Metai sistemoje. - Krašto apsaugos ministerija

„KARIO“ INTERVIUsø biudþeto procento dalis.Vis dëlto atsiliepiame ádaugelá tø kvietimø, kuriønepastebi arba vengia kiti.Prie panaðiø projektø galëtøaktyviau prisidëti ir nevyriausybinësorganizacijosar privatûs verslininkai.Þinoma, remiami projektaivienaip ar kitaip yra susijæsu kraðto apsauga, betpats mûsø dalyvavimo juosefaktas yra svarbus ir visokeriopaipalaikytinas.Net ir tuo atveju, jeigu kamnors mums tø pinigø pritrûktø.Tuo labiau kad jø,kaip minëjau, reikia visainedaug. Kraðto apsaugossistema tarnauja visuomeneiir ateityje turi iðsaugotiryðá su ja – su mûsø istorijair kultûra. Juk ir patys esamebendro kultûrinio fonoveikëjai, tautos istoriniopalikimo dalis. Net paprastakario uniforma – taip patyra tam tikras istorinio paveldofragmentas. Man patinka,kad daugelyje Lietuvoskariniø daliniø stengiamasisurinkti ir iðsaugotine tik karinës istorijos, betir kraðtotyros medþiagà,senus, istorinæ vertæ turinèiusdaiktus, dokumentus.Be to, mes glaudþiai bendradarbiaujamesu KatalikøBaþnyèia, kultûros srityje– taip pat.O dël ðiø metø biudþetoturiu pasakyti: mûsøbiudþetas ið tiesø padidëjogana þenkliai. Palygintisu praëjusiø metø biudþetu,jis padidintas 12,5 proc.Tai kone didþiausias ðuolisper visà mûsø Kraðto apsaugossistemos istorijà. Oskaièiais tai bûtø daugiaukaip 100 mln. litø. Taèiaunepamirðkime fakto, kadðiuo metu sparèiai augamûsø ekonomika, o valstybësbiudþetas – dar labiau,nes gaunamos EuroposSàjungos finansinësáplaukos, tebesitæsianèioprivatizavimo lëðos, realizuojamitarptautiniø institucijøremiami ûkiniai projektai,kuriuose mes nedalyvaujameir negalësimedalyvauti. Todël mûsø egzistavimàlemia tik biudþetodidinimas. Kitø institucijø,tarkime, þemës ûkio lëðosðiemet iðaugo 39 proc.,nes jø fondus papildë EuroposSàjungos pinigai.Vis dëlto biudþeto lëðøskirstymas – valstybës vidausreikalas, o mes turimepraneðti Briuseliui,kiek mums bus atriekta iðbendrojo vidaus produkto.Ðiemet galësime pasigirti,kad gynybai skirtø lëðøbent nesumaþinome. Ir taijau gerai, nes prieð tai mûsøbiudþetas kasmet ðiektiek sumaþëdavo. Taèiauað dar turiu viltá, kad perskirstant2006 m. biudþetàmes vis dëlto galësimeávykdyti ir planuotà KASbiudþeto padidinimà 0,05proc.Tarptautiniu lygiu akcentuojamasmûsø kariømobilumas, ryþtas dalyvautitaikos operacijose,o pagrindinë kariuomenësfunkcija – kraðto apsauga,– kaip savaime suprantamasdalykas, likoðeðëlyje. Kà vis dëlto visuomenëturëtø þinotiapie pakitusià kraðto apsaugosdoktrinà? O galjos tiesiog nëra? Ar abstrakèiosuþduoties „atlaikytipirmàjá smûgá ir lauktiNATO pagalbos“ – pakankavalstybës saugumui?– Jûsø klausime yra iratsakymas. Kodël liko ðeðëlyje?Todël, kad ið tiesødaug raðoma apie mûsøkariø dalyvavimà tarptautinëseoperacijose. Pirmiausiatai – patrauklesnëmedþiaga þurnalistams.Maþiau kà domina, pavyzdþiui,Lietuvoje vykdomi iðminavimodarbai arba ákomplikuotas situacijaspatekusiø civiliø gelbëjimas.O tokiø ir panaðiø darbøðiemet atlikta iðties nemaþai.Vis dëlto nacionalinëmûsø funkcija – kraðtoapsauga – net be þiniasklaidosdëmesio në kiek nesumenkoir lieka tokia patMinistras pasveikino ið Afganistanosugráþusius Lietuvos karius.yra pernelyg formalus. Þodþiu,á ðá klausimà kol kasturbût niekas nesiryþtø kategoriðkaiatsakyti. Manau,yra labai daug politiniøprieþasèiø kuriam laikui atidëtiðio klausimo sprendimà.Darbotvarkëje dominuojakiti klausimai – bûsimaNATO plëtra, naujø nasvarbi.Þinoma, kaip Aljansonariai, esame kolektyvinësgynybos sistemosdalyviai, ir mûsø indëlis èiabus visàlaik þenklus. Oproblema dël „pirmojosmûgio“ uþkardos yra labaisudëtinga. Mes kartusu kolegomis estais ir latviaisiki ðiol diskutuojame,koks turëtø bûti veiksmøplanas. Kaip þinote, NATOsutartyje yra 5 kolektyvinësgynybos straipsnis,sutarties tekste aptarti ir kitibendros gynybos klausimai,– daugelis ðaliø tuo irtenkinasi. Kitos ðalys, pavyzdþiui,Lenkija, ástodamaá Aljansà anksèiau uþmus pageidavo, kad „pirmojosmûgio“ uþkardosplanas bûtø sudarytas, irjis egzistuoja. Ar jis bus sudarytasir visoms kitomsnaujosioms NATO narëms– tai bûsimø diskusijø Aljansetema. Þinau,kad lenkaituo planu nëra visiðkaipatenkinti, jø nuomone, jisriø integracija ir kt. JukNATO – ne vien gynybinisAljansas, bet ir labai rimtasgeopolitinis veiksnys. Ábendrà geopolitinæ situacijàneatsiþvelgti NATO vadovainegali. Ðiaip ar taip,doktrinos generuojamos ir,pavyzdþiui, svarstantNATO reformà, jos diskutuojamos.Lietuva ðiosediskusijose aktyviai dalyvauja.Jauni Lietuvos kariaiiðtvermingai tarnauja Kosove,Irake ar Afganistanedrauge su kolegomisið kitø ðaliø ir maþumëlæpavydi jø sutarties sàlygosenumatyto uþdarbio,draudimo, socialiniø garantijøar elementarausaprûpinimo kad ir atsarginiaisvisureigiø ratais. Arkariuomenës tarptautiniamprestiþui pakankabeatodairiðko ryþto dalyvautitaikos ávedimo programose,nepaisant kukliøekonominiø iðgaliø?4

– Jau ðiek tiek apie egzistuojanèiàatlyginimø irsocialiniø garantijø disproporcijàkalbëjome. Ji egzistuojavisose srityse. Skirtumaisumaþës tik tada, kaiLietuvos ekonomika ir socialinësankloda pasieksEuropos Sàjungos vidurká.Manau, tai atsitiks maþdaugper deðimt metø, jeigupasiekti ekonomikos augimotempai (8–9 proc.) irEuropos Sàjungos paramabus išsaugoti ir ateityje. Tokiagalimybë yra. Kalbantbe uþuolankø, augant valstybësekonominiam pajëgumui,gerës ir mûsø kariømaterialinë padëtis, ir socialinësgarantijos. Taèiaukurá laikà dar gyvensimetaip kaip dabar. Jeigu klausiate,ar mes ne per plaèiaiuþsimojome dalyvaudamitarptautinëse misijose, aðmanau, kad ne. Pagal turimasiðgales ir ðiek tiek numatydamiá prieká, kaip galikeistis padëtis tarptautinëjearenoje, toká taikdariøkontingentà, koká turime,reikëtø iðsaugoti. Gal tikðiuo metu, kai mes kalbamës,dalyvavimas tarptautinëseoperacijose ðiek tiekvirðija mûsø finansines iðgales,bet turint omenyjemûsø laukianèius pokyèiustoks kontingentas, galimasakyti, yra optimalus. Turëtøkeistis misijos pobûdisIrake. Jeigu ten rinkimai pasibaigssëkmingai, didesnæatsakomybës dalá turëtøprisiimti patys irakieèiai – jøkariuomenë ir policija.„Kario“ þurnalistaiprieð ðventes kreipësi ákariuomenës padalinius,skatindami kà nors ið jøypatingai pagirti, paminëtisvarbiausius ávykius arrenginius, ir papraðë atsakyti,kas ðiemet buvo: 1)metø þmogus, 2) metø ávykis,3) metø tarnyba, 4) metønuotykis, 5) metø kelionë,6) metø vizija, 7) metørenginys, 8) metø klaida.Kaip atsakytumëte Jûs áðià „pramoginæ“ anketà?– Metø þmogumi, manau,ne veltui iðrinktas VirgilijusAlekna. O ið kariðkiøðios nominacijos, aiðku,nusipelno pirmasis AfganistanoGoro provincijosatkûrimo grupës vadovasplk. Gintautas Zenkevièius.Metø ávykiu pavadinèiaupatvirtintà kitø metøvalstybës biudþetà –pirmà kartà jis perþengë20 milijardø ribà, o Kraðtoapsaugai pirmàkart skirtadaugiau lëðø nei ankstesniaismetais. Metø tarnyba– þinoma, Goro provincijosatkûrimo grupë, pradëjusivisiðkai naujà Lietuvoskariuomenës etapàtarptautinëje arenoje. Tokiotitulo nusipelno ir „GeleþinioVilko“ brigada,simboliðkai priimta á danødivizijà, ir vandenvalosspecialistø grupë, iðvykusiá misijà Pakistane. Tai irgivisiðkai nauja mûsø kariðkiøpatirtis, bet Goroprovincijos grupës, matyt,niekas nenukonkuruos,nes pirmàkart mums tenkavadovauti tarptautineimisijai, o tai juk – istorinisávykis. Metø nuotykis? Na,matyt, rusø naikintuvo Su-27 avarija sukëlë didþiausiàaþiotaþà, nors jos padariniai,laimë, nebuvotragiðki. Metø kelionë... Jinedaug kuo tesusijusi sukraðto apsauga, bet visdëlto... Gintauto Babravièiausorganizuota kelionëMato Ðalèiaus keliais. Ádomussumanymas, ir mes játruputá rëmëm. Metø vizija.Màstant apie Lietuvà, –viltis tapti moraliais, bet nemoralistais. O jeigu kalbëtumeapie KAS, tai metøvizija, suprantama, galëtumelaikyti mûsø pradëtàkurti integruotà kariuomenæir Kraðto apsaugos ministerijà,bet kol mes savoprojekto nerealizavome,tebûnie – vadinkime já metøvizija. O norëdamas prisimintimetø klaidà vëlgituriu gráþti prie rusø pilotoV. Trojanovo, nes uþëmæsne savo vietà eskadrilëjejis lemtingai suklydo. Taisukëlë ir ðalutiniø problemø– nukentëjo buvæs Kariniøoro pajëgø vadas,apie tai daug raðyta, betðiaip jau visa tai buvo metøklaida. Tiesiog neturimlygiø.Artëja Kalëdos – susitaikymometas. Deja, taikosprocesà þmonijos istorijojene kartà nutraukëkaras. Kà Jûs, didesnægyvenimo dalá studijavæshumanitarinius mokslus,dabar manote apie ginkluotosjëgos naudojimà,karo prasmæ ir jo blogybes?Ko palinkëtumëteLietuvos kariams artëjanèiøðvenèiø proga?– Deja, karas yra karas,ir mûsø visø misija yra kariðka,bet mano ásitikinimu,ji pirmiausia skirta taikaipalaikyti. Þinau, kad prie taikosproceso mes aktyviaiprisidedame, ypaè Afganistane.Misija patraukli ir dràsinanti.Tai – bene svarbiausiasargumentas, kadelgiamës teisingai. Ir jeigujau pradedamos kurti provincijøatkûrimo grupës Irake,ko gero, ir toji ðalis pasukspramintu keliu. Gal turëtøkada nors baigtis nesantaikaKosove. Deja, dalyvaujamepaèiuose konfliktiðkiausiuoseregionuose.Neþinau, ar yra dar sudëtingesniøvietø pasaulyje.Turime rûpintis tuo, kaipatremti ginkluotø ekstremistøiðpuolius, ir tuo, kaip padëtivietiniams iðgyventi karonualintoje þemëje. Ne visisuvokia, kaip rengiamekarius sunkioms operacijoms,kodël mûsø mokymaitelevizijos ekrane retkarèiaisatrodo ðiurkðtûs, kupiniimituojamø uþgauliojimø,rizikos ir pavojø. Taèiauparodykime ið arti, kaip operacinëjeruoðiami medicinosfakulteto studentai, –nebûtø në kiek graþiau. Odar paþiûrëkime mûsø televizijosekranuose nuolatdemonstruojamø prievartosfilmø – tai... Vis dëlto tokiossituacijos nuolat primena,kaip svarbu iðsaugotiþmogiðkumà. Taip, karys turibûti tvirtas, „kietas“, ypaèbûrio vadas. Jis turi iðsaugotisavo þmones, turi sugebëtiapsiginti, bet þmogiðkumonegali pamirðti.Kalbëjausi su savo adjutantukpt. Liudu Gumbinu,kuris yra iðëjæs pasirengimotarptautinëms operacijomskursà. Ið jo pasakojimolabiausiai ásidëmëjauvienà situacijà: po laukopratybø visi – ir vaidinusiejiblogus, ir „savus“, ir tie, kasnukentëjo grumtynëse,paskui kartu sëdi, geria arbatàar kavà ir normaliai, bejokio prieðiðkumo ðnekuèiuojasi.Vadinasi, jie suprantaveiksmø, kuriuosedalyvavo, sàlygiðkumà.Tam ið tiesø reikia ir kultûrinio,ir humanitarinio paþinimo.Nes jeigu, neduokDieve, atsirastø tokiø karininkø,kurie nesuvoktø tiekpratybø, tiek paskui – koviniøveiksmø reliatyvumo, osiektø atlikti vien þiaurià,kariðkà misijà, – bûtø blogai.Taigi kariams, kaip ir visiemsmûsø þmonëms, linkiuramybës, dþiaugsmingøKalëdø ir Naujøjø metø,geros tarnybos ir sëkmingos,garbingai pelnytoskariðkos karjeros.Kazys JonušasAlfredo Pliadþio nuotr.karys5