gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

išteka vienintelė Spernia. Metelys gerokai mažesnis. Jo plotas 1290 ha, ilgis – 6,8 km,didžiausias plotis – 2,7 km, gylis siekia 15 m, nors vidutinis tėra 6,8 m. Seklios vietos (iki 5 mgylio) užima apie 32 % ežero ploto. Vandens skaidrumas – 3–4 m. Per ežerą teka Metelytė.Obelijos ežero plotas 572 ha, ilgis siekia 4,7 km, didžiausias plotis – iki 1,8 km, maksimalusgylis – 7,6 m, o vidutinis – 4,5 m. Seklios vietos užima visą ežero plotą. Vandens skaidrumas– tik 1,5–2 m. Per ežerą teka Obelytė. Svarbiausias visų trijų ežerų maitintojas – krituliai.Dusios ežero vandens metinė apykaita sudaro 6 %, o Obelijos – net 68 %. Ežerų baseinųgruntiniai vandenys yra šiek tiek padidintos mineralizacijos – 500–1000 mg/l. Ežerų vandensreakcija yra silpnai šarminė ir šarminė (pH 7,6–8,7). Dusios ežerą ledas laiko sukaustęsvidutiniškai 104 dienas per metus. Vidutinė metinė priedugninio vandens sluoksniotemperatūra giliojoje ežero dalyje vasarą siekia +10,3°C, žiemą – +2,9°C. Obelijos ežerogiliojoje dalyje priedugninio vandens temperatūra ir vasarą, ir žiemą yra šiek tiek aukštesnė,t. y. atitinkamai +19,7°C ir +3,4°C. Nors šie ežerai yra greta vienas kito ir panašios kilmės,vandens paviršiaus lygis yra skirtingas: Dusios ežero – 106,9 m, Metelio – 106,6 m irObelijos – 109 m virš dabartinio jūros lygio. Nustatyta, kad į Dusios ežerą požeminiu keliu irupeliais kasmet atnešama 6588 t, į Metelio – 2500 t, o į Obelijos – 2960 t ištirpusių medžiagų.Tačiau nuosėdų pavidale į dugną nusėda tik 2265 t Dusios ežere, 463 t Metelio ir 832 tObelijos ežeruose (Garunkštis, Stanaitis, 1978). Pagal tuos pačius tyrinėtojus biogeniniųelementų per metus Dusios ežere lieka 31,7 t, Metelio – 15,7 t, o Obelijos – 11,6 t. Gausigamtotyrinė medžiaga liudija apie Didžiujų Dzūkijos ežerų didelę biotopų įvairovę. Jauminėtoje knygoje apie svarbias Lietuvos pelkes ir sekliuosius vandenis tvirtinama, kad šiųežerų gamtinis kompleksas yra vienas vertingiausių Lietuvoje. Ežerus supančiose pelkėse,šlapiose pievose, drėgnuose miškuose yra vienintelės šalyje kai kurių išnykstančių augalųrūšių augimvietės. Iš nustatytų 700 augalų rūšių net 20 priklauso prie retų ar nykstančių,įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Tarp jų laplandinis karklas (Salix lapponum), bekotisąžuolas (Quercus petraea), ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens) ir kitos. Prie šių ežerųaptiktos kelios labai retų vabzdžių rūšys. Ąžuolyne prie Obelijos ežero aptiktas labai retas irLietuvoje išnykstantis elniavabalis (Lucanus cervus), gausi Lietuvoje reto balinio vėžlio(Emys orbicularis) populiacija. Dusios ežere žinoma 19, o Obelijos – 14 žuvų rūšių. Tarp jųyra kelios retos Europoje rūšys, saugomos pagal tarptautinės Berno konvencijos nuostatus(seliava, peledė, saulažuvė, kirtiklis). Šių ežerų apylinkėse sutiktos 42 žinduolių rūšys, iškurių į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta ūdra (Lutra lutra). Ežeruose ir apyežeriuose aptiktanet 19 retų ir nykstančių paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Tai rudakakliskragas, juodasis gandras, didysis baublys, pilkoji žąsis, didysis dančiasnapis, juodasis peslys,jūrinis erelis ir kitos. Šiose vietose yra svarbiausia šalyje pasaulyje nykstančios ančių rūšies89