elaukiant Trejybės šventės prie ežero buvo pastatyti trys kryžiai, o Marijos paveikslaspakabintas ant viduriniojo. O prie šalia pastatyto altoriaus kapelionas laikydavo pamaldas.Vieną dieną, per Petrines, beaukojant šv. Mišias, buvo pranešta, kad pasirodė švedai. M.Višnioveckis įsakė trauktis. Per sumaištį buvo palikta gurguolė, nenukabintas nuo kryžiausDievo Motinos paveikslas. Po kurio laiko vietos gyventojai, beganydami gyvulius, aptikošiuos kryžius ir paveikslą, pradėjo lankyti šią vietą, prašyti Dievo Motiną malonių. Vėliaurinkdavosi ne tik maldininkai, bet ir karabelninkai su prekėmis, elgetos. Netoli Kryžių tryškošaltinėlis. Žmonės buvo įsitikinę, kad jo vanduo turįs gydomosios galios. 1816 metais čiabuvo pastatyta maža koplytėlė, o 1902 metais žmonės pastatė gerokai didesnę koplyčią.Atlaidai Kryžiuose buvo plačiai žinomi, todėl nuo ankstyvo ryto visi keliai, vedantys prieDusios, būdavo užtvindyti pėsčių ir važiuotų. Po to kelis kartus remontuota koplyčia 1948metais buvo uždaryta, o 1963 metais sovietų valdžios nurodymu nugriauta. Ir tik daugiau neipo 30 metų šalia buvusios koplyčios pamatų buvo pradėta statyti nauja. Šiandien jau iš tologalima pastebėti dailų mūrinį šventovės siluetą…Šios apylinkės regėjo ir 1863 metų sukilimo įvykius. Netoli Straigiškės kaimo prieDusios ežero tų metų birželyje buvo apsistojęs Povilo Suzino būrys. Įvykusiose kautynėse surusų karinėmis pajėgomis iš abiejų pusių žuvo nemaža vyrų (Kviklys, 1991). Žuvę sukilėliaibuvo palaidoti bendrame kape prie kelio iš Statiškės į Mackonis, tarp jų ir P. Suzinas, kuriopalaikus žmona vėliau išsikasė ir palaidojo nežinia kur.∗ ∗ ∗Apie šio krašto paskutiniojo šimtmečio istoriją, reikšmingus įvykius ir dėmesio vertusžmones būtų galima parašyti ne vieną knygą. O ir parašyta nemažai, tik išbarstyta poįvairiausius leidinius ir leidinėlius, nesurinkta viskas vienoje vietoje. Tačiau manau, kad ir tai,kas pateikta apie Didžiuosius Sūduvos ežerus šiuose keliuose puslapiuose, daugiau ar mažiauparodo šios vietovės didelę reikšmę tautos etnogenezės kelyje, dvasinės kultūros (nors irfragmentiškos) perimamumą iš kartos į kartą net ir giminingų genčių dramatiškos istorijosvingiuose. Legendinė Dusia, taip pat gretimi ir giminingi ežerai su vaizdingu ir įspūdingusavo kraštovaizdžiu dėl įvairių priežasčių traukė žmones. Tai ir atšiaurų klimatą švelninantisežerų poveikis, ir tyras vanduo, ir gana pastovus žūklės laimikis, ir vaizduotę žadinantystoliai, ir baimės bei pagarbos jausmas <strong>gamta</strong>i bei ją valdančioms dievybėms, ir aplinkosatsiradimą aiškinantys padavimai bei mitologiniai vaizdiniai. Šiandien atsiranda dar vienasfaktorius – žinojimas. Žinojimas apie šiandien matomos aplinkos pradžią ir raidą, pastovųžmogaus norą glaustis prie Dusios, prie jos skleidžiamos šilumos, gal būt, nevisada dosnios,lemė jai tapti žmogiškosios kultūros dalimi.98
Prasmegusio Raigardo paslaptis,,Išėj kadu, znočnes, Aigardas /Raigardas/. Kada kur išėj –nuskindo miestas Aigardas, tai dievas žino. Nežino, ali tibuvo Aigardas. Tai pasakoja vėl: Ataj žmona pas šulnelįir atsiklaupė gert. Kap atsiklaupė gert toj žmona, kadžiūro – spyna stovi, šitanai, graži šulnely vandenio. Tai jipaėmė tų spynių ir kėlė tų spynių, znočnes, zomkų. Kaiptik ji pas’ėmė, <strong>kaip</strong> ji tik kilstelėjo – tai ti pradėjovandenin zvanai zvanyt budto. Zvanai zvanyt ir jaulenciūgas paskėlė. Tai kalba, kad ji tiktai spiovė,nusigando: Oi, kad prapultai! – tai nutraukė ir tą spynų,ir visa. Kū ji vėl <strong>kaip</strong> užkeikė. Kad ji būt čian kėlus, tai jibūt iškėlus miestų, pastatis. Tai šitei, kokia pasaka. Tai jibūt pakėlus miestų – tai džiaugės miestas, kad jau jįkelia”.Užrašė B. Kerbelytė ir L. Sauka 1959 metais Kermošijos kmiš Antano Balevičiaus (85 metų). Ar tikrai Raigardas prasmego?. Vilnius. 2001,,Po Švendubrės akmeniu yra urvas, kuris eina net į kadaisepaskendusį miestą. Apie tai žmonės sužinojo šitaip (…). Tai tasstipruolis susikalbėjo su savo bendru ir nuėjo švento Jono naktį kastitenai pinigų. Sako – kasė kasė ir prisikasė prie dideliausio urvo.Lenda lenda tuo urvu, mato, kad toliau urvas išeina į platų lauką, otame lauke stovi didelis miestas. Jie tuojau ir suprato. Kad taiRaigardo miestas po žeme. Tuomet nuėjo jie tan miestan ir tris dienastenai išbuvo. Juos ten girdė ir valgydino per tris dienas ir, geraipavaišinę, dar apdovanojo ir leido grįžti namo, tik liepė nieko niekamnesakyti, ką jie tam mieste yra regėję. Bet sugrįžusiu namopi jiedunegalėjo iškęsti ir papasakojo savo žmonom. Kai tik baigė pasakoti,tuojau vienam ir kitam ėmė ir užkando kalbą. Taip ir pasiliko jiedu bekalbos visą savo gyvenimą. Abu tuodu vyru dar gerai pamena senižmonės, ir visi tam sodžiuje apie tai gerai žino”.V. Krėvė. Raigardo miestas. Kai milžinai gyveno. 1969Paslapties vilionė. Tautosaka ir senoji vaizduojamoji dailė nuo seno naudojamisenųjų kultūrų ir civilizacijų tyrimui, atskirų istorinių faktų ar įvykusių gamtos reiškiniųpagrindimui. Čia galima prisiminti Pietų Amerikos senosios indėnų civilizacijos paminklųsuradimą padavimų pagalba bei ,,Kalevalos" epe minimus baisius gamtos reiškinius, kuriegeologų ir archeologų pastangomis identifikuoti Onegos ežero šiaurinėje pakrantėje,patyrusioje stipraus žemės drebėjimo stichiją. Lietuvoje padavimuose ir legendose minimųįvykių realumas specialiai nebuvo tyrinėtas, nors spėjimų ir teigimų apie išlikusį ,,racionalųgrūdą” tautosakoje būta nemažai (A. Seibučio, Č. Kudabos, V. Dvarecko, R. Kunsko ir kt.99
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31:
kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33:
kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35:
pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37:
Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39:
už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41:
kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43:
žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45:
išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47:
estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda