Dideles nuogulų storymes, paprastai slūgsančias tarp morenos sluoksnių, palikoledynų tirpsmo vandenys. Jei prieledyninių marių dugne nusėdo molio, dažnai juostuoto(varvos), o taip pat aleurito, smulkučio ir smulkaus smėlio sluoksniai, tai tekančių vandenssrautų vietose liko gargždo, žvirgždo, rupaus ir įvairaus smėlio klodai. Smėlingi ir žvirgždingitarpmoreniniai sluoksniai, ypač palaidotuose slėniuose, dažnai yra pripildyti gero gėlovandens, kuris naudojamas centralizuotam vandens tiekimui miestuose ir miesteliuose.Žymiai mažiau nuogulų liko iš tarpledynmečių. Dažniausiai tai retai sutinkamos upių(smėlis), ežerų (smulkutis smėlis, aleuritas, sapropelitas, mergelis) ir pelkių (durpė) nuosėdos,kartais slūgsančios tarp skirtingų apledėjimų morenų, o dažnai tik ant senesnių nuogulų, nesjaunesnės paprastai būna dabartinių upių nugraužtos. Dar tebediskutuojama, kiek antropogenebūta tarpledynmečių, t. y. tokių laikotarpių, kai klimatas buvo artimas dabartiniam arba netšiltesnis. Neskaitant iki pirmojo <strong>Lietuvos</strong> apledėjimo buvusių šalčio bangų bei pašiltėjimųtarp jų (žr. skyrelį apie Anykščių apylinkes), Lietuvoje sutariama dėl Turgelių, Butėnų irMerkinės vardais pavadintų tarpledynmečių, kurie gerai gretinami su kaimyninių kraštųtyrinėjimų duomenimis. Yra duomenų apie didesnį tarpledynmečių skaičių antropogenoperiode, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu kol kas nėra. Tam tikrą ,,sumaištį” sukeliataip vadinamos apledėjimų stadijos ir tarp jų buvę vėsesni nei dabartinis laikotarpiai,pasižymėję stepės ar tundros sąlygomis.Seniausias Turgelių tarpledynmetis, užtrukęs apie 30 tūkst. metų, pasižymėjo šiektiek vėsesniu klimatu. Miškuose vyravo spygliuočiai su beržų ir alksnių priemaiša o serbinėeglė ir veimutinė pušis klimatiniame optimume liudija apie buvusį švelnų klimatą. Deja,negausus šio tarpledynmečio žinomų pjūvių skaičius neleidžia plačiau apibūdintitarpledynmečio paleogeografines ir paleoekologines sąlygas. Ilgiausias (140 tūkst. metų)Butėnų tarpledynmetis pasižymėjo ryškia miškų raida (9 būdingos fazės). Spygliuočiaidominavo visą tarpledynmetį. Būdingas pastovus kėnio augimas. Jo pagausėjimas sutampa suskroblo, lazdyno, kitų plačialapių suklestėjimu. Augo dygialapis bugienis, pterokarija,europinis kėnis, uoginis kukmedis, laukinė vynuogė, o tai liudija apie buvusį švelnesnį negudabartinis klimatą, turintį jūrinio klimato bruožų. Optimalaus klimato laikotarpiu gal netnebūdavo pastovios sniego dangos. Šio tarpledynmečio nuosėdose Lietuvoje randama tikdumblių (diatomėjų), sporų, žiedadulkių, sėklų ir pan. bei įvairių graužikų, dvigeldžiųmoliuskų liekanų, nors miškuose ir vandenyse klestėjo gerokai didesnė organinio pasaulioįvairovė. Rytų Europos pietiniuose rajonuose yra surasta to laikotarpio stambių žinduoliųliekanų, rodančių, kad tada gyveno būdingiausias žinduolis – senasis dramblys, o taip patMosbacho arklys, didžiaragis elnias, plačiakaktis briedis, Šetenzako bizonas, Merko raganosisir kt. Lietuvoje bene geriausiai ištirtas Merkinės tarpledynmetis, kuris prasidėjo prieš24
130 tūkst. metų ir baigėsi prieš 117 tūkst. metų. Įdomiausi ir pilniausi šio tarpledynmečionuogulų pjūviai yra aptikti Nemuno slėnyje prie Druskininkų ir Merkinės, o taip patgręžiniuose netoli Vilniaus (Mickūnų ir Medininkų apylinkėse). Paprastai tai ežerinissmulkutis smėlis, aleuritas, molis, sapropelitas, rečiau – pelkių durpė ar upių smėlis.Nuosėdose randamos gausios žiedadulkės ir sporos leido nustatyti šiam tarpledynmečiuibūdingus miškų raidos bruožus, skiriant 7 fazes (12 pav.). Optimalaus klimato metu vyravoplačialapiai, pirmiausiai pasirodant ąžuolui ir guobai. Lazdynas klestėjo tarp ąžuolo ir lieposmaksimumų. Eglė klestėjo du kartus: tarpledynmečio pradžioje ir pabaigoje. Šiotarpledynmečio flora labai artima dabartinei, tačiau būta ir egzotiškų, dabar jau išnykusiųrūšių. Klimatas buvo šiek tiek švelnesnis, negu dabartiniame (holoceno) etape. Daugiau būtair kritulių (1100–1200 mm per metus). Iš žinduolių aptiktos žiurkėnų, pelių, lemingų, bebrų irkitų graužikų liekanos. Be abejo, miškuose ir vandens baseinuose klestėjo daugybė gyvūnų,panašių į šiuolaikinius.Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tarp tipiško tarpledynmečio (kai ledynų skydaivisiškai ištirpę) ir ledynmečio (kai ledynai dengia teritoriją) yra didžiulis laikotarpis,trukdavęs po kelis ar keliolika tūkstančių metų ir pasižymintis vėsaus klimato svyravimaisnuo poliarinio iki tundrinio ir stepinio. Reaguojant į aplinkos kitimą, keitėsi augalija irgyvūnija, o pastarosios tarpe paminėtini stambūs žinduoliai – mamutai, avijaučiai, gauruotiejiraganosiai, šiaurės elniai ir kt. Iki šiol nevisai aišku, kiek gi kartų ledynai dengė Lietuvą poMerkinės tarpledynmečio. Yra duomenų apie tai, kad po šio tarpledynmečio buvo du ryškesniklimato pašaltėjimai (atslenkančio ledyno stadijos dar tik Skandinavijoje) ir du pašiltėjimai(tarpstadijiniai laikotarpiai). Po to dar vienas (prieš 74 tūkst. metų) didesnis ir ilgesnispašaltėjimas (ledyno stadija pasiekusi, gal būt, Estijos ir Latvijos platumą) su galiausiai įLietuvą įslinkusiu ledynu tik prieš 24 tūkst. metų. Yra manančių, kad po Merkinėstarpledynmečio pas mus ledynai svečiavosi vis tik du kartus – pirmą kartą, būtent šios, trečiosstadijos pradžioje (prieš 74–59 tūkst. metų) (13 pav.).Paskutinysis Nemuno vardu pavadintas apledėjimas paliko dviejų savo atsitraukimostadijų pėdsakus: ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostytus sluoksnius bei žemės paviršiujebesidairančias ledyno pakraščiuose ir plyšiuose susidariusias kalvų virtines bei masyvus, otaip pat ledynų suslėgtas morenines bei tirpsmo vandenų suklostytas lygumas. Šį ledyninėskilmės reljefą vėliau šiek tiek pakeitė upių graužimosi ir nuosėdavimo, vėjo pustymo,palaidotų ledo luistų tirpimo (glaciokarsto), paviršinės nuoplovos, pelkėjimo ir kiti procesai.Bet apie tai jau kitame knygos skyriuje.∗ ∗ ∗25
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda