gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
nugrimzdusius mūrus yra gerokai vėlesnis, mus pasiekęs nuo feodalizmo laikų. Tačiau taaplinkybė, kad padavime neakcentuojamas ,,bausmės” momentas, suteikia laisvę ir kitokiemssamprotavimams.Ligi šiolei neminėjome didžiausio šioje vietovėje Metelių miestelio, įsikūrusio tarpMetelio ir Dusios ežerų. Žinoma, kad šiauriau Metelių stovėjęs dvaras, kuris 1508 metaispriklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1522 metais Meteliuose stovėjusi bažnytėlė.1549 metais Žygimantas Augustas Metelius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaiprašo A. Pupienis, nuo senų laikų Meteliuose buvo karaliaus žirgynas (Pupienis, 1994). 1574metais čia buvo laikomi 452 žirgai, kurie buvo auginami LDK kariuomenei. 1619 metaisMetelių ir Simno dvarų laikytojas p. Sapiega miestelyje pastatė medinę bažnyčią, kurią 1655metais sudegino rusų kariuomenė. XVII a. pirmoje pusėje Meteliuose, medžiodamas sukaraliaus palyda, lankėsi poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), kuris karaliuiVladislovui IV parašė ,,Giesmę Metelio ežerui”. Daugiau nei prieš 300 metų parašytoje irmūsų poeto Albino Žukausko išverstoje į lietuvių kalbą poemoje yra ir tokios eilutės:,,Motina šviesos – Aušrinė,Prie tavęs priėjus,Tavo veidrodin pažiūri,Šviesų veidą prausia,Gryno aukso plaukusDailiai sušukuoja.Tavo spalvomis padažoSkaistų veidą”.Taigi, Meteliai nebuvo sunkiai pasiekiamas krašto užkampis. Jo apylinkių estetinėmisvertybėmis naudojosi ir karaliai, ir poetai… 1885 metais Meteliuose stovėjo 83 namai, ogyveno per 700 žmonių, iš jų apie 100 žydų (Pupienis, 1994). Tuo metu čia veikė malūnas,pradinė mokykla, plytinė. Dusios ežere buvo žvejojamos seliavos. 1918 metais miestelis tapovalsčiumi, o 1924 metais jau gyveno 2859 žmonės (palyginimui – 1993 metais gyveno tik 325gyventojai). 1916 metais buvo sukurtas net Dusios, Metelių ir Obelijos ežerų sujungimokanalu projektas. Laimei, sumanymas nebuvo įgyvendintas.Įdomu tai, kad tarpukaryje šiam gamtos kampeliui prie Dusios ir Metelių ežerųnemažą dėmesį skyrė menininkai. A. Pupienis mini A. Žmuidzinavičiaus nutapytąpaveikslą ,,Metelių žvairikė”, kurioje puikuojasi krautuvėlėje prekiaujanti žydaitė. To patiesdailininko 1926 metais buvo sukurtas darbas ,,Metelių bažnyčia”. Apskritai, šiose apylinkėsedaug dailininkų ieškojo įkvėpimo. Vieni tai užfiksavo darbų pavadinimuose, kiti – ne…Paminėtinas A. Martinaičio ,,Vakaras prie Dusios” (1971 m.) (59 pav.). Dusiai skirta nemažaieilių. Iš senesniųjų – tai Bronės Buivydaitės poema, kurioje pateikiama savita padavimųversija apie didelę meilę:96
,,Kur pražuvai, Dusia mano, ateik !Praginda miškinis, į ežerą slinkdams,Ir, rankas užlaužęs už savo galvos,Jis kūkčioja gailiai ir, pakraščiu bėgdams,Vaitoja, ir verkia lig ryto aušros:– Kur tu esi, Dusia mano, ateik !– Kur pražuvai, Dusia mano, ateik ! –– Ir žmonės tą ežerą Dusia vadina”.,,Dusios ežeras”, 1924Apie šio ežero paslaptingumą po daugelio metų rašys ir Jurgis Kunčinas:,,Dar syki patikėsipaslapties dvasiaKai sualsuoja naktyje DusiaKai išgirsti gyvus vandensbalsusNuo alavinių ryto debesųKiekvieną tavo sekajudesį krantai,Ir, rodos, paskutinį kartąvisa tai”.,,Dusios dvasia”, 1982M. Gustaičio poemos ,,Kryžiai” posmeliu galima paliesti ir dar vieną įdomią temą:Maldingas karo vadas bei hetmonas,Žygiuodamas pro Borūnus,Parūpino atavaizdą Madonnos,Kad Dievas laimintų žygius;Nūn smeigęs kryžius tris į Dusios krantą,Išstato pagarbiai paveikslą šventą.Iliustruotoji Lietuva, 1927Štai ką rašo A. Pupienis jau cituotoje knygoje: ,,Dzūkijos kraštas turėjo savo šventovę– Borūnų kryžių bažnyčią, pastatytą tarp Sutrės ir Zebrėnų kaimų, pietinėje Dusios ežeropakrantėje, netoli Sutrės upelės, įtekančios į šį ežerą. Šie maldos namai dar vadinosi Trijųkryžių, Šventųjų kryžių, Sutrės kryžių arba tiesiog Kryžių bažnyčia. Ši vietovė dzūkams buvotas pats, kas žemaičiams Šiluva ar Žemaičių Kalvarija”. Autorius mini 1700–1721 metųŠiaurės karą, kurio metu švedų kariuomenė 1701 metais įsiveržė į Lietuvą. Lietuvoskariuomenei tada vadovavo etmonas, Metelių dvaro šeimininkas Mykolas Višnioveckis.Kryžių atsiradimo istoriją XIX a. pradžioje iš gyventojų pasakojimų yra užrašęs Meteliųklebonas Ignas Žibanavičius. Jis rašė, kad 1702 metais prie Dusios ežero tarp miškų ir pelkiųbuvo įrengta karinė stovykla, iš kurios kariuomenė turėjo sulaikyti per Sūduvą Gardino linkžygiuojančius švedus. M. Višnioveckis lankydavęsis Borūnuose tėvų bazilijonų vienuolynobažnyčioje, kurioje buvo plačiai išgarsėjęs Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas.Etmonas prie jo melsdavęsis, o jo kopiją vežiojęsis su savimi į visus karo žygius. Stovykloje,97
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
nugrimzdusius mūrus yra gerokai vėlesnis, mus pasiekęs nuo feodalizmo laikų. Tačiau taaplinkybė, kad padavime neakcentuojamas ,,bausmės” momentas, suteikia laisvę ir kitokiemssamprotavimams.Ligi šiolei neminėjome didžiausio šioje vietovėje Metelių miestelio, įsikūrusio tarpMetelio ir Dusios ežerų. Žinoma, kad šiauriau Metelių stovėjęs dvaras, kuris 1508 metaispriklausęs <strong>Lietuvos</strong> didžiajam kunigaikščiui. 1522 metais Meteliuose stovėjusi bažnytėlė.1549 metais Žygimantas Augustas Metelius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaiprašo A. Pupienis, nuo senų laikų Meteliuose buvo karaliaus žirgynas (Pupienis, 1994). 1574metais čia buvo laikomi 452 žirgai, kurie buvo auginami LDK kariuomenei. 1619 metaisMetelių ir Simno dvarų laikytojas p. Sapiega miestelyje pastatė medinę bažnyčią, kurią 1655metais sudegino rusų kariuomenė. XVII a. pirmoje pusėje Meteliuose, medžiodamas sukaraliaus palyda, lankėsi poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), kuris karaliuiVladislovui IV parašė ,,Giesmę Metelio ežerui”. Daugiau nei prieš 300 metų parašytoje irmūsų poeto Albino Žukausko išverstoje į lietuvių kalbą poemoje yra ir tokios eilutės:,,Motina šviesos – Aušrinė,Prie tavęs priėjus,Tavo veidrodin pažiūri,Šviesų veidą prausia,Gryno aukso plaukusDailiai sušukuoja.Tavo spalvomis padažoSkaistų veidą”.Taigi, Meteliai nebuvo sunkiai pasiekiamas krašto užkampis. Jo apylinkių estetinėmisvertybėmis naudojosi ir karaliai, ir poetai… 1885 metais Meteliuose stovėjo 83 namai, ogyveno per 700 žmonių, iš jų apie 100 žydų (Pupienis, 1994). Tuo metu čia veikė malūnas,pradinė mokykla, plytinė. Dusios ežere buvo žvejojamos seliavos. 1918 metais miestelis tapovalsčiumi, o 1924 metais jau gyveno 2859 žmonės (palyginimui – 1993 metais gyveno tik 325gyventojai). 1916 metais buvo sukurtas net Dusios, Metelių ir Obelijos ežerų sujungimokanalu projektas. Laimei, sumanymas nebuvo įgyvendintas.Įdomu tai, kad tarpukaryje šiam gamtos kampeliui prie Dusios ir Metelių ežerųnemažą dėmesį skyrė menininkai. A. Pupienis mini A. Žmuidzinavičiaus nutapytąpaveikslą ,,Metelių žvairikė”, kurioje puikuojasi krautuvėlėje prekiaujanti žydaitė. To patiesdailininko 1926 metais buvo sukurtas darbas ,,Metelių bažnyčia”. Apskritai, šiose apylinkėsedaug dailininkų ieškojo įkvėpimo. Vieni tai užfiksavo darbų pavadinimuose, kiti – ne…Paminėtinas A. Martinaičio ,,Vakaras prie Dusios” (1971 m.) (59 pav.). Dusiai skirta nemažaieilių. Iš senesniųjų – tai Bronės Buivydaitės poema, kurioje pateikiama savita padavimųversija apie didelę meilę:96