gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Šlavanto ežerų limnologinė charakteristika” (Лимнологическая характеристика…, 1978).Prie šios knygos mes dar ne kartą sugįšime.Taigi, šių trijų ežerų bendro dubens atsiradimo pradžia tarsi ir nekelia abejonių.Klausimas tik, kodėl šioje, o ne kitoje vietoje nuo ledyno atitrūko liežuvio galas. Iš dalies taipaaiškina jau minėtas hipotetinis teiginys apie rininių klonių buvimą šioje vietoje priešužslenkant paskutiniajam ledynui. Na, o kodėl gi tie kloniai čia atsirado? Gana skurdi gręžimomedžiaga (Meteliuose ir kituose gretimuose miesteliuose) liudija apie nežymų pokvarteriniopaviršiaus pažemėjimą šioje vietovėje, o taip pat pastebimą kreidos periodo sluoksniųpagilėjimą. Tai paaiškintų, kodėl ties šia vietove traukėsi ,,atsilikęs” tirpstančio ledynoliežuvis. O jam atitrūkti nuo bendro ledyno fronto ,,padėjo” kiek šiauriau (ties Simnu) esantistaigiai žemėjanti (10–20 m) pokvarterinio paviršiaus pakopa, greičiausiai turinti tektoninęprigimtį (Šliaupa, 1998).Taip pat daug informacijos apie šių ežerų poledynmečio paleogeografijos bendruosiusbruožus suteikia pakrantėse išlikusios terasos. Jau daugiau nei prieš 40 metų A. Garunkštis irA. Stanaitis išskyrė čia keturias terasas (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Vėlesnių tyrimų metuterasų skaičius padidėjo iki penkių (Лимнологическая характеристика…,1978). Dvižemosios aptinkamos prie kiekvieno ežero atskirai, o dvi aukštosios yra bendros visiems trimsežerams. Pirmoji žemiausioji terasa yra 1–1,5 m, antroji 1,7–2,5 m, trečioji 2,7–4 m aukščiovirš dabartinio ežerų lygio, kuris yra šiek tiek skirtingas. Ketvirtoji 6–8 m aukščio terasaišliko tik nedidelių fragmentų pavidale. Penktoji aukščiausioji terasa yra 12–14 m aukščio irpaplitusi nedideliais fragmentais, ant vieno iš kurių įsikūręs Metelių miestelis. Šis terasinislygis (120–121 m virš dabartinio jūros lygio) susidarė dviejuose didžiulio ledo luistoplyšiuose, dalinusiuose jį į tris dalis. Biolingo metu (prieš 13–12,3 tūkst. metų), įvykuspirmajam žymesniam luisto tirpimui, susidarė trečioji terasa bei likusio ledo paviršiauspažemėjimas. Antrasis intensyvus tirpimas vyko jau aleriode (prieš 11,9–10,9 tūkst. metų),kurio metu dalis ledą dengusių nuosėdų kartu su ledo paviršiumi smuktelėjo žemyn, o kitadalis, po kuria jau nebebuvo ledo, pasiliko antrosios terasos lygyje, kuris išniro nusidrenavusBalbieriškio prieledyninėms marioms bei su jomis susijusiu dar bendru Dusios–Metelių–Obelijos ežeru (Garunkštis, Stanaitis, 1959). Manyta, kad galutinis ledo ištirpimas,greičiausiai, įvyko borealyje (prieš 9–7,8 tūkst. metų). Nuosėdos, dengusios luisto likučius,dar kartą nusileido, o neišjudinti sluoksniai paliko antrosios terasos lygyje, kuris išniropažemėjus ežero vandens lygiui.Žinome, kad borealio laikotarpyje po šias apylinkes jau vaikštinėjo mezolitomedžiotojai. Kaip vizualiai galėjo atrodyti paskutinysis šių ežerų raidos etapas?A. Garunkščio išleistoje monografijoje, skirtoje sedimentaciniams procesams Lietuvos87