiekti, kad šilumos kaina pagaliautaptų prieinama, palankesnė kiekvienamvartotojui. Tačiau svarbiausias siekimas –Lietuvos energetinė nepriklausomybė, kuritaps įmanoma tiktai panaudojant vidausrezervus, kurie kol kas, deja, lengvabūdiškaišvaistomi.Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yraparuošusi ir ne kar tą pateikusi LietuvosRespublikos Vyriausybei, suinteresuotomsžinyboms labai konkrečius pasiūlymus, kaipišbristi iš dabar susiklostančių nepalankiųaplinkybių. Kadangi nesulaukta tinkamosreakcijos, šia proga žurnalo puslapiuosenorėtume svarbiausius dalykus dar sykįpriminti ir pakartoti.Redakcija dėkoja Jums už suteiktąinformaciją. Vis dėlto, prieš kalbant apiedienos aktualijas, norėtume bent prabėgomisišgirsti Jūsų vertinimus dėl CŠTprivalumų. Taip pat prašytume apibūdinti,kokį šilumos ūkį Lietuva paveldėjo iš netolimospraeities ir kokie pokyčiai įvyko pernepriklausomybės laikotarpį.Pateiksiu keletą datų ir įvykių, kurie lėmėCŠT sistemos plėtrą iki mūsų dienų. 1876 m.pradėjo veikti pirmoji rajoninio centralizuotošildymo tiekimo sistema Niujorke. 1893 m.pirmoji kombinuotos šilumos ir elektrosenergijos gamybos elektrinė sukonstruotaHamburge. 1900 m. Vokietijoje, Drezdenomieste, pradėjo veikti pirmoji centralizuotaitiekiamos šilumos sistema. Naujovė labaisparčiai plito, pasiekdama vis kitas šalis.XX a. CŠT atsirado Vengrijoje, Olandijoje,Sovietų Sąjungoje, Danijoje, Prancūzijoje,Šveicarijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje irkitose šalyse. 1954 m. Europoje įsikūrė Tarptautinėcentralizuoto šilumos tiekimo, centralizuotošaldymo ir kombinuotos šilumos irelektros energijos gamybos asociacija. Josšiandieninis tikslas – visokeriopai skatinticentralizuoto šilumos tiekimo, centralizuotošaldymo ir kogeneracijos plėtrą EuroposSąjungos šalyse.Kokie buvo CŠT sistemos įdiegimoLietuvoje pirmieji žingsniai?Pradžia laikoma 1947 m. birželio 7 d.,kai Kaune iš Petrašiūnų šiluminės elektrinėsbuvo pradėtas tiekti garas popieriausfabrikui. Po metų naujai paklotomis šiluminėmistrasomis pradėjo cirkuliuoti karštasvanduo gyvenamųjų namų, esančių Tunelio(dabar K. Baršausko) gatvėje, šildymui.1949–1955 m. pradeda veikti pirmosios CŠTsistemos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose,Panevėžyje. Vėlesniais metais centralizuotasšilumos tiekimas Lietuvoje buvo labaisparčiai plėtojamas ir pasiekė mažesniusmiestus, miestelius, gyvenvietes. Vamzdynaiir trasos, nešančios šilumą į naujai pastatytusmiestų mikrorajonus, tapo įprasta kasdieninegyventojų buities dalimi. Jaunesniųjų kartųatstovai net neįsivaizduoja, kad galėjo būti kitaip:rūkstantys kaminai, nemalonus smalkių2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 7

ÐILUMINË TECHNIKAkvapas ir suodžių nugultos palangės... CŠTsistema, kurią dabar turime ir toliau plečiamebei tobuliname – didelis ir neįkainojamasvalstybės, visų krašto žmonių turtas.Kokiais skaičiais apibūdintumėte Lietuvosšilumos ūkio sistemą?Kaip jau minėjau, tai plačiai išvystytasistema, aprūpinanti šiluma ne tik miestus,visus rajonų centrus, bet ir mažesnes gyvenvietes.Jei elektros tinklas yra vientisas,tai krašto šilumos ūkis susideda iš 375 šiuometu veikiančių vietinių šilumos tiekimo sistemų.Kiekviena turi savą po žeme išraizgytąvamzdyną.8Koks jų bendras ilgis?Ištiesus į vieną liniją, gautume 2 500 kmilgio trasą. Tačiau neužmirškime, kad vienuvamzdžiu tiekiamas karštas termofikacinisvanduo, o kitu lygiagrečiai grįžta atvėsęs.Vadinasi, ir mūsų įsivaizduojamos trasosilgis padvigubėja iki 5 000 km. Yra darvienas sutartinis matas. Kadangi vamzdynųskersmuo įvairiose sistemos vietose labaiskiriasi (nuo 50 mm iki 1 m), įvestas sąlyginis100 mm skersmens vamzdžio ma tavimas.Taip skaičiuojant, Lietuvoje bū tų 8 330 km požeminiųšilumos tiekimo vamzdynų (1 pav.).1 pav. Požeminių šilumos tiekimo vamzdynaiIr dar truputis aritmetikos. Vamzdyno1 m svoris yra apie 13 kg. Vadinasi, požeme paklota apie 113 tūkst. tonų vamzdynųmetalo.Tai įspūdingi skaičiai. Tačiau juk ne metalosvoris apibūdina tikrąją turto, priklausančiokrašto šilumos ūkiui, vertę ir prasmę? Antravertus, vamzdynus ėda korozija, jie nėrailga amžiai...Pirmiausia dėl korozijos. Inžinieriai jausurado būdų apsaugoti metalą nuo betkokio išorinio ar vidaus poveikio ir tuo būduprailginti vamzdynų darbo laiką iki sunkiai įsivaizduojamosribos. Surasta medžiaga, kuripanaikina vandens agresyvumą bei sukuriasavotišką ilgaamžę plėvelę, padengiančiąmetalo paviršių. Mokslininkai pateikė naująizoliacinę medžiagą, apsaugančią vamzdynusnuo bet kokių išorės veiksnių. Vakarietiškostechnologijos sėkmingai taikomos daugelyješalių. Jomis naudojamės ir mes, ypač taisatvejais, kai tiesiamos naujos trasos arbaatnaujinami, modernizuojami senieji tinklai,paveldėti iš sovietinių laikų.Tačiau jūs klausėte apie centralizuotošilumos tiekimo vertę, jos didžiulius privalumus.Trumpai atsakius, tai švarūs miestaibe smalkių kvapų ir gausybės dūmijančiųkaminų.Tai neįkainojamas patogumas gyventojui,įmonei ar įstaigai, besinaudojančiai centralizuotošilumos tiekimo paslaugomis.Jeigu ne kainos...Apie tai dar kalbėsime, ir tai bus svarbiausiamūsų pokalbio dalis, didžiausia šiandienosir rytdienos aktualija. Tačiau norėčiaudar pridurti apie CŠT privalumus, vertinantjuos ir gyventojo, ir visos valstybės mastu.Visų pirma, naudojant centralizuotą šilumostiekimą, visiškai pašalinamas gaisrų pavojusdėl šildymo sistemų. O to negalima pasakytiapie kitus šildymo būdus, kai daugiabučiamename ar kitoje patalpoje naudojamas betkoks kuras. Kūrenti dujomis reikia ypačatsargiai, nes dėl netinkamo eksploatavimojos sukelia ne tik gaisrus, bet ir išsprogdinapastatus. Net ir elektrinis šildymas taip patkelia potencialaus gaisro pavojų.Kokie dar CŠT privalumai?Gyventojams netenka rūpintis kuru,eksploatuoti šildymo priemonių. Dėl toišvengiama patalpų taršos, neužimamas naudingaspatalpų plotas, mažesnės kapitalinėsinvesticijos į patalpų šildymo įrangą.Matyt, dėl čia minėtų ir kitų privalumųgyventojai ir yra pagrindiniai CŠT sistemostiekiamų paslaugų vartotojai?Taip. Tokia praktika nusistovėjo ir pasmus ir, žinoma, pirmiausia kitose šalyse.Pavyzdžiui, 2007 m. Lietuvos gyventojaisuvartojo 72 % pateiktos šilumos ir buvošildoma per 63 % viso miestuose esamogyvenamojo ploto. Tačiau kai kurių kitų šaliųrodikliai šioje srityje yra aukštesni. Sakysim,Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Belgijoje,Vokietijoje, Olandijoje centralizuotai šildomaapie 90 % viso miestuose esamo gyvenamojoploto. Žinoma, šie duomenys nėra absoliučiaitikslūs, kadangi gyvenamųjų namųgrupės, esančios priemiesčiuose, statistikossuvestinėse atskirai neįvardijamos.Minėjote, kad centralizuotas šilumostiekimas turi dar didesnę svarbą, žvelgiantį jį valstybiniu požiūriu. Kokie esminiaiprivalumai?Termofikacinėse elektrinėse, gaminantšilumą ir elektrą kar tu, daug efektyviaupanaudojamas kuras. Tai svarbus svertas,turįs didelės teigiamos įtakos valstybės ūkiui.Yra galimybė naudoti biokurą, komunalinesatliekas ar kitą vietinį kurą. Gauname dvigubąnaudą: nepalyginamai pigesnis kuras (biokurokaina yra dvigubai žemesnė nei importuojamoiškastinio kuro (gamtinių dujų ar naftosproduktų ir kt.) ir švaresnė aplinka. Dar vienasprivalumas: galima panaudoti geoterminę irpramoninių procesų atliekinę šilumą. Be to,pastatuose nereikia skirti ploto katilinėms.Centralizuotai gaminamos šilumos šaltiniųteršalus daug lengviau kontroliuoti nei išindividualių šilumos šaltinių. Juos galimaefektyviai pašalinti iš degimo produktų.Centralizuoto šilumos tiekimo sistemosyra pakankamai lanksčios ir todėl galimanesunkiai keisti jų režimus atsižvelgiant įbesikeičiančius aplinkos faktorius, kraštoekonominę situaciją ir iškilusius naujus ūkioporeikius.Jūsų pateikti argumentai apie itinefektyvų CŠT sistemų veikimą užsieniošalyse ir kai kuriuos mūsiškių šilumininkųpasiekimus įtikina, jog tvarkingas šilumosūkis yra tarsi veidrodis, patvirtinąsvalstybės mokėjimą šeimininkauti beipanaudoti šioje energetikos srityje visusgalimus vidaus resursus. Tačiau mūsųkrašto padėtis kelia piliečiams labai daugklausimų ir abejonių. Visų pirmiausiašilumos kainos, kartais pakylančios ikikatastrofiškų aukštumų. Nedaug paguodžiaketinimai per 2009– 2010 m. šildymo sezonąšiek tiek sumažinti kainas. Vartotojasnegali nenujausti, jog palengvėjimas,susijęs su importuojamų gamtinių dujųkainos kritimu, tėra laikinas reiškinys, one esminis kuro problemos sprendimas.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKA2 pav. 2008 m. kuro sąnaudų struktūra Lietuvoje irŠvedijojeNepalyginamai mažiau nei kitose šalysemūsuose naudojami vietiniai resursai,t. y. biokuras, komunalinės atliekos, alternatyvūsenergijos šaltiniai. Nesibaigia kalbosapie gyvenamųjų namų apšiltinimo naudą,tačiau per porą dešimčių metų beveik niekonenuveikta. Tiesa, dabartinė LietuvosRespublikos Vyriausybė garsiai prabiloapie visa apimančią renovavimo programą,tačiau kokie bus konkretūs veiksmai?Štai svarbiausia pokalbio tema! Klausimai,apie kuriuos užsiminėte, mums yradaugelį kartų girdėti. Į juos atsakinėjomekiekviena proga, iš įvairiausių tribūnų, peržiniasklaidos priemones ir susitikimuosesu gyventojais. Paskelbta daug publikacijų,analizuojančių dabartinę ypač problematiškąmūsų energetikos padėtį. Ir jeigu eiliniampiliečiui atleistina, kad neįsigilina į priežastis,tai valdžios institucijų pareigūnams taiskamba kaip labai rimtas priekaištas. Ištikrųjų dabartinės nepalankios aplinkybėsneatsirado staiga. Jos brendo metų metaisir dešimtmečiais, tačiau valdantieji, besikeičiantyskas ketverius metus, nesiėmėryžtingų veiksmų.Kas trukdė: visiškas ūkinis neįžvalgumasar, kaip įprasta sakyti, politinės va liosstoka?Visko būta. Nenoras galvoti apie piliečiųporeikius. Neleistinas delsimas, svarbiausiųdarbų atidėliojimas rytdienai ir visiškaspasitenkinimas tuo, ką sukūrė dabar jaunueinanti karta.Pateiksiu tokį pavyzdį. Kadangi mūsųenergetikos pramonė buvo valdoma išMaskvos, tai ir šilumos ūkio sistemos buvoįrengtos pagal planinės, komandinės ekonomikosreikalavimus. Ir nors centralizuotasšilumos tiekimas, kaip jau minėjau, laikomaspažangiausiu pasaulyje metodu, tačiau įrenginiai,statyti pagal tarybinių laikų projektus,mūsų dabartinėmis sąlygomis tapo ir mažiaupatikimi, ir neefektyvūs.Ar tai dėl šilumos nuostolių, atsirandančiųpasenusiose trasose, pakeliui nuošilumos gamintojo iki vartotojo?Tai jokiu būdu nėra svarbiausia priežastis.Tuo labiau, kad dabar turime priemonių beitaikome naujas technologijas, užtikrinančiasvamzdynų ekonomiškumą ir patikimumą.Esmė glūdi kitur. Būtina atnaujinti įrangą,pakeičiant ją šiuolaikine. Mat visų katilinių,skir tų vandens šildymui, įranga buvo (irdaugeliu atvejų kol kas pasilieka) pritaikytaiškastiniam kurui. Tai mazutas arba kiti naftosproduktai, akmens anglys, gam ti nės dujos.Kol mūsų valstybė vis dar tūpčiojo vietoje,Europos Sąjungos šalys, kurių klimatinės sąlygosdaugiau ar mažiau panašios į mūsiškes(Vokietija, Šveicarija, Olandija, Skandinavijosšalys ir kt.), iš esmės pertvarkė savo šiluminėsenergijos šaltinius. Užuot naudojusios brangųir nuolat brangstantį importinį kurą, pavyzdžiui,gamtines dujas, tinkamas trąšų ir kitų vertingųproduktų gamybai, jos ėmė šilumos gamybaivis daugiau naudoti biokurą (medienosatliekos, šiaudai, energetinės plantacijos,daugiametės žolės), komunalines atliekas,pramonės įmonių atliekinę šilumą bei kitusvietinius atsinaujinančius energijos išteklius.Ką rodo minėtų ir kitų šalių pertvarkytišilumos ūkio veiklos rezultatai?Palyginimui pateiksiu kai kuriuos skaičiusapie kuro sąnaudų struktūrą šilumos gamybaiLietuvoje ir Švedijoje 2008 metais. Švedijojevietinis kuras šilumai gaminti (biokuras,komunalinės atliekos, durpės ir kt.) sudarėbeveik 80 %. Gamtinėms dujoms teko vos3 % bendroje kuro sąnaudų struktūroje. Lietuvoje– atvirkščias vaizdas. Šilumai gaminti2008 m. sunaudota net 77,0 % (!) gamtiniųdujų, o biokuro dalis sudarė vos 17,7 %.Kokia atsinaujinančių energijos ištekliųdalis bendrame kuro balanse?Per pastaruosius trejus metus biokurokatilų padaugėjo beveik dvigubai. Daugiausiajų pastatyta būtent šilumos tiekimo įmonėse.2005 m. veikė 200 biokuro katilų, kuriųbendra instaliuota galia sudarė apie 420 MW,o šiuo metu Lietuvoje veikia 210 biokuro katilinių,yra 360 katilų, kurių bendra instaliuotagalia pasiekė 610 MW. Kasmet didėja atsinaujinančiųenergijos šaltinių panaudojimas.Tačiau jis yra per lėtas, ypač atsižvelgiantį dabar tinį ir būsimąjį energetikos ūkiosunkmetį. 1997– 2008 m. atsinaujinančiųenergijos šaltinių panaudojimas bendramekuro balanse šilumos gamybai nuo 1,2 %išaugo iki 17,7 %.3 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame kuro balanse šilumos gamybaiLietuvoje tai yra žingsnis į priekį. Tačiauvertinant nepanaudotas galimybes arba tiesiogšvaistomus vidaus resursus matome,kas prarasta: potencinės galimybės leistųmums šiemet ženkliai pagerinti kuro balansąir pasiekti, kad biokuro dalis jame sudarytų~70 %, t. y. labai panašiai kaip Švedijoje.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 9

ÐILUMINË TECHNIKAPalyginimui pasakysiu, kad Danijoje –pagal dydį panašioje kaip ir mūsų šalis –kasmet šilumos ūkyje panaudojama apie2,5 mln. tonų komunalinių atliekų.4 pav. Gamtinių dujų kainų (su transportavimu ir galios mokesčiu) kitimas Lietuvoje (Lt/1000 m³)Lietuvoje komunalines atliekas, kuriosnueina perniek, skaičiuojame milijonais tonų.Tiksliai nustatyta, jog tona komunalinių atliekųprilygsta apie 200 litrų naftos kuro (naftosekvivalento), paprasta aritmetika: tinkamaipanaudoję šilumos gamybai 1,3 mln. tonųkomunalinių atliekų (perskaičiavus į naftosekvivalentą) gautume 260 tūkst. tonų naftosekvivalento produktų, t. y. trečdalį mūsųporeikių.Pats laikas palyginti importuojamo irvietinio kuro kainas.Štai kokia vidutinės šilumos kainos dinamika:2006 m. – 119,7 Lt/MWh; 2007 m. –138 Lt/MWh; 2008 m. – 177,2 Lt/MWh.Turiu pridurti, kad visais minėtais atvejaisdėl tam tikros painiavos kainų politikoješilumos tiekimo įmonės buvo priverstosdirbti nuostolingai, kadangi šilumos gamybossavikaina kasmet gerokai viršydavo nustatytąpardavimo kainą.Viena svarbiausių priežasčių – alternatyviųšaltinių nepanaudojimas?Žinoma. 2005 m. importuojamų dujųkaina (su transportavimu ir galios mokesčiu)sudarė 351 Lt už 1000 m 3 ir atrodė visiemspalanki bei priimtina. Tačiau gamtinių dujųtiekėjai kasmet vis didino kainą, kuri 2008 m.spalio mėnesį pasiekė apogėjų: po 1 690 Ltuž 1 000 m 3 . Tų pačių metų lapkritį ir gruodįkainos po truputį mažėjo.Tačiau tikėtis ilgalaikio pagerėjimo irlaukti kitų malonės neverta. Pakanka priminti,kad vien tik per 2007 metus Lietuvasumokėjo Rusijai už dujas apie 3,6 mlrd. Lt.43 % nupirktų dujų panaudota šilumos irelektros gamybai, 43 % mineralinių trąšųgamybai, likusioji dalis – gyvenamajam irpramonės sektoriams, smulkiajai prekybai,žemės ūkiui.Vadinasi, išeitis – savų resursų panaudojimas,namų apšiltinimas, didesnisvalstybės dėmesys šilumos ūkiui, jo europietiškaspertvarkymas?10Taip. Lietuvoje yra sėkmingai veikiančiųšilumos tiekimo įmonių, kuriose didžioji šilumosdalis pagaminama naudojant biokurą.Pavyzdžiui, UAB „Ignalinos šilumos tinklai“(100 %), UAB „Lazdijų šiluma“ (99,9 %),UAB „Molėtų šiluma“ (98,6 %), UAB „Širvintųšiluma“ (92 %), UAB „Varėnos šiluma“(91,5 %). Minėtose ir kitose įmonėse, naudojančiosebiokurą, ženkliai mažesnės šilumostiekimo bendrovėms nustatytos (gamybos,perdavimo ir pardavimo) kainos. Jos svyruojatarp 18, 32 ct („Molėtų šiluma“) iki 24,51 ctuž kWh be PVM („Širvintų šiluma“).Ir priešingas pavyzdys. Tose šilumostiekimo įmonėse, kur didžiausia šilumosdalis pagaminama naudojant gamtinesdujas, atitinkamai gamybos, perdavimo irpardavimo kainos didesnės. Tarp įmonių,kurių bendrame kuro balanse gamtinėsdujos sudaro didžiausią dalį, yra AB „Jonavosšilumos tinklai“ (99,5 %), AB „Šiauliųenergija“ (98,8 %), UAB „Pakruojo šiluma“(97,2 %), UAB „Radviliškio šiluma“ (92,4 %),UAB „Fortum Joniškio energija“ (90 %). Pastarosiosįmonės gamybos, perdavimo ir pardavimošilumos kaina siekia 29,44 ct/ kWhbe PVM.Pateiktieji skaičiai be komentarų parodo,kokia turi būti mūsų šilumos ūkio ateitis irperspektyva. Kaip ir kitos šalys, turime kuosparčiau pereiti prie vietinių atsinaujinančiųenergijos šaltinių. Lietuvoje svarbiausiaskuras šilumos ūkyje gali ir turi būti biokuras,komunalinės atliekos ir kt. vietinis kuras.Yra puikiai veikiančios, gyvenimo patikrintostechnologijos, leidžiančios tinkamai paruoštibei naudoti miško kirtimo atliekas, šiaudus,komunalines atliekas. Deja, komunalinėsatliekos kol kas be jokios sąžinės graužatiesvežamos į sąvartynus. Jos baigia užpildyti ESlėšomis įrengtą, tiek daug diskusijų sukėlusįKazokiškių sąvartyną.Lietuva turi savo įsipareigojimus EuroposSąjungai, – tęsia pašnekovas. – Tarp jų numatyta,kad vos 10 % komunalinių atliekų,kurios netinka kurui, būtų vežamos į sąvartynus.Pas mus, deja, kol kas išmetamosvisos atliekos.Europoje šiuo metu veikia per 430 kogeneraciniųjėgainių, gaminančių šilumą irelektrą, kurios kūrena komunalines atliekas.Per metus miestų šildymui ir elektros energijosgamybai sukūrenama apie 65,0 mln.tonų atliekų.Prieš metus Lietuvos šilumos tiekėjųasociacija, įkurta 1998-aisiais, paminėjopirmąjį savo veiklos dešimtmetį. Šiuo metuasociacijoje yra 41 narys: 31 šilumos tiekimoįmonė, gaminanti ir tiekianti apie 99 %tinklais perduodamos šilumos, ir 10 įmonių,veikiančių šilumos ūkio sektoriuje.Nors LŠTA prezidentas labiau linkęssvarstyti aktualiausias problemas nei skaičiuotinuveiktus darbus, vis dėlto verta bentprabėgomis apibūdinti kai kuriuos šilumossektoriuje įgyvendintus projektus, iš esmėskeičiančius, modernizuojančius krašto šilumosūkį. Likviduoti grupiniai šilumos punktaigyvenamuosiuose namuose ir kituose pastatuose,įgyvendinta šilumos pagaminimo irpatiekimo į tinklą apskaita, padedanti tiksliainustatyti, kiek šilumos patiekta vartotojui irkokie nuostoliai tinkluose; kai kuriuose šilumosgamybos šaltiniuose įrengti (ir toliaubus įrenginėjami) katilai, pritaikyti naudotibiokurą; įrengti ir įrengiami kondensaciniaiekonomaizeriai katiluose, padedantys taupytišilumą; per 18 nepriklausomybės metųpastatyta arba modernizuota 13 kogeneraciniųjėgainių, iš kurių stambiausios – II Vilniauselektrinėje, AB „Panevėžio energija“,2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAkai kuriuose UAB „Litesko“ filialuose: Alytuje,Marijampolėje; naujų šiluminių trasų tiesimasir senų atnaujinimas; esamų katilų degikliųkeitimas naujais. Tikslas – mažinti aplinkostaršą, didinti įrenginių ekonomiškumą.Tai tik dalis darbų ir projektų, kurieįgyvendinami krašto šilumos ūkyje. LŠTAglaudžiai bendradarbiauja su Europos šaliųgiminingomis asociacijomis, dalyvauja irtarptautiniuose projektuose. Asociacija daugelįkartų kreipėsi į šalies valdžios institucijassu konkrečiais pasiūlymais bei raginimaisdaugiau investuoti į šilumos taupymą iralternatyvią energetiką. Krašto Vyriausybėnuolat buvo informuojama dėl padėtiesšilumos ūkyje, dėl didėjančių centralizuotaitiekiamos šilumos kainų, artėjančios kritinėssituacijos Lietuvos energetikos sistemoje irkitais aktualiais klausimais.LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas,kalbėdamas apie dabar esamą padėtį ir kliūtisšilumos ūkio plėtrai, lakoniškai apibendrinaprioritetus, kuriuos mums suteikia biokuronaudojimas šilumos ir elektros energijosgamybai. Visų pirma – tai energetinissaugumas. Taip prisidedama prie EuroposSąjungos bei Lietuvos energetikos strateginiųtikslų mažinti šalies priklausomybęnuo importuojamo iškastinio kuro, užtikrintijo tiekimo patikimumą. Antra – ekonominėnauda. Taupomi šalies finansiniai ištekliai,kadangi biokuro kaina yra dukart mažesnėnei iškastinio, o pinigai pasilieka valstybėje.Mokesčiai (ypač pelno) irgi liks savivaldybiųir valstybės biudžetuose. Socialinė nauda –kuriamos naujos darbo vietos, didinamasgyventojų užimtumas, skatinama naujainfrastruktūra biokuro gamybos ir ruošimosrityje. Tai miškų valymas, nederlingų žemiųpanaudojimas biokurui auginti ir kiti darbai.Ekologinis saugumas. Deginant biokurą, įaplinką praktiškai neišmetama sieros dioksido,sunkiųjų metalų, angliavandenilių. Sumažinusiškastinio kuro kiekį, Lietuvoje ženkliaipagerėtų eksporto-importo santykio rodikliai.Ir pagaliau biokuro naudojimas šilumos irelektros energijos gamybai labai pagerintųLietuvos regioninį vystymąsi. Masinė biokurogamybos plėtra leistų atsigauti bei tolygiaivystytis visiems Lietuvos regionams.Verta priminti apie LŠTA prezidentopatir tį, sukauptą per mokslo ir darbodešimtmečius. Toji patirtis ypač unikali irvertinga, nes padeda šiandien, kai reikiaspręsti sudėtingas šilumos ūkio ir visas Lietuvosenergetikos problemas. Sprendžiantšiuos klausimus, asociacija ir jos vadovasvisuomet turi vertingų idėjų bei moka jasįgyvendinti.1972–1977 m. Kauno energetikos remontoįmonės turbinų gamybos meistras,vyresnysis meistras, gamybos vadovas.1977–1983 m. Vilniaus II elektrinės katilų-turbinųcecho viršininko pavaduotojas,1983– 1991 m. – Vilniaus III elektrinėska tilų- tur binų cecho viršininkas.1991– 1993 m. – Vilniaus elektrinės technikosdirektoriaus pavaduotojas, 1993– 1999 m. –direktorius, 1999– 2000 m. – Vilniausšilumos tinklų generalinis direk torius,nuo 2000-ųjų – LŠTA pre zidentas. VytautasStasiūnas nuolat skaito pranešimusenergetikos, šilumos tiekimo temomis respublikinėseir tarptautinėse konferencijose,seminaruose.5 pav. Áprastas sàvartyno vaizdas Lietuvoje2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 11

ÐILUMINË TECHNIKAmerų paktas Ir tarptautInIsproJektas „energy21“dr. Feliksas zinevičiusVšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros direktorius2008 metais Europos Komisija pateikė šalims narėms ES klimatokaitos ir energetikos priemonių paketą, kurio pagrindiniai tikslai:šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimas, atsinaujinančiosenergijos panaudojimo didinimas, energijos naudojimo efektyvumodidinimas.Europos Komisija, suprasdama, kad anksčiau paminėti valstybėmsiškelti tikslai yra vykdomi vietose, ir norėdama aktyvuotiprocesą, pasistengė įtraukti į jį savivaldybes ir inicijavo Merų paktopasirašymą Briuselyje (2009 02 10).Į Europos Komisijos kvietimą atsiliepė 14 Lietuvos savivaldybių:Kauno ir Panevėžio miestų, Akmenės, Anykščių, Joniškio, Marijampolės,Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Trakų, Utenos,Vilkaviškio rajonų. Pasirašydami paktą merai (o kartu ir savivaldybiųtarybos) prisiėmė ir šiuos įsipareigojimus:• vadovautis tikslais, nustatytais ES 2020 metams, sumažintiCO 2emisijas savo teritorijoje mažiausiai 20 procentų;• vienų metų laikotarpyje, atsižvelgiant į anksčiau paminėtądatą, pateikti Darnios energetikos veiksmų planą (su baziniu emisijųįvertinimu (aprašymu), atskleidžiantį, kaip bus pasiekti tikslai;• vertinimo, kontrolės ir patvirtinimo tikslais mažiausiai kartą perdvejus metus pateikti įgyvendinimo ataskaitą, palydinčią vertinimuipateikiamą veiksmų planą;• organizuoti energetikos dienas ir miesto pakto dienas,kooperuojantis su Europos Komisija ir kitais rėmėjais, leidžiantmiestiečiams pajusti tiesioginę galimybių ir pranašumų naudą, kuriąsiūlo pažangus energijos vartojimas, ir reguliariai informuoti vietinęžiniasklaidą apie laimėjimus vykdant veiksmų planą;• dalyvauti ar prisidėti prie metinės ES merų konferencijos,skirtos darnios energetikos Europai.Savivaldybės atsargiai ir atsakingai vertino savo galimybes,pavyzdžiui, susitiko su Europos energetikos apdovanojimo forumodalyviais Kauno rotušėje (2008 10 27), kur aptarė energetikos ūkioįvertinimo metodus; dalyvavo 2008 m. lapkričio 20–21 d. Helsinkyje(Suomija) surengtame EK renginyje, skirtameMerų paktą pasirašysiančių savivaldybių projektųfinansavimo galimybėms aptarti.Kauno savivaldybė pakvietė Kauno regioninęenergetikos agentūrą (KREA) koordinuoti pasirengimoprocesą. KREA pagal „Energy21“ metodiką išanalizavoesamą situaciją miesto energetikos sektoriuje, pateikėdiskusijų stalams apsvarstyti temas:a) energetikos sektoriaus mieste planavimas ir plėtra;b) savivaldybei priklausančių ir gyvenamųjų pastatų aprūpinimasšiluma;c) elektros energijos suvartojimas visuomeniniams tikslams;121 pav. Merų pakto pasirašymo ceremonijad) atsinaujinančios energijos šaltinių integracijos į miesto energetikosūkį;e) mobilumas.Gautas galutines išvadas ir rekomendacijas KREA pateikė2008 m. gruodžio 24 d. įvykusiam Kauno savivaldybės kolegijosposėdžiui. Diskusijose aktyviai dalyvavo energetikos įmonių ir visuomenėsatstovai, savivaldybės darbuotojai, mokslo institucijų irasociacijų, taip pat žiniasklaidos atstovai.2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės taryba suteikėmerui Andriui Kupčinskui mandatą pasirašyti Merų paktą.2009 m. vasario 10 d. iškilmingoje aplinkoje tūkstančio dalyviųakivaizdoje ant Europos Parlamento podiumo Merų paktą pasirašė7 Lietuvos savivaldybių merai: Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas,Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas,Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, Anykščiųrajono meras Sigutis Obelevičius, Šilutės rajono merasVirgilijus Pozingis, Šilalės rajono meras Albinas Ežerskis,Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas.Ši iniciatyva apima 80 milijonų ES gyventojų irsutaupys 8 milijardus eurų, skirtų energetikai.Lietuvos merų delegacijos koordinatoriumi Briuselyje buvo Lietuvossavivaldybių asociacijos atstovas Briuselyje dr. Povilas Kuprys,o Lietuvos savivaldybių išvyką koordinavo VšĮ Kauno regioninėenergetikos agentūra.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAparama aB „panevĖŽIo energIJa“šIlumos ūkIuI modernIZuotIDaiva Paulauskienė,AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudaiLietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkioministerija pasirašė dvi Europos Sąjungosparamos sutartis su AB „Panevėžio energija“,įgyvendinančia energetinius projektus.Modernizavimo projektams skirta paramasudaro iki 13 mln. litų. Paramos lėšomisbus modernizuojama Panevėžio rajoninė katilinė(RK-1) ir Zarasų rajoninė katilinė (RK).Katilinių modernizavimo projektams skirtaparama iš ES Sanglaudos fondo pagal Lietuvos2007–2013 metų Europos Sąjungosstruktūrinės paramos panaudojimo strategijąir Sanglaudos skatinimo veiksmų programospriemonę „Atsinaujinančių energijos ištekliųpanaudojimas energijos gamybai“.Bendra projektų ver tė sudarys apie26 mln. litų. Likusią sumą, reikalingą projektamsįgyvendinti, investuos AB „Panevėžioenergija“.Kaip teigia AB „Panevėžio energija“generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas,išanalizavusi pagrindines prielaidas, lemiančiasbūtinybę ieškoti alternatyvių energijos1 pav. AB „Panevėžio energija“ iš paukščio skrydžiošaltinių, kurie kompensuotų importuojamųenergijos šaltinių – gamtinių dujų, mazuto –kainų augimą, bendrovė nusprendė modernizuotiPanevėžio katilinę, sudarant sąlygaskeisti naudojamą kurą į biokurą ir taip sumažintibendrovės gamybos sąnaudas. Modernizuojantkatilinę, vietoj seno garo katilo buspastatyti du nauji 16 MW galios garo katilai,4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris,įrengta dengta biokuro išpylimo ir sandėliavimoaikštelė bei kita reikalinga infrastruktūra.Pastačius naujus katilus katilinėje, sumažėsmazuto, gamtinių dujų poreikis, taip pat įaplinką išmetamų teršalų kiekis.Bendra projekto investicijų suma sudarysapie 19 mln. litų. Panevėžio RK-1 moder-nizavimo projekto įgyvendinimui skiriamaiki 9,5 mln. litų ES paramos. Projektas busvykdomas 2010–2012 metais.Zarasų RK modernizavimas – tai tarpusavyjesusijusių gamybos procesui technologiškaibūtinų įrenginių ir statinių kompleksoįdiegimas. Modernizuojant Zarasų RK buspastatytas naujas 4 MW galios vandens šildymokatilas ir 1,3 MW galios kondensacinisekonomaizeris, naudojamas kuras mazutaspakeistas į biokurą. Įgyvendinus projektą buspasiekti du pagrindiniai tikslai – padidintasenergijos gamybos efektyvumas naudojantatsinaujinančius energijos išteklius ir sumažintažala aplinkai.Šį projektą planuojama įgy vendinti2010– 2011 me tais. Į Zarasų katilinės modernizavimąketinama investuoti apie 7 mln. litų,iš jų iki 3,5 mln. litų sudarys ES Sanglaudosfondo parama.AB „Panevėžio energija“ – regioninė šilumosgamybos ir tiekimo įmonė Lietuvoje.Jos veiklos zona – Panevėžio, Kėdainių,Rokiškio, Zarasų, Kupiškio, Pasvalio miestaiir rajonai.Garbingas apdovanojimasiš prezidentës rankøLR Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojoLietuvos prekybos pramonės ir amatųrūmų narius, tarp jų – AB „Panevėžio energija“generalinį direktorių Vytautą Šidlauską.Lapkričio 24 d. Lietuvos RespublikosPre zidentūroje vyko Lietuvos prekybos,pra monės ir amatų rūmų asociacijos apdovanojimųiškilminga ceremonija, kurios metuįteikti „Darbo žvaigždės“ bei 2009-ųjų metų„Lietuvos eksporto prizo“, „Sėkmės žingsnio“ir „Lietuvos metų verslininkės/ vadovės“apdovanojimai.Už sėkmingą verslo plėtrą, investicijas irnaujų technologijų diegimą bei reikšmingąindėlį plėtojant Lietuvos energetiką „Darbožvaigždė“ įteikta AB „Panevėžio energija“generaliniam direktoriui Vytautui Šidlauskui.„Darbo žvaigždės“ apdovanojimas pirmąkar tą buvo įsteigtas 1939 metais. Tai –aukščiausias Lietuvos prekybos, pramonėsir amatų rūmų apdovanojimas. „Darbožvaigždė“ turėjo valstybės ordino statusą,juo už darbą Lietuvos ūkio gerovei buvopagerbiami labiausiai pasižymėję verslininkaibei tarnautojai. Rūmų teikimu Ordiną skirdavoFinansų ministras, o jį teikdavo Respublikosprezidentas. Kol nėra galimybių suteikti apdovanojimuiordino statusą, jis vadinamastiesiog „Darbo žvaigžde“.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 13

ÐILUMINË TECHNIKAlIetuvos šIlumos tIekĖJų asoCIaCIJos preZIdentasvytautas stasIūnas pamInĖJo 60 m. JuBIlIeJųProf. Vytautas Martinaitis,Doc. Juozas GudzinskasLietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui, inžinieriuienergetikui Vytautui Stasiūnui šiemet sukako 60 metų. Vytautas visąsavo ilgametę darbinę veiklą paskyrė Lietuvos energetikai. Gimė jis1949 m. lapkričio 1 d. Raseinių rajono Meiliškių kaime. Kaip ir daugumašios kartos specialistų inžinierių vilniečių,kilęs jis iš kaimo, o išsilavinimą įgijo Kaune.Mokėsi Kauno profesinėje technikos mokykloje,Kauno vakarinėje vidurinėje mokykloje,1967–1972 m. studijavo Kauno politechnikosinstituto Mechanikos fakultete, Šiluminės energetikoskatedroje.Energetinės gamybinės patirties pradmenysirgi įgyti Kaune. 1972–1977 m. VytautasStasiūnas buvo Kauno energetikos remontoįmonės turbinų gamybos meistras, vyr. meistras,turbinų remonto vadovas. 1977 m. jo veiklojeprasidėjo vilnietiškas etapas. Daugiatautis Vilniusiš vidurio Lietuvos kilusiam dar trisdešimtiesnesulaukusiam vadovui paliko daug dabar taipįdomiai pasakojamų įspūdžių. Iki 1983-ųjų buvoVilniaus 2-osios elektrinės katilų turbinų cechoviršininko pavaduotoju, o 1983–1991 m. – Vilniaus3-iosios elektrinės katilų turbinų cecho viršininku. Šiluminiųelektrinių veikimo, priežiūros, remonto klausimais tobulinosi kvalifikacijoskėlimo kursuose Maskvoje, Leningrade, Kijeve ir Novosibirske.Pirmieji dvidešimt profesionalios veiklos metų praėjo dirbant sušiluminės energetikos jautriausiu, atsakingiausiu įrenginiu, jos „širdimi“– turbina. Tų turbinų buvo daug. Daug susidurta su įvairausamžiaus žmonėmis – pavaldiniais ir vadovais. Matyt, iš čia daugtos atsakomybės, pareigingumo, punktualumo, atidumo, įžvalgumo.Žinoma, gražių žmogiškų jo bruožų, mokymosi, pažinimo troškulio,atsakingumo ištakų reikia ieškoti tėviškėje, giminėje, šeimoje. Nuoširdi,o kai reikėjo – ir kvalifikuota Vytauto žmonos Birutės, Vilniausprekybos ir verslo mokyklos direktorės, pedagoginė pagalba buvoir yra jam visokeriopa parama.Kar tu su Lietuva svarbias permainas pajuto ir Vytautas.1991– 1993 m. jis dirbo Vilniaus elektrinės technikos direktoriauspavaduotoju, o 1993–1999 m. – jos direktoriumi; 1999–2000 m. –Vilniaus šilumos tinklų generaliniu direktoriumi. Tuo metu spėjosusipažinti su Danijos, Švedijos, Suomijos, JAV energetikų patirtimi.Tai – įvairiomis permainomis ir naujovėmis pasižymėjęs laikotarpis.Profesinė inžinieriaus veikla išsiplėtė į kur kas daugiau bendražmogiškų,vadybinių gebėjimų, brandžių visuomeniškų ir politinių pažiūrųreikalaujančią veiklą. Sugebėjimas įveikti šiuos iššūkius atkreipėvisos Lietuvos tuo metu kiek sutrikusių šilumininkų dėmesį į VytautąStasiūną. Jam buvo patikėtos jų viltys harmonizuoti išsklidusias pastangas,idėjas, iniciatyvas, parodyti visuomenei ir valdžiai šilumos14tiekimo ateitį, perspektyvumą, naudą, apginti profesinį prestižą, atstovautiLietuvos šilumininkams visos Europos energetinėje veikloje.Nuo 2000-ųjų Vytautas Stasiūnas išrinktas Lietuvos šilumos tiekėjųasociacijos prezidentu. Šią veiklą jis pradėjo ieškodamas, kviesdamas,burdamas profesionalus gamybininkus,mokslininkus, teisininkus, vartotojus, politikus,bendraminčius ir oponentus. Nuo pirmųjų dienųaktyviai propaguoja centralizuoto šilumos tiekimoplėtrą. Nuolat skaito pranešimus energetikos,šilumos tiekimo temomis respublikinėseir tarptautinėse konferencijose, seminaruose.Ir daro, ir kalba tik tai, ką gerai supranta ir kuoyra įsitikinęs. Dažnas radijo ir televizijos laidųdalyvis. Fundamentaliu darbu šioje srityje, didžiuliuasmeniniu indėliu reiktų laikyti šilumosūkio įstatymo rengimą, tobulinimą, kitų šilumosūkio teisės aktų sisteminimą.Vytautas Stasiūnas yra ir Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Pastatų energetikoskatedroje rengiamų energetikos bakalaurųkvalifikacijos suteikimo komisijos pirmininkas.Jo klausimai, patarimai ginant baigiamuosiusdarbus, palinkėjimai, sveikinimai įteikiant diplomus kupini profesinėspatirties, nuoširdaus rūpesčio šilumininkų gretas papildančiaisjaunais specialistais.Nors formaliai pagal pareigas jam tenka atstovauti specialiosverslo srities interesams, visuomet pamatuoja savas mintis ir veiksmus,kiek tai bus naudinga tėvynei, Lietuvai, jos ateičiai. Tai būdingaistorija besidomintiems, gerų darbų savo profesinėje veikloje Lietuvaiatlikusiems žmonėms.Nuoširdaus Vytauto Stasiūno darbo indėlis sprendžiant Lietuvosšilumos ūkio problemas šį dešimtmetį aukštai vertinamas šiojeveikloje dalyvaujančių specialistų, verslininkų, politikų, mokslininkų.Apdovanotas LR Seimo Pirmininko padėkos raštu (2003), Lietuvosenergetiko garbės ženklu (2006).Garbingo jubiliejaus proga sveikiname gerbiamą VytautąStasiūną ir linkime, kad ir ateityje jo prasminga veikla teiktų jampasitenkinimą ir džiugintų jį supančius žmones.Prof. Vytautas Martinaitis,Vilniaus Gedimino technikos universitetoPastatų energetikos katedros vedėjasDoc. Juozas Gudzinskas,KTU Šilumos ir atomo energetikos katedra2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAEUROPINIAMS PROJEKTAMS –VIETINIAI IŠTEKLIAI IR PATIRTISVladas Juška, KTU Telekomunikacijos ir elektronikos fakulteto lektoriusAntanas Jankauskas, UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ direktoriusLietuvos šilumos tiekimo įmonės pradedavykdyti ilgalaikę Europos Sąjungos struktūriniųfondų finansinės paramos panaudojimoprogramą. Įsibėgėja istorinis šalies šilumostiekimo sistemų modernizavimo procesas.Šiame laiko fone svarbu pamatyti irpasinaudoti Lietuvos mokslininkų, specialistų,verslo kūrėjų ir investuotojų sukurtu,plėtojamu ir palaikomu potencialu. Tokiupavyzdžiu reikėtų laikyti uždarąją akcinębendrovę „Nepriklausomos energijos paslaugos“(NEP).Tai specializuota pramoniniu būdu izoliuotųvamzdžių sistemų (IVS), skirtų požeminėmsšilumos tiekimo trasoms, gamintojair montuotoja.Svarbia sritimi reikėtų laikyti bendrovėsvykdomą įrengtų šilumos tiekimo vamzdynųeksploa tacijos tiriamąjį darbą, kuriam pasitelkiamiKTU specialistai. Žemiau pateikiamasvienas tokio darbo pavyzdys.Tai yra metodinės rekomendacijos, kaipnaudoti šiluminių trasų vamzdynų būsenoskontrolės sistemą.Šiluminių trasų vamzdynųbūsenos kontrolės sistemaOrganizacinės ir techninės problemosĮvadasČia pristatoma šiluminių trasų vamzdynųbūsenos kontrolės sistemos (VKS) sudėtis,aprašomas veikimo principas, reikalavimaikontrolinės linijos montavimui. Remiantis dešimtiesmetų patirtimi, pateikiamas esamossituacijos įvertinimas ir pasiūlymai.Konkrečiais pavyzdžiais parodoma drėgmėsaptikimo efektyvumo priklausomybėnuo kontrolinės linijos montažo kokybės irpradinės reflektogramos buvimo.PaskirtisŠiluminių trasų vamzdynų būsenoskontrolės sistema (VKS) skirta laiku aptiktišiluminės izoliacijos pažeidimus ir nustatytigedimo vietą.SudėtisKontrolės sistemą sudaro du tikrinimoetapai. Pirmame etape naudojamas paprastasprietaisas – gedimų testeris. Jis parodo kontrolinėslinijos būseną ir vamzdyne esančiąsuminę drėgmę. Antrame etape naudojamasgedimų lokatorius, kuris nustato kontrolinėslinijos gedimo arba drėgmės atsiradimo vietą.Turint stacionarią gedimų kontrolės sistemą,gedimų testeris prie kontrolinės linijos prijungtasnuolat, – aptikus kontrolinės linijos gedimąarba drėgmę vamzdyne, kontrolės sistemageneruoja gedimo požymį. Toliau tikrinimąatlieka gedimų lokatorius, kurio duomenys(norimo ilgio trasos reflektograma) įrašomi įpersonalinio kompiuterio atmintį.Kontrolinių linijų montažo įtaka1. Prijungimo vieta.Pradiniame projekte kontrolės taškuosebuvo numatyti stacionarūs reflektometroprijungimo mazgai. Realiai daugumoje atvejųšių mazgų nėra. Nėra ir tvarkingo prijungimoprie vamzdžio, – privirintos prie metalo bendrolaido prijungimo vietos. Todėl reflektometronetvarkingo prijungimo vietoje yra pirmasnetolygumas, kuris užmaskuoja pradinę kontrolinėslinijos dalį. Ši zona (1) pavyzdinėje reflektogramojeiš dalies užmaskuoja maždaug5 metrų pradinį kontrolinės linijos ruožą.1 pav. Realios trasos reflektograma2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 15

ÐILUMINË TECHNIKA2. Linijos defektas.Panašus uždengimo efektas gaunamas irdefekto zonoje, – trišakis, linijos sukryžiavimas,bet koks kontrolinės linijos nutolimas nuovamzdžio (rezervinė linija arba apsisukimasšilumos punkte) sukuria netolygumą, kurio tipinisvaizdas atitinka parodytą 2 taške signalą.3. Sujungimas movoje.Defektas movoje gaunamas dėl keliųprie žasčių:• nepakankamai išlyginta kontrolinė linijasujungimo metu;• suvirinant vamzdžius, nesutapatintoskontrolinės linijos padėtys;• skiriasi izoliacinės putos parametraivamzdyje ir movoje.Dėl šių priežasčių atsiradę defekto sig nalaipalyginti nedideli (3 zona). Kadangi drėgmėdažniausiai atsiranda movose, dėl šių defektųsunkiau aptikti nedidelį drėgmę, – ypač tada,kai nėra pradinės re flek togramos.Atraminės reflektogramos būtinumasAukščiau paminėtų kontrolinės linijos defektųįtaka labai sumažėja, jeigu sumontavusliniją ir užpylus movas padaroma atraminėgeros trasos reflektograma.2 paveiksle parodyta nedidelė specialiaiįvesta drėgmė (sulankstyta nedidelė drėgnanosinaitė tarp kontrolinės linijos ir vamzdžio),nustatyta skirtuminiu metodu defekto vietoje.Aptikto signalo amplitudė maždaug 4 kartusmažesnė už tipinį movos defektinį signalą 3,taigi neturint atraminės reflektogramos,realiai galima aptikti tik 5–10 kartų didesnįdrėgmės kiekį.Laiku aptikus nedidelę drėgmę ir toliau jąstebint galima nustatyti ir įvertinti pažeidimopobūdį. Pastebėjus, kad drėgmė greitai auga,galima laiku pašalinti priežastį ir išvengti perilgą laiką besisumuojančių nuostolių.Be to, yra dar viena svarbi praktikoje aplinkybė– kai yra trasos su gedimu reflektograma,o pradinės reflektogramos nėra, nustatytidrėgmės buvimo vietą gana sudėtinga, nes kaikurių kontrolinės linijos defektų pobūdis labaipanašus į drėgmės buvimą. Tuo tarpu esantpradinei reflektogramai (kai trasa buvo be problemų),teisingą sprendimą gali padaryti ir didelėspatirties neturintis personalas. Skirtuminėjereflektogramoje nėra linijos defektų ir matomitik pokyčiai po paskutinio patikrinimo.Organizaciniai vamzdynų kokybės irbūsenos kontrolės klausimai1. Periodiškumas.Periodinis tikrinimas atliekamas gedimųtesteriu. Pasirenkant tikrinimo periodą, turibūti vertinama:• gruntinio vandens lygis ir drenažo buvimas;• pradinė būsena – reflektometru užfiksuotalikutinė drėgmė;Esant šiems padidinto pavojaus veiksniams,reikėtų ne rečiau kaip kas 3 mėnesiustrasą tikrinti gedimų testeriu. Neeiliniaitikrinimai turi būti atliekami šildymo sezonopradžioje ir po slėgimo bandymų.Esant bent vienam iš aukščiau paminėtųveiksnių, bent vieną kartą per metusreikėtų trasą patikrinti gedimų lokatoriumi, –jo jautrumas drėgmei apie 10 kartų didesnisuž testerio, todėl galima patikimai aptiktidrėgmės pokyčius.2. Movų montavimo ir kiti technologijospažeidimai.Pagrindiniai trūkumai, kurie mažinavamz dyno izoliacines savybes:a) vamzdžių galai dėl blogų laikymo iroro sąlygų drėgni;b) po izoliavimo užpilama dar neatvėsusimova – susidaro oro pūslė, kuri bloginaizoliacines movos savybes;c) po užpylimo viršutinis lopas dedamastuoj pat – pagal technologiją reikia leisti išgaruotireakcijos metu susidariusioms dujomsir tik tada dėti lopą;d) labai prastos izoliacinių juostų mechaninėssavybės – daug kartų teko matytijuostos mechaninius pažeidimus (dažniausiaimovos korpuso ir vamzdžio sandūrosvietoje), esant didelei gruntinei drėgmei, pokurio laiko mova bus drėgna;e) didelį pavojų sandarumui kelia akmenysužpylimo grunte – ypač laikino pravažiavimovirš trasos vietose;f) ypatingą dėmesį reikia atkreipti į nuorinimoir sklendžių šulinių drenavimą – šiųmazgų izoliacinės savybės ribotos.2 pav. Drėgmė, nustatyta iš skirtuminės reflektogramos162009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKA3. Pridavimas ir dokumentavimas.Šiame etape aiškios dvi problemos,kurios vėliau labai apsunkina trasų būsenoskontrolę:a) beveik visada nefiksuojama kontrolinėslinijos sujungimų schema, – dažnaimovose ir trasos išsišakojimuose sukeičiamalaidų kryptis (dėl susukimo suvirinantir pan.), šiuo atveju praktiškai neįmanomanustatyti gedimo vietos – tenka daryti kontroliniuslinijos nutraukimus ir aiškintis tikrąsujungimų schemą; geriausia būtų pažymėtilinijos padėtį fizinėje trasos schemoje;b) beveik niekada nebūna pradinėsreflektogramos – problemos (aprašytosaukščiau) garantuotos.Bendrovė (ankstesnis pavadinimas –AB „Kauno energija“ fil. „Naujasodžio energija“)buvo viena pirmųjų naujai po Lietuvosnepriklausomybės atgavimo pastatytų įmonių.Pradėjo veikti 1997 m. spalį. Įmonės pastatussuprojektavo AB „Pramprojektas“, statybosdarbus atliko AB „Atolas“, technologineslinijas ir įrengimus įdiegė Panevėžio „Auridosmechanizacija“. Elektroninius valdymo irkontrolės įrengimus sumontavo UAB „Elinta“ir AB „Lietuvos automatika“. Įmonės gamybinę-technologinębazę sudaro žinomų užsienioįmonių ir Lietuvos mokslininkų sukurtitechnologiniai įrengimai. Čia galima paminėtiprof. Gecevičiaus vadovaujamo moksliniogamybinio kolektyvo GTV sukurtas plieniniųir polietileninių vamzdžių valymo ir pašiurkštinimomašinas, kompiuterizuotą kokybės kon-trolės stendą, olandų įmonių „Festo“ ir „KaveeHidraulics“ procesinį valdymą, vokiečiųįmonės „Basf“ putų poliuretano komponentųįpurškimo mašiną „Puromat-PU150 QS“.NEP kokybinės ir kiekybinės permainossiejamos su bendrovės privatizacija,kuri įvyko 2005 metais. Per pastaruosiusmetus sustiprinta gamybinė-technologinėbazė. Papildomai didelių skersmenų(iki DN600/800) IVS gamybai įsigy ta„Krauss Maffai“ gamybos mašina putomsgaminti „Rim- Star 155/155“. Papildytasspecialia įranga ir pradėtas eksploatuotifasoninių elementų gamybos baras.Nuo 2006 metų įmonėje yra įdiegta integruotakokybės ir aplinkos apsaugosvadybos sistema pagal ISO 9001:2008 irISO 14001:2004 standartus. PagrindinisNEP padalinys, Vamzdžių izoliavimo gamykla,yra kompleksinis pramoniniu būduizoliuotų vamzdžių sistemų, skirtų termofikaciniamstinklams, gamintojas. Gaminiųnomenklatūrą sudaro izoliuoti plieniniaivamzdžiai, jungtys, nejudamos atramos,alkūnės, trišakiai, uždaromoji armatūra ir kt.sistemos elementai. Platus visokių plieniniųvamzdžių išorinių skersmenų diapazonas –nuo DN 25 mm iki DN 600 mm. Prireikus čiaizoliuojami nestandartiniai IVS elementai,klientui pasiūlomi efektyviausi inžineriniaisprendimai. Čia taip pat vykdomas pramoninisIVS izoliavimas naudojant užsakovopateiktus plieninius vamzdžius. NEP klientaidažniausiai pasinaudoja bendrovės teikiamagarantine jungčių sumontavimo paslaugavamzdyno sistemos paklojimo vietoje.Atskiro straipsnio yra vertas NEP gaminiųblokas – dvivamzdės, taip pat daugiavamzdėsIVS viename apvalkale, kurias instaliavusgaunamas ryškus ekonominis,technologinis bei ekologinis efektas.Bendrovės produkcija atitinka Lietuvojeįteisintus Europinius standar tus EN253,EN448, EN488, EN489. Be to, UAB „Nepriklausomosenergijos paslaugos“ gaminaizoliuotas vamzdžių sistemas pagalGOST R standar tą naudojant pagerintųsavybių plieną.NEP plečia savo veiklą. Artimai bendradarbiaujantsu izoliuotų vamzdžių sistemųvartotojais ir šalies šiluminės energetikosmokslininkais, toliau vykdomi eksperimentiniaigamybos projektai, siekiant panaudotinaujus gaminius bei pritaikyti juos kitoseizoliuotų vamzdžių naudojimo sferose. Gerąperspektyvą rinkoje turi šiais metais pradėtamagistralinių DN 600/800 požeminių šilumostrasų IVS gamyba. Šiais metais išmokta irserijiniu būdu pradėta izoliuoti antžeminėspaskirties vamzdynus su cinkuoto juostinioplieno (spiro) apvalkalu. Beje, tokios konstrukcijosvamzdžių sistemos įgavo efektyvųpanaudojimą šaltnešio vamzdyniniam tiekimuiir cirkuliacijai.Sukurtas įmonės gamybinis-technologinispotencialas, įgytos kompetencijos bei12 metų nepertraukiama veikla įtikino daugelįšalies šiluminės energetikos sektoriaus įmoniųtuo, kad NEP yra patikimas, operatyvus,lankstus ir kokybiškas partneris.KONFERENCIJOS, PARODOS, MUGËSPLANUODAMI SAVO IÐVYKAS PERÞVELKITE ÐIÀ INFORMACIJÀVASARISPasaulinis forumas “The Gren EnterpriseWorld Forum” vasario 23 d.Londonas, Jungtinė KaralystėInformacijai:http://www.greenenterpriseforum.com/Tarptautinė konferencija “InternationalOil, Gas and Energy Conference 2010”vasario 24–25 d.Berlynas, VokietijaInformacijai: http://www.inoge-expo.com/KOVASTarptautinė konferencija “World SustainableEnergy Days 2010” kovo 3–5 d. Velsas,AustrijaInformacijai: http://www.wsed.at/en/worldsustainable-energy-days/Tarptautinė konferencija “Functionalmaterials and nanotechnologies”kovo 16–19 d.Ryga, Latvija.Informacijai: http://www.fmnt.lv/home/BALANDISTarptautinė konferencija“European Energy Conference”balandžio 19–23 d.Barselona, IspanijaInformacijai: http://www.e2c-2010.org/2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 17

ÐILUMINË TECHNIKAKURO TAUPYMO GALIMYBĖS PASITELKUS AUTOMATINĮDEGIMO VALDYMĄ PAGAL O 2IR CO MATAVIMUSdr. Kęstutis Buinevičius, Kauno technologijos universitetasJonas Pyragas, UAB „Termotechnika“18Ribinis oro pertekliusKurui sudegti (cheminėms oksidacijosreakcijoms) reikalingas tam tikras oro kiekis,vadinamas teoriniu degimui reikalinguoro kiekiu. Visas kitas degimui tiekiamasoras yra tik balastas, nes paima dalį kurodegimo šilumos ir išneša iš katilo su degimoproduktais. T. y. perteklinis oras didinakatilo šilumos nuostolius su dūmų šiluma.Deja, kuro deginimo įrenginiai dar nėra tobuli,nepavyksta pasiekti, kad kiekviena kuromolekulė sutiktų tiksliai reikalingą deguoniesatomų kiekį, todėl praktiškai degimui tiekiamadaugiau oro, negu teoriškai reikėtų. Realiaitiekiamo oro kiekio santykis su teoriniu orokiekiu vadinamas oro pertekliaus koeficientu(dažnai žymimas α arba λ). Mažinant orokiekį iki tam tikros ribos, pradeda susidarytišalutiniai degimo produktai – CO, angliavandeniliaiC nH m, suodžiai. Kuo mažesnisoro perteklius, tuo didesnė nepilno degimoproduktų koncentracija.Ekonomiškiausias režimas pasiekiamastada, kai oro kiekis yra nedidelis (mažesni šilumosnuotoliai su dūmais), o nepilno degimoproduktų (pvz., CO) koncentracija dar maža.Toks režimas atitiktų raudoną liniją (1 pav.).Tačiau degiklių suderinti darbui tokiu režimunegalima, nes bent kiek pasikeitus sąlygomsgali atsirasti nepilno degimo produktų.Kokie veiksniai verčia dirbti esant didesniamoro pertekliui? Tokių yra keli:• kuro šilumingumo svyravimas, jis paprastaisiekia nuo 0,5 iki 1 % ar dar daugiau;• kūrenant skystu kuru, daug įtakos turikuro temperatūra, tiksliau – klampumas, nesnuo klampumo labai priklauso kuro purkštukųnašumas;• barometrinio oro slėgio svyravimai,siekiantys ±2,5 % vidutinės reikšmės, atitinkamaikeičiantis ir ventiliatoriais tiekiamooro tankiui;• degimui tiekiamo oro temperatūrosnepastovumas, pavyzdžiui, oro temperatūraikeičiantis nuo –20 o C iki +30 o C, oro tankissumažėja apie 18 %. Ventiliatoriai tiekia tamtikrą oro tūrį (m 3 ), bet degimo reakcijomsvykti iš tikro svarbus ne oro tūris, bet oromasės kiekis (kg), kuris tiesiogiai priklausonuo oro tankio;• automatiniuose (kaip ir nuotoliniorankinio valdymo) degikliuose oro kiekisnetiksliai sureguliuojamas dėl oro sklendžiųmechanizmų laisvumų (histerezės), nesdaugumos degiklių kuro santykis su oru reguliuojamasmechaniškai. Tokio tipo degiklisdažnai būna suderintas taip, kad deguonieskoncentracija dūmuose būtų 5–6 %, arbaλ = 1,3–1,4. Tokį didelį oro perteklių kartaisrekomenduoja ir degiklių gamintojai, nesdėl laisvumų traukėse ir šarnyruose labiaumažinti deguonies kiekį negu 4 % gali būtirizikinga, nes padidėtų CO išmetimas.1 pav. Ekonomiškiausio režimo schemaDėl visų šių priežasčių derindami katilųdegimo režimą derintojai nustato kur kasdidesnį oro perteklių, kad bet kuriuo atvejukuras sudegtų visiškai. Paveikslėlyje kaippavyzdys tai parodyta λ = 1,3. Tiksliaivaldant degimą, t. y. nuolat kontroliuojantdeguonies bei CO koncentraciją, galima būtųpalaikyti oro pertekliaus koeficiento reikšmęλ = 1,03, arba ties nepilno degimo produktųatsiradimo riba (paveikslėlyje pažymėtaraudona linija).Kuro ekonomija dėl tikslausoro kiekio reguliavimoKad galima būtų tiksliai įvertinti kuroekonomiją, kai katilas veikia esant ribiniamoro pertekliui, yra du keliai – eksperimentinisarba skaičiavimo. Siekiant tiksliai suskaičiuoti,kiek sutaupoma kuro, tektų atlikti visą išsamųkatilo šiluminį skaičiavimą, be to, kiekvienotipo katilui. Todėl apsiribojome preliminariaisskaičiavimais, kuriuose įvertinami sumažėjęšilumos su dūmais nuostoliai dėl mažesniodūmų tūrio, tariant, kad degimo produktųtemperatūra nepadidėja dėl sumažėjusio oropertekliaus, o šilumos mainai katile iš esmėsnevyksta. Rusiškoje techninėje literatūrojepavyko rasti nuorodą, kad oro pertekliauskoeficiento sumažinimas Δλ = 0,1 leidžiasutaupyti nuo 0,6 iki 0,8 % kuro.Šilumos nuostoliams su dūmais q Aapskaičiuotipanaudojome Siegerto formulę:q A= (t A– t L) ⋅ A/(21 – O 2) + B, % (1)čia: t A– išeinančių dūmų temperatūra;t L– aplinkos oro temperatūra; O 2– deguonieskoncentracija dūmuose už įrenginio, %;A ir B – koeficientai, pvz., gamtinėms dujoms0,66 ir 0,009 atitinkamai.Skaičiavimai rodo, kad, sumažinus deguonies(O 2) koncentraciją dūmuose 1 %,katilo efektyvumas padidėja apytikriai 0,68 %.Galimo ekonominio efekto priklausomybės(2 pav.) sudarytos remiantis šiomis prielaidomis:• galia apskaičiuota pagal kuro sąnaudasir yra vidutinė per šildymo sezoną;• tariama, kad šildymo sezonas trunka195 paras, arba 4680 valandų per metus;• sutaupyti pavyksta sumažinus oropertekliaus koef. Δλ = 0,25.2 pav. Tikėtinas ekonominis efektas dėl kuro sutaupymoįdiegus automatinį degimo valdymą pagal O 2/COkoncentracijas, esant įvairioms gamtinių dujų kainoms.Imama: 4680 darbo valandos, oro pertekliauskoef. sumažėjimas Δλ=0,252009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAO 2/CO VALDYMO REALIzAVIMASPradėję ieškoti techninių galimybiųtokiam valdymui realizuoti, apsistojomeprie Vokietijos įmonės „Lamtec Mess- undRegeltechnik fur Feuerungen GmbH“, čia irapsilankėme. Šios įmonės gaminamas degikliųvaldymo sistemų „Etamatic“ galima rastiir Lietuvoje, nes jie komplektuojami su įvairiųgamintojų degikliais. Įmonė turi sukaupusiilgametę patirtį gaminti deguonies ir CO davikliusbei degiklių valdymo sistemas. Nevieno dešimtmečio patirtis leido ištobulintišiuos daviklius, pritaikyti įvairiausioms naudojimosąlygoms (pvz., degimo produktųtemperatūrai iki 1200 o C), dulkėtam sieringomazuto srautui. Prieš kelerius metus įmonėstyrimų laboratorija parengė naujo tipo CO irkitų nepilno degimo produktų koncentracijosmatavimo degimo produktuose metodą,paremtą ne „Ernsto“ principu veikiančiuselektyviu puslaidžiu davikliu. „Lamtec“sukūrė visą degiklio oro kiekio korekcijossistemą, kuri valdo oro kiekį priklausomainuo O 2ir CO/ H 2koncentracijų. Toks valdymassudėtingas dėl dviejų aplinkybių: pirma,CO koncentracija didėja ne tik mažinant oroperteklių, bet taip pat ir šiam padidėjus virštam tikros reikšmės – dėl liepsnos vėsinimopertekliniu oru; antra, CO ma tavimas turi būtijautrus, nes leidžiamos CO kon centracijosmatuojamos tūkstantosiomis procento dalimis.„Lamtec“ pavyko sukurti tokį daviklįir sistemą, kuriai netgi nereikia periodiškaikalibruoti CO daviklio.Automatinio degiklio valdymo pagalO 2/ CO matavimus principinė schema parodyta4 pav. Dūmų kanale sumontuoti O 2irCO/H 2davikliai perduoda signalus matavimųblokui. Šis blokas indikuoja parodymus irperduoda skaitmeninius signalus valdymoblokui „Etamatic“. Valdymo blokas analizuojamatavimo rezultatus ir duoda valdančiaskomandas oro ventiliatoriaus dažnio keitikliuiarba oro sklendės pavarai. Kad degiklisvisada veiktų ties visiško sudegimo riba(raudona linija 1 pav.), vyksta nuolatinė orokiekio korekcija. Jeigu degimo produktuoseneaptinkama nepilno degimo produktų(CO/ H 2pavidalu), duodama komanda šiektiek sumažinti oro kiekį. Kai tik atsirandatūkstantosios procento dalys CO ir H 2, tuojpat seka komanda šiek tiek padidinti oro kiekį.Dėl nuolatinės korekcijos degiklis visada veikiaties nepilno degimo produktų atsiradimoriba, t. y. pačiu ekonomiškiausiu režimu.3 pav. Tikėtinas ekonominis efektas dėl degimo valdymopagal O 2/CO koncentracijas, esant įvairiomsoro pertekliaus koef. sumažinimo galimybėms, esantg. dujų kainai 1 Lt/m 3Kaip matyti iš grafikų 2 ir 3 pav., tikėtinikuro sutaupymai tampa gana reikšmingi,ypač didesnės kaip 10 MW galios įrenginiams,nors sistemos įdiegimas greitaiatsipirks (per šildymo sezoną) ir 2,5 MWkatilui, jeigu įdiegus sistemą ženkliau sumažėsoro perteklius Δλ=0,4.Vienas įmonės įkūrėjų p. Haroldas Weberissupažindino mus su „Lamtec“ artimos4 pav. Degiklio valdymo korekcijos pagal O 2/COmatavimus principinė schema. Parodytos ir kitosgalimos „Etamatic“ valdiklio funkcijos – kuro ir orokiekio valdymas, liepsnos kontrolėateities produktu – kombinuotu O 2ir COmatavimo zondu su jame integruota valdymosistema. Zondas kuriamas kartu su Štutgartotechnologijų centro mokslininkais, dalyvaujančiaisVokietijos kosminėje programoje,ir bus skirtas mažos galios katilų valdymuipagal O 2ir CO koncentracijas.„Lamtec“ padovanojo ekonominio efektodėl automatinio degiklių valdymo pagal O 2irCO koncentracijas apskaičiavimo programą,kuria galime apskaičiuoti laukiamą ekonominįefektą kiekvienu konkrečiu atveju. Detaliauapie „Lamtec“ galima sužinoti tinklalapyjewww.lamtec.de.Degiklių valdymas pagal nepilno degimoproduktų atsiradimo ribą leistų sutaupytinemažas lėšas, o įrangos atsipirkimo laikasdažniausiai neviršytų vieno šildymo sezono.Be kuro taupymo, yra ir kiti teigiami efektai:• ženkliai sumažėja NOx koncentracija,pavyzdžiui, nuo 200 mg/m 3 galima tikėtis sumažintikoncentraciją iki 110–130 200 mg/ m 3(kūrenant gamtinėmis dujomis);• sumažėja elektros sąnaudos traukaiir pūtimui, nes sumažėja srautai ir katiloaerodinaminis pasipriešinimas;• dėl mažesnio oro pertekliaus liepsnageriau užpildo pakurą, pagerėja šilumosmainai kūrykloje.Kadangi skiriasi katilai, jų režimai ir oropertekliaus mažinimo galimybės, ekonominioefekto dydis turėtų būti tikslinamas kiekvienukonkrečiu atveju.5 pav. „Lamtec“ įkūrėjas p. Haroldas Weberis įmonės tyrimų laboratorijoje, prie tyrimų stendo2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 19

ÐILUMINË TECHNIKA„WILO“ SUDVEJINTI SIURBLIAIAndrius Stašaitis,„Wilo Lietuva“ inžinierius konsultantas„Sudvejintas siurblys – tai bendru hidraulikoskorpusu sujungti du siurbliai (žr. 1 pav.).Dažniausiai sudvejintą siurblį tenka matytinaudojamą režimu „darbinis/rezervinis“, kaivienas siurblys (darbinis) sukasi, o kitas(rezervinis) būna išjungtas ir įjungiamas tiksugedus darbiniam. Taip apsidraudžiama, kadgedimo atveju šildymo sistema nesustotų.1 pav. Sudvejintas siurblysTačiau toks sudvejinto siurblio pritaikymas,nors plačiausiai žinomas, nėra patsoptimaliausias ir racionaliausias. Šiuo atvejuvienas siurblys, nesant gedimo, visiškainenaudojamas; kitas siurblys, kaip būnašildymo sistemose, didžiąją dalį savo darbolaiko veikia nepilna apkrova. Taigi net šalčiausiomisdienomis išnaudosime ne daugiaukaip 50 proc. instaliuoto siurblių našumo.Koks tad būtų racionalesnis sprendimas?Taigi šildymo sistemoje mes galime išsiverstisu mažesniu sudvejintu siurbliu, neiįprastai daroma. Tačiau tai dar ne vienintelispranašumas, kurį mums suteikia sudvejintaselektroninis siurblys. Reikia pabrėžti,kad sudvejinto siurblio sistemos pagalbinissiurblys įsijungia automatiškai, ir tik tada,kai elektronika įvertina, kad du siurbliai veiksefektyviau negu vienas arba, kitaip tariant,2 pav. Sudvejintas elektroninis siurblysjei du siurbliai vartos mažesnę galią neguvienas (žr. 3 pav.); tas pat pasakytina apiesiurblio atsijungimo momentą. Taigi turimesistemą, veikiančią optimizuotu naudingumokoeficientu ir padedančią sutaupyti elektrosenergijos. „Wilo“ specialistų vertinimu,sudvejintas siurblys, lyginant su vienu(didesniu) siurbliu, gali sutaupyti 50 proc.ir daugiau elektros energijos.Dar vienas tokios siurblių sistemos ypatumas– siurblių rotacija, t. y. siurbliai kas tamtikrą laiką keičiasi vaidmenimis – darbinissiurblys tampa pagrindiniu, o pagrindinistampa pagalbiniu ir t. t. Taip abu siurbliaidėvisi vienodai, nė vienas jų neužsistovi.Savaime suprantama, siurbliai rotuojasi irįvykus pagrindinio siurblio gedimui, t. y. automatiškaiįsijungia pagalbinis siurblys,tapdamas pagrindiniu.Apibendrindami galime pasverti:• užuot montavę vieną siurblį, renkamėssudvejintą siurblį – didesnės pradinėsinvesticijos, bet ir didesnis patikimumas.Panašiai kaip investuojant į įvairius akcijųfondus, išskaidoma rizika, taip investuojantį sudvejintą siurblį (faktiškai į du siurblius)iki minimumo sumažinama avarijos rizika,kadangi tikimybė, kad vienu metu suges abusiurbliai, yra itin maža;• užuot montavę paprastą sudvejintąsiurblį, renkamės sudvejintą elektroninįsiurblį – dar didesnės pradinės investicijos,bet mažesnės elektros energijos sąnaudos.Sudvejintas elektroninis siurblys gali būti mažesnisir optimaliau išnaudojamas; be to, yrakitų pranašumų, kuriuos suteikia elektroninissiurblys (apie tai rašyta praeitame „Šiluminėstechnikos“ numeryje), pavyzdžiui, švelnuspaleidimas (softstart), padedantis išvengtihidraulinių smūgių ir t. t.Imkime elektroninį sudvejintą siurblį(žr. 2 pav.), kurio sudedamųjų siurblių dažniokeitikliai sujungti tarpusavyje. Tokiu atvejuturėsime ne šiaip tarpusavyje sujungtus dusiurblius, o siurblių sistemą. Bendrą šios sistemosnašumą parinkime tokį, kad nominalusdebitas būtų pumpuojamas veikiant abiemsiurbliams – todėl jie galės būti mažesnionašumo ir mažesnės galios, negu režimo„darbinis/rezervinis“ atveju, kai pagal nominalųdebitą renkamas vienas siurblys (kitą laikantrezerviniu). O kadangi šildymo sistemoje siurbliaididesnę laiko dalį veikia nepilna apkrova,tai apie 85 proc. darbo laiko pakaks tik vienosiurblio; kitas siurblys bus rezervinis arbapagalbinis ir įsijungs padidėjus apkrovai.203 pav. Sudvejinto siurblio optimizuoto efektyvumo (optimizuoto naudingumo koeficiento) darbo režimas(P1 – var tojama galia, Q – debitas)2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAMEMBRANINIŲ DEAERAVIMO SISTEMŲ PANAUDOJIMAS –EFEKTYVIAM VANDENS DEAERAVIMUI CENTRALIZUOTOŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOJEDr. Valdas Garmus,UAB „Termolink“ direktoriusĮvairiose pramonės šakose pasaulyje jau daugiau kaip15 metų yra naudojamos dujoms laidžios membranos. Jos taikomoslabai įvairiai – nuo kraujo prisotinimo deguonimi medicininėjeįrangoje iki dujų šalinimo alaus gamybos technologijose.Šiluminėje technikoje šios membranos naudojamos angliesdvideginio ir deguonies šalinimo įrenginiuose, instaliuotuoseelektrinėse, garo ir vandens šildymo katilinėse. Lietuvoje vandensdeaeravimui centralizuoto šilumos tiekimo sistemose jos pirmąkartą pritaikytos 2008 m. modernizuojant AB „Kauno energija“filialo Jurbarko šilumos tinklai katilinę.Lietuvoje centralizuoto šilumostiekimo katilinėse dažniausiaiaptinkamos trijų tipų deaeracinėssistemos: 1) terminiai deaeratoriai;2) vakuuminiai deaeratoriai; 3) cheminėdeaeracija.Terminių deaeratorių funkcionavimuireikalingas garo tiekimas,todėl jie dažniausiai instaliuojamididelėse katilinėse, kuriose eksploatuojamigaro katilai. Vakuuminiamsdeaeratoriams veikti garas nereikalingas,bet deaeruojamą vandenįbūtina pašildyti iki 80–95 °C. Šiotipo deaeratoriai paprastai instaliuojamididelėse katilinėse, kuriosenėra garo katilų. Cheminė deaeracijanaudojama mažose katilinėseir vykdoma dozuojant cheminiusreagentus tiesiai į tinklo vandenį.1 pav.Kadangi papildymo vanduo yranedeaeruojamas, šis deaeravimometodas neatitinka taisyklių, taikomų šilumos tinklų papildymo vandenskokybei (Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės).Terminių ir vakuuminių deaeratorių panaudojimas centralizuotošilumos tiekimo katilinėse turi nemažai trūkumų: juos naudojantpatiriami gana dideli šilumos nuostoliai, didelis našumo svyravimointervalas kenkia deaeravimo kokybei, eksploatuoti šias sistemasgana sudėtinga. Ypač didelių sąnaudų deaeracija pareikalauja, jei garokatilai eksploatuojami tik dėl garo poreikio deaeracijai. Visi šie neigiamiaspektai deaeracijos procesą daro mažai efektyvų ir sukelia kitusneigiamus padarinius: didėja šilumos savikaina, intensyvėja šiluminiųtrasų korozija. Įvertinus neigiamus terminių ir vakuuminių deaeratoriųpanaudojimo aspektus, galima pagrįsti deaeracijos procesų centriniošilumos tiekimo sistemoje modernizavimo poreikį.2008 metų pabaigoje UAB „Termolink“, bendradarbiaudama suJAV įmonėmis, modernizavo AB „Kauno energija“ filialo Jurbarkošilumos tinklai katilinę pritaikydama Lietuvos šilumos ūkiui naujostechnologijos deaeratorių. Šio deaeratoriaus pagrindas – dujomslaidžios membranos. Nuo paleidimo – derinimo darbų pabaigosdeaeratorius dirbo įvairiais režimais, buvo nuolat stebimos ir fiksuojamosjo darbinės charakteristikos. Praėjus beveik metams nuoeksploatacijos pradžios galima drąsiai teigti, kad įdiegta nauja technologijaviršijo užsakovo ir UAB „Termolink“ lūkesčius. Modernizuotadeaeracijos sistema pasižymi aukštais eksploataciniais rodikliais irsavo techniniais-ekonominiais parametrais yra kur kas pranašesnėuž šiuo metu Lietuvoje paplitusius standartinius deaeratorius.Projektuojant AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklaideaeratorių vienas iš pagrindinių užsakovo keliamų reikalavimų buvoužtikrinti sistemos papildymo vandenyje ne didesnį kaip 50 µg/l likutinįdeguonies kiekį. Rengiant projektą reikėjo atsižvelgti į keletą svarbiųveiksnių: įvertinti tai, kad šilumos tiekimo sistema yra pakankamaisandari, papildymo vandens kiekis labai nepastovus, apsaugotimembranas nuo aukštos temperatūros vandens poveikio.2 pav.UAB „Termolink“ inžinieriai perprato dujoms laidžių membranųsubtilybes, jos buvo kruopščiai parinktos pagal technines charakteristikas.Įvertinus techninius-ekonominius niuansus buvo parinktas vandeniu(uždaru kontūru) aušinamas vakuuminis siurblys. Atsižvelgiantį tai, kad membranoms turi būti tiekiamas 25–40 °C vanduo, rengiantprojektą vandens pašildymui buvo nuspręsta naudoti grįžtamąjįtermofikacinį vandenį. Siekiant užtikrinti aukštą deaeravimo kokybę,buvo suprojektuota palydinčiųjų dujų (azotas) padavimo sistema beiautomatika šioms dujoms stabdyti, kai sumažėja vandens srautas.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 21

ÐILUMINË TECHNIKASiekiant išvengti papildomų elektros sąnaudų, buvo suprojektuota vakuumoakumuliacinė talpa. Šis techninis sprendimas leidžia stabdytivakuumo siurblį, kai pasiekiamas nustatytas vakuuminis slėgis.Modernizavus AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklaikatilinę buvo atlikti įrangos bandymai deaeratoriui veikiant įvairiaisrežimais. Galime pasidžiaugti gerais rezultatais išvystant puikiuseksploatacinius rodiklius:deaeracinės sistemos našumas – 0,1–11 m3/val.;vandens temperatūra prieš deaeratorių – 30–35 °C;likutinis deguonies kiekis visame našumo diapazone – 4–25 µg/l(nenaudojant palydinčiųjų dujų);likutinis deguonies kiekis visame našumo diapazone – 1–10 µg/l(naudojant palydinčiąsias dujas);vandens slėgio kritimas per deaeratorių – 0,1–1,1 bar.Išanalizavus membraninių deaeravimo sistemų panaudojimovandens deaeravimui galimybes ir gautus rezultatus, galima darytišias išvadas:• likutinis deguonies kiekis visame našumo diapazone išlaikomasypač žemas ir visiškai atitinka „Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimotaisyklių“ reikalavimus šilumos tiekimo sistemų pamaitinimovandens kokybei (leistinas deguonies kiekis yra 50 µg/l);• deaeruojamas santykinai šaltas vanduo (iki 35 °C) temperatūros,todėl deaeracijai garas nereikalingas;• sistema patikimai veikia visame našumo diapazone, staigūsnašumo pasikeitimai nedaro įtakos deaeravimo kokybei;• deaeravimo proceso šilumos nuostoliai labai maži;• analogiškas sistemas galima pritaikyti ir kitose katilinėse, parenkanttinkamą našumą. Tokio tipo deaeracinių sistemų nominalūsnašumai galimi labai įvairūs (nuo kelių litrų per valandą iki kelių šimtųkubinių metrų per valandą).Apibendrinus modernizuotos AB „Kauno energija“ filialo Jurbarkošilumos tinklai katilinės rezultatus ir išvadas galima teigti, kadmembraninės deaeravimo sistemos visais atvejais yra pranašesnėsuž termines ir vakuumines deaeravimo sistemas. Jos ypač rekomenduotinosnaudoti vidutinio dydžio ir mažose katilinėse, kur yra ribotosterminių ir vakuuminių deaeratorių panaudojimo galimybės.Membraninių deaeravimo sistemų diegimas – būdas ekonomiškaiir kokybiškai deaeruoti vandenį visų našumų katilinėse.UÞSIPRENUMERUOKITE ÞURNALÀÐILUMINË TECHNIKA2010 METAMS!2009 m. Nr. 2 (Nr. 39) BirþelisGeriau gyvenama, kai... šiaudais kūrenama!!!Atnaujintame UAB Litesko filiale„Kelmės šiluma“ šilumos gamybainaudojamas biokurasPlačiau skaitykite3 psl.Prenumeratos kaina 50,00 LtÞurnalas leidþiamas4 kartus per metus600 egz. tiraþu2009 m. Nr. 3 (Nr. 40) RugsëjisTARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „IŠŠŪKIS LIETUVOS ENERGETIKAI:ŠVAISTYTI GALIMYBES AR PASINAUDOTIEUROPOS SĄJUNGOS PATIRTIMI?“Šilumos tiekimas Švedijoje:beveik tik vietinis kurasir žemos šilumos kainos.Kaip spartinti biokuronaudojimą Lietuvoje?Energijos gamyba iš atliekų:Europoje – modernus sprendimas,Lietuvoje – baubas.Kodėl nebijo Europa?Norëdami uþsiprenumeruoti,mokestá galite pervesti:Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijaïmonës kodas 124361985Naugarduko g. 55A, LT-03204 VilniusAtsiskaitomoji sàskaita Nr. LT27 7044 0600 0125 7217AB SEB Vilniaus bankas2009 m. rugsėjo 30 d.Viešbutis „Reval Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20, Vilnius)Kvieèiame publikuoti aktualius straipsnius. Straipsniø publikavimas NEMOKAMAS!Informacija: tel. (8 5) 235 6042, el. paðtas nerijus@lsta.lt222009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKAŠALDYMO SISTEMOS BALANSAVIMAS IR REGULIAVIMAS –GALIMOS KLAIDOS IR JŲ ŠALINIMASAndrius Timofejevas,UAB „Danfoss“ šildymo projektų vadovasTæsinys (pradþia praeitame (40) numeryje)Bendrieji parinkimoprincipaiŠiame etape taikomi vadinamieji bendriejislėgio kritimo reguliavimo ventilyje(RV) reikšmės parinkimo principai. Šiuosprincipus sudaro:• RV parinkimas pagal ∆PRV reikšmę,kuri lygi maždaug 0,4 – 0,5 ∆P dispozicinioreikšmės;• RV parinkimas pagal ∆PRV reikšmę,kuri lygi slėgio kritimui vartojimo įrenginyje(∆P vart.įrenginio);• RV skersmens, kuris yra lygus mažesniovamzdyno skersmeniui ties įrenginiu(arba vienu dydžiu mažesnis) parinkimas;Kai kurie bendrieji parinkimo principaipriklauso nuo vadinamosios reguliavimoventilio teorijos, o jos nežinojimas gali turėtiliūdnų pasekmių. Šios teorijos žinojimasleidžia greitai parinkti tinkamą reguliavimoventilį, naudojant kai kuriuos supaprastintusprincipus. Kai kurie iš jų – tai neteisingaisupaprastinti projektavimo principai, kuriaisnereikia vadovautis. Taigi, kokia veiksmų eigayra teisinga?Tikroji ventiliocharakteristika ir jos įtakareguliavimuiTikroji reguliavimo ventilio charakteristikapriklauso nuo to, kokią siurblio kėlimo slėgiodalį naudosime srauto ribotuve. 4 pav. pateikiamosRV deformuotos tiesinės charakteristikosįvairioms ventilio įtakos reikšmėms,kitaip tariant, įvairioms RV turimoms reikšmėms,pavyzdžiui, jei reguliavimo ventilioįtaka (IRV) lygi 0,5, tai reiškia, kad slėgio kritimasreguliavimo ventilyje RV sudaro 50 %viso turimo slėgio reikšmės nagrinėjamamereguliavimo kontūre.Išnagrinėkime atvejį, kai RV sudaro tik20 proc. turimo slėgio (IRV = 0,2). Esanttokiai žemai įtakai, dėl charakteristikosdeformacijos atidarius ventilį 50 proc., srautassudarys 78 proc. maksimalaus srautoreikšmės! Atidarius ventilį 20 proc., srautassudarys 50 proc. maksimalaus srauto. Taireiškia, kad reguliavimas yra labai nestabilus,dėl to kyla dideli temperatūros svyravimai,nuolat veikia ventilio pavara ir t. t.Išvada: siekiant išvengti charakteristikosdeformacijos, reikia naudoti kuo didesnį slėgį!Kuo didesnė RV įtaka, tuo geresnis reguliavimas.Idealias sąlygas reguliavimo ventiliuiRV pasieksime tada, kai įtaka bus lygivienetui, praktiškai tai įmanoma tik tada, kaireguliavimo ventilis bus su slėgio perkryčioreguliatoriumi.Kurie parametrai daro įtakąteisingam reguliavimuiNorint atsakyti į šį klausimą, reikia išanalizuotireguliavimo ventilių charakteristikas.Ventilio charakteristika – tai ventilio atidarymolaipsnio ir srauto dydžio priklausomybė.Atidarę ventilį 100 proc., turėsime 100 proc.srautą. Toliau keičiame ventilio atidarymolaipsnį ir matavimų vietoje nustatome srautoreikšmę pastoviam slėgio kritimui ventilyje,pavyzdžiui (4 pav.), atidarius 50 proc., užfiksuotas50 proc. srautas. Taip apskaičiuojamaventilio charakteristika. Atidarymo laipsnio irsrauto priklausomybė gali būti įvairi. Tai priklausonuo konstrukcinių ventilio savybių.Populiariausios ventilio charakteristikosyra:• tiesinė charakteristika (4 pav.),• logaritminė charakteristika (5 pav.).Turint galvoje reguliavimo ventilių charakteristikas,svarbu žinoti, kad gamintojaiapskaičiuoja jas tam tikroms konkrečioms4 pav. Reguliavimo ventilio tiesinė charakteristika 5 pav. Reguliavimo ventilio logaritminė charakteristika2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 23

ÐILUMINË TECHNIKAsąlygoms ir reguliavimo ventilio įtakai, kurilygi 1! Tai reiškia, kad reguliavimo ventilyje yra„atidedama“ visa turimo slėgio reikšmė.Primename: įtaką trumpai galime apibrėžtikaip dydį, gautą slėgio kritimo, pasireiškiančioreguliavimo ventilyje, reikšmępadalijus iš duoto kontūro (reguliavimokontūro) turimo slėgio reikšmės, esant visaiatidarytam reguliavimo ventiliui.Dar kartą grįžkime prie 3 pav. esančiosschemos. Kadangi mums žinomos slėgio kritimokontūre reikšmės (∆P vart.įrenginio, ∆P sistemos,∆PBV) ir bendrieji principai, galime įvesti,pavyzdžiui, reikalaujamą IRV 0,5 lygyje, otada slėgio kritimas RV turi būti lygus slėgiokritimo kontūre reikšmei. Pavyzdžiui, jeigu∆P vart.įrenginio, ∆P sistemosir ∆PBV suma yra lygi80 kPa, tai norint gauti IRV = 0,5, slėgiokritimas reguliavimo vožtuve taip pat turibūti 80 kPa, tada siurblio dinaminis slėgisbus 160 kPa. Kaip parodyta pavyzdyje,atitinkamos įtakos užtikrinimas tradiciniubūdu iš esmės daro įtaką siurblio galiai.Schema (3 pav.) iliustruoja kritinį kontūrą.Atkreipkite dėmesį, kad kiti arčiau siurblioesantys reguliavimo vožtuvai pasižymidaug didesniu dispoziciniu slėgiu, todėlprojektuotojai tokius padidėjimus paprastaislopina balansavimo ventiliuose (parinkdamimažesnius nustatymus, mažesnius skersmenisir t. t.). Tada labai dažnai naudojamiRBV – rankiniai balansavimo ventiliai.Toks sprendimas tik iš dalies išsprendžiaproblemą, nes šiuo atveju susiduriame sukintamo srauto sistema, o esant kintamiemssrautams RBV tiesiog neatlieka savo funkcijos.Kadangi susiduriame su kintamo srauto sistema,srautas kontūruose keičiasi, kai reguliavimoventiliai prisiveria. Norint slėgio padidėjimusnuslopinti, reikia skubiai keisti pirminius ventiliųnustatymus, o rankiniams ventiliams atliktitokius pakeitimus tiesiog neįmanoma.Apibendrinant galima pasakyti, kad rankinisbalansavimo ventilis tinkamai veiks tiknominaliomis sąlygomis, kitaip tariant, situacijoje,kai visi RV yra visiškai atidaryti. Kiekvienasvožtuvo padėties reguliavimo ventiliuosepakeitimas sujaukia slėgio pasiskirstymą irgali sukelti per didelių srautų susidarymą,netolygų temperatūrų pasiskirstymą pastate,triukšmą, kavitaciją ir t. t. (Pavyzdys: sistemaviešbučio pastate (pavyzdžiui, 400 kambarių),kur yra naudojami ventiliatoriniaikonvektoriai (VK) su dvieigiais reguliavimo246 pav. Schema ir slėgio pasiskirstymas tipinėje dviejų vamzdžių sistemojeventiliais (on/off reguliavimas). Jei kambariųužimtumas 50 proc., pusė FCU yra išjungta irneveikia, taigi likusiems atviriems reguliavimoventiliams iš esmės keičiame darbo sąlygas.Šiuo atveju čia pasireiškia vadinamasis perdidelių srautų susidarymo reiškinys su visomisblogomis ir brangiomis pasekmėmis,tenkančiomis vartotojui ir eksploatacijostarnyboms. Kai pusė vartojimo įrenginiųuždaryta, teoriškai reikėtų tikėtis 50 proc.srauto, o faktiškai srautas gali sudaryti nuo69 iki 78 proc. viso srauto, priklausomai nuoreguliuojamo kontūro slėgio dalies visamedispoziciniame slėgyje, taip pat ir išjungtųvartojimo įrenginių padėties (arčiau esančiųar toliau esančių, kai sistema reguliuojamarankiniais balansavimo ventiliais)!Kodėl susidaro per didelisrautai?Kai srautas mažesnis už projektinį (100 %),slėgio nuostoliai sistemos vamzdynuose, rankiniuosebalansavimo ventiliuose yra gerokaimažesni už pirminius projektinius, tai lemiapapildomo slėgio padidėjimą atskiruoseatidarytuose prietaisuose. Dėl tokio slėgiopadidėjimo susidaro per dideli srautai.Būtinas slėgio skirtumoreguliatoriusGrįžkime prie sistemos (2 pav.). Susipažinussu didžiausia problema – slėgiopadidėjimu kontūruose, priklausomai nuoįrengimo vietos, ir su problema, kurią sukeliasrautų pasikeitimas sistemoje, taps aiškiosrekomendacijos, padedančios pašalintiaukščiau minėtas problemas.Rekomenduojame montuoti slėgio perkryčioreguliavimo ventilius (7 pav.), kuriekintamo srauto sistemose leidžia:• išlaikyti pastovų slėgį kiekvienoje atšakojear stove nepriklausomai nuo jo įrengimovietos (gauname vadinamąjį atskyrimą nuovisos sistemos);• labai pagerinti reguliavimo ventilių darbosąlygas, nes yra galimybė išlaikyti aukštesnesventilių įtakas. Taip padidinta reguliavimo ventilioįtaka nepadidina siurblio kėlimo aukščio(iš čia mažesnės pumpavimo išlaidos);2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKA7 pav. Sistema su pastovaus slėgio perkryčio reguliatoriais8 pav. Sistema su ABRV tipo automatinio balansavimo ir reguliavimo ventiliu2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 25

ÐILUMINË TECHNIKA• išvengti per didelių srautų susidarymo;• išvengti netolygaus temperatūrospasiskirstymo;• lengvai paleisti sistemą, jos nereikiabalansuoti;• sistemas lengvai išplėsti ir pritaikytinaujoms darbo sąlygoms.Toks įdiegimas reikalauja iš projektuotojųdidesnės patirties, skirstant į sekcijas ir grupes,kurios bus atskirtos nuo visos sistemos,panaudojant slėgio perkryčio reguliatorius.26Bet automatiniobalansavimo ir reguliavimoventiliai geriauTačiau ir toks sprendimas dar nėra idealus.Problemos atsiranda didelėse, šakotosesistemose, kur slėgių skirtumo reguliatorius„aptarnauja“, pavyzdžiui, keliolika aukštų.Arba, instaliuotas viename aukšte, iš eilėsreguliuoja dideliame plote išdėstytą sistemą,į kurią įeina keliolika kondicionierių. Tokiuatveju reguliavimo ventilis, įrengtas arčiauslėgio stabilizatoriaus, turės didžiausią įtaką,o įrengtas šios kilpos gale – mažiausią. Idealussprendimas būtų panaudoti individualųslėgio stabilizatorių kiekvienam reguliavimoventiliui. Šiuo metu tai įmanoma panaudojantnaujos kartos ventilius, kurie yra vadinamiABRV – automatiniai balansavimo reguliavimoventiliai.Tokiu atveju nereikia naudoti didelioskersmens slėgio reguliatorių, dėl to mažėjainvesticinės išlaidos. Naudojant ABRV tipoventilius, reguliavimas ir balansavimasperkeliami tiesiai į vartojimo įrenginius, taiginėra būtinybės papildomai naudoti ventiliusant stovų.Naujos kartos ABRV ventiliųypatybės• Reguliavimo ventilio įtaka yra lygi 1, beto, ventilio charakteristika nėra deformuota(kiekviename ventilyje įmontuotas slėgiųskirtumo reguliatorius panaikina būtinybęapskaičiuoti įtakas).• Kiekvienam vartojimo įrenginiui pakankanaudoti tik vieną ventilį (nereikalingipapildomi balansavimo ventiliai stovuose,horizontaliuose vamzdžiuose ir t. t.); be to,dėl mažesnio ventilių skaičiaus sumažėja taippat ir montavimo bei investicinės išlaidos(nenaudojami didelio skersmens stovai,aukštų ventiliai ir t. t.).9 pav. Tipinio reguliavimo ventilio (RV) ir ABRV tipo ventilio darbo palyginimas. Abu ventiliai valdomi elektrospavara, 0–10 V signalu• Įmontuota reguliuojamo automatiniosrauto ribotuvo funkcija – sistemos balansavimasvyksta automatiškai.• Supaprastintas parinkimas – ventiliųparinkimui pakanka žinoti reikalaujamąsrautą, o ventilio skersmuo parenkamaspatikrinus, ar šiam skersmeniui tinkamassrautas telpa minimalaus – maksimalaussrauto intervale.Tipinio reguliavimoventilio ir automatiniobalansavimo–reguliavimoventilio veikimo palyginimasAbu ventiliai (9 pav.) buvo suprojektuotinominalioms sąlygoms, pavyzdžiui, srauto150 l/val. išlaikymas prietaisui, kai slėgiskrinta 30 kPa. Toks srauto kiekis užtikrinskomforto temperatūrą patalpoje, kurią kontroliuojapatalpos termostatas. Lyginamasistestas buvo atliktas esant kintamoms slėgiosąlygoms. Slėgio kritimas buvo padidintas iki400 kPa, taip imituojant įvairias ventilių padėtissistemoje arba slėgio sąlygų pasikeitimą dėlkintamų srautų. Tipinis ventilis (žydros spalvos)pradeda virpėti, visą laiką mėgindamasišlaikyti nominalųjį srautą, kuris užtikrintų pageidaujamąkomforto temperatūrą patalpoje.Didesnė slėgio reikšmė, atsirandanti ventilyjedėl besikeičiančių hidraulinių sąlygų, lemiadidesnį šilumnešio srautą. O didesnis srautasveikia temperatūros kitimą patalpoje. Į tokiąsituaciją sureaguoja patalpos termostatas,pasiųsdamas signalą reguliavimo ventiliui, irventilis pradeda užsidarinėti. Kadangi slėgiokritimas ventilyje yra gerokai didesnis užnominalų, srauto svyravimas gali išaugtinet kelis kartus! Tai sukelia temperatūrossvyravimus patalpoje (sumažėja komfortasir padidėja eksploatacijos išlaidos), pavaranuolat veikia, o tai, aišku, trumpina pavarosgyvavimo laiką.10 pav. Naujos kartos ABRV ventilisABRV tipo ventilio darbas brėžinyjepavaizduotas oranžine linija. Kadangi apatinėjeventilio dalyje įmontuotas membraniniotipo slėgio reguliatorius, slėgio kritimasreguliavimo ventilyje, esančiame viršutinėjeventilio dalyje, yra pastovus (pastovi reikšmė∆P RV= P2 – P3 = const) ir nepriklauso nuoslėgio kitimo sistemoje. Srautas visą laikąbus pastovus ir priklausys tik nuo patalpostermostato signalo. Srauto svyravimasnesikeis plačiame slėgio svyravimo sistemojeintervale netgi pakilus slėgiui ventilyjeiki 400 kPa! Tai užtikrina didelį šilumos kiekįir mažas eksploatacijos išlaidas, nes prieš taijau aptartas per didelių srautų susidarymoreiškinys yra eliminuotas.Apie eksploatacijos išlaidų palyginimąskaitykite kitame ŠT leidinyje.2009 m. Nr. 4 (Nr. 41)

ÐILUMINË TECHNIKATURINYS – CONTENTLietuvos ðilumos tiekëjø (LÐTA) irLietuvos ðiluminës technikos inþinieriø (LÐTIA)asociacijø þurnalasNr. 4 (41) – 2009GruodisTHERMAL TECHNOLOGYMagazine ofLithuanian District Heating Association (LDHA)andLithuanian Thermotechnical Engineer’s Society(LITES)Leidþiamas nuo 1998 m. birþelio mënesioSteigëjas – Lietuvos ðiluminëstechnikos inþinieriø asociacijaLeidëjas – redakcinë kolegija:Redaktorius J. GudzinskasAtsakingas sekretorius N. JasinskasKorektorë A. JanèiûvienëRed. kolegijos nariai:A. CitvarasP. DiksaJ. JunevièE. JuodisS. KarèiauskasV. ZutkisRedakcijos ir straipsniø autoriønuomonës gali nesutapti.Naugarduko g. 55ALT-03204 VilniusTel. (8 5) 235 6045Faksas (8 5) 235 6044El. p. info@lsta.ltwww.lsta.ltTiraþas 600 egz.Maketavo ir spausdino UAB „Baltijos kopija“Kareiviø g. 13B, LT-09109 VilniusREKLAMOS KAINOS ÞURNALE „ÐILUMINË TECHNIKA“ Lt be PVMVienas puslapisPusë puslapioKetvirtis puslapioPirmas virðelio puslapis Ketvirtas virðelio puslapis Vidiniai þurnalo puslapiai2 200 Lt(matmenys: 210 x 240 mm)1 300 Lt(matmenys: 210 x 120 mm)750 Lt(matmenys: 105 x 120 mm)1 650 Lt(matmenys: 210 x 297 mm)975 Lt(matmenys: 210 x 150 mm)565 Lt(matmenys: 105 x 150 mm)1 100 Lt(matmenys: 210 x 255 mm)650 Lt(matmenys: 210 x 127 mm)375 Lt(matmenys: 105 x 127 mm)Asociacijø nariams taikoma25 % nuolaidaDël reklamos kreiptis:tel.: (8 5) 235 6045(8 37) 32 38 28el. p. nerijus@lsta.lt2009 m. Nr. 4 (Nr. 41) 27