gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

udės (Aythya nyroca) perimvietė. Pastoviai peri 5–7 rudžių poros. Kasmet matomi ir stebimitarptautinę reikšmę turintys migruojančių vandens paukščių susitelkimai. Sezoninių migracijųmetu čia susitelkia per 20 tūkst. vandens ir pelkių paukščių. Mokslininkai įsitikinę, kadDusios, Metelių ir Obelijos ežerų gamtinis kompleksas atitinka daug tarptautinėskonvencijos ,,Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencija” kriterijų, leidžiančiųpretenduoti į šios konvencijos saugomų tarptautinės svarbos pelkių bei seklių vandenų sąrašą.Ši konvencija, kurią šiai dienai ratifikavo per 100 valstybių, buvo pasirašyta 1971 metaisIrane Ramsaro mieste. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 metais. Į šį sąrašą jau yraįtraukti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto valstybiniai gamtiniai rezervatai bei Nemunodeltos regioninis parkas. Reikia tikėtis, kad Didieji Dzūkijos ežerai su savo apylinkėmis taippat atsidurs greta. Tikrai jie to verti.Senųjų gyventojų pėdsakai. Dusios, Metelių ir Obelijos ežerų bei apyežeriųekosistemų dabartinis vaizdas stebina savo įvairove ir turtingumu bendrame gerokai nualintokrašto kontekste. Galime tik įsivaizduoti kaip jos atrodė prieš kelis tūkstančius metų, kaivietovėje vyravo miškai, į ežerus neplūdo srutomis ar chemikalais užterštas vanduo, omedžioklė ir žūklė pasižymėjo gausesniu laimikiu. Pirmieji gyventojai į šias vietas užklydopaskui šiaurinių elnių bandas tuoj pasitraukus ledynams, kai tyvuliavo visas tris dabartiniųežerų dubenis užimančios marios su tirpstančio ledo kalnais viduryje. Senokaipasirodžiusiame ,,Lietuvos TSR archeologijos atlaso” I tome užfiksuota stovyklavietėpietiniame Dusios ežero krante, kur rastos titnaginės skeltės, saugomos Vytauto DidžiojoKaro muziejuje Kaune (Rimantienė, 1974). Daug metų šių apylinkių archeologiniuspaminklus tyrinėjęs dr. Vygandas Juodagalvis neseniai išėjusioje didelėje kolektyvinėjemonografijoje ,,Akmens amžius Pietų Lietuvoje” rašo, kad pirmieji išsamesni duomenys buvogauti 1979 ir 1980 metais archeologui S. Patkauskui atlikus Šešupės baseino archeologijospaminklų žvalgybą (Juodagalvis, 2001). Jis pietiniame ežero krante aptiko trijų akmensamžiaus stovyklų pėdsakus. Kultūrinis sluoksnis šiose radimvietėse neišliko, tačiau surinktapatinuotų titnaginių radinių: nuoskalų, skelčių, skaldytinių, strėlių antgalių, žeberklųašmenėlių ir kitokių dirbinių, kurie priklauso vėlyvojo paleolito ir mezolito laikotarpiams.Sistemingai Dusios ežero apylinkes pradėta žvalgyti 1987 metais (Juodagalvis, 2001). Šiuometu čia žinoma daugiau kaip 20 akmens ir žalvario amžių radimviečių, neskaičiuojant tų,kuriose aptikti pavieniai titnaginiai radiniai (51, 52 pav.). Visi radiniai saugomi Lietuvosnacionaliniame muziejuje.Pagal V. Juodagalvį šalia Dusios ežero paleolito žmonės gyveno dviejų tipųstovyklavietėse. Vienos jų buvo tolėliau nuo vandens, ant aukštų kalvų ar aukštų ežero terasų,nuo kurių jiems buvo patogu žvalgyti vietovę, stebėti klajojančius elnius ir pasirinkti geriausią90