gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

kairiuoju Žeimenos krantu ir staigiai suko link Baltarusijos. Šio ledyno tirpsmo vandenys darintensyviau plūdo į išilgai ledyno pakraščio tyvuliavusias prieledynines marias, sudariusiaspietvakarių link žemėjančią kaskadą. Buvo padėta pradžia vėliau atsiradusiai Pietryčiųsmėlėtajai lygumai.Prieš 17,5–16,5 tūkst. metų, atšalus klimatui, nykstantis ledynas vėl suaktyvėjo. Šisnaujai suaktyvėjęs ledynas, dar vadinamas Baltijos, Pomeranijos ir kitais vardais, nebuvolabai galingas ir storas. Savo nedideliais, bet gausiais liežuviais jis tarsi ,,įsirėmė” į aukštesnįŽiogelių fazės ledyno sukrautą reljefą. Šio ledyno pakraštys tįsojo ties Veisiejais, Merkine,Semeliškėmis, Suderve, ėjo dešiniuoju Žeimenos krantu, pro Ignaliną link Baltarusijos.Klimatui atšilus, tirpsmo vandens drenažas link Pietryčių smėlėtosios lygumos vyko siauraisŽiogelių kalvas ir lygumas kertančiais kloniais ir dubakloniais. Iš buvusių plačiųprieledyninių marių didesnis baseinas liko tik Gerdašių–Druskininkų–Merkinės ruože bei tiesČepkelių raistu. Formavosi meandruojančių srautų platinamas ir gilinamas Žeimenos–Neries(tarp Santakos ir Vilniaus)–Vokės–Merkio senslėnis. Tuo metu jau skilinėjo ledyno šarvasties Žemaičių aukštumos pagrindine takoskyra, einančia per Šatriją, Girgždutę ir Medvėgalį,kurios stomuo jau buvo suformuotas ankstesniais laikais.Ledyno traukimasis iš Lietuvos ir toliau vyko ,,pulsuojančiai”, t. y. su stabtelėjimų irpasislinkimų į priekį fazėmis, sietinomis su klimato atvėsimu Europoje. Išsiskiria PietųLietuvos, Vidurio Lietuvos ir Šiaurės Lietuvos fazės, kurių metu buvęs ledyno pakraštysnesunkiai atpažįstamas žemės paviršiuje (14 pav.)Ledynui traukiantis ,,visu frontu”, iki pat Pietų Lietuvos fazės pabaigos (prieš15,5 tūkst. metų), iš esmės susiformavo Sūduvos, Dzūkų ir Aukštaičių aukštumos. Tam įtakosturėjo nedidelių ledyno liežuvių aktyvumas (osciliacijos), intensyvi moreninės medžiagosprietaka iš pagrindinio ledyno skydo, o taip pat nedideli atitrūkusio (,,negyvo”) ledo plotai.Šios fazės metu susidarė Simno–Balbieriškio–Stakliškių prieledyninis ežeras, savo tirpsmovandens perteklių plukdęs reljefo pažemėjimais nuo Punios iki Merkinės link Gerdašių–Druskininkų–Merkinės ežero ir tuo davęs pradžią Nemuno slėnio užuomazgai šioje atkarpoje.Simno–Balbieriškio–Stakliškių prieledyninės marios pradėjo slūgti traukiantis ledynui. Šisvandens lygio žemėjimas, o taip pat prasidėjęs Pietų Lietuvos glacioizostazinis kilimas lėmėvandens tekėjimo inversiją nuo Merkinės link Punios, tuo pačiu nudrenuojant pietinių mariųvandenis ir prie Nemuno vidurupio prijungiant jo aukštupį (15 pav.)Tirpstant Pietų Lietuvos fazės ledynui, savotiškai ,,atsiskyrė” viena nuo kitos Kuršių irŽiemgalių plaštakos. Viena jų traukėsi link Kuršių marių, o kita – Vidurio Lietuvos lyguma įšiaurę. Tarp jų plytėjo didžiulis ,,negyvo” ledo plotas ties dabartine Žemaičių aukštumoscentrine dalimi, kurią koncentriškai juosė Pietų Lietuvos fazės ledyno pakraštyje supiltos29