gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

13.07.2015 Views

nugrimzdusius mūrus yra gerokai vėlesnis, mus pasiekęs nuo feodalizmo laikų. Tačiau taaplinkybė, kad padavime neakcentuojamas ,,bausmės” momentas, suteikia laisvę ir kitokiemssamprotavimams.Ligi šiolei neminėjome didžiausio šioje vietovėje Metelių miestelio, įsikūrusio tarpMetelio ir Dusios ežerų. Žinoma, kad šiauriau Metelių stovėjęs dvaras, kuris 1508 metaispriklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1522 metais Meteliuose stovėjusi bažnytėlė.1549 metais Žygimantas Augustas Metelius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaiprašo A. Pupienis, nuo senų laikų Meteliuose buvo karaliaus žirgynas (Pupienis, 1994). 1574metais čia buvo laikomi 452 žirgai, kurie buvo auginami LDK kariuomenei. 1619 metaisMetelių ir Simno dvarų laikytojas p. Sapiega miestelyje pastatė medinę bažnyčią, kurią 1655metais sudegino rusų kariuomenė. XVII a. pirmoje pusėje Meteliuose, medžiodamas sukaraliaus palyda, lankėsi poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), kuris karaliuiVladislovui IV parašė ,,Giesmę Metelio ežerui”. Daugiau nei prieš 300 metų parašytoje irmūsų poeto Albino Žukausko išverstoje į lietuvių kalbą poemoje yra ir tokios eilutės:,,Motina šviesos – Aušrinė,Prie tavęs priėjus,Tavo veidrodin pažiūri,Šviesų veidą prausia,Gryno aukso plaukusDailiai sušukuoja.Tavo spalvomis padažoSkaistų veidą”.Taigi, Meteliai nebuvo sunkiai pasiekiamas krašto užkampis. Jo apylinkių estetinėmisvertybėmis naudojosi ir karaliai, ir poetai… 1885 metais Meteliuose stovėjo 83 namai, ogyveno per 700 žmonių, iš jų apie 100 žydų (Pupienis, 1994). Tuo metu čia veikė malūnas,pradinė mokykla, plytinė. Dusios ežere buvo žvejojamos seliavos. 1918 metais miestelis tapovalsčiumi, o 1924 metais jau gyveno 2859 žmonės (palyginimui – 1993 metais gyveno tik 325gyventojai). 1916 metais buvo sukurtas net Dusios, Metelių ir Obelijos ežerų sujungimokanalu projektas. Laimei, sumanymas nebuvo įgyvendintas.Įdomu tai, kad tarpukaryje šiam gamtos kampeliui prie Dusios ir Metelių ežerųnemažą dėmesį skyrė menininkai. A. Pupienis mini A. Žmuidzinavičiaus nutapytąpaveikslą ,,Metelių žvairikė”, kurioje puikuojasi krautuvėlėje prekiaujanti žydaitė. To patiesdailininko 1926 metais buvo sukurtas darbas ,,Metelių bažnyčia”. Apskritai, šiose apylinkėsedaug dailininkų ieškojo įkvėpimo. Vieni tai užfiksavo darbų pavadinimuose, kiti – ne…Paminėtinas A. Martinaičio ,,Vakaras prie Dusios” (1971 m.) (59 pav.). Dusiai skirta nemažaieilių. Iš senesniųjų – tai Bronės Buivydaitės poema, kurioje pateikiama savita padavimųversija apie didelę meilę:96

,,Kur pražuvai, Dusia mano, ateik !Praginda miškinis, į ežerą slinkdams,Ir, rankas užlaužęs už savo galvos,Jis kūkčioja gailiai ir, pakraščiu bėgdams,Vaitoja, ir verkia lig ryto aušros:– Kur tu esi, Dusia mano, ateik !– Kur pražuvai, Dusia mano, ateik ! –– Ir žmonės tą ežerą Dusia vadina”.,,Dusios ežeras”, 1924Apie šio ežero paslaptingumą po daugelio metų rašys ir Jurgis Kunčinas:,,Dar syki patikėsipaslapties dvasiaKai sualsuoja naktyje DusiaKai išgirsti gyvus vandensbalsusNuo alavinių ryto debesųKiekvieną tavo sekajudesį krantai,Ir, rodos, paskutinį kartąvisa tai”.,,Dusios dvasia”, 1982M. Gustaičio poemos ,,Kryžiai” posmeliu galima paliesti ir dar vieną įdomią temą:Maldingas karo vadas bei hetmonas,Žygiuodamas pro Borūnus,Parūpino atavaizdą Madonnos,Kad Dievas laimintų žygius;Nūn smeigęs kryžius tris į Dusios krantą,Išstato pagarbiai paveikslą šventą.Iliustruotoji Lietuva, 1927Štai ką rašo A. Pupienis jau cituotoje knygoje: ,,Dzūkijos kraštas turėjo savo šventovę– Borūnų kryžių bažnyčią, pastatytą tarp Sutrės ir Zebrėnų kaimų, pietinėje Dusios ežeropakrantėje, netoli Sutrės upelės, įtekančios į šį ežerą. Šie maldos namai dar vadinosi Trijųkryžių, Šventųjų kryžių, Sutrės kryžių arba tiesiog Kryžių bažnyčia. Ši vietovė dzūkams buvotas pats, kas žemaičiams Šiluva ar Žemaičių Kalvarija”. Autorius mini 1700–1721 metųŠiaurės karą, kurio metu švedų kariuomenė 1701 metais įsiveržė į Lietuvą. Lietuvoskariuomenei tada vadovavo etmonas, Metelių dvaro šeimininkas Mykolas Višnioveckis.Kryžių atsiradimo istoriją XIX a. pradžioje iš gyventojų pasakojimų yra užrašęs Meteliųklebonas Ignas Žibanavičius. Jis rašė, kad 1702 metais prie Dusios ežero tarp miškų ir pelkiųbuvo įrengta karinė stovykla, iš kurios kariuomenė turėjo sulaikyti per Sūduvą Gardino linkžygiuojančius švedus. M. Višnioveckis lankydavęsis Borūnuose tėvų bazilijonų vienuolynobažnyčioje, kurioje buvo plačiai išgarsėjęs Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas.Etmonas prie jo melsdavęsis, o jo kopiją vežiojęsis su savimi į visus karo žygius. Stovykloje,97

nugrimzdusius mūrus yra gerokai vėlesnis, mus pasiekęs nuo feodalizmo laikų. Tačiau taaplinkybė, kad padavime neakcentuojamas ,,bausmės” momentas, suteikia laisvę ir kitokiemssamprotavimams.Ligi šiolei neminėjome didžiausio šioje vietovėje Metelių miestelio, įsikūrusio tarpMetelio ir Dusios ežerų. Žinoma, kad šiauriau Metelių stovėjęs dvaras, kuris 1508 metaispriklausęs <strong>Lietuvos</strong> didžiajam kunigaikščiui. 1522 metais Meteliuose stovėjusi bažnytėlė.1549 metais Žygimantas Augustas Metelius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaiprašo A. Pupienis, nuo senų laikų Meteliuose buvo karaliaus žirgynas (Pupienis, 1994). 1574metais čia buvo laikomi 452 žirgai, kurie buvo auginami LDK kariuomenei. 1619 metaisMetelių ir Simno dvarų laikytojas p. Sapiega miestelyje pastatė medinę bažnyčią, kurią 1655metais sudegino rusų kariuomenė. XVII a. pirmoje pusėje Meteliuose, medžiodamas sukaraliaus palyda, lankėsi poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), kuris karaliuiVladislovui IV parašė ,,Giesmę Metelio ežerui”. Daugiau nei prieš 300 metų parašytoje irmūsų poeto Albino Žukausko išverstoje į lietuvių kalbą poemoje yra ir tokios eilutės:,,Motina šviesos – Aušrinė,Prie tavęs priėjus,Tavo veidrodin pažiūri,Šviesų veidą prausia,Gryno aukso plaukusDailiai sušukuoja.Tavo spalvomis padažoSkaistų veidą”.Taigi, Meteliai nebuvo sunkiai pasiekiamas krašto užkampis. Jo apylinkių estetinėmisvertybėmis naudojosi ir karaliai, ir poetai… 1885 metais Meteliuose stovėjo 83 namai, ogyveno per 700 žmonių, iš jų apie 100 žydų (Pupienis, 1994). Tuo metu čia veikė malūnas,pradinė mokykla, plytinė. Dusios ežere buvo žvejojamos seliavos. 1918 metais miestelis tapovalsčiumi, o 1924 metais jau gyveno 2859 žmonės (palyginimui – 1993 metais gyveno tik 325gyventojai). 1916 metais buvo sukurtas net Dusios, Metelių ir Obelijos ežerų sujungimokanalu projektas. Laimei, sumanymas nebuvo įgyvendintas.Įdomu tai, kad tarpukaryje šiam gamtos kampeliui prie Dusios ir Metelių ežerųnemažą dėmesį skyrė menininkai. A. Pupienis mini A. Žmuidzinavičiaus nutapytąpaveikslą ,,Metelių žvairikė”, kurioje puikuojasi krautuvėlėje prekiaujanti žydaitė. To patiesdailininko 1926 metais buvo sukurtas darbas ,,Metelių bažnyčia”. Apskritai, šiose apylinkėsedaug dailininkų ieškojo įkvėpimo. Vieni tai užfiksavo darbų pavadinimuose, kiti – ne…Paminėtinas A. Martinaičio ,,Vakaras prie Dusios” (1971 m.) (59 pav.). Dusiai skirta nemažaieilių. Iš senesniųjų – tai Bronės Buivydaitės poema, kurioje pateikiama savita padavimųversija apie didelę meilę:96

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!