gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

,,Pradžioje pasaulio nebuvo nei žemės, nei saulės, nebuvo nieko, tiktai vien vanduo. Ant tųvandenų viešpatavo du dievu. Pirmasis dievas buvo vyresnis ir galingesnis už antrąjį.Pirmasis dievas žinojo, jog ant dugno tų vandenų yra truputis žemės. Todėl pasiuntė antrąjįdievą, idant tas atneštų jam tą žemę. Antrasis dievas buvo neužganėdintas, kadangi jis, kaipojaunesnysis, turi tarnauti pirmajam dievui. Todėl nuėjo ir, suradęs tą žemę, iš pykčio suvalgėdidesniąją dalį, o dievui parnešė visai mažai. Pirmasis dievas paėmė tą žemę ir pradėjobarstyti ant vandens. Žemė ėmė brinkti ir stiprėti. Tuo pačiu laiku pradėjo brinkti suvalgytojižemė antrojo dievo viduriuose. Šis iš skausmo pradėjo bėgioti po visą žemę ir vemti be jokiostvarkos. Kurioje vietoje daug išvėmė, tenai pradėjo augti dideli kalnai, o kur mažiau – tenaimažesni kalneliai, o kur visai nevėmė – ten žemė pasiliko lygi. Iš tos tai priežasties mūsų žemėnelygi. Vandenų labai daug liko neužsėtų, nes neteko žemės.”,,Kodėl žemė nelygi”. Kaip atsirado žemė (lietuvių etiologinės sakmės). Vilnius.1986. Paskelbta 1936 m.I. SENOJI LIETUVOS GAMTADažnai geologija vadinama mokslu apie Žemės gelmes ir jos naudingąsias iškasenas.Tai praktiškojo požiūrio į gamtos mokslus išraiška, kuris paaiškinamas amžinu žmonijosporeikiu gelmių ištekliams: statybinėms medžiagoms, metalams, kurui, geriamajam vandeniuiir kitiems. Pastangos surasti, atpažinti ar sugretinti naudingomis iškasenomis turtingusgeologinius sluoksnius vertė domėtis gelmių sandara ir sudėtimi, atskirų geologinių kūnų(metalų gyslų, anglies klodų ir pan.) kilme bei amžiumi. Lygia greta ryškėjo šio mokslofundamentiniai aspektai. Išsirutuliojo požiūris, kad Žemės gelmių sluoksniai – tai Žemėssenosios gamtos (biosferos) metraštis. Geologams įprastas tyrimo objektas – uolienosgabalėlis iš gilaus gręžinio ar upės skardžio – gali suteikti daug informacijos apie seniausiųmūsų planetos periodų jūras ir žemynus, aplinkos temperatūros kaitą, vandens ir atmosferossudėtį, klestėjusią augaliją ir gyvūniją, magnetinių polių inversijas, žemynų judėjimą (dreifą),kosminius reiškinius ir t. t. Žinoma, ne visada tokiems tyrimams būta galimybių ar poreikio.Žemės raidos pirmieji etapaiNesileidžiant į plačius svarstymus apie mūsų planetos kilmę, kurią planetologai irkosmologai aptarė daugybėje knygų, reikėtų konstatuoti tik didelę nuomonių įvairovę šiuo8