Baltijos ledyninio ežero metu (prieš 10–12 tūkst.metų) dabartiniame pamaryjetyvuliavo negilios šaltos marios su iškilusiomis moreninėmis salomis ties Rasyte, Ventėsragu, Priekule (37 pav.). Šiam ežerui nuslūgus ir jo vietoje atsiradus taip vadinamai Joldijosjūrai, beveik tūkstančiui metų įsivyravo pelkėta žemuma su retais ežerėliais. Tuo metu jūroskrantas buvo apie 40 km vakariau negu dabartinis. Ten pat buvo ir senojo Nemuno žiotys.Nutrūkus ryšiui su Šiaurės jūra, vietinė Joldijos jūra beveik pusantram tūkstančiui metų virtoežeru, pavadintu Anciliaus vardu. Ežero lygis buvo šiek tiek aukštesnis, tačiau vanduoapsėmė tik pietinę dabartinių marių dalį ir tai tik žemesnes jos vietas. Prieš 7 800 metų išŠiaurės jūros vėl plūstelėjus sūriems vandenims, buvęs ežeras virto jūra, pavadinta Litorinosvardu. Šios jūros pradinis lygis buvo apie 30 metrų žemiau dabartinio lygio. Vanduo kilokeliais etapais. Kurį laiką jis buvo pasiekęs apie 10–12 metrų žemiau dabartinio lygį, o prieš5 600 metų net keliais metrais viršijo dabartinį jūros lygį. Jeigu pirmojo vandens lygiopakilimo metu atsirado Rasytės sala (tik šiek tiek vakariau dabartinio kranto), tai antrojo –Kuršių nerijos užuomazgos po truputį traukėsi į rytus iki Nidos. Vėliau, nuslūgus jūrai, išniroseklumos, praplatėjo smėlio paplūdimiai. Susidarė palankios sąlygos vandens ir vėjostichijoms toliau ,,auginti” neriją šiaurės link, vis labiau atitveriant marias nuo jūros.Profesorius V. Gudelis mano, kad archeologiniai radiniai Juodkrantės gintaro sąnašyne liudijaapie Kuršių nerijos ,,užaugimą” iki šios vietos naujojo (vėlyvojo) akmens amžiaus metu (prieš4500–4000 metų). Likusią nerijos dalį jūros srovės ir vėjas klostė dar du tūkstančius metų.Seklumos ilgėjo ir platėjo, nes smėlis užnešdavo protakas tarp seklumų. Mūsų eros išvakarėseliko viena nuolatinė Kuršių marių protaka – Klaipėdos sąsiauris.Gintaro kelias į Lietuvą. Ką tik perskaitėme, <strong>kaip</strong> įsivaizduojamas Kuršių nerijossusidarymas. Dabar noriu šiek tiek grįžti atgal prie Juodkrantės, kur prieš 4–5 tūkstančiusmetų buvo nerijos šiaurinis galas (ragas) ir kur jūros srovės klostė gintaringas nuosėdas(38 pav.). Panašu, kad neolito (vėlyvojo akmens amžiaus) žmogus, laikotarpyje tarp dviejųpaskutiniųjų Litorinos jūros transgresijų (prieš 5000–4500 metų), t. y. pažemėjus jūros lygiuinet keliais metrais žemiau dabartinio, pradėjo rinkti gintarą ir jį dailinti. Būtent tuo metu įmūsų pajūrį buvo sunešti didžiausi gintaro sąnašynai, ir būtent nuo tada gintaras tapo mūsųtolimų protėvių vertinamu mineralu, išgarsinusiu kraštą ir lėmusiu gintaro apdirbimo menosuklestėjimą Europoje, vieniems atnešusį praturtėjimą, o kitiems – smurtą ir vargus.Deja, apie gintaro telkinių susidarymą, paplitimą bei sandarą nėra daug medžiagos, oir ta pati išsklaidyta, sunkiai patikrinama. Visa laimė, kad neseniai buvo baigtos gintarotelkinių paieškos šiaurinėje Kuršių marių dalyje bei atliktas Juodkrantės gintaro telkinioįvertinimas (Rimša, 1994). Šis telkinys yra apie 1,2 km į šiaurę nuo Gintaro įlankosJuodkrantėje ir nutįsęs apie 2,4 km palei marių krantą. Plotis svyruoja tarp 0,2–0,6 km.70
Naudingojo klodo storis – 0,9–3,0 metrai. Virš jo slūgso 0,3–3,9 metrų storio dumblo, aleuritoir smulkučio dumblingo smėlio danga. Marių gylis nuo 0,7 iki 4,5 metrų, vidutiniškai –2,2 metrai. Reikšmingus gintaro išteklius sudaro tik smulkučio aleuritingo ir dumblingogintaringo smėlio sluoksnis, kuriame gintaro yra daugiau 50 g/m 3 . Gintaro koncentracijatelkinyje svyruoja nuo 44 iki 122 g/m 3 , vidurkinė – 81 g/ m 3 , o viename telkinio gręžinyje jipasiekia net 626 g/m 3 . Apskritai, gintaro ištekliai pagal C kategoriją 82 ha plote siekia apie112 tonų. Manoma, kad išteklių prieaugis galimas pietų, pietryčių ir rytų link. Telkinioeksploatacija galima žemsiurbėmis, nors tai gali atsiliepti hidrobiocenozėms, žuvų ištekliams,nerštavietėms ir mitybai. Šiose vietose aptikta apie 20 žuvų rūšių. Jeigu kada ir būtųeksploatuojamas šis gintaro telkinys, reikėtų įvertinti galimą eksploatacijos įtaką mariųekosistemos funkcionavimui, paruošti gamtosauginiu požiūriu saugias eksploatavimotechnologijas.Nesigilinant daugiau į šio telkinio geologinę sandarą ir sudėtį, atkreipsime dėmesį įpaieškų metu išgręžtą gręžinį Gintaro įlankos viduryje, kur po vandeniu 2 metrų gylyje buvoįsigręžta į marių nuosėdas. Aprašytas toks pjūvis:2–2,6 m – juodai melsvas ir žalsvai juodas, humusingas, klampus dumblas;2,6–8,3 m – melsvai pilkas, smulkus ir smulkutis smėlis su aleuritingo dumblotarpsluoksniais. Nuo 5,0 iki 5,7 metrų sutikti 5–40 mm skersmens gintarogabalai, kurio yra 149,6 g/m 3 . Vyrauja 20–40 mm skersmens gintarogabalai, o didesni <strong>kaip</strong> 40 mm yra reti.8,3–15,7 m – melsvai ir žalsvai pilkas, molingas, humusingas aleuritas, su medienos iraugalų liekanomis. Iki 12 metrų gylio sutinkamas iki 40 mm skersmensgintaras, o vyrauja 20–40 mm gabalai. Bendra gintaro išeiga – 8,6 g/ m 3 .Gręžinyje, išgręžtame apie 200 metrų į rytus nuo pirmojo, jau mariose, didesnisgintaro kiekis aptiktas panašiame gylyje: 2,3–2,9 metrų gylyje, tuoj po vandeniu – 21,3 g/m 3 ,o 4,5–5,8 metrų gylyje – jau 72 g/ m 3 .Akmens amžiaus paminklai. Geologo Vytauto Rimšos nubraižytame geologiniamepjūvyje gerai matyti gintaringo sluoksnio slūgsojimas tiek telkinyje, tiek ir Gintaro įlankoje(39 pav.). Jame matyti, kad gintaringasis sluoksnis yra 4,5–5,8 metrų gylyje ir norint iki joprisikasti sausumoje, reikėjo, kad marių (ir jūros) vandens lygis būtų pažemėjęs bent 2–3metrus. Toks laikotarpis, <strong>kaip</strong> minėjome, buvo. Apskritai, seniausieji archeologiniai gintaroradiniai Europoje, nors ir labai negausūs, siejami su paleolito (Vokietijoje, Austrijoje,Čekijoje) ir mezolito (Danijoje, Vokietijoje) laikotarpiais.Kuršių nerijoje žinomos tik dvi ankstyvojo neolito Narvos kultūros gyvenvietės: prieNidos ir ties Klampsmėliu piečiau Juodkrantės (Rimantienė, 1999). Pastarąją XIX a.71
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda