mokslinės minties įkvėpėją. Pasidairysime nuo žemaičių krašto puošmenos – aukštosiosŠatrijos, bandydami suvokti jos pečių tvirtybę buvusių galingų ledo srautų pašonėje.Pasigrožėsime Juodkrantės apylinkėmis Kuršių nerijoje, susiedami šios pajūrio dalies raidą sugintaro atsiradimu bei jo kelionėmis po platųjį pasaulį. ,,Keliaujančių” ežerų ypatybesaptarsime kalbėdami apie didžiuosius ežerus Sūduvoje (Dusią, Metelį ir Obeliją), kuriųpakrantėse plušėjo akmens amžiaus gyventojai, o vėliau – mums visai artimi jotvingiai…Apie tai, <strong>kaip</strong> padavimai sugundė mokslininkus ieškoti nugrimzdusio miesto, papasakosimeposkyryje ,,Prasmegusio Raigardo paslaptis”, kur išdėstyta geologų, archeologų, mitologų irmenotyrininkų, dirbusių Raigardo slėnyje prie Druskininkų, tyrimų medžiaga. Tokių vietovių,turinčių vertingą gamtinį, kultūrinį ir mokslinį paveldą, Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) yradaug. Užtenka paminėti Trakus, Merkinę, Kernavę, Biržų apylinkes, Medvėgalį, Platelius,Tauragnus ir t. t. Autorius apsistojo prie jam geriau pažįstamų ir daug kartų lankytų vietovių,tikėdamasis jų pavyzdžiu parodyti ilgą kelią, kai <strong>gamta</strong> virsta dvasine vertybe.Šventoji prie Anykščių,,Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, varduPuntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris,bet jam nepavyko tai padaryti. Ir turėjo velnias akmenį paliktilauke.Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią antvelnių kelio, ir velniams labai nepatiko. Velniai sumanė jąpanaikinti. Vienas velnias, suradęs lauke didelį akmenį, susukęsiš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė jį ant pečiųir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tąakmenį, pragydo gaidys, nutrūko kūliaraiša, kuri buvo susuktaiš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo pečių. O velnias išsigandęsnudūmė, palikdamas akmenį lauke. Tas akmuo išliko ir iki šiaidienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputįįlinkusi”.Užrašyta 1925 metais iš V. Andrukonio Šešuolių vls.,Ukmergės apskr. ,,Lietuvių tautosaka”. IV t. Vilnius. 1967Nešęs velnias akmenį, didumo <strong>kaip</strong> gryčios,Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčiosArba užuverst upės; bet <strong>kaip</strong> gaidys pragydęsTuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys.Paskum ant jo lietuviai dovanas kūrenę,Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni.50
A. Baranauskas. ,,Anykščių šilelis”. Raštai. I. Vilnius. 1970Vienas milžinas gyveno Leguose, o kitas – Mikieriuose.Jie sueidavo. Per Šventąją upę jie lengvai peršokdavo. KartąLegų milžinas, eidamas iš Mikierių, pamatė žmogų, ariantįjaučiais. Milžinas sudėjo artoją ir jaučius į pirštinę ir nusinešė įLegus. Namuose pasakė, kad tie maži žmogeliai mažai valgo, odaug dirba, jie nori gyventi, reikia juos paleisti. Aha, tada vėlmilžinas sudėjo atgal į pirštinę jaučius ir žmogų ir, atnešęs įMikierius, paleido.Užrašyta 1969 metais iš S. Baršausko Anykščiuose.,,Legų ir Mikierių milžinai” iš knygos ,,Žemės atmintis”. Vilnius. 1999Geologų Meka. Lietuvoje nedaug vietovių, kuriose nuo seno ir dažnai lankytųsigeologai, ypač aukštųjų mokyklų dėstytojai su savo studentais. Prie tokių vietovių reikiapriskirti Ventos slėnio šlaitus su juros periodo sluoksnių atodangomis ties Papile bei netolieseesantį Šaltiškių triaso amžiaus molio karjerą, Biržų ir Pasvalio apylinkes su įspūdingomiskarstinėmis smegduobėmis, Merkio šlaitus ir Nemuno slėnį prie Druskininkų su garsiomistarpledynmečių nuogulų atodangomis, gal būt, dar keletą vietovių. Tarp jų – Šventosios slėnisAnykščių apylinkėse (21 pav.).Pavarčius geologinių tyrimų Lietuvoje istorines apžvalgas (Геологическаяизученность, 1962) matyti, kad profesionalių geologų dėmesį Šventosios slėnio šlaituoseatsidengiančios ,,terciaro” amžiaus smėlingos ir anglingos nuogulos aukščiau Ukmergėspatraukė daugiau nei prieš šimtmetį. Apie jas 1884 metais rašė žinomas geologas, Rusijosgeologijos komiteto narys Antanas Giedraitis (1848–1909) šio komiteto žiniose. Gerokaivėliau paaiškėjo, kad A. Giedraitis prie ,,terciaro” priskyrė ir gerokai senesnes nuogulas –devono smėlius ir smiltainius, kurie šiose apylinkėse vizualiai mažai kuo skiriasi nuodengiančių jaunesnių neogeno smėlių. 1926 metų vasaros geologinės ekspedicijos darbųapyskaitoje, atspausdintoje <strong>Lietuvos</strong> Universiteto Matematikos–Gamtos Fakulteto Darbuosedarbų vadovas docentas Mykolas Kaveckis (1889–1968) rašė, kad katedros laborantuiJ. Dalinkevičiui buvo pavesta padaryti ,,rekognosciravimo maršrutą palei Šventosios upėskrantus nuo jos pradžios iki jos įtakos į Nerį” (Kaveckis, 1928). Apyskaitoje minimosŠventosios atodangos ties Daumantais ir Vetygala, o taip pat Šventosios kairiųjų intakųVariaus ir Šlavės atodangos su kvarcinio, kartais anglingo smėlio nuogulomis. Šlavėsskardžio šlaite padarytoje atodangoje aptikti dviejų ledyno suklostytų morenų sluoksniai irtarpledynmečio nuosėdos. Įdomu tai, kad minint Šlavės upelio atodangas, yra nuoroda į tai,kad jis apdainuotas vyskupo A. Baranausko ,,Anykščių šilelyje”. Paskutinėje apyskaitos51
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda