gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

masyvai apaugo mišku. Spartėjo ežerų pelkėjimas, durpėdara ir dirvodara. Geomorfologiniupožiūriu krašto paviršius pradėjo ,,senti”. Nuo atlančio vidurio Lietuvos žemėje šeimininkavoneolito žmogus.Prieš 5 tūkst. metų Litorinos jūrą pakeitė Limnėjos jūra, kuri pasižymėjo pastovesniuir artimu dabartiniam vandens lygiu, tačiau vis tiek su šiokiais tokiais svyravimais, kurietrukdė ramiai gyventi neolito ir žalvario amžiaus žmonėms. Subborealio laikotarpio (IV–III)pradžioje padaugėjo eglių ir sumažėjo guobų bei liepų, kai kur ąžuolų. Daug buvo pušynų.Laikotarpio antroje pusėje išplito pušynai ir beržynai, baltalksnynai ir drebulynai. To metoežerų ir pelkių pakrančių nuosėdose aptinkama žmogaus ūkinės veiklos požymių, pasitaikokviečių ir kitų kultūrinių augalų žiedadulkių, pagausėjo augalų, būdingų miško kirtavietėms irišdegusiems plotams.Paskutinysis (dabartinis) subatlančio laikotarpis prasidėjo prieš 2,5 tūkst. metų.Vyravo pušynai su nemaža eglės priemaiša, padaugėjo skroblo ir beržų. Ryškūs žmogausūkinės veiklos požymiai. Upių slėniuose formuojasi kasmet užliejama salpinė terasa, rečiau –didesnių potvynių metu užliejama pirmoji viršsalpinė terasa, kurios pjūvį papildo salpinė irsenvaginė facijos. Prieš 1,7 tūkst. metų įsigali geležies amžiaus žmogus.Reikia prisipažinti, kad vėlyvojo ledynmečio ir holoceno paleogeografija ir paviršiaussusidarymas aptarti gana paviršutiniškai, nesileidžiant į daugelį detalių, kurios yra labaiįdomios ir vertos atskirų knygų. Apie tai yra rašę žymūs mūsų šalies paviršiaus tyrinėtojaiV. Gudelis, A. Basalykas, Č. Kudaba, V. Čepulytė, P. Vaitiekūnas, M. Kabailienė,V. Dvareckas, A. Gaigalas, A. Mikalauskas, R. Kunskas ir kiti, tiesą sakant, nevienodaisupratę ir aiškinę vieną ar kitą poledynmečio istorijos faktą, tačiau visada giliai ir patraukliai.Pirmieji Lietuvos gyventojai ir jų įsikūrimo aplinkybėsKaip matome iš ankstesnių dviejų poskyrių, poledynmetyje mūsų krašto gamtinėssąlygos buvo gana kaičios, net jeigu imtume vertinti tik holoceno laikotarpį, kai jaukontinentinio ledyno nebebuvo. Būta daug reikšmingesnių klimato ir gamtinės aplinkospokyčių. Tačiau tai nesutrukdė atkeliauti pirmiesiems poledynmečio gyventojams. Ta proganegaliu pamiršti žymaus mūsų geologo, lietuviškosios geologų mokyklos puoselėtojo,profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus, su kurio vardu jau buvome susidūrę ir dar susidursime,straipsnio ,,Paleolito klausimu Lietuvoje”. Aptaręs archeologinių kultūrų raidos etapus irsugretinęs juos su ledlaikių laikotarpiais to meto žinių lygyje, pabaigoje jis rašo: ,,Paleolitinisžmogus ir jo kultūros sudaro tą tiltą, kurs jungia geologijos ir archeologijos sritis. Čiaatsiranda bendra kalba tarp geologų, proistorikų ir visų tų, kuriems rūpi platesnis akiratis33