gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

13.07.2015 Views

tai iš pietų į šiaurę besitęsiančios lygiagrečios ežerų, upelių ir klonių virtinės. Į minėtų ežerųpažemėjimą, kuriame iš šiaurės į pietus tęsėsi rinų pluoštas su palaidotais ledo luistais dugneužslinko ledyno liežuvis, susijęs su bendru ledyno stabtelėjimu ir vėlesniu suaktyvėjimuLazdijų–Šlavantų–Krikštonių–Žuvinto–Amalvo ruože (Pietų Lietuvos fazė – aut. pastaba).Slinkdamos naujos ledo masės stipriai performavo Dusios, Metelio ir Obelijos ežerų dubensvietoje buvusias rinas, išgrauždamos didžiulį pažemėjimą, kuris savo ruožtu buvo užpildytasledo mase. Nutirpus buvusio ledyno pakraščiui, šiame pažemėjime liko didžiulis ledo luistas,kuris tarsi ledo kalnas ,,styrojo” smulkiai kalvotame moreniniame kraštovaizdyje. Vėliau, jamtirpstant, atsirado du dideli ir gilūs plyšiai, kuriuose tirpsmo vanduo suplovė daug smėlio iržvyro. Šiuo metu plyšių vietoje yra siauros sausumos juostos, skiriančios minėtus ežerus. Šismilžiniškas ledo luistas ištirpo trijų klimato pašiltėjimų (biolingo, aleriodo ir borealio) metu.Kiekvieną luisto tirpimo etapą lydėjo to meto ežero vandens lygio kritimas, kurį lėmė senųjųglacigeninių rinų atsinaujinimas bei greta tyvuliavusių Balbieriškio prieledyninių marių, kaiperozijos bazės, slūgimas. O tai savo ruožtu lėmė trijų terasų susidarymą ežerų pakrantėse.Ketvirtoji (žemiausioji) terasa susidarė jau netolimoje praeityje.Šių, tada dar jaunų mokslininkų publikacijos apie Dusios, Metelių, Obelijos ir kitųežerų kilmę buvo jų būsimų tyrimo darbų Lietuvoje pradžia. Netrukus pasirodžiusiojojenaujojoje ežerų genetinėje klasifikacijoje Didieji Dzūkijos ežerai buvo priskirti glacigeniniųežerų grupei bei ledo luistų guolinių ir termokarstinių ežerų pogrupei (Bieliukas, Garunkštis,Chomskis, 1960). Vėliau ši klasifikacija buvo tikslinta. Glacialinių arba ledynmetinių ežerųdubenų grupėje išskirti termokarstiniai, o pastarojoje pogrupėje – ledo luistų guoliniai, į kuriųtarpą patenka ir mūsų aprašomi ežerai (Garunkštis, Stanaitis, 1978). Apie tai, kad liežuvinėmsdubumoms priklauso Didžiųjų Užnemunės ežerų dubuma, rašė ir mūsų žymusis geografasA. Basalykas (Basalykas, 1965). Jis mini, kad didelę dalį šios, moreninio ruožo (Bobrininkai–Buckūnai–Obelninkai) atitvertos dubumos, užima ežerinės terasos. Po 18 metų ledyninioreljefo tyrinėtojas Č. Kudaba, įsigilinęs į aukštumų susidarymo paleogeografiją rašys: ,,Tarptakoskyrinio ir vidinio mezokompleksų yra būdingų ,,tuščių” plotų. Ryškiausias Dusiosduburys. Čia antrojo ledyno pakraščio postovio pabaigoje plaštakos priekis, matyt, tieksuplonėjo, kad ne tik išledėjo minėtos ilgos Krosnos ir Miroslavo radialinės keteros, bet tarpjų buvęs Obelijos–Dusios ledyno liežuvis pasidarė neaktyvus, galimas daiktas, jo galas,,atitrūko”. Todėl trečią kartą suaktyvėjęs ledyno pakraštys apėjo Dusios duburį (ten buvoledo)” (Kudaba, 1983).Bene detaliausi Dusios ir Obelijos ežerų limnologiniai tyrimai buvo atliekami 1968–1972 metais, kurių tyrimų rezultatai paskelbti 1978 knygoje ,,Dusios, Obelijos, Galsto ir86

Šlavanto ežerų limnologinė charakteristika” (Лимнологическая характеристика…, 1978).Prie šios knygos mes dar ne kartą sugįšime.Taigi, šių trijų ežerų bendro dubens atsiradimo pradžia tarsi ir nekelia abejonių.Klausimas tik, kodėl šioje, o ne kitoje vietoje nuo ledyno atitrūko liežuvio galas. Iš dalies taipaaiškina jau minėtas hipotetinis teiginys apie rininių klonių buvimą šioje vietoje priešužslenkant paskutiniajam ledynui. Na, o kodėl gi tie kloniai čia atsirado? Gana skurdi gręžimomedžiaga (Meteliuose ir kituose gretimuose miesteliuose) liudija apie nežymų pokvarteriniopaviršiaus pažemėjimą šioje vietovėje, o taip pat pastebimą kreidos periodo sluoksniųpagilėjimą. Tai paaiškintų, kodėl ties šia vietove traukėsi ,,atsilikęs” tirpstančio ledynoliežuvis. O jam atitrūkti nuo bendro ledyno fronto ,,padėjo” kiek šiauriau (ties Simnu) esantistaigiai žemėjanti (10–20 m) pokvarterinio paviršiaus pakopa, greičiausiai turinti tektoninęprigimtį (Šliaupa, 1998).Taip pat daug informacijos apie šių ežerų poledynmečio paleogeografijos bendruosiusbruožus suteikia pakrantėse išlikusios terasos. Jau daugiau nei prieš 40 metų A. Garunkštis irA. Stanaitis išskyrė čia keturias terasas (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Vėlesnių tyrimų metuterasų skaičius padidėjo iki penkių (Лимнологическая характеристика…,1978). Dvižemosios aptinkamos prie kiekvieno ežero atskirai, o dvi aukštosios yra bendros visiems trimsežerams. Pirmoji žemiausioji terasa yra 1–1,5 m, antroji 1,7–2,5 m, trečioji 2,7–4 m aukščiovirš dabartinio ežerų lygio, kuris yra šiek tiek skirtingas. Ketvirtoji 6–8 m aukščio terasaišliko tik nedidelių fragmentų pavidale. Penktoji aukščiausioji terasa yra 12–14 m aukščio irpaplitusi nedideliais fragmentais, ant vieno iš kurių įsikūręs Metelių miestelis. Šis terasinislygis (120–121 m virš dabartinio jūros lygio) susidarė dviejuose didžiulio ledo luistoplyšiuose, dalinusiuose jį į tris dalis. Biolingo metu (prieš 13–12,3 tūkst. metų), įvykuspirmajam žymesniam luisto tirpimui, susidarė trečioji terasa bei likusio ledo paviršiauspažemėjimas. Antrasis intensyvus tirpimas vyko jau aleriode (prieš 11,9–10,9 tūkst. metų),kurio metu dalis ledą dengusių nuosėdų kartu su ledo paviršiumi smuktelėjo žemyn, o kitadalis, po kuria jau nebebuvo ledo, pasiliko antrosios terasos lygyje, kuris išniro nusidrenavusBalbieriškio prieledyninėms marioms bei su jomis susijusiu dar bendru Dusios–Metelių–Obelijos ežeru (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Manyta, kad galutinis ledo ištirpimas,greičiausiai, įvyko borealyje (prieš 9–7,8 tūkst. metų). Nuosėdos, dengusios luisto likučius,dar kartą nusileido, o neišjudinti sluoksniai paliko antrosios terasos lygyje, kuris išniropažemėjus ežero vandens lygiui.Žinome, kad borealio laikotarpyje po šias apylinkes jau vaikštinėjo mezolitomedžiotojai. Kaip vizualiai galėjo atrodyti paskutinysis šių ežerų raidos etapas?A. Garunkščio išleistoje monografijoje, skirtoje sedimentaciniams procesams Lietuvos87

Šlavanto ežerų limnologinė charakteristika” (Лимнологическая характеристика…, 1978).Prie šios knygos mes dar ne kartą sugįšime.Taigi, šių trijų ežerų bendro dubens atsiradimo pradžia tarsi ir nekelia abejonių.Klausimas tik, kodėl šioje, o ne kitoje vietoje nuo ledyno atitrūko liežuvio galas. Iš dalies taipaaiškina jau minėtas hipotetinis teiginys apie rininių klonių buvimą šioje vietoje priešužslenkant paskutiniajam ledynui. Na, o kodėl gi tie kloniai čia atsirado? Gana skurdi gręžimomedžiaga (Meteliuose ir kituose gretimuose miesteliuose) liudija apie nežymų pokvarteriniopaviršiaus pažemėjimą šioje vietovėje, o taip pat pastebimą kreidos periodo sluoksniųpagilėjimą. Tai paaiškintų, kodėl ties šia vietove traukėsi ,,atsilikęs” tirpstančio ledynoliežuvis. O jam atitrūkti nuo bendro ledyno fronto ,,padėjo” kiek šiauriau (ties Simnu) esantistaigiai žemėjanti (10–20 m) pokvarterinio paviršiaus pakopa, greičiausiai turinti tektoninęprigimtį (Šliaupa, 1998).Taip pat daug informacijos apie šių ežerų poledynmečio paleogeografijos bendruosiusbruožus suteikia pakrantėse išlikusios terasos. Jau daugiau nei prieš 40 metų A. Garunkštis irA. Stanaitis išskyrė čia keturias terasas (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Vėlesnių tyrimų metuterasų skaičius padidėjo iki penkių (Лимнологическая характеристика…,1978). Dvižemosios aptinkamos prie kiekvieno ežero atskirai, o dvi aukštosios yra bendros visiems trimsežerams. Pirmoji žemiausioji terasa yra 1–1,5 m, antroji 1,7–2,5 m, trečioji 2,7–4 m aukščiovirš dabartinio ežerų lygio, kuris yra šiek tiek skirtingas. Ketvirtoji 6–8 m aukščio terasaišliko tik nedidelių fragmentų pavidale. Penktoji aukščiausioji terasa yra 12–14 m aukščio irpaplitusi nedideliais fragmentais, ant vieno iš kurių įsikūręs Metelių miestelis. Šis terasinislygis (120–121 m virš dabartinio jūros lygio) susidarė dviejuose didžiulio ledo luistoplyšiuose, dalinusiuose jį į tris dalis. Biolingo metu (prieš 13–12,3 tūkst. metų), įvykuspirmajam žymesniam luisto tirpimui, susidarė trečioji terasa bei likusio ledo paviršiauspažemėjimas. Antrasis intensyvus tirpimas vyko jau aleriode (prieš 11,9–10,9 tūkst. metų),kurio metu dalis ledą dengusių nuosėdų kartu su ledo paviršiumi smuktelėjo žemyn, o kitadalis, po kuria jau nebebuvo ledo, pasiliko antrosios terasos lygyje, kuris išniro nusidrenavusBalbieriškio prieledyninėms marioms bei su jomis susijusiu dar bendru Dusios–Metelių–Obelijos ežeru (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Manyta, kad galutinis ledo ištirpimas,greičiausiai, įvyko borealyje (prieš 9–7,8 tūkst. metų). Nuosėdos, dengusios luisto likučius,dar kartą nusileido, o neišjudinti sluoksniai paliko antrosios terasos lygyje, kuris išniropažemėjus ežero vandens lygiui.Žinome, kad borealio laikotarpyje po šias apylinkes jau vaikštinėjo mezolitomedžiotojai. Kaip vizualiai galėjo atrodyti paskutinysis šių ežerų raidos etapas?A. Garunkščio išleistoje monografijoje, skirtoje sedimentaciniams procesams <strong>Lietuvos</strong>87

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!