gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Europos šiaurinės dalies nuosekli apledėjimo teorija atsirado prieš 125–130 metų. Ikitol vyravo dvi hipotezės: diliuvinė ir drifto. Jei pirmoji riedulių išplitimą žemės paviršiujesiejo su Pasauliniu tvanu, tai antroji – su jų išnešiojimu aisbergais (ledkalniais) poliarinėjejūroje. 1830 metais Vilniaus universiteto profesorius Eduardas Eichvaldas (1795-1876) savostudijoje, skirtoje Lietuvos, Volynės ir Podolijos gamtos bei istorijos apžvalgai, riedulių irreljefo kilmę siejo su plaukiojusiais ledkalniais seklioje jūroje. Jis manė, kad tai patvirtina irdaugumos ilgųjų ežerų, kurių guoliai buvo aisbergų ,,išakėti” jūros dugne, orientacija iššiaurės vakarų į pietryčius. Ir tik po 40–50 metų, gausėjant morenų ir reljefo tyrimomedžiagai, įsitikinta buvusio kontinentinio apledėjimo realumu. Nors diskusija tarp vadinamų,,marinistų” ir ,,glacialistų” tebesitęsia ir šiandien, tik šiek tiek tolėliau nuo Lietuvos,poliarinių jūrų rajonuose, kur iš tikro ir dabar klostosi jūrinės morenos.Skyrelio pabaigoje reikėtų pateisinti šio geologinio periodo vardo kilmę ir šiek tiekpakomentuoti žmogaus atsiradimo, jo evoliucijos ir veiklos etapus šiame sudėtingamelaikotarpyje. Yra įrodymų, kad pirmieji hominidai atsirado dar neogeno periode, t. y. prieš 4,4mln. metų. Australopitekai (Australopithecus robustus) klestėjo prieš 1–2 mln. metų.Vaikščiojantis žmogus (Homo erectus) atsirado prieš 1,8 mln. metų, o senasis Homo sapiens –prieš 0,8 mln. metų. Neandertaliečių laikmetis tęsėsi prieš 230–30 tūkst. metų. Šiandieninis(modernus) žmogus (Homo sapiens sapiens) atsirado tik prieš 130 tūkst. metų (NationalGeographic, 2000). Kaip matome – tai didžiausiųjų Europos apledėjimų (Riso) pabaiga irRiso–Viurmo (Merkinės) tarpledynmečio pradžia. Kartu tai ir paleolito (ankstyvojo akmensamžiaus) Mustje archeologinės kultūros pradžia. Jei Lietuvoje kol kas dar neaptikta šioskultūros pėdsakų, tai Baltarusijos archeologai jau senokai džiaugiasi to laikotarpio radiniais.Dažni didelių planetos rajonų (Šiaurės Europa, Šiaurės Amerikos šiaurinė dalis, kalnuotossritys) apledėjimai ir su tuo susijęs labai žymus Pasaulinio vandenyno lygio pažemėjimas (nemažiau 100 m) bei klimatinių juostų ,,migravimas” vertė pirmykščius žmones būti fiziškai irsocialiai aktyviais. Šis aktyvumas dažniausiai kenkė gyvenamajai aplinkai (miškų gaisrai,stepių nuganymas, dalies faunos išmedžiojimas ir panašiai), o pastaraisiais tūkstantmečiais jisvirto tiesiog agresyvumu, kuris turi didėjimo tendenciją tiek gamtos išteklių naudojimo,aplinkos teršimo, augmenijos bei gyvūnijos (ir paties žmogaus giminės) naikinimo priemoniųgamybos bei naudojimo požiūriu. Apie tai, ar yra kokia išeitis, mes dar kalbėsime knygospabaigoje.26