gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
tai iš pietų į šiaurę besitęsiančios lygiagrečios ežerų, upelių ir klonių virtinės. Į minėtų ežerųpažemėjimą, kuriame iš šiaurės į pietus tęsėsi rinų pluoštas su palaidotais ledo luistais dugneužslinko ledyno liežuvis, susijęs su bendru ledyno stabtelėjimu ir vėlesniu suaktyvėjimuLazdijų–Šlavantų–Krikštonių–Žuvinto–Amalvo ruože (Pietų Lietuvos fazė – aut. pastaba).Slinkdamos naujos ledo masės stipriai performavo Dusios, Metelio ir Obelijos ežerų dubensvietoje buvusias rinas, išgrauždamos didžiulį pažemėjimą, kuris savo ruožtu buvo užpildytasledo mase. Nutirpus buvusio ledyno pakraščiui, šiame pažemėjime liko didžiulis ledo luistas,kuris tarsi ledo kalnas ,,styrojo” smulkiai kalvotame moreniniame kraštovaizdyje. Vėliau, jamtirpstant, atsirado du dideli ir gilūs plyšiai, kuriuose tirpsmo vanduo suplovė daug smėlio iržvyro. Šiuo metu plyšių vietoje yra siauros sausumos juostos, skiriančios minėtus ežerus. Šismilžiniškas ledo luistas ištirpo trijų klimato pašiltėjimų (biolingo, aleriodo ir borealio) metu.Kiekvieną luisto tirpimo etapą lydėjo to meto ežero vandens lygio kritimas, kurį lėmė senųjųglacigeninių rinų atsinaujinimas bei greta tyvuliavusių Balbieriškio prieledyninių marių, kaiperozijos bazės, slūgimas. O tai savo ruožtu lėmė trijų terasų susidarymą ežerų pakrantėse.Ketvirtoji (žemiausioji) terasa susidarė jau netolimoje praeityje.Šių, tada dar jaunų mokslininkų publikacijos apie Dusios, Metelių, Obelijos ir kitųežerų kilmę buvo jų būsimų tyrimo darbų Lietuvoje pradžia. Netrukus pasirodžiusiojojenaujojoje ežerų genetinėje klasifikacijoje Didieji Dzūkijos ežerai buvo priskirti glacigeniniųežerų grupei bei ledo luistų guolinių ir termokarstinių ežerų pogrupei (Bieliukas, Garunkštis,Chomskis, 1960). Vėliau ši klasifikacija buvo tikslinta. Glacialinių arba ledynmetinių ežerųdubenų grupėje išskirti termokarstiniai, o pastarojoje pogrupėje – ledo luistų guoliniai, į kuriųtarpą patenka ir mūsų aprašomi ežerai (Garunkštis, Stanaitis, 1978). Apie tai, kad liežuvinėmsdubumoms priklauso Didžiųjų Užnemunės ežerų dubuma, rašė ir mūsų žymusis geografasA. Basalykas (Basalykas, 1965). Jis mini, kad didelę dalį šios, moreninio ruožo (Bobrininkai–Buckūnai–Obelninkai) atitvertos dubumos, užima ežerinės terasos. Po 18 metų ledyninioreljefo tyrinėtojas Č. Kudaba, įsigilinęs į aukštumų susidarymo paleogeografiją rašys: ,,Tarptakoskyrinio ir vidinio mezokompleksų yra būdingų ,,tuščių” plotų. Ryškiausias Dusiosduburys. Čia antrojo ledyno pakraščio postovio pabaigoje plaštakos priekis, matyt, tieksuplonėjo, kad ne tik išledėjo minėtos ilgos Krosnos ir Miroslavo radialinės keteros, bet tarpjų buvęs Obelijos–Dusios ledyno liežuvis pasidarė neaktyvus, galimas daiktas, jo galas,,atitrūko”. Todėl trečią kartą suaktyvėjęs ledyno pakraštys apėjo Dusios duburį (ten buvoledo)” (Kudaba, 1983).Bene detaliausi Dusios ir Obelijos ežerų limnologiniai tyrimai buvo atliekami 1968–1972 metais, kurių tyrimų rezultatai paskelbti 1978 knygoje ,,Dusios, Obelijos, Galsto ir86
Šlavanto ežerų limnologinė charakteristika” (Лимнологическая характеристика…, 1978).Prie šios knygos mes dar ne kartą sugįšime.Taigi, šių trijų ežerų bendro dubens atsiradimo pradžia tarsi ir nekelia abejonių.Klausimas tik, kodėl šioje, o ne kitoje vietoje nuo ledyno atitrūko liežuvio galas. Iš dalies taipaaiškina jau minėtas hipotetinis teiginys apie rininių klonių buvimą šioje vietoje priešužslenkant paskutiniajam ledynui. Na, o kodėl gi tie kloniai čia atsirado? Gana skurdi gręžimomedžiaga (Meteliuose ir kituose gretimuose miesteliuose) liudija apie nežymų pokvarteriniopaviršiaus pažemėjimą šioje vietovėje, o taip pat pastebimą kreidos periodo sluoksniųpagilėjimą. Tai paaiškintų, kodėl ties šia vietove traukėsi ,,atsilikęs” tirpstančio ledynoliežuvis. O jam atitrūkti nuo bendro ledyno fronto ,,padėjo” kiek šiauriau (ties Simnu) esantistaigiai žemėjanti (10–20 m) pokvarterinio paviršiaus pakopa, greičiausiai turinti tektoninęprigimtį (Šliaupa, 1998).Taip pat daug informacijos apie šių ežerų poledynmečio paleogeografijos bendruosiusbruožus suteikia pakrantėse išlikusios terasos. Jau daugiau nei prieš 40 metų A. Garunkštis irA. Stanaitis išskyrė čia keturias terasas (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Vėlesnių tyrimų metuterasų skaičius padidėjo iki penkių (Лимнологическая характеристика…,1978). Dvižemosios aptinkamos prie kiekvieno ežero atskirai, o dvi aukštosios yra bendros visiems trimsežerams. Pirmoji žemiausioji terasa yra 1–1,5 m, antroji 1,7–2,5 m, trečioji 2,7–4 m aukščiovirš dabartinio ežerų lygio, kuris yra šiek tiek skirtingas. Ketvirtoji 6–8 m aukščio terasaišliko tik nedidelių fragmentų pavidale. Penktoji aukščiausioji terasa yra 12–14 m aukščio irpaplitusi nedideliais fragmentais, ant vieno iš kurių įsikūręs Metelių miestelis. Šis terasinislygis (120–121 m virš dabartinio jūros lygio) susidarė dviejuose didžiulio ledo luistoplyšiuose, dalinusiuose jį į tris dalis. Biolingo metu (prieš 13–12,3 tūkst. metų), įvykuspirmajam žymesniam luisto tirpimui, susidarė trečioji terasa bei likusio ledo paviršiauspažemėjimas. Antrasis intensyvus tirpimas vyko jau aleriode (prieš 11,9–10,9 tūkst. metų),kurio metu dalis ledą dengusių nuosėdų kartu su ledo paviršiumi smuktelėjo žemyn, o kitadalis, po kuria jau nebebuvo ledo, pasiliko antrosios terasos lygyje, kuris išniro nusidrenavusBalbieriškio prieledyninėms marioms bei su jomis susijusiu dar bendru Dusios–Metelių–Obelijos ežeru (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Manyta, kad galutinis ledo ištirpimas,greičiausiai, įvyko borealyje (prieš 9–7,8 tūkst. metų). Nuosėdos, dengusios luisto likučius,dar kartą nusileido, o neišjudinti sluoksniai paliko antrosios terasos lygyje, kuris išniropažemėjus ežero vandens lygiui.Žinome, kad borealio laikotarpyje po šias apylinkes jau vaikštinėjo mezolitomedžiotojai. Kaip vizualiai galėjo atrodyti paskutinysis šių ežerų raidos etapas?A. Garunkščio išleistoje monografijoje, skirtoje sedimentaciniams procesams Lietuvos87
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
Šlavanto ežerų limnologinė charakteristika” (Лимнологическая характеристика…, 1978).Prie šios knygos mes dar ne kartą sugįšime.Taigi, šių trijų ežerų bendro dubens atsiradimo pradžia tarsi ir nekelia abejonių.Klausimas tik, kodėl šioje, o ne kitoje vietoje nuo ledyno atitrūko liežuvio galas. Iš dalies taipaaiškina jau minėtas hipotetinis teiginys apie rininių klonių buvimą šioje vietoje priešužslenkant paskutiniajam ledynui. Na, o kodėl gi tie kloniai čia atsirado? Gana skurdi gręžimomedžiaga (Meteliuose ir kituose gretimuose miesteliuose) liudija apie nežymų pokvarteriniopaviršiaus pažemėjimą šioje vietovėje, o taip pat pastebimą kreidos periodo sluoksniųpagilėjimą. Tai paaiškintų, kodėl ties šia vietove traukėsi ,,atsilikęs” tirpstančio ledynoliežuvis. O jam atitrūkti nuo bendro ledyno fronto ,,padėjo” kiek šiauriau (ties Simnu) esantistaigiai žemėjanti (10–20 m) pokvarterinio paviršiaus pakopa, greičiausiai turinti tektoninęprigimtį (Šliaupa, 1998).Taip pat daug informacijos apie šių ežerų poledynmečio paleogeografijos bendruosiusbruožus suteikia pakrantėse išlikusios terasos. Jau daugiau nei prieš 40 metų A. Garunkštis irA. Stanaitis išskyrė čia keturias terasas (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Vėlesnių tyrimų metuterasų skaičius padidėjo iki penkių (Лимнологическая характеристика…,1978). Dvižemosios aptinkamos prie kiekvieno ežero atskirai, o dvi aukštosios yra bendros visiems trimsežerams. Pirmoji žemiausioji terasa yra 1–1,5 m, antroji 1,7–2,5 m, trečioji 2,7–4 m aukščiovirš dabartinio ežerų lygio, kuris yra šiek tiek skirtingas. Ketvirtoji 6–8 m aukščio terasaišliko tik nedidelių fragmentų pavidale. Penktoji aukščiausioji terasa yra 12–14 m aukščio irpaplitusi nedideliais fragmentais, ant vieno iš kurių įsikūręs Metelių miestelis. Šis terasinislygis (120–121 m virš dabartinio jūros lygio) susidarė dviejuose didžiulio ledo luistoplyšiuose, dalinusiuose jį į tris dalis. Biolingo metu (prieš 13–12,3 tūkst. metų), įvykuspirmajam žymesniam luisto tirpimui, susidarė trečioji terasa bei likusio ledo paviršiauspažemėjimas. Antrasis intensyvus tirpimas vyko jau aleriode (prieš 11,9–10,9 tūkst. metų),kurio metu dalis ledą dengusių nuosėdų kartu su ledo paviršiumi smuktelėjo žemyn, o kitadalis, po kuria jau nebebuvo ledo, pasiliko antrosios terasos lygyje, kuris išniro nusidrenavusBalbieriškio prieledyninėms marioms bei su jomis susijusiu dar bendru Dusios–Metelių–Obelijos ežeru (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Manyta, kad galutinis ledo ištirpimas,greičiausiai, įvyko borealyje (prieš 9–7,8 tūkst. metų). Nuosėdos, dengusios luisto likučius,dar kartą nusileido, o neišjudinti sluoksniai paliko antrosios terasos lygyje, kuris išniropažemėjus ežero vandens lygiui.Žinome, kad borealio laikotarpyje po šias apylinkes jau vaikštinėjo mezolitomedžiotojai. Kaip vizualiai galėjo atrodyti paskutinysis šių ežerų raidos etapas?A. Garunkščio išleistoje monografijoje, skirtoje sedimentaciniams procesams <strong>Lietuvos</strong>87