2011 m. - Tautinių bendrijų namai

TAU T I N I Ųbendrijųnaujienos2011Nr. 3 (38)Lietuvos tautinės bendrijos fotografijose. Vokietaitės.Dainiaus Babilo nuotr.

Vilniaus Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiameskvere rugpjūčio 3 d. atidengtas paminklas XIX a. ukrainiečių poetui, dailininkuiir rašytojui Tarasui Ševčenkai.p. 10Liepos 11 d. Trakųpilyje atidaryta fotografijųparoda „Karajjollary – karaimų keliai“,kurioje vaizduojamasšios etninės grupėsgyvenimas Lietuvoje,Lenkijoje ir Ukrainoje1864-1950 m. Parodoseksponatai atvežti išVaršuvos nacionaliniomuziejaus ir Lietuvojepristatyti pirmą kartą.p. 18Vlado Uznevičiaus nuotr.Vaizdingoje Galvės ežero pakrantėjevyko dvidešimtasis Trakų kraštolenkų kultūros festivalis „Skambėk,lenkų daina!“.p. 11Sigitos Nemeikaitės nuotr.Liepos 21 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejausTolerancijos centre atidaryta paroda „Žydų praeities pasaulis –šiandienos viltis“.p. 13

Naujos knygosLietuvos sentikiai: istorija,kultūra, dailė. Autorių kolektyvas.Vilnius, Mokslo ir enciklopedijųleidybos centras, 2011.331 p., iliustr., faks., portr.,žml. Santr. angl.Tai anksčiau išleistos tospačios knygos rusų kalba vertimasį lietuvių kalbą.p. 19Генрих Аграновский,Ирина Гузенберг. Вильнюс:по следам ЛитовскогоИерусалима. Памятныеместа еврейской историии культуры. Путеводитель.Вильнюс. Государственныйе в р е й с к и й м у з е й и м .Вильнюсского Гаона. 2011.655 p.p. 19Lietuvos žydų tradiciniomeno ir simbolių pasaulis. Theworld of Lithuanian Jewish traditionalart and symbols. AistėNiunkaitė-Račiūnienė. Vilnius.Valstybinis Vilniaus Gaono žydųmuziejus. 2011. 695 p., iliustr.Santr. angl.p. 19Birželio 18 d. Trakuose vyko VII Baltijos šalių totoriųSabantujus. Ši šventė, žyminti sėjos darbų pabaigą,turi gilias tradicijas ir švenčiama nuo neatmenamų laikų.p. 16Birželio 4 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje irLaisvės alėjoje vyko VI-asis Lietuvos tautų festivalis“Kultūrų tiltai” - didžiausia tautinių mažumų kultūrosšventė Lietuvoje ir vienas iš svarbiausių Lietuvoskultūrinę įvairovę pristatančių renginių. Festivalyjedalyvavo 14 amatininkų, 17 meno kolektyvų, iš visoapie 300 dalyvių.p. 9Dainiaus Babilo nuotr.

Informacinis leidinysLeidžia Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.T u r i n y sTautiniųbendrijųnaujienos2011Nr. 3 (38)SEIMEPriimtas įstatymas dėl kompensacijų žydų religinėms bendruomenėms.............2VYRIAUSYBĖJETautinių mažumų klausimus kuruos kultūros viceministras.................................2Leidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltISSN 2029-7394AKTUALIJOSĮsteigta nominacija „Už tautinę toleranciją“............................................................3Konferencijos tema – kaip įveikti istorinius stereotipus........................................3Posėdžiavo Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisija.............................4S. Vidtmann paskirtas kultūros ministru..................................................................4Keturiasdešimt penkeri metai scenoje......................................................................4Pagerbtas romų – holokausto aukų – atminimas....................................................5M. Gamzajevui suteiktas nusipelniusio žurnalisto garbės vardas.........................5J. Rumša. Tamaros dienoraštis primena – to negalima pamiršti,tai neturi pasikartoti....................................................................................................6ŠVIETIMASDevintą kartą veikė karaimų kalbos vasaros mokykla............................................8Redakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneM a k e t a v oMindaugas MarkevičiusKULTŪRAD. Babilas. Kultūrų tiltai 2011: dainavom, šokom ir amatus pažinom................9Festivalis „Skambėk, lenkų daina!“ sulaukė jubiliejaus...........................................11J. Duoba. Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorai susitiko Šilutėje........................13D. Babilas. Tautinės bendrijos dalyvavo Hanzos šventėje.....................................17NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIJ. Rumša. Vilniuje atidengtas paminklas ukrainiečių poetuiTarasui Ševčenkai.........................................................................................................10J. Rumša. Vilnietė poetė L. Antonova pateko į prestižinio konkursoLondone finalą.............................................................................................................12Paroda „Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis“..............................................13Kaliningrado žydai lenkėsi Lietuvoje........................................................................14Bus įamžintas Didžiosios sinagogos atminimas.....................................................14Totorių bendruomenės foto metraštininkas............................................................15Lietuva siūlo Vilniuje rengti Tarptautinę žydų genealogijos konferenciją...........15Beveik šimto metų karaimų kelias – fotografijose..................................................18Išleista P. Skorinos mokyklos 17-oji abiturientų laida............................................18TRADICIJOS IR PAPROČIAIJ. Rumša. Sabantujus sugrįžo į Trakus......................................................................16NAUJOS KNYGOSIšleistas vadovas po žydų istorines ir kultūrines vietas Vilniuje...........................19Apie sentikių istoriją ir kultūrą – lietuvių kalba.......................................................19Atvėrus žydų meno ir simbolių pasaulį....................................................................19TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos Rumunijoje.................................................................................20S U M M A R Y....................................................................................................20T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)1

S E I M EPriimtas įstatymas dėl kompensacijųžydų religinėms bendruomenėmsSeimas, pripažindamas didelį Lietuvosžydų bendruomenės indėlį į Lietuvoskultūrą ir visuomenės pažangąiki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvosokupacijos ir holokausto kaip visokeriopožydų egzistencijos naikinimopradžios ir siekdamas atkurti istorinįteisingumą ir gera valia kompensuotiuž totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiuneteisėtai nusavintą Lietuvosžydų religinių bendruomenių nekilnojamąjįturtą, birželio 21 d. nusprendėpriimti Geros valios kompensacijosuž žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjįturtą įstatymą. Už jį balsavo82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16.Pagal priimtą įstatymą, kuriameįtvirtintas kompensacijos už Lietuvosžydų religinių bendruomenių nekilnojamąjįturtą dydis, mokėjimo terminai,tvarka ir naudojimo paskirtis, nutartakompensuoti už totalitarinių režimųokupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintąLietuvos žydų religinių bendruomeniųnekilnojamąjį turtą. Mokėtinoskompensacijos dydis sieks 128 milijonuslitų ir ji bus mokama iš valstybėsbiudžeto Vyriausybės kompensacijomisdisponuoti paskirtam fondui.Kaip pažymima aiškinamajame rašte,kompensacijos dydis nustatytas, atsižvelgiantį mūsų valstybės finansinesgalimybes, į Lietuvos archyvų departamentosudarytame Žydų bendruomeniųišlikusio nekilnojamojo turtonuosavybę patvirtinančių dokumentųV Y R I A U S Y B Ė J EAtsižvelgdama į tautinių mažumųorganizacijų išdėstytus argumentusir siekdama sustiprintidėmesį Lietuvoje gyvenančių kitųpaieškos valstybės archyvuose sąrašeesančią informaciją bei valstybėsįmonės Registrų centro pateiktus šioturto vertinimo duomenis.Kompensacija bus pradedamamokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama2023 m. kovo 1 d. Ją nuspręstaišmokėti kasmet dalimis, atsižvelgiantį valstybės finansines galimybes. Išmokėtinakompensacijos dalis busnustatoma Seimui tvirtinant kiekvienųmetų valstybės biudžetą. Atsižvelgiantį garbų Antrojo pasaulinio karo metaisLietuvoje gyvenusių ir nuo okupaciniųtotalitarinių režimų šiuo laikotarpiunukentėjusių žydų tautybės asmenųamžių, priimtu įstatymu nutarta dalįkompensacijos sumos (t. y. 3 milijonuslitų) išmokėti 2012 m.Įstatyme taip pat įtvirtinamagalimybė už Lietuvos žydų religiniųbendruomenių nekilnojamąjį turtąkompensuoti perduodant nuosavybėsteise Vyriausybės paskirtam fonduivalstybei priklausantį nekilnojamąjįturtą – pastatus ar jų dalis. Jei Vyriausybėsnutarimu paskirtam fonduibus perduotas valstybei priklausantisnekilnojamasis turtas, tokiu atvejupiniginės kompensacijos dydis busmažinamas perduodamo nuosavybėsteise nekilnojamojo turto verte, kuribus apskaičiuojama remiantis valstybėsįmonės Registrų centro turimaismasinio vertinimo duomenimis.Siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymąišmokėta piniginė kompensacijabūtų panaudota tikslingai bei prisidėtųprie žydų religinės bendruomenėsveiklos Lietuvoje stiprinimo, nutartaįtvirtinti ir teisinius saugiklius. Įstatymenustatyta, kad kompensacija galėsbūti naudojama tik Lietuvos žydųreliginiams, kultūros, sveikatos apsaugos,sporto, švietimo, mokslo tikslamsLietuvoje bei Antrojo pasaulinio karometais Lietuvoje gyvenusiems ir nuookupacinių totalitarinių režimų šiuolaikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybėsasmenims paremti. Perduotasnekilnojamasis turtas taip pat galėsbūti naudojamas tik Lietuvos žydųreliginiams, kultūros, švietimo irmokslo tikslams.Pagal iki šiol galiojančius įstatymusžydų religinėms bendruomenėmsbuvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos,ir tik tie, kurie turėjo aiškųteisių perėmėją. Restitucija dėl kitožydų religinių bendruomenių nekilnojamojoturto, vadovaujantis Religiniųbendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjįturtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatomis,negali būti vykdoma, nesdėl istorinių aplinkybių (įvairiuoseLietuvos miestuose iki holokaustoegzistavusios ir aktyviai nepriklausomosLietuvos ekonomikoje ir versledalyvavusios žydų bendruomenėsbuvo praktiškai sunaikintos, o naujosneįsteigtos) nėra išlikusių šių subjektųteisių perėmėjų.Tautinių mažumų klausimus kuruoskultūros viceministrastautų kultūros sklaidai, Vyriausybėliepos 13 d. posėdyje pritarėsiūlymui įsteigti trečiojo kultūrosviceministro etatą.Viceministrui pavesta kuruotitautinių mažumų, valstybinėskalbos bei dokumentų ir archyvųpolitikos klausimus.2 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)

A K T U A L I J O SPosėdžiavo Tautiniu mažumų reikalųkoordinavimo komisijaLiepos 1 d. Vyriausybėje vyko Tautiniųmažumų reikalų koordinavimokomisijos posėdis, kuriam pirmininkavoMinistras pirmininkas Andrius Kubilius.Posėdyje buvo aptarta Tautiniųmažumų įstatymo numatomo teisinioreguliavimo koncepcija.Stanislav Vidtmannpaskirtaskultūros viceministru.Tai trečiastokias pareigasužimantis parei-Buvo keltas klausimas dėl atskirosinstitucijos tautinių mažumų klausimamskuruoti atgaivinimą, bet tamnematoma finansinių galimybių.Rengiant minėtą koncepciją taippat svarstoma, kaip užtikrinti, kadtautinių mažumų laidos Nacionalinio4 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)transliuotojo eteryje būtų rodomospalankiu metu.Ieškoma galimybių skirti lėšųTautinių bendrijų namų remontui.Preliminariais duomenimis, tam reikėtųapie 3,5 mln. litų.TBN inf.S. Vidtmann paskirtas kultūros viceministruJubiliatą sveikino literatūriniųsusivienijimų „Logos“, „Plejada“,„Rodnik“, Tautinių bendrijų namų,gūnas Kultūros ministerijoje. Jis busatsakingas už tautinių mažumų politiką.S. Vidtmann iki šiol dirbo patarėjuMinistro pirmininko tarnybos Piliečiųir atviros Vyriausybės skyriuje.S. Vidtmann gerai žinomas Lietuvostautinėms bendrijoms. 1997-2009 m.jis dirbo buvusio Tautinių mažumų irišeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybės generaliniodirektoriaus pavaduotoju ir kuravotautinių mažumų klausimus.Keturiasdešimt penkeri metai scenojeRugpjūčio 22 d. Tautinių bendrijų namuose buvo pažymėtas Lietuvosrusų dramos teatro aktoriaus Jurijaus Ščiuckio dvigubas jubiliejus:65-osios gimimo metinės ir 45-eri sceninės veiklos metai.Vlado Uznevičiaus nuotr.nevyriausybinių organizacijų „Svetoč“,„Rusų namai“, „Lietuvos rusųsusirinkimas“ ir kt. atstovai.J. Ščiuckis gimė 1946 m. Smolenske.Savo tėvo, kuris mirė nuo frontegautų žaizdų, jam neteko pamatyti.Nuo 1947 m. būsimasis aktoriusgyvena Vilniuje. Besimokydamasaktyviai dalyvavo meno saviveikloje.Baigus mokyklą, Jurijui nekiloabejonių kuo būti. Jis įstojo į Baltarusijosteatrinio meno institutą,kurį baigė 1968 m. Vaidino JankosKupalos akademiniame, Mogiliovosrities teatruose.Nuo 1970 m. J. Ščiuckis – Lietuvosrusų dramos teatro aktorius. Iš visoJ. Ščiuckis sukūrė 200 vaidmenų,tarp jų A. Puškino, A. Ostrovskio,N. Gogolio, A. Čechovo, L. Tolstojaus,J. Grušo ir kitų autorių pjesėsė, vaidino30-tyje spektaklių, skirtų vaikams.J. Ščiuckis – plataus diapazonomenininkas. Jis yra ir režisierius, irdramaturgas, ir scenaristas, ir meniniožodžio skaitovas, ir vaikų studijos„Kaukė“ vadovas.J. Ščiuckis rašo eilėraščius, išleidopoezijos rinkinį „Tarp taikos ir karo“.Aktorius yra susivienijimo „Logos“įkūrėjas ir aktyvus dalyvis.TBN inf.

Pagerbtas romų – holokausto aukų – atminimasRugpjūčio 2 d. Vilniuje paminėta Tarptautinė romų – holokaustoaukų – atminimo diena.A K T U A L I J O SJono Česnavičiaus nuotr.Vlado Uznevičiaus nuotr.Panerių memorialas. Gėlės ir vainikai romų – holokausto aukų – atminimui. Kalba (d.) Lietuvosčigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas TyčinaVisų šventųjų bažnyčioje buvoaukojamos Šv. Mišios už nacių nukankintusromų tautybės vyrus, moteris,vaikus, senelius Antrojo pasauliniokaro metais.1944 m. rugpjūčio 2 d. Aušvicokoncentracijos stovykla, į kurią buvosuvežta dauguma romų iš Rytų Europosšalių, buvo likviduota. Manoma,kad buvo nužudyta apie dvidešimtvieną tūkstantį šios tautybės žmonių.Prisimenant šią datą rugpjūčio 2-ojipaskelbta Tarptautine romų holokaustoatminimo diena.Panerių memoriale prie paminklofašizmo aukoms buvo padėta vainikųir gėlių.Tautinių bendrijų namuose įvykodiskusija Lietuvos romų socialiniais,švietimo, integracijos į darbo rinką,tautinio tapatumo klausimais. Diskusijąįžanginiu žodžiu pradėjo Kultūrosministerijos Tautinių mažumųreikalų skyriaus vedėjas KastytisMinkauskas.Čigonų romansų atlikėjas ir Kaunoromų informacinio biuro direktoriusSteponas Aleksandravičiuspadėkojo visiems, pagerbusiemsžuvusių romų artimųjų, giminių atminimą.„Man tai ypatinga diena“,- sakėS. Aleksandravičius. - „Mano tėvaskaro metais buvo išvežtas į koncentracijosstovyklą Lenkijoje. Jis daugAzerbaidžano prezidentas IlhamasAlijevas už pasiekimus mokslo,kultūros, meno, žurnalistikos, kūnokultūros ir sporto srityse, nuopelnusazerbaidžaniečių diasporai savo įsakugrupei asmenų suteikė garbės vardus.Tarp apdovanotųjų – Lietuvosazerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas,Tautinių bendrijų tarybos prieS. Aleksandravičius apie romų holokaustobaisumus žino iš tėvo pasakojimųpasakojo apie tą baisų laiką. Šiandienyra galimybė dar kartą jį prisiminti irpagerbti jo atminimą“.Renginiuose dalyvavo valstybiniųinstitucijų, nevyriausybinių organizacijų,romų bendruomenių iš Vilniaus,Kauno, Panevėžio, Eišiškių atstovai.Tarptautinė romų – holokaustoaukų atminimo diena šiemet paminėtatrečią kartą. Ji buvo pasiūlyta Romųnacionalinio kongreso ir Tarptautinėsromų sąjungos 2009 m.Manoma, kad 1939-1944 m.nužudyta apie pusė milijono romųtautybės žmonių, o Lietuvoje – nemažiau kaip pusė tūkstančio.TBN inf.M. Gamzajevui suteiktas nusipelniusio žurnalisto garbės vardasLR kultūros ministerijos pirmininkasMahiras Gamzajevas. Jam suteiktasAzerbaidžano nusipelniusio žurnalistogarbės vardas.M. Gamzajevas yra išvertęs į azerbaidžaniečiųkalbą lietuvių autoriųkūrinių, rašo literatūrologijos, Lietuvosir Azerbaidžano tarpvalstybiniųsantykių temomis. TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)5

A K T U A L I J O STamaros dienoraštis primena: to negalimapamiršti, tai neturi pasikartotiRusijos žydų kongresas Maskvoje pristatė naujosios serijos „Užrašaiiš pelenų“ pirmąją knygą – pirmą kartą rusų kalba išleistą Lietuvosmoksleivės Tamaros Lazersonaitės-Rostovskajos dienoraštį „Užrašaiiš Kauno geto. Katastrofa per vaikų dienoraščių prizmę: Dienoraščiai.Apsakymai. Eilėraščiai“.nacionalinė savimonė. Ji pradėjomokytis jidiš ir ivrit kalbų.Tamaros šeima buvo pasaulietinėir nesilaikė judaizmo ritualų bei papročių.Jos tėvas buvo įsitikinęs, kadpirmiausia reikia gerai mokėti kalbą irpažinti papročius tautos, tarp kuriosatstovų gyveni. Ši koncepcija, kaippažymi Tamara, turėdama omenyjedaugelio lietuvių pagalbą, „suvaidinone paskutinį vaidmenį, kad mes subroliu Viktoru išlikome gyvi“.Turėjo reikšmės ir valdžios korupcija.Tamara ne kartą užsimena apievitaminą „P“ , t. y. papirkimą ir protekciją,kurie padėjo jos tėvui aprūpintisūnų būtinu laisvai judėti pažymėjimuir ištraukti dukterį iš geto nelaisvės.T. Lazersonaitė-Rostovskaja,skirtingai negu jos bendraamžei išAmsterdamo, likimas buvo gailestingas.Ji liko gyva.Tamara Lazersonaitė-Rostovskaja (d.) su savo likimo drauge, pabėgusia iš Vilniaus geto, AnaKeilsonaite. Kaunas, 1945 m. liepos 19 d.Jonas RUMŠAPrimena A. Frankiš AmsterdamoSavo dienoraštį T. Lazersonaitė-Rostovskaja rašė, būdama 13-15metų amžiaus. Jame aprašytas istori-Iš asmeninio archyvo.nis fonas, buities įvykiai ir asmeniniaipergyvenimai Kauno geto kalinę darolabai panašią į jos visame pasaulyježinomą bendraamžę iš AmsterdamoAną Frank (Anne Frank). Daugelyjepublikacijų ji vadinama „lietuvškąjaAna Frank“.Būtent gete sustiprėjo TamarosSiekė savo tikslo – mokytisApie savo gyvenimą po karo T.Lazersonaitė-Rostovskaja mums parašėpati. Ji nepalūžo, likusi be tėvų,atkakliai siekė savo tikslo, apie kurįgalvojo dar gete,žinoma, jeigu liksgyva, - mokytis. Ji įsidarbino naftoskontoroje, o vakarais mokėsi šeštojeklasėje. Vėliau įstojo į paruošiamuosiuskursus prie Kauno universiteto, gavostipendiją ir bendrabutį. 1952 m. Tamarabaigė Vilniaus universiteto Chemijosfakultetą ir buvo kartu su vyrupaskirta dirbti į tolimąją Mordoviją.Ten gimė vyresnioji duktė Ida, kuridabar gyvena Kanadoje.Šiuo metu buvusi Kauno geto kalinėgyvena Chaifos mieste Izraelyje.Jai 82-eji metai.Dienoraščio istorijaNe tik dienoraštyje aprašyti įvykiai,bet ir jis pats yra epochos6 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)

liudininkas. Jo likimas primena detektyvinęistoriją. Ne kartą jis galėjodingti negrįžtamai.Rašyti dienoraštį Tamara pradėjopatarus tėvui, žinomam Lietuvojegydytojui psichologui ir psichiatrui,Zigmundo Froido (Sigmund Freud)mokiniui, Vytauto Didžiojo, po toVilniaus universitetų profesoriui VladimiruiLazersonui. Jis žuvo Dachaukoncentracijos stovykloje.Nusprendę bėgti iš geto, Tamara subroliu Viktoru dienoraštį įdėjo į metalinędėžę ir užkasė. Po karo griuvėsiųkrūvoje pavyko rasti dėžę. 1945 m.dienoraštis vos nepakliuvo į enkavedistųrankas, kai jie darė kratą žydaitėsgelbėtojos Bronės Pajedaitės namuose.1971 m. Tamarai, gavusiai leidimąišvykti į Izraelį, pavyko prasmukti probudrias saugumiečių akis ir dienoraštįslapta nunešti į Olandijos ambasadąMaskvoje (Olandijos ambasadojebuvo tvarkomi visų išvykstančių įIzraelį reikalai). Dienoraštis diplomatiniupaštu buvo nusiųstas į Tel AvivąTamaros nurodytu adresu.Vėliau jis buvoišverstas į ivrito kalbąir 1975 m. pirmąkartą išleistas atskiraknyga Izraelyje.Apie jo išleidimą sovietinėjeLietuvojenegalėjo būti jokioskalbos.Tiktai 1997 m.T. Lazersonaitėsdienoraštį išleido„Vagos“ leidykla. Joautorė įžanginiamežodyje rašė: „Ir štaipo 25 metų manodienoraštis grįžta įLietuvą. Rašiau jį lietuviškai,nes augaulietuviškos kultūrosapsupta, mokiausilietuviškoje mokykloje,mylėjau nuostabiąLietuvos gamtą,jos puikius poetus– Maironį, Salomėją Nėrį, BernardąBrazdžionį“.Šiandien ši kukliai išleista knygajau tapo bibliografine retenybe. Beje,jos tiražas nenurodytas.2011-ieji metai paskelbti Holokaustoaukomis tapusių Lietuvosgyventojų atminimo metais. Išeinageto kalinių prisiminimai, skelbiamakita medžiaga, primenanti tragiškusmūsų tėvynainių žydų likimus. Būtųgerai, jei vėl išeitų T. Lazersonaitėsdienoraštis ir jį perskaitytų kuo daugiaujaunimo, Tamaros bendraamžių,tokių kokia buvo ši mergaitė, kai geterašė savo dienoraštį. Nuo mūsų, nuoateities kartų priklauso, kad niekadanepasikartotų tai, ką teko pergyventiTamarai ir jos tautiečiams.Dienoraštis nepamirštasPluoštą T. Lazersonaitės-Rostovskajosdienoraščio ištraukų išspausdinorusų žurnalas „Novyj mir“ šių metųpenktame numeryje. Didelį įžanginįstraipsnį šiai publikacijai parašė PavlasPolianas.A K T U A L I J O SRusų leidykla „Vremia“ rengiaspaudai knygą, kurioje bus išspausdintasvisas T. Lazersonaitės-Rostovskajosdienoraštis ir kita medžiaga.T. Lazersonaitės-Rostovskajosužrašų pagrindu Rusijoje sukurtasfilmas „Dienoraštis iš sudegintogeto“. Jo režisierius – dukart kinopremijos „Nika2“ laureatas, Britųkino ir televizijos akademijos (BAF-TA) prizininkas Jevgenijus Cymbalas.Režisierius panaudojo unikalius Lietuvos,Rusijos, JAV archyvų kino irfoto dokumentus. Buvo filmuojamaLietuvoje ir Izraelyje.T. Lazersonaitės dienoraštis 1999m. buvo eksponuojamas VašingtonoHolokausto muziejuje parodoje, skirtojeKauno geto istorijai.Giliai jaudinantis liudijimasAnos Frank dienoraštis – vienasiškalbingiausių ir labiausiai jaudinančiųHolokausto liudijimų. Slapstydamasinuo nacių Amsterdame su šeima irdraugais, Ana rašė dienoraštį nuo 1942m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio1 d. Ji mirė Bergen-Belzeno koncentracijosstovykloje 1945 m. nesulaukusišešioliktojo gimtadienio.Vienintelis iš besislapstančio aštuonetoišgyveno tik Anos tėvas, kuris irįvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį.Pirmą kartą jis išleistas 1946m. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į55 kalbas, išleistas 25 mln. egzemplioriųtiražu. Jame Ana aprašė gyvenimąslėptuvėje, paaugliškas problemas,gimstančius jausmus, savęs atradimą irnegęstantį tikėjimą gėrio pergale priešblogį. Šis dienoraštis virto nesenstančiaknyga ir yra viena skaitomiausiųknygų visame pasaulyje.Name, kuriame karo metais slėpėsiir rašė savo garsųjį dienoraštįA. Frank, dabar įkurtas muziejus.Jis yra pačiame Amsterdamo centre.Jame, be kitų eksponatų, galima pamatytiir dienoraščio originalą.A. Frank dienoraštį lietuvių kalbaišleido Alma littera leidykla 2010 m.Iš anglų kalbos vertė Audra Kairienė.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)7

Š V I E T I M A SDevintą kartą veikė karaimų kalbos vasaros mokyklaLiepos 11-22 d. Trakuose veikė karaimų kalbos vasaros mokykla.Devintąjį kartą ją surengė Lietuvos karaimų kultūros bendrija kartu sutiurkologe Upsalos universiteto (Švedija) profesoreEva Csato Johanson.Įvairaus amžiaus, iš įvairiųšaliųNorinčių mokytis karaimų kalbosdaugėja. Šiemet mokyklą lankė apiešimtą dalyvių. Jų amžius neribojamas– jauniausiam moksleiviui buvotik ketveri, o vyriausiam – daugiaukaip aštuoniasdešimt metų. O apskritaimokykloje buvo daug jaunimo.Pamokos vyko trijose grupėse:mažiausiems, pradedantiesiems irpažengusiems.Trakai nebe reikalo vadinamikaraimų Meka. Šiemet vasaros mokyklojestudijuoti savo protėvių kalbosatvyko karaimų atstovai iš Lenkijos,Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos,Švedijos, Kanados. „Vienasiš šio projekto tikslų – ne tik suteiktikuo daugiau žinių apie karaimų tradicijas,kultūrą, lavinti kalbos įgūdžius,bet ir užmegzti ryšius bei juos toliaupuoselėti“,- teigė Lietuvos karaimųkultūros bendrijos pirmininkė KarinaFirkavičiūtė.Paskaitas užsiėmimuose skaitėkvalifikuoti specialistai – MariolaAbkovič ir prof. Henrykas Jankovskisiš Poznanės universiteto, Helsinkiouniversiteto profesorius TapanisHarviainenas.E. C. Johanson pranešė, kadUpsalos universitete pradėtas dėstytikaraimų kalbos kursas, o Vilniausuniversitete jį numatoma dėstyti nuožiemos.Paminėjo jubiliejųLiepos 22 d. Trakų kultūros namuosevyko karaimų kalbos vasarosmokyklos uždarymo šventė. Be koncerto,kurį režisavo jaunos karaimųkalbos mokytojos Severina Špakovskair Eugenija Ešvovič, renginys buvoKaraimų kalbos vasaros mokyklos Trakuose iniciatorės – tiurkologė prof. Eva Csato Johanson(k.) ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė8 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)Iš „Galvės“ laikraščio archyvoSigitos Nemeikaitės nuotr.Esu karaimasskirtas Simono Kobecko ir jo žmonosEugenijos Kobeckienės 100-osiomsgimimo metinėms paminėti.S. Kobeckas – aktyvus karaimųbendruomenės veikėjas prieškariu.Jis rašė eilėraščius, pjeses, buvogabus organizatorius ir režisierius.Prisiminimais apie S.Kobecką dalijosijo duktė LR ambasadorė HalinaKobeckaitė, kiti šią iškilią asmenybępažinoję žmonės.Šventėje buvo suvaidintos dvikaraimų kalba parašytos S. Kobeckopjesės. Vaidmenis atliko mokyklos dalyviai,kuriuos šiltai sutiko karaimiškaisuprantantys žiūrovai.Karaimų kalba yra tiurkų kipčiakųgrupės kalba, artima Krymo totoriųir jau mirusioms polvcų (kumanų) irchazarų kalboms, taip pat dabartineibalkarų kalbai. Pirmosios kalbos,padariusios įtaką karaimų kalbosleksikai, buvo arabų, persų, hebrajųkalbos. Vėliau dėl lenkų, rusų, irukrainiečių kalbų įtakos Ukrainos,Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos karaimųkalboje atsirado daug slaviškų žodžių.TBN inf.

Kultūrų tiltai 2011: dainavom, šokom iramatus pažinomBirželio 4 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje ir Laisvės alėjoje vykoVI-asis Lietuvos tautų festivalis “Kultūrų tiltai” - didžiausia tautiniųmažumų kultūros šventė Lietuvoje ir vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūrinęįvairovę pristatančių renginių. Festivalyje dalyvavo 14 amatininkų,17 meno kolektyvų, iš viso apie 300 dalyvių. Nuo pat vidurdienio, beveikaštuonias valandas vyko tautinių mažumų ansamblių pasirodymai didžiojojescenoje, amatininkai kvietė į kūrybinių dirbtuvių palapines, ofestivalį stebėjo ne vienas tūkstantis kauniečių ir miesto svečių.Ne vienas ištikimas žiūrovas kalbėjo,kad šiemet festivalis pranokoDainius BABILASvisus lūkesčius ir nors tęsėsi ilgai,Festivalis jaunėjaŠiemet festivalis išsiskyrė jaunatviškaiskolektyvais. Publiką sužavėjoKlaipėdos vaikų folkloro studijos“Veretionce” atliekamos rusų liaudiesdainos bei Lentvario instrumentųorkestro “Treščiotki” melodijos. Juospapildė festivalio senbuviai: Visaginototorių ansamblis “Miras”, Kaunoarmėnų šokių ansamblis “Hajrenik”,Klaipėdos baltarusių dainų ansamblis“Kupalinka” ir Kauno rusų ansamblis“Ruskaja piesnia”.K U L T Ū R Amoderniam tautinių mažumų folklorui.Jį surengė grupė “Prazdnik”iš Visagino, prieš keletą metų apdovanota“Aukso paukšte” kaipgeriausias kamerinis ansamblisLietuvoje.Virė darbas dirbtuvėseVisą dieną kūrybinėse dirbtuvėseplušėjo tautinių mažumų amatininkai,praeiviai galėjo pasimokyti rištiNemažai žiūrovų šypsenų ir renginiovedėjos ponios Hanos liaupsiųsulaukė Sužionių kultūros namų kapela“Świętojańska”. Daug plojimų nuskambėjopo solistų Valentino Pimanovo irViktoro Tereščenko pasirodymų.tačiau laikas neprailgo - norėjosipamatyti visus, kurie tądien lipo įtapytomis gėlėmis išpuoštą sceną.Pirmą kartą organizuojant kasmetinįfestivalį buvo numatytasatskiras vakaro koncertas, skirtasžolynus, verti karoliukų papuošalus,drožinėti medžio skulptūrėles, siūtidrabužėlius lėlėms, patyrinėti senąsiasrusų tapybos technikas ir pasigrožėtiarmėnų metalo dirbiniais.Šalia tautinių mažumų amatininkųįsikūrė ir lietuviai, kurie puoselėjajaponų bei indėnų meno tradicijasLietuvoje. Jie kvietė pasimokyti origamilankstymo, kaligrafijos menobei indėniškų mandalų pynimo.Festivalio svečius bei dalyviussveikino Kauno vicemeras KęstutisKriščiūnas, kuris pasidžiaugė, kadtokia šventė vyksta būtent Kaune.Miesto savivaldybė Lietuvos tautųfestivalį “Kultūrų tiltai” yra įtraukusiį pagrindinių miesto kultūrosrenginių sąrašą.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)9

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIVilniuje atidengtas paminklasukrainiečių poetui Tarasui ŠevčenkaiBazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiameskvere rugpjūčio 3 d. atidengtas paminklas XIX a. ukrainiečių poetui,dailininkui ir rašytojui Tarasui Ševčenkai.Jonas RUMŠASugrįžo į savo jaunystėsmiestąIškilmingoje paminklo atidengimoceremonijoje dalyvavo oficialūsUkrainos ir Lietuvos valstybių asmenys.Į iškilmes atvyko skulptūros autorius,jaunas ukrainiečių menininkasVitalijus Andrjanovas, Lietuvosukrainiečių bendruomenės, Tarptautinėskazokijos sąjungos atstovybėsLietuvoje ir Ukrainoje atstovai, kitigarbingi svečiai.TBN nuotr.Nuotrauka atminimuiSvarbus abiejų tautų kultūromsįvykis sutapo su šiemet minimomisT. Ševčenkos 150-osiomis mirtiesmetinėmis.„Šiandien Tarasas Ševčenka sugrįžtaį savo jaunystės miestą, į Vilnių.Šis simbolinis sugrįžimas ženklinapraeities ir ateities tiltus tarp lietuviųir ukrainiečių tautų, brėžia gairesmūsų bendradarbiavimui“,- paminkloatidengimo ceremonijoje sakė SeimoPirmininkė Irena Degutienė.Ukrainos Aukščiausiosios RadosPirmininkas Vladimiras Lytvynas pažymėjo,kad paminklas T. Ševčenkai –tai mūsų bendros istorijos, bendrolikimo ir bendros ateities simbolis.Atidengimo šventės metu skambėjoukrainiečių liaudies muzika.Paminklas T. Ševčenkai pastatytasLietuvos ukrainiečių bendruomenėsiniciatyva.Ukrainos valstybė yra pastačiusipaminklus savo žymiam poetui visuosepasaulio miestuose, kur jis yragyvenęs ar lankęsis.„Vilnius... brangus manoširdžiai“TBN nuotr.T. Ševčenka (1814 m. kovo 9 d.Morinciuose, Čerkasų sritis UkrainojeKalba Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkėNatalija Šertvytienė– 1861 m. kovo 10 d. Peterburge; tųpačių metų gegužės 22 d. perlaidotasKaneve, netoli Kijevo) – ukrainiečiųpoetas, dailininkas, rašytojas, mąstytojas,didis Ukrainos nepriklausomybėsir laisvės pranašas. Gimėbaudžiauninko šeimoje. 1838 m. rusųdailininkų pastangomis išpirktas išbaudžiavos.Šeima buvo daugiavaikė, priklausėdvarininkui Vasilijui Engelhartui.Anksti liko našlaitis, piemenavo.Dvarininkas, pastebėjęs neeiliniusvaiko gabumus tapybai, pasiuntė jįmokytis į Vilnių.Vilniaus laikotarpis (1829 m.ruduo – 1831 m. vasaris) užima svarbiąvietą T. Ševčenkos biografijoje.10 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)

2004-aisiais, minint T. Ševčenkos190-ąsias gimimo metines, žymiukrainistė Nadija Neporožnia (1948-2004) rašė: „Galime drąsiai klausti:ar turėtų Ukraina savo tikrą pranašą,nacijos kūrėją, talentingą dailininką,mąstytoją, jeigu ne Vilnius?“. Vilniustapo ta kultūrine ir kūrybine terpe,kurioje T. Ševčenka susiformavo kaipbūsimas dailininkas ir poetas. Tapybosjaunasis Tarasas iš pradžių mokėsipas dailininką, Vilniaus universitetoprofesorių Joną Rustemą, vėliau pasdailininką Joną Baptistą Lampį.Vilnius ir Lietuva paliko ryškųpėdsaką šios asmenybės kūryboje.1848 m. poetas sukūrė eilėraštį-baladę„Garsingam Vilniuje“ („У Вiлнi,городi преславнiм“), dažnai cituojamijo žodžiai „Vilnius... brangusmano širdžiai“.T. Ševčenka – lietuviškaiNe viena lietuvių skaitytojų kartajau nuo XIX-ojo amžiaus pabaigosgalėjo žavėtis nemirtinga T. Ševčenkoskūryba.Pirmasis T. Ševčenkos eilių vertėjasį lietuvių kalbą yra Juozas Andziulaitis-Kalnėnas. 1885 m. „Aušroje“, 1886 m.„Nemuno sarge“, 1887 m. „Lietuviškajamebalse“ pasirodė jo išverstiukrainiečių poeto kūriniai.Sovietmečiu išleista keletas T. Ševčenkospoezijos rinkinių (1952, 1955,1961).Garsųjį eilių rinkinį „Kobzarius“ įlietuvių kalbą pirmasis išvertė VytautasBložė (1961 m.). Poetas yra išvertęs irkitų didžiojo ukrainiečio eilėraščių.T. Ševčenkos kūrybą taip pat vertėLiudas Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas,Antanas Venclova, EduardasMieželaitis, Aleksys Churginas ir kiti.Kobzariaus vardas VilniujeIki šiol T. Ševčenkos atminimas Lietuvossostinėje buvo įamžintas dviemmemorialinėmis lentomis Vilniausuniversiteto Istorijos fakulteto sienojeir Pilies gatvėje.T. Ševčenkos vardu pavadinta vienaVilniaus universiteto Filologijos fakultetoauditorija.Sostinės Naujamiesčio rajone yraT. Ševčenkos gatvė.Vilniaus universiteto bibliotekadrauge su Lietuvos ukrainiečių bendruomenekasmet kovą mini poetogimtadienį.Nuo šiol dar vienas adresas sostinėjeprimins didįjį ukrainiečių tautos sūnų.Festivalis „Skambėk, lenkų daina!”sulaukė jubiliejausVieną gražų birželio savaitgalį vaizdingoje Galvės ežero pakrantėjevyko dvidešimtasis Trakų krašto lenkų kultūros festivalis „Skambėk,lenkų daina!“.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIK U L T Ū R ASigitos Nemeikaitės nuotr.Į jubiliejinį renginį susirinko kaipniekad daug dalyvių ir žiūrovų. Scenojepasirodė devyniolika kolektyvų,apie pusė tūkstančio atlikėjų, vaikų irsuaugusių, iš kurių daugiau kaip pusėiš Trakų rajono.Koncertavo Rūdiškių gimnazijos,Trakų, Lentvario H. Senkevičiaus,Paluknio vidurinių, Senųjų TrakųA. Stelmachovskio pagrindinės mokyklųmeno kolektyvai.Suaugusiųjų kolektyvai buvoiš Trakų, Senųjų Trakų, Paluknio,Rudaminos.Žiūrovai šiltai sutiko festivaliosvečius – Vilniaus universiteto dainųir šokių, Suchovolės (Lenkija) pučiamųjųinstrumentų ansambliečius,Vilniaus kapelos kolektyvą.Festivalio puošmena tapo šiųmetų Eurovizijoje Lietuvai atstovavusiEvelina Sašenko.Kitas Trakų krašto lenkų kultūrosfestivalis vyks Lentvaryje. TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)11

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIVilnietė poetė L. Antonova pateko įprestižinio konkurso Londone finaląPažymint A. Puškino gimimo 212-ąsias metines, Londone birželio2-6 d. vyko tradicinis, devintasis rusų poezijos ir kultūros festivalis„A. Puškinas Britanijoje“. Šiame didžiausiame rusų diasporos poezijosforume dalyvavo 42 rusų kalba rašantys autoriai iš 15 šalių.Jonas RUMŠAViena poeto eilutėTradicinė konkursų tema – kūrybiškaieilėraštyje įprasminti vieną A. Puškinopoezijos eilutę, kurioje minimaBritanija. 2011 m. tai buvo eilutė „Погордой лире Альбиона“ iš poemos„Eugenijus Oneginas“. Be to, reikėjopateikti ir kitų savo eilėraščių.Finale varžėsi 20 poetų iš 11-kosšalių – pirmojo neakivaizdinio konkursoturo nugalėtojai. Į jų tarpą pateko irvilnietė Liubovė Antonova. Tai pirmaskartas per visą šio prestižinio konkursoistoriją, kai į jo finalą pateko Lietuvosatstovė. Finale taip pat varžėsi Suomijos,JAV, Izraelio, Estijos, Britanijos,Prancūzijos, Baltarusijos, Ukrainos, Airijos,Vokietijos atstovai. Finalistai siekė„Rusų diasporos poetų karaliaus-2011“vardo. Žiuri komisija šį titulą pripažinoIrinai Aks iš Niujorko (JAV).„Mes visą laiką jautėmė, kad atstovaujameLietuvai (L. Antonova įfestivalį vyko kartu su savo vyru poetuGeorgijumi Počujevu) ir tuo didžiavomės“,-pažymėjo Liubovė.-„Kaimūsų klausdavo – jūs iš Rusijos – mesatsakydavome: ne, mes iš Lietuvos“.Aukštas poezijos lygis„Konkurse skaitytos eilės buvogana aukšto meninio lygio“,- dalinosiįspūdžiais L. Antonova. - „Nors aš irneužėmiau prizinės vietos, dėl to mannebuvo apmaudu. Tokio aukšto lygiopoezijos šventėje dalyvavau pirmąkartą. Svarbiausia – įgijau vertingospatirties ir daug ko išmokau“.Vilnietė atsakingai ruošėsi poeti-niam debiutui Londone. Kaip geriauperteikti eilėraščio turinį, prasmę,pagaliau kaip laikytis reiklios žiuriakivaizdoje – šiais ir kitais klausimaisL. Antonovą konsultavo Lietuvos rusųdramos teatro aktorius Jurijus Ščiuckis.Patekę į finalą jau tapo nugalėtojais,nes savo eiles iš įvairių pasaulio šaliųatsiuntė keli šimtai poetų, rašančiųrusų kalba. Finalistai turi teisę bet kadaatvykti į konkursą (jie vyksta kasmet) irdalyvauti vadinamosios mažosios žiurikomisijos darbe.„Konkursas buvo labai gerai organizuotas.Jis vyko Sent-Džeisocerkvėje, kur pati iškilminga aplinkanuteikia lyriškai“,- teigė L. Antonova.-„Šioje cerkvėje pamaldų klausydavosiBaironas ir kiti žymūs anglai“.Svečiams buvo surengta turtingakultūrinė programa. „Mes lankėmėsKembridže, dukart pabuvojome „Puškinonamuose“, kurie yra Londonocentre. Ten vyksta daugybė kultūriniųrenginių“,- sakė L. Antonova.Išleista knyga „A. Puškinas Britanijoje-2011“,kurioje išspausdintikonkurso finalo dalyvių eilėraščiai, tarpjų ir pluoštelis vilnietės eilių.Be poezijos konkurso, festivalyjevaržėsi vertėjai.Tarptautinis rusų poezijos ir kultūrosfestivalis „A. Puškinas Britanijoje“vyksta nuo 2003 m. Jo tikslas– supažindinti Europą su rusų kultūra,palaikyti rusų diasporą, propaguotiA. Puškino kūrybą.Poezija vėl pašaukė„Eiles pradėjau rašyti anksti,dar besimokydama septintojeklasėje“,-sakė L. Antonova. - „Po to12 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)Iš asmeninio archyvo.daug metų nerašiau. Maždaug nuo1975-ųjų metų, kai ištekėjau, iki1992-ųjų neparašiau nė vieno eilėraščio“.Baigusi mokyklą, Liubovė pasirinko„nepoetišką“ profesiją – Vilniausinžineriniame statybos institute (dabar– Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas) įgijo inžinieriaus-mechanikospecialybę. Po to pasinėrėį mokslą, parašė disertaciją, dirbodėstytoja šio instituto Matematikos irmechanikos katedroje. „Labai sunkusdarbas buvo“,- prisimena Liubovėmetus, praleistus aukštojoje technikosmokykloje.„Vėliau likimas netikėtai suvedėsu Georgijumi Počujevu. Pasirodo,jis irgi poetas. Vėl pradėjau rašyti.Georgijus man padėjo kiek galėjo.Aš greitai dariau pažangą“,- teigėLiubovė.L. Antonovos eilėraščiai buvospausdinami literatūrinių studijų „Rodnik“,„Sozvučije“ almanachuose. Jiišleido poezijos rinkinį ir kitą kartu suG. Počujevu. Rašo tekstus autorinėmsdainoms. Yra literatūrinės studijos„Plejada“ (vadovas G. Počujevas),šiemet pažymėjusios savo veiklospenktąsias metines, Rusijos rašytojųsąjungos narė.

Paroda „Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis“Liepos 21 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijoscentre atidaryta paroda „Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis“.Vienoje įsikūrusios nevyriausybinėsorganizacijos darbuotojai rinko Skaisgirytė-Liauškienė. - „Juk savoužsienio reikalų viceministrė Astagarbaus amžiaus žydų, gyvenančių išgyvenimais dar gali pasidalyti Holokaustąišgyvenę žmonės, buvę getųLietuvoje, atsiminimus, įrašinėjointerviu ir sukūrė 500 asmeninių kaliniai, kovotojai prieš nacių okupaciją.Tik laisvoje Lietuvoje galėjomefotografijų dokumentinę bazę.„Šiandien turime ne tik nagrinėti išgirsti autentiškus išgyvenimus žmonių,kuriems teko praeiti pro Kaunototalitarizmo prigimtį, Holokaustą,bet ir kuo atviriau pasakoti jaunajai ir Vilniaus getų pragaro vartus“.kartai tikras ir nepagrąžintas, nors Paroda šiais metais buvo eksponuotaVienoje, Hofburgo rūmuose.ir skaudžias savo tėvų ir seneliųistorijas“,- parodos atidaryme sakė Lietuva 2011-uosius, paskelbusiHolokausto aukomis tapusių Lietuvosgyventojų atminimo metais,skiria didelį dėmesį tolerancijosugdymui per švietimą. Tai yra irvienas iš Lietuvos pirmininkavimoEuropos saugumo ir bendradarbiavimoorganizacijai (ESBO) prioritetų.ESBO šalys narės yra įsipareigojusiosskatinti Holokausto tragedijos atminimąir tinkamą švietimą bei siekti,kad pagarbai visoms etninėms irreliginėms grupėms būtų skiriamaderama svarba.TBN inf.Baltijos šalių vokiečių bendrijų choraisusitiko ŠilutėjeLietuvos, Latvijos ir Estijos vokiečių bendrijos nebe pirmus metusrengia chorų festivalius. Pernai tokia šventė vyko Latvijos uostamiestyjeVentspilyje. Šiemet choristai susitiko ŠilutėjeJonas DUOBAVilniaus vokiečių bendrijos narysFestivalis pamaryje sutapo sujubiliejiniais renginiais, skirtais Šilutėsmiesto įkūrimo 500-osiomsmetinėms.Lietuvos vokiečiams atstovavošio dainų žanro mylėtojai iš Vilniaus,Kauno, Klaipėdos ir Šilutės.Iš Latvijos atvyko taip pat keturichorai – iš Rygos, Daugpilio, Ventspilioir Liepojos.Estijos vokiečiai atsiuntė chorąiš Tartu.Festivalio dalyvius ir žiūrovussveikino Šilutės vokiečių bendrijospirmininkė Gerlinda Stungurienė,Vokietijos ambasados Lietuvojepirmasis sekretorius kultūros, švietimo,mokslo ir spaudos reikalamsŽanas Pjeras Friolis (Jean PierreFroehly).Kiekvienas choras parodė įdomiąir įvairią programą. Štai Vilniausvokiečių bendrijos choras, vadovaujamasmuzikos specialistės DanutėsZabukienės, keletą mėnesių ruošėsifestivaliui. Repeticijos vyko vienąkartą per savaitę. Vilniaus vokiečiaipadainavo keletą vokiečių liaudiesdainų, šiuolaikinę jaunimo dainą.Koncertuoja Vilniaus vokiečiaiNAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIK U L T Ū R AO baritonas Aleksandras Baimlerispuikiai atliko solinių fragmentų.Didelis choro entuziastas yra bendrijospirmininkas Ervinas Peteraitis.Ant jo pečių gulė ir visi organizaciniai,finansiniai ir kiti kelionės į festivalįreikalai. Energijos ir sumanumojam galima pavydėti.Baltijos šalių chorų festivaliai rengiamikasmet. Kitais metais jis vyksKlaipėdoje.Bendrijos nuotr.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)13

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIKaliningrado žydai lankėsi LietuvojeKeturias birželio dienas Lietuvoje viešėjo Kaliningrado žydų bendruomenėsdelegacija.Svečiai iš Kaliningrado prie paminklo Vilniaus Gaonui sostinės senamiestyjeSvečiai aplankė Kaune, Vilniujeir kituose miestuose esančius žydųkultūros paveldo objektus bei Holokaustąprimenančias vietas.Kauno sinagogoje jos administratoriusMauša Bairakas papasakojoapie miesto žydų bendruomenės irVilniuje siekiama įamžinti buvusiožydų dvasinio ir kultūriniocentro – Didžiosios sinagogos –atminimą. Buvusių žydų maldosnamų vietoje, Vokiečių g. 13A,praėjusią vasarą vykdyti šios istorinėsvietos archeologiniai tyrimai.„Didžioji sinagoga – tai ne tikžydų istorijos, tai, visų pirma, svarbusvisos Lietuvos, spalvingo ir daugiataučioVilniaus istorijos fragmentas.Tai vieta, glaudžiai susijusi su didžiuojužydų mąstytoju Gaonu, gyvenusiuir skleidusiu savo mokymą iš Vilniaus,kuris pagrįstai buvo vadinamasŠiaurės Jeruzale, intelektualiniu žydųcentru visoje Vidurio Europoje. Šietyrimai – tai vienas svarbiausių žings-14 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)jos maldos namų istoriją, Holokaustą,parodė sinagogoje išdėstytą muziejausekspoziciją. Svečių dėmesį, bekita ko, patraukė ir medžiaga apieįžymų dainininką Michailą Aleksandrovičių,kuris iki Antrojo pasauliniokaro buvo kantorius (sinagogos vyriausiasgiedotojas – TBN inf. past.)Kaune, o 1959 m. dainavo Kaliningradosrities filharmonijos atidaryme.Sostinėje kaliningradiečiai apžiūrėjovietas, susijusias su žydų religijair kultūra, lankėsi ValstybiniameVilniaus Gaono žydų bei Genocidoaukų muziejuose.Trakuose svečiai susipažino suKaraimų muziejaus ekspozicija, apsilankėkaraimų kenesoje, susitikosu vietos karaimų bendruomenėsnariais, Druskininkuose apžiūrėjokurorto kultūros objektus.Kaliningrado žydų bendruomenėsdelegacijos vizitą parėmė Lietuvosgeneralinis konsulatas šiame mieste,atsižvelgdamas į tai, kad 2011-ieji metaipaskelbti mūsų šalyje Holokaustoaukų atminimo metais.Ši kaimynų išvyka į mūsų šalį – nepaskutinė. Reikalas tas, kad žymiąnorinčių joje dalyvauti dalį sudarėstudentai ir moksleiviai. Tačiau jienegalėjo išvykti dėl užsiėmimų savomokymo įstaigose. Jiems kelionė įLietuvos žydų kultūros ir istorijosvietas bus surengta vėliau.TBN inf.Bus įamžintas Didžiosios sinagogos atminimasTBN nuotrnių atrandant „prarastąjį Vilnių“.Tyrimai reikalingi tam, kad galėtumetinkamai įamžinti šią Vilniaus istorijaireikšmingą vietą, kuri taptų magnetuturistams iš viso pasaulio“,- apsilankęskasinėjimų vietoje, sakė Ministraspirmininkas Andrius Kubilius.Priklausomai nuo to, ką pavyks surastiarcheologams, bus sprendžiama,kaip konkrečiai įamžinti Didžiosiossinagogos atminimą.Vilniaus Didžioji sinagoga buvosvarbiausias Lietuvos žydų dvasinisir kultūrinis centras nuo XVI a.pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio.Kitados šie maldos namaisavo dydžiu ir puošnumu pranokovisas Abiejų Tautų Respublikojepastatytas sinagogas. Nepaisantstichinių nelaimių, gaisrų, priešųantpuolių, pagrindinėje Lietuvosžydų šventovėje ilgą laiką išliko daugumapasiturinčių bendruomenėsnarių paaukotų meno kūrinių beibrangenybių.Pirmojo pasaulinio karo metaisnemaža dalis Sinagogoje buvusiųdaiktų buvo išvežta į Rusiją. Per Antrąjįpasaulinį karą Vilniaus Didžiojisinagoga buvo smarkiai apgriauta,išliko tik sienos ir kai kurie interjeroelementai. Nors tokios būklės statinįbuvo įmanoma nesunkiai atstatyti,sovietų valdžia 1955-1957 m. žydųmaldos namus visiškai sunaikino.TBN inf.

Totorių bendruomenės fotometraštininkasBirželio 10 d. Tautinių bendrijųnamų svetainėje atidaryta JonoParšeliūno fotografijų paroda„Lietuvos totoriai“.Keliose dešimtyse spalvotų nuotraukųužfiksuotos jau septintą šimtmetįmūsų šalyje skaičiuojančiosbendruomenės gyvenimo akimirkos:kultūriniai renginiai, šventės, sakralinispaveldas.„Jonas Paršeliūnas tapo mūsųbendruomenės fotomenininku. Jonuotraukose užfiksuota tai, kasmums, totoriams, yra labai svarbu,turi išliekamąją vertę“,- parodosatidaryme sakė Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas.J. Paršeliūnas fotografuoti pradėjodar besimokydamas vidurinėje mokyklojegimtojoje Suvalkijoje. Po to sekėstudijos Vilniaus universitete, kurįgijo fiziko specialybę, darbas Puslaidininkiųinstitute, daktaro disertacija.Ž. Pavilionis pabrėžė, kad podidžiųjų netekčių amžiaus Lietuva išnaujo atranda savo kultūrinį palikimąir valstybės tapatybę.„Neįmanoma semtis stiprybėsiš Lietuvos praeities, nesirūpinantprikelti iš pelenų ir iš užmarštiestuos integralios Lietuvos kultūrosir istorijos paveldo lobius, kuriuosHolokauste sudegino naciai, niokojosovietai ar vietos antisemitai“,- sakėambasadorius.Ž. Pavilionis konferencijos dalyviamspriminė, kad Lietuvos Seimas2011 metus yra paskelbęs Holokaustoaukomis tapusių Lietuvos gyventojųFotografiją tekopamiršti.Prieš keletąmetų Jonas vėlpaėmė į rankasfotoaparatą.Palikus dėl amžiausdarbą, atsiradodaugiaulaisvo laiko.„Keliaudamaspo Lietuvą lankauir fotografuojukatalikųbažnyčias, kitųkonfesijų maldosnamus, įvairiusarchitektūriniusobjektus“,-sako J.Jonas ParšeliūnasParšeliūnas.- „Mane ypač dominaLietuvos laisvės kovų įamžinimovietos bei Lietuvos totorių bendruomenėsgyvenimas. Totoriai, įsilieję įmūsų šalies istoriją, visą laiką žengėkoja kojon su mūsų tauta ir liko ištikimaisbendrapiliečiais“.TBN inf.Lietuva siūlo Vilniuje rengti Tarptautinęžydų genealogijos konferencijąTarptautinėje žydų genealogijos konferencijoje Vašingtone rugpjūčio17 d. pranešimą „Lietuvos žydų istorinio ir kultūrinio palikimo svarbaLietuvai“ skaitęs mūsų šalies ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionispakvietė ateityje konferenciją surengti Vilniuje.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIatminimo metais bei supažindino sušiems metams pažymėti skirta Vyriausybėsįgyvendinama programa.Ž. Pavilionis konferencijos dalyviussupažindino su Holokaustoaukomis tapusių Lietuvos gyventojųatminimo metų programa.„Ypač daug dėmesio skiriamašvietimo projektams. Lietuvos vyriausybėstikslas – skatinti jaunąjąkartą mokytis iš skaudžios istorinėspraeities, kad ji niekada nepasikartotų“,-teigė ambasadorius.Ž. Pavilionis sakė tikįs, kad praėjusiąvasarą priimtas įstatymas dėlkompensacijos žydams už totalitariniųrežimų nusavintą turtą atverianaujas bendradarbiavimo tarp lietuviųir žydų perspektyvas.Žydų genealoginę konferencijąkasmet rengia Tarptautinė žydų genealoginiųdraugijų asociacija, vienijantidaugiau nei 75 draugijas visamepasaulyje. Konferencija kiekvienaismetais vyksta vis kitame mieste.Vašingtone vykusioje konferencijojedalyvavo apie 1200 dalyvių.Pagrindinis Asociacijos uždavinys– tyrinėti šeimų ištakas, padėtiieškant savo šaknų, giminių, protėviųkapų, kas žydams yra ypač aktualupo Antrojo pasaulinio karo baisumų.Pirmasis Tarptautinis seminaras žydųgenealogijos klausimais vyko 1984 m.Jeruzalėje.TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)Iš asmeninio archyvo15

T R A D I C I J O S I R P A P R O Č I A ISabantujus sugrįžo į TrakusBirželio 18 d. Trakuose vyko VII Baltijos šalių totorių Sabantujus. Šišventė, žyminti sėjos darbų pabaigą, turi gilias tradicijas ir švenčiamanuo neatmenamų laikų.totorių bendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas. - „Todėlšį Sabantujų nutarėme skelbti su šūkiu„Sugrįžimas į Trakus“ ir tikimės, kadTrakai taps tradicine vieta švęsti šiąšventę, kuri padeda Lietuvos totoriamsišlaikyti savo tautines tradicijas, puoselėtikultūrą ir telkti bendruomenę“.Sabantujaus šventėje koncertavoLietuvos totorių folkloro ansamblis„Alije“, ansamblis iš Klaipėdos „Leisan“,Visagino „Miras“.Šventėje pasirodė ir svečiai iš užsienio– Tatarstano artistai, totoriųmeno kolektyvai iš Lenkijos ir Latvijos„Bunczuk“ bei „Čišma“.Be to, totoriai pristatė tautodailėsdirbinius, jodinėjo žirgais. Visi, kasnorėjo išbandyti akies taiklumą, galėjopašaudyti iš lanko.Žiūrovų dėmesį traukė totoriškosimtynės kureš, kurias laimėjo totoriusiš Visagino Talgatas Akbulatovas. Jamįteiktas specialus Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos prizas –avinas.O koks Sabantujus be totorių kulinariniopaveldo patiekalų– koldūnų,plovo, tradicinio totorių skanėstošimtalapio.Narvos miesto (Estija) totorių bendrijos pirmininkė Marjam Malyševa, Klaipėdos totorių bendrijos„Nur“ pirmininkas Fliur Šaripov ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas JakubauskasJonas RUMŠAŠventėje nuobodu nebuvo„Trakai praeityje garsėjo kaipviena seniausių ir didžiausių totoriųbendruomenės susitelkimo vietųLietuvoje. Trakų mieste 1397 m.LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojoiniciatyva buvo apgyvendinti totoriai.Totorių karių pareiga buvo saugotipilis ir miesto apylinkes“,- „Tautiniųbendrijų naujienoms“ sakė LietuvosJono Paršeliūno nuotr.Kuria naujus planus„Norime nuoširdžiai padėkotiTrakų rajono savivaldybei už svetingumąir pagalbą rengiant tradicinętarptautinę totorių šventę Sabantujų.Joje dalyvavo daug mūsų tautiečių išužsienio šalių ir jie liko sužavėti Trakais,istorine pusiasalio pilimi. Šventęnuoširdžiai padėjo rengti Trakų kultūrosrūmai“,- sakė dr. A. JakubauskasTrakų savivaldybėje susitikime su josatstovais.Idėjai kasmet Trakuose rengtitotorių šventę pritarė ir savivaldybėsvadovai. „Sabantujus praturtintųTrakų krašto kultūros erdvę, papildytųtradicinius renginius. Totoriųsugrįžimas į Trakus, Vytauto Didžiojomiestą, turi didelę simbolinę reikšmę“,-teigė Trakų rajono savivaldybėsadministracijos direktorė Asta Kandratavičienė.Po šventės totorių atstovai lankėsiir Lietuvos imtynių federacijoje, nešiniįspūdingą dovaną – didžiulį šimtalapįpyragą kaip padėką už pagalbąorganizuojant Sabantujų. Jie tikisibendradarbiavimo ir ateityje. Totoriaipuoselėja planus kitais metais surengtitarptautinį koreš imtynių turnyrą.16 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)

Turi gilias tradicijasSabantujus turi gilias tradicijas.Totoriai jį švenčia nuo neatmenamųlaikų. Sabantujus (tiurkų k. saban – plūgas,tuj – šventė) – totorių liaudies šventė– pavasario lauko darbų pabaiga.Anksčiau Sabantujus buvo švenčiamaspradedant pavasario laukųdarbus (balandžio pabaigoje), dabargi – juos pabaigus (birželį).Pirminiai papročių tikslai, matyt,buvo pamaloninti derlingumo dvasias,kad jos būtų palankios ir padėtųsulaukti gero derliaus. Keičiantisūkinei sanklodai, magiški papročiaiprarado savo prasmę, o Sabantujusšvenčiamas kaip linksma, nuotaikingaliaudies šventė.Tą dieną rengiami konkursai,meno kolektyvų ir atlikėjų koncertai,įvairios sportinės varžybos, kuriųmetu jų dalyviai (dalyvauti gali visinorintys) demonstruoja savo vikrumą,išradingumą, drąsą.Daug linksmybių ir juoko sukeliaMetas pailsėtibėgimas maišuose, bėgimas su pilnaisvandens kibirais arba su dantyse laikomušaukštu, ant kurio padėtas žaliaskiaušinis, kova pagalvėmis ant rąsto,kol vienas varžovų neatsidurs ant žemės,sliuogimas kartimi, kurios viršujelaukia netikėtas prizas ir kt. Šventėskulminacija – nacionalinės imtynės irT R A D I C I J O S I R P A P R O Č I A IJono Paršeliūno nuotr.jojimo varžybos. Tolimoje praeityjetiktai raitelis galėjo visų akivaizdojepabučiuoti jam patikusią merginą.Tatarstano kaimuose, kur dargilios tradicijos, per Sabantujų susirenkagausūs giminaičiai, stalai lūžtanuo nacionalinių patiekalų.TBN inf.K U L T Ū R ATautinės bendrijos dalyvavo Hanzos šventėjeGegužės 19 - 22 d. Kauną sudrebino didžiausia miesto istorijoje šventė-Tarptautinė Hanzos diena, pirmą kartą surengta Lietuvoje. Per šias dienasmiesto gatvėse ir aikštėse įvyko daugiau nei šimtas renginių. Į Kaunąatvyko net 85 užsienio miestų delegacijos, daugybė riterių, amatininkų,muzikantų ir menininkų. Tiek daug geros nuotaikos, nuoširdžiausių emocijų,šilčiausių aplodismentų miestas jau seniai nebuvo regėjęs.Dainiaus Babilo nuotr.Dainius BABILASKauno miesto tautinių mažumųorganizacijos taip pat įsitraukė įšventę. Kauno muzikinio teatrosodelyje vyko tautinių mažumųmeno kolektyvų koncertas, kurįorganizavo Kauno įvairių tautųkultūrų centras. Koncerte dalyvavoištikimiausi kasmetinių miestošvenčių dalyviai - Kauno rusų“Ruskaja piesnia”, Kauno armėnų“Hajrenik”, Kauno rusų susirinkimoKauno klubo “Nadiežda”ansambliai. Jie džiugino žiūrovusneblėstančiu entuziazmu ir naujomisdainomis. Nuo jų neatsiliko irKauno apskrities totorių bendruomenėssolistė Rima Kazėnienė beijaunieji Kauno lenkų atlikėjai išŠirmulių šeimynos, savo dainomisbei muzika žavėję klausytojus.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)17

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIBeveik šimto metų karaimų kelias – fotografijoseLiepos 11 d. Trakų pilyje atidaryta fotografijų paroda „Karaj jollary –karaimų keliai“, kurioje vaizduojamas šios etninės grupės gyvenimasLietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje 1864-1950 m. Parodos eksponatai atvežtiiš Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvoje pristatyti pirmą kartą.Parodos atidaryme kalbėjo LR ambasadorė Halina Kobeckaitė (d.)„Karaimai – bene mažiausia,tačiau viena seniausių etninių grupiųLietuvoje, suvaidinusi svarbųvaidmenį šalies istorijoje, todėl joskultūrinis paveldas – vertinga mūsųistorijos dalis,“- sakė Irena Senulienė,Trakų istorijos muziejaus vyriausiojirinkinių saugotoja.Nemaža dalis nuotraukų yra iškaraimų šeimų, kurios po Pirmojo irAntrojo pasaulinių karų iš Lietuvospersikėlė į Lenkiją, archyvų.Parodoje taip pat eksponuojamosfotografijos iš Lopatos šeimos archyvoPrancūzijoje ir Zajončkovskių beiŠpakovskių archyvų Lietuvoje.Iš viso parodoje pristatoma trysšimtai nuotraukų.Liepos 15 d. Tautinių bendrijųnamų svetainėje brandos atestataiiškilmingai įteikti Vilniaus P. Skorinosvidurinės mokyklos abiturientams.Šiais mokslo metais mokykla į savarankiškągyvenimą palydėjo vienuolikamoksleivių. Tai 17-oji abiturientų laida.P. Skorinos mokykla įkurta 1994m. ir vykdo papildomo ugdymo programasbaltarusių kalba. TBN inf.Parodą sudaro dvi dalys. Pirmojojepristatomas karaimų gyvenimovaizdai senosiose gyvenvietėse Haliče,Lucke, Trakuose ir Vilniuje. Antrojojeatspindimi karaimų likimai poAntrojo pasaulinio karo – naujosiosjų gyvenvietės Žemutinėje Silezijoje,Varšuvoje ir vadinamajame Trimiestyje– Gdanske, Gdynėje ir Sopote.Fotografijose įamžinti karaimųbendruomenės gyvenimo įvykiai:kasdienio darbo agurkų lauke ir poilsiovaizdai, šeimos šventės, vestuvės,jaunavedžiai, draugų ir giminių susitikimai.Daug portretinių nuotraukų.Kenesos, tarp jų ir kenesa Vilniuje,miestų, kuriuose gyveno karaimaipanorama. Daugelyje nuotraukų18 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)Viktoro Neliubino nuotr.užfiksuoti vaikai. Vienoje jų matomegražų būrelį mokinių su savo mokytojuhazanu Simonu Firkovičiumi.Antroje parodos dalyje eksponuojamosefotografijose – prieš Pirmąjįpasaulinį karą į Varšuvą pasitraukęsprofesorius A. Zajončkovskis, Jutkevičiųšeima ir kt.Prie nuotraukų pateikiami trumpiaprašymai, padedantys daugiau sužinotiapie jose užfiksuotus įvykius irasmenis.Apie ką apskritai byloja parodojeeksponuojamos nuotraukos? Nemažaijų daryta XX a. pradžioje, dar ikiPirmojo pasaulinio karo (tiesa, ne prievisų nuotraukų nurodyta jų darymodata). Iš nuotraukų į mus žvelgiaeuropietiškai apsirengę, išsilavinę,užimantys aukštą socialinę padėtį tometo visuomenėje žmonės.„Paroda „Karaimų keliai“ – vienasiš trijų praėjusią vasarą vykdytų projektų,kurių tikslas puoselėti karaimųkalbą ir kultūrą“,- sakė Lietuvos karaimųkultūros bendrijos pirmininkėdr. Karina Firkavičiūtė. - „Lietuva –vienintelė šalis pasaulyje, kuriojekaraimų kalba išliko gyva. Trakųistorijos muziejus vaidina svarbųvaidmenį saugant karaimų istorinį irkultūrinį paveldą, o tokios parodospadeda palaikyti ryšius tarp karaimųbendruomenių įvairiose šalyse“.Paroda veikė iki rugpjūčio 11 d.TBN inf.Išleista P. Skorinos mokyklos 17-oji abiturientų laidaMokyklos direktorė Galina Sivolova linkėjo abiturientams sėkmės būsimose studijose ir darbinėjeveiklojeTBN nuotr.

Išleistas vadovas po žydų istorines irkultūrines vietas VilniujeValstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus išleido Genricho Agranovskioir Irinos Guzenberg sudarytą vadovą „Vilnius: Lietuvos Jeruzalėspėdsakais“ rusų kalba*.Tai ne pirmas šių autorių leidinysapie žydiškąjį Vilnių. 1992 m.buvoišleista jų parengta knyga „LietuvosJeruzalė: trumpas vadovas“. Pastarojilabai skiriasi nuo savo pirmtakės.Ankstesnė buvo 70 puslapių apimties,gi naująją sudaro 650 puslapių smulkausteksto ir iliustracijų.Joje aprašyti 23 pėsčiųjų maršrutaižydų istorinėmis ir kultūrinėmisvietomis Lietuvos sostinėje. Leidinyssupažindina su Vilniaus žydų bendruomenenuo jos įsikūrimo pradžiosiki XX a. vidurio, pasakoja apie žymiasasmenybes, tragiškus Antrojo pasauliniokaro įvykius. Skaitytojas taip patdaug sužinos apie žydų bendruomenėssavivaldą, jos santykius su valstybe irmiesto valdžia, apie Vilniuje veikusiasskaitlingas žydų organizacijas, kuriosrūpinosi švietimu, profesiniu mokymu,sveikatos apsauga ir parama našlaičiamsbei sunkiai besiverčiantiems.Gausiai iliustruotame Vadovepublikuojami dokumentai ir fotografijosiš archyvų, bibliotekų, muziejų,asmeninių kolekcijų. Knygos priedepateikiami miesto gatvių pavadinimųįvairiais laikotarpiais sąrašas, asmenvardžiųir dalykinė rodyklės, terminųžodynėlis.Kaip minėta, knyga išleista rusųkalba. Reikia tikėtis, kad netolimojeateityje ji bus išleista ir lietuvių kalba.* Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг.Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима.Памятные места еврейскойистории и культуры. Путеводитель.Вильнюс. Государственный еврейскиймузей им. Вильнюсского Гаона. 2011.655 p.Apie sentikių istoriją ir kultūrą – lietuvių kalbaMokslo ir enciklopedijų leidyboscentras tik ką išleido knygą „Lietuvossentikiai: istorija, kultūra, dailė“.* Taistraipsnių rinktinė, kurioje supažindinamasu XVII a. antrosios pusės –XXI a. pradžios Lietuvos sentikiųistorija ir kultūra. Pristatomas daugiaukaip 300 metų Lietuvoje gyvuojančiossentikių bendruomenės dvasinis irmaterialusis kultūros paveldas – istorija,knygų leidyba, folkloras ir ikonųtapyba. Knygą sudaro keturios dalys,kuriose aprašomi atskiri daugialypėsLietuvos sentikių kultūros aspektai.Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis,reprodukcijomis, piešiniais,žemėlapiais.Skiriama kultūros paveldo specialistams,istorikams, dailėtyrininkamsbei religijų tyrinėtojams, dėstytojams,mokytojams, studentams, visiems, besidomintiemsdaugiaetninės Lietuvosistorija ir kultūros paveldu.Knyga skiriama Lietuvos sentikiųbažnyčios 300 metų paminėjimui.Anksčiau ši knyga išleista rusų kalba.*Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra,dailė. Nadežda Morozova, Jurijus Novikovas,Grigorijus Potašenko, Mari-LiisPaaver; sudarytojai Grigorijus Potašenko,Nadežda Morozova. Redakcinė kolegija:Grigorijus Potašenko (atsakingasisredaktorius)... Dailininkas AlbertasBroga. Iš rusų kalbos vertė BronislavaKerbelytė ir Regina Ramoškienė. Vilnius,Mokslo ir enciklopedijų leidyboscentras, 2011. 331 p., iliustr., faks.,portr., žml. Santr. angl.Atvėrus žydų meno ir simbolių pasaulįDr.Aistės Niunkaitės-Račiūnienėsmonografijoje* analizuojamosžydų tradicinio meno ištakos, pateikiamaLietuvos (Litos) žydų tradiciniomeno formų apžvalga, sinagogųinterjero detalių ir ritualinių objektųanalizė, nemaža dėmesio skiriantžydų vizualaus meno simboliams irjų klasifikacijai. Monografijos priede„Istorinių ikonografinių šaltiniųkatalogas“ pateikiama per tūkstantįsinagogų ir ritualinių objektųN a u j o s k n y g o snuotraukų iš 169-ių Litos miestų irmiestelių.Knyga skirta kultūrologijos specialistams,plačiajai visuomenei,besidominčiai Lietuvos žydų kultūra.Knygą išleido Valstybinis VilniausGaono žydų muziejus. Muziejus kasmetišleidžia po vieną-kelias knygasžydų istorijos tematika. Ankstesniaismetais pasirodė leidinio „Gyvybę irduoną nešančios rankos“ ketvirtojiknyga. Joje spausdinamas išsigelbėjusiųper karą autentiškų liudijimų,prisiminimų, dokumentų rinkinys,gausiai iliustruotas šeimyninėmisprieškarinėmis ir pokarinėmis fotografijomis.*Lietuvos žydų tradicinio meno irsimbolių pasaulis. The world of LithuanianJewish traditional art and symbols. AistėNiunkaitė-Račiūnienė. Vilnius. ValstybinisVilniaus Gaono žydų muziejus. 2011.695 p., iliustr. Santr. angl.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)19

T A U T I N Ė S M A Ž U M O S U Ž S I E N Y J ETautinės mažumos RumunijojePagal 2004 m. surašymo duomenis,Rumunijoje gyveno 22,36 mln.žmonių. Rumunai sudaro 89,5 proc.gyventojų. Apie 10 proc. gyventojųpriskiriami tautinėms mažumoms.Šalyje oficialiai pripažįstama devyniolikatautinių mažumų. Skaitlingiausiosetninės grupės yra vengrai(6,6 proc.) ir romai (2,5 proc.). Toliaueina vokiečiai, ukrainiečiai, serbai,kroatai, slovėnai, totoriai, turkai, slovakai,rusai ir kitos etninės grupės.Kiekviena iš jų sudaro mažiau nei povieną procentą gyventojų.Kaip minėta, didžiausia etninėmažuma yra vengrai, kurių skaičiussiekia 1,4 mln. žmonių. Vengrųkalbai suteiktas oficialios kalbosstatusas, greta rumunų kalbos, tosevietose, kur vengrai sudaro daugiaukaip 20 proc. gyventojų. Taidaugiausia Šiaurės Transilvanijosrajonai.Antrieji pagal skaičių yra romai.Rumunijos romai yra, neoficialiaisduomenimis, pati didžiausia romųbendruomenė Europoje. Manoma,kad jų yra nuo pusės milijono iki2,5 mln. žmonių. Tačiau tikslausjų skaičiaus neįmanoma nustatyti.Ekspertų nuomone, taip yra dėl to,kad daug romų rašosi rumunais arbaapskritai nedalyvauja surašyme irneturi asmens dokumentų. Romainėra visiškai integruoti į Rumunijosvisuomenę. Daug romų yra mažoišsilavinimo. Statistikos duomenysskelbia, kad tik 5 proc. yra baigę licėjų,33 proc. – 8 klases.Be pagrindinių bendranacionaliniųpartijų, Rumunijoje veikiatautinių mažumų politinės organizacijos.Deputatų rūmuose (žemutiniaiparlamento rūmai) savo atstovus turi19 tokių organizacijų, tarp jų – Rumunijosvengrų demokratinė sąjunga,Romų partija, Rumunijos vokiečiųdemokratinis forumas, Rumunijosarmėnų sąjunga, Rumunijos graikųsąjunga, Rumunijos žydų bendruomeniųfederacija, Rumunijos lenkųsąjunga ir kt.Rumunijos vengrų demokratinėsąjunga įeina į valdančiąją koalicijąir stovi tarsi atskirai nuo kitų tautiniųmažumų. Tuo tarpu likusiosaštuoniolika tautinių mažumų turivieno atstovo kvotą šalies parlamentenepriklausomai nuo to, kiek rinkėjųbalsuos už jų partijas.Išeina laikraščiai ir žurnalai, rengiamosradijo ir televizijos laidostautinių mažumų kalbomis.S U M M A R YLaw on Compensations to JewishReligious Communities WasAdopted. Acknowledging thesignificant contribution of theLithuanian Jewish communityto Lithuanian culture and socialprogress before the SecondWorld War, occupation of Lithuaniaand the Holocaust thatmarked the start of indiscriminatedestruction of Jewish nation,and in an effort to restorehistorical justice and voluntarilycompensate for the property ofJewish religious communities inLithuania illegally seized duringthe occupations by the totalitarianregimes, the Seimas decidedto adopt the Law on Good WillCompensation for Property ofJewish Religious Communities.A Conference on Overcoming ofHistorical Stereotypes. On August25, in the House of NationalCommunities the Ministry of Cultureorganised academic-practicalconference ‘Overcoming of HistoricalStereotypes as a Means toNeutralise Ethnic Tensions’. Reportspresented in the conferenceanalysed reasons of emergence ofhistorical stereotypes and issuesof national identity, formation ofnational ethnic policy, spread oftolerance, etc.J. Rumša. Tamara’s Diary RemindsUs – This Cannot Be Forgotten, ThisCannot Be Repeated. The articleis dedicated to Lithuanian pupilTamara Lazersonaitė-Rostovskaya,who wrote a diary duringthe Second World War in KaunasGhetto. She was 13-15 years old atthe time. Historical background,daily events and personal feelingsas described in the diary make theprisoner of Kaunas Ghetto verysimilar to her globally known peerfrom Amsterdam Anne Frank.In 1997 the Tamara’s diary waspublished by ‘Vaga’ publishinghouse.J. Rumša. Monument to UkrainianPoet Taras Shevchenko Was Opened inVilnius. On September 3, in theold town of Lithuanian capital,a monument to Ukrainian poet,painter and writer of the 19 thcentury Taras Shevchenko wasopened. The future poet lived andstudied in Vilnius for a few years.The monument to T. Shevchenkowas built on initiative of Communityof Lithuanian Ukrainians.J. Duoba. Choirs of Germans fromBaltic Countries Met in Šilutė. Germancommunities from Lithuania,Latvia and Estonia organise choirfestivals for several years already.Last year, such a festival took placein Latvian harbour city Ventspils.This year, the choristers metin Šilutė. Lithuanian Germanswere represented by fans of thegenre from Vilnius, Kaunas, Klaipėdaand Šilutė.20 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)