INFORMACIJA TURIZMUI, LANKYTINOS VIETOS

INFORMACIJA TURIZMUI, LANKYTINOS VIETOSSaugu seniūnijaIstoriniai bei archeologiniai paminklai:Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1857 m.). Parapija įkurta 1844 m., priskiriant jai kaikuriuos kaimus iš Priekulės ir Verdainės parapijų. Sudarė evangelikai liuteronai.1853–57m.pastatyta mūrinė, stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu bažnyčia. Oficialiai pokarinėSaugų parapija įregistruota 1948-08-27. Dabartinė Saugų parapija negausi, joje ~100 narių.Saugų šv. Kazimiero bažnyčia.Įkurta 1947 m. buvusioje evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriaus koplyčioje. Saugų k., prieKlaipėdos–Šilutės kelio, 11 km į p. v. nuo Švėkšnos bažnyčios. Iki II pasaulinio karo pabaigosSaugose organizuotos Romos katalikų bendruomenės ir jos bažnyčios nebuvo. Katalikų bažnyčiaįkurdinta 1947 evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje esančioje koplyčioje. Ji žema, tinkuotomūro, stačiakampio plano, vidus neįvairus. Įrengti 3 paprasti altoriai.

Sakūčių tiltas per Miniją (1886-1891 m.).Sakūčių tiltas XXI a. pradžiojeSakūčių tiltas XX a. pradžiojeSkulptūra „Tautos kančiai atminti“ (1990 m., skulptorius J. Vartulis).Stankaičių tiltas per Veiviržą (1930 m.),

Stankaičių piliakalnis (kt. pavadinimai: Pabūtkalnis, Pabudkalnis). Įtrauktas į LR saugomųpaminklų registrą.Sakūtėlių piliakalnis (Raganų Kalnas). Piliakalnis žinomas ir Čiūtelių vardu. Įtrauktas į LRsaugomų paminklų registrą.

KAPINYNAI, GAMTINIAI OBJEKTAI:Bružų kapinynas (X-XIII a.). Tiksli vieta nežinoma. XX a. pr. į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejųiš kapinyno pateko X - XIII a. dirbinių (radiniai buvo saugomi iki 1945 m.).Mantvydų kapinynas (IX a.) yra Saugų seniūnijoje. Kapinyno IX a. radiniai XIX a. pab. – XX a.pr. buvo patekę į Berlyno muziejų. Tiksli vieta nežinoma.Miestalių kapinynas.Šilininkų kapinynas (II-III a.) yra Saugų seniūnijoje, 1,45 km į r., š. r. nuo Šilutės–Priekulėsgeležinkelio tilto per Veiviržą, 1,2 km į v., š. v. nuo Aisėnų–Sakūtėlių kelio tilto per Aisę, 0,25 km įš. v. nuo Aisės ir Veiviržo santakos ir 50 m į š. nuo Veiviržo deš. kranto, į p. nuo Šilininkų k.kapinių. Surastas 1976 m.. Tais pačiais m. ištirtos (vad. A. Tautavičius) 3 kapų liekanos. Mirusiejilaidoti nedeginti. Ištirti kapai datuojami II–III a. Įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybiųregistrą.Vilkyčių kapinynas (II-XIII a.). Vilkyčiuose netoli kapinių buvęs kapinynas, iš kurio nuo XIX a.vidurio į įvairius muziejus patekdavę radinių. 1892 ir 1893 m. tyrinėjo Karaliaučiaus archeologasAdalbertas Becenbergeris, 1904 m. – E. Hollackas. Aptikta sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapų,datuojamų II–XIII a. Tiksli vieta nežinoma.Alka ir evangelikų liuteronų kapinės. (Ties senosiomis kapinaitėmis nusiaubtomis irišgrobstytomis po 1944 metų buvo pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai vietos ūkiodarbininkams).Aukštumalos (Lapalių) senovės gyvenvietė (dar vadinama Piliakalve, Pilskalniu, Piliakalniu) -Saugų seniūnijoje, 3,2 km į v. nuo Šilutės - Priekulės geležinkelio, į š. v. nuo Traksėdžių k.,kapinių, Aukštumalos pelkės durpyne. 1891 m. kasinėjo Adalbertas Becenbergeris. Rasta dauganglių ir keletas akmenų. Po to, 1972 m. buvo atlikti tik žvalgomieji tyrinėjimai. Įrašyta į LRnekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sakūčių miškas. Bundalų miškas.Sakūčių–Bundalų miškai – miškų masyvas, 10 km į š. v. nuo Šilutės, 5 km į r. nuo Kintų. Plotas936 ha, medynų 740 ha. Masyvas apie 6,5 km ištįsęs iš š. į p. Per vidurį jį kerta Sakūčių –Žemaitkiemio kelias. Į š. nuo kelio yra Bundalų miškas (482 ha), į p. – Sakūčių miškas (454 ha). V.už 1 km teka Minija. P. pro Sakūčių mišką teka Tenenys. Paviršius – pelkėta lyguma, pavasarįužliejama potvynių. Į Bundalų mišką įeina Miškogalių pelkės dalis, į Sakūčių mišką – Bundalėspelkės dalis.Rudynų miškas.2 km į š. nuo Šilutės. Plotas 1540 ha, mišku apaugę 1250 ha. Susideda iš Rudynų, Lapynų irOžkarčių miškų. Per mišką teka Grabupė (Šyšos intakas).Joniškės miškas, Joniškės botaninis draustinisBerciškės kaimą, Saugų seniūnijoje, supa Joniškės ir Norkaičių miškas. Joniškės miškas –7 km į p.v. nuo Švėkšnos. Priklauso Šilutės miškų urėdijai, Norkaičių girininkijai. Plotas 1268 ha, medynų1060 ha. Š. rytuose susisiekia su Žagatpurvių, pietryčiuose – su Norkaičių miškais. Miške pavieniuiir grupėmis auga veimutinė pušis, raudonasis ąžuolas, bukas; jiems apsaugoti paskelbtas botaniniudraustiniu.

Norkaičių miškas, Norkaičių botaninis draustinis, Norkaičių parkas.Į r. nuo Saugų, abipus Tenenio upės. Prasideda 9 km į š. nuo Šilutės ir tęsiasi 23 km link Gargždų.Plotas 6650 ha. Mišku apaugę 5630 ha. Susideda iš 12 miškų. Didesnieji: Joniškės, Begėdžių,Norkaičių, Piliakalnio ir Stanaičių. Yra nedidelių pelkių, 2 ežeriukai. Daug introdukuotų medžių(kėnių, pocūgių, veimutinių pušų). Jų ir retųjų žolinių augalų apsaugai įsteigti Norkaičių, Begėdžiųdraustiniai. Norkaičių miško 64 kvartale yra Norkaičių parkas, Skomantų piliakalnis. prie vietosgirininkijos sodybos. Norkaičių parkas - sudėtinė Norkaičių botaninio draustinio dalis. Įkurtas XIXa. pirmoje pusėje. Plotas – 1,1 ha. Auga vietiniai ir reti introdukuoti medžiai: arizoninis, balzaminiskėniai, duglaso pocūgė, kanadinė cūga, veimutinė pušis, raudonasis ąžuolas, cukrinis klevas,žirniavaisis puskiparisis, mandžūrinis riešutmedis ir kt.Veiviržo kraštovaizdžio draustinis Veiviržo upė, Veiviržo ichtiologinis draustinisUpė Klaipėdos ir Šilutės raj., Minijos kair. intakas. Ilgis 71 km, baseino plotas 686 km². Nuo 1974m. paskelbtas ichtiologiniu draustiniu. Visoje upėje saugomi upėtakiai, šlakiai, paprastiejikūjagalviai ir nėgės. Dalis upės su slėniais įtraukti į Veiviržo kraštovaizdžio draustinį (1992 m.).Begėdžių miškas, Begėdžiu botaninis draustinisBegėdžių miško plotas 861ha. Botaninis draustinis Begėdžių miške, 8 km į v. nuo Švėkšnos.Įsteigtas 1960 m.. Plotas 695 ha. Saugomi medžiai: paprastieji ąžuolai (raudonlapė forma), bekočiaiąžuolai, kanadinės cūgos.Minijos upė.Minijos upės 155,9 km ilgio atkarpa. Minijos draustinis , įsteigtas 1974 m., plotas ~3953 ha.Saugomos pagrindinės vertybės: upėtakių, lašišų, žiobrių nerštavietės.Aisės upė.Aisės (24,8 km) upelis, Veiviržo deš. intakas. Ilgis 25 km, baseino plotas 88 km 2 . Įteka į Veiviržą,8 km nuo jo žiočių, netoli Šilininkų. Priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui.Tenenio upė.Kairysis ir ilgiausias Minijos intakas. Pagal baseino plotą ir vidutinį metinį nuotėkį nusileidžia tikVeiviržui. Išteka iš Kupsčio ežero 3 km į š. v. nuo Pajūrio Šilalės raj. Teka tiesiai į v., įteka į Miniją10 km nuo jos žiočių ties Vabalų k. Intakai: Šiaudė, Ringys ir Šiūšis (visi – deš.).