gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

žiedadulkė. Daugiau aptikta kiečio, balandų, viržių ir kai kurių kitų pievų bei ganyklųžiedadulkių. Jos ir didelis anglingų dalelių kiekis liudija apie intensyvią žmogaus ūkinę veikląsausesnėse vietose. Daroma išvada, kad ištirtosios nuosėdos susikaupė priekrantinėješvendrais ir kitais vandens augalais apaugusioje, pažliugusioje, pelkėjančioje (rasta kiminų,žaliųjų samanų sporų, pavienės pinčių spikulos) jau subatlančio pradžioje pakilusio Dusiosežero dalyje.Doc. L. Daugnoros tyrinėta Dusios ežero 8-osios gyvenvietės paleoosteologinėmedžiaga paliudijo, kad pagrindinis medžioklės objektas buvo šernai (36,5% visų nustatytųmedžiojamų žvėrių kaulų). Nemažai sumedžiota kilniųjų elnių, stirnų, meškų, taurų.Neaptikta briedžio kaulų, kurių nemažai surasta pagal sumedžiotus žvėris panašioseŠventosios gyvenvietėse. Apskritai, Dusios gyvenvietėje medžiojamų žvėrių ir naminiųgyvulių surastų kaulų tarpe pastarųjų gerokai mažiau: galvijų (Bos Bovis) – 14,06 ir arklių(Equus) – 4,68%. Tuo tarpu panašioje Šarnelės gyvenvietėje aptikta ožkų, kiaulės, arklio,šuns kaulų, tačiau neaptikta galvijų liekanų. Senųjų gyventojų ūkyje nemažą reikšmę, matyt,turėjo ir žūklė. Tai patvirtina surasti lydekų kaulai bei akmeniniai tinklų pasvarai. Tačiaunerasta kaulinių žvejybos įrankių.Kaip matome, Dusios ežero pakrančių archeologijos paminklai liudija apie buvusįgana intensyvų ūkinį gyvenimą, sudėtingų darbų įgūdžius, o svarbiausia, apie senųjų baltųgenčių, kurių palikuonimis esame, sėslumą. Tad, ar ne nuo tų laikų atkeliavę ir jų dvasiniogyvenimo atgarsiai: padavimai apie keliaujančius ežerus ir prasmegusias pilis. Kadangitolimos praeities radiniai (geologiniai ir archeologiniai) dažnai būna ,,ne iš eilės”, ofragmentiški, todėl ir mūsų žinios apie krašto gyventojus ,,peršoka” didesnį laikotarpį ir šįkartą susikoncentruoja ties jotvingiais. Jotvingiai – tai baltų genčių grupė, kurių viena –sudūvių – gyveno Šešupės baseino aukštupyje, tuo pačiu ir Didžiųjų Sudūvos ežerųapylinkėse. Archeologų radiniai Lazdijų rajone patvirtino, kad I tūkstantmetyje pr. Kr.jotvingiai laidojo mirusiuosius sudegintus urnose arba be jų iš akmenų sukrautose dėžėse, ojau nuo II–III a. aptinkami sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapai pilkapiuose iš akmenų(Paveisininkai, Krikštonys ir kt.). Mūsų aprašomų ežerų pakrantėse šiuo metu žinomi trysdideli ir įspūdingi piliakalniai, menantys jotvingių laikus, deja, rimčiau netyrinėti.Bene geriausiai sutvarkytas ir lankytojų gausiai lankomas Prelomciškių piliakalnisaukštame šiaurės vakariniame Dusios ežero krante (53, 54 pav.). Jis dar žinomas Eglynųvardu. Stačiašlaitis, taisyklingos formos, su 40 m skersmens aikštele bei 4 m aukščio pylimuviršūnėje, I tūkstantmečio–XIII amžiaus piliakalnis daro didelį įspūdį. Deja, kultūrinissluoksnis jau sunaikintas. Pylimas ir aikštelė buvo sužaloti įrengiant čia šokių aikštelę. Tačiaujo papėdėje archeologai kelių hektarų plote atrado senos gyvenvietės liekanas. Aptiktos93