,,Pradžioje pasaulio nebuvo nei žemės, nei saulės, nebuvo nieko, tiktai vien vanduo. Ant tųvandenų viešpatavo du dievu. Pirmasis dievas buvo vyresnis ir galingesnis už antrąjį.Pirmasis dievas žinojo, jog ant dugno tų vandenų yra truputis žemės. Todėl pasiuntė antrąjįdievą, idant tas atneštų jam tą žemę. Antrasis dievas buvo neužganėdintas, kadangi jis, <strong>kaip</strong>ojaunesnysis, turi tarnauti pirmajam dievui. Todėl nuėjo ir, suradęs tą žemę, iš pykčio suvalgėdidesniąją dalį, o dievui parnešė visai mažai. Pirmasis dievas paėmė tą žemę ir pradėjobarstyti ant vandens. Žemė ėmė brinkti ir stiprėti. Tuo pačiu laiku pradėjo brinkti suvalgytojižemė antrojo dievo viduriuose. Šis iš skausmo pradėjo bėgioti po visą žemę ir vemti be jokiostvarkos. Kurioje vietoje daug išvėmė, tenai pradėjo augti dideli kalnai, o kur mažiau – tenaimažesni kalneliai, o kur visai nevėmė – ten žemė pasiliko lygi. Iš tos tai priežasties mūsų žemėnelygi. Vandenų labai daug liko neužsėtų, nes neteko žemės.”,,Kodėl žemė nelygi”. Kaip atsirado žemė (lietuvių etiologinės sakmės). Vilnius.1986. Paskelbta 1936 m.I. SENOJI LIETUVOS GAMTADažnai geologija vadinama mokslu apie Žemės gelmes ir jos naudingąsias iškasenas.Tai praktiškojo požiūrio į gamtos mokslus išraiška, kuris paaiškinamas amžinu žmonijosporeikiu gelmių ištekliams: statybinėms medžiagoms, metalams, kurui, geriamajam vandeniuiir kitiems. Pastangos surasti, atpažinti ar sugretinti naudingomis iškasenomis turtingusgeologinius sluoksnius vertė domėtis gelmių sandara ir sudėtimi, atskirų geologinių kūnų(metalų gyslų, anglies klodų ir pan.) kilme bei amžiumi. Lygia greta ryškėjo šio mokslofundamentiniai aspektai. Išsirutuliojo požiūris, kad Žemės gelmių sluoksniai – tai Žemėssenosios gamtos (biosferos) metraštis. Geologams įprastas tyrimo objektas – uolienosgabalėlis iš gilaus gręžinio ar upės skardžio – gali suteikti daug informacijos apie seniausiųmūsų planetos periodų jūras ir žemynus, aplinkos temperatūros kaitą, vandens ir atmosferossudėtį, klestėjusią augaliją ir gyvūniją, magnetinių polių inversijas, žemynų judėjimą (dreifą),kosminius reiškinius ir t. t. Žinoma, ne visada tokiems tyrimams būta galimybių ar poreikio.Žemės raidos pirmieji etapaiNesileidžiant į plačius svarstymus apie mūsų planetos kilmę, kurią planetologai irkosmologai aptarė daugybėje knygų, reikėtų konstatuoti tik didelę nuomonių įvairovę šiuo8
klausimu ir bent kelių vyraujančių hipotezių rutuliojimą. Tai puikiai savo knygoje ,,Žemė –žmonijos buveinė” išdėstė Vilniaus universiteto profesorius geografas Alfonsas Basalykas(1924–1987) (Basalykas, 1985). Seniausioji hipotezė sukurta XVIII a. ir vadinama Kanto–Laplaso vardu. Ji teigia, kad visa Saulės sistema – tai gravitacijos jėgų suslėgta kosminiųdulkių ir dujų ūko dalis. Manyta, kad planetos susidarė iš karštos Saulės medžiagos, kuriosšiluma teberusena dar ir dabar. XX a. viduryje O. Šmitas paskelbė hipotezę apie tai, kadpirminė tarpžvaigždinė medžiaga ir jos kondensuoti židiniai – būsimosios planetos – buvošalti. Tik gerokai vėliau, planetoms padidėjus, jų viduje pradėjo kauptis radioaktyviųjųelementų skilimo šiluma. Yra galvojama, kad prieš 5 mlrd. metų karštos plazmos čiurkšlė išSaulės gelmių galėjo būti išsviesta į periferiją, ji greitai atvėso, virto dulkėmis ir dujomis, ovėliau (prieš 4,6 mlrd. metų) ataušusios medžiagos gniutuluose (būsimosiose planetose)prasidėjo radioaktyvusis skilimas – pagrindinis vidinės energijos šaltinis. Palyginti neseniaiiškelta pirmykštės hidridinės Žemės hipotezė. Pagal ją siūloma planetas kildinti iš kosminioūko periferijos medžiagos, kurioje buvo daug vandenilio, lėmusio kiek kitokią planetos vidinęsandarą ir jos raidą, negu teigiama kitose hipotezėse.Reikia manyti, kad kitų Saulės sistemos planetų, meteoritų, kitos kosminės medžiagostyrimas, pačios Žemės gelmių tyrimas gręžiniais ir geofiziniais metodais, nauji atradimaifizikoje, chemijoje, astronomijoje, kitose mokslo kryptyse leis patikslinti pirmykštės mūsųplanetos susiformavimo mechanizmą bei eigą. Šiandien, deja, tenka pripažinti, kad mumskiek geriau yra žinomas tik paskutinis Žemės istorijos aštuntadalis.Tą patį galima pasakyti ir apie <strong>Lietuvos</strong> geologinės istorijos dalį. Taip yra todėl, kadiki šiol įdėmiau pavyko ,,perskaityti” tik paskutiniųjų 570 mln. metų istorijos ,,puslapius”didžiulėje 4 mlrd. metų kronikoje (1 pav.). O ir tas ,,perskaitymas” sąlygiškas, kadangi ir šiosmetraščio dalies (paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus erų) ,,puslapiai” yra gerokaiišplėšyti. Šie ,,puslapiai” – tai Žemės gelmėse esančių įvairių uolienų sluoksniai, slūgsantysant taip vadinamo kristalinio pamato, kuris Vakarų Lietuvoje yra 2–2,5 km, o šaliespietryčiuose – tik 0,3–0,5 km gylyje (2 pav.). Apskritai, mūsų krašto geologinio metraščioperskaitymas yra gan patraukliai atpasakotas knygoje ,,<strong>Lietuvos</strong> geologija"”(1994), kuriosduomenimis bus dažnai remiamasi ir šioje knygelėje.Paprastai ,,skaitomi” tie sluoksniai ir jų pjūviai, kuriuos matome upių skardžiuose(atodangose) ar iš Žemės gelmių gręžimo įrenginiais iškeltų uolienų kerne – cilindriniameuolienų stulpelyje. <strong>Lietuvos</strong> geologijos muziejuje Vievyje (35 km nuo Vilniaus Kauno link)šiuo metu yra sukauptas 1953–2000 metais išgręžtų vertingiausių ir giliausių gręžinių kernas.Tai 1081 gręžinys, kurių 150 tūkst. metrų kerno yra sukrauta aukštose lentynose į 23 tūkst.dėžių. Muziejaus kerno saugykloje yra saugomi daugelio geologinių sluoksnių ar jų storymių9
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda