kituose kraštuose. Šiuo metu <strong>Lietuvos</strong> vėlyvojo ledynmečio ir holoceno nuosėdų storymėseišskiriama iki 12 žiedadulkių zonų (I–XII), kurių I–IX priklauso šiltajam holocenui (16 pav.).Ankstyviausioji tundros fazė siejama su taip vadinamo biolingo laikotarpio (XII bzona) klimato pašiltėjimu ir padrėgnėjimu, kuriuos nutraukė ankstyvojo driaso (XII a)atšalimas ir pasausėjimas, gretinamas su ledyno suaktyvėjimo faze jau Latvijos žemėje.Aleriodo (XI) trumpalaikis atšilimas, <strong>kaip</strong> ir ankstesnysis, paskatino solifliukcijos,glaciokarsto ir eolinius procesus. Plito pušų ir beržų retamiškis. Po to atėjęs vėlyvojo driaso(X) atvėsimas į mūsų platumas vėl gražino miškatundrę, paskatino erozijos, pustymo irsolifliukcijos reiškinius. Apskritai, vėlyvasis ledynmetis pasižymėjo upių intensyviugraužimusi bei slėnių viršsalpinių terasų kūrimu. Jei pačios aukščiausiosios, baigiant 5-ja ir 4-ja, susiformavo dar ledynui besitraukiant iš <strong>Lietuvos</strong>, tai 3-ji ir 2-ji – ką tik paminėtųlaikotarpių metu. Pastarąsias terasas suklostęs upių vanduo plūdo į subarktinį Baltijos ledyninįežerą, kurio vandens lygis buvo 15–17 metrų aukščiau dabartinio jūros lygio. Dzūkijoje dideledalimi susiformavo Rūdininkų, Barčių, Varėnos ir kai kurie kiti eoliniai kopų masyvai.Prieš 10 tūkst. metų galutinai ištirpus kontinentinio ledyno skydui ŠiaurėsSkandinavijoje, Baltijos guolyje tyvuliavo taip vadinama Joldijos jūra, kurios vandens lygisnukrito net 40 metrų žemiau dabartinio jūros lygio ir į kurią savo vandenis nešė pirmąją upiųviršsalpinę terasą pradėję formuoti vandenys. Šiame preborealio laikotarpyje (IX) klimatasbuvo šiltas ir drėgnas. Augo šviesūs, netankūs beržynai, kurie vėliau, jau borealio laikotarpyje(VIII, VII) virto pušynais ir beržynais su lazdynais, alksniais, guobomis, liepomis. Borealyjevietoje jūros tyvuliavo gėlo vandens Ancyliaus ežeras, kurio vandens lygis priartėjo priedabartinės jūros lygio. Atsinaujino ir didžiausia dalimi užsibaigė glaciokarsto reiškiniaipalaidotų ledo luistų vietose bei dubaklonių (rininės kilmės ilgųjų ežerų) regeneravimas. Kitasreikšmingas procesas buvo susijęs su vėjo veikla. Išdžiūvusio smulkaus smėlio plotuosepietvakarių vėjai supustė naujus stambius kopų masyvus. Būdingu kraštovaizdžio elementubuvo dideli ežerai, kurie vėliau intensyviai pelkėjo ir mažėjo. Atšilęs klimatas, miškųišplitimas, vandeningi ežerai ir upės, besibaigiantys eoliniai procesai sudarė palankias sąlygaskrašte, ypač jo pietinėje dalyje, įsikurti mezolito žmonėms. Tai patvirtina ir žinomųarcheologinių stovyklaviečių radiniai (17 pav).Prieš 7,8 tūkst. metų Baltijos duburyje vėl atsiradus jūrai, vadinamai Litorinos vardu,prasidėjo bene šilčiausias holocene atlančio laikotarpis (VI–V). Jūros vandens lygis turėjotendenciją kilti, tačiau buvo artimas dabartiniam. Pradžioje vyraujantys pušynai su alksniais,guobomis ir liepomis vėliau virto liepynais ir guobynais. Augo daug ąžuolų, alksnių, lazdynų.Ėmė plisti eglė. Vidutinė metinė temperatūra buvo keliais laipsniais aukštesnė už dabartinę.Šiltas ir drėgnas klimatas, vešli augalija stabdė erozijos ir eolinius procesus. Beveik visi kopų32
masyvai apaugo mišku. Spartėjo ežerų pelkėjimas, durpėdara ir dirvodara. Geomorfologiniupožiūriu krašto paviršius pradėjo ,,senti”. Nuo atlančio vidurio <strong>Lietuvos</strong> žemėje šeimininkavoneolito žmogus.Prieš 5 tūkst. metų Litorinos jūrą pakeitė Limnėjos jūra, kuri pasižymėjo pastovesniuir artimu dabartiniam vandens lygiu, tačiau vis tiek su šiokiais tokiais svyravimais, kurietrukdė ramiai gyventi neolito ir žalvario amžiaus žmonėms. Subborealio laikotarpio (IV–III)pradžioje padaugėjo eglių ir sumažėjo guobų bei liepų, kai kur ąžuolų. Daug buvo pušynų.Laikotarpio antroje pusėje išplito pušynai ir beržynai, baltalksnynai ir drebulynai. To metoežerų ir pelkių pakrančių nuosėdose aptinkama žmogaus ūkinės veiklos požymių, pasitaikokviečių ir kitų kultūrinių augalų žiedadulkių, pagausėjo augalų, būdingų miško kirtavietėms irišdegusiems plotams.Paskutinysis (dabartinis) subatlančio laikotarpis prasidėjo prieš 2,5 tūkst. metų.Vyravo pušynai su nemaža eglės priemaiša, padaugėjo skroblo ir beržų. Ryškūs žmogausūkinės veiklos požymiai. Upių slėniuose formuojasi kasmet užliejama salpinė terasa, rečiau –didesnių potvynių metu užliejama pirmoji viršsalpinė terasa, kurios pjūvį papildo salpinė irsenvaginė facijos. Prieš 1,7 tūkst. metų įsigali geležies amžiaus žmogus.Reikia prisipažinti, kad vėlyvojo ledynmečio ir holoceno paleogeografija ir paviršiaussusidarymas aptarti gana paviršutiniškai, nesileidžiant į daugelį detalių, kurios yra labaiįdomios ir vertos atskirų knygų. Apie tai yra rašę žymūs mūsų šalies paviršiaus tyrinėtojaiV. Gudelis, A. Basalykas, Č. Kudaba, V. Čepulytė, P. Vaitiekūnas, M. Kabailienė,V. Dvareckas, A. Gaigalas, A. Mikalauskas, R. Kunskas ir kiti, tiesą sakant, nevienodaisupratę ir aiškinę vieną ar kitą poledynmečio istorijos faktą, tačiau visada giliai ir patraukliai.Pirmieji <strong>Lietuvos</strong> gyventojai ir jų įsikūrimo aplinkybėsKaip matome iš ankstesnių dviejų poskyrių, poledynmetyje mūsų krašto gamtinėssąlygos buvo gana kaičios, net jeigu imtume vertinti tik holoceno laikotarpį, kai jaukontinentinio ledyno nebebuvo. Būta daug reikšmingesnių klimato ir gamtinės aplinkospokyčių. Tačiau tai nesutrukdė atkeliauti pirmiesiems poledynmečio gyventojams. Ta proganegaliu pamiršti žymaus mūsų geologo, lietuviškosios geologų mokyklos puoselėtojo,profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus, su kurio vardu jau buvome susidūrę ir dar susidursime,straipsnio ,,Paleolito klausimu Lietuvoje”. Aptaręs archeologinių kultūrų raidos etapus irsugretinęs juos su ledlaikių laikotarpiais to meto žinių lygyje, pabaigoje jis rašo: ,,Paleolitinisžmogus ir jo kultūros sudaro tą tiltą, kurs jungia geologijos ir archeologijos sritis. Čiaatsiranda bendra kalba tarp geologų, proistorikų ir visų tų, kuriems rūpi platesnis akiratis33
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda