gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

nuosėdų). Ir tik juros periodo pabaigoje (prieš 140–135 mln. metų) buvo suklostytas nestorasjuodų jūrinių aleuritų sluoksnis, kuris netoliese, Ventos pakrantėse prie Papilės išnyra į dienosšviesą ir geologams sudaro galimybę tyrinėti tų laikų jūrinių gyvių suakmenėjimus (fosilijas).Panašu, kad tai buvo paskutinioji jūra, kurios dugne klostėsi būsimosios Šatrijos pamatas. Poto, iki pat antropogeno periodo, o tiksliau pirmųjų apledėjimų pradžios, Žemaitijos šiaurinėdalis buvo įvairių procesų ardoma ir lyginama sausuma. Galbūt, tik kreidos periodo metu,visai greta, tik šiek tiek į pietvakarius tyvuliavo šiltos jūros vandenys ir skalavo šios lygumoskrantus. Lietuvos teritorija, prieš atslenkant pirmiesiems ledynams buvo išvagota slėnių.Negilus slėnis ėjo ir ties Šatrija, nors netoliese, šiek tiek vakariau (prie Vembūtų) būta tikrokanjono – net 150 metrų gylio slėnio. Šiandien dar tebesiginčijama, ar tokie gilūs senopaviršiaus įdubimai yra senųjų upių palaidoti eroziniai slėniai, ar tai jau pirmųjų ledynųišarti ,,loviai”.Pirmasis ledynas nebuvo galingas, todėl jei ir paliko nestorą moreną, tai ji neišliko ikišių dienų. Storiausią (55 metrų) rudo moreninio priemolio klodą šiose apylinkėse palikoŽemaitijos vardu (kitur Riso, Dnepro) pavadintas ledynas, kuris žinomas kaip pats didžiausiasEuropoje, pasiekęs net Dneprą. Manoma, kad jo storis galėjo siekti net 5 kilometrus. Ir norsvėliau Žemaitiją, kaip ir visą Lietuvą dengė menkesni ledynai, bet po paskutiniojo apledėjimopirmosios stadijos (vadinamos Grūdos, Akmenos vardais) moreninio priemolio kraigas jaubuvo apie 150 metrų virš dabartinio jūros lygio. Negana to, tirpstant šios fazės ledynui, josueižėjusiame paviršiuje ties Šatrija būta ledyninio ežero, kuriame susiklostė net 62,5 metrųstorymė iš aleurito, smėlio, žvirgždo ir gargždo. Ledynui galutinai ištirpus – liko aukštasmėlinga kalva.Naujas, vėl į Lietuvą ,,čiuožtelėjęs” paskutiniojo apledėjimo antros stadijos vadinamosBaltijos vardu ledynas nebuvo galingas. Dviem plaštakom apglėbęs jau egzistavusį Žemaičiųaukštumos branduolį, jis net nepasiekė pietinių Lietuvos pakraščių. Ankstesnių ledyno stadijųsuformuota aukštuma buvo savotiška naujų ledyno plaštakų ledoskyra, ant kurios ledynasuždėjo tik 12,5 metų gelsvai raudono moreninio priesmėlio ,,kepurę” su juostuoto moliotarpsluoksniu. V. Vonsavičiaus išvadą, kad iš esmės Šatrijos kalva buvo sukrauta darpriešpaskutinėje ledyno stadijoje, vėliau savo paleoglaciostruktūrinėse rekonstrukcijosepanaudojo Č. Kudaba.Profesorius Č. Kudaba detaliais tyrimais įrodė, kad Žemaičių aukštumos susidarymąlėmė paskutiniojo ledyno ir jo atskirų stadijų glaciodinamika, kuri savo ruožtu priklausė nuobuvusios ąslos (pagrindo) nelygumų bei neotektoniniai žemės plutos judėjimai (Kudaba,1983). Ši sališka aukštuma, kurios galutinį vaizdą formavo ją ,,apglėbusios” ledyno Kuršių irŽiemgalių plaštakos, pasižymi keliomis ypatybėmis: aukštumos skulptūrą sudaro moreninės62