gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
sudeginti kaip raganas keturias moteris ir vieną vyrą. ,,Nusikaltėlės” prisipažino joninių naktįskridusios virš miškų į Šatrijos kalną raganų puoton. Panašus prisipažinimas iš kelių moterųbuvo išgautas ir 1730 metais Tirkšliuose. Tik gerokai vėliau, pranykus ,,raganų” teismams,nuomonė apie Šatriją sušvelnėjo. Buvo pradėta ją sieti su švento Jono nakties papročiais,kurie, matyt, kažkiek sutapo su senąja Rasos (Kupolių) švente. Na, o vėlesniais laikaispaslaptingosioms raganoms nuo Šatrijos kalno teliko vieta tik vaikams sekamose pasakosearba satyriniuose vaidinimuose ir rašiniuose (Širvys, 1960). Kaip matome, Šatrijai savopečiais teko atlaikyti ne tik ledynų galią, bet ir religinės bei politinės kovos naštą, būtisavotiška jos arena. Šatrija kaip pasipriešinimo ir romantiškos praeities simbolis yra, matyt,mūsų visų sąmonėje. Tai akivaizdu ir perskaičius mūsų poeto Maironio šiek tiek nostalgiškosnuotaikos posmą:Šatrija, tu, senute meili,Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus!Daug, oi daug pasakyti galiApie mūsų didžius pranokėjus.,,Šatrijos kalnas”, 1909Tai, matyt, liudija ir žymios rašytojos Marijos Pečkauskaitės (1877–1930) pasirinktaskūrybinis pseudonimas – Šatrijos Ragana. Reikia manyti, kad pasipriešinimo neteisybei idėja,gimusi legendinio ,,svieto lygintojo” Tado Blindos (1846–1877) galvoje, klajojo pašatrijosšlaituose. Galbūt, todėl rašytojos Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrinduG. Landsbergis–Žemkalnis 1907 metais parašė dramą ,,Blinda, svieto lygintojas”. Jaunekalbant apie 1973 metais B. Bratkausko pagal R. Šavelio scenarijų sukurtą daugiaserijinįtelevizijos filmą ,,Tadas Blinda”, kur taip pat šmėsčioja aukštosios Šatrijos šlaitai. Kaip šiųeilučių autoriui paliudijo buvęs šio filmo operatorius Rimas Juodvalkis, T. Blindos (aktoriusV. Tomkus) susimąstymo epizode buvo rodoma nuo Šatrijos atsiverianti didinga Žemaitijoskrašto panorama. Džiaugtasi, kad į vaizdus nepateko elektros ar telefono stulpai, kuriešiandien, deja, jau nebeleistų filmuoti praeito šimtmečio vaizdų.Apie žmones XX amžiuje gyvenusius, dirbusius ir kovojusius Luokės apylinkėse irpašatrijos šlaituose keliautojams skirtose knygelėse rašė A. Ramanauskas (1958), A. Kazragis(1968), J. Kundrotas (1983), Č. Kudaba (1972), R. Kontvainas (1989), A. Gelžinis (1992),A. Žebrauskas (1996), V. Butkevičienė (1998) ir kiti, jau nekalbant apie gausią informacinęmedžiagą periodinėje spaudoje bei enciklopedinio ar specializuotus mokslinio pobūdžioleidinius, pradedant M. Biržiškos (1917), B. Buračo (1935), kitų švietėjų darbais.Ar kas besuskaičiavo tapytus paveikslus, graviūras, tuo labiau gausias spaudojeskelbtas fotonuotraukas su Šatrijos vaizdais ar vaizdais nuo jos. Tarp dailės darbų paminėtiniA. Zmuidzinavičiaus (akvarelė, 1929), A. Brinzos (anglis, 19 ?), I. Bajorūnaitės (lino raižinys,66
1968), L. Bičiūnaitės (piešinys, 1960) ir kiti kūriniai (36 pav.). Savo posmus Šatrijai skyrė netik Maironis, bet ir S. Anglickis (1978), K. Bradūnas (1985), A. Bogdanas (1991),B. Baltrušaitytė (1989), M. Černiauskas (1986, 1992). Per daug nebrisdamas į meninėskūrybos lankas, pacituosiu keletą mūsų poeto Eduardo Mieželaičio posmų iš proza parašytospoemos ,,Šatrijos legenda” (Mieželaitis, 1974):,,Čia ne kalnas: čia gotiškos žvaigždžių varpinės varpas, kuriskadaise, pririštas baltom debesų juostom, sūpavosi į visas puses ir, linksmaimėtydamas auksinę šerdį, plačiai plačiai skambėjo……Lėtu žingsniu tolsta moteris – žila kaip pati Senovė, kaip Istorija…Ir ją visursutiksim – einančią visais keliais, sustojančią prie kiekvieno aukštesnio aržemesnio kalno, milžinkapio, kovos lauko daubos……Ją sutikau čia, šio kalno papėdėje, nes stovėjau suakmenėjęs, pavirtęsvasaros kvapų balzamo užbalzamuota mumija, nes laikas, kuris šalia manęsstovėjo, taip pat buvo suakmenėjęs, o po mūsų kojomis gaudė ir skambėjošis iš gotiškos žvaigždžių varpinės žemėn nukritęs varpas, žmonių dabarŠatrijos kalnu vadinamas.Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių. Bet nuo šitokalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius. Ir todėlmums Šatrija – aukščiausias kalnas…”Juodkrantė ir gintaro kelias,,… Perkūnas, sužinojęs apie tuos slaptus susitikinėjimus,užsirūstino baisiai, kad deivė išdrįso pamilti mirtingąjį. Ir kaivieną kartą valdovė grįžo į savo rūmus, jis sviedė iš dangaussavo perkūną, kuris, perskyręs jūrų vilnis, trenkė į valdovėsnamus, ją pačią užmušė, o gintaro rūmus į gabaliukus sudaužė.O žvejį prikaustė jūros dugne prie uolos ir jam prieš akis padėjojo meilužės kūną, į kurį turi amžinai žiūrėti ir apraudoti savonelaimę. Užtat dabartės, kai vėtros įsiūbuoja jūros vilnis, girdėtiaimanos iš tolo – tai vargšas žvejys aimanuoja; o vanduo išmetagabalėlius gintaro – tai Baltijos valdovės rūmų trupiniai”L. Jucevičius. Kai milžinai gyveno.Vilnius. 1969,,Kai Neringai sukako aštuoniolika metų, išsipildė burtininkųpranašavimai. Kur tik Neringa ėjo, visur ji laimę nešė (…). Garsasapie Neringą paplito po visas šalis, ir daugelis aukštų bei stipriųkunigaikščių troško jos rankos. Tačiau ji nutarė pasirinkti tik tą, kurisnuo salos skersai marių numes akmenį į Šventąjį krantą. Skubėjosavanoriai, lenktyniavo, kol pagaliau ši laimė teko pačiam Šventosiospilies valdovo sūnui. Jis tapo Neringos sužieduotiniu.Greit po to pakilo iš vakarų didelė audra, kuri tęsėsi bepaliavos trylika metų. Baltija išmetė į krantą daugybę smilčių, kurias67
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
sudeginti <strong>kaip</strong> raganas keturias moteris ir vieną vyrą. ,,Nusikaltėlės” prisipažino joninių naktįskridusios virš miškų į Šatrijos kalną raganų puoton. Panašus prisipažinimas iš kelių moterųbuvo išgautas ir 1730 metais Tirkšliuose. Tik gerokai vėliau, pranykus ,,raganų” teismams,nuomonė apie Šatriją sušvelnėjo. Buvo pradėta ją sieti su švento Jono nakties papročiais,kurie, matyt, kažkiek sutapo su senąja Rasos (Kupolių) švente. Na, o vėlesniais laikaispaslaptingosioms raganoms nuo Šatrijos kalno teliko vieta tik vaikams sekamose pasakosearba satyriniuose vaidinimuose ir rašiniuose (Širvys, 1960). Kaip matome, Šatrijai savopečiais teko atlaikyti ne tik ledynų galią, bet ir religinės bei politinės kovos naštą, būtisavotiška jos arena. Šatrija <strong>kaip</strong> pasipriešinimo ir romantiškos praeities simbolis yra, matyt,mūsų visų sąmonėje. Tai akivaizdu ir perskaičius mūsų poeto Maironio šiek tiek nostalgiškosnuotaikos posmą:Šatrija, tu, senute meili,Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus!Daug, oi daug pasakyti galiApie mūsų didžius pranokėjus.,,Šatrijos kalnas”, 1909Tai, matyt, liudija ir žymios rašytojos Marijos Pečkauskaitės (1877–1930) pasirinktaskūrybinis pseudonimas – Šatrijos Ragana. Reikia manyti, kad pasipriešinimo neteisybei idėja,gimusi legendinio ,,svieto lygintojo” Tado Blindos (1846–1877) galvoje, klajojo pašatrijosšlaituose. Galbūt, todėl rašytojos Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrinduG. Landsbergis–Žemkalnis 1907 metais parašė dramą ,,Blinda, svieto lygintojas”. Jaunekalbant apie 1973 metais B. Bratkausko pagal R. Šavelio scenarijų sukurtą daugiaserijinįtelevizijos filmą ,,Tadas Blinda”, kur taip pat šmėsčioja aukštosios Šatrijos šlaitai. Kaip šiųeilučių autoriui paliudijo buvęs šio filmo operatorius Rimas Juodvalkis, T. Blindos (aktoriusV. Tomkus) susimąstymo epizode buvo rodoma nuo Šatrijos atsiverianti didinga Žemaitijoskrašto panorama. Džiaugtasi, kad į vaizdus nepateko elektros ar telefono stulpai, kuriešiandien, deja, jau nebeleistų filmuoti praeito šimtmečio vaizdų.Apie žmones XX amžiuje gyvenusius, dirbusius ir kovojusius Luokės apylinkėse irpašatrijos šlaituose keliautojams skirtose knygelėse rašė A. Ramanauskas (1958), A. Kazragis(1968), J. Kundrotas (1983), Č. Kudaba (1972), R. Kontvainas (1989), A. Gelžinis (1992),A. Žebrauskas (1996), V. Butkevičienė (1998) ir kiti, jau nekalbant apie gausią informacinęmedžiagą periodinėje spaudoje bei enciklopedinio ar specializuotus mokslinio pobūdžioleidinius, pradedant M. Biržiškos (1917), B. Buračo (1935), kitų švietėjų darbais.Ar kas besuskaičiavo tapytus paveikslus, graviūras, tuo labiau gausias spaudojeskelbtas fotonuotraukas su Šatrijos vaizdais ar vaizdais nuo jos. Tarp dailės darbų paminėtiniA. Zmuidzinavičiaus (akvarelė, 1929), A. Brinzos (anglis, 19 ?), I. Bajorūnaitės (lino raižinys,66
Change language