gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

slėnyje prie Katlierių kaimo. Apie šią labai svarbią geologams vietovę mes dar kalbėsimeskyrelyje apie Anykščių apylinkes.Antropogeno nuogulos paplitusios visoje Lietuvos ir kaimyninių šalių teritorijoje,tačiau labai nevienodai (Kondratienė, Vonsavičius, 1994). Didžiausias storis (314,9 m)nustatytas Žemaitijoje Plungės rajone, prie Vembutų. Paprastai didesnis storis (100–200 m)sutinkamas aukštumose ir palaidotuose slėniuose, o ypač ten, kur jie sutampa. Mažiausiasstoris yra šiaurinėje Lietuvos dalyje (tik keli metrai), o upių ir upelių, griovų, smegduobiųšlaituose atsidengia senesnio amžiaus uolienų klodai. Nuogulų storis gerokai sumažėja irkitose šalies vietose, kur mūsų didžiosios upės (Nemunas, Neris, Šventoji), giliaiįsigraužusios, priartėjo prie senesnio amžiaus uolienų ,,pakilumų” (Alytus, Birštonas, Kaunas,Skirsnemunė, Anykščiai ir t. t.). Reikia pridurti, kad šio periodo nuogulos slūgso ant labainelygaus, pakopiškai šiaurės rytų link kylančio, giliais slėniais išvagoto paviršiaus, kuriopagrindiniai bruožai buvo suformuoti dar prieš atslenkant pirmajam ledynui. Vėliau šispalaidotas paviršius patyrė visų buvusių ledynų ir jų tirpsmo vandenų ardomąją galią, jopaviršių lankstė nedideli Žemės plutos neotektoniniai svyravimai.Kalbant apie paskutiniojo geologinio periodo nuogulas Lietuvoje, tenka be išlygųpripažinti ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostytų nuogulų vyravimą. Visų pirma, tai pačiųledynų palikti riedulingi moreniniai priemoliai ir priesmėliai, rečiau moreniniai smėliai irmoliai, kurie dažnai vadinami vienu trumpu žodžiu – morena (nuo pranc. moraine –ledyninės kilmės uolienų mišinys) (11 pav.). Kadangi ledynai mūsų kraštą dengė šešis arseptynis kartus, tai ir gelmėse tūno tiek pat morenos sluoksnių ar jų fragmentų, kuriųkiekvieno storis – nuo kelių iki kelių dešimčių metrų. Šie sluoksniai nėra vienodi ir skiriasisavo vyraujančiu storiu, uolienos spalva, morenos sudėtinių dalių (nuotrupų) mineraline beipetrografine sudėtimi, fizinėmis savybėmis, kitais parametrais. Tos morenos, kurias paliko iššiaurės atslinkęs ledynas, pasižymi būdinga ruda ir rausva spalva, gausia devono periodonuotrupine medžiaga, ypač dolomitais, o taip pat būdingaisiais kristaliniais rieduliais iš PietųSuomijos, Suomių ir Botnijos įlankų dugno. Lietuvoje šie apledėjimai pavadinti Dzūkijos,Žemaitijos, Medininkų, Baltijos vardais. Ledynai, slinkę iš šiaurės vakarų, pasižymivyraujančia pilka spalva, kartais su žalsvu, melsvu ar rusvu atspalviu, su lengvai atpažįstamaordoviko ir silūro periodų bei mezozojaus eros uolienų nuotrupine karbonatine medžiaga, otaip pat būdingais kristaliniais rieduliais iš Vidurio Švedijos, Baltijos jūros dugno, Alandųsalų. Lietuvoje tokias morenas paliko Dainavos, Varduvos ir Grūdos vardais pakrikštytiledynai. Pateiktas labai schematiškas skirtumų apibūdinimas, kuris tikrovėje yra gerokaisudėtingesnis jau vien dėl to, kad ledynai slinko ir ardė ankstesnių apledėjimų nuogulas,,,įkomponuodami” jų sudėtines dalis į savo morenas.23