gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Santykis su aplinka: praktinis aspektas. Paleolito laikotarpio žmogus vertėsiaugalinio maisto rinkimu bei medžiokle. Medžiojo mamutus, šiaurės elnius, kitus žvėris,gaudė žuvis. Tačiau pagrindinis jų užsiėmimas – šiaurės elnių medžioklė. Vasaros metumedžiotojai klajojo paskui elnių bandas tundros platybėse, o rudeniop traukdavo pietų link.Sumedžiotas šiaurinis elnias būdavo sunaudojamas maistui (mėsa), aprangai ir palapinėms(kailiai, oda), siūlams ir raiščiams (gyslos), darbo įrankių bei papuošalų gamybai (ragai,kaulai) (Juodagalvis, 2001). Paskandindami skerdieną šaltame upokšnių vandenyje,sugebėdavo mėsą išsaugoti ilgesnį laiką. Medžioklei naudojo lankus su strėlėmis, ietis iržeberklus, svaidykles ir dalbas. Pagal archeologinius radinius galima tvirtai teigti, kadpaleolito žmogus mėgo kurtis sausose smėlėtose vietose netoli vandens. Ieškodavo pietinėsekspozicijos (įsaulio) šlaitų bei vietų, kur į ežerą ar didesnę upę įtekėdavo mažesnis upokšnis.Randama stovyklaviečių pėdsakų ir toliau nuo vandens – ant kalvų, net molingose dirvose,bet tokių daug mažiau. Anot archeologo dr. Vygando Juodagalvio, tai sietina su paleolitomedžiotojų poreikiu iš aukščiau žvalgyti apylinkes, stebėti klajojančias šiaurinių elnių bandasir pasinaudojant įvairiais gamtiniais barjerais (ežerais, upėmis, pelkėmis, kalvomis) pasirinktiracionalų medžioklės būdą.Tam tikrą problemą gyventojams kėlė titnago, kaip darbo įnagių žaliavos, paieškos.Titnagas – tai kieta (kietumas pagal Moso skalę – 6,5–7), amorfinė arba kriptokristalinė,pusiau stiklo pavidalo, trapi medžiaga. Natūraliai titnagas slūgso 2–50 cm dydžionetaisyklingos formos gumburų ir konkrecijų pavidale kreidos periodo baltos kreidoskloduose. Kai kur Lietuvoje šie klodai slūgso netoli žemės paviršiaus ir šiuo metu yra matomiNemuno, Jiesios paupiuose. Pirmieji mūsų kraštą dengę ledynai pakeliui gremžė kreidosklodus, slūgsojusius tuo metu žemės paviršiuje pietinėje mūsų pajūrio bei Žemaitijos dalyje,Suvalkijoje ir Dzūkijoje. Nugremžta kreida su titnagais, kartais net labai didelių luistųpavidale, būdavo pakeliami į didesnį aukštį ir nustumiami į pietinius krašto rajonus. Tokiubūdu, arti žemės paviršiaus atsidūrė milijonų kubinių metrų tūrio kreidos ir juros periodouolienų luistai Merkio slėnyje prie Akmens, Pamerkių, Mielupio, Kuktiškių, Voriškių ir kitųkaimų. Kai kuriose vietovėse tirpsmo vandenų ir dūlėjimo ištirpintos kreidos luistų vietojeteliko didžiulės titnago sankaupos, gerai matomos žvyrduobėse ar net žemės paviršiuje. Taipuikiai iliustruoja ,,citnaginėmis” vadinami žemės plotai prie Margionių Varėnos rajone irkitur Pietų Lietuvoje. Taigi, geologinės prielaidos titnago apdirbimo verslui Pietų Lietuvojebuvo tarsi neblogos, nors yra samprotavimų, kad ledyno vilktas ir trupintas titnagas yraprastesnės kokybės, negu slūgsantis neišjudintuose kreidos kloduose, kurie buvo žinomi ireksploatuojami piečiau Lietuvos.36