vėjas, išsklaidęs po visą salą, sunešė į didelius kalnus. Nemuno vanduoir Kuršių marios buvo suvarytos į skardį ir paskandino viską,paversdamos mariomis pievas, laukus, miškus ir kaimus. Pražūtis grėsėir Šventajai piliai. Neringa, tai pastebėjusi, prisisėmė skubiai pilnąprijuostę smilčių, nubrido per marias ir supylė aplink savosužieduotinio miestą aukštą pylimą. Bet braidyti per klampų mariųdugną nebuvo patogu, todėl Neringa skersai marių į Šventąją išpylėtaką. Marių gilumoms pripilti ji panaudojo akmenis, kuriuoslenktynėms jaunikaičiai buvo paskardėje sukrovę. Sekliu vandenynuvaikščiodama, pylė ji kur kas sparčiau. Čia Neringa išpylė visą koposkalną, sušlavusi jį į savo prijuostę. Paskutinį kartą, jai marių krantodar nepasiekus, nutrūko prijuostės ryšiai ir smilčių kalnas per ankstinupuolė į vandenį. Pykdama Neringa prišluostė dar tiek smilčių, kiekreikėjo pylimui užbaigti. Kitais metais įvykio vestuvės”.,,…senų senovėje užmario salos valdovas Karvaitisišauginęs milžinę dukterį Neringą. Ji daug gero žmonėmsdarydavusi. Audros metu įbrisdavo į jūrą ir, už inkarųpaėmusi žvejų laivus, atplukdydavo juos prie kranto, giriųtankmėje pasiklydusiam kelią parodydavo… Kartą antžmonių užsirūstinęs dievaitis Bangpūtis. Keletą metųsiautė audra, jūros bangos sunešė gausybę smėlio,užtvindė laukus ir pievas, grasino Ventės piliai. Tuometmilžinė Neringa sumanė apginti žmones nuo Bangpūčioužmačių. Prisisėmusi priejuostėn smėlio, brido į vandenį,ir, kur smėlį bėrė, ten kopa liko. Milžinė supylė ištisąsausumos ruožą, bangoms ir vėjui kelią pastojo, žvejamsramią įlanką atitvėrė. Nuo to laiko tarp vandenųįsiterpusią smėlio juostą žmonės Neringa praminė”.M. Telksnytė. Kuršių nerija. Vilnius. 1979J. Bicka, F. Tumosa. Gražiausieji Mažosios <strong>Lietuvos</strong>padavimai. Marijampolė. 1999Iškart noriu prisipažinti – sumanymo pradžioje norėta parašyti apie visą mūsųnuostabiąją Kuršių neriją. Deja, jau pirmieji bandymai peržvelgti turimą geologinę irgeografinę, archeologinę ir istorinę, tautosakinę ir kultūrinę medžiagą parodė, kad tai neknygos skyrelio, o vienos didelės ar net kelių knygų vertas objektas. Pasvarstęs, ryžausisusiaurinti savo ketinimą iki Juodkrantės miestelio ir jo netolimų apylinkių, kurių gamtosraida ir ten gyvenusių bei dirbusių žmonių likimai didele dalimi atspindi visos Kuršių nerijosistoriją, o taip pat ,,Baltijos aukso” – gintaro – kelią tiek į pamario žemės gelmes, tiek į mūsųtautos sąmonę, tiek į tolimas nuo <strong>Lietuvos</strong> šalis.Skaitytojas, turbūt, prisimena pirmajame knygos skyriuje aprašytą paleogeno periodą,kurio metu susidarė gintaras ir gintaringi sluoksniai Sembos pusiasalyje, netoli Kuršių marių.Anot žymaus gintaro tyrinėtojo dr. Vlado Katino gintaringi paleogeno sluoksniai Sembos68
pusiasalyje slūgso 6–7 metrų žemiau dabartinio jūros lygio, o toliau nuo kranto – net po 60–80 metrų nuogulų danga (Katinas, 1983). Virš paleogeno nuogulų slūgsančiose neogeno irantropogeno (kvartero) periodų sluoksniuose gintaro radiniai yra perklostyti iš žemesniųjųsluoksnių. Ledynų jie buvo išsklaidyti po visą kraštą. Tačiau didesni gintaro gabalai buvorasti tik Lūksto (rekordininkas svėrė 196,4 g ir siekė 14 cm ilgį) bei Vištyčio ežerųpakrantėse. Apskritai, tokio perklostyto gintaro kiekiai nedideli, radiniai atsitiktinio pobūdžio,ir tik kur ne kur suplauti nedideliais lizdais į stambesnes sankaupas, kurių bene didžiausios iryra prie Juodkrantės. Tad pirmiesiems mūsų krašto gyventojams vienintelis gintaro žaliavosšaltinis nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus tebuvo Baltijos jūra, kurios bangos palygintidosniai dalijo šį jau perklostytą mineralą pakrančių gyventojams. Gintaro atsiradimas tiesKuršių nerija yra tiesiogiai susijęs siu pačios nerijos susidarymu mūsų pajūryje. Na, betpradėkime nuo pradžios.Kuršių nerijos gimimas. Apskritai, šiame krašte Žemės plutos kristalinis pamatas irvirš jo slūgsanti šiek tiek daugiau nei dviejų kilometrų nuosėdinių uolienų sluoksniuotastorymė gelmėja pietvakarių link. Tik po antropogeno nuogulų danga (apie 50–55 metraižemiau dabartinio jūros lygio) tįsantis kreidos uolienų paviršius kai kur perskrostassavotiškais kanjonais – siaurais ir giliais (iki 30–40 metrų) palaidotais slėniais, kurių vienaspiečiau Juodkrantės ,,neria” į vakarus (nuo Kintų per marias link Pervalkos). Šis palaidotasslėnis yra užpildytas ledynų nuogulomis – 25 metrų storio moreniniu priemoliu, virš kurioslūgso beveik 16 metrų smulkaus smėlio ir aleurito sluoksnis su gerai išlikusiomisžiedadulkėmis, liudijančiomis buvusį šiltą tarpledynmečio klimatą ir vandens aplinką.Šiandien turimi gręžimo duomenys neleidžia tiksliai spėti, kiek gi kartų po šiotarpledynmečio pamaryje ,,svečiavosi” ledynai. Paskutiniojo apledėjimo paskutiniosios,Baltijos vardu vadinamos stadijos ledynas, <strong>kaip</strong> matome iš įvairių geologinių irgeomorfologinių žemėlapių, sausumoje paskutiniąją pakraštinių kalvų grandinę palikoKlaipėdos–Priekulės–Kintų–Ventės rago–Rasytės (jau nerijoje) ruože. Iš pirmo žvilgsnioatrodo, kad Kuršių nerijos šiaurinė dalis, būdama didele dalimi lygiagreti šiai kalvų grandinei,galėtų būti panašios kilmės. Deja, viskas yra sudėtingiau. Turimi gręžimo nerijoje duomenysrodo, kad tarp Rasytės ir Pervalkos ledyno paliktas moreninis priemolis slūgso gana giliai,20–40 metrų žemiau dabartinio jūros lygio, o nerijos pamatą sudaro smėlis ir žvyras susapropelio ir durpių tarpsluoksniais (Gudelis, 1998). Tarp Pervalkos ir Kopgalio moreninispriemolis slūgso aukštėliau – 15–20 metrų gylyje. Nerijos pamatą ir čia sudaro virš priemolioslūgsantis įvairus smėlis su durpių ir sapropelio, kartais gintaringo, tarpsluoksniais. Taddidesnėje Kuršių nerijos ir marių dalyje poledynmetyje viešpatavo vandens stichija.69
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda