(EMAS) galimybių studija - Aplinkos apsaugos agentūra

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaLIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJAEKOŽENKLINIMO BEI EUROPOS BENDRIJOSAPLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMOS(EMAS) GALIMYBIŲ STUDIJA2006

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaTURINYSEUROPOS BENDRIJOS APLINKOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMOS (EMAS)DIEGIMO KONSULTAVIMO, VERTINIMO IR REGISTRAVIMO IŠLAIDŲ DALINIOKOMPENSAVIMO TVARKOS PROJEKTAS ....................................................................... 27APLINKOS VADYBOOS SISTEMOS DIEGIMO KONSULTAVIMO, VERTINIMO IRREGISTRAVIMO PAGAL EMAS REGLAMENTĄ IŠLAIDŲ SUVESTINĖ ...................... 30

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija1. ĮVADASPagrindinis darbo tikslas - įvertinus ekoženklinimo bei Europos Bendrijos aplinkosaugosvadybos ir audito sistemos (EMAS) skatinimo Lietuvos organizacijose galimybes, nustačiusšių priemonių taikymą skatinančius veiksnius ir kliūtis bei įvertinus kitų Europos Sąjungosšalių patirtį, parengti priemonių planą ekoženklinimo ir EMAS diegimo Lietuvosorganizacijose skatinimui.Darbo uždaviniai:1. Įvertinti ekoženklinimo bei Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos iraudito sistemos (EMAS) diegimo Lietuvos organizacijose įtaką darniamvystymuisi, atsižvelgiant į šių priemonių įtaką pramonės įmoniųkonkurencingumui ir aplinkos apsaugos veiksmingumui.2. Atlikti Europos Sąjungos politikos dėl ekoženklinimo bei EMAS diegimoir skatinimo analizę.3. Nustatyti ekoženklinimo ir EMAS diegimą skatinančius veiksnius irkliūtis, remiantis pramonės įmonių, diegiančių EMAS ar taikančiųekoženklinimą, patirtimi.4. Išanalizuoti ekoženklinimo naudojimo įtaką ekologinio gaminiųprojektavimo taikymui (t.y. nustatyti kokiu būdu ekoženklinimonaudojimas gali užtikrinti ekologinio gaminių projektavimo taikymą),atlikti gaminių aplinkosauginių deklaracijų taikymo galimybių analizę.5. Įvertinti ekoženklinimo sistemos Lietuvoje efektyvumą, pateikiantrekomendacijas dėl tolesnės veiklos ekoženklinimo srityje.6. Atlikti EMAS diegimo įtakos prevencinių inovacijų generavimui įmonėseanalizę (t.y. nustatyti kokiu būdu EMAS diegimas užtikrina prevenciniųinovacijų generavimą įmonėse).7. Įvertinti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį skatinant ekoženklinimą irEMAS.8. Parengti priemonių planą ekoženklinimo ir EMAS diegimo Lietuvosorganizacijose skatinimui.Darbas atliktas remiantis šiais išeities duomenimis:• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 28 “DėlEuropos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl organizacijų savanoriškodalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(EB) Nr. 761/2001 taikymo”.• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl organizacijų savanoriškodalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(EB) Nr. 761/2001.• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl pakeistos Bendrijos ekologinioženklo suteikimo sistemos, (EB) Nr. 1980/2000, 2000 m. liepos 17 d.• Subalansuotos pramonės plėtros programos projektu (LR Ūkio ministerija).

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaTaip pat remtasi kitais su darbo tematika susijusiais Lietuvos Respublikos ir EuroposSąjungos dokumentais, tiesioginio šios galimybių studijos rengėjų darbo su pramonėsįmonėmis, diegiant EMAS, ekoženklinimą, ekologinį projektavimą, kitas prevencinesinovacijas, patirtimi.Rengiant šią galimybių studiją, ypatingas dėmesys buvo skiriamas nagrinėjamųpriemonių įtakai darniam vystymuisi, pramonės įmonių konkurencingumui, inovacijųskatinimui ir aplinkos apsaugos bei ekonominiam veiksmingumui.Rengiant priemonių plano ekoženklinimo ir EMAS diegimo Lietuvos organizacijoseskatinimui analizuotos tokios priemonių grupės: informacijos platinimas, mokomoji veikla irkompetencijos didinimas, finansinės priemonės, kitos skatinimo priemonės.Šio darbo ataskaitą sudaro: įvadas, analitinė dalis, išvados, priemonių planasekoženklinimo ir EMAS diegimo Lietuvos organizacijose skatinimui.Pagrindiniai darbo vykdytojai - KTU Aplinkos inžinerijos instituto (toliau APINI)darbuotojai:• Prof. habil. dr. Jurgis Staniškis,• Mag. Valdas Arbačiauskas.4

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2. ANALITINĖ DALIS2.1. Ekoženklinimo bei Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybosir audito sistemos (EMAS) diegimo Lietuvos organizacijose įtakadarniam vystymuisiDarnaus pramonės vystymosi koncepcijaDarnus vystymasis yra vystymasis, užtikrinantis dabartinius ir ateities kartų poreikius.Darnaus vystymosi koncepcija apima tris dimensijas: aplinkos apsaugos, ekonominę irsocialinę. Pastaruoju metu darniam vystymuisi pasaulyje, ypač Europos Sąjungos šalyse,skiriama vis daugiau dėmesio.Siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką, verslo sąlygos tampa vis sudėtingesnės.Prevencinės aplinkos vadybos principų, kuriais remiasi darnus pramonės vystymasis,taikymas pramonės įmonių veikloje tampa vis svarbesniu konkurencingumo didinimoveiksniu. Kita vertus, darnus vystymasis atveria naujas verslo galimybes, pvz.: aplinkosapsaugos požiūriu priimtinesnių procesų bei produktų vystymui ir su tuo susijusiu naujų rinkųatvėrimu. Taigi pramonės vaidmuo darnaus vystymosi procese yra akivaizdus.Darnus pramonės vystymasis gali būti apibrėžtas kaip strategija, užtikrinanti dabartiniusįmonių bei visų suinteresuotųjų šalių poreikius ir gamtinių išteklių išsaugojimą ateitieskartoms. Šis apibrėžimas įtvirtina darnaus vystymosi koncepcijos, kurią pasiūlė Pasaulinėaplinkos apsaugos ir plėtros komisija, esmę ir pabrėžia pramonės įmonių ir visų suinteresuotųšalių (vartotojų, darbuotojų, tiekėjų, investuotojų ir visuomenės, kurią teigiamai ar neigiamaiveikia pramonės veikla) interesus.Tačiau šis apibrėžimas yra pernelyg abstraktus ir nenurodo atskiroms organizacijomsaiškių gairių kokiu būdu jų veikla galėtų prisidėti prie darnaus vystymosi įgyvendinimo.Todėl darnus pramonės vystymasis gali būti interpretuotas kaip nuolatinio pramonėsveiksmingumo didinimo procesas, kurio galutinis tikslas – pramonės įmonių aplinkosapsaugos, ekonominio ir socialinio veiksmingumo optimizavimas.Šis tikslas bus pasiektas tik tada, kai daugumoje įmonių bus integruotai ir sistemingaitaikomos pagrindinės darnaus pramonės vystymosi priemonės, įgalinančios didinti aplinkosapsaugos, ekonominį ir socialinį veiksmingumą vienu metu. Akivaizdu, kad šios priemonėsturi apimti gamybos procesų, vadybos procedūrų ir su gaminiais susijusio veiksmingumodidinimą bei pasikeitimo informacija su kitomis suinteresuotomis šalimis stiprinimą.Pagrindinės priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus: tinkamai įdiegtos vadybos sistemos,švaresnė gamyba, ekologinis gaminių projektavimas (pagrįstas produktų būvio cikloįvertinimu) ir veiksmingumo ataskaitos (pagrįstos veiksmingumo rodiklių taikymu).Su šiomis priemonėms glaudžiai siejasi ir šio tiriamojo darbo objektas: Europos BendrijosAplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) bei ekoženklinimas.5

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaAplinkos vadybos sistemos esmėAplinkos vadybos sistemų esmė yra nuolatinio gerinimo ciklo sukūrimas įtraukiant visusorganizacijos darbuotojus. Aplinkos vadybos sistemos gali būti sertifikuojamos pagaltarptautinį standartą ISO 14001 ir (arba) registruojamos pagal ES Aplinkos apsaugos vadybosir audito sistemą (EMAS). Aplinkos vadybos sistemos struktūra pateikta 1 pav.NuolatinisgerinimasVykdymasVadovybinėanalizėSprendimasdiegti AVSTikrinimas- Stebėsena irmatav i mai- Neatitiktys ,koregavimo irprevenciniaiveiksmai- Duomenųįrašai- AVS auditasĮgyvendinimas- Stuktūra ir atsakomy bė- Praktinis, teorinismokymas ir kompetencija- Pasikeitimas informacija- AVS dokumentai ir jųtvarkymas- Veiklos valdymas- Parengtis avarijoms iratsakomieji veiksmaiAplinkos apsaugospolitikaPlanavimas- Aplinkosapsaugosaspektai- Teisiniai ir kitireikalavimai- Tikslairuždaviniai- AVS p rogramos1 pav. Aplinkos vadybos sistemos struktūra6

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaEMAS reglamento ir ISO 14001 standarto struktūra ir reikalavimai yra tokie pat, tačiauEMAS reglamente yra keli papildomi reikalavimai (1 lentelė). EMAS reikalauja trečiosiosšalies patvirtintos aplinkos apsaugos ataskaitos, kurioje aprašoma organizacija, jos poveikisaplinkai, tikslai, uždaviniai ir aplinkos apsaugos veiksmingumas. Ši informacija turi būtiatnaujinama kiekvienais metais ir prieinama visuomenei. Taip pat EMAS reglamentasreikalauja atlikti pirminę aplinkos apsaugos apžvalgą.5 lentelė. EMAS reglamento ir ISO 14001 standarto skirtumai, siekiant oficialaus aplinkosvadybos sistemos pripažinimo.EMAS REGLAMENTAS ISO 14001Privaloma pradinė aplinkosaugos Laisvai pasirenkamas pradinėsanalizėinformacijos surinkimo būdasVertinimo kriterijai turi būti Šis reikalavimas nenumatytasprieinami visuomeneiDarbuotojų dalyvavimas Šis reikalavimas nenumatytasnustatant tikslusTiekėjai ir subrangovai turi Šis reikalavimas nenumatytastenkinti aplinkosaugos politikosreikalavimusVisapusiškas vidinis auditas Periodiškumas nenurodytasatliekamas ne rečiau nei kastrejus metusSiūloma naudoti veiksmingumo Šis reikalavimas nenumatytasindikatoriusVieša aplinkosaugosŠis reikalavimas nenumatytasveiksmingumo ataskaitaOrganizacijoms, įdiegusioms AVS pagal ISO 14001 standartą, galima nesunkiai gauti irEMAS registraciją. Šioms organizacijoms reikia padaryti tik kelis pakeitimus esminiuoseAVS elementuose bei papildyti sistemą keliais papildomais elementais:1. Pradine aplinkosaugos analize – EMAS reglamentas reikalauja atlikti pradinęaplinkosaugos analizę organizacijos aplinkosaugos aspektams nustatyti. Tačiau,kai organizacija jau yra įdiegusi AVS pagal ISO 14001 standartą ir joje jauatsižvelgta į visus EMAS reglamento 4 priede išdėstytus aplinkosaugosreikalavimus, jai nereikia atlikti oficialios aplinkosaugos analizės;2. Aplinkos apsaugos ataskaita – organizacija turi parengti aplinkosaugos ataskaitą,paremtą AVS audito rezultatais. Organizacija turi užtikrinti, kad aplinkosaugosataskaita atitiktų visus EMAS reglamento 3 priedo reikalavimus, ir turėtųpatikrinti, ar visi duomenys, gauti iš aplinkosaugos vadybos sistemos,aplinkosaugos ataskaitoje yra pateikti teisingai;3. Aplinkosaugos ataskaitos ir aplinkos apsaugos veiksmingumo patikrinimu – norintgauti AVAS registraciją reikia, kad aplinkosaugos ataskaitą būtų patvirtintatrečiosios šalies. Šio proceso metu yra patikrinama, ar ataskaita atitinka 3 priedoreikalavimus, ir ji yra viešai skelbiama.7

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaEkoženklinimo esmėEkologiškai švaresnių gaminių paklausa yra pagrindinis veiksnys, skatinantis pramonėsįmones gaminti gaminius, atsižvelgiant į poveikį aplinkai per visą gaminio būvio ciklą.Vartotojas renkasi prekę, atsižvelgdamas į daugelį kriterijų, ne tik į kainą.Ekoženklinimas yra dažniausiai naudojamas informacijos apie produktų aplinkosauginessavybes teikimo būdas vartotojams. Pagrindinis ekoženklinimo tikslas – skatinti labiausubalansuotą produktų gamybą ir vartojimą.Tarptautinė standartų organizacija (ISO) išskiria trijų tipų ekoženklinimą:• ISO I tipas – nepriklausomos, trečios šalies patvirtinti aplinkosauginiai ženklai,kuriais paprastai ženklinamos plataus vartojimo prekės. ISO pirmojo tipoaplinkosauginio ženklinimo programos yra savanoriškos ir paremtos daugeliukriterijų. Jos suteikia ženklus aplinkosauginiu požiūriu pranašesniems per visąbūvio ciklą produktams. Tokio ekoženklo pavyzdys – Europos Bendrijosekoženklas.• ISO II tipas – įmonių aplinkosauginiai pareiškimai, dažniausiai informuojantysapie kažkurį vieną produkto poveikio aplinkai aspektą, pvz., energijos vartojimoefektyvumą arba gamybą iš palankesniu aplinkai būdu išgautų žaliavų.Aplinkosauginiai įmonių pareiškimai dažnai vadinami pirmos šalies ženklinimu,nes ženklo patikimumas nėra patvirtinamas nepriklausomos organizacijos.Pavyzdys – gamintojo deklaravimas, kad gaminyje yra x proc. antrinių žaliavų.• ISO III tipas – standartizuoto turinio aplinkosauginės gaminių deklaracijos,suteikiančios kiekybinę informaciją apie gaminius, dažniausiai indeksų ar rodikliųforma. Deklaracijose tik pateikiama informacija apie pagrindinius poveikiusaplinkai bei kita su aplinkos apsauga susijusi informacija (pvz.: pavojingoscheminės medžiagos gaminyje, informacija apie antrinį komponentų panaudojimąar perdirbimą, informacija apie atliekų tvarkymą), o teisė vertinti gaminio kokybęaplinkos apsaugos požiūriu paliekama vartotojui. Šio tipo ekoženklinimas įgalinainformacijos apie gaminius palyginimą. Pavyzdys – „ITT Flygt AB“aplinkosauginės gaminio deklaracijos šioje kompanijoje gaminamiems siurbliams.Labiausiai paplitęs ISO I tipo ekoženklinimas. Tačiau kai kuriose Europos Sąjungosšalyse (Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje) vis daugiau taikomos ir gaminiųaplinkosauginės deklaracijos (GAD). Deklaracija paprastai susideda iš trijų dalių:1. Organizacijos ir jos gaminių ar paslaugų aprašymas (gaminio sudėtiesdeklaracija);2. Aplinkos apsaugos veiksmingumo deklaracija;3. Kita informacija iš organizacijos (perdirbimo deklaracija) ir informacija apiesertifikavimo instituciją.Gaminio aplinkosauginės deklaracijos pagrįstos būvio ciklo įvertinimu (BCĮ). GADapibrėžia, kaip, pagal nustatytus, ISO 14040 serijos standartais pagrįstus kriterijus, įvertinamiaplinkos apsaugos duomenys ir pateikiama ir papildoma kokybinė ir kiekybinė informacija.Deklaracijoje privaloma įtraukti informaciją apie žaliavų išgavimą, energijos naudojimą irefektyvumą, gaminio sudėtį, išlakas, dirvožemį, vandenį, atliekų susidarymą ir poveikįaplinkai. Gali būti informacija apie tai, kaip naudojantys gaminį galėtų sumažinti poveikįaplinkai, apie antrinį panaudojimą ir perdirbimą, taip pat išardymą ir atliekų tvarkymą.8

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaSpecialus GAD ženklas išsiskiria iš kitų tipų ženklų, suteikiančių aplinkos apsaugosinformacijos apie gaminius ir paslaugas. GAD emblema gali būti naudojama reklamoje, antgaminių ir jų pakuočių. GAD sistema taikoma visoms gaminių grupėms ir paslaugų tipams,užtikrinant informacijos objektyvumą, palyginamumą ir patikimumą.ISO III tipo ženklinimo programa yra savanoriška, tačiau yra bendros programosadministravimo ir vykdymo taisyklės. Programos koordinatoriumi gali būti įmonė ar įmoniųgrupė, pramonės sektorius ar prekybos asociacija, nepriklausoma institucija, tokia kaipvyriausybės padalinys ar universitetas. Programos koordinatorius kuria ir vykdo programą (2pav.).Programoskūrimas irtobulinimasBendrosprogramosnuorodosGKTrengimasGKTDeklaracijossudarymasGADatnaujinimasGADnaudojimasGADNepriklausomasvertinimasDeklaracijosprojektas1 pav. III tipo deklaracijos programos kūrimo ir vykdymo schema (pagal ISO DC 14025)Ekoženklinimo taikymo ir EMAS diegimo įtaka darniam vystymuisiEMAS diegimas iš esmės atitinka darnaus vystymosi principus ir šios sistemosįgyvendinimas atskirose organizacijose prisideda prie darnaus vystymosi proceso, nesremiantis EMAS reglamentu gali būti įdiegta veiksminga aplinkos vadybos sistema, pagrįstašvaresnės gamybos ir ekologinio gaminių projektavimo principų taikymu. EMAS aiškiaiapibrėžia ir visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims prieinamų aplinkos apsaugosataskaitų rengimo principus.Ekoženklinimo taikymas atskirose organizacijose taip pat prisideda prie darnausvystymosi proceso, nes gali skatinti ekologini gaminių projektavimą šiose organizacijose.Labai svarbu ir tai, kad organizacijos, dalyvaudamos ekoženklinimo sistemose prisideda priedarnaus vystymosi principus atitinkančio vartojimo skatinimo, nes vartotojams suteikiamagalimybė rinktis aplinkos požiūriu geresnius produktus.EMAS įdiegimas ir dalyvavimas ekoženklinimo sistemose prisideda prie organizacijųkonkurencingumo didinimo. EMAS įdiegimas gerina organizacijų įvaizdį, didina verslopartnerių ir kitų suinteresuotų šalių pasitikėjimą, sudaro prielaidas didinti aplinkos apsaugos irekonominį veiksmingumą. Ekoženklinimas padeda plėsti rinkas įmonių gaminiams, skatinagerinti gaminių aplinkosaugines charakteristikas, kai kuriais atvejais netgi mažinant gaminiųsavikainą.Apibendrintai galima teigti, kad EMAS diegimas ir ekoženklinimo taikymas yraskatintinas, nes prisideda prie darnaus vystymosi ir šių organizacijų konkurencingumodidinimo bei šalies ekonominio potencialo didinimo.9

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2.2. Europos Sąjungos politika dėl ekoženklinimo bei EMASdiegimo ir skatinimoEuropos Bendrijos Ekoženklinimo ir EMAS diegimo ir skatinimo politika visų pirmasiejasi su Europos Sąjungos darnaus vystymosi politika. Darnaus vystymosi koncepcija yraįvardinta Europos Sąjungos sutarties 2-ame straipsnyje kaip Europos Sąjungos prioritetas,pabrėžiant aplinkos apsaugos, ekonominio ir socialinio progreso skatinimą. Europos Sąjungossutarties 6-asis straipsnis reikalauja aplinkos apsaugos apsektų integravimo į kitas EuroposSąjungos politikos ir veiklos sritis, ypač susijusias su darniu vystymusi – subalansuojantaplinkos apsaugos, ekonominius ir socialinius tikslus.Europos Bendrijos Šeštoji aplinkos apsaugos veiksmų programa nustatė aplinkosapsaugos tikslus ir prioritetus ir numato priemones, kurios bus naudojamos šiems tikslamspasiekti. Šioje programoje aiškiai įvardinta ir ekoženklinimo bei EMAS diegimo svarba.Pabrėžiama, kad saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių ir paslaugų paklausa gali būti kuriamainformacinėmis bei mokomosiomis priemonėmis ir užtikrinant, kad produktų kainos atspindikaštus, susijusius su neigiamu poveikiu aplinkai. Paklausos tokiems produktams atsiradimasskatina pramonės įmones diegti inovacijas ir naujus vadybos metodus, o tai skatina įmoniųaugimą, pelningumą, konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą.Naujas galimybes Europos Bendrijos ekoženklinimo sistemai ir EMAS atveria naujosiosviešųjų pirkimų direktyvos, kuriomis aplinkos apsaugos aspektas integruojamas į viešuosiuspirkimus, ir neseniai paskalbtas viešųjų pirkimų vadovas. Tai turėtų padrąsinti valdžiosinstitucijas pasinaudoti Europos Bendrijos ekoženklinimo sistema ir joje nustatytais kriterijaisarba kitomis analogiškomis sistemomis, kuriose numatyta teikti išsamią informaciją apieprekę, ir priimti politinį sprendimą per viešuosius pirkimus rinktis aplinkos požiūriu geresnesprekes ir paslaugas.ES politika dėl ekoženklinimo taikymo ir skatinimoEkoženklinimas yra Europos Bendrijos Integruotos produktų politikos (IPP) dalis.Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jųbūvio ciklą. Pagrindiniai integruotos produktų politikos tikslai - tenkinti vartotojų poreikius sukiek įmanoma mažesniu poveikiu aplinkai ir mažinti taršos bei atliekų kiekius jų susidarymovietoje. Siekiant šių tikslų taikomos ekologinio projektavimo ir būvio ciklo vertinimopriemonės saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių gamybai ir ekonominės (pvz., mokesčiųdiferenciacija, gamintojo atsakomybė) bei informacinės (pvz., ekoženklinimas) priemonėstokių gaminių paklausos kūrimui. Visų pirma Europos Sąjungoje skatinama savanoriškaįmonių veikla bei įvairių suinteresuotų grupių bendradarbiavimas šioje srityje.Taigi, Europos Bendrijos ekoženklo suteikimo sistema yra platesnės strategijos, kuriasiekiama skatinti aplinką tausojančią gamybą ir vartojimą, dalis. Šis siekis gali būtiįgyvendintas dalyvaujant sistemoje, į kurią yra integruota į gaminių būvio ciklą orientuotapolitika, kaip numatyta Šeštojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje. Pagrindiniaisistemos tikslai – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir atsieti priklausomybę tarpekonomikos augimo ir neigiamo poveikio aplinkai – atitinka Lisabonos strategiją dėl EuroposSąjungos ekonominio ir socialinio atsinaujinimo bei darnaus vystymosi strategiją.Komunikate dėl integruotos produktų politikos dar konkrečiau siūloma sukurti naująstrategiją su gaminiais susijusioms aplinkos apsaugos strategijoms stiprinti ir perorientuoti bei10

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijamažiau aplinkai kenkiančių prekių rinkai plėtoti. Europos Bendrijos ekoženklo suteikimosistema yra viena iš priemonių, galinčių padėti tai pasiekti.Europos Bendrijos ekoženklinimo sistema taip pat yra susijusi su daugybe įvairiųpriemonių, skatinančių švaresnę gamybą ir aplinkos apsaugos technologijų plėtrą bei diegimą.Pripažįstama, kad šios sistemos struktūros, procedūros ir žinios yra tvirtas išeities taškaskuriant ekologinio gaminių projektavimo priemones (pvz., pasiūlytoje direktyvoje dėl elektrosenergiją naudojančių gaminių ekologinio projektavimo).Pripažįstama, kad Europos Bendrijos ekoženklas dar nėra patenkinamai įsiskverbęs įrinką ir kad sistemą reikia tobulinti. Todėl numatoma, kad atlikus įvertinimą dėl sistemosveiksmingumo skatinant aplinką tausojančią gamybą ir vartojimą, bus teikiami pasiūlymai,kaip sistemą pakeisti, kad ji kuo labiau skatintų darnų vystymąsi ir būtų kuo patrauklesnė ūkiosubjektams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.Nors Europos Sąjungos politikoje iki šiol daugiausia buvo skiriama ISO I tipoekoženklinimui - Europos Bendrijos ekoženklui, auga susidomėjimas ir ISO III tipoekoženklinimu - aplinkosauginėmis gaminių deklaracijomis. Pastarojo tipo ekoženklinimasglaudžiai siejasi su tokiomis Europos Sąjungos remiamomis priemonėmis kaip Integruotaproduktų politika, „žalieji“ viešieji pirkimai, ekologinis gaminių projektavimas, būvio cikloįvertinimas ir pan. Europos Komisija finansuoja keletą projektų, kuriais siekimą įvertinti šiuometu veikiančias aplinkosauginių gaminių deklaracijų sistemas, adaptuoti aplinkosauginiųproduktų deklaracijų taikymą mažų ir vidutinių įmonių poreikiams ir pan.ES politika dėl EMAS diegimo ir skatinimoEMAS reglamentas sukuria prielaidas įmonėms savanoriškai diegti aplinkos vadybossistemas ir periodiškai publikuoti akredituotų vertintojų patikrintas aplinkos apsaugosveiksmingumo ataskaitas. Nepaisant gana didelio Europos Sąjungos šalių organizacijųsusidomėjimo šia sistema, būtinos papildomos priemonės siekiant, kad kuo daugiau įmoniųdiegtų EMAS. Europos Sąjungos šalys skatinamos supaprastinti aplinkos apsaugos leidimųišdavimo ir atsiskaitymo tvarką įmonėms, turinčioms EMAS registraciją ir taikyti kitasEMAS skatinimo priemones. Išskirtinis dėmesys skiriamas šių priemonių adaptavimuismulkių ir vidutinių įmonių poreikiams. Mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo EMASprogramoje skatinimas yra vienas Europos Sąjungos prioritetų.Europos Komisija tvirtai remia EMAS skatinančias priemones, skirtas įvairiomsorganizacijoms, visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims. Tai apima ne tik informacijosleidinių publikavimą ir įvairių renginių (seminarų ar konferencijų) organizavimą, bet irnovatoriškų EMAS projektų kofinansavimą (visų pirma per LIFE programas) bei EMASintegravimą į kitas Europos Sąjungos politikos sritis. Viešieji pirkimai, integruota produktųpolitika, taršos integruota prevencija ir kontrolė yra pagrindinės sritys, turinčios glaudžiassąsajas su EMAS skatinimu.Europos Komisija visuose padaliniuose numato taikyti EMAS savo aplinkos apsaugosveiksmingumo didinimui ir rekomenduoja kitoms Europos Sąjungos institucijoms pasektišiuo pavyzdžiu. 2001 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė sprendimą C (2001)/2591įsipareigojama pradėti taikyti EMAS direktyvą Komisijos veikloje. EMAS diegimas EuroposKomisijoje vyksta dviem etapais. Pirmame etape EMAS diegiama penkiuose direktoratuose –Generaliniame sekretoriate, Generaliniame aplinkos direktorate, generaliniameadministracijos direktorate, Generaliniame informatikos direktorate bei Infrastruktūros irlogistikos biure Briuselyje. Pirmuose keturiuose padaliniuose EMAS jau pilnai įdiegtas.11

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2.3. Ekoženklinimo ir EMAS diegimą skatinantys veiksniai ir kliūtysYra daug veiksnių, skatinančių ūkio subjektus taikyti ekoženklinimą ir diegti EMAS. Vienaiš paprastų priežasčių – aplinkos apsaugos (ar darnaus vystymosi) pokyčiai, vykstantysvisuomenėje. Šie pokyčiai vis labiau įtakoja ūkio subjektų veiklą. Griežtėjantys teisiniai beididėjantys verslo partnerių aplinkos apsaugos reikalavimai ir augantis visuomenėsdomėjimasis įmonių aplinkosauginiu veiksmingumu tampa veiksniais, į kuriuos moderniįmonė, siekianti užtikrinti sėkmingą verslo plėtrą, negali neatsižvelgti. Tačiau dar svarbesniveiksniai susiję su galimybėmis gerinti įmonės įvaizdį, mažinti žaliavų ir energijos sąnaudas,mažinti atliekų tvarkymo išlaidas ir pan. EMAS diegimo ir ekoženklinimo taikymo naudospavyzdžiai:• išlaidų mažinimas ir efektyvumo didinimas;• produktyvumo didinimas ir padidėjęs konkurencingumas;• gaminio kokybės užtikrinimas;• užsakovų, tiekėjų ir kitų verslo partnerių reikalavimų tenkinimas;• įvaizdžio gerinimas;• aplinkosauginių kaštų mažinimas;• inovacijų skatinimas;• efektyvus informacijos teikimas suinteresuotoms šalims;• pasiruošimas griežtėjantiems teisiniams reikalavimams;• darbo sąlygų gerinimas ir nelaimingų atsitikimų mažinimas;• darbuotojų motyvavimas ir atsakomybės skatinimas.EMAS diegimas ir dalyvavimas ekoženklinimo sistemose visų pirma priklauso nuo ūkiosubjektų motyvacijos. Diegti aplinkos vadybos sistemas ar taikyti ekoženklinimą ūkiosubjektus skatina įvairūs vidaus skatinantys veiksniai (pvz.: veiklos efektyvumo, poveikioaplinkai mažinimo ir konkurencingumo padidinimo galimybės) ir išorės skatinantys veiksniai(pvz.: verslo partnerių reikalavimai, rinkos spaudimas). Tačiau patirtis rodo, kad daugeliuiįmonių ekonominė įdiegtų šių priemonių nauda iš pradžių gali pasirodyti pernelyg maža, kadpateisintų papildomą darbą jei nėra papildomų motyvuojančių veiksnių.Kitas svarbus aspektas – ūkio subjektų aprūpinimas informacija apie EMAS irekoženklinimą ir praktinį šių priemonių taikymą. Nepakankamas ūkio subjektų aprūpinimastokia informacija yra labai rimta kliūtis EMAS diegimui ir ekoženklinimo taikymui.Dar vienas esminis aspektas, lemiantis EMAS diegimą ir ekoženklinimo taikymą, yra ūkiosubjektų kompetencijos lygis šių priemonių taikymo požiūriu. Dažniausiai įmoniųkompetencijos lygis yra nepakankamas, kad EMAS ar ekoženklinimas būtų efektyviaiįgyvendinti be išorės techninės ir finansinės paramos.Pagrindiniai išorės veiksniai, skatinantys ir įgalinantys ūkio subjektus diegti EMAS irtaikyti ekoženklinimą gal būti suskirstyti į tris kategorijas:1. išorės suinteresuotų šalių spaudimas įmonėms diegti šias priemones;2. efektyvūs informacijos srautai ūkio subjektams iš kitų suinteresuotų šalių;3. kitų suinteresuotų šalių ūkio subjektams teikiama techninė ir finansinė parama.Tačiau suinteresuotų šalių motyvacija ir galimybės įtakoti ūkio subjektus diegti EMAS irtaikyti ekoženklinimą taip pat priklauso nuo jų sąmoningumo ir kompetencijos lygio beiefektyvaus aprūpinimo informacija.12

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2.4. Ekoženklinimo naudojimo įtaka ekologinio gaminiųprojektavimo taikymuiLabiausiai paplitęs ir veiksmingiausias būdas gerinti gaminių aplinkosauginescharakteristikas ir mažinti jų daromą poveikį aplinkai visų būvio ciklo etapų (pvz.: žaliavųišgavimo, gamybos, transportavimo, naudojimo, atliekų tvarkymo) metu yra ekologinisgaminių projektavimas. Tai svarbi geresnių aplinkos atžvilgiu produktų gamybos priemonė,nes būtent projektuojant produktus priimami reikšmingiausi sprendimai, lemiantys produktųpoveikį aplinkai per visą būvio ciklą. Ši priemonė skatina optimizuoti produktų funkcijas,tausoti išteklius gamybos ir naudojimo metu, mažinti atliekų bei taršos susidarymą ir mažinticheminių medžiagų keliamą riziką. Pagal galimybes sumažinti poveikį aplinkai ir inovacijųlygį, ekologinis gaminių projektavimas gali būti klasifikuojamas į tris pagrindinius tipus:• Gaminio tobulinimas, apimantis dalinius gaminio pakeitimus esamoje rinkoje,paprastai nekeičiant paties gaminio ar gamybos technologijos.• Gaminio modifikavimas, kai esama gaminio koncepcija išlieka nepakitusi, tačiauatskiri gaminio komponentai gali būti patobulinti ar pakeisti, siekiant panaudotimažiau aplinkai kenksmingas medžiagas, lengviau išrinkti ar perdirbti gaminį,panaudoti atitarnavusio gaminio dalis ar sumažinti energijos sunaudojimą per visąbūvio ciklą.• Funkcijos inovacija, kai keičiamas gaminio funkcijos atlikimo būdas, pvz.,gaminiai pakeičiami paslaugomis.Teikdami apibendrintą informaciją apie gaminio ar paslaugos aplinkosauginescharakteristikas, ekoženklai įtakoja ir gamintojus ar paslaugos teikėjus, ir vartotojus.Gamintojai skatinami mažinti gaminių poveikį aplinkai viso jų būvio ciklo metu, o vartotojaiskatinami rinktis aplinkos apsaugos požiūriu pranašesnius gaminius.Darnaus vystymosi kontekste ekoženklinimą reikia vertinti kaip priemonę, padedančiąmažinti poveikį aplinkai viso gaminių būvio ciklo metu. Todėl kyla klausimas kokiu būduekoženklinimo naudojimas gali užtikrinti ekologinio gaminių projektavimo taikymą.Šiuo požiūriu vartotojų pasirinkimas yra neabejotinai svarbus nes tai įtakoja gaminiųpaklausą ir skatina gamintojus daryti vienokius ar kitokius su gaminiais susijusius pakeitimusir mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai. Todėl, darant prielaidą, kad ekoženklinimasrealiai įtakoja vartotojų pasirinkimą, galima teigti, kad iš esmės ekoženklinimas skatinagamintojus taikyti ekologinį gaminių projektavimą.Tikslinga panagrinėti kaip prie ekologinio gaminių projektavimo skatinimo prisidedaskirtingų tipų ekoženklinimas. Svarbiausi vertinimo parametrai: informacijos objektyvumas arpatikimumas, informacijos kompleksiškumas, informacijos palyginamumas, galimybėvartotojams teisingai vertinti pateiktą informaciją.Atsižvelgiant į tai, kad ISO II tipo ženklinimas yra vienašališkas, jis gali būtinepakankamai objektyvus, gamintojai turi galimybę manipuliuoti duomenimis, skirtingųgamintojų pateikiama informacija apie tos pačios grupės gaminius gali būti sunkiaipalyginama. Todėl įtaka ūkio subjektams taikyti ekologinį gaminių projektavimą busminimali.ISO I tipo ženklinimas visų pirma pasižymi tuo, kad informacija apie pateikiama labaisuprantama forma. Vartotojui pakanka žinoti kokiu būdu paženklinti aplinkos požiūriupranašesni gaminiai. Gamintojo pateiktus duomenis tikrina ekoženklą suteikianti institucija,13

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijatodėl užtikrinamas informacijos objektyvumas. Atsižvelgiant į tai, kad gaminys vertinamaspagal kompleksiškai parinktus kriterijus, specifinius konkrečiai gaminių grupei, gamintojasturi surinkti ir išanalizuoti pakankamai nemažai informacijos apie gaminį, kurią galipanaudoti ekologinio gaminių projektavimo procese. Informacijos palyginimas apiespecifines skirtingų tos pačios grupės gaminių aplinkos apsaugos charakteristikas yra ribotas.Gamintojas suinteresuotas gerinti gaminio aplinkos apsaugos charakteristikas tik iki tokiolygio, kokio reikalaujama ekoženklo suteikimo kriterijuose. Todėl gamintojas bus tik iš daliesskatinamas taikyti ekologinį gaminių projektavimą. Taikomų inovacijų ir gaminiomodifikavimo lygis priklausys nuo konkrečiai gaminių grupei nustatytų ekoženklinimokriterijų ir esamų gaminio aplinkos apsaugos charakteristikų.ISO III tipo ekoženklinimas (aplinkosauginės gaminių deklaracijos) nenusileidžia ISO Itipo ekoženklinimui informacijos objektyvumu ir informacijos kompleksiškumu. Šiuo atvejulabiau ribotos vartotojų galimybės teisingai vertinti pateikiamą informaciją, nes norint priimtiaplinkos apsaugos požiūriu teisingesnį sprendimą būtina turėti aplinkosauginių žinių irpačiam analizuoti aplinkos apsaugos deklaracijose pateiktą informaciją. Tačiau šiuo atvejugamintojas turi galimybę palyginti savo gaminio ir kitų rinkoje esančių analogiškų gaminiųaplinkosaugines charakteristikas, nes deklaracijos yra standartizuoto turinio. Tai skatinataikyti ekologinį gaminių projektavimą ir suteikia labai vertingos informacijos ekologiniogaminių projektavimo procesui. Šiuo atveju gamintojas privalo atlikti gaminio būvio cikloįvertinimą ir yra suinteresuotas kiek įmanoma sumažinti gaminio poveikį aplinkai jo visobūvio ciklo metu bei nuolat ieškoti galimybių šį poveikį dar labiau mažinti, o tai suteikiapapildomos motyvacijos ekologinio gaminių projektavimo taikymui.2.5. Ekoženklinimo sistemos Lietuvoje efektyvumasLietuvoje ekoženklinimas pradėtas taikyti 1996 m. Nacionalinis ekoženklas „VandensLelija“ buvo patvirtintas 1996-08-01 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijosįsakymu, Nr. 106. Buvo parengti ženklo suteikimo kriterijai atskiros gaminių grupėms, tačiaususidomėjimo tarp gamintojų šis ženklas nesusilaukė.Gamintojams investuoti į ekoženklą nebuvo prasmės, nes ženklas nebuvo išpopuliarintastarp vartotojų, juo labiau užsienyje.Reikia pripažinti, kad lietuviškas nacionalinis ženklas gali įtakoti tik vietos vartotojus,tačiau Lietuvos rinka yra pernelyg maža, kad įmonės ryžtųsi papildomoms su ekoženklinimususijusioms išlaidoms. Nacionalinio ženklo išpopuliarinimui reiktų skirti daug lėšų ir vargu aršios lėšos atsipirktų.Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado galimybė naudoti Europos Bendrijosekoženklą. Lietuvoje jau yra sukurta visa reikalinga teisinė bazė, formaliai veikia visa šioekoženklo suteikimo sistema. Šiuo ženklu savo gaminius jau turi teisę viena Lietuvos įmonė(AB „Utenos trikotažas“).Todėl esamos nacionalinio ekoženklo sistemos palaikymas nėra tikslingas.Nacionalinis ekoženklas galėtų būti taikomas nebent tik tam tikroms specifinėms Lietuvaibūdingų gaminių grupėms, kurių neapima Europos Bendrijos ekoženklinimo sistema. Priešpriimant tokį sprendimą, būtų reikalingas specialus tyrimas dėl tokios ekoženklinimo sistemostikslingumo ir ekonominio veiksmingumo.14

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaEuropos Bendrijos ekoženklinimo sistema Lietuvoje buvo sukurta visai neseniai, todėlapie tikrąjį jos efektyvumą spręsti dar anksti.Šiuo metu publikuojami informaciniai leidiniai, bus organizuojami informaciniaiseminarai įvairioms suinteresuotoms šalims. Planuojama parengti ir patvirtinti nacionalinįžaliųjų pirkimų įstatymą, parengti gebėjimų ugdymo programą įmonių vadovamsekoženklinimo klausimais. Tai neabejotinai prisidės prie Europos Bendrijos ekoženklopopuliarinimo Lietuvoje ir ekoženklinimo sistemos efektyvumo užtikrinimo.Tačiau galima teigti, kad ekoženklinimo sistemos efektyvumo požiūriu, valdžiosinstitucijų, pramonės asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šaliųdalyvavimas nėra pakankamai aktyvus.2.6. EMAS diegimo įtaka prevencinių inovacijų generavimuiįmonėseDažnai keliamas klausimas ar formalizuotų vadybos sistemų diegimas realiai prisidedaprie aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo. Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimąnėra.Galima teigti, kad aplinkos vadybos sistemos sertifikavimas nebūtinai reiškia, kad įdiegtavadybos sistema bus efektyvesnė. Iš dalies, sertifikavimas ar registravimas netgi iškreipiaaplinkos vadybos sistemos esmę, kai įmonės siekdamos sertifikato ar registravimo visądėmesį skiria formalių ISO 14001 standarto ar EMAS reikalavimų tenkinimui, o ne realiamaplinkos apsaugos veiksmingumo didinimui.EMAS reglamento reikalavimai aplinkos vadybos sistemai dėl viešai prieinamų aplinkosapsaugos veiksmingumo ataskaitų ir darbuotojų įtraukimo padidina tikimybę tačiauneužtikrina, kad vadybos sistema bus efektyvi aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimopožiūriu.Prevencinių aplinkos apsaugos inovacijų taikymas yra esminė veiksmingos aplinkosvadybos sistemos prielaida. Optimizuoti įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumą įmanomatik taikant prevencines priemones, kuriomis pasiekiamas atliekų ar taršos sumažinimassusidarymo šaltinyje. Tokių priemonių įdiegimas didina ir įmonių ekonominį veiksmingumą,nes sumažinami nuostoliai ir sumažėja su atliekų bei taršos tvarkymu susiję kaštai.Labiausiai paplitę terminai naudojami kalbant apie prevencines aplinkos apsaugospriemones aplinkos vadybos kontekste yra švaresnė gamyba (gamybos procesams) irekologinis gaminių projektavimas (gaminiams). Ekologinio gaminių projektavimo koncepcijabuvo aprašyta 2.4. skyriuje. Švaresnė gamyba yra novatoriška aplinkos apsaugos strategija irmetodas, kuris remiasi racionalesniu išteklių naudojimu bei atliekų ir taršos minimizavimu jųsusidarymo vietoje. Švaresnė gamyba padeda sumažinti neigiamą įmonės poveikį aplinkai irduoda teigiamus ekonominius rezultatus. Šiame kontekste atliekos vertinamos kaip negatyviąekonominę vertę turintis produktas.Švaresnės gamybos koncepciją pirmoji pradėjo naudoti Jungtinių tautų aplinkosaugosprogramos pramonės ir aplinkosaugos skyrius: „Švaresnė gamyba yra nuolatinis integruotosprevencinės aplinkosaugos strategijos taikymas procesams, gaminiams ir paslaugoms siekiantpadindinti efektyvumą ir sumažinti riziką gyventojams ir aplinkai. Švaresnė gamyba taikoma:• Gamybos procesams: žaliavų ir energijos taupymas, toksinių medžiagųeliminavimas ir atliekų bei emisijų kiekio ir toksiškumo sumažinimas.15

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijabaseinų. Liuksemburge, tokioms organizacijoms supaprastinta tvarka išduodami energijosnaudojimo leidimai ir prailginamas šių leidimų galiojimo laikas. Olandijoje, EMASregistraciją (ar ISO 14001 sertifikatą) turinčios organizacijos turi galimybę gauti specialiustaršos leidimus, kuriuose įvardijamas maksimalus pagrindinės taršos kiekis susidarantis pervienerius metus, o ne leistinos koncentracijos. Toks leidimas leidžia įmonei lanksčiauplanuoti gamybos ar taršos valymo įrangos keitimą.Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse taršiausios įmonės privalo rengti metines aplinkosapsaugos ataskaitas, o EMAS registracija palengvina šią procedūrą. Danijoje apie 1000pramonės įmonių privalo publikuoti aplinkos apsaugos ataskaitas. Vietoje tokių ataskaitųorganizacijos gali pateikti EMAS ataskaitas. Olandijoje aplinkos apsaugos ataskaitas privalorengti 300 taršiausių įmonių, tačiau jeigu organizacija turi EMAS registraciją, tokiosataskaitos rengti nereikia. Panaši praktika taikoma ir Norvegijoje.EMAS skatinimui gali būti taikomi ir viešieji pirkimai. Kai kuriose Europos Sąjungosšalyse, vykdant viešuosius pirkimus atsižvelgiama į EMAS registraciją. Nors viešuosiuosepirkimuose tiesiogiai reikalauti EMAS registracijos neleidžia kitos Europos Sąjungosdirektyvos, dažniausiai viešųjų pirkimų procedūrose įvardijami aplinkos apsaugosreikalavimai, tuo būdu suteikiant privalumą EMAS registraciją turintiems gamintojams (arpaslaugų teikėjams). Pvz., Norvegijoje viešųjų pirkimų įstatymuose reikalaujama atsižvelgti įpoveikį aplinkai, o tuo remiantis yra nustatyta kokiu būdu viešųjų pirkimų procedūroje galibūti atsižvelgiama į EMAS registraciją. Ispanijoje, EMAS registraciją turinčiomsorganizacijoms dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose netaikoma speciali įstatymuose nustatytaaplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo procedūra.Finansinis EMAS diegimo skatinimasDaugelyje Europos Sąjungos šalių teikiama valstybės finansinė parama EMAS diegimui(Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje,Italijoje). Finansinė parama paprastai apima ir konsultacijas ir tikrinimo auditus. Kai kuriaisatvejais finansinė parama teikiama ir kitoms su EMAS diegimu susijusioms išlaidoms. Pvz.,Belgijoje, organizacijoms, įdiegusioms EMAS teikiama finansinė parama – 70 proc. visųdiegimo kaštų mažoms ir vidutinėms organizacijoms ir 60 proc. - didelėms organizacijoms.Šioms organizacijoms taip pat teikiama 5 proc. subsidija visoms su EMAS diegimususijusioms investicijoms ir finansinė parama darbuotojų mokymui EMAS klausimais.Teikiant finansinę paramą EMAS diegimui dažniausiai išskiriamos mažos ir vidutinėsįmonės. Kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, finansinė parama EMASdiegimui teikiama tik mažoms ir vidutinėms organizacijoms (konsultacijoms, tikrinimoauditams). Austrijoje įgyvendinta EMAS skatinimo programa mažoms ir vidutinėmsįmonėms, kur maksimali paramos suma organizacijai – 21800 EUR. Kai kuriose šalysefinansinė parama teikiama tik EMAS tikrinimo išlaidoms. Pvz., Italijoje padengiamos tik šiosišlaidos, ir tik mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tačiau šalies mažoms ir vidutinėmsįmonėms yra galimybė gauti finansinę paramą ir EMAS diegimo konsultacijoms.Dažniausiai finansinė parama teikiama diegiant aplinkos vadybos sistemą ir pagal EMASreglamentą, ir pagal ISO 14001 standartą. Tačiau kai kuriose šalyse finansinė parama yradiferencijuojama. Pvz., Ispanijoje teikiama finansinė parama organizacijoms diegiant aplinkosvadybos sistemą pagal EMAS reglamentą yra didesnė nei diegiant pagal ISO 14001 standartą.18

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaEMAS registracija yra nemokama daugelyje Europos Sąjungos šalių (pvz.: Belgijoje,Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje). Vengrijoje EMAS registracijos mokestį planuojama įvesti2007 m. pradžioje.Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse EMAS registraciją turinčioms įmonėms taikomostam tikros mokesčių lengvatos. Pvz., Danijoje pramonės įmonės moka „tikrinimo“ mokestįvietos arba regioninėms aplinkos apsaugos institucijoms. Šis mokestis 50 proc. sumažinamasįmonėms, turinčioms EMAS registraciją. Aplinkos apsaugos inspekcijų ir auditų mokestis 50proc. EMAS registraciją turinčioms įmonėms sumažintas ir Norvegijoje. Suomijoje, aplinkosvadybos sistemas (įskaitant EMAS) įdiegusioms organizacijoms, taikoma nuolaida išduodanttaršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Didžiojoje Britanijoje, įmonės turinčiosEMAS registraciją turi galimybę siekti energijos naudojimo mokesčio 80 proc. sumažinimo.Informacinės EMAS skatinimo priemonėsInformacinių priemonių naudojimas yra labiausiai paplitusi EMAS skatinimo priemonė.Praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse yra išleista informacinių leidinių (brošiūrų,lankstinukų, informacinių biuletenių ir pan.), sukurtos specialios interneto svetainės apieEMAS, vykdomus projektus, konsultacijas teikiančias organizacijas.Yra išleista ir labiau specializuotų leidinių, pvz., Austrijoje išleistas lankstinukas valdžiosinstitucijų atstovams apie atitikties teisinimas reikalavimams tikrinimo lengvatasorganizacijoms, turinčioms EMAS registraciją.Vokietijoje buvo vykdoma informacinė EMAS kampanija, kurios metu šalieslaikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinami reklaminiai EMAS pranešimai.Daugelyje Europos Sąjungos šalių buvo publikuoti išsamūs EMAS diegimo vadovai. Pvz.,Vokietijoje publikuoti EMAS diegimo vadovai įvairioms pramonės šakoms. Graikijojeišleista EMAS diegimo vadovai viešbučiams, vietos valdžios institucijoms ir pramonėsįmonėms, Belgijoje - EMAS diegimo vadovas mažoms ir vidutinėms įmonėms.Praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse organizuojami EMAS seminarai ir paskaitosįvairioms tikslinėms grupėms.Mokymas ir kompetencijos didinimasDaugelyje Europos Sąjungos šalių buvo organizuoti vienokios ar kitokios formosmokymai EMAS tema, daugeliu atveju tai tik trumpalaikių demonstracinių projektų dalis aratskiri mokymo seminarai, kurių metu tik supažindinama apie EMAS ir šios sistemoskeliamus reikalavimus bei naudą.Tačiau yra ir specializuotų sistemingai vykdomų mokymo programų pavyzdžių. Pvz.,Airijoje nuo 2003 metų vykdoma mokymo programa vietos valdžios institucijoms EMASdiegimo klausimais.Italijos EMAS kompetetinga institucija vykdo mokymo programą aplinkos apsaugoskonsultantams ir auditoriams, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama mažų ir vidutiniųįmonių poreikiams. Programą sudaro teorinė dalis, tam tikrai pramonės šakai skirtas modulisir praktinis darbas su mažomis ir vidutinėms įmonėmis (kiekvienam moduliui skiriamamažiausiai 60 valandų). Sėkmingai egzaminą išlaikiusiems programos dalyviams išduodami19

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijasertifikatai, patvirtinantys kompetenciją teikti EMAS konsultacijas ir atlikti tikrinimo auditusatitinkamos pramonės šakos įmonėse.Daugeliu atvejų mokymus ir konsultacijos teikia konsultacinės kompanijos ar moksliniųtyrimų institutai konkrečioms EMAS diegti nusprendusioms organizacijos.Demonstraciniai projektaiĮvairūs EMAS demonstraciniai projektai buvo diegiami praktiškai visose Europos Sąjungosšalyse. Šių projektų metu buvo publikuojami informaciniai leidiniai ir EMAS diegimovadovai, vykdomi mokymai, teikiamos konsultacijos projektuose dalyvaujančioms ir EMASdiegiančioms organizacijoms.Kai kurių projektų metu buvo kuriamos ir testuojamos novatoriškos EMAS diegimometodikos, skirtos mažoms ir vidutinėms organizacijoms. Tokie projektai buvo vykdomipirmiausiai buvo vykdomi Belgijoje ir Prancūzijoje.2005 metais buvo vykdomas tarptautinis projektas „EMAS kompetencijos stiprinimasnaujose Europos Sąjungos Šalyse“, kuriame dalyvavo Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Vengrijosorganizacijos. Projekto metu buvo taikoma supaprastinta EMAS diegimo metodika, pagrįsta„ekožemėlapių“ taikymu. Taikant šią metodiką EMAS buvo diegiamas mažose ir vidutinėseįmonėse (Lietuvoje 10 pramonės įmonių), buvo parengta metodinė medžiaga. Nors projektometu dėl laiko ir išteklių stokos EMAS diegimas nebuvo baigtas nė vienoje iš dalyvavusiųįmonių, Europos aplinkos politikos institutas šio projekto metu taikytą metodiką įtraukė įgeriausių priemonių, padedančių supaprastinti su aplinkos apsauga susijusius teisiniusreikalavimus pramonės įmonėms, sąrašą.Bendradarbiavimas su verslo asociacijomis ir kitomis suinteresuotomisšalimis skatinant EMASYra nemažai valdžios institucijų ir kitų organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžiųskatinant EMAS. Pvz., Vokietijoje buvo vykdoma EMAS diegimo skatinimo kampanija,kurios metu šalies laikraščiuose ir žurnaluose buvo skelbiama EMAS reklama. Prie šioskampanijos finansavimo ir įgyvendinimo prisidėjo valdžios institucijos, pramonės asociacijos,profesinės sąjungos, nevyriausybinės aplinkos apsaugos organizacijos.Čekijoje pasirašytas savanoriškas susitarimas tarp EMAS kompetetingos organizacijos irpramonės bei amatų rūmų dėl EMAS skatinimo. Bendradarbiavimas EMAS skatinimo srityjetarp valdžios institucijų ir pramonės organizacijų vyksta daugelyje Europos Sąjungos šalių:Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge. Bendradarbiavimas apima informacijosplatinimą, mokymo programų, demonstracinių projektų įgyvendinimą.Italijoje yra pasirašytas susitarimas tarp pramonės asociacijos ir draudimo kompanijųasociacijos, kuriuo remiantis draudimo kompanijos taiko mažesnius rizikos tarifus draudimosutartims su EMAS registraciją turinčiomis įmonėmis. Sumažintus tarifus aplinkos vadybossistemas įdiegusioms įmonėms taiko ir daugelis Norvegijos draudimo kompanijų. Dėl EMASdiegimo išlaidų subsidijavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms, Italijos Aplinkos ministerijayra pasirašiusi susitarimą su Nacionaline finansavimo institucija (MPS BancaVerde).Kai kuriose šalyse įsteigti nacionaliniai EMAS skatinimo forumai. Pvz., Italijoje tokįforumą 1999 m. įsteigė Nacionalinė ir regioninės aplinkos apsaugos agentūros. Estijoje veikiaAplinkos vadybos asociacija, kurios tikslas skatinti pažangių aplinkos vadybos priemonių20

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaįgyvendinimą. Ši organizacija aktyviai prisideda ir prie EMAS skatinimo šalyje. Organizacijaipriklauso pramonės, mokslinių tyrimų ir kitos organizacijos.Slovakijoje, EMAS registraciją turinčioms organizacijoms 5 proc. sumažinamas Slovakijosekoženklo suteikimo mokestis.2.7.2. Ekoženklinimo skatinimasSpecialios ekoženklinimo populiarinimo programosPatvirtinus Europos Bendrijos ekoženklinimo sistemą, vakarų Europos Sąjungos šalysebuvo įgyvendinti projektai šios sistemos skatinimui, kurių metu buvo parengtos irįgyvendintos nacionalinės ekoženklinimo populiarinimo programos. Šių projektų metu apieekoženklinimą buvo aktyviai informuojamos įvairios suinteresuotos šalys, vykdomosklausimynais paremtos įvairių suinteresuotų šalių apklausos ir remiantis jų rezultataiskuriamos tolesnių ekoženklinimo veiksmų skatinimo strategijos, organizuojami mokymai.Taip pat buvo atrinkami gamintojai ar prioritetinės gaminių grupės, kur buvo tikimasigreičiausiai sulaukti ekoženklo suteikimo. Taip buvo siekiama sukurti gaminių ir gamintojų„kritinę masę“, kuri išjudintų ekoženklinimą šalies rinkoje ir paskatintų kitus gamintojus taippat įsitraukti į ekoženklinimo sistemą. Svarbus šių programų elementas buvobendradarbiavimas su pramonės asociacijomis.Airijoje buvo taikoma aktyvi ekoženklinimo skatinimo programa, nukreipta į šaliesgamintojus ir prekybos centrus. Pradžioje buvo pasirinkti gamintojai, kurių gaminiaipasižymėjo geromis aplinkosauginėmis charakteristikomis ir atitiko ar beveik atitikoekoženklinimo suteikimo kriterijus. Taip pat buvo aktyviai dirbama su didžiaisiais prekyboscentrais ir viešuoju sektoriumi. Buvo organizuojami seminarai įvairioms suinteresuotomsšalims, paštu gamintojams siunčiama informacija apie ekoženklinimą. Informacijos platinimoveikloje buvo bendradarbiaujama su Airijos verslo darbdavių konfederacija.Norvegijoje, ekoženklo populiarinimas buvo pradėtas nuo informacijos skelbimospaudoje. Po to buvo atrinkta 10 įmonių, kurios buvo suinteresuotos dalyvauti ekoženklinimosistemoje, kurioms buvo teikiamos konsultacijos ir padedama užpildyti ekoženklo suteikimuireikalingus dokumentus.Olandijoje, Italijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir kitose šalyse buvo atrinkta maždaug po 5prioritetines gaminių grupes, kurioms buvo skiriama daugiausia dėmesio populiarinantekoženklinimą.Informacinės ekoženklinimo populiarinimo kampanijosPopuliariausios ekoženklinimo populiarinimui skirtos informacinės priemonės yrapranešimai dienraščiuose ir specializuotuose žurnaluose, informacijos paketai siunčiami paštugamintojams ir prekybos atstovams ir seminarai.Belgijoje, ekoženklo populiarinimui, už ekoženklo populiarinimą atsakinga institucija, beįprasto informacijos platinimo, siuntė informacinius leidinius apie ekoženklinimą mokyklomsir komunalines paslaugas gyventojams teikiančioms organizacijoms, ekoženklopopuliarinimui naudojo netgi naujametinius sveikinimus gamintojams. Graikijoje ekoženkloplatinimui buvo naudojami ir plakatai autobusuose, metro stotyse.21

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaKai kuriose Europos Sąjungos šalyse organizuojamos specialios informacinės kampanijos.Pvz., Prancūzijoje informacinę kampaniją ekoženklo populiarinimui, kuria buvo siekiamapadidinti vartotojų susidomėjimą ekoženklu ir paskatinti rinktis ekoženklu pažymėtusproduktus, organizavo Prancūzijos aplinkos ministerija kartu su Prancūzijos kompetetingaorganizacija ir Prancūzijos aplinkos agentūra. Kampanijoje dalyvavo didžiausi prekybostinklai, kuriuose buvo iškabinti specialūs plakatai ir reklamuojamos ekoženklu paženklintigaminiai. Kampanijoje dalyvavo 120 „Auchan“, 215 „Carefour“, 60 „Cora“ ir 175„Monoprix“ prekybos centrai. Šios kampanijos metu vartotojams buvo išdalinta 800 000brošiūrų. Kampanijos atidaryme, kuris vyko dideliame prekybos centre netoli Paryžiausdalyvavo Prancūzijos aplinkos apsaugos ministrė.Informaciniuose ekoženklinimo populiarinimo renginiuose, kurie dažnai siejami suekoženklo suteikimu (ypač kai suteikiami pirmieji ar pirmieji tam tikroje gaminių grupėjeekoženklai šalyje) dažniausiai dalyvauja ir aukšti šalies pareigūnai: ministrai, pramonėsasociacijų vadovai, savivaldybių vadovai ir pan. Tokiu būdu sulaukiama daugiaužiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.Ekoženklinimo populiarinimas dažnai vykdomas įvairių parodų, kitų renginių metuplatinant informacinius leidinius, skaitant paskaitas, pristatant gaminius, kuriems suteiktasekoženklas.Ekoženklinimo skatinimas taikant viešuosius pirkimusKai kuriose Europos Sąjungos šalyse, vykdant viešuosius pirkimus į ekoženklinimąatsižvelgiama netiesiogiai. Dažniausiai viešųjų pirkimų procedūrose įvardijami aplinkosapsaugos reikalavimai, kurie suteikia pranašumą ekoženklu pažymėtiems gaminiams. Taiveiksminga ekoženklinimo skatinimo ir aplinkos požiūriu geresnių produktų paklausosformavimo priemonė, leidžianti panaudoti valstybinių institucijų perkamąją galią.Specialių komitetų steigimas ekoženklinimui remtiEkoženklinimo skatinimui kai kuriose Europos Sąjungos šalyse steigiami specialūskomitetai. Pvz., Danijos aplinkos ministerija 1999 m. iniciavo tekstilės komiteto steigimą.Pagrindinis komiteto tikslas – parengti veiksmų planą aplinkos požiūriu geresnių tekstilėsgaminių paklausai didinti. Vienas iš pagrindinių šios organizacijos veiklos sričių buvoEuropos Bendrijos ekoženklinimo skatinimas ir paklausos šį ženklą turintiems gaminiamsdidinimas. Į komiteto veiklą buvo įtraukti įvairių suinteresuotų šalių atstovai. Komitetoveikloje dalyvavo 19 gamybos, prekybos, projektavimo, vartotojų ir kitų organizacijų atstovų.Komitetas veikė savanorišku pagrindu.Suomijoje taip pat buvo įsteigtas analogiškas tekstilės komitetas (2001 m.). Šio komitetosteigimą iniciavo šalies aplinkos apsaugos administracija ir Suomijos tekstilės pramonėsasociacija. Komiteto veikloje dalyvavo 20 gamybos, prekybos, tekstilės pramonės asociacijos,antrinių žaliavų perdirbimo, mokslinių tyrimų institutų, ir ekoženklinimo organizacijųatstovai. Komitetas ne tik prisidėjo prie ekoženklinimo skatinimo šalyje, bet sprendė ir kitustekstilės pramonei aktualius aplinkos apsaugos klausimus. Remiantis tekstilės komitetoveiklos patirtimi, 2004 m. Suomijoje buvo įsteigtas baldų pramonės komitetas.22

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2.8. Ekoženklinimo ir EMAS skatinimas LietuvojeLeidiniaiLietuvių kalba išleistas reklaminis EMAS lankstinukas ir EMAS diegimo metodinėmedžiaga (autoriai: J.K. Staniškis ir V. Arbačiauskas). Abu leidinius parengė KTU Aplinkosinžinerijos institutas (APINI), o finansavo LR Ūkio ministerija. APINI, bendradarbiaudamassu Tarptautine aplinkos vadybos asociacija (INEM), yra išleidęs brošiūrą apie EMAS.Aplinkos apsaugos agentūra yra išleidusi informacinių leidinių apie ekoženklinimą,informacijos ekoženklinimo klausimais pateikta agentūros interneto svetainėje. Įmonėms,siekiančioms ekoženklo gali būti naudinga APINI išleista monografija „Gaminių ekologinisprojektavimas“ (autoriai: J.K. Staniškis, V. Varžinskas, R. Uselytė).Informaciniai renginiai2003 m. balandžio 29 d. Vilniuje įvyko seminaras „EMAS diegimas Lietuvoje ir EuroposSąjungoje“. Seminarą organizavo KTU Aplinkos inžinerijos institutas, Suomijos Baltijosinstitutas ir Suomijos aplinkos apsaugos institutas. Seminare dalyvavo Lietuvos pramonėsįmonių, ministerijų, Lietuvos pramonės konfederacijos ir kitų organizacijų atstovai.Tarptautinis EMAS kompetencijos stiprinimo naujose ES šalyse projektas2004 - 2005 m. buvo įgyvendintas tarptautinis EMAS kompetencijos stiprinimo naujoseES šalyse projektas, kurį Lietuvoje įgyvendino KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Projektastaip pat buvo įgyvendinamas Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Projektą koordinavoTarptautinis aplinkos vadybos asociacija (INEM). Projektą finansavo Europos Komisija.Projekto veiklą Lietuvoje 2004 metais iš dalies finansavo ir LR Ūkio ministerija.Projekto metu buvo parengta aplinkos vadybos sistemų pagal EMAS reglamentą/ ISO14001 standartą supaprastinto diegimo mažose ir vidutinėse įmonėse metodika, pagrįstaekožemėlapiais, kuri buvo praktiškai taikoma atrinktose pramonės įmonėse. Metodikapritaikyta mažų ir vidutinių įmonių poreikiams, įgalina įdiegti aplinkos vadybos sistemą sumažesnėmis nei įprasta personalo išteklių sąnaudomis, supaprastinta dokumentacijos sistemair užtikrina visų įmonės darbuotojų dalyvavimą vadybos sistemos diegimo ir palaikymoprocese. Projekte dalyvavo 10 Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių. Projekto metu buvopravestos 5 mokymo sesijos, įmonėms teikiamos individualios konsultacijos. Mokymuspravedė ir konsultacijas teikė APINI specialistai.Šio projekto metu taikyta metodika Europos Komisijos buvo įvertinta kaip „gera praktika“siekiant supaprastinti teisinių aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą (DirectoreateGeneral Enterprise and Industry, „Reducing Burbens on Industry: Simplifying theImplementation of Environmental Regulation“, 2006).Finansinis EMAS diegimo skatinimasŠiuo metu LR Ūkio ministerija subsidijuoja EMAS tikrinimą ir registravimą mikro,mažoms ir vidutinėms įmonėms pagal LR Ūkio ministro įsakymą Nr. 4-143.. Pagal šią tvarkąkompensuojama 75 proc. EMAS vertinimo ir registravimo išlaidų. Paraiškų teikimo terminas– 2006 m. spalio 10 d.23

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija3. IŠVADOS1. EMAS įgyvendinimas ir ekoženklinimo taikymas prisideda prie darnaus vystymosiproceso. Remiantis EMAS reglamentu gali būti įdiegta veiksminga aplinkos vadybossistema, pagrįsta švaresnės gamybos ir ekologinio gaminių projektavimo principųtaikymu. Ekoženklinimo taikymas gali skatinti ekologinių gaminių projektavimą irprisideda prie darnaus vystymosi principus atitinkančio vartojimo skatinimo. EMASįdiegimas ir dalyvavimas ekoženklinimo sistemose taip pat prisideda prie organizacijųkonkurencingumo ir šalies ekonominio potencialo didinimo. Todėl EMAS irekoženklinimas Lietuvoje yra skatintini.2. Europos Bendrijos Šeštojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje ir kituosestrateginiuose dokumentuose aiškiai įvardinta ekoženklinimo bei EMAS diegimo svarba.Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jųbūvio ciklą. Europos Bendrijos ekoženklo suteikimo sistema yra viena iš priemonių,galinčių padėti tai pasiekti. Europos Sąjungos šalys skatinamos supaprastinti aplinkosapsaugos leidimų išdavimo ir atsiskaitymo tvarką įmonėms, turinčioms EMAS registracijąir taikyti kitas EMAS skatinimo priemones3. EMAS diegimas ir dalyvavimas ekoženklinimo sistemose priklauso nuo ūkio subjektųmotyvacijos (vidaus ir išorės skatinančių veiksnių), ūkio subjektų aprūpinimo informacijaapie EMAS ir ekoženklinimą ir praktinį šių priemonių taikymą, ir ūkio subjektųkompetencijos lygis šių priemonių taikymo požiūriu. Pagrindiniai išorės veiksniai,skatinantys ir įgalinantys ūkio subjektus diegti EMAS ir taikyti ekoženklinimą yra trys:išorės suinteresuotų šalių spaudimas įmonėms diegti šias priemones, efektyvūsinformacijos srautai ūkio subjektams iš kitų suinteresuotų šalių ir kitų suinteresuotų šaliųūkio subjektams teikiama techninė ir finansinė parama.4. Darnaus vystymosi kontekste ekoženklinimą reikia vertinti kaip priemonę, padedančiąmažinti poveikį aplinkai viso gaminių būvio ciklo metu. Darant prielaidą, kadekoženklinimas realiai įtakoja vartotojų pasirinkimą, galima teigti, kad iš esmėsekoženklinimas skatina gamintojus taikyti ekologinį gaminių projektavimą. Taikant ISO Itipo ekoženklinimą (pvz., Europos Bendrijos ekoženklą), gamintojai bus iš daliesskatinami taikyti ekologinį gaminių projektavimą (taikomų inovacijų ir gaminiomodifikavimo lygis priklausys nuo konkrečiai gaminių grupei nustatytų ekoženklinimokriterijų ir esamų gaminio aplinkos apsaugos charakteristikų). ISO III tipo ekoženklinimas(aplinkosauginės gaminių deklaracijos) skatina gamintojus kiek įmanoma sumažintigaminio poveikį aplinkai jo viso būvio ciklo metu ir nuolat ieškoti galimybių šį poveikįdar labiau mažinti, o tai suteikia papildomos motyvacijos ekologinio gaminiųprojektavimo taikymui.5. Lietuvoje nacionalinis ekoženklinimas pradėtas taikyti 1996 m., tačiau susidomėjimo tarpgamintojų nesusilaukė. Nacionalinio ženklo išpopuliarinimui reiktų skirti daug lėšų irvargu ar šios lėšos atsipirktų, nes dėl ribotos rinkos abejotina ar šalies įmonės ryžtųsipapildomoms su ekoženklinimu susijusioms išlaidoms. Lietuvai tapus Europos Sąjungosnare, šalyje buvo sukurta Europos Bendrijos ekoženklo suteikimo sistema. Todėl esamosnacionalinio ekoženklo sistemos palaikymas nėra tikslingas.6. Europos Bendrijos ekoženklinimo sistema Lietuvoje buvo sukurta visai neseniai, todėlapie tikrąjį jos efektyvumą spręsti dar anksti. Ekoženklinimo kompetetingos institucijosLietuvoje planuojama veikla leidžia tikėtis, kad ekoženklas Lietuvoje bus išpopuliarintasir ši sistema veiks efektyviai, tačiau sistemos efektyvumui užtikrinti reiks ir aktyvaus kitų24

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijasuinteresuotų šalių dalyvavimo. Siekiant paskatinti ūkio subjektus taikyti ekologinįgaminių projektavimą, Lietuvoje tikslinga pradėti kurti ir ISO III tipo ekoženklinimosistemą.7. Prevencinių aplinkos apsaugos (švaresnės gamybos) inovacijų taikymas yra esminėveiksmingos aplinkos vadybos sistemos prielaida. EMAS diegimas organizacijoje prisidėsprie prevencinių aplinkos apsaugos inovacijų generavimo ir diegimo tik tada, kaiorganizacija supras aplinkos vadybos sistemos teikiamas galimybes ir bus motyvuotadiegti prevencines inovacijas, ir kai turės pakankamai žinių bei kompetencijos tokiasinovacijas generuoti ir diegti.8. Europos Sąjungos šalyse buvo taikomos įvairios EMAS skatinimo priemonės: su teisiniaisir kitais reikalavimais susiję priemonės (pvz.: supaprastinta aplinkos apsaugos leidimųišdavimo tvarka, supaprastintos atitikties teisiniams reikalavimams tikrinimo procedūros);finansinės skatinimo priemonės (pvz.: tiesioginė parama EMAS diegimui, mokesčiųlengvatos), informacinės priemonės (pvz.: informaciniai leidiniai, diegimo vadovai,seminarai), mokymas ir kompetencijos didinimas, demonstraciniai projektai.Ekoženklinimo skatinimui Europos Sąjungos šalyse buvo vykdomos specialiosekoženklinimo populiarinimo programos, organizuojamos informacinės kampanijos,steigiami specialūs komitetai ekoženklinimui skatinti. Į šią patirtį atsižvelgta rengiantekoženklinimo ir EMAS skatinimo priemonių planą.9. Ekoženklinimo ir EMAS skatinimui Lietuvoje buvo išleista informacinių leidiniųekoženklinimo ir EMAS klausimais, tačiau būtų naudinga atnaujinti ir pakartotinai išleistibei išplatinti brošiūras bei praktinio diegimo vadovus, organizuoti informaciniusseminarus. Reikia organizuoti ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo kursus ūkio subjektams(įskaitant Europos Komisijos pripažintą supaprastintą EMAS diegimo metodiką mažomsir vidutinėms įmonėms). Kvalifikacijos kėlimo programos turi apimti praktinįekoženklinimo taikymą ar EMAS diegimą.25

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija4. PRIEMONIŲ PLANAS EKOŽENKLINIMO IR EMAS DIEGIMO LIETUVOSORGANIZACIJOSE SKATINIMUIEil.Nr.Priemonė Vykdytojai Numatomasvykdymo laikas1. Su teisiniais ir kitais reikalavimais susiję skatinimo priemonės1.1. Supaprastinti taršos integruotosprevencijos ir kontrolės leidimų išdavimoir pratęsimo tvarką bei atitikties teisiniamsreikalavimams tikrinimo procedūras ūkiosubjektams turintiems EMAS registraciją1.2. Modifikuoti viešųjų pirkimų procedūras,kad būtų teikiama pirmenybė ekoženklupažymėtiems gaminiams ir EMASregistraciją turintiems ūkio subjektams2. Finansinis skatinimas2. Įgyvendinti ilgalaikę EMAS diegimo,tikrinimo ir registravimo bei suekoženklinimu susijusių išlaidųsubsidijavimo ūkio subjektams tvarkąAplinkosministerijaAplinkosministerija, Finansųministerija2007 m.2007 m.Ūkio ministerija 2007 - 2010 m.3. Informacinės skatinimo priemonės, mokymas ir kompetencijos didinimas3.1. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursusūkio subjektams EMAS ir ekoženklinimoklausimais (įskaitant informacinėsmedžiagos išleidimą ir praktinį diegimą):- ekoženklinimo – atskiroms gaminiųgrupėms;- EMAS - mažoms ir vidutinėms įmonėmspagal supaprastintą metodiką paremtąekožemėlapiais.- EMAS - kitiems ūkio subjektams(įdiegusiems aplinkos vadybos sistemaspagal ISO 14001 standartą irneįdiegusiems aplinkos vadybos sistemų)3.2. Organizuoti informacines ekoženklinimokampanijas (įtraukiant prekybos centrus,žiniasklaidą)4. Aplinkosauginių gaminių deklaracijų taikymas4. Įvertinti ISO III tipo ekoženklinimo(aplinkosauginių gaminių deklaracijų)taikymo galimybes LietuvojeŪkio ministerija,AplinkosministerijaAplinkosministerija,LietuvospramonininkųkonfederacijaAplinkosministerijaKasmet 2007 –2010 m.Susidarius„kritiniam“ suteiktųekoženklų skaičiuitam tikroje gaminiųgrupėje2007 m.

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaPATVIRTINTALietuvos Respublikos ūkio ministro2006 m. birželio ?? d.įsakymu Nr. ???EUROPOS BENDRIJOS APLINKOS VADYBOS IR AUDITOSISTEMOS (EMAS) DIEGIMO KONSULTAVIMO, VERTINIMOIR REGISTRAVIMO IŠLAIDŲ DALINIO KOMPENSAVIMOTVARKOS PROJEKTASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Ši tvarka parengta vadovaujantis ūkio ministro 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 94 „Dėlministerijos programų įgyvendinimui skirtų lėšų naudojimo (administravimo)“ patvirtinta Ūkioministerijos programų įgyvendinimui skirtų lėšų naudojimo (administravimo) bendrąja tvarka irreglamentuoja aplinkos vadybos sistemos, įdiegtos pagal Europos Bendrijos EMAS reglamentą,vertinimo ir registravimo išlaidų dalinį kompensavimą iš Eksporto plėtros ir skatinimo strategijosįgyvendinimo specialiosios programos lėšų.2. Aplinkos vadybos sistemų vertinimo ir registravimo išlaidų dalinio kompensavimoorganizacijoms tikslai - skatinti organizacijas diegti sistemas, atitinkančias EMAS reikalavimus,pagerinti bendrą aplinkosaugos veiksmingumą, gerinti gaminių bei paslaugų kokybę ir didintikonkurencingumą.II. LĖŠŲ SKYRIMO SĄLYGOS4. Organizacijos, pageidaujančios gauti aplinkos vadybos sistemos diegimo konsultavimovertinimo ir registravimo išlaidų dalinę kompensaciją, ne vėliau kaip per metus nuo EMASregistracijos kompetetingoje institucijoje pateikia Ūkio ministerijai nustatytos formos paraišką (1priedas), vertinimo ir registravimo išlaidų suvestinę (2 priedas) bei vadovo parašu ir antspaudupatvirtintus šiuos dokumentus:4.1. Registraciją patvirtinančių dokumentų kopijas, 2 egz.;4.2. Sąskaitų, mokėjimo pavedimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių diegimo konsultavimo,tikrinimo ir registravimo išlaidų dydį, kopijas, 2 egz.;4.3. Pažymą apie valiutos konvertavimą mokėjimo metu galiojusiu kursu (jei už sertifikavimo(registravimo) paslaugas mokėta užsienio valiuta), 2 egz.;5. Vadovaudamasi šia tvarka, Ūkio ministerija kompensuoja diegimo konsultavimo išlaidas50 procentų. Vertinimo ir registravimo pagal EMAS reglamentą išlaidas mažoms ir vidutinėmsįmonėms kompensuoja 75 procentų, kitoms organizacijoms – 50 procentų.6. Jei organizacija yra gavusi dalinę aplinkos vadybos sistemos diegimo, vertinimo irregistravimo išlaidų kompensaciją iš kitų šaltinių nei Ūkio ministerija, vadovaudamasi šia tvarka,Ūkio ministerija kompensacijos dydį skaičiuoja nuo likusios nekompensuotos sertifikavimo(registravimo) išlaidų dalies.27

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOSEkoženklinimo ir EMAS galimybių studija7. Organizacijų paraiškos gauti aplinkos vadybos sistemų diegimo konsultavimo, vertinimo irregistravimo išlaidų dalinę kompensaciją svarstomos Pramonės konkurencingumo didinimokomiteto bei Verslo plėtojimo tarybos posėdžiuose. Galutinį sprendimą dėl kompensacijos skyrimo,atsižvelgdamas į Pramonės konkurencingumo didinimo komiteto ir Verslo plėtojimo tarybossiūlymus, priima ūkio ministras.8. Ministro priimti sprendimai realizuojami pareiškėjui sudarius atitinkamą sutartį su Ūkioministerija - asignavimų valdytoja.___________________28

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija1 priedasAPLINKOS VADYBOS SISTEMOS DIEGIMO KONSULTAVIMO, VERTINIMO IRREGISTRAVIMO PAGAL EMAS REGLAMENTĄ IŠLAIDŲ DALINIO KOMPENSAVIMOPARAIŠKAPareiškėjas (organizacijos pavadinimas, adresas, kodas, vadovo vardas, pavardė, pareigos,tel., faks., el.paštas)--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Atsiskaitomoji sąskaita--------------------------------------------------------------------------------Bankas, bankokodas-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Organizacijos pagrindinės veiklos apibūdinimas ir pagrindinių veiklos rūšiųkodai------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Ar buvo gauta analogiškos priemonės išlaidų dalinė kompensacija (jeigu taip - už kokiąpriemonę, iš kokių šaltinių, kokia suma,kada)----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Vertinimo ir registravimo išlaidos, Lt (bePVM)----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Prašoma iš dalies kompensuoti, Lt (bePVM)----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Dokumentų, pridedamų prie sertifikavimo išlaidų dalinio kompensavimo paraiškos,sąrašas:-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Paraišką užpildė (v., pavardė, pareigos, telefonas,parašas)-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Paraiškos užpildymo data---------------------------Antspaudas29

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studija2 priedasAPLINKOS VADYBOOS SISTEMOS DIEGIMO KONSULTAVIMO, VERTINIMO IRREGISTRAVIMO PAGAL EMAS REGLAMENTĄ IŠLAIDŲ SUVESTINĖEil.Nr.IšlaidosSąskaitos Nr. irdataMokėjimopavedimo Nr. irdatasuma, valiutaIšlaidos (be PVM)jei mokėta valiutavaliutos kursasmokėjimo dienąsuma, LtDalinėkompensacija(be PVM), LtIš viso:Vadovaspavardė _________________Vardas,(parašas)Vyr. finansininkaspavardė _________________Vardas,(parašas)A.V.

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaŪkio ministerijos projektoveiklos finansavimo irfinansavimo kapitalui formuotiadministravimo taisyklių11 priedasPriemonė „Iš dalies kompensuoti pramonės įmonėms aplinkos vadybos sistemų pagal ESAplinkos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reikalavimus diegimo konsultavimo, vertinimo irregistravimo išlaidas“

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaProgramaProgramos tikslasProgramos uždavinysPrioritetai teikiant finansinęparamą pagal priemonęPareiškėjaiAdministruojanti institucijaFinansinės paramos rūšisMažiausias leistinas finansinėsparamos dydisDidžiausias leistinas finansinėsparamos dydisDidžiausias leistinas finansinėsparamos intensyvumasFinansinės paramos teikimoapribojimaiSpecialioji programa - Eksporto plėtros ir skatinimostrategijos įgyvendinimasEksporto plėtros ir skatinimo strateginis tikslas – išlaikytiesamus eksporto augimo tempusEksportui palankios aplinkos kūrimasMažos ir vidutinės įmonėsGamybine veikla užsiimanti pramonės įmonė, teikiantiparaišką finansinei paramai gauti iš ministerijos programųlėšų.LR Ūkio ministerijaAplinkos vadybos sistemos, įdiegtos pagal EMASreikalavimus diegimo konsultavimo, vertinimo irregistravimo išlaidų dalinis kompensavimas.––Diegimo konsultavimo išlaidos - 50 procentų.Vertinimo ir registravimo pagal EMAS reglamentą išlaidos:mažoms ir vidutinėms įmonėms – 75 procentų, kitomsorganizacijoms – 50 procentai.Aplinkos vadybos sistemos pagal EMAS reglamentądiegimo konsultavimo, vertinimo ir registravimo išlaidoskompensuojamos tik po registracijos EMAS kompetetingojeinstitucijoje.Jei organizacija yra gavusis dalinę aplinkos vadybossistemos diegimo konsultavimo, vertinimo ir registravimoišlaidų kompensaciją iš kitų šaltinių nei Ūkio ministerija,vadovaudamasi šia tvarka, Ūkio ministerija kompensacijosdydį skaičiuoja nuo likusios nekompensuotos išlaidų dalies.32

Ekoženklinimo ir EMAS galimybių studijaPapildomi reikalavimaiOrganizacijos, pageidaujančios gauti aplinkos vadybossistemos diegimo konsultavimo, vertinimo ir registravimoišlaidų dalinę kompensaciją, ne vėliau kaip per metus nuoEMAS registracijos kompetetingoje institucijoje pateikiaŪkio ministerijai nustatytos formos paraišką (1 priedas),vertinimo ir registravimo išlaidų suvestinę (2 priedas) beivadovo parašu ir antspaudu patvirtintus šiuos dokumentus:4.1. Registraciją patvirtinančių dokumentų kopijas, 1egz.;4.2. Sąskaitų, mokėjimo pavedimų ar kitų dokumentų,patvirtinančių vertinimo ir registravimo išlaidų dydį,kopijas, 1 egz.;4.3. Pažymą apie valiutos konvertavimą mokėjimometu galiojusiu kursu (jei už sertifikavimo (registravimo)paslaugas mokėta užsienio valiuta), 1 egz.33